Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Marijampolės savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria patenkintas iš dalies ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos statyba“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos statyba“ ieškinį atsakovei Marijampolės savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sūduvos statyba“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtomis viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Marijampolės laisvosios ekonominės zonos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), išvalymo nuo standartinių sprogmenų darbų“ (toliau – ir pirkimas) sąlygas, nurodytas 3.5.1 ir 3.5.2 papunkčiuose, t. y. jog tiekėjas per paskutinius 5 metus turi būti atlikęs darbų ir (arba) suteikęs paslaugų pagal vieną ar daugiau sutarčių dėl likusių nuo karo sprogmenų paieškos, identifikavimo, paruošimo pašalinimui darbų ir (arba) paslaugų, kurių bendra vertė ne mažesnė nei 250 000 Eur be PVM sąlygas, bei kad tiekėjas pirkimo sutarties vykdymui turi paskirti bent 1 likusių nuo karo sprogmenų paieškos, identifikavimo ir paruošimo pašalinimui darbų vadovą ir darbų specialistą, kurie atitinkamai turi turėti ne mažesnę nei dviejų ir vienerių metų darbo patirtį einant likusių nuo karo sprogmenų paieškos, identifikavimo ir paruošimo pašalinimui vadovo ir specialisto pareigas bei būti baigę išminuotojo arba sprogmenų neutralizavimo specialisto ne žemesnės kaip II ir III kvalifikacinės kategorijos arba lygiaverčius kursus.

2. Ieškovė nurodė, kad ginčijamos pirkimo sąlygos yra neteisėtos, neproporcingos, pažeidžiančios konkurenciją ir sudarančios sąlygas dalyvauti tik vienai tiekėjai – asociacijai „Karo palikimo grėsmės prevencija“.

3. Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti pirkimo procedūras, uždrausti atsakovei sudaryti pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą. Ieškovė nurodė, kad, sudarius pirkimo sutartį, ieškinio reikalavimų įvykdymas gali tapti nesuderinamas su ekonomiškumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui, sietinam su skaidriu ir racionaliniu valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimu, sąžininga tiekėjų konkurencija, užtikrinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino iš dalies – iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas byloje sustabdė pirkimo procedūras.

5. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes ir tikėtinai pagrindė reikalavimus, taip pat pateikė nurodytoms aplinkybėms pagrįsti skirtus įrodymus. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas.

6. Teismas nusprendė, kad netaikius laikinosios apsaugos priemonės pirkimo procedūros galėtų būti tęsiamos, atsakovė galėtų sudaryti bei pradėti vykdyti pirkimo sutartį, todėl ieškinio patenkinimo atveju kiltų neigiami padariniai, t. y. poreikis spręsti dėl sudarytos pirkimo sutarties galiojimo, žalos atlyginimo.

7. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad skubiai nesudarius pirkimo sutarties, kiltų akivaizdi ir neištaisoma žala, susijusi su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga, t. y. nenustatyta, jog laikinosios apsaugos priemonės taikymas pažeidžia viešąjį interesą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskirajame skunde atsakovė Marijampolės savivaldybės administracija prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Ieškovė tuo atveju, jeigu būtų priimtas jai palankus teismo sprendimas, savo pažeistas teises galėtų ginti kitu būdu, t. y. kreiptis dėl žalos atlyginimo.

8.2. Neužbaigus pirkimo procedūrų ir neįgyvendinus sutarties, kiltų akivaizdi ir neištaisoma žala viešajam interesui – būtų prarastas finansavimas pirkimo objektui įsigyti.

8.3. Pirkimo objektas yra itin svarbus, nes pirkimu ketinama įsigyti sprogmenų suradimo, identifikavimo bei sunaikinimo paslaugas, t. y. šių paslaugų suteikimas užtikrina visuomenės sveikatos bei turto apsaugą.

9. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Sūduvos statyba“ prašo Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad skubiai neįsigijus pirkimo objekto kiltų grėsmė visuomenės sveikatai ar turtui.

