- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-22
- Bylos Nr.
- eA-163-968/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02485-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ecoplaneta“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ecoplaneta“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ecoplaneta“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ecoplaneta“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2023 m. vasario 27 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-44873 (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Pareiškėjas skundą teikia ne tik dėl Sprendimo, bet ir dėl neteisėtų mokesčių administratoriaus veiksmų. Pareiškėjas įsigijo nekilnojamąjį turtą ir iš šio įsigijimo sandorio sukaupė 698 805 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) permoką, kurią paprašė grąžinti dar 2022 m. kovo 16 d. Po prašymo pateikimo, 2022 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcija (toliau – ir Klaipėdos AVMI) pradėjo Bendrovės mokestinį patikrinimą, kuris nėra užbaigtas. Kadangi pareiškėjas planuodamas savo finansinius srautus, įvertino, jog mokestinė permoka bus grąžinta per maždaug 3 mėnesius, o tam neįvykus pareiškėjas neturi finansinės galimybės laiku įvykdyti kitų mokestinių prievolių.
2.2. Nepagrįstai ilgai atliekamas mokestinis patikrinimas (nuo 2022 m. gegužės mėnesio nėra atliekami jokie aktyvūs patikrinimo veiksmai) sutrikdė pareiškėjo iš anksto suplanuotus pinigų srautus, dėl ko buvo prašoma nepradėti mokestinės prievolės išieškojimo iki kol bus baigtas mokestinis patikrinimas, tačiau VMI šį prašymą atmetė. Pareiškėjas pateikė prašymą Klaipėdos AVMI, kuriame prašė informuoti, kada planuojama baigti pareiškėjo mokestinį patikrinimą ir kokie veiksmai yra atliekami. Klaipėdos AVMI nurodė, kad Bendrovės mokestinis patikrinimas nuo 2022 m. gegužės 9 d. sustabdytas dėl informacijos gavimo iš Lietuvos Respublikos institucijų, t. y. dėl renkamos informacijos, susijusios su nekilnojamojo turto sandorių perleidimo aplinkybėmis, kurios yra būtinos mokestiniam patikrinimui užbaigti. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas, mokestinis patikrinimas bus nedelsiant atnaujintas ir užbaigtas. Atsižvelgiant į Klaipėdos AVMI pateiktame atsakyme nurodytą informaciją, jog viena valstybinė institucija iš kitos valstybinės institucijos, negauna informacijos devynis mėnesius, taip neteisėtai sulaikant pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės, o mokesčių administratorius elgiasi neteisėtai.
2.3. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) yra įtvirtinta atsakovo pareiga atliekant savo funkcijas kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklą. Nepagrįstai ilgai atliekant mokestinį patikrinimą dėl beveik 700 000 Eur sumos ir neatidedant mokestinės prievolės mokėjimo yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės; mokesčių administratorius piktnaudžiauja teise ir jam suteiktais įgalinimais. Atsižvelgiant į Sprendimo turinį, akivaizdu, kad pareiškėjo prašymas buvo nagrinėjamas itin formaliai, neatsižvelgiant į faktinę situaciją. Iš Sprendimo ir visų VMI veiksmų akivaizdu, jog yra siekiama neteisėtai pasinaudoti įstatymų suteiktomis galiomis ir taip nepagrįstai apsunkinti pareiškėjo veiklos vykdymą.
2.4. Vadovaujantis MAĮ nuostatomis, mokesčio nesumokėjimas per tam tikrą laiką yra faktas, kurio pagrindu mokesčių administratorius turi teisę priimti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš turto. Mokesčio administratoriaus sprendime išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto turi būti nurodytas ne tik teisinis, bet ir faktinis jo pagrindas, sprendime turi būti nurodytos ir faktinės aplinkybės. Ginčijamame Sprendime pateikiama tik nuoroda į MAĮ 33 straipsnio 8 punktą, 106 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas (yra nurodomas tik teisinis priėmimo pagrindas), tačiau nenurodytas mokesčio kodas ir mokesčio pavadinimas, todėl laikytina, kad sprendimas turi esminių turinio trūkumų ir prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintiems principams. Šiuo atveju VMI pažeidė VAĮ įtvirtintą reikalavimą, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
2.5. Nors Sprendime nurodoma konkreti išieškotina mokestinės nepriemokos suma, jame apskritai nėra jokios informacijos, iš kurios būtų galima spręsti (ar bent numanyti) apie šios nepriemokos susidarymo ir mokesčių mokėtojo pareigos ją padengti atsiradimo pagrindus. Taigi ginčijamame Sprendime nėra pateikiama jokios informacijos (pvz., sprendimo, kuriuo apskaičiuota mokestinė nepriemoka ir pan.), iš kurios būtų pakankamai (akivaizdžiai ir tiesiogiai) suprantama, kokių faktinių aplinkybių pagrindu imamasi prievartinio pobūdžio priemonių. Kaip jau buvo minėta, skundžiamu sprendimu ir savo veiksmais VMI pažeidė ir proporcingumo principą, kadangi nepagrįstai sulaikant šimtą kartų didesnės sumos grąžinimą yra sutrikdoma pareiškėjo veikla. Šiuo konkrečiu atveju buvo pažeistas daugelis mokesčių teisę reglamentuojančių principų bei pareiškėjo teisės.
