Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-08-16 · Civilinė byla Nr. e2-1616-1085/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-08-16Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-12-20Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-16
Bylos Nr.
e2-1616-1085/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19953-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Brigita Palubinskienė
Ieškovas
N. M.
Atsakovas
E. M.
Advokatai
Aušra Degulytė
Civilinė byla Nr. e2-1616-1085/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19953-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 16 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Brigita Palubinskienė,sekretoriaujant Ievai Blauzdžiūnaitei,dalyvaujant ieškovei N. M., jos atstovei advokato padėjėjai Aušrai Degulytei,atsakovui E. M., jo atstovei J. K.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei J. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui E. M. dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-11667-214/2016 ir nustatyti nepilnamečio vaiko E. M. gyvenamąją vietą su motina N. M.. Nurodo, jog sūnus E. M. gimė (duomenys neskelbtini) santuokoje su atsakovu. Atsakovas oficialiai išėjo vaiko auginimo atostogų, tačiau tuo metu dirbo nelegaliai, o vaiką augino ieškovė, atsakovas kūdikiu nesirūpino. Santuokinis gyvenimas netenkino ieškovės, todėl šalys (duomenys neskelbtini) santuoką nutraukė bendru sutarimu. Sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, tačiau po santuokos nutraukimo šalys su nepilnamečiu sūnumi liko gyventi atsakovui priklausančiame bute. 2016 m. liepos 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, už tai, kad spyrė ieškovei koja į kairįjį šoną ir taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Ieškovei išsikrausčius su sūnumi pas motiną, 2016 m. atsakovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo. Ieškovė nusprendė vykti į užsienį užsidirbti, todėl vaiko gyvenamosios vietos klausimą išsprendė su atsakovu sudarydama taikos sutartį, pagal kurią E. M. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu. Atsakovė užsienyje ištekėjo, augina vaiką ir nori, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų su ja. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovas netinkamai rūpinasi sūnumi, vartoja alkoholinius gėrimus sūnaus akivaizdoje, yra agresyvus, nesirūpina sūnaus mokslais, popamokine veikla, netinkamai organizuoja vaiko laisvalaikį, neužtikrina pilnavertės mitybos, naudoja prieš vaiką psichologinį ir fizinį smurtą. Atsakovas neleidžia sūnui bendrauti su motina, jos tėvais ir kitais giminaičiais. Nors teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos įtvirtina vaiko motinai teisę vykti atostogų su vaiku į užsienio valstybę, 2018 m. birželio 1 d. suplanuotų atostogų ieškovė su sūnumi išvykti negalėjo, kadangi atsakovas jai neleido pasimatyti su sūnumi. Sūnus labai mylėjo seserį, ieškovės vyresnę dukrą, kuriai atsakovas neleido gyventi su šeima, todėl ji augo pas ieškovės motiną, tačiau jų bendravimui trukdo atsakovas. Ieškovė su sūnumi kreipėsi į psichiatrą L. S., kuris savo išvadoje konstatavo, jog E. M. gyvenimas su tėvu neatitinka mažamečio interesų. Sūnus lankydamas darželį stumdė kitus vaikus, vartojo necenzūrinius žodžius, šūkavo, buvo hiperaktyvus. Ieškovė pažymi, kad sūnus ir pats nori gyventi su motina užsienyje.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. balandžio 8 d. teismo sprendimu nutraukta šalių santuoka, o sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Atsakovas teikė išlaikymą, tačiau motina nustojo rūpintis sūnumi ir šis liko gyventi su tėvu. 2016 m. kovo 22 d. ieškovė pateikė prašymą Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl laikinos globos E. M. nustatymo ir ieškovės motinos skyrimo laikinąja globėja. Kadangi atsakovas nuo gimimo rūpinosi sūnumi, du metus prižiūrėjo būdamas tėvystės atostogose, vėliau vesdavo ir pasiimdavo iš darželio, tarp jų yra glaudus ryšys, motinai išvykus į Jungtinę Karalystę, kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu. Atsakovas atsiliepime pažymi, kad svarbiausi sūnaus interesai. Šiuo metu jis įpratęs prie savo dienotvarkės, jam sudarytos labai geros gyvenimo sąlygos. Pakeitęs gyvenamąją vietą, sūnus patirtų stresą ir tai prieštarautų jo interesams. Ieškovė neteikia išlaikymo vaikui, nesirūpina jo gerove, mokymosi rezultatais. Ieškovė teigia, kad negali matytis su sūnumi, tačiau be atsakovo sutikimo vežė į Vilnių pas psichiatrą. 2018 m. pavasarį ieškovė atvyko į Lietuvą ir matėsi su sūnumi keletą kartų per savaitę, atsakovas pats pristatė sūnų į sutartą vietą. 2018 m. balandžio 25 d. vyko Nacionalinis pasiekimų patikrinimo Matematikos diagnostinis testas II klasei, ieškovė į šį testą sūnaus neatvežė, taigi veikė priešingai sūnaus interesams ir taip nukentėjo vaiko mokymosi rezultatai. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ieškovė nėra gera motina. Jai 2018 m. liepos 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8248-8000/2018 neterminuotai apribota motinos valdžia.