9.2. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė gali prarasti finansavimą pirkimo objektui įsigyti. Be to, atsakovė pirkimą paskelbė tik 2025 m. rugpjūčio 27 d., todėl dėl pačios perkančiosios organizacijos veiksmų, kuomet pirkimas paskelbtas tik antrame metų pusmetyje ir dėl to metų pabaigoje ji dar nėra sudariusi pirkimo sutarties, gali turėti įtakos finansavimo praradimui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas iš dalies ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Ieškovė UAB „Sūduvos statyba“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2024 m. rugsėjo 17 d. skelbimą apie viešąjį pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini), viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) procedūrų ataskaitą, Marijampolės savivaldybės administracijos 2024 m. lapkričio 20 d. raštą Nr. SA-11736(35.3E) dėl viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, skelbimą apie pirkimą.

13. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

15. Teismas, atsižvelgdamas į CPK 180 straipsnyje įtvirtintą sąsajumo principą, priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 302, 338 straipsniai).

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė neprašo priimti prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtų rašytinių įrodymų, be to, pateikti nauji įrodymai – 2024 m. rugsėjo 17 d. skelbimas apie viešąjį pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini), viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) procedūrų ataskaita, Marijampolės savivaldybės administracijos 2024 m. lapkričio 20 d. raštas Nr. SA-11736(35.3E) dėl viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, skelbimas apie pirkimą – neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam atskirajam skundui, t. y. pateikti nauji įrodymai nėra susiję su pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu, šie įrodymai parodo aplinkybes apie atsakovės anksčiau vykdytą ir nutrauktą viešąjį pirkimą, tačiau nėra susiję su ginčo pirkimu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų nustatymu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir šių minėtų naujų įrodymų į bylą nepriima.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų viešųjų pirkimų bylose

17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovės reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

18. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose taikymui būtinų sąlygų visuma – 1) tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, 2) grėsmė teismo sprendimo įvykdymui netaikius šių priemonių, 3) jų atitiktis ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams bei įvertinimas, kad jų neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti iš dalies, nustatęs, kad yra visos būtinos sąlygos taikyti laikinąją apsaugos priemonę – pirkimo procedūrų sustabdymą. Atsakovė atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako. Atsakovė nesutinka su teismo išvadomis, kad laikinosios apsaugos priemonės taikymas nepažeidžia viešojo intereso ir yra proporcingas.

Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui

20. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės taikymas yra neproporcingas, o ieškovė tuo atveju, jeigu būtų priimtas jai palankus teismo sprendimas, savo pažeistas teises galėtų ginti kitais būdais, pavyzdžiui, kreiptis dėl žalos atlyginimo.

21. Priešingai nei nurodo atsakovė, tuo atveju, jeigu teismas netaikytų laikinosios apsaugos priemonės ir nesustabdytų pirkimo procedūrų, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimus, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei. Tokiu būdu, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir atsakovei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinosios apsaugos priemonės šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-972-370/2022; 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-834-553/2022).

22. Ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui viešojo pirkimo byloje nepakanka nustatyti preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir kad egzistuoja grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismas taip pat turi įvertinti, ar laikinosios apsaugos priemonės taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso.

Dėl viešojo intereso

23. Apeliantės teigimu, pirkimo objekto įsigijimas yra grindžiamas ypatinga skuba, kadangi pirkime siekiama įsigyti sprogmenų suradimo, identifikavimo bei sunaikinimo paslaugas, kurių suteikimas užtikrina visuomenės sveikatos bei turto apsaugą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atskirojo skundo argumentu neturi pagrindo sutikti.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.

25. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė vykdo pirkimą, kurio objektas yra sprogmenų suradimo, identifikavimo bei sunaikinimo (išvalymo nuo standartinių sprogmenų) Marijampolės laisvosios ekonominės zonos žemės sklype paslaugos.