Atsiliepimas
3. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. VMI atsiliepime paaiškino, kad:
3.1. VMI 2022 m. gruodžio 28 d. gavo Bendrovės prašymą nepradėti priverstinių išieškojimo veiksmų, iki kol bus pabaigtas Bendrovės mokestinis patikrinimas. VMI 2022 m. gruodžio 29 d. Bendrovei pateikė atsakymą Nr. RNA-47627 (toliau – ir Raštas), kuriuo informavo, kad nesutinka tenkinti Bendrovės prašymo ir išdėstė nesutikimo motyvus. Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūros gali būti stabdomos vadovaujantis MAĮ 110 straipsnyje nurodytais pagrindais. VMI, išnagrinėjusi Bendrovės prašymą bei įvertinusi tai, kad Bendrovė neatitinka MAĮ 110 straipsnyje nurodytų sąlygų, t. y., dėl mokestinių prievolių nevyksta mokestinis ginčas, nėra sudaryta mokestinės paskolos sutartis, Bendrovė nepateikė dokumentais pagrįstų motyvų, kad sumokėjus mokestinę nepriemoką jos padėtis taps kritine, neturi pagrindo stabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą.
3.2. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. kovo 8 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka yra 29 991,29 Eur, ją sudaro: 20 104,31 Eur PVM ir 213,99 Eur PVM delspinigiai, 0,37 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai, 9 638,95 Eur nekilnojamojo turto mokestis (toliau – NTM) ir 33,67 Eur NTM delspinigiai. Bendrovei nevykdant mokestinių prievolių, remiantis MAĮ nuostatomis Bendrovei taikyti išieškojimo veiksmai – priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Kadangi nurodymai nebuvo įvykdyti, 2023 m. vasario 22 d. priimtas skundžiamas Sprendimas išieškoti 14 485,34 Eur mokestinę nepriemoką iš turto, kuris per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos nesumokėjus sprendime nurodytų prievolių, bus perduotas antstoliui išieškoti.
3.3. Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimų skyrius atlieka Bendrovės mokestinį patikrinimą dėl PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Mokestinis patikrinimas inicijuotas Bendrovei pateikus 2022 m. kovo 16 d. prašymą dėl mokesčio permokos grąžinimo (įskaitymo) grąžinti 698 805 Eur PVM permoką, susidariusią už 2021 m. birželio mėn. Bendrovei yra žinoma, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu yra analizuojamos ir Bendrovės 2021 m. birželio 21 d. sudaryto nekilnojamojo turto perleidimo sandorio aplinkybės, dėl kurių ir susidarė menama PVM permoka. Informaciją apie atliekamo mokestinio patikrinimo eigą Klaipėdos AVMI Bendrovei pateikė 2023 m. sausio 13 d. raštu Nr. (28.1 Mr)-D2-294.
3.4. Pagal MAĮ 34 straipsnį mokesčių administratorius (jo pareigūnas) atlikdamas funkcijas ir įgyvendindamas jam suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Šioje byloje VMI 2023 m. vasario 22 d. Sprendimas yra parengtas galiojančia FR0497 forma, patvirtinta VMI viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-11 „Dėl formų patvirtinimo“. Sprendime nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas (MAĮ 33 str. 8 p., 106 str. 1 d. 4 p.), įtvirtinantis bendrus teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką pagrindus. Sprendimas atitinka minėtu įsakymu nustatytą ginčijamo Sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką turto turinį ir formą, Sprendime aiškiai nurodytas jo tikslas, t. y. kad juo nusprendžiama išieškoti į biudžetą iš mokesčio mokėtojo turto nurodytą nesumokėtą mokestinę nepriemoką. Sprendime aiškiai išdėstyta jo apskundimo tvarka. Sprendimas patvirtintas (autorizuotas) VMI informacinėje sistemoje ir 2023 m. vasario 22 d. pateiktas pareiškėjui susipažinti per Mano VMI. Kartu su Sprendimu pareiškėjui pateikta ir prievolių ataskaita, kurioje nurodyta, kokios mokestinės prievolės yra išieškomos, išskirti prievolių tipai, prievolių susidarymo laikotarpiai, deklaracijos pateikimo / patikrinimo akto data, išskirtos prievolių, delspinigių sumos. Todėl pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti. Skundžiamas Sprendimas visiškai atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus bei FR0497 formos reikalavimus ir joje privalomai nurodytiną informaciją.
3.5. Kadangi pareiškėjas atitinkamų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka mokėtinos mokesčio sumos įstatymuose nustatytais terminais nesumokėjo, todėl egzistavo įstatyminės prielaidos bei sąlygos, suteikiančios teisę VMI mokestinę nepriemoką išieškoti priverstinai priimant nustatytos formos sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjo turto. Nei MAĮ, nei kiti teisės aktai nenumato VMI pareigos stabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūrą, kuomet nėra mokestinio ginčo, t. y. dėl pareiškėjo mokestinių prievolių mokestinis ginčas nevyksta. Nors atliekamas pareiškėjo mokestinis patikrinimas, tačiau Sprendimo apskundimas nepatenka į MAĮ 2 straipsnio 22 punkte apibrėžtą mokestinio ginčo sąvoką, todėl VMI neturi pareigos stabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimo. Pareiškėjui laiku nesumokėjus mokesčių ir nesant teisės aktuose nustatytos imperatyvios VMI pareigos stabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūrą, VMI teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamą Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.
II.
4. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias aplinkybes:
5.1. VMI 2022 m. gruodžio 28 d. gavo Bendrovės prašymą nepradėti priverstinių išieškojimo veiksmų iki kol bus pabaigtas Bendrovės mokestinis patikrinimas, kadangi Bendrovė turi sukaupusi 698 805 Eur PVM permoką, kurią 2022 m. kovo 16 d. paprašė grąžinti.
5.2. VMI 2022 m. gruodžio 29 d. Raštu Bendrovę informavo, kad nesutinka tenkinti Bendrovės prašymo. VMI, išnagrinėjusi Bendrovės prašymą bei įvertinusi tai, kad Bendrovė neatitinka MAĮ 110 straipsnyje nurodytų sąlygų, t. y. dėl mokestinių prievolių nevyksta mokestinis ginčas, nėra sudaryta mokestinės paskolos sutartis, Bendrovė nepateikė dokumentais pagrįstų motyvų, kad sumokėjus mokestinę nepriemoką jos padėtis taps kritine, nurodė, kad neturi pagrindo stabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą.
5.3. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. kovo 8 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka yra 29 991,29 Eur, ją sudarė: 20 104,31 Eur PVM ir 213,99 Eur PVM delspinigiai, 0,37 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai, 9 638,95 Eur NTM ir 33,67 Eur NTM delspinigiai.
5.4. Bendrovei nevykdant mokestinių prievolių, remiantis MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 63 straipsnio 1 dalimi, 102 straipsniu Bendrovei taikyti išieškojimo veiksmai – 2023 m. sausio 5 d. nurodymas Nr. (23.31-08) 467-2908 nurašyti 6 810,58 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2023 m. sausio 30 d. nurodymas Nr. (23.31-08) 467-22260 nurašyti 6 785,29 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2023 m. vasario 6 d. nurodymas Nr. (23.31-08) 467-28698 nurašyti 30,21 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2023 m. vasario 22 d. nurodymas Nr. (23.31-08) 467-42757 nurašyti 9 638,95 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2023 m. kovo 2 d. nurodymas Nr. (23.31-08) 467-54470 nurašyti 6 772,67 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų).
5.5. Kadangi nurodymai nebuvo įvykdyti, 2023 m. vasario 22 d. priimtas skundžiamas Sprendimas išieškoti 14 485,34 Eur mokestinę nepriemoką iš turto, kuris per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos nesumokėjus sprendime nurodytų prievolių, bus perduotas antstoliui išieškoti. Sprendimas patvirtintas (autorizuotas) VMI informacinėje sistemoje ir 2023 m. vasario 22 d. perduotas pareiškėjai per VMI portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI.
6. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl Sprendimo neteisėtumo, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 ir 23 straipsniais, pabrėžė, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remdamasis administracinių teismų praktika, teismas nurodė, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu; nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.
7. Pagal bylos duomenis buvo nustatyta, kad VMI 2024 m. balandžio 15 d. informavo teismą, jog VMI Sprendime nurodyta mokestinė nepriemoka (14 485,34 Eur) buvo įskaityta iš pridėtinės vertės mokesčio permokos, susidariusios Bendrovei deklaravus grąžintiną prievolę už 2023 m. kovo mėn., todėl 2023 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-76808 nuspręsta pripažinti netekusiu galios Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo turto.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas negali piktnaudžiauti savo teise į teisminę gynybą, kai jo reikalavimas buvo įvykdytas, o VMI Sprendimas nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ir interesams. Kadangi pareiškėjas neatsisakė savo skundo ir neprašė nutraukti bylos, esant minėtoms faktinėms aplinkybėms, išnykus ginčo objektui ir pareiškėjui neturint teisinio subjektiškumo spręsti ginčą teisme, teismas pareiškėjo skundą atmetė.
9. Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas nurodė, kad pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl netenkino prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
III.
10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
11. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. Priimdamas sprendimą teismas neatsižvelgė į pareiškėjo teikiamus argumentus ir teismo posėdžio metu išdėstytą poziciją. Teismo išvada, kad išnykus ginčo dalykui, neliko pareiškėjo teisinio subjektiškumo, prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir suvaržo pareiškėjo teises. Kreipdamasis į teismą, pareiškėjas kvestionavo Sprendimo teisėtumą jo priėmimo metu, t. y. ar VMI teisėtai ir pagrįstai priėmė Sprendimą ir ar jis neturėjo būti panaikintas kaip neteisėtas nuo jo priėmimo momento, dėl ko VMI nebūtų turėjusi teisės areštuoti pareiškėjo lėšas, jas nurašyti, o atlikus tokius veiksmus neteisėto Sprendimo pagrindu pareiškėjas patyrė žalą. Teismui nusprendus, jog Sprendimas jo priėmimo metu buvo neteisėtas, tolimesni veiksmai, kuriuos atliko VMI, taip pat būtų neteisėti ir pareiškėjas turėtų teisę inicijuoti procesus dėl žalos priteisimo.
11.2. Pažymėtina, kad byloje ginčas kilo iš esmės dėl to, kad pareiškėjui įsigijus nekilnojamąjį turtą ir iš šio įsigijimo sandorio sukaupus 698 805 Eur PVM permoką, kurią paprašė grąžinti, Klaipėdos AVMI pradėjo pareiškėjo mokestinį patikrinimą, kuris nėra užbaigtas. Visos šios aplinkybės sutrikdė pareiškėjo iš anksto suplanuotus pinigų srautus. Todėl ir buvo prašoma nepradėti mokestinės prievolės išieškojimo. Pareiškėjas kėlė klausimą ir dėl patikrinimo trukmės, kadangi buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės, apribotas disponavimas lėšomis ir pan. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius piktnaudžiauja teise, jam suteiktais įgalinimais ir pažeidžia gero administravimo principą.
11.3. Teismo nustatyta aplinkybė, kad VMI Sprendime nurodytą mokestinę nepriemoką įskaitė iš susidariusios PVM permokos tik patvirtina, jog pareiškėjo prašymas ir skundas buvo nagrinėjami itin formaliai, neatsižvelgiant į faktinę situaciją, t. y. buvo siekiama neteisėtai pasinaudoti įstatymų suteiktomis galiomis ir taip nepagrįstai apsunkinti pareiškėjo veiklą.
11.4. Mokesčių administratorius savo veikloje privalo vadovautis ne tik MAĮ, bet VAĮ įtvirtintais principais, į teikiamą prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas skundo turinį. Mokesčių administratoriaus sprendime išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto turi būti nurodytas ne tik teisinis, bet ir faktinis jo pagrindas, sprendime turi būti nurodytos ir faktinės aplinkybės. Tuo tarpu Sprendime pateikiama tik nuoroda į MAĮ 33 straipsnio 8 punktą, 106 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir Civilinio proceso kodekso normas (yra nurodomas tik teisinis priėmimo pagrindas), tačiau nenurodytas mokesčio kodas, pavadinimas, todėl laikytina, kad sprendimas turi esminių turinio trūkumų ir prieštarauja Viešojo administravimo principams (VAĮ 3 str. 5 d.). Nors Sprendime nurodoma konkreti išieškotina mokestinės nepriemokos suma, jame nėra jokios informacijos, iš kurios būtų galima spręsti apie šios nepriemokos susidarymo ir mokesčių mokėtojo pareigos ją padengti atsiradimo pagrindus.
11.5. Skundžiamu Sprendimu ir savo veiksmais VMI pažeidė ir proporcingumo principą, kadangi, kaip buvo akcentuojama byloje, nepagrįstai sulaikant šimtą kartų didesnės sumos grąžinimą yra sutrikdoma pareiškėjo veikla. Šiuo konkrečiu atveju buvo pažeistas mokesčių teisės principai ir pareiškėjo teisės.
12. Pareiškėjas 2026 m. kovo 31 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose, be kita ko, nurodo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nesuderinamas su asmens teise į veiksmingą teisinę gynybą, kadangi teismas, nustatęs, kad VMI pati panaikino ginčijamą Sprendimą, motyvuodama iš esmės tais pačiais motyvais, kuriais buvo grindžiamas pareiškėjo skundas, turėjo skundą ne atmesti, o administracinę bylą nutraukti nutartimi, nelikus ginčo dalyko (ABTĮ 103 str. 1 p.), bei atitinkamai pareiškėjui atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas be pagrindo apkaltintas piktnaudžiavimu procesu, kadangi skundo atsisakymas pareiškėjo apsisprendimo dalykas.
12.2. LVAT formuodamas administracinių teismų praktiką turėtų labai aiškiai pasisakyti dėl situacijų, kai institucijos, kurių sprendimai skundžiami, iki priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą, pačios panaikina bylos dalyku buvusius sprendimus. Tokiais atvejais negalima versti asmens pačiam atsisakyti skundo laikantis iš esmės ydingos ir su dispozityvumo principu nesuderinamos praktikos, kad tik pačiam pareiškėjui atsisakius skundo, galima nutraukti administracinę bylą. LVAT praktika atmesti skundą išnykus ginčo dalykui, yra ydinga, kadangi tolimesnis bylos nagrinėjimas nelikus bylos dalyko, vertintinas kaip negalimas, o be to ir nesuderinama su teisės kreiptis į teismą dispozityvumo, teisės į efektyvią ir veiksmingą teisinę gynybą bei teisės kreiptis į teismą principais. Taigi, byla pagal pareiškėjo skundą turėtų būti nutraukta, o pirmosios instancijos teismui perduotinas bylinėjimosi išlaidų klausimas.
12.3. LVAT galėtų pasinaudoti galimybe ir suformuoti aiškią bei nedviprasmišką procesinę taisyklę – tęsti tolimesnį bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai išnyksta skundo dalykas pirmosios instancijos teisme, nebegalima. Išnykus skundo (bylos) dalykui, jeigu pats pareiškėjas neatsisako skundo, byla turi būti nutraukiama ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu. Tokiais atvejais reikia ne versti pareiškėją atsisakyti skundo, o spręsti bylos nutraukimo klausimą remiantis ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies nuostata, remiantis tais pačiais motyvais ir argumentais, bendraisiais teisinimaisi principais, kuriais remiantis analogiškos situacijos sprendžiamos civiliniame procese (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-933/2025 ir joje cituojamą teismų praktiką).
Atsiliepimas
13. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. VMI pakartoja faktines aplinkybes ir teisinius argumentus dėl Sprendimo pagrįstumo, pažymi, kad Raštas, kuriuo VMI netenkino pareiškėjo prašymo ir nesustabdė mokestinės prievolės išieškojimo, yra ginčijamas kitoje administracinėje byloje. Kadangi Sprendimas pripažintas netekusiu galios, todėl, VMI nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.
IV.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
14. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VMI 2023 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-44873 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto pagrįstumo ir teisėtumo.
15. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Sprendimas yra pripažintas netekusiu galios, konstatavo, jog išnyko ginčo dalykas ir pareiškėjo skundą atmetė. Teismas taip pat sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
16. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išnagrinėti ginčą dėl Sprendimo ir VMI veiksmų, todėl prašė perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateiktuose paaiškinimuose išdėsto naujus argumentus dėl procesinės bylos baigties (t. y. kad byla turėjo būti nutraukta ABTĮ 103 str. 1 p. pagrindu), besiskiriančios bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų praktikos, formuluoja prašymą bylą nutraukti, o bylinėjimosi išlaidų klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.
17. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABT 140 str. 1 d.).
18. ABTĮ nuostatose, reguliuojančiose apeliacinį procesą, nėra įtvirtinta teisė tikslinti apeliacinį skundą pasibaigus jo padavimo terminui, t. y. vėliau nei po trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjo 2026 m. kovo 31 d. pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teikiami nauji nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentai ir tikslinamas apeliacinio skundo reikalavimas, paduoti praleidus ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pirmosios instancijos teismo apskundimo terminą, todėl nelaikytini apeliacinio skundo dalimi ir nevertinami.
19. Byloje surinkti įrodymai patvirtinta, kad ginčijamu Sprendimu nuspręsta išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto, tačiau VMI 2023 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-76808 nuspręsta pripažinti netekusiu galios Sprendimą.
20. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
21. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šios nuostatos, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-906/2008).
22. Nagrinėjamu atveju ginčijamą Sprendimą pripažinus netekusiu galios, jis nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių pareiškėjo teisėms bei pareigoms, kurios buvo nustatytos ginčijamu administraciniu sprendimu. Net ir susiklosčius tokiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nekyla objektyvių kliūčių pareiškėjui kreiptis į teismą dėl žalos, galbūt padarytos neteisėtais valdžios institucijos veiksmais, atlyginimo tuo atveju, jei pareiškėjas mano kad jo teisės buvo pažeistos. Vadinasi, iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo neliko administracinio ginčo objekto, nes neliko ginčo teisinio santykio, kuris atsirado minėto Sprendimo pagrindu. Taigi pagal pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą panaikinti Sprendimą (skundo dalyką) net jo patenkinimo atveju pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) negali pasikeisti.
23. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išnykus ginčo dalykui skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2022-968/2021, 2025 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2570-662/2025).
24. Tai, kad pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo (neturi reikalavimo teisės) ginčyti Sprendimą, yra pagrindas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl šio sprendimo panaikinimo atmesti. Pozicijos, kad skundžiamo VMI sprendimo dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjo turto pripažinimas netekusiu galios yra pagrindas konstatuoti, jog byloje išnyko ginčo dalykas ir pareiškėjo skundą atmesti, laikomasi ir kitose panašaus pobūdžio administracinėse bylose (žr., pvz., LVAT 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2022-968/2021, 2021 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-98-442/2021, 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1296-442/2025).
25. Pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Šis bylos nutraukimo pagrindas yra susijęs su teisės kreiptis į teismą buvimo prielaida – ginčo priskirtinumu teismui (žr., pvz., LVAT 2023 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-274-822/2023). Taigi, nagrinėjamu atveju, įvertinus Sprendimo turinį, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad skundžiamas Sprendimas patenka į ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto taikymo sritį (t. y. ginčas dėl jo nepriskirtinas administraciniam teismui), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylos nenutraukė vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.
26. Esant nurodytoms aplinkybėms, t. y. išnykus ginčo dalykui dėl to, kad VMI pripažino Sprendimą netekusiu galios vėlesniu administraciniu aktu, pareiškėjas turėjo procesinę teisę atsisakyti skundo ir įgyti teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau tokia teise nepasinaudojo. ABTĮ 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Pabrėžtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad minėtų nuostatų taikymui būtina prielaida – pareiškėjas turi atsisakyti skundo (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-684-575/2017, 2014 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-818/2014). Papildomai pastebėtina, kad LVAT laikomasi pozicijos, jog neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą, esminė aplinkybė yra tai, kad de facto (faktiškai) reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą (žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016, 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-421-502/2020). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundo neatsisakė, todėl teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, pagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų.
27. Apibendrindama teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ecoplaneta“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.