- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-08-14
- Bylos Nr.
- 1-1375-963/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00183-2025-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Kaltinamasis
- G. B.
- Advokatai
- Marius Venckus
- Kategorijos
- 1.1.10.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. B. (G. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), be pilietybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, turintis neįgalumą, teistas, paskutinį kartą 2012 m. sausio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 3 dalį 12 metų laisvės atėmimu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:
jis 2025 m. sausio 1 d., apie 23.07 val., viešoje vietoje, prie baro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matant pašaliniams asmenims, tyčia be aiškios priežasties peiliu dūrė A. U. į krūtinės sritį. Tokiais veiksmais nukentėjusiajam A. U. nežymiai sutrikdė sveikatą ir viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. B. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Parodė, kad prieš nagrinėjamą įvykį su draugu A. K. atvyko į barą „(duomenys neskelbtini)“, kur vartojo alų. Draugui išėjus į lauką parūkyti jam, kaltinamajam, pasirodė, kad prie draugo kažkas „pristojo“. Todėl jis, kaltinamasis, taip pat išėjo į lauką ir peiliuku dūrė nukentėjusiajam A. U.. Turėjo mažą sulankstomą peiliuką. Iš karto pajuto smūgį į galvą, prarado sąmonę ir atsigavo jau būdamas ligoninėje. Dūrė peiliu, nes norėjo apginti draugą. Kitų įvykio aplinkybių nepamena. Nepamena, ar kartu su nukentėjusiuoju vartojo alkoholinius gėrimus, Pamena, kad nukentėjusysis prašė draugo nupirkti jam alaus. Įvykio metu buvo neblaivus. Be to, patyrė galvos traumą. Su byloje pareikštu civiliniu ieškiniu dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo sutinka. Nuoširdžiai gailisi. Yra neįgalus, turi judėjimo negalią. Administracine tvarka nebaustas. Vieną katą važiavo autobusu be bilieto, jam paskirtą baudą iš karto sumokėjo. Naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu pradėta nėra.
Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.
Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.
Nukentėjusysis A. U., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad 2025 m. sausio 1 d., prieš 21.00 val., atvyko į barą „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Atėjo į barą vienas, ten vartojo alkoholinius gėrimus. Jokių konfliktinių situacijų tarp jo ir baro lankytojų nebuvo. Bare taip pat buvo du vyrai, apie 60 metų amžiaus. Vienas iš jų buvo liekno kūno sudėjimo, buvo užsidėjęs tamsios spalvos kepurę, ilga nosimi, trumpai kirptų plaukų. Kitas vyras taip pat buvo apie 60 metų amžiaus, platesne nosimi, šiek tiek stambesnis už aną savo draugą. Būtent jis (tas stambesnis už aną draugą) jį bare pavaišino alumi, su juo keletą kartų ėjo dviese parūkyti. Jis prašė iškviesti taksi. Jis, nukentėjusysis, ir tie du vyrai buvo baro viduje, kuomet atvažiavo taksi automobilis, ir jie visi trys išėjo į lauką. Taksi vairuotojas jų dviejų nepriėmė į taksi, nes jie buvo per daug neblaivūs. Dėl šios priežasties jis kvietė kitą taksi. Tiems vyrams pasakė, kad prisėstų ant bordiūro ir jis kartu su jais palauks taksi. Vyras, kuris vaišino jį alumi, stovėjo, o tas, kuris vėliau jį padūrė, sėdėjo ant bordiūro. Vyras, sėdėdamas ant bordiūro, pradėjo kažko kišenėje ieškoti, jis pamanė ieško cigarečių , tačiau staiga tas vyras pakilo ir jis pajuto deginimo jausmą kairėje pusėje, po krūtine. Iškart nesuprato kas įvyko, tačiau pasikėlus rūbus jis pamatė, kad jį padūrė. Greitai nuėjo į barą ir paprašė, kad iškviestų medikus. Atvyko GMP ir policija, o jį išvežė į Klaipėdos universiteto ligoninę. Ten susiuvo žaizdą ir paleido namo. Jis nesuprato, kodėl tas vyras dūrė jam peiliu, nes nebuvo konflikto. Abu vyrai buvo nesumušti, todėl negali pasakyti kas juos abu sumušė, kadangi nematė (1 t., b. l. 33-36).
