- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-20
- Bylos Nr.
- e2A-1987-324/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19953-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1616-1085/2019 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos pakeitimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo pakeisti (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatyti nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove.
2. Nurodė, kad jog sūnus (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini) santuokoje su atsakovu. Santuokinis gyvenimas netenkino ieškovės, todėl šalys (duomenys neskelbtini) ją santuoką nutraukė bendru sutarimu. Sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, tačiau po santuokos nutraukimo šalys su nepilnamečiu sūnumi liko gyventi atsakovui priklausančiame bute. (duomenys neskelbtini) teismo 2016 m. liepos 15 d. nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad spyrė ieškovei koja į kairįjį šoną ir taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Ieškovei išsikrausčius su sūnumi pas motiną, 2016 m. atsakovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo. Ieškovė nusprendė vykti į užsienį užsidirbti, todėl vaiko gyvenamosios vietos klausimą išsprendė, su atsakovu sudarydama taikos sutartį, pagal kurią sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu. Atsakovė užsienyje ištekėjo, augina vaiką ir nori, kad sūnaus gyventų su ja. Atsakovas netinkamai rūpinasi sūnumi, vartoja alkoholinius gėrimus sūnaus akivaizdoje, yra agresyvus, nesirūpina jo mokslais, popamokine veikla, netinkamai organizuoja vaiko laisvalaikį, neužtikrina pilnavertės mitybos, naudoja prieš vaiką psichologinį ir fizinį smurtą. Atsakovas neleidžia sūnui bendrauti su motina, jos tėvais ir kitais giminaičiais. Nors teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos įtvirtina vaiko motinai teisę vykti atostogų su vaiku į užsienio valstybę, 2018 m. birželio 1 d. ieškovė su sūnumi išvykti negalėjo suplanuotų atostogų, nes atsakovas jai neleido pasimatyti su vaiku. Sūnus labai mylėjo seserį, ieškovės vyresnę dukrą, kuriai atsakovas neleido gyventi su šeima, todėl ji augo pas ieškovės motiną, jų bendravimui trukdo atsakovas. Ieškovė su sūnumi kreipėsi į psichiatrą (duomenys neskelbtini), kuris savo išvadoje konstatavo, jog (duomenys neskelbtini) gyvenimas su tėvu neatitinka mažamečio interesų. Sūnus ir pats nori gyventi su motina užsienyje.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu nutraukta šalių santuoka, o sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Atsakovas teikė išlaikymą, tačiau motina nustojo rūpintis sūnumi ir šis liko gyventi su tėvu. 2016 m. kovo 22 d. ieškovė pateikė prašymą Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl laikinos globos (duomenys neskelbtini) nustatymo ir ieškovės motinos skyrimo laikinąja globėja. Kadangi atsakovas nuo gimimo rūpinosi sūnumi, du metus prižiūrėjo būdamas tėvystės atostogose, vėliau vesdavo ir pasiimdavo iš darželio, tarp jų yra glaudus ryšys, motinai išvykus į Jungtinę Karalystę, kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu. Šiuo metu sūnus įpratęs prie savo dienotvarkės, jam sudarytos labai geros gyvenimo sąlygos. Pakeitęs gyvenamąją vietą, sūnus patirtų stresą, tai prieštarautų jo interesams. Ieškovė neteikia išlaikymo vaikui, nesirūpina jo gerove, mokymosi rezultatais. Ieškovė teigia, kad negali matytis su sūnumi, tačiau be atsakovo sutikimo vežė į Vilnių pas psichiatrą. 2018 m. pavasarį ieškovė atvyko į Lietuvą ir matėsi su sūnumi keletą kartų per savaitę, atsakovas pats pristatė sūnų į sutartą vietą. 2018 m. balandžio 25 d. vyko antros klasės nacionalinis pasiekimų patikrinimo matematikos diagnostinis testas, ieškovė į šį testavimą sūnaus neatvežė. Tokiu būdu ji veikė priešingai sūnaus interesams, nukentėjo vaiko mokymosi rezultatai. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ieškovė nėra gera motina, jai teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neterminuotai apribota motinos valdžia.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovui 2180 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą 4,52 Eur bylinėjimosi išlaidų (procesinių dokumentų įteikimo išlaidų).