Šalies argumentai

Ieškovė posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimą. Papildomai paaiškino, kad atsakovas, kiek keitė gyvenamosios vietos adresą, ieškovei nepranešė. Ji pati neturinti galimybės pranešti prieš mėnesį laiko, kad nori susitikti su sūnumi, nes skrydžio bilietai pigiausi būna prieš 1-2 savaites iki skrydžio. Kartą paliko telefoną sūnui, kad galėtų bendrauti su juo, telefonas sugedo, po kurio laiko sužinojo, kad sūnus turi kitą telefoną, bet atsakovas ieškovės apie tai neinformavo, telefone nebuvo įvestas jos telefono numeris. Sūnus skambindavo ieškovei pasislėpęs nuo tėčio. Anksčiau E. šiltai bendravo su ieškove, dabar šaltai, trumpai. Atsakovas klausosi pokalbių, įrašinėja, pasako sūnui kaip turi kalbėti, kaip atsakinėti į klausimus. Kai atvažiuoja į Lietuvą, pasiima E.pas savo mamą. Kai išsikraustė iš atsakovo namų, po kelių mėnesių išvažiavo iš Lietuvos. Kai sužinojo iš atsakovo buvusios draugės draugės, kad atsakovas E muša, jo neprižiūri, nusprendė kreiptis į teismą. Draugė kreipėsi į ieškovę, kadangi norėjo nusikratyti atsakovo, prašė pagalbos. Paskutinį kartą matėsi su sūnumi šių metų kovo 11 d., kliūčių bendrauti nebuvo. Kai susitinka, E lieka su ieškovė nakvynei. E matėsi tris kartus su ieškovės vyru. 2018 m. balandžio ir birželio mėn. buvo grįžusi į Lietuvą. Birželio mėn. norėjo išsivežti E atostogų į Vokietiją, tačiau tuo metu atsakovas pasiėmė atostogų ir išsivežė E , ieškovė su vaiku taip ir nesusitiko. Išlaikymo sūnui neteikia. Išvykusi į Vokietiją nedirbo, lankė vokiečių kalbos kursus, po to pradėjo lauktis kūdikio. Dabar pajamų užtektų visiems. Gyvena trijų kambarių bute, už kurio nuomą moka darbo birža, nuomos sutartis neterminuota. Ieškovės vyras norėtų, kad E gyventų su jais. Vyras yra turkų kilmės, Vokietijos pilietis, islamo tikėjimo. Jis mokosi lietuvių kalbos, lietuviškai nekalba gerai. Šiuo metu jis nedirba, gauna 500 Eur pašalpą iš darbo biržos. Ieškovė taip pat nedirba, augina vaiką, gauna 700 Eur pašalpos.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė poziciją, išdėstytą ieškinyje. Papildomai nurodė, kad vaikas, apklausiamas teisme, atsakinėjo į klausimus kaip išmokęs eilėraštį. Kiti byloje esantys įrodymai, liudytojų parodymai paneigia vaiko paaiškinimus, todėl vaiko paaiškinimai turėtų būti vertinami kaip nepatikimi.

Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškinio tenkinimas pažeistų vaiko interesus. Paaiškino, kad ieškovė neteikė ir neteikia išlaikymo sūnui E , nepasiteiraudavo, ar vaikui ko netrūksta prieš mokslo metus. Bendravimas su sūnumi vykdavo per Viber programėlę, kartą per mėnesį. Atsakovas ieškovei bei E sesei K bendrauti su E netrukdydavo, dažnai pats nuveža sūnų ieškovei. 2016 m. kreipėsi į teismą dėl E gyvenamosios vietos pakeitimo, kadangi sužinojo, jog ieškovė išvyksta į užsienio valstybę ir vaiką palieka savo mamai. Su E gyvena visą jo gyvenimą, išskyrus du mėnesius po skyrybų. Su sūnumi gyvena dviese trijų kambarių nuomojamame bute. Jo tėvai padeda prižiūrėti E, kartais po pamokų pabūna su E, E kartais pas juos nakvoja. E turi atskirą kambarį, naujus baldus. Jis pats nuveža, parsiveža vaiką iš mokyklos. E mokykloje sekasi geriau nei vidutiniškai. Po pamokų lanko šokių būrelį. Laisvalaikiu važiuoja kartu į baseiną, į batutų parką, vandens parką, eina į kiną, keliauja. 2018 m. birželio mėn. ieškovė nesusitiko su E, kadangi atsakovas su E turėjo kitų planų, nebuvo tarpusavio sutarimo su ieškove. Ieškovė, norėdama susitikti su vaiku, niekada nesikreipia į atsakovą prieš mėnesį, kaip buvo sutarta taikos sutartimi, tinkamai neinformuoja atsakovo apie ketinimą pasiimti vaiką, dažnai praneša dieną prieš ar net tą pačią dieną apie ketinimą pasiimti sūnų. Kai būna su mama, E telefonas kartais būna išjungtas arba įjungtas lėktuvo režimas. Šiuo metu dirba, gauna 1000 Eur atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė, manydama, kad nevykdoma taikos sutartis turėjo kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o ne į policiją ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Psichiatro L. S. išvada, atstovės teigimu, surašyta pagal ieškovės žodžius. Išvadoje kalbama apie atsakovo ir jo tėvo santykius, nors psichiatras nematė nei E. M., nei jo tėvo. Paaiškino, kad ieškovė turi tendenciją nesirūpinti vaikais. Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8248-800/2018 ieškovei neterminuotai apribota motinos valdžia kito ieškovės vaiko atžvilgiu. Mano, kad liudytoja G. S. priešiškai nusiteikusi prieš atsakovą, kadangi ji pasisavino atsakovo pinigus, yra užvesta byla, todėl liudytojos parodymais remtis nereikėtų. Prašo neatsižvelgti į Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės galutinę išvadą, kadangi išvada yra nemotyvuota, neargumentuota.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytoja Z. E., dirbanti Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje, paliudijo, kad 2018 m. į skyrių kreipėsi advokato padėjėja, prašydama padėti ieškovei bendrauti su vaiku ir įpareigoti tėvą pateikti vaiko pasą, nes mama ketino išsivežti vaiką į užsienį. Laiko buvo nedaug iki vaiko išvežimo. Ilgai skambino E. M., tačiau jis neatsiliepė. Tada susisiekė su atsakovo mama, kuri trumpai atsakė, kad E. M. atostogauja prie jūros. Nežino, ar tada ieškovei pavyko pabendrauti su sūnumi ar jį išsivežti į užsienį.