Akistatos metu nukentėjusysis A. U. pavirtino savo parodymus ir nurodė į įtariamąjį G. B., kuris jam dūrė peiliu (2 t., b. l. 147-150).
Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad pasiūlius A. U. parodyti nusikalstamos veikos metu atsiradusius išorinius kūno sužalojimus, šis sutiko ir savanoriškai juos parodė. Apžiūrėjus A. U. kūną, kairėje viršutinėje pilvo srityje pastebėta durtinė žaizda, iš kurios išbėgęs raudonos spalvos skystis, galimai kraujas. Daugiau sužalojimų ant A. U. kūno nepastebėta (1 t., b. l. 52-58).
A. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, parodė, kad 2025 m. sausio 1 d. vakare, su pažįstamu G. B. atėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Ten būdami vartojo alkoholį. Būnant jiems bare, dviese kartu su G. išėjo parūkyti. Jau parūkęs ėjo link baro įėjimo, ko pasekoje į galvos sritį pajuto stiprų smūgį iš rankos, sąmonės praradęs nebuvo, tačiau jam nuo smūgio nukritus, jam ne mažiau 4 kartus dar ir spyrė į galvos sritį, veido sritį. Taip ir liko gulėti ant žemės, kur tuo momentu buvo G., jis nežino, nebespėjo pamatyti. Kas jam sudavė smūgį ir jam pargriuvus jį spardė, pasakyti negali, nes taip pat nematė, jam sudavęs žmogus lyg ir buvo su raudona striuke ar megztiniu. Bare su niekuo nekonfliktavo, taip pat peiliu A. U. nedūrė į krūtinės sritį, peilio su savimi neturėjo, niekada nesinešioja, todėl nesupranta, kodėl yra įtariamas, jei pats buvo sumuštas, tačiau įvardinti kas jį sumušė, pasakyti negali, nes nematė. Ar G. buvo taip pat sumuštas, pasakyti negali. Kodėl jį atvykę policijos pareigūnai išvežė į PK, taip pat negali pasakyti, nes nieko nepadarė (2 t., b. l. 21-24).
Liudytoja R. A., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. sausio 1 d., nuo 11.30 val. iki 23.00 val., dirbo bare UAB (duomenys neskelbtini) barmene, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 20.30 val. į barą užėjo kolega A. Tuo metu bare buvo daugiau klientų. Du vyriškiai, kurie galimai dalyvavo įvykyje, sėdėjo prie stalo, šalia tualeto. Ir jos kolega, ir tie du vyriškiai bendravo visą vakarą. Apie 22.42 val. tie vyriškai paprašė iškviesti taksi. Atvykus taksi, minėti asmenys sunkiai pastovėjo ant kojų, buvo stipriai neblaivūs, todėl jiems padėjo išeiti iš baro. Matė kaip vienas jų prie pat taksi automobilio nukrito ant žemės. Ji norėjo eiti jiems padėti, bet kolega A., kuris sėdėjo bare, pasisiūlė nueiti jiems padėti. Apie 23.00 val. pro baro duris greitai įėjo A. sakydamas „aš padurtas, aš padurtas“. Tuomet ji išėjo iš už baro, prie A., pamatė, kaip į barą užeina naujas klientas. Kuomet jis uždarė baro duris, ji pamatė, kad prie durų iš lauko pusės stovi asmuo, kuris rankoje laikė peilį, o A. tuo metu sušuko „čia tas, kuris mane padūrė“. Ji sušuko naujam ką tik įėjusiam klientui, kad laikytų duris, nes jis stovėjo arčiausiai durų. Tuomet ji atsisuko į A., kad apžiūrėtų ir suteiktų pagalbą. Vėliau atsisuko ir pamatė, kad tas vyras (naujas baro klientas) jau buvo lauke prie durų, o vyras su peiliu jau krito ant žemės. Pačio fakto, dėl ko asmuo su peiliu krito ant žemės, nematė, bet įtaria, kad naujas baro klientas galėjo jam trenkti kumščiu. Tuomet ji pribėgo prie durų, jas pradariusi pasakė tam naujam klientui „nieko nedaryk“, o jis priėjęs prie asmens, kuris guli ant žemės ir laiko peilį, su dešine koja spyrė jam per ranką, nuo smūgio peilis iškrito. Tada vyriškis užėjo atgal į barą ir prašė, kad parduotų alkoholio, tačiau ji atsisakė ir jis išėjo iš baro į lauką (1 t., b. l. 96-99).
Iš 2025 m. gegužės 16d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. A. atpažįsta Nr. 3 esantį asmenį. Pačio fakto, kaip peiliu buvo sužalotas A. U., ji nematė, tiesiog Nr. 3 nuotraukoje esančio asmens draugas buvęs bare, jai dirbant už baro pasakė, kad Nr. 3 esantis asmuo turi peilį, tačiau jo nereikia bijoti. Jį atpažįsta pagal veido formą, nosį, akis, taip pat pagal bendrus veido bruožus. Nuotraukoje Nr. 3 esantis asmuo – G. B. (1 t., b. l. 100-105).
Iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos m.PK policijos pareigūno A. Š. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2025 m. sausio 1 d., apie 23.07 val., buvo gautas pranešimas Roik: 0125000002562, kad bare „(duomenys neskelbtini)“ vyras su peiliu padūrė kitą vyrą 30 m., kuris guli bare. Užpuolikas guli lauke be sąmonės, jam trenkė kitas asmuo. Atvykus nurodytu adresu prie baro buvo pastebėtas gulintis asmuo. Baro viduje buvo pastebėtas sėdintis vyras A. U., gim. (duomenys neskelbtini) (nustatytas 2,12 prom. neblaivumo laipsnis). Asmuo paaiškino, kad lauke žodinio konflikto metu nepažįstamas asmuo jam į krūtinės sritį dūrė su peiliu. Atvykusi GMP pagalba A. U. išsivežė į ligoninę. A. K., gim. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos AVPK dėl viešoje vietoje įžūliu elgesiu sutrikdytos visuomenės rimties ar tvarkos (1 t., b. l. 1-4).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), kur yra naktinis baras „(duomenys neskelbtini)“. Įvykio vietoje matyti naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“ prieigos. Apžiūros metu prie šiukšlinės, prie laiptų ant žemės rastas atlenkiamas peiliukas. Atlenkiamas peiliukas buvo paimtas ir supakuotas į voką Nr. 1, kuris užplombuotas Nr. 0288720. Einant rampa link baro durų ties turėklais ant žemės pastebėta raudonos spalvos dėmė (1 t., b. l. 17-25).
Iš 2025 m. balandžio 7 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. U. atpažįsta asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 2, kuris jam ir dūrė peiliu, jį atpažįsta pagal bendrus veido bruožus, t. y. veido formą, nosies formą. Nuotraukoje Nr. 2 esantis asmuo – G. B. (1 t., b. l. 65-72).
Iš 2025 m. sausio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad A. U. nustatyta: durtinė žaizda kairėje krūtinės pusėje, padaryta paveikus duriančių savybių turinčiu daiktu, prieš kreipiantis pagalbos į VŠĮ Klaipėdos universiteto ligoninę (2025 m. sausio 2 d., 00.10 val.), kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 88-91).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „video-a6989819f3fa50e01f5154ababc41b32-V“. Vaizdo įrašo trukmė 03.28 min. Matoma data 2025-01-02. Vaizdo įrašo laikas neatitinka realaus laiko, rodomas laikas 00.14 val. Vaizdo kamera fiksuoja automobilių stovėjimo aikštelę, dalį pastato. Vaizdo įraše matyti kaip tolumoje ateina du žmonės. Vienas jų vilki juodos spalvos striukę, kitas raudonos spalvos striukę. Taip pat kairėje pusėje matyti su rausvos spalvos striuke stovintis, kaip tyrimo nustatyta A. U.. Jis staiga atsitrenkia į stulpą, pasikelia savo rūbą (matomas nuogas pilvas), žiūri į savo kūną bei įeina į baro „(duomenys neskelbtini)“ vidų. Kairės pusės kampe, tolumoje matomi besistumdantys asmenys, vienas jų nukrenta ant žemės. Abu asmenys tamsiai apsirengę. Toliau stebint vaizdo įrašą matyti, kad vienas iš vyrų guli ant žemės, kitas vyras stovi virš jo, bando jį pakelti. Tuomet vyras, bandęs pakelti ant žemės gulinti vyrą eina į baro „(duomenys neskelbtini)“ vidų. Matoma kaip jis staiga išstumiamas iš baro „(duomenys neskelbtini)“. Jam iš paskos išeina vyras vilkintis raudoną striukę. Taip pat iš baro išeina moteris vilkinti juodą striukę. Matoma, kad vyras vilkinis juodą striukę guli prie baro „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo, priėjusi moteris bando jį pakelti. Tuomet moteris su vyru vilkinčiu raudoną striukę atsitraukia toliau. Vyras vilkintis raudoną striukę vėl įeina į baro vidų. Vyras vilkintis juodą striukę vis dar guli šalia baro įėjimo, moteris šalia vaikštinėja. 02.44 min. vyras su raudona striuke išeina iš baro ir jie su moterimi vilkinčią juodą striukę išeina link (duomenys neskelbtini) gatvės. Vyras vilkintis juodą striukę lieka gulėti prie baro „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo (1 t., b. l. 109-111).
Iš 2025 m. sausio 21 d. 2025 m. sausio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas policijos pareigūnų vaizdo registratorių įrašai. Iš policijos pareigūno M. K. vaizdo registratoriaus įrašo PSS-20250101-230904UTC+0200.mp4 matyti, kad 2025 m. sausio 1 d., 23.09 val., pareigūnai atvyko prie baro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Prie įėjimo į barą ant žemės guli vyriškis, kaip nustatyta A. K.. Pareigūnas rodo kolegai šalia vyriškio ant žemės numestą peilį. Pareigūnui pareikalavus A. K. atsistoja ir įlipa į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Šiek tiek toliau nuo baro įėjimo ant žemės guli dar vienas vyriškis, tyrimo duomenimis G. B.. Pareigūnas sako kolegoms, kad vyriškis gavo į akį, peilio neturi, laukia kol atvyks medikai jį apžiūrėti. Pareigūnai užeina į barą. Bare sėdi vyriškis, ant jo pilvo matosi kraujosruva. Baro darbuotoja sako, kad šiam vyriškiui peiliu dūrė tas, kuris gulėjo ant žemės čia pat, prie įėjimo į barą. Pareigūnas klausia o kas, tas kitas gulintis ant žemės. Sužalotas vyriškis sako, kad tas kitas draugelis to vyro, kuris peiliu sužalojo, jie buvo dviese. Į vietą atvyko greitosios pagalbos medikai. Vaizdo įrašo trukmė 07:21 min. Pareigūno E. Z. vaizdo registratoriaus įraše PSS-20250101-230934UTC+0200.mp4 matyti, kad 2025 m. sausio 1 d., 23.09 val., pareigūnai atvyko prie baro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Prie įėjimo į barą ant žemės guli vyriškis, kaip nustatyta A. K., ir šiek tiek toliau nuo baro įėjimo ant žemės guli dar vienas vyriškis, kuriam sumuštas veidas, tyrimo duomenimis G. B.. Pareigūnas nustato, kad baro viduje yra sužalotas vyras, informuoja kolegas, kad yra du sužaloti vyrai, reikalingos medikų dvi brigados. Pareigūnui pareikalavus A. K. atsistoja ir įlipa į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. A. K. sako, kad suras tą, kuris jam sudavė į snukį. Į vietą atvyko greitosios pagalbos medikai. Pareigūnas klausia G. B. kas jam taip sudavė. G. B. kažką atsako, bet ką neišeina suprasti. Medikai padeda G. B. atsistoti. Vaizdo įrašo trukmė 06:07 min. (1 t., b. l. 112-114).
Iš 2025 m. sausio 30 d. specialisto išvados nustatyta, kad 2025 m. sausio 1 d. įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), paimtas ir tyrimui pateiktas peilis yra pagamintas pramoniniu būdu, dėl silpnos ir nesaugios konstrukcijos neatitinka keliamų reikalavimui peilio naudojimo saugumui ir peilio tvirtumui, dėl ko minėto peilio negalima priskirti šaltiesiems – nešaunamiesiems ginklams (1 t., b. l. 122-126).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. B. kaltės nepripažino. Parodė, kad 2025 m. sausio 1 d., 21.00 val., kartu su pažįstamu Artūru atvyko į barą „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Bare vartojo abu alkoholinius gėrimus. Nepamena ar baro viduje konfliktavo su kitais baro lankytojais. Po to, jau vakaro aplinkybių nepamena, tik pamena, kad atsibudo ligoninėje. Nežino, ar buvo sumuštas, ar nukrito pats, peiliu A. U. jis nedūrė, kaip ir sakė, vakaro aplinkybių neprisimena. Nedūrė, nes peilio su savimi neturėjo, yra neagresyvus ir su savimi peilio nesinešioja. Jam ligoninėje buvo nustatyti sumušimai, veido lūžis, buvo daryta operacija, tačiau kokiomis aplinkybėmis jis buvo sužalotas, nežino, taip pat tiksliai negali pasakyti ar buvo sužalotas, gal pats nukrito (2 t., b. l. 111-114, 125-128).
Akistatos metu G. B. liko prie tų pačių parodymų, A. U. nurodė, kad G. B. jam dūrė peiliu (2 t., b. l. 147-150).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012, 2K-9-594/2023). Įžūlūs veiksmai pagal teismų praktiką gali reikšti ir svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą ar vandališkus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2010, 2K-52/2012, 2K-407/2013, 2K-445/2013, 2K-160-697/2019, 2K-19-511/2020, 2K-159-976/2021, 2K-239-697/2022, 2K-164-387/2022, 2K-239-697/2022, 2K-9-594/2023). BPK 284 straipsnyje nurodyto nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Pagal teismų praktiką iš visų galimų žmogui padarytų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnyje esanti viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis apima fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Viešosios tvarkos pažeidimo metu nukentėjusiųjų sveikatai sukėlus būtent tokius padarinius kaltininko veika paprastai kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnį.
Teismas išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis G. B. 2025 m. sausio 1 d., apie 23.07 val., viešoje vietoje, prie baro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matant pašaliniams asmenims, tyčia be aiškios priežasties peiliu dūrė A. U. į krūtinės sritį. Tokiais veiksmais nukentėjusiajam A. U. nežymiai sutrikdė sveikatą ir viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo G. B. kaltė įrodyta jo paties parodymais, kuriais jis prisipažino kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tai – nukentėjusiojo A. U. parodymais, liudytojos R. A. parodymais, apžiūrų protokolų duomenimis, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir kt.
Kaltinamojo G. B. veiksmai, panaudojant fizinį smurtą (duriant peiliu) prieš nukentėjusįjį, yra vertintini kaip įžūlus elgesys. Šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad nustatyti kaltinamojo veiksmai (jų visuma) yra akivaizdžiai agresyvaus pobūdžio ir moralės požiūriu nepriimtini, jie neatitinka bendrųjų viešo elgesio taisyklių, kurios egzistuoja visuomenėje. Pagrįstai konstatuota, kad būtent dėl G. B. įžūlių veiksmų naudojant smurtą kito asmens atžvilgiu viešoje vietoje kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai - sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Taip pat nekyla jokių abejonių, jog neteisėti veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, neabejotinai konfliktą matant ir kitiems asmenims. Kaltinamasis suvokė, kad jo veiksmai nepriimtini moralės požiūriu, kad tokiu elgesiu jis demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė, jog dėl to gali būti sužalota nukentėjusiojo sveikata, sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo, taigi veikė tiesiogine tyčia. Todėl tokia kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.
Dėl bausmės skyrimo
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą G. B., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.
Kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo G. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kaltinamasis G. B. nusikalto būdamas teistas, neišnykus teistumui už ankstesnę nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nenustatyta, vadinasi, kaltinamasis suvokė savo nusikalstamo elgesio pasekmes. Kaltinamasis baustas administracine tvarka už nešiurkščių teisės pažeidimų padarymą, jam skirtas baudas sumokėjo. G. B. niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio ar bent jo dalies neatlygino, bet su juo sutiko. Įvertinus visas aplinkybes darytina išvada, kad bausmės tikslai šiuo atveju G. B. gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą paskyrus griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant bausmės dydį mažesnį nei įstatymo numatytas šios bausmės vidurkis. Toks bausmės dydis, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra realus ir užtikrina socialinę bausmės paskirtį.
Kaltinamasis G. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta arešto bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą (BK 75 straipsnio 6 dalis) (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573, remiantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033, įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d.).
Teismas, atsižvelgiant į anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, be intensyvios priežiūros. Įvertintina tai, kad G. B. kaltu prisipažino, kritiškai vertina savo poelgį, duomenų, jog kaltinamasis G. B. yra linkęs smurtauti, byloje nėra. Be to, nuo nagrinėjamo nusikaltimo padarymo, o po laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už paskutinę nusikalstamą veiką, atlikimo yra praėję treji metai, ir per šį laikotarpį negauta naujų duomenų apie G. B. daromus teisės pažeidimus. G. B. turi judėjimo negalią, yra tik 40 proc. darbingas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, be intensyvios priežiūros, paskiriant BK 75 straipsnio 6 dalies 6, 10 punktuose numatytas pareigas, kurios užtikrintų bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą ir sulaikytų nuo nusikalstamų veikų darymo, t. y. įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Teismo vertinimu, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir kaltinamajam paskiriant įpareigojimus, įtakojančius jo elgesį ir skatinančius nenusikalsti, pastarajam žinant, kad netinkamai vykdant paskirtus įpareigojimus, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų.
Kaltinamajam G. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą.
BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie SAM ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 65,24 eurų dydžio civilinį ieškinį G. B. dėl A. U. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b.l. 161-166). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis sutiko su civiliniu ieškiniu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnyje numatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos patvirtina, kad Valstybinė ligonių kasa yra tinkama ieškovė.
Nukentėjusysis A. U. dėl kaltinamojo G. B. nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nemokamai. Jam suteiktų gydymo paslaugų kaina – 65,24 Eur. Sveikatos priežiūros išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Kaltinamasis G. B., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas, todėl iš kaltinamojo G. B. priteisiama 65,24 Eur civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie SAM.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio metu išimtas peilis (supakuotas į voką Nr. 1) ir vokas su G. B. bei A. K. seilių pavyzdžiais, saugomi Klaipėdos apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje, adresu Kauno g. 6, Klaipėda (1 t., b. l. 151-153, 156-158), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
G. B. (G. B.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. B. paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5, 6, 10 punktais, G. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
G. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą 65,24 Eur civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš kaltinamojo G. B. 65,24 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 24 ct) civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio metu išimtą peilį (supakuotą į voką Nr. 1) ir voką su G. B. bei A. K. seilių pavyzdžiais, saugomus Klaipėdos apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.