Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), praeityje teistas 14 kartų, iš kurių 3 paskutinius:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu (bausmę atliko 2018 m. kovo 9 d.);

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimt) parų areštą (bausmė atlikta 2020 m. balandžio 24 d.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. O. 2022 m. vasario 21 d. apie 21 val. – 22 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia sudavė peilio geležte 2 kartus nukentėjusiajam J. M. į pilvą ir krūtinę, tuo padarydamas nukentėjusiajam aklą durtinę-pjautinę krūtinės apatinės dalies kairės pusės žaizdą – sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu bei durtinę-pjautinę pilvo viršutinės dalies pakrūtinio srities kairės pusės žaizdą su kepenų sužalojimu – sužalojimą, kuris vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais tyčia sunkiai sutrikdė J. M. sveikatą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. O. teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs kaltinime nurodytus sužalojimu, tačiau teigė, kad tai buvo savigyna. Parodė, kad 2022 m. vasario 21 d. apie 5 val. pas jį atėjo A. P., kuris pasakė, kad jam labai bloga ir paklausė ar šis turi ką išgerti. Jis atsakė, kad paskambins kaimynui K. B., kuriam paskolino 20 Eur. Jie nuėjo pas K., jis (kaltinamasis) paėmė du butelius degtinės. Jie trise – jis, A. P. ir V. L. gėrė alkoholį pas jį namuose. Pradėjo gerti maždaug nuo 10 val. ir gėrė iki pietų. Prieš tai pas jį (kaltinamąjį) gėrė J. ir paliko telefoną. Prisiminė, kad tai J. telefonas. Telefonas buvo užblokuotas. Po to atėjo Ž. (nukentėjusysis) su savo sugyventine S. Ji nuo stalo paėmė butelį ir išgėrė iš jo gurkšnį. Jis (kaltinamasis) paklausė jos ar ji paklausė ar galima, o jis (Ž.) dėl jos pradėjo jį daužyti su ramentu ir pataikė į nosį. Jis (kaltinamasis) nukrito prie lovos, atsikėlė ir visiems (A. P., L. V. ir Ž.) pasakė išeiti. Jie pasiėmė degtinę ir išėjo gerti pas Ž. Jis (kaltinamasis) atsikėlė, kai jau buvo tamsu. Išėjo į koridorių ir jie trise vėl pradėjo jį mušti. Jis (kaltinamasis) liko vienas namuose ir žiūrėjo televizorių. Nežino kiek laiko žiūrėjo televizorių. Paskui, kai buvo tamsu, ėjo pas kaimynę. Kai jis (kaltinamasis) išėjo iš savo buto į koridorių, laiptinėje nieko nebuvo. Kažkas jam pakišo koją ir jis nukrito, o L., A. ir Ž. ėmė jį daužyti. Nežino, kodėl jį sumušė. Tada jis (kaltinamasis) pats grįžo namo, atsisėdo ant lovos. Po kokio pusvalandžio pas jį užėjo J. Jo buto durys nebuvo užrakintos. J. pas jį užėjo rankoje turėdamas ramentą. Jis jam pasakė, kad neitų. Ž. toliau ėjo koridoriumi. Ant stalo gulėjo mažas peiliukas ir juo sudavė jam (Ž.) netyčia. J. nesakė, kad turi peilį. Jis paėmė peilį, priėjo prie J., pastūmė jį ir instinktyviai sudavė du kartus. Tada jį išstūmė iš savo namų. J. nuėjo. Jis (kaltinamasis) galvojo, kad vėl jį muš tuo pagaliu (ramentu). Tada po 15 minučių pas jį atėjo A. ir paklausė, ar jis (kaltinamasis) padūrė Ž. Jis (kaltinamasis) paskambino greitajai medicinos pagalbai, nes pats išsigando. Atvažiavo greitoji pagalba ir policija. Jį iš karto surakino. Policininkai paėmė jo striukę ir sportinius rūbus ekspertizei. Nepiktybiškai taip padarė, bet gynėsi, yra kaltas. Jis (kaltinamasis) gulėjo kraujyje, paskui išėjo į koridorių, kur jie trise vėl jį sumušė. Viskas įvyko spontaniškai. Specialiai nedavė. Pirmas konfliktas įvyko apie pietus. Nežino, kas yra J., bet kartais jis vaikšto su ramentu. Pirmos grumtynės vyko apie 15 minučių. Muštynės įvyko dėl S., nes ji paėmė degtinę nuo stalo ir ėmė gerti iš butelio. Sutinka su J. M. pareikštu civiliniu ieškiniu, sutinka atlyginti. Taip pat nurodė, jog sutinka ir su Ligonių kasos pateiktu civiliniu ieškiniu.

Nukentėjusysis J. M. apklausiamas teisme parodė, kad kaltinamasis jam du kartus sudavė peiliu. Tai buvo 2022 m. vasario 21 d. Iš ryto jam atnešė telefoną, kuris buvo dingęs. Nepažįsta to asmens, kuris atnešė jam telefoną. Nežino, iš kur tas asmuo žinojo, kad tai jo telefonas. Vėliau sužinojo jo vardą – A. Kai ryte atsibudo, sėdėjo ir žiūrėjo televizorių. Atsikėlė anksti. Nepamena kelintą valandą tas asmuo atėjo, tačiau, kai jis atėjo jis (nukentėjusysis) jau nebuvo blaivus. Buvo išgėręs iš vakaro. Ryte būdamas vienas namie taip pat gėrė alų. A. atnešęs telefoną pasakė, kad A. parduoda telefoną už 20 Eur. Telefone buvo SIM kortelė, tačiau ji dingo. Supyko, nuėjo pas kaltinamąjį. Klausė A., kur yra SIM kortelė ir pasakė, kad kortelę turi grąžinti iki vakaro. Kaltinamasis SIM kortelės negrąžino. Susibarė su juo ir išėjo. Prisimena tą momentą, kai jam atnešė telefoną. Lengvai kaltinamajam sudavė, bet neprisimena kuo, gal koja į minkštą vietą, ir išėjo. Prisimena, kad po to išėjo pasivaikščioti po rajoną. Neprisimena, ką veikė vaikščiodamas. Nesakė kaltinamajam iki kelintos valandos jis turi grąžinti SIM kortelę. Vakare užėjo pas A., o jis vietoj SIM kortelės sudavė jam peiliu. Nepamena kelintą valandą užėjo pas kaltinamąjį. Vienas užėjo į kaltinamojo butą, paklausė, kur kortelė, o jis sudavė peiliu. Nepamena ar kaltinamasis tada buvo vienas bute. Neprisimena, ar tada matė A. jo bute. Apie tai, kad jis vakare užėjo pas kaltinamąjį, jam pasakė kaimynai, pats to neprisimena. Neprisimena ar jie mušėsi, kai jis (nukentėjusysis) vakare užėjo pas kaltinamąjį. Pusės dienos jis neprisimena. Prisimena, kad gulėjo ant grindų, kad visur buvo daug kraujo. Kraujo buvo ir ant patalynės, ir ant grindų. Nežino, kurioje vietoje jam buvo suduoti smūgiai peiliu. Tyrėjas jam papasakojo, kad kaltinamasis jam pasakojo, kad kai jis (nukentėjusysis) užėjo, kaltinamasis išsigando ir peiliu sudavė du kartus. Vieną kartą – į širdies sritį, o kitą – į kepenis. 18 dienų gulėjo reanimacijoje. 4 valandas gulėjo namie kraujuotas. Gulėjo namuose nuogas, be drabužių. Apsivilko kelnes, striukę ir paskui ropodamas nuėjo pas kaimynę, kad ji iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Kaimynei pasakė, kad jam suduota peiliu, bet nesakė, kas jam sudavė, nes pats to nežinojo. Tai prisimena. Jis neteko daug kraujo. Kadangi jis visada eina su lazda, tai turbūt kaltinamasis išsigando, dėl to sudavė du kartus peiliu. Šią lazdą nešiojasi jau 14 metų, nes turi problemų su stuburu ir koją skauda. Negalėjo kaltinamajam suduoti, nes jo ranka silpna, nugarą skauda ir jam būtinai reikia už ko nors laikytis. Neprisimena, kad būtų kaltinamajam šia lazda sudavęs per veidą ir jam kraujas bėgtų. Tą dieną su A. nesimušė. Jų namo koridoriuje yra du šiukšlių kibirai. Buvo atvejų, kai kaltinamasis išspardydavo šiukšles iš tų kibirų. Kaltinamajam ne kartą sakė, kad taip daryti negalima. Tik žodžiais pasakydavo, bet niekada tai neperaugo į veiksmus. Nematė, kad kaltinamasis kam nors būtų grasinęs peiliu. Šiuo metu beveik susitaikė. Negirdėjo, kad A. jam būtų pasakęs, kad tai jis jam peiliu sudavė. Tai jam pasakė kaimynai. Tai pasakė pareigūnai ligoninėje. Kaltinamojo butas visada buvo neužrakintas, visada atidarytas. Kaltinamasis jam siūlė pinigų atlyginti žalai. Sakė, kad jam mama suos 2 000 Eur, bet jis neėmė tų pinigų. Kaltinamasis siūlė pinigus, kai jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o iki tol rėkė, kad jam nieko nebus, kad jis niekok nebijo.