Liudytoja G. I., ieškovės mama, paliudijo, kad retai lankėsi ieškovės ir atsakovo šeimoje, kol jie kartu gyveno, atsakovas nemėgo bendrauti. Kiek žino, senelis labai griežtas, griežta tvarka pas jį. Su E bendravo seniai, 2018m. gruodžio mėn., nežino su kuo jis dabar gyvena, su atsakovu nebendrauja. E , kai būna su ja ir ieškove, būna linksmas, išgirdęs tėvo balsą tampa akmeninis, pasikeičia. Prieš metus, kai buvo susitikę, pratybos buvo netikrintos. Vaikas kartais buvo atvežamas ne visiškai tvarkingas, prastesniais drabužiais. Paskutinį kartą buvo tvarkingas. Kartą matė, kaip tėtis susierzinęs koja stuktelėjo E į koją nusikeikdamas. E , kai tėtis jį atveždavo, šiltai atsisveikindavo su tėčiu, verkdavo tėčio norėdamas. E. M. nuteikinėja sūnų prieš mamą, prieš senelius.

Liudytoja G. S. paaiškino, kad 2018 m. pradžioje tris mėnesius gyveno su atsakovu jos namuose Alytuje. Vaikas didžiąją laiko dalį buvo pas senelius, pirmadienį nuveždavo atsakovas jį pas senelius, penktadienį parsiveždavo. Kai būdavo komandiruotėje, neparsivežė ir savaitgalį. Vieną kartą vaiką mušė su diržu. Dėl smurto prieš vaiką niekur nesikreipė, nes bijojo atsakovo, be to manė, kad vaikų teises ginančios institucijos darbuotojai neužtikrins objektyvaus tyrimo. Jos atžvilgiu atsakovas nesmurtavo. Atsakovas vaiku rūpinosi minimaliai, siekė, kad ji rūpintųsi E . Atsakovas nesistengė gaminti valgyti, pasirūpinti E namų darbais. Rūbus E pirko liudytoja. Atsakovas vaikui leido žiūrėti kovinius, siaubo filmus, žaisti kompiuterinius žaidimus. Mano, kad atsakovas turi problemų su alkoholio vartojimu ir yra neprognozuojamas, neadekvataus elgesio, valdingo charakterio. Girdėjo, kaip atsakovas sūnui sakė, kad jo mamai jo nereikia, kad jo niekada nepasiims, kad jo mamai svarbesni kiti vyrai. Skolos E. M. nepripažįsta, kol teismas to neįrodė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu, dalyvaujant ir atitinkamus klausimus formuluojant ir užduodant teismo psichologei, išklausyta nepilnamečio vaiko E. M. nuomonė. Išklausytas šalių sūnus (9 metai) paaiškino, kad gyvena su tėčiu, eina į (duomenys neskelbtini), progimnaziją. Į mokyklą palydi ir nuveža tėtis. Paklausus, kas namuose ruošia maistą, atsakė, kad tėtis. Gamina keptą, vistą kiaušinį, dribsnius, labiausiai skaniai gamina kakavą. Rūbus perka tėtis, priemones mokyklai ­– močiutė, senelis, tėtis. Gyvena daugiabutyje (duomenys neskelbtini), turi savo lempą, lovą, komodą, spintą. Su tėčiu, kai būna šilta, važiuoja pramogauti, buvo Birštone, Latvijoje prie jūros, buvo Graikijoje. Su seneliu, močiute sutaria gerai. Paklaustas, ar su tėčiu susipyksta, atsakė, kad susipyksta, bet retai. Į klausimą, ar turi namuose kokias nors taisykles, atsakė, kad taip – klausyti tėčio, ruošti pamokas, o po pamokų žaidimai. Paklaustas, ar būna, kad tėtis susinervuoja, atsakė, kad būna – kai dėl darbo nesusitaria su kitais bendradarbiais. Į klausimą, ar būna, kad tėtis baudžia, atsakė, kad būna, pasipykstam ir neleidžia su telefonais, kompiuteriniais žaidimais žaisti arba sako eiti pamokas ruošti, o kai paruošiu, sako ateik, susitaikom. Paaiškino, kad patinka gyventi su tėčiu. Retsykiais susitinka su mama, kai tėčiui parašo žinute ir kai tėtis laisvas. Mama gyvena Vokietijoje. Sudužęs telefonas, todėl dabar negali bendrauti. Kai paskambina mama, per tėčio telefoną pabendrauja. Kai kalba telefonu su mama, mama teiraujasi, ar mokykloje pastabų negauna, kaip sekasi, ar neserga. Paskutinį kartą buvo susitikęs su mama prieš mėnesį, su sese žaidė, buvo pas močiutę. Kai buvo pas psichologą Vilniuje, mama sakė sakyti, kad nori su mama gyventi, kad pasiilgo. Į klausimą, ar norėtų gyventi su mama, atsakė, kad ne, nes Vokietijoje nemokėtų vokiečių kalbos, nieko nesuprastų, nenorėtų važiuoti į Vokietiją. Paklausus, o jeigu mama gyventų Lietuvoje, atsakė, kad nenorėtų gyventi su mama taip pat, nes jau su tėčiu pripratęs, sutaria, tėtis juo rūpinasi. Uždavus klausimą, ar mama ką nors kalba apie tėtį, vaikas paaiškino, kad kartą girdėjo, kaip ji negražiai apie tėtį pasakė. Į klausimą, ar tėtis kalba negražiai apie mamą, atsakė, kad nekalba. Paklausus, ar norėtų dažniau su mama matytis, jei mama gyventų Lietuvoje, atsakė, kokius du tris kartus per savaitę. Paklausus, kas yra jo šeima, atsakė, kad tėtis. Tėtis veda pas gydytoja, viską perka tėtis ir močiutė. Uždavus klausimą, ką norėtų pasakyti mamai, atsakė, kad nenorėtų gyventi Vokietijoje, nori gyventi su tėčiu. Matė mamos vyrą, pasirodė nelabai mandagus iš veido. Bendravo anglų kalba. Paklaustas, ar būna, kad tėtis vartoja alkoholį, atsakė, kad nebūna.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius savo 2018 m. gruodžio 6 d. išvadoje nurodė, kad E. M. gyvenimo sąlygos yra labai geros. E. M. yra įpratęs prie savo dienotvarkės, draugų ir socialinių ryšių Lietuvoje. Nustačius E. M. gyvenamąją vietą su ieškove, E. M. gyventų Vokietijos Federacinėje Respublikoje, patirtų papildomą stresą dėl socialinės aplinkos pasikeitimo, svetimos kalbos ir kultūros, naujos šeimos (naujojo motinos sutuoktinio ir jų bendro kūdikio) aplinkos, todėl E. M. gyvenamosios vietos pakeitimas prieštarautų jo interesams.

Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė nurodė, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas visgi gal neprieštarautų vaiko interesams, kadangi yra duomenų, jog atsakovas trukdo bendrauti su mama, seserimi. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas klausimas dėl E. M. gyvenamosios vietos pakeitimo. Pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai nusistovėtų bendravimas su tėčiu, kurį užtikrintų mama.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė N. M. (N ) ir atsakovas E. M. yra nepilnamečio vaiko E. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis, 2016 m. birželio 23 d. Kauno apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11667-214/2016 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią nepilnamečio vaiko E. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaiko tėčiu E. M., N. M. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. M. po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. birželio 1 d. Minėta taikos sutartimi šalys susitarė ir dėl bendravimo tvarkos, patvirtindami be kita ko, kad E. M. sutinka, jog šalių susitarimu, sūnus E. M. šalių suderintu laiku ir suderintam laikotarpiui atvyktų į motinos N. M. gyvenamąją jai gyvenant užsienyje; motinai N. M. atvykus į Lietuvos Respubliką, netrukdomai leidžia motinai bendrauti su sūnumi; N. M. apie savo atvykimą informuoja E. M. prieš vieną mėnesį iki atvykimo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis). Nurodyto straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, o šio straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta, jog, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais, nurodyta, kad, pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003; 2003 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Ž. C., bylos Nr. 3K-3-334/2003; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas; vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

Vaiko interesai yra esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Vaiko interesus nulemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma, be kitų: kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygos, t. y. tos sąlygos, kuriomis vaikas gyveno iki ginčo dėl jo gyvenamosios vietos ir kuriomis jam tektų gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų; vaiko norai ir pažiūros; taip pat kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tuo atveju, kai sprendžiama dėl gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, vieno iš jų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės; svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Nors teismų praktikoje vieno iš tėvų materialinė padėtis nėra lemiantis veiksnys sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau pažymėtina, jog svarbu įvertinti tėvų galimybes tinkamai pasirūpinti vaiko augimu ir tobulėjimu. Vertinant šalių galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, iš šalių paaiškinimų ir kitų byloje surinktų įrodymų, nustatyta, kad atsakovas gyvena nuomojamame trijų kambarių bute, dirba, jo mėnesinės pajamos siekia apie 1000 Eur. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. gruodžio 6 d. išvadoje nurodyta, kad E. M. gyvenimo sąlygos labai geros. Ieškovė į bylą yra pateikusi iš kompetentingos vaikų teisių institucijos Vokietijoje išvadą dėl jos buities sąlygų (II t., e. b. l. 3-16). Išvadoje nurodyta, kad ieškovė su vyru ir sūnumi gyvena trijų kambarių bute (78 kv. m.). Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad ji nuo išvykimo į Vokietiją niekur nedirbo ir nedirba, šiuo metu augina 1 m. vaiką, gauna socialinę išmoką, kuri siekia 700 Eur. Taip pat paaiškino, kad gyvena darbo biržos suteiktame bute, už kurį ieškovės šeima nemoka. Ieškovės tvirtinimu, jos vyras taip pat šiuo metu nedirba, gauna 500 Eur siekiančią pašalpą iš darbo biržos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, ieškovės finansinė padėtis nėra stabili, kadangi ji neturi darbinės patirties Vokietijoje, yra nedirbanti, jos gyvenimo stabilumas tiesiogiai priklauso nuo valstybės teikiamos socialinės paramos, kadangi tiek mėnesinės pajamos, tiek gyvenamasis būstas skiriami valstybės institucijų. Ieškovės šeimoje auga dar vienas vaikas, o ieškovės vyras taip pat nedirbantis, visa šeima gyvena tik iš valstybės teikiamos paramos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovė šiuo metu negalėtų pati užtikrinti nepilnamečiam vaikui stabilių gyvenimo sąlygų.

Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo svarbu įvertinti ieškovės dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo. Kaip nurodo atsakovas, ieškovė neteikia vaikui išlaikymo, kurį ji įsipareigojo teikti 2016 m. birželio 23 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir pati ieškovė, nurodydama, kad šiuo metu išlaikymo sūnui E. M. neteikia. Nurodė, kad anksčiau išlaikymo neteikė, nes nedirbo, mokėsi, t. y. neturėjo pakankami lėšų. Tuo tarpu, kodėl šiuo metu neteikia išlaikymo, nenurodė, nors teigia, kad pajamų užtektų visiems. Ši aplinkybė tik dar labiau sustiprina išvadą dėl ieškovės galimybių finansiškai išlaikyti savo sūnų, dėl jos finansinės padėties nestabilumo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė nepakankamai rūpinosi savo vaiku netinkamai vykdydama prievolę teikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą. Kasmėnesinio išlaikymo neteikimas yra grubus vaiko teisių normaliai fiziškai bei protiškai vystytis pažeidimas ir jokie ieškovės argumentai nėra pagrįsti ir pateisinantys išlaikymo neteikimo faktą. Nors ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos su atsakovu susitarė jo psichologiškai spaudžiama, tačiau, remiantis šalių paaiškinimais, po taikaus susitarimo gan greitai išvyko gyventi į užsienio valstybę. Atsakovas nurodo, kad 2016 m. kovo 22 d. ieškovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrių su prašymu dėl laikinosios globos E. M. nustatymo ir ieškovės motinos paskyrimo laikinąja globėja. Šių aplinkybė ieškovė nepaneigė. Šių aplinkybių kontekste matyti, kad į užsienio valstybę ieškovė su vaiku neketino vykti, su juo kartu gyventi nesiekė. Kaip teigia ieškovė, į užsienį ji vyko užsidirbti, įsikurti ir tai padarius ketino pasiimti gyventi su savimi vaikus. Atsižvelgiant į tai, kad ji išvyko į užsienį vedina ekonominių tikslų, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė sudarė taikos sutartį ne laisva valia. Taigi raštu užfiksuotas taikus susitarimas atspindi tuometinę šalių valią dėl vaiko gyvenimo su tėvu.

Ieškovė nurodo, kas atsakovas trukdo jai bendrauti su sūnumi. Ieškovė trukdymą bendrauti su sūnumi įrodinėja į bylą pateiktu 2018 m. balandžio 27 d. pareiškimu, kuriuo ieškovė kreipėsi į Kauno AVPK Dainavos PK dėl trukdymo matytis su sūnumi (I t., e. b. l. 13-14), 2018 m. gegužės 8 d. ieškovės atstovės advokato padėjėjos el. laišku E. M., kuriuo atsakovas buvo informuotas, jog ieškovė ketina E vasaros atostogų metu nuo 2018 m. birželio 1 d. vyksti su sūnumi į Vokietiją (I t., e. b. l. 15-17), taip pat šiuo klausimu ieškovės ir atsakovo susirašinėjimu el. ryšio priemonėmis, vykusiu 2018 m. gegužės 10-22 d. (I t., e. b. l. 20-21). Tai, kad ieškovė kreipėsi dėl trukdymo bendrauti su sūnumi ir į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, patvirtino ir byloje apklausta liudytoja Z. E., kuri nurodė, kad susisiekus su atsakovo mama, ji buvo informuota, jos atsakovas su sūnumi išvykęs atostogų prie jūros. Minėtais įrodymais ir liudytojos parodymais ieškovė įrodinėja du atvejus, vykusius 2018 m. balandžio ir gegužės mėn., kada ji negalėjo bendrauti su sūnumi, išsivežti jo į Vokietiją atostogoms. Daugiau byloje duomenų, kad atsakovas trukdo matytis su vaiku, byloje nepateikta. Ieškovė, teikdama paaiškinimus, nurodė, kad atvykusi į Lietuvą susitinka su vaiku, pasiima jį ir nakvynei, vaikas tuo metu bendrauja ir su jos vyru (matėsi tris kartus). Paskutinį kartą matėsi šių metų kovo mėn. 11 d., atsakovas bendrauti netrukdė. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad netrukdo ieškovei matyti su sūnumi, dažnai pats nuveža sūnų ieškovei, tačiau pati ieškovė nesilaiko teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, kadangi tinkamai neinformuoja atsakovo apie ketinimą pasiimti vaiką, dažnai praneša dieną prieš ar net tą pačią dieną apie ketinimą pasiimti sūnų. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad prieš mėnesį nepraneša, kadangi lėktuvo bilietai pigiausi būna 1-2 savaitės iki skrydžio. Ieškovei nepateikus duomenų, kad ji pati tinkamai informuoja atsakovą apie ketinimą pasiimti sūnų iš atsakovo, byloje nenustačius, kad atsakovas sistemingai ir nuolat trukdytų ieškovei bendrauti su vaiku, nėra pagrindo daryti išvadą, kad tai būtų pagrindas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą. Tuo labiau, tai nėra pagrindas išvadai, kad vaikui gyvenant su ieškove būtų geriau užtikrintas vaiko bendravimas su abiem tėvais, kaip teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė, teikdama išvadą žodžiu.

Ieškovė dėl netinkamo elgesio, smurto prieš vaiką ir alkoholio vartojimo rėmėsi liudytojos G. S. paaiškinimais, taip pat pateiktomis nuotraukomis (I t. e. b. l. 11, 182-183). Ieškovė nurodė, kad apie netinkamą elgesį su jos sūnumi sužinojo iš atsakovo buvusios draugės G. S. draugės, kai ši su ieškove susisiekė internetu, ir tai ieškovę paskatino kreiptis į teismą dėl sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo. Liudytoja G. S. teismo posėdžio metu paliudijo, kad matė, kaip atsakovas mušė E , tačiau dėl patirto smurto nesikreipė į vaikų teises ginančią instituciją, policiją. Tokį savo sprendimą paaiškino tuo, kad bijojo atsakovo, be to, manė, kad vaikų teises ginančios institucijos darbuotojai neužtikrins objektyvaus tyrimo. Taip pat nurodė, kad atsakovas turėjo problemų su alkoholiu, vartodavo jį vaikų akivaizdoje. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaiko atžvilgiu fizinio smurto nenaudoja, alkoholio prie vaiko nevartoja. Teismo posėdžio metu psichologei paklausus E. M., ar tėtis jį baudžia, vaikas atsakė, kad būna, pasipyksta ir neleidžia žaisti su telefonu, kompiuterinių žaidimų arba sako, „eik pamokų ruošti“, o kai paruošia, sako „ateik, susitaikom“. Paklausus, ar tėtis vartoja alkoholį, atsakė, kad ne. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji dėl smurto prieš sūnų nesikreipė nei į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovo atžvilgiu, nei į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Atlikus paiešką Lietuvos teismų informacinėje sistemoje nenustatyta, kad atsakovas būtų baustas už tai, kad savo elgesiu darytų žalą nepilnamečiam vaikui, naudotų prieš sūnų smurtą ir pan. Ieškovės pateiktos nuotraukos nepatvirtina, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu ir tai daro vaiko akivaizdoje. Pirmoje nuotraukoje (I t., e. b. l. 11) vaizduojamas vienas atsakovas su rankoje laikomu alkoholio buteliu, tačiau nėra duomenų, kokiu metu ši nuotrauka buvo padaryta ir ar tuo metu šalia buvo vaikas. Antroje ir trečioje nuotraukose (I t., e. b. l. 11) vaizduojamas vaikas ir padengtas stalas su, tikėtina, alkoholio buteliu ant stalo, tačiau nuotraukose nesimato atsakovo, todėl vienareikšmiškai teigti, kad tai atsakovo alkoholis ir jis atsakovo vartojamas vaiko akivaizdoje, negalima. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip nurodė atsakovo atstovė ir ką patvirtino Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenys, tarp atsakovo ir liudytojos G. S. yra iškelta civilinė byla dėl be pagrindo įgyto turto vertės grąžinimo. Šios aplinkybės pagrindu, darytina išvada, kad atsakovo ir liudytojos santykiai konfliktiniai, tarp jų sprendžiamas ginčas teisme, todėl teismas liudytojos paaiškinimų, nesant kitų objektyvių, atsakovo veiksmus patvirtinančių įrodymų, nevertina kaip objektyvių ir turinčių įrodomąją vertę. Liudytoja, ieškovės mama, nurodė, kad kažkada matė, kaip atsakovas stuktelėjo su koja į E koją ir nusikeikė. Taip pat, kažkada apsilankiusi, rado brendžio butelių atsakovo šaldytuve. Teismas atkreipia dėmesį, kad šie liudytojos paaiškinimai yra susiję su aplinkybėmis iš to laiko, kai ieškovė ir atsakovas gyveno kartu (pati liudytoja patvirtino, kad su atsakovu nebendrauja, net nežino su kuo E šiuo metu gyvena), todėl jos neaktualios šios bylos kontekste, be to, nepatvirtina ieškovės nurodomų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra neabejotinų įrodymų apie atsakovo smurtą prieš sūnų, alkoholio vartojimą vaiko akivaizdoje, atsakovui ir pačiam vaikui tai neigiant, ieškovės nurodytos aplinkybės dėl fizinės prievartos naudojimo sūnaus atžvilgiu bei alkoholio vartojimo vaiko akivaizdoje laikytinos neįrodytomis.

Ieškovė savo reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja motyvavo ir tuo, kad atsakovas netinkamai rūpinasi vaiku, jo laisvalaikiu, ugdymu, neužtikrina pilnavertės mitybos. Aplinkybę, kad atsakovas nesirūpina vaiko ugdymu, įrodinėjo į bylą pateiktu dienynu (I t., e. b. l. 184-187), kuriame atsispindi pastabos, pagyrimai, komentarai. Iš pateikto dienyno ištraukos matyti, kad E periodiškai gauna pastabų („už pamokos trukdymą dirbo per pamoką“, „neturi kampainio“, „neaplenktas Pupos vadovėlis“, „negrąžino teksto suvokimo testų sąsiuvinio“, „neturi jokios liniuotės“, „dar neatsinešė ištaisyto matematikos testo“, „neturi guašo“, „neatliko namų darbų“, „reikėjo drausminti pamokos metu“, „E žodžiais, pavyzdžiu ragino M bjauriai elgtis su klasės mergaite“, „neturėjo muzikos darbų sąsiuvinio“ ir pan.), tačiau iš esmės ne mažiau ir pagyrimų („ačiū už laiku atneštą ištaisytą pasaulio pažinimo testą“, „giriu ir sveikinu sudalyvavus Gamtos kengūroje“, „dėkoju už kultūringą ir džentelmenišką (su klasioku savo iniciatyva padarė vietą mokytojai atsisėsti) elgesį spektaklyje ir autobuse“, „šiandien labai stengėsi tiksliai dikciškai ir ritmiškai dainuoti naują dainelę. Giriu“, „labai gerai parašė 9 skyrelio patikrinimą“, „didelis ačiū E ir jo šeimai už dailų angeliuką“, „giriu. Džiaugiuosi draugišku ramiu bendradarbiavimu puošiant klasės aplinką“, „puikiai atlikai daugybos lentelės užduotis – taip ir toliau“ ir pan.). Atsižvelgiant į tai ir nesant byloje kitų objektyvių įrodymų, nors ir pripažinus, kad atsakovui trūksta gebėjimų užtikrinti labiau disciplinuotą vaiko mokymąsi, teigti, kad atsakovas sąmoningai ir sistemingai nesirūpina vaiko ugdymu, negalima. Aplinkybei, kad atsakovas nesirūpina vaiko laisvalaikiu pagrįsti ieškovė nepateikė jokių įrodymų. Atsakovas nurodė, kad E lanko šokių būrelį, su juo eina į baseiną, į batutų parką, vandens parką, eina į kiną. Ieškovė teigia, kad atsakovas negamina, maitina vaiką nepilnaverčiu maistu, tačiau šiai aplinkybei patvirtinti taip pat nepateikė jokių įrodymų. Teismo posėdžio metu E paaiškino, kad namuose ruošia maistą tėtis, paklaustas, ką skaniai gamina tėtis, nurodė, kad keptą, virtą kiaušinį, dribsnius, o skaniausiai – kakavą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės paaiškinimai dėl netinkamos sūnaus mitybos, ieškovei negyvenant kartu su sūnumi, taip pat gan retai (kelis kartus per metus) lankant sūnų, vertintini kaip neobjektyvūs. Kadangi ieškovės nurodytų aplinkybių dėl nesirūpinimo vaiko ugdymu, laisvalaikiu bei tinkama mityba, nepatvirtina jokie įrodymai byloje, todėl teismas pripažįsta šias aplinkybes neįrodytomis.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuo 2016 m. birželio mėn. šalių nepilnametis vaikas gyvena su atsakovu, mokosi (duomenys neskelbtini), progimnazijoje 2c klasėje. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad E su atsakovu ir ieškove gyveno nuo gimimo. Nuo 2016 m. ieškovė gyvena Vokietijoje, turi kitą šeimą, turi bendrą su dabartiniu vyru kūdikį. Ieškovės vyras kitatautis (turkų kilmės Vokietijos pilietis), sunkiai kalba lietuvių kalba. Ieškovės teigimu jos vyras su E matėsi tik tris kartus. Vaikas ieškovės vyrą apibūdina kaip nemandagų iš veido. Nurodo, kad Vokietijoje gyventi nenorėtų, nes nemoka vokiečių kalbos, nieko nesuprastų. Šios aplinkybės reikšmingos sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nes šalių vaikas, tuo atveju, jei būtų patenkintas ieškinys, turėtų gyventi kitoje šalyje, katu ir su ieškovės vyru, ir jų bendru vaiku. Kaip nurodyta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. gruodžio 6 d. išvadoje, E. M. yra įpratęs prie savo dienotvarkės, draugų ir socialinių ryšių Lietuvoje. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad E nuo gimimo gyvena Lietuvoje, praktiškai nuolatos nuo gimimo gyvena su atsakovu, E Lietuvoje lanko mokyklą, Lietuvoje gyvena kiti E artimieji giminaičiai, teismo vertinimu, šalių nepilnametis vaikas, turėdamas pakeisti ne tik ugdymo įstaigą, bet ir šalį, nemokėdamas vokiečių kalbos, gerai nepažindamas ieškovės vyro, su kuriuo nėra susiformavusio emocinio ryšio, patirtų stresą dėl socialinės aplinkos pasikeitimo, svetimos kalbos ir kultūros, naujos šeimos aplinkos, todėl ieškovės aplinka nebūtų emociškai saugi vaikui.

Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Nagrinėjamu atveju šalių nepilnametis vaikas E buvo apklaustas teismo psichologės. Apklausos metu E nurodė, kad jis nenorėtų gyventi su mama, nes jis su tėčiu pripratęs, su juo sutaria. Su mama norėtų matytis 2-3 kartus į savaitę. Paklaustas, kas yra jo šeima, įvardija tėtį. Uždavus klausimą, ką norėtų pasakyti mamai, atsakė, kad nenorėtų gyventi Vokietijoje, nori gyventi su tėčiu. Iš EŽTT praktikos matyti, kad kuo vaikas brandesnis, tuo kyla didesnis poreikis gerbti jo autonomiją (žr. M. ir M., 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimą byloje Hokkanen prieš Suomiją, Serija A Nr. 299-A, par. 61 ir kt.). EŽTT yra priimtina nacionalinių teismų suformuluota taisyklė, kad, egzistuojant vienodoms tėvų galimybėms (tinkamumui) auginti vaiką, pastarojo pozicija dėl to, su kuriuo iš tėvų gyventi, turėtų būti gerbiama.

Ieškovės atstovė nurodė, kad psichiatro L. S. susitikimo su E aprašymas ir pastebėjimai, kuriame be kita ko nurodyta, kad vaikas išsako norą gyventi su mama Vokietijoje, prieštarauja vaiko nuomonei, išsakytai teismo posėdžio metu. Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ieškovės pateiktos psichiatro išvados, pavadintos susitikimo su Emiliu aprašymas ir pastebėjimai, teismas nevertina kaip labiau atspindinčios tikrąją šalių nepilnamečio vaiko valią nei jo paties išsakyta nuomonė teismo posėdžio metu. Pabrėžtina, kad E apklausos teismo posėdyje metu nurodė, kad „kai buvo pas psichologą Vilniuje, mama sakė sakyti, kad nori su mama gyventi, kad pasiilgo“. Atsižvelgiant į tai, visgi teismui kyla abejonių dėl pateiktos išvados objektyvumo. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių nepilnametis vaikas apklausos metu buvo 9 metų amžiaus. Vaiko nuomonė buvo nuosekli visos apklausos metu, jis detaliai pasakojo gyvenimo ir bendravimo su tėčiu (atsakovu) bei bendravimo su mama (ieškove) aplinkybes, nurodė savo jausmus ir norus, pagrindė, su kuo nori, o su kuo nenori gyventi. Vertinat vaiko amžių ir jo pasisakymus, teismas daro išvadą, kad E. M. yra pakankamai brandus išreikšti savo norus dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Atsižvelgiant į aptartą, teismui nėra pagrindo abejoti vaiko sugebėjimu išreikšti savo nuomonę dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo. Taip pat pažymėtina, kad psichologo vaidmuo teismo posėdžio metu yra, vadovaujantis tam tikrais metodais, profesionaliai suformuluojant ir užduodant atitinkamus klausimus vaikui, sužinoti jo tikrąją nuomonę, taip išvengiant šalių veiksmų neigiamos įtakos vaiko nuomonei dėl jo gyvenamosios vietos.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovės pateikti argumentai ir įrodymai nepakankami pagrįsti jos ieškinio reikalavimams. Teismo vertinimu, ieškinyje išdėstyti argumentai nepatvirtina būtinumo būtent šiuo metu keisti šalių vaiko gyvenamosios vietos. Teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas labiau atitiktų jo interesus, kad dabartinė jo gyvenamoji vieta pažeidžia vaiko interesus, kad atsakovas nesirūpina vaiku, piktnaudžiauja tėvų valdžia ar esanti aplinka jam tapo nesaugi ir situacija iš esmės pasikeistų, vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove. Taigi, ieškovė neįrodė aplinkybių, kurios pagrįstų gyvenamosios vietos pakeitimo būtinybę ir sudarytų pagrindą ją pakeisti (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio vaiko E. M. gyvenimas su atsakovu (tėvu) atitinka vaiko interesus ir jiems neprieštarauja. Priešingai, pripažinta, kad patenkinus ieškinį, nebūtų užtikrintos vaiko stabilios gyvenimo sąlygos bei saugi emocinė aplinka. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, įvertinus tai, kad vaiko interesus labiau atitinka gyvenimas su tėvu (atsakovu), nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį ir keisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygą dėl E. M. gyvenamosios vietos nustatymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas pateikė įrodymus, jog patyrė 2180 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo parengimą, teisės aktų bei teismų praktikos analizę, konsultacijas bylos laikotarpiu, pasiruošimą teismo posėdžiams, posėdžius teisme. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pateiktos atstovavimo išlaidos neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos, todėl atsakovo prašomos priteisti 2180 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos pagrįstomis. Kadangi ieškinio reikalavimai atmesti, iš ieškovės atsakovui priteistina 2180 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismo turėtos 4,52 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos į valstybės biudžetą iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2180 Eur (du tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 4,52 Eur (keturis eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų (procesinių dokumentų įteikimo išlaidų). Išaiškintina, kad priteistos į valstybės biudžetą sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Brigita Palubinskienė