6. Nurodė, kad vertinant šalių galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas nustatyta, jog atsakovas gyvena nuomojamame trijų kambarių bute, dirba, jo mėnesinės pajamos siekia apie 1000 Eur. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. gruodžio 6 d. išvadoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gyvenimo sąlygos labai geros. Ieškovė į bylą yra pateikusi kompetentingos vaikų teisių institucijos Vokietijoje išvadą dėl jos buities sąlygų, kurioje nurodyta, kad ieškovė su vyru ir sūnumi gyvena trijų kambarių bute. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog nuo išvykimo į Vokietiją ji niekur nedirbo ir nedirba, šiuo metu augina 1 m. vaiką, gauna 700 Eur socialinę išmoką, gyvena darbo biržos suteiktame bute, už kurį ieškovės šeima nemoka. Ieškovės tvirtinimu, jos vyras taip pat šiuo metu nedirba, gauna 500 Eur siekiančią pašalpą iš darbo biržos. Teismas sprendė, kad ieškovės finansinė padėtis nėra stabili, kadangi ji neturi darbinės patirties Vokietijoje, yra nedirbanti, jos gyvenimo stabilumas tiesiogiai priklauso nuo valstybės teikiamos socialinės paramos, kadangi tiek mėnesinės pajamos, tiek gyvenamasis būstas skiriami valstybės institucijų. Ieškovės šeimoje auga dar vienas vaikas, ieškovės vyras taip pat nedirbantis, visa šeima gyvena tik iš valstybės teikiamos paramos. Teismas padarė išvadą, jog atsakovė šiuo metu negalėtų pati užtikrinti nepilnamečiam vaikui stabilių gyvenimo sąlygų. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo svarbu įvertinti ieškovės dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo. Atsakovas nurodė, kad ieškovė neteikia vaikui išlaikymo, kurį ji įsipareigojo teikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovė, nurodydama, kad šiuo metu išlaikymo sūnui (duomenys neskelbtini) neteikia. Anksčiau išlaikymo neteikė, nes nedirbo, mokėsi, t. y. neturėjo pakankami lėšų. Ieškovė nenurodė, kodėl šiuo metu neteikia išlaikymo, nors teigė, kad pajamų užtektų visiems. Teismas sprendė, jog, netinkamai vykdydama prievolę teikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą, ieškovė nepakankamai rūpinosi šalių sūnumi. Kasmėnesinio išlaikymo neteikimas yra grubus vaiko teisių normaliai fiziškai bei protiškai vystytis pažeidimas, jokie ieškovės argumentai nėra pagrįsti ir pateisinantys išlaikymo neteikimo faktą. Teismas sprendė, kad, ieškovei nepateikus duomenų, jog ji pati tinkamai informuoja atsakovą apie ketinimą pasiimti sūnų iš atsakovo, byloje nenustačius, kad atsakovas sistemingai ir nuolat trukdytų ieškovei bendrauti su vaiku, nėra pagrindo daryti išvadą apie atsakovo trukdymą bendrauti kaip pagrindą pakeisti vaiko gyvenamąją vietą. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad vaikui gyvenant su ieškove, būtų geriau užtikrintas jo bendravimas su abiem tėvais, kaip teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė, teikdama išvadą žodžiu. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra neabejotinų įrodymų apie atsakovo smurtą prieš sūnų, alkoholio vartojimą vaiko akivaizdoje, atsakovui ir pačiam vaikui tai neigiant, ieškovės nurodytos aplinkybės dėl fizinės prievartos naudojimo sūnaus atžvilgiu bei alkoholio vartojimo vaiko akivaizdoje laikytinos neįrodytomis. Atsižvelgiant į tai ir nesant byloje kitų objektyvių įrodymų, nors ir pripažinus, kad atsakovui trūksta gebėjimų užtikrinti labiau disciplinuotą vaiko mokymąsi, negalima teigti, kad atsakovas sąmoningai ir sistemingai nesirūpina vaiko ugdymu. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų pagrįsti aplinkybei, kad atsakovas nesirūpina vaiko laisvalaikiu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad (duomenys neskelbtini) nuo gimimo gyvena Lietuvoje, praktiškai nuolatos nuo gimimo gyvena su atsakovu, Lietuvoje lanko mokyklą, čia gyvena kiti (duomenys neskelbtini) artimieji giminaičiai, teismas vertino, kad šalių nepilnametis vaikas, turėdamas pakeisti ne tik ugdymo įstaigą, bet ir gyvenamosios vietos šalį, nemokėdamas vokiečių kalbos, gerai nepažindamas ieškovės vyro, su kuriuo nėra susiformavusio emocinio ryšio, patirtų stresą dėl socialinės aplinkos pasikeitimo, svetimos kalbos ir kultūros, naujos šeimos aplinkos, todėl ieškovės aplinka jam nebūtų emociškai saugi.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti, paskirti psichologinę-psichiatrinę ekspertizę, siekiant nustatyti vaiko psichologinę būseną bei tėvų atstūmimo sindromo požymių buvimą; perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą dėl nepilnamečio (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo. Išvadą teikianti institucija, atsižvelgiant į byloje esančius ir jog nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, paskutinio posėdžio metu nurodė, kad nepilnamečio vaiko interesų turinį labiau atitinka gyvenimas su motina ir ieškinys turėtų būti tenkinamas.
7.2. Pirmosios instancijos teismas selektyviai vadovavosi išimtinai ieškovei nepalankiais įrodymais, o daugelio atsakovą neigiamai charakterizuojančių ir atsakovo netinkamą elgesį pagrindžiančių įrodymų neaptarė.
7.3. Pirmosios instancijos teismas byloje nepaskyrė psichologinės - psichiatrinės ekspertizės, nors mažametis (duomenys neskelbtini) apklausiamas nurodė visiškai priešingas faktines aplinkybes, nei patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Dėl to ir dėl kitų aplinkybių, nurodytų apeliaciniame skunde, byla buvo išnagrinėta nevisapusiškai. Prie ieškinio yra pateikta psichiatro (duomenys neskelbtini) išvada. Psichiatras vertino ir tai, ko berniukas nepasakė, ką išdavė jo kūno kalba, emocijos. Psichiatras nurodė, kad vaiko namuose vyrauja kaltinimų kultūra, vaikas yra baudžiamas už nepriimtinas idėjas ir nuomonę, kuri nesutampa su tėčio ir senelių nuomone. Berniukas pokalbio metu pasako, kad norėtų gyventi su mama, tačiau pats išsigąsta savo atsakymo, bijo tėčio už pasakytą savo nuomonę. Apklaustas bylos nagrinėjimo metu, vaikas paaiškinimus teikė kaip išmoktą ilgą eilėraštį. Berniuko paaiškinimus paneigia, o psichiatro išvadą patvirtina byloje apklaustų liudytojų parodymai. (duomenys neskelbtini) apklausos metu teigė, kad tėtis niekada jo nemuša, nevartoja alkoholio, tačiau tai paneigia byloje pateiktos nuotraukos, liudytojos (duomenys neskelbtini) paaiškinimai. Apklausdama berniuką psichologė tik uždavinėjo klausimus, tačiau neanalizavo vaiko psichologinės būsenos, nesigilino, ar vaikas yra primokytas, ar nėra tėvų atstūmimo sindromo požymių. Kauno apylinkės teismas prašymą dėl ekspertizės paskyrimo atmetė motyvuodamas tuo, kad vaikas buvo apklausiamas psichologo, tačiau vaiko psichologinė būsena apklausos metu nebuvo analizuojama, vaiko paaiškinimai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, abejonės ir nesutapimai bylos nagrinėjimo metu nebuvo pašalinti, todėl nebuvo neatskleistas berniuko interesų turinys. Teismas turėjo skirti psichologinę - psichiatrinę ekspertizę tikslu nustatyti vaiko psichologinę būseną, ar jis nėra primokytas, ar yra tėvų atstūmimo sindromo požymių.
7.4. Nesutiktina su teismo išvada apie neįrodytą atsakovo smurtavimą sūnaus atžvilgiu. Tai įrodo rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai. Psichiatro (duomenys neskelbtini) išvadoje konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) šeimoje vyrauja smurto ir kaltinimų kultūra. Byloje pateiktas susirašinėjimas tarp ieškovės ir atsakovo buvusios sugyventinės draugės, iš kurio ieškovei tapo žinoma, kad atsakovas smurtauja sūnaus atžvilgiu, tačiau pirmosios instancijos teismas įrodymą ignoravo konstatuodamas, kad atsakovas sūnaus atžvilgiu nesmurtauja, nepasisakė dėl pateikto susirašinėjimo ir jo įrodomosios reikšmės.
7.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė buvusios atsakovo sugyventinės (duomenys neskelbtini) paaiškinimus, vadovavosi byloje neištirtais įrodymais. Liudytoja nuosekliai paaiškino gyvenimo su (duomenys neskelbtini) detales. Ji yra mačiusi, kaip atsakovas smurtauja sūnaus atžvilgiu, paaiškino, kad atsakovas nepirkdavo sūnui rūbų ir batų (kol atsakovas su ja gyveno, tai darė liudytoja), kad atsakovas nemaitina sūnaus pilnaverčiu maistu, sūnumi nesirūpina, didžiąją laiko dalį berniukas praleidžia pas senelius.
7.6. Ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas trukdo ieškovei ir jos artimiesiems bendrauti su sūnumi. Nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. ieškovė buvo atvykusi į Lietuvos Respubliką, apie vizitą atsakovas buvo informuotas. 2018 m. balandžio 27 d. ieškovė norėjo pasiimti sūnų po pamokų ir praleisti su juo savaitgalį, apie tai informavo atsakovą, kuris, pagal taikos sutartimi sulygtas sąlygas privalėjo sudaryti sąlygas bei netrukdyti motinai bendrauti ir leisti laiką su sūnumi. Atvykus pasiimti sūnaus į mokyklą paaiškėjo, kad sūnaus tą dieną mokykloje apskritai nebuvo, o nuvykus į atsakovo gyvenamąją vietą atsakovas jos neįsileido, į skambučius telefonu neatsakė. Tokio atsakovo elgesio, kuomet vaikas nevedamas į mokyklą, piktybiškai nesudaromos sąlygos pasimatyti su mama, pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl jo nepasisakė, o kuomet ieškovė, turėdama retą progą pasimatyti su sūnumi, nenuveda jo į mokyklą, tai vertinama kaip veikimas priešingai sūnaus interesams. Ieškovė 2018 m. vasarą nupirko lėktuvo bilietus sau ir sūnui, informavo atsakovą apie ketinimą praleisti su sūnumi dalį jo vasaros atostogų, tačiau atsakovas ignoravo ieškovę bei bet kokius jos bandymus susisiekti ryšio priemonėmis, nei karto neleido jai susitikti su sūnumi. Pasibaigus civilinės bylos nagrinėjimui, ieškovė nebegali susisiekti su sūnumi net mobiliuoju telefonu.
7.7. Byloje pateikta pakankamai įrodymų, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojoje kodekso 140 straipsnio 2 dalį dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ieškovei. Šią nusikalstamą veiką atsakovas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Visa tai įrodo atsakovo polinkį vartoti alkoholį, skriausti silpnesnius, nesilaikyti nusistovėjusių visuotinių elgesio normų ir taisyklių.
7.8. Ieškovė šiuo metu yra sukūrusi šeimą, gyvena Vokietijoje. Jos namuose įrengtas vaikų kambarys, sudarytos puikios sąlygos vaikams augti, mokytis, žaisti. Atsakovas nuomojasi butą, nėra sudaręs santuokos, todėl iki jis sukurs naują šeimą tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) bus supažindinamas su skirtingomis moterimis, kraustysis iš vienų namų į kitus. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant. Su mama berniukas augs saugioje ir stabilioje aplinkoje.
Atsiliepimas
8. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, netenkinti prašymų dėl naujų įrodymų ir psichologinės-psichiatrinės ekspertizės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. apeliantė nenurodė, kuo pasireiškė pirmosios instancijos teismo selektyvumas įrodymų atsižvilgu, dėl kokių įrodymų teismas nepasisakė, kokie ieškovės pateikti įrodymai sudaro pagrindą tenkinti ieškinį.
8.2. Teismas skundžiamą sprendimą priėmė atsižvelgdamas į nuoseklią Lietuvos teismų praktiką, Europos žmogaus teisių teismo praktiką, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją. Pažymėjo, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką, būtina nustatyti, jog esama aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Teismas bylos aplinkybes šiuo aspektu tyrė ir vertino nurodydamas, kad aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.
8.3. Ieškovė atsakovą kaltina nebūtais dalykais (kad jis nepirkdavo vaikui rūbų ir batų, nemaitina sūnaus pilnaverčiu maistu). Atsakovas nuo vaiko gimimo rūpinosi juo, gyveno su juo visą vaiko gyvenimą, išskyrus du mėnesius po skyrybų. Vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje, yra sveikas, jokių nusiskundimų dėl netinkamos ar nevalyvos aprangos ar panašių dalykus byloje nėra. Ieškovė pati neišlaiko savo sūnaus, teismo posėdžio metu šį faktą ji patvirtino.
8.4. Pirmosios instancijos teismas ištyrė, kad į užsienio valstybę ieškovė su vaiku neketino vykti, su juo kartu gyventi nesiekė. Ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-8248-800/2018 dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko nuolatinės rūpybos, gyvenamosios vietos nustatymo, rūpintojo ir išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo pripažino, kad stokoja tam tikrų socialinių įgūdžių; Vokietijoje gimė sūnus, todėl negali skirti pakankamai laiko ir lėšų dukros išlaikymui. Pastarojoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad 2017 m. gegužės 23 d. rūpinamo vaiko aplankymo aktas (b. l. 60-61) patvirtina bylos aplinkybes, jog atsakovė paliko nepilnametę dukrą močiutės priežiūroje ir ja nesirūpina, nebendrauja, nedalyvauja dukters auklėjime. Iš (duomenys neskelbtini) 2017-05-23 pranešimo Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui (b. l. 66) nustatyta, kad atsakovė su dukra nebendrauja, nes jų tarpusavio ryšys silpnas, kad neišlaiko dukros, nes neturi galimybių jos išlaikyti. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas padarė išvadą, jog savo veiksmais, vengdama išlaikyti nepilnametę dukrą, palikdama dukrą augti močiutės priežiūroje, nedalyvaudama dukters auklėjime, ugdyme, atsakovė daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, visiškai juo nesirūpina.
8.5. Teismas rėmėsi rašytine Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. gruodžio 6 d. išvada, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gyvenimo sąlygos labai geros. Šią išvadą palaikė teismo posėdžiuose bei vaiko apklausoje dalyvavęs institucijos atstovas. Teismo posėdžio metu paklaustas dėl psichiatrinės-psichologinės ekspertizės skyrimo vaikui jis tam nepritarė, nurodė, kad apklausos metu pasakyta vaiko nuomonė yra aiški, nedviprasmiška, apie galimą vaiko psichikos sutrikimą byloje duomenų nėra. Šio apklausos metu (duomenys neskelbtini) nurodė, kad nori gyventi su atsakovu, o ne su ieškove. Paskutinio posėdžio metu pirmą kartą dalyvavusios institucijos atstovės nurodymas, kad vaikui gyvenant su ieškove Vokietijoje būtų geriau užtikrintas vaiko bendravimas su abiem tėvais, yra neatsakingas, nes ta pati institucija inicijavo neterminuotą ieškovei motinos valdžios apribojimą jos dukters atžvilgiu. Teismas išsamiai pasisakė, kodėl nesutiko su institucijos atstovės žodžiu išreikšta nuomone.
8.6. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad buvo nupirkusi sūnui lėktuvo bilietus į Vokietiją. Be to, atsakovas teismo sprendimo nepažeidė, kadangi sūnaus išvykimui į užsienį turi būti gautas abiejų tėvų sutikimas.
8.7. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, nepaskyręs psichologinės-psichiatrinės ekspertizės, savo sprendimą motyvavo. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovės atstovės nurodomos teismo ekspertizės skyrimo poreikis vaikui galėtų būti konstatuotas tik tuo atveju, jei teismui kiltų objektyviais duomenimis pagrįstų abejonių dėl atsakovo veiksmų neigiamos įtakos vaiko nuomonei gyvenamosios vietos klausimu. Teismo posėdžio metu apklausus nepilnametį vaiką, dalyvaujant ir atitinkamus klausimus užduodant teismo psichologui, vaiko nuomonė buvo nuosekli visos apklausos metu, jis detaliai pasakojo gyvenimo ir bendravimo su atsakovu bei bendravimo su ieškove aplinkybes, nurodė savo jausmus ir norus, pagrindė, su kuo nori, o su kuo nenori gyventi. Ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės skyrimas yra tikslingas. CPK 212 straipsnio 1 dalis nustato teismo teisę, o ne pareigą skirti ekspertizę. Teismas pagrįstai ieškovės pateiktos psichiatro išvados, pavadintos susitikimo su (duomenys neskelbtini) aprašymas ir pastebėjimai, nevertina kaip labiau atspindinčios tikrąją šalių nepilnamečio vaiko valią, nei jo paties pasakyta nuomonė teismo posėdžio metu. Ieškovės prašymas paskirti psichologinę-psichiatrinę ekspertizę yra perteklinis, nepagrįstas ir prieštarauja šalių sūnaus interesams, t. y. sukeltų jam dar didesnį stresą.
8.8. Byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kad atsakovas smurtauja prieš sūnų. (duomenys neskelbtini) parodymus teismas vertino ir savo išvadą dėl jų motyvavo. Atsakovo ir liudytojos santykiai konfliktiniai, tarp jų sprendžiamas ginčas teisme, todėl teismas pagrįstai liudytojos paaiškinimų, nesant kitų objektyvių atsakovo veiksmus patvirtinančių įrodymų, nevertino kaip objektyvių ir turinčių įrodomąją vertę.
8.9. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas labiau atitiktų jo interesus, kad dabartinė jo gyvenamoji vieta pažeidžia vaiko interesus, kad atsakovas nesirūpina vaiku, piktnaudžiauja tėvų valdžia ar esanti aplinka jam tapo nesaugi ir situacija iš esmės pasikeistų vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Ieškovė prašo priimti naujus įrodymus, pateiktus kartu su apeliaciniu skundu, t. y. telefono ekrano nuotraukas apie susirašinėjimą su sūnumi. Jos teigimu, iš jų matyti, kad (duomenys neskelbtini) negauna iš mamos siunčiamų žinučių ir jai neatrašo.
12. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė (duomenys neskelbtini) elektroninio Tamo dienyno kopijas, jo teigimu, patvirtinančias, jog vaikui mokykloje puikiai sekasi.
13. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip pat vadovautinasi įrodymų ryšį su byla reglamentuojančiu CPK 180 straipsniu. Kadangi telefono ekrano nuotraukos nei patvirtina, nei paneigia apeliantės siekiamą įrodyti žinučių negavimo faktą (neatmestina, jog vaikas tiesiog neparašo atsakymo), šį įrodymą priimti atsisakytina. Remiantis elektroninio dienyno ištrauka negalima daryti išvados apie vaiko ugdymo pasiekimų visumą (pažymėtina, jog byloje tokie duomenys yra), todėl ją priimti irgi atsisakytina (CPK 180 straipsnis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo
14. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-320/2006, 2004 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004, 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Apeliacine tvarka vertinamu atveju šalių sūnaus gyvenamoji vieta su tėvu buvo nustatyta 2016 m. birželio 16 d. šalių sudaryta taikos sutartimi, t. y. vaikas su tėvu gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Ieškovė jį grindė netinkamu atsakovo rūpinimusi sūnumi, prieš vaiką jo naudojamu fiziniu ir psichologiniu smurtu, kliudymu bendrauti su motina ir jo giminaičiais. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė kaip neįrodytą.
15. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, jog pirmosios instancijos teismo išvados yra neteisėtos ir nepagrįstos vien dėl to, kad byloje šalių sūnui nebuvo paskirta ir atlikta teismo psichologinė - psichiatrinė ekspertizė.
16. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (straipsnio 1 dalis); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis (straipsnio 2 dalis).
17. Vadovaujantis CPK 212 straipsniu, tuomet, kai byloje kylančių klausimų išsiaiškinimui reikia specialių mokslo, medicinos, technikos ir amato žinių, teismas gali paskirti ekspertizę. Psichologinės-psichiatrinės ekspertizės šalių sūnui paskyrimo būtinumą apeliantė grindžia tikslu nustatyti vaiko psichologinę būseną, ar jis nėra primokytas, ar yra tėvų atstūmimo sindromo požymių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje atlikti tokią ekspertizę nebuvo ir nėra būtina.
18. Kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (CPK 380 straipsnio 1 dalis). Apeliacine tvarka vertinamoje byloje šalių sūnaus nuomonė buvo išklausyta teismo posėdyje dalyvaujant teismo psichologei, turinčiai specialių žinių vaiką apklausti taip, kad atsakymai atspindėtų tikrąją padėtį apie jo aplinką, santykius su tėvais ir kitas nagrinėjamos kategorijos byloje aktualias vaiko gyvenimo aplinkybes, todėl apeliantės teiginiai apie vaiko primokymą tėra faktiniais duomenimis nepagrįsta prielaida.
19. Šalių sūnaus paaiškinimai nepatvirtino nei smurto (fizinio ar psichologinio) iš tėvo pusės, nei draudimo bendrauti su motina, nei tokio bendravimo nebuvimo, nei noro gyventi su motina bei jos turkų tautybės sutuoktiniu Vokietijoje. Iš vaiko atsakymų juolab negalima daryti išvados apie netinkamą tėvo auklėjimą – tėvas rūpinasi jo gyvenimo sąlygomis (gyvena išsinuomotame bute, kur vaikas turi savo kambarį), maitinimu (pats gamina maistą), mokymusi, laisvalaikiu. Apeliantė nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvados, jog jos teiginių apie atsakovo nesirūpinimą vaiko ugdymu bei laisvalaikiu nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Berniukas nurodė, kad, jei mama gyventų Lietuvoje, norėtų su ja matytis du - tris kartus per savaitę. Aplinkybė, kad pripratęs gyventi su tėvu vaikas nenorėtų nuolat gyventi su mama, nėra pagrindas spręsti apie motinos atstūmimo sindromo formavimąsi (CPK 185 straipsnis). Byloje taip pat nėra duomenų apie vaiko psichinės (psichologinės) raidos sutrikimus, dėl kurių tokia ekspertizė būtų būtina ginčo dalyko įvertinimui.
20. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, nepaskyręs psichologinės-psichiatrinės ekspertizės, savo sprendimą motyvavo, pasisakė bei įvertino visus apeliaciniame skunde įvardintus įrodymus.
21. Atmestini apeliantės argumentai, jog ekspertizė turėjo būti paskirta dėl to, kad vaiko paaiškinimai teisme prieštarauja kitiems bylos įrodymams.
22. Įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą formuojanti praktika išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010).
23. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog nei fotonuotraukos, nei liudytojos (duomenys neskelbtini) parodymai nepatvirtina fakto, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, tuo darydamas žalą nepilnamečiam sūnui, ar vaiką muša. Vienose nuotraukose, kur užfiksuotas tikėtinai alkoholinio gėrimo „Starka“ butelis, nesimato atsakovo, kitose – vaiko, neaišku, kada nuotraukos padarytos, ar jose užfiksuotoje aplinkoje buvo vaikas. Liudytoja (duomenys neskelbtini) buvo atsakovo sugyventinė. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Alytaus apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjama civilinė byla pagal (duomenys neskelbtini) ieškinį (duomenys neskelbtini) dėl be pagrindo įgyto turto vertės grąžinimo. Šioje byloje pateiktų skaitmenizuotų šalių procesinių dokumentų turinys patvirtina apeliacine tvarka vertinamoje byloje pirmosios instancijos teismo teiginį apie konfliktinius atsakovo iš šios liudytojos santykius (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, esant tokiam pastarųjų asmenų santykių pobūdžiui, nesant kitų objektyvių liudytojos įvardintus atsakovo veiksmus patvirtinančių įrodymų, jos parodymai nevertintini kaip objektyvūs. Liudytoja (duomenys neskelbtini) teigė mačiusi vaiko mušimą diržu, tačiau apie tai vaiko teisių apsaugos institucijai nepranešė bijodama atsakovo bei nepasitikėdama objektyviu valstybės institucijos tyrimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pastarasis liudytojos argumentas yra niekinis, šios nepranešimo priežasties ji niekuo nemotyvavo. Jei apie galimai mušamą vaiką liudytoja nepranešė siekdama išsaugoti santykius su atsakovu, t.y. pati elgdamasi neteisėtai, negalima tikėti ir jos parodymais atsakovo nenaudai tuomet, kai jos santykiai su šiuo asmeniu yra akivaizdžiai priešiški. Parodymai asmens, kuris savo elgseną formuoja priklausomai nuo santykio su kitais asmenimis konteksto, nėra objektyvus faktinių duomenų šaltinis.
24. Analogiškai vertintinas ir šios liudytojos susirašinėjimas su ieškove, parodymai dėl netinkamo vaiko maitinimo (juos paneigia vaiko apklausa; be to, byloje nustatyta ir apeliantė to neginčija, jog vaiką išlaikė atsakovas, ji išlaikymo neteikė), didžiosios laiko dalies praleidimo su seneliais (logiška, jog atsakovui išvykus į komandiruotę ar kitu metu vaikas pabūna pas senelius, kas savaime nereiškia gyvenimo su seneliais fakto ir neprieštarauja vaiko interesams) ar drabužių bei batų nepirkimo. Vertinant protingumo požiūriu, jei liudytoja ir atsakovas gyveno kartu, moters pasirūpinimas drabužių ir batų nupirkimu nepilnamečiam berniukui neįrodo tėvo pareigų nevykdymo (liudytoja neteigė tai dariusi priversta atsakovo ar pan.). Atsakovo nuteisimas teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už nežymų ieškovės sveikatos sutrikdymą nėra pagrindas daryti apibendrinančią išvadą apie atsakovo polinkį skriausti silpnesnius (atsakovas nuteistas už konkretų nusikaltimą).
25. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog psichiatro (duomenys neskelbtini) išvada nepaneigia teismo posėdžio metu pasakytos vaiko nuomonės. Minėta, kad apeliantės teiginiai apie vaiko primokymą yra prielaidinio pobūdžio. Priešingai – vaikas teismo posėdyje nebuvo įtakojamas nei vieno iš tėvų, tuo tarpu pas minimą psichiatrą jį nuvežė motina. Vaikas nurodė, jog būtent pas psichologą Vilniuje mama prašė sakyti, jog jos pasiilgo ir nori su ja gyventi. Teismas gi vaiko paaiškinimus išklausė tiesiogiai, dalyvaujant psichologei, ir konstatavo įsitikinimą vaiko gebėjimu išreikšti savo nuomonę dėl gyvenamosios vietos. Iš psichiatro (duomenys neskelbtini) aprašyto susitikimo su vaiku 2018 m. balandžio 25 d. matyti, kad iš esmės vaikas norėtų po kelias dienas ar savaitę gyventi tai su vienu, tai su kitu iš tėvų. Teisėjų kolegija pažymi, jog vaikui prigimta mylėti abu tėvus, todėl nagrinėjamos kategorijos bylose toks pageidavimas yra pasitaikantis dažniausiai, o psichiatro pastebėtas (duomenys neskelbtini) nesaugumo jausmas, išreiškus norą gyventi ir su motina, įrodymų vertinimo praktikoje įprastai grindžiamas vaiko patiriamu lojalumo konfliktu (psichiatras tokio vertinimo neatliko). Be to, (duomenys neskelbtini) psichiatrui neteigė, kad tėvas su juo blogai elgiasi, pasakojo, jog jam su tėčiu yra gerai. Psichiatro išvada apie vaiko namuose vyraujančią kaltinimų kultūrą pagrįsta tik galimumu ir šio specialisto įtarimu. Neneigiant jo psichologinio vertinimo gebėjimų ir tėvų bendravimui su vaiku suteiktų rekomendacijų pastebėtina, jog susitikimas vyko nedalyvaujant tėvui, kalbėtasi tik su vaiko motina. Išvadoje pažymėta, kad psichiatro teiginiai apie tėvo negebėjimą ugdyti vaiko socialines kompetencijas yra paremti mamos pasakojimais (išvados 13 punktas). Vienpusiška išvada nesudaro pagrindo paskirti teismo ekspertizę, nes vaiko nuomonė teisme buvo išklausyta dalyvaujant specialistei teismo psichologei, o apeliantės ginčijamos teismo išvados padarytos vertinant įrodymų visetą, laikantis priimamos nutarties 22 punkte nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių.
26. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes dėl trukdymo bendrauti su sūnumi. Byloje apeliantė įrodinėjo du atvejus 2018 m. balandžio ir gegužės mėn., kai negalėjo bendrauti su sūnumi, išsivežti jo į Vokietiją atostogoms. Daugiau duomenų apie negalėjimą pasimatyti su vaiku nėra. Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl kliudymo pasimatyti balandžio mėnesį – tai paneigia ieškovės kelionė su vaiku į Vilnių pas psichiatrą (duomenys neskelbtini). Ieškovė teismo posėdyje pripažino, kad atvykusi į Lietuvą su vaiku susitinka, paskutinį kartą matėsi 2019 m. kovo mėn. 11 d., atsakovas bendrauti netrukdė, taip pat pripažino, jog apie ketinimą bendrauti prieš mėnesį atsakovui nepraneša, nes lėktuvo bilietai pigiausi būna 1-2 savaitės iki skrydžio (pažymėtina, jog ji nepateikė įrodymų apie tai, kad 2018 m. vasarą buvo nupirkusi sūnui lėktuvo bilietus į Vokietiją). Pagal 2016 m. birželio 23 d. sudarytą taikos sutartį, ieškovė apie savo atvykimą, ketinant bendrauti su vaiku, atsakovui turi pranešti prieš vieną mėnesį iki atvykimo. Nustačius, jog pati ieškovė šio susitarimo nesilaiko, nėra pagrindo kaltinti atsakovą piktavališkumu, kad jis jos atvykimo metu būna iš anksto suplanavęs atostogas su vaiku ar kitokią veiklą, juolab tai nėra pagrindas išvadai, kad vaikui gyvenant su ieškove būtų geriau užtikrintas vaiko bendravimas su abiem tėvais.
27. Tai, kad atsakovas gyvena nuomojamame bute ir dar nėra sukūręs kitos šeimos, o apeliantė turi sutuoktinį, trečią vaiką ir puikias gyvenimo sąlygas Vokietijoje, savaime nereiškia geresnių gyvenimo sąlygų užtikrinimo ir šalių sūnui, jei dabartinė jo gyvenamoji vieta būtų pakeista. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog ieškovė pragyvena iš Vokietijoje gaunamų socialinių išmokų (sutuoktinis taip pat nedirba), gyvenamasis būstas jos šeimai paskirtas šios valstybės institucijų. Minėta, kad byloje nustatytas apeliantės neginčijamas šalių sūnaus neišlaikymas, kuris negali būti pateisinamas jokiomis aplinkybėmis. Esant tokiems faktams, nepriklausomai nuo to, kaip situaciją traktavo paskutiniajame teismo posėdyje žodinę išvadą pateikusi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė, užsienio valstybės suteikto gražaus būsto fotonuotraukos negali būti vertinamos kaip saugesnės ir stabilesnės šalių vaiko aplinkos įrodymas. Pažymėtina, jog rašytinė šios institucijos išvada yra priešinga žodinei. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, teisingai nusprendė, jog vaiko interesus labiau atitinka gyvenimas su tėvu.
28. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovas 2019 m. spalio 8 d. sumokėjo 1100 Eur advokato pagalbos išlaidų, neviršijančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus užmokesčio už atliktus procesinius veiksmus, todėl jos iš apeliantės atsakovui priteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1100 (vieną tūkstantį šimtą) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.