Teisme pagarsinus nukentėjusiojo parodymus (t. 1, b. l. 54-55) nukentėjusysis parodė, kad galėjo būti, kad iš ryto gėrė alkoholį pas A. kartu su jo pažįstamu. Iš viso nieko nepamena. Prisimena, kad atvažiavo greitoji pagalba ir buvo tyrėjas. Jį apklausinėjo pusvalandį, tačiau ką galėjo pasakyti būdamas šoko būsenoje. Kitą dieną jo neapklausinėjo, nes jis gulėjo reanimacijoje. Į ligoninę buvo atvažiavęs tyrėjas, bet ne pirmą savaitę po įvykio. Jam buvo sunku kalbėti, nes buvo sunku kvėpuoti. Neprisimena, ar į ligoninę atvažiavęs tyrėjas buvo vyras ar moteris. Vertėjo nebuvo. Nepamena, ar jam buvo perskaitytas apklausos protokolas, gal ir buvo.

Teisme pagarsinus liudytojos N. M. teisme duotus parodymus, nukentėjusysis parodė, kad jos nepažįsta. Tiek N., tiek J. reikia gydytis psichiatrinėje, nes jos gali taip sugalvoti, kad maža nepasirodys. Įvykio dienos neprisimena, nes jo atmintis nuo vaikystės prasta. Negali paaiškinti, kodėl prisimena, kad kaltinamojo nemušė lazda, bet nepamena, ką darė kaltinamasis. Jis nematė, jog kaltinamasis būtų sužalotas, kad jam buvo nubrozdinimai ar apdraskytas veidas. Ryte nuėjo pas kaltinamąjį, bet pas jį negėrė ar, kad lazda jam sudavė.

Nukentėjusysis J. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nelabai gerai atsimena visas 2022 m. vasario 21 d. aplinkybes. Tądien apytiksliai 10 val. ryte vartojo alkoholinius gėrimus (iki to laiko alkoholinius gėrimus nevartojo) pas kaimyną – A. (jo pavardės nežino). Alkoholinius gėrimus vartojo trise: jis, A. bei jo pažįstamas, kurio duomenų negali nurodyti, nes minėtą asmenį buvo matęs kelis kartus. Gėrė alkoholinį gėrimą – degtinę (jos pavadinimo neprisimena), 1 l talpos, 40 laipsnių. Kiekvienas išgėrė maždaug po 200 - 300 ml minėto alkoholinio gėrimo. Kiek matė, A. ir jo pažįstamas vartojo dar kitus alkoholinius gėrimus, tačiau negali nurodyti ką būtent ir kiek minėto alkoholinio gėrimo išgėrė. Po to jis nuėjo pas save namo, namuose žiūrėjo televizorių. Jam būnant namuose, apytiksliai 12 val. į jo buto duris pasibeldė vyriškis, kuris savo rankoje laikė mobiliojo ryšio telefoną ir pasiteiravo jo ar minėtas telefonas priklauso jam. Jis pasakė, kad telefonas priklauso jam. Tada vyriškis nurodė, kad minėtą telefoną įsigyti jam pasiūlė A. už 20 Eur. Vyriškis atidavė jam telefoną. Apžiūrėjęs telefoną pastebėjo, kad jame nėra įdėtos jo SIM kortelės. Dėl to jis nuėjo pas A. ir pareikalavo grąžinti jo SIM kortelę. Tačiau jis nieko jam neatsakė, apsisuko ir nuėjo, o jis grįžo namo. Neprisimena, ar tarp jo ir A. tuo metu įvyko žodinis konfliktas, neprisimena ir ar buvo atvykę policijos pareigūnai. Prisimena tik tiek, kad atsipeikėjo gulėdamas ant svetainės grindų. Pastebėjo, kad grindys po juo yra kruvinos. Taip pat pastebėjo žaizdą pilvo srityje. Prisimena, kad tai pastebėjęs atsikėlė ir nuėjo pas savo kaimynę – J. ir paprašė jos, kad ji iškviestų greitąją, kadangi pats negalėjo to padaryti, nes telefonas buvo be SIM kortelės. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai apžiūrai pristatė jį į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam 2022 m. vasario 22 d. atlikta pilvo operacija, o būtent užsiuvo pilve esančią žaizdą. Nėra informuotas ar jo vidiniai organai pažeisti, žino tik tiek, kad gydytojai nurodė, jog operacija būtina. Su savo kaimynais sutaria gerai, jokių konfliktų niekada su jais neturėjo, išskyrus A. Tarp jo ir A. kartais įvyksta žodiniai konfliktai, kurie į smurtą neperauga. A. galėtų apibūdinti kaip impulsyvų, agresyvoką tiek išgėrus, tiek būnant blaiviam, alkoholinius gėrimus vartoja beveik kasdien (t. 1, b. l. 54 - 57).

Liudytoja N. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra girtuoklis, geria kasdien. Kai išgeria, būna neramus, barasi koridoriuje, barasi su jos pamote, labai rėkia. Vieną kartą, jis koridoriuje peiliu jai grasino. Tada jos tėvas ją apgynė. J. M. pradėjo labai gerti, kai mirė jo žmona. Išgėręs taip pat barasi, bet jai nieko nedaro. Įvykį pamena. Tai buvo apie 10 val. – 11 val. Ji atbėgo į koridorių dėl triukšmo. Ant grindų gulėjo kaltinamasis, o J. buvo ant jo užlipęs ir rankomis jį mušė. Kaltinamasis gulėjo prieš tualetą, o ji ėjo į tualetą, todėl viską ir pamatė. Paskui atėjo A. ir norėjo kaltinamajam įspirti. Jie visi trys kaltinamojo nemušė. Tada dar atėjo V. ir taip pat norėjo suduoti kaltinamajam. Koridoriuje buvo primėtyta daug šiukšlių, voliojosi kibiras. Ji suprato, jog muštynės prasidėjo dėl šiukšlių, nes jis (kaltinamasis) kojomis spardė šiukšles. J. jai pasakė, kad mušė kaltinamąjį, nes jis spardė šiukšliadėžę. Tada J. rankose nieko neturėjo. Tuo metu koridoriuje buvo kaimynė G. Ji (liudytoja) pradėjo raminti J. ir jis jos paklausė. Dar buvo A., jis viena karta spyrė kaltinamajam. Ji pradėjo rėkti, kad taip negalima, kad ką daro. Ji apramino J., o kaltinamasis nuėjo namo. J., A. ir jos kaimynas V. nuėjo pas J. toliau gerti. Vakare pas ją atėjo tėtis ir pasakė, kad J. guli apsišikęs prie durų. Po to G. pasakė tą patį. Tai buvo 19 val. - 20 val. Kitą dieną iš savo kaimynės sužinojo, kad nukentėjusysis apie 1.30 val. šliauždamas atėjo pas jos kaimynę ir paprašė iškviesti policiją. Jos kaimynė J. iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Kai kaltinamąjį mušė, ant jo kraujo nebuvo. Žino, kad yra kaimynų skundas dėl kaltinamojo elgesio, nes jis triukšmauja, garsiai naktį klausosi muzikos. Kaltinamasis geria kasdien, ji nematė jo blaivaus. Dėl sužalojimų nieko nežino, tai sužinojo iš kaimynės J., kuri pasakė, kad iškvietė greitąją, nes J. atšliaužė pas ją kraujuotas. J. jai pasakė, kad kaltinamasis J. dūrė peiliu.

Liudytoja J. G. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykis įvyko vasario mėnesį. Dieną buvo incidentas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Girdėjosi šūksniai, kaltinamojo ir nukentėjusiojo balsai. Ji tuo metu buvo virtuvėje. Jie susibarė, girdėjo, kad tarp jų vyko agresyvokas ginčas. Ji nematė, ar jie mušėsi, nes nebuvo išėjusi iš virtuvės. Kai nutilo, tada ji išėjo. Jos butas prie pat pagrindinio įėjimo. Eidama namo išgirdo, kad kažkas beldžiasi, nes negali įeiti, nes ten kodinės durys. Atidarė duris, ten buvo greitoji. Tai buvo apie 13 val. – 14 val. po kelių minučių atvažiavo policija. Apie 18.30 val. ar 19 val. ji išėjo parūkyti. Stovėjo A., jis jos pažįstamas. A. pasakė, kad jam atrodo, kad kaltinamasis „padūrė“ nukentėjusįjį. Ji jam pasakė, kad jei taip jam atrodo, tegul kviečia greitąją. Ji nelabai juo patikėjo, nes jis buvo neblaivus. Ji nuėjo namo. Gal apie vidurnaktį pasigirdo tylus stuksenimas į duris. Už durų stovėjo nukentėjusysis. Jis buvo užsidengęs chalatu. Jo pirmi žodžiai buvo „iškviesk greitąją“. Ji paklausė, kas atsitiko, o jis atsakė, kad jam atrodo, jog jį „padūrė“. Ji nematė kraujo, nes jis buvo prisidengęs ir buvo prieblanda. Ji iškvietė greitąją. Greitąją iškvietė nukentėjusiojo prašymu. Laukė, kol atvažiuos greitoji. Greitoji greitai atvažiavo. Panašiai atvažiavo ir policijos pareigūnai. Girdėjo, kad policija atėjo pas kaltinamąjį, nes jie garsiai beldėsi. Kaltinamasis pats atidarė duris. Girdėjosi, kad jį iš karto paguldė ant grindų, nes buvo smūgio garsas. Girdėjo, kad policininkai klausė kaltinamojo, kur jis padėjo peilį. A. atsakymo ji negirdėjo. Ji nuėjo namo, nes jai buvo nepatogu stovėti ir klausytis. Jai atrodo, kad J. paklausė, kas jį sužalojo, jis lyg atsakė, kad nežino. Neprisimena, ar tą dieną nukentėjusysis vaikščiojo su lazda. Matė nukentėjusįjį tą dieną. Matė iki tada, kai pas jį atvažiavo greitoji. Tai galėjo būti 13 val.-14 val. iki jų kivirčo. Iki šio ginčo A. nebuvo sužalotas. Kadangi A. jai sakė, kad A. sužalojo J., ji pagalvojo, kad A. sako tiesą, bet nesuprato, kodėl tada jis neiškvietė greitosios. Jos butas daug toliau nuo kaltinamojo buto, todėl jai nesigirdi, kas pas jį bute vyksta. Tą pačią dieną, artimiausia kaimynė nunešė pareiškimą dėl kaltinamojo į policijos komisariatą. Ji jai atnešė tą pareiškimą pasirašyti, bet ji nepasirašė. Ji (liudytoja) dažnai išeina parūkyti, koridoriuje yra šiukšliadėžė. Nepamena, ar tą dieną šiukšlės buvo išvartytos. Nematė, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju muštųsi.

Liudytojas Š. Ž. apklausiamas teisme parodė, kad pamena įvykį, kai kaimynas kaimyną sužalojo peiliu. Pranešėja buvo kaimynė. Ji juos pasitiko laiptinėje ir nurodė, kuriame bute sužalotas žmogus. Du jo porininkai nuėjo į butą, o jis stovėjo prie durų. Atvažiavo medikai, kurie nuėjo pas nukentėjusįjį, o jie pas kaltinamąjį. Kaimynė pasakė kaltinamojo vardą, pavardę. Buto duris atidarė žmogus, jie paklausė vardu ir jis patvirtino, kad tai jis. Jie jį sulaikė. Kiek pamena, kaltinamasis neigė savo kaltę. Kai atvyko, jo porininkai nuėjo ten, kur buvo nukentėjusysis, o jis laukė prie durų. Atvažiavo medikai, nuėjo pas nukentėjusįjį ir išėjo jo porininkai, tada jie visi nuėjo pas kaltinamąjį. Jis su nukentėjusiuoju nebendravo. Gali būti, kad nukentėjusysis buvo apklaustas, kai atvažiavo tyrėjai. Nukentėjusysis buvo išvežtas į ligoninę. Tyrėjai atvažiavo į įvykio vietą ir jam atrodo, kad jie turėjo važiuoti į ligoninę ir ten apklausinėti nukentėjusįjį.

Teisme pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas patvirtino savo parodymus ir parodė, kad Jis tik trumpam buvo užėjęs pas nukentėjusįjį, bet ten buvo blogas kvapas, todėl greitai išėjo. Matė, kad jis sėdėjo. Matė, kad viena žaizda buvo papilvėje, o kita — aukščiau. Porininkas nukentėjusiojo paklausė, kas atsitiko. Jis (liudytojas) tuo metu buvo koridoriuje, durys buvo atidarytos. Neprisimena, ką sakė nukentėjusysis. Pas kaltinamąjį buvo svečias A. P., kuris iš pradžių sakė, kad nieko nebuvo, bet paskui, kai atskirai su juo kalbėjo, jis pasakė, kad buvo konfliktas su kaimynu, parodė peilį, kuriuo durta. Jam (liudytojui) atrodo, kad jis parodė bet kurį peilį. Nepamena ar A. P. sakė, kurioje vietoje tai įvyko. Nepamena, ar A. P. sakė kiek kartų durta. Jam atrodo, kad A. P. sakė, jog konflikto nematė. Sakė, kad lyg girdėjo, kad buvo konfliktas. Kaltinamojo bute taip pat buvo kraujo, bet nepamena ar ant patalynės, ar ant žemės. Iš pradžių kaltinamasis neigė, o po to sakė, kad jis gynėsi, nes jį sumušė nukentėjusysis, o paskui vėl viską neigė.

Liudytojas Š. Ž. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. vasario 21 d. apie 23.53 val., dirbant kartu su vyriausiu patruliu M. V. ir A. M. (ekipažas V1942) iš gavo nurodymą reaguoti į ROIK 0122000110362 dėl to, kad (duomenys neskelbtini), kaimynas sužalojo kaimyną peiliu. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko J. G., kuri nurodė, kad pas ją prieš keletą minučių užėjo kaimynas J. M. ir pasiskundė, kad jis padurtas peiliu. Moteris nurodė, jog įtaria, kad tai galėjo padaryti kaimynas A. Nedelsiant nuėjo į nukentėjusiojo butą. Pasibeldus durų niekas neatidarė, todėl užėjo į vidų (durys buvo neužrakintos). Bute ant lovos sėdėjo J. M.. Jis ranka laikėsi susiėmęs už pilvo, buvo apsirengęs, tačiau pilvas buvo nuogas. Ant pilvo pamatė, kaip jam pasirodė dvi žaizdos. Žaizdos nekraujavo, t. y. kraujas neplūdo, tačiau matė, kad vyriškio dėvimi rūbai yra kruvini. Pasiteiravo vyriškio, kas nutiko. Šis nurodė, kad jį sužalojo peiliu asmuo, su kuriuo jis girtavo. Kas būtent jį sužalojo, vyriškis nenurodė. Pastebėjus, kad jis sužalotas, susisiekus su OVS budėtoju, paprašyta paskubinti greitąją pagalba. Belaukiant pagalbos, nukentėjusiajam pasidarė silpna, jis prigulė, tačiau sąmonės neprarado. Vyriškis taip ir nepasakė, kas būtent jį sužalojo, tik pakartojo, kad tai padarė jo sugėrovas. J. M. teigė, kad buvo sužalotas prieš 2 valandas, peiliu. Kiek kartų jam durta, jis nepasakė, kur būtent įvyko įvykis, taip pat nepasakė. Atvykę medikai (brigada 0820) nedelsdami išvežė nukentėjusį asmenį į Respublikinę Vilniaus Universitetinę ligoninę, apžiūrėję nukentėjusįjį pasakė, kad pilvo srityje yra sužalotas, t. y. jam padarytos bent dvi durtinės žaizdos. Siekiant nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, nedelsiant užėjo į butą Nr. (duomenys neskelbtini), kur galimai gyvena vyriškis, vardu A., kuris galimai ir sužalojo J. M.. Užėjus į minėtą butą, ant grindų kambaryje pastebėjo kraujo dėmes. Bute buvo du asmenys – buto šeimininkas A. O., bei jo svečias A. P.. Abu asmenys buvo atskirti. A. P. papasakojo, kad tuo metu, kai jis buvo pas kitą kaimyną (duomenys neskelbtini) bute, A. O. peiliu dūrė J. M. į pilvą. A. P. teigimu, pats jis įvykio nematė, tačiau apie tai jam prasitarė A. O.. Atsižvelgiant į tai, A. O. buvo sulaikytas. Sulaikius jį, jis pats prisipažino, kad tą pačią dieną, kurią valandą nepasakė, būdamas savo namuose, peiliu dūrė J. M. į pilvą. Nepasakė kiek kartų jis dūrė. Taip pat teigė, kad šiam dūrė, nes prieš tai J. M. jį sumušė. Pasiteiravus, kuo A. O. dūrė J. M., šis paaiškino, kad peiliu. Negalėjo nurodyti kokiu būtent peiliu. Nurodė atsitiktinį peilį spintelėje, virtuvės patalpoje (prieangyje). Tiek A. O., tiek A. P., tiek J,. M. atrodė neblaivūs (t. 1, b. l. 123 - 126).

Liudytojas A. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslios įvykio datos nepamena, bet galėjo būti 2022 m. vasario 21 d. Įvykio dieną atsibudo pas V. L., pagiriojosi. Iš pradžių sėdėjo pas V. ir išgėrinėjo, o po to abu nuėjo pas kaltinamąjį. V. išėjo, o jis su kaltinamuoju vartojo alkoholį. Po to nuėjo pasiimti dar alkoholio ir grįžo pas kaltinamąjį į namus. Tada kaltinamasis dėl kažko susipyko su nukentėjusiuoju dėl telefono. Jis (liudytojas) atnešė mobiliojo ryšio telefoną nukentėjusiajam. Tas telefonas gulėjo pas kaltinamąjį namuose, todėl pamatęs, kad telefonas nukentėjusiojo, nunešė jį jam. Nežino, kaip telefonas atsirado pas kaltinamąjį bute, gal nukentėjusysis gerdamas paliko ten. Nuėjo pas nukentėjusįjį, norėdamas atiduoti telefoną ir pasikalbėti, kodėl jie mušėsi. Jis suprato, kad mušėsi dėl to, kad buvo pavogtas nukentėjusiojo telefonas. Jis atidavė telefoną ir nukentėjusysis jam neturėjo pretenzijų. Nesiūlė nukentėjusiajam pirkti telefono. Nukentėjusysis kažką sakė, kad nėra SIM kortelės. Nukentėjusysis sakė, kad kaltinamasis paėmė jo SIM kortelę, bet jis (liudytojas) nematė, kad kaltinamasis imtų kortelę. Nukentėjusysis sakė kaltinamajam, kad šis grąžintų kortelę, o kaltinamasis sakė, kad nieko neėmė, nes jam nieko iš jo nereikia. Tai buvo apie 11 val. – 12.30 val. Jie susipyko laiptinėje, prie išėjimo į lauką. Po to jie susimušė laiptinėje. Matė, kad nukentėjusysis sudavė kaltinamajam kumščiais į veidą. Nežino kiek kartų. Kaltinamojo veidas buvo kruvinas, matė, kad veidas buvo sumuštas, o kitokių sužalojimų nematė. Kaltinamasis gulėjo. Smūgiai buvo suduoti jam stovinčiam. Nepamena, ar daužė gulintį. Smūgiai suduoti prieš jam nukrentant. Jam atrodo, kad kaltinamajam nukritus, smūgiai nebuvo suduoti. Po to kaltinamasis atsistojo ir jie išsiskyrė, o jie su kaltinamuoju nuėjo namo. Nematė, ar laiptinėje buvo išmėtytos šiukšlės. Matė, kad į laiptinę išbėgo kaimynė. Atrodo, kad daugiau laiptinėje nieko nebuvo. Nukentėjusysis vienas mušė kaltinamąjį, niekas jam nepadėjo. Po to jis sėdėjo pas kaltinamąjį namuose. Pasakė jam, kad jis (kaltinamasis) nusipraustų veidą, nes buvo kruvinas. Paklausė kaltinamojo, dėl ko kilo konfliktas, bet jis atsakė, kad nežino. Po to klausė nukentėjusiojo, o jis atsakė dėl to, kad buvo paimtas jo telefonas. Išgėrė su kaltinamuoju. Tada jis pas kalinamąjį užmigo. Su kaltinamuoju nesikalbėjo. Po to kaltinamasis jį pažadino ir pasakė, kad kažką papjovė, bet jis (liudytojas) nesuprato ką. Liko pas kaltinamąjį miegoti. Kaltinamasis turbūt žiūrėjo televizorių. Po to išgirdo, kad į duris beldžiasi pareigūnai. Jie visus sulaikė. Jį paleido, o kaltinamąjį suėmė. Po to jis pamatė, kad nukentėjusįjį išnešė ant neštuvų ir suprato, kad kaltinamasis jį sužalojo. Kai tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo buvo konfliktas, jie jau buvo išgėrę. Iki konflikto, jis su kaltinamuoju nemažai išgėrė. Nukentėjusysis taip pat buvo nemažai išgėręs. Nuo pat ryto su kaltinamuoju vartojo alkoholį. Iki kol jis (liudytojas) užmigo, buvo išgėrę daugiau nei 1,5 l degtinės. Nepamena, ar po konflikto nukentėjusysis buvo dar kartą atėjęs pas kaltinamąjį. Kai kaltinamasis išgeria, jis būna ramus ir eina miegoti. Nežino, kodėl taip nutiko. Jį apklausė tą patį vakarą, naktį. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog kaltinamasis išgėręs būna agresyvus, nes taip būdavo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Kaltinamasis dažnai geria, bet negali pasakyti, kad kasdien, nes nebūna pas jį kiekvieną dieną. Matė, kad kaltinamasis geria burnos skalavimo skystį, jis ir pats ragavo. Jam (liudytojui) matant kaltinamasis ir nukentėjusysis mušėsi vieną kartą. Jam atrodo, kad nukentėjusysis muštinių metu turėjo lazdą. Matė, kad nukentėjusysis kaltinamąjį mušė tik rankomis, tuo metu lazdos nematė. Nematė, kaip buvo padurtas nukentėjusysis ir nežino, kurioje vietoje tai įvyko. Apie tai, kad nukentėjusysis sužalotas, suprato, nes pamatė, kaip jį nešė ant neštuvų.

Liudytojas V. L. (V. L.) apklausiamas teisme parodė, kad nukentėjusysis norėjo jį pasmaugti, todėl šiuo metu jų santykiai konfliktiški. Tame įvykyje jis nedalyvavo. Jam atrodo, kad buvo pavasaris. Iš ryto iki pietų pats vienas gėrė alų. Po to užėjo pas kaltinamąjį. Kartu sėdėjo ir gėrė. Dar buvo nukentėjusysis ir A. Gėrė keturiese. Kol gėrė, viskas buvo normaliai, visi ramiai sėdėjo. Kai buvo pas kaltinamąjį, nukentėjusysis pradėjo jį mušti suduodamas lazda per galvą. Po vieno smūgio kaltinamajam pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Nežino, kodėl nukentėjusysis pradėjo jį mušti. Tiesiog sėdėjo ir pradėjo mušti. Kaltinamasis išvijo nukentėjusįjį, o jie toliau ramiai sėdėjo. Po to vėl atėjo nukentėjusysis, atidarė duris ir užėjo, kaip pas save į namus. Pradėjo bartis. Jam (liudytojui) buvo neįdomu ir jie išsiskyrė su kaltinamuoju. Jis (liudytojas) vienas išėjo. Ryte sužinojo, kad įvyko toks incidentas. Nematė to. Kai atėjo pas kaltinamąjį gerti, jis (liudytojas) visą laiką buvo kaltinamojo bute, niekur nebuvo išėjęs. Kaltinamasis buvo sveikas, nesumuštas, tačiau sėdint, nukentėjusysis ėmė jį mušti lazda. Nukentėjusysis sėdėjo prieš kaltinamąjį. Jie buvo per ištiestos rankos atstumą, apie 1,5 m. Nukentėjusysis sėdėdamas sudavė. Neskaičiavo, kiek kartų sudavė. Sudavimas buvo provokuojantis. Kaltinamasis išvarė nukentėjusįjį. Nesupranta, kodėl nukentėjusysis ėmė daužyti lazda, nukentėjusysis buvo labai išgėręs, o jis visada taip daro išgėręs. Ant kaltinamojo nebuvo jokių sumušimo žymių, tik matė, kad iš nosies bėgo kraujas. Jis sako, kaip pamena. Tuo metu jis (liudytojas) buvo labai daug išgėręs, būklė buvo kominė, tačiau orientavosi aplinkoje, viską aiškiai pamena. Gėrė dvi paras iš eilės.

Liudytoja G. D. apklausiama teisme parodė, kad nieko nematė ir nieko negali papasakoti. Konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo laiptinėje nematė. Jai N. papasakojo, kas įvyko. Jos butas toliau nuo jų, ji garsiai žiūrėjo televizorių, nieko negirdėjo. Po to buvo kažkokie garsai, tačiau pas juos dažni tokie garsai. Nežino, kodėl įvyko muštinės. Nežino, kelintą valandą jos buvo. Daug dirba, todėl nežino, ar kaltinamasis kažką spardo.

Liudytoja E. Z. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiojo neprisimena. Dažniausiai dirba sunkių nusikaltimų skyriuje, todėl pakankamai dažnai susiduria su tokiomis bylomis.

Teisme liudytojai parodžius proceso veiksmo protokolo specialų priedą (t. 1, b. l. 57), liudytoja patvirtino, kad tai jos parašyta ir, kad jeigu žmogus būna labai silpnas, negali pats parašyti, tada ji parašo tekstą, perskaito jam, o jis pasirašo.

Liudytojai perskaičius nukentėjusiojo parodymus, patvirtino, kad vertė tokį tekstą, bet apklausos aplinkybių neprisimena. Ji dalyvavo procesiniuose veiksmuose, nes, jeigu nedalyvauja, tai nepasirašo.

Liudytoja J. J. apklausiama teisme parodė, kad ji yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresnioji tyrėja. Nukentėjusiojo apklausos neatsimena. Įvykį kažkiek pamena, bet nedaug. Kalba rusiškai, bet nelabai laisvai, tačiau pakankamai, todėl gali būti, kad vykdant apklausą kalbėjo rusiškai su nukentėjusiuoju, tačiau vertėja visada dalyvauja. Sulaikymo metu įvykio vietoje ji nedalyvavo. Jai buvo pavesta atlikti procesinius veiksmus tik su nukentėjusiuoju. Jai nebuvo pavesta domėtis dėl „Body“ kamerų vaizdo įrašų. Jie registruoja įvykius arba atlieka tam tikrus procesinius veiksmus, kurie jiems pavesti, o vėliau byla perduodama pagal kompetenciją. Nepamena, ar ji apklausinėjo šį nukentėjusįjį.

Motyvuojamoji dalis

Teisme liudytojai parodžius proceso veiksmo protokolo specialų priedą (t. 1, b. l. 57), patvirtino, kad tai jos parašas.

Bendrojo pagalbos centro kortelės duomenys, iš kurių matyti, jog įvykis įregistruotas 2022 m. vasario 21 d. 23.51 val. Apie įvykį pranešė J. G.., kuri nurodė, kad pas ją atėjo kaimynas J. M., kuris pasakė, kad prieš 2 val. kaimynas A. iš (duomenys neskelbtini) buto jį sužalojo peiliu pilvą. Ant žemės yra kraujo (t. 1, b. l. 9-11).

Vyriausiojo patrulio Š. Ž. 2022 m. vasario 21 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2022 m. vasario 21 d. apie 23.50 val. patruliuojant su vyriausiais patruliais M. V. ir A. M. (A. M.) gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) vyras sužalotas peiliu. Atvykus minėtu adresu, 11 bute ant lovos gulėjo J. M., kurio pilvo srityje buvo dvi durtinės žaizdos. J. M. paaiškino, kad jam atėjus pas kaimyną A. O. į butą ir su juo sukonfliktavus, A. O. griebėsi peilio ir daugiau nei vieną kartą dūrė jam į pilvą. Dėl šių sužalojimų jis su GMP buvo išvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (toliau – RVUL). Jiems nuėjus į (duomenys neskelbtini) butą, rado A. O., kuris buvo sulaikytas (t. 1, b. l. 129).

Įvykio vietos 2022 m. vasario 22 d. apžiūros protokolas su fotolentele, iš kurių matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta, t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimti objektai: nuoplova su galimai biologinės kilmės pėdsakais, paimta nuo raudonos spalvos dėmės, aptiktos kambaryje ant grindų tarp sofos ir staliuko (supakuota į voką Nr. 1); nuoplova su galimai biologinės kilmės pėdsakais, paimta nuo rudos spalvos dėmės, aptiktos kambaryje ant grindų tarp sofos ir staliuko (supakuota į voką Nr. 2); peilio geležtė su raudonos spalvos skysčio dėmėmis, aptikta kambaryje ant staliuko (supakuota į voką Nr. 3); peilis su geltona plastikine rankena, peilis su rusva medine rankena, peilis su juoda plastikine rankena ir peilis su ruda medine rankena, aptikti virtuvės spintelėje (supakuoti į dėžę Nr. 4); buto raktų ryšulys (supakuotas į voką Nr. 5). Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuota laiptinė ir įvykio vieta, peiliai. Nuotraukose Nr. 4-5 užfiksuotas minėto daugiabučio koridorius. Nuotraukoje Nr. 8 užfiksuotas kaltinamojo buto koridorius. Nuotraukose Nr. 9-10 užfiksuotas virtuvės bendras vaizdas. Nuotraukose Nr. 12-16 užfiksuoti peiliai. Nuotraukose Nr. 19-22 užfiksuotas bendras kambario vaizdas. Nuotraukoje Nr. 23 užfiksuota tarp sofos ir staliuko ant grindų raudonos ir rudos spalvos dėmės. Nuotraukoje Nr. 25 užfiksuotos raudonos spalvos dėmės. Nuotraukoje Nr. 26 užfiksuotos rudos spalvos dėmė. Nuotraukose Nr. 27-28 užfiksuota ant staliuko esanti peilio geležtė (t. 1, b. l. 12-27).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. vasario 22 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. O. nustatyta poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje ir krūtinėje, odos nubrozdinimai veide. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), paros laikotarpiu iki apžiūros. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Esant įprastinėms sąlygoms, tokių sužalojimų padarymo metu įprastai jaučiamas skausmas. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2022 m. vasario 21 d.). Nustatyti sužalojimai yra tiriamojo ranka pasiekiamoje vietoje (t. 2, b. l. 6)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus medicinos dokumentų 2022 m. vasario 23 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėti RVUL medicininiai dokumentai, t. y. J. M. pilvo chirurgo konsultacija, diagnostinis tyrimas, chirurginės operacijos protokolas ir klinikinės diagnozės pagrindimas. Teismo medicinos ekspertas J. M. P. pateikė išvadą, kad J. M. 2022 m. vasario 22 d. RVUL nustatytos dvi durtinės pjautinės žaizdos: viena krūtinėje (akla), kita papilvėje (kairio pašonkaulio srityje) kiauryminė (atsivėrusi į papilvės ertmę) su kepenų sužalojimu ir 1,5 l kraujo į pilvaplėvės ertmę išsiliejimu. Žaizdos padarytos duriančiai pjaunančiu savybių daiktu ar įrankiu, galimai peiliu prieš kreipiantis medicininės pagalbos. J. M. kūno sužalojimas visumoje ir žaizda pilve (vertinant ją atskirai nuo žaizdos krūtinėje) dėl kiauryminio jos pobūdžio atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktas) (t. 1, b. l. 73).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 11 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad J. M. nustatyta kiauryminė durtinė - pjautinė pilvo viršutinės dalies pakrūtinio srities kairės pusės žaizda su kepenų sužalojimu ir 1,5 litro kraujo į pilvaplėvės ertmę išsiliejimu ir akla durtinė - pjautinė krūtinės apatinės dalies kairės pusės žaizda bei kairės alkūnės ir kaktos nubrozdinimai. Žaizdos padarytos duriančiai pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu, galimai peiliu. Nubrozdinimai galėjo būti padaryti paveikus kietais bukais daiktais. Abi žaizdos padarytos neužilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos, tikėtina vienu metu, nes požymių, kurie nurodytų į senesnį ir skirtingą žaizdų padarymo laiką nekonstatuota. Neatmetama, kad tuo pačiu ar panašiu laiku galėjo būti padaryti ir alkūnės bei kaktos nubrozdinimai. Kiauryminė pilvo žaizda su kepenų sužalojimu atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktas). Kiti sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalota kūno sritis savo ranka pasiekiama. Savigynai būdingų sužalojimų rankose nekonstatuota. Durtinės pjautinės žaizdos padarytos dviem trauminiais poveikiais - smūgiais, nes jose kartotino traumavimo požymių nekonstatuota. Nubrozdinimai galėjo būti padaryti kitais dviem trauminiais poveikiais. Žaizdos padarytos duriančiai pjaunančių savybių daiktu (įrankiu), tikėtina peiliu. Morfologinių požymių, kuriais remiantis būtų galima nustatyti konkretų sužalojimams padaryti panaudotą peilį ar peilius, nekonstatuota (t. 1, b. l. 80 - 81).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos 2022 m. balandžio 15 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad tyrimui pateikti: dvi nuoplovos iš kambario nuo grindų, peilio geležtė, keturi peiliai, nuoplova nuo A. O. rankų. A. O. seilių ėminys, J. M. seilių ėminys. Nustatyta, kad ant peilio geležtės (3 mėginys) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas mišrus, ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iš kurių dominuojantis DNR profilis sutampa su J. M. DNR profiliu su 99,99999999999997 procentų tikimybe, o kitas DNR profilis sutampa su A. O. DNR profiliu su 99,999999999999996 proc. tikimybe. Dviejose nuoplovose iš kambario nuo grindų (4,5 mėginys), nuoplovoje nuo A. O. rankų (6 mėginys) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su A. O. DNR profiliu su 99,999999999999996 procentų tikimybe. Ant keturių peilių žmogaus kraujo nerasta (t. 1, b. l. 34-42).

Bendrojo pagalbos centro pateikti skambučių įrašai ir jų 2022 m. liepos 19 d. apžiūros protokolas, kurių duomenimis buvo 4 skambučiai į BPC:

1. apžiūrėtas garso įrašas Nr. „2022_02_21_13-12-32_(duomenys neskelbtini)“. Skambutis padarytas iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Skambučio data 2022 m. vasario 21 d, 13:12:32 val. Skambučio trukmė 4 min 8 s. Į bendrąjį pagalbos centrą skambino kaltinamasis, prisistatęs A. O.. Paaiškino, kad maždaug prieš pusvalandį pas jį į butą atėjo kaimynas „Ž.“, kuris jo bute pavartojo alkoholio, o vėliau be priežasties jį sumušė pagaliu. Kaltinamasis paaiškino, kad jo veidas visas kruvinas, kad jam suduota į galvą pagaliu ir dar, kad jį spardė. Medikų pagalbos atsisakė. Paaiškino, kad nori, jog būtų iškviesta policija ir, kad kaimynas būtų įspėtas dėl netinkamo elgesio;

2. apžiūrėtas garso įrašas Nr. „2022_02_21_13-59-27_(duomenys neskelbtini)“. Į BPC skambinta iš telefono abonento (duomenys neskelbtini). Skambučio data 2022 m. vasario 21 d., laikas 13:59:27 val., trukmė 2 min. 36 s. Į BPC paskambino kaltinamasis, kuris pranešė, kad pas jį ką tik buvo policija ir greitoji medicinos pagalba, bet ką tik jo bute jį vėl sumušė kaimynas. Kaltinamasis nurodė savo amžių, pasakė, kad nori iškviesti policiją. Atsakė, kad reikalingi medikai, tačiau BPC darbuotojui paklausus kas jam skauda, jis atsakė, kad nieko. Pasakė, kad jį sumušęs kaimynas išėjo namo;

3. apžiūrėtas garso įrašas Nr. „2022_02_21_14-09-15_(duomenys neskelbtini)“. Skambutis iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Skambučio data 2022 m. vasario 21 d., laikas 14:09:15 val., trukmė 1 min. 6 s. Į BPC skambina kaltinamasis. Pasakė, kad prieš 10 min. skambino į BPC, kvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą ir domisi ar pareigūnai atvažiuos, nes nesulaukia. Pasakė, kad yra negyvas, kad jam sužalota galva;

4. apžiūrėtas garso įrašas Nr. „2022_02_21_23-46-11_(duomenys neskelbtini)“. Skambinta iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Skambučio data 2022 m. vasario 21 d., laikas 23:46:11 val., skambučio trukmė 1 min. 52 s. Į BPC skambina J. G., kuri paaiškino, kad nori išsikviesti greitąją medicinos pagalbą savo kaimynui J. M.. Pasakė, kad J. M. sužalojo kaimynas, bet ji nieko nematė. Paaiškino, kad jis pas ją atėjo ir paprašė iškviesti medikus, nes pats neturi telefono. J. G. pasakė, kad J. M. jai papasakojo, jog jį prieš kelias valandas peiliu į pilvą sužalojo kitas kaimynas A. Nurodė, kad matė kraujo ant grindų. Operatorė pasakė, kad į vietą siunčia policija ir medikus (t. 1, b. l. 49-50).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus 2022 m. liepos 19 d. daiktų apžiūros protokolo su fotolentele matyti, jog apžiūrėtas nukentėjusiojo J. M. megztinis, tamsiai mėlynos spalvos, su baltomis ir pilkomis juostomis. Ant viso megztinio tiek priekinėje pusėje, tiek nugarinėje, matomi rudos spalvos sutepimai. Priekinėje megztinio pusėje, ties viduriu matomi gausesni rudos spalvos sutepimai ir du mechaniniai kiauryminiai audinio pažeidimai nelygiais kraštais – 1 cm ir 0,4 cm ilgio. Fotolentelėje esančioje nuotraukoje Nr. 1 užfiksuotas minėtas megztinis, matosi dėmės. Nuotraukoje Nr. 2 užfiksuoti mechaniniai pažeidimai megztinio priekinėje dalyje (t. 1, b. l. 85-89).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus 2022 m. liepos 20 d. daiktų apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, jog apžiūrėta kaltinamojo A. O. juodos spalvos striukė, kurios priekyje šonuose viršuje ir apačioje yra kišenės, užsegamos užtrauktukais. Taip pat apžiūrėtos sportinės juodos spalvos kelnės. Kelnių šonuose yra dvi kišenės užsegamos užtrauktukais, iš abiejų šonų yra geltonos spalvos juostos. Ant kelnių matomi sutepimai, mechaninių pažeidimų nėra. Fotolentelėje esančiose nuotraukose Nr. 1-2 užfiksuota kaltinamojo striukė. Nuotraukose Nr. 3-4 užfiksuotos kaltinamojo kelnės (t. 1, b. l. 184-189).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai iš išvados

Pagal BK 135 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal šio straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Nusikalstama veika gali būti kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį tada, kai, be kitų faktinių bylos aplinkybių, nustatomas sunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantis sužalojimas arba susargdinimas. Sunkaus, nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 2 punkte, be kita ko, nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-489/2020).???

Kolegialių institucijų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 52-2357) 6.6.9. punkte nurodyta, kad sunkus sveikatos sutrikdymas tai krūtinės ląstos ertmės ar pilvaplėvės ertmės kiauryminis sužalojimas su/be vidaus organų pažeidimu.

Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad 2022 m. vasario 21 d., apie 21 – 22 val. buvo sunkiai peiliu sužalotas nukentėjusysis J. M., o būtent, kad jam peiliu durta į pilvą ir krūtinę, tuo padarant aklą durtinę-pjautinę krūtinės apatinės dalies kairės pusės žaizdą – sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu bei durtinę-pjautinę pilvo viršutinės dalies pakrūtinio srities kairės pusės žaizdą su kepenų sužalojimu, t. y. sužalojimą, kuris vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat neginčytinai nustatyta, kad šiuos sužalojimus padarė A. O. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Šias kaltinimo aplinkybes visų pirma patvirtina paties kaltinamojo A. O. parodymai, kuris prisimena, kad kaltinime nurodytą dieną dūrė pas jį į butą atėjusiam nukentėjusiajam peiliu ir išstūmė nukentėjusįjį iš buto. Jo parodymus patvirtina ir pas jį tuo metu buvusio liudytojo A. P. parodymai, kuris paties dūrimo momento nematė, tačiau apie tai jam po nukentėjusiojo sužalojimo pasakė pats kaltinamasis. Iš liudytojos J. G. parodymų matyti, kad liudytojas A. P. įvykio dieną, apie 18.30 val. ar 19 val., jai rūkant pasakė, kad jam atrodo, kad kaltinamasis „padūrė“ nukentėjusįjį, ji juo nepatikėjo, nes pastarasis buvo neblaivus. Liudytojas A. P. atvykusiems pareigūnams taip pat nurodė, kad kaltinamasis jam pats nurodė, jog peiliu sužalojo nukentėjusįjį. Iš liudytojo Š. Ž. parodymų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jiems (pareigūnams) atvykus į įvykio vietą, pas kaltinamąjį namie buvo svečias A. P., kuris pasakė, kad konflikto nematė, tačiau jam A. O. pats prisipažino, kad dūrė nukentėjusiajam peiliu į pilvą. Iš įvykio vietos apžiūros 2022 m. vasario 22 d. protokolo matyti, kad kaltinamojo bute apžiūros metu paimti 5 peiliai, vienas iš jų rastas ant staliuko (nuotraukos 27-28) (t. 1, b. l. 12-27). Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos 2022 m. balandžio 15 d. specialisto išvadoje Nr. S 220/2022901) nustatyta, kad ant peilio geležtės (3 mėginys) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas mišrus, ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iš kurių dominuojantis DNR profilis sutampa su J. M. DNR profiliu su 99,99999999999997 procentų tikimybe, o kitas DNR profilis sutampa su A. O. DNR profiliu su 99,999999999999996 proc. tikimybe (t. 1, b. l. 34-42). Sužalojimai nukentėjusiajam ir jų mastas nustatytas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad J. M. nustatyta kiauryminė durtinė - pjautinė pilvo viršutinės dalies pakrūtinio srities kairės pusės žaizda su kepenų sužalojimu ir 1,5 litro kraujo į pilvaplėvės ertmę išsiliejimu ir akla durtinė - pjautinė krūtinės apatinės dalies kairės pusės žaizda. Abi žaizdos padarytos neužilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos, tikėtina vienu metu, nes požymių, kurie nurodytų į senesnį ir skirtingą žaizdų padarymo laiką nekonstatuota. Neatmetama, kad tuo pačiu ar panašiu laiku galėjo būti padaryti ir alkūnės bei kaktos nubrozdinimai. Kiauryminė pilvo žaizda su kepenų sužalojimu atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktas). Durtinės pjautinės žaizdos padarytos dviem trauminiais poveikiais – smūgiais. Žaizdos padarytos duriančiai pjaunančių savybių daiktu (įrankiu), tikėtina peiliu (t. 1, b. l. 80 - 81). Taigi, aptari įrodymai, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje neprieštarauja, patvirtina kaltinimo aplinkybes, kad nukentėjusiajam sunkiai sveikatą sutrikdė kaltinamasis, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kaltinime nurodytu būdu.

Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis) gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties, taigi atsako už faktiškai atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018).??? ???

Kaltinamasis A. O. nurodė, kad jis neveikė tyčia, o dūrė gindamasis, spontaniškai, kai kaltinamasis pas jį į butą pro neužrakintas duris atėjo su lazda. Nurodė, kad įvykio dieną nukentėjusiojo sumuštas lazda buvo du kartus, vieną kartą jam trenkta lazda pas jį namie, antrą kartą jis sumuštas koridoriuje nukentėjusiojo, A. P. bei V. L.. Todėl išsigando dėl savo sveikatos, kai nukentėjusysis su lazda atėjo pas jį po pusvalandžio.

Remiantis BK 28 straipsniu, būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tokiais veiksmais neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Būtinosios ginties aplinkybių konstatavimui būtina nustatyti, du pagrindinius šio instituto elementus – pavojingą kėsinimąsi ir gynybą. Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-313/2012, 2K-467/2013, 2K-492/2014, 2K-71-895/2018 ir kt.). Būtinoji gintis yra ne nuo pavojingo asmens, ne nuo tam tikrų asmeninių jo savybių, ankstesnio jo elgesio ir pan., o būtent nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi (kasacinė nutartis Nr. 2K-9-719/2018).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad įvykio metu tiek kaltinamasis A. O., tiek nukentėjusysis J. M., tiek ir liudytojai A. P. bei V. L. buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio, alkoholinius gėrimus vartojo ir dieną prieš įvykį bei įvykio dieną nuo pat ryto. Nukentėjusysis neprisimena nei kaip jis nuėjo pas kaltinamąjį, nei kas jam dūrė peiliu, nei kad dūrė peiliu, nei kada tai įvyko. Liudytojas V. L. apibūdino savo būklę „komine“, tačiau nurodė, kad orientavosi erdvėje ir prisimena įvykius iki sprendimo išeiti namo, apie incidentą su peiliu sužinojo tik ryte. Liudytojas A. P. taip pat nurodė, kad buvo stipriai apsvaigęs nuo stipraus alkoholio (degtinės); iki tol kol užmigo, buvo išgerta apie 1,5 l degtinės; įvykio metu, kai kaltinamasis dūrė nukentėjusiajam peiliu, miegojo pas kaltinamąjį, todėl įvykio nematė.

Aplinkybes apie tai, kas vyko nuo pat ryto kaltinamasis ir nukentėjusysis pasakoja visiškai skirtingai. Nukentėjusysis neigia kaltinamojo nurodytas aplinkybes dėl smurto prieš kaltinamąjį, o kaltinamais teigia, kad nukentėjusysis du kartus prieš jį smurtavo įvykio dieną.

Kaltinamasis nurodė, kad įvykio dieną gėrė nuo pat ryto su A. P. ir V. L.. Pirmą kartą lazda nukentėjusysis sudavė, kai užėjo su savo sugyventine nekviestas į jo butą ir jam papriekaištavus, kad nukentėjusiojo sugyventinė neatsiklausus išgėrė degtinės. Tada jis visus išvarė iš buto ir visi nuėjo gerti pas nukentėjusįjį. Po kažkiek laiko jis išėjo į koridorių, buvo tamsu, kažkas pakišo koją, jis nukrito ir visi trys: nukentėjusysis, A. P., ir V. L. jį daužė.

Nukentėjusysis taip pat neigė tą dieną gėręs su kaltinamuoju, o pagarsinus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad gal taip ir buvo, tačiau neprisimena. Nurodė, kad jis gėrė vienas namuose, žiūrėjo televizorių, atėjo A. P. ir atnešė mobilųjį telefoną su pasiūlymu pirkti. Jis apžiūrėjęs telefoną pamatė, kad tai jo telefonas, tačiau jame nebuvo SIM kortelės, todėl nuėjo pas kaltinamąjį. Kaltinamasis SIM kortelės negrąžino. Susibarė su juo ir išėjo. Prisimena tą momentą, kai jam atnešė telefoną. Lengvai kaltinamajam sudavė, bet neprisimena kuo, gal koja į minkštą vietą, ir išėjo. Prisimena, kad po to išėjo pasivaikščioti po rajoną. Neprisimena, ką veikė vaikščiodamas. Vakare užėjo pas A., o jis vietoj SIM kortelės sudavė jam peiliu. Neprisimena ar jie mušėsi, kai jis (nukentėjusysis) vakare užėjo pas kaltinamąjį. Pusės dienos jis neprisimena. Prisimena, kad gulėjo ant grindų, kad visur buvo daug kraujo. Su lazda vaikšto visada, nes turi problemų su stuburu ir skauda koją.

Iš kaltinamojo skambučio bendrajam pagalbos centrui 13.12 val. matyti, kad pats kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis iki sudavimo lazda, buvo pas jį ir gėrė alkoholį.

Sulyginus kaltinamojo, nukentėjusiojo duotus parodymus su liudytojų N. M., A. P., V. L. parodymais, su rašytine bylos medžiaga, matyti, kad kaltinamasis duodamas parodymus siekia nurodyti tos dienos įvykius sau palankesne linkme. Nukentėjusysis pusės dienos įvykių visiškai neprisimena, o smurtą prieš kaltinamąjį iš esmės neigia. Todėl teismas vadovaujasi šių asmenų parodymais tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Iš liudytojų A. P. ir V. L. parodymų matyti, kad pas kaltinamąjį alkoholinius gėrimus gėrė kaltinamasis A. O., nukentėjusysis J. M., liudytojai A. P. ir V. L.. Abu liudytojai nurodė matę, kad nukentėjusysis sudavė lazda kaltinamajam, geriant alkoholį pas kaltinamąjį namie, kad po smūgio kaltinamajam bėgo kraujas iš nosies. Kad nukentėjusysis koridoriuje mušė kaltinamąjį rankomis, nurodė matę liudytojas A. P. ir liudytoja N. M. (kaimynė, kuri su minėtais asmenimis alkoholio nevartojo). Iš šios liudytojos parodymų matyti, kad ji išbėgo į koridorių dėl triukšmo ir matė ant grindų gulintį kaltinamąjį ir ant kaltinamojo nukentėjusįjį, kuris kaltinamąjį mušė rankomis, tačiau jai sušukus, kad taip negalima, nukentėjusysis liovėsi. Liudytojai A. P. ir V. L. kaltinamojo nemušė. Jai apraminus nukentėjusįjį, kaltinamasis nuėjo namo, o nukentėjusysis, A. P. ir V. L. nuėjo pas nukentėjusįjį. Nukentėjusysis kaltinamąjį mušė tik rankomis.

Kaltinamojo ir liudytojų parodymus dėl sužalotos nosies namuose, patvirtina įvykio vietos (kaltinamojo namuose) apžiūros protokolas. Apžiūrint kaltinamojo kambarį, tarp sofos ir staliuko ant grindų rastos raudonos ir rudos spalvos dėmės (fotonuotrauka Nr. 23, 25), paimtos kaltinamojo rankų nuoplovos. Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos 2022 m. balandžio 15 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad dviejose nuoplovose iš kambario nuo grindų (4,5 mėginys), nuoplovoje nuo A. O. rankų (6 mėginys) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su A. O. DNR profiliu su 99,999999999999996 procentų tikimybe (t. 1, b. l. 34-42). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. vasario 22 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. O. nustatyta poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje ir krūtinėje, odos nubrozdinimai veide. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), paros laikotarpiu iki apžiūros. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2022 m. vasario 21 d.) (t. 2, b. l. 6).

Apie vieną ir kitą nukentėjusiojo smurtą prieš jį, kaltinamasis pranešė ir skambindamas bendruoju pagalbos centro telefonu: paskambinęs 13.12 val. nurodė, kad atėjęs pas jį į butą nukentėjusysis jo bute pavartojo alkoholio, o vėliau be priežasties jį sumušė pagaliu. Kaltinamasis paaiškino, kad jo veidas visas kruvinas, kad jam suduota į galvą pagaliu ir dar, kad jį spardė; paskambinęs 13:59 val. nurodė apie antrą nukentėjusiojo prieš jį smurto atvejį.

Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad jos iš dalies patvirtina kaltinamojo parodymus dėl patirto smurto iš nukentėjusiojo, t. y. patvirtina, kad pirmą kartą kaltinamojo bute, kambaryje, pastarajam sėdint ant sofos buvo suduota lazda, dėl ko pradėjo bėgti iš nosies kraujas; antrą kartą namo bendrojo naudojimo koridoriuje.

Tačiau nustatytos aplinkybės nepatvirtina kaltinamojo nurodyto smurto laiko, t. y. kad smurtauta prieš pusvalandį iki peilio panaudojimo. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad antras smurto atvejis prieš kaltinamąjį buvo apie 13.59 val., o peiliu kaltinamasis nukentėjusįjį sužalojo apie 21-22 val., t. y. praėjus 7-8 val.

Vienintelis šaltinis, galintis paliudyti kas įvyko nukentėjusiajam apie 21-22 val. pas kaltinamąjį, yra pats kaltinamasis, nes nukentėjusysis šio momento neprisimena dėl girtumo ir daro tik prielaidą, kad atėjo dėl savo SIM kortelės. Kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis pro neužrakintas duris užėjo į jo buto koridorių, turėjo rankoje ramentą-lazdą, jis įspėjo nukentėjusįjį, kad šis neitų, tačiau nukentėjusysis neklausė. Ant stalo gulėjo mažas peiliukas, jį paėmė, priėjo prie nukentėjusiojo, pastūmė jį ir instinktyviai sudavė du kartus bei išstūmė iš savo buto, nukentėjusysis nuėjo. Sudavė spontaniškai, ne tyčia, galvojo, kad nukentėjusysis vėl jį muš tuo pagaliu (ramentu).

Vertinant visą konflikto eigą įvykio dieną, teismas atsižvelgia į kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykius iki nagrinėjamo įvykio, jų nesaikingą alkoholio vartojimą, elgesį išgėrus, konflikto priežastį. Pasak liudytojos N. M. tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis nuolat vartojo alkoholį. Kaltinamasis vieną kartą ir jai koridoriuje peiliu grasino, tada jos tėvas ją apgynė. J. M. pradėjo labai gerti, kai mirė jo žmona. Išgėręs taip pat barasi, bet jai nieko nedaro. Kad kaltinamasis piktnaudžiauja alkoholiu patvirtino ir liudytojas A. P.. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad konfliktas įvyko dėl iš nukentėjusiojo mobiliojo telefono dingusios SIM kortelės, taip pat patvirtino liudytojas A. P.. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2022 m. balandžio 21 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad kaltinamajam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, kelias narkotines, psichoaktyviasias medžiagas, priklausomybės sindromas, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas. Šios aplinkybės rodo ne tik, kad kaltinamasis bei nukentėjusysis piktnaudžiauja alkoholiu, bet ir tai, kad kaltinamasis išgėręs gali tapti impulsyvus, jo elgesys nestabilus. Tai patvirtina ir pirmesni teistumai Lietuvoje bei užsienyje.

Taigi, iš pirmiau nustatytų aplinkybių matyti, kad gėrė kaltinamasis, nukentėjusysis, A. P. ir V. L. iki pietų, vėliau įvyko konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, pastarajam įtarus, kad kaltinamasis norėjo per A. P. parduoti jo mobiliojo ryšio telefoną bei, kad pareikalavus neatidavė iš telefono išimtos SIM kortelės. Nors ir iš dalies, tačiau pasitvirtino ir kaltinamojo parodymai, kad nukentėjusysis prieš jį tą dieną du kartus smurtavo (matyti, kad vieną kartą sudavė lazda, būnant pas kaltinamąjį namuose, sėdint visiems sugėrovams prie stalo. Antrą kartą sudavė bendrojo naudojimo koridoriuje rankomis). Nukentėjusysis nuo 14 val. iki 21 — 22 val. daugiau pas kaltinamąjį nebuvo užėjęs. A. P. su kaltinamuoju dar kurį laiką vartojo alkoholį (kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir liudytojo A. P. parodymai). Apie 21 val. — 22 val. nukentėjusysis, kaip paprastai nešdamasis sus savimi rankoje lazdą, užėjo pro neužrakintas duris pas kaltinamąjį į namus. Pasak kaltinamojo, nukentėjusiajam einant koridoriumi ir mosuojant lazda bei neklausant kaltinamojo, kad išeitų iš jo namų, kaltinamasis priėjo prie nukentėjusiojo, šį pastūmė, dūrė du kartus nuo stalo paimtu peiliu ir išstūmė iš namų. Pasak kaltinamojo nukentėjusysis nieko jam nesakė, sakė, tik, kad „tau pizdauskas“, kodėl taip pasakė, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis užėjo neatsiklausęs į butą, nežino, ar nukentėjusysis buvo agresyviai nusiteikęs ar ne, užėjęs kažką sakė, bet jis neprisimena ką sakė. Jis atsistojo ir norėjo nukentėjusįjį išstumti, kažkaip paėmė peilį, gulėjusį ant stalo, dūrė nukentėjusiajam ir išstūmė į koridorių. Nukentėjusiojo neperspėjo, kad turi peilį ir gali jį panaudoti.

Teismas, įvertinęs įvykių eigą, konflikto priežastis, pirmiau aptartas aplinkybes, nukentėjusiojo veiksmus, o būtent, kad nukentėjusysis pasibaigus konfliktui apie 14 val., po 7-8 val. atėjo pas kaltinamąjį, kad užeiti neatsiklausus vienas pas kitą buvo įprasta, kad durys paprastai nebuvo rakinamos, kad nukentėjusysis užėjęs pas kaltinamąjį