27. Nagrinėjamu atveju nekvestionuotina, kad ginčo pirkimo objektas (sprogmenų suradimo, identifikavimo bei sunaikinimo paslaugos) yra svarbus visuomenei (atitinkamos savivaldybės gyventojams) dėl saugios gyventojų sveikatai ir turtui aplinkos užtikrinimo, tačiau vien tai savaime negali pateisinti pirkimo objekto poreikio iškėlimo prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją. Pirkimu nėra siekiama svarbiausių konstitucinių gėrių – visuomenės saugumo, asmenų sveikatos ir pan. – apsaugos, kurios poreikis būtų realus, nebūtų besitęsiantis ilgą laiką ir anksčiau nelaikytas sukeliančiu realios žalos visuomenei (nenustatyta, kad yra rasti sprogmenys, kurių neutralizavimo poreikis būtų neatidėliotinas siekiant išvengti žalos visuomenei bei turtui). Pirkimo objektas nėra neatidėliotino būtinumo dalykas, kurio nedelsiant neįsigijus iš esmės pablogėtų ar taptų neįmanoma (būtų paralyžiuota) atsakovės ar kitų subjektų, kurių naudai vykdomas viešasis pirkimas, veikla, jos funkcionavimas. Be to, iš pirkimo dokumentų matyti, kad sutarties įvykdymo terminas yra 14 mėnesių, tačiau šalys turi teisę sutarties vykdymą sustabdyti du kartus 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui (pirkimo sąlygų 2.8 ir 2.10 papunkčiai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, kad sutarties vykdymo terminas yra ilgesnis nei vieneri metai ir sutarties vykdymas gali būti stabdomas du kartus trijų mėnesių laikotarpiui (iš viso sutarties vykdymas gali būti sustabdytas šešis mėnesius), patvirtina, jog pirkimo objektas nereikalauja ypatingos skubos. Pažymėtina, kad skubiai neįgyvendinus pirkimo ir neįsigijus jo objekto, net ir tam tikram laikui atidėjus sprogmenų suradimą, identifikavimą bei sunaikinimą, nesant byloje duomenų apie šiuo metu surastus sprogmenis, kurių neutralizavimo poreikis būtų neatidėliotinas, nekils neišvengiama žala žmonių sveikatai, visuomenės saugumui ar pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad sustabdžius pirkimo procedūras nebus pažeistas viešasis interesas dėl skubaus pirkimo procedūrų tęsimo ir pirkimo sutarties sudarymo (CPK 178 straipsnis).

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas teikti prioritetą ne skubiam pirkimo objekto įsigijimui, o sąžiningam tiekėjų varžymuisi ir racionaliam savivaldybės bei valstybės lėšų panaudojimui. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių, kad pritaikius laikinąją apsaugos priemonę gali būti prarandamas tiek valstybės, tiek kitų struktūrinių fondų lėšų finansavimas, t. y. nepateikė duomenų apie valstybės ar kitų struktūrinių fondų (pvz., Europos Sąjungos) skirto finansavimo panaudojimo terminą, galimybę minėtą terminą pratęsti. Be to, pažymėtina, kad viešieji pirkimai dažnai yra susiję valstybės ar Europos Sąjungos lėšų panaudojimu, tačiau vien ši aplinkybė neįrodo, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra realiai daromas poveikis finansavimui gauti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-682-370/2021). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad laikinosios apsaugos priemonės taikymas šiuo konkrečiu atveju keltų realią grėsmę prarasti valstybės ar kitų struktūrinių fondų finansavimą. Aplinkybė, kad vykdomas pirkimas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, savaime nereiškia, kad šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso, jog viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – atžvilgiu.

29. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, jog susiklosčiusi situacija yra išskirtinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui – užtikrinti vykdomo pirkimo teisėtumą. Nagrinėjamu atveju vyrauja viešasis interesas užtikrinti tinkamą, skaidrų, efektyvų, konkurencingą pirkimo procesą, o duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad pirkimo objektas turi būti įsigyjamas neatidėliotinai, nenustatyta.

30. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės taikymas negalėtų lemti neadekvačiai ilgo pirkimo procedūrų sustabdymo, kadangi CPK yra nustatyti konkretūs ir pakankamai trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai. Įvertinus pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁶ straipsnio 1 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnis), tai, kad ieškinio tenkinimas turėtų esminės įtakos realiai ieškovės galbūt pažeistų teisių gynybai, spręstina, jog laikinosios apsaugos priemonės taikymas nagrinėjamu atveju yra teisėtas bei pagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos statyba“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus įrodymus – 2024 m. rugsėjo 17 d. skelbimą apie viešąjį pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini), viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) procedūrų ataskaitą, Marijampolės savivaldybės administracijos 2024 m. lapkričio 20 d. raštą Nr. SA-11736(35.3E) dėl viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, skelbimą apie pirkimą – ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.

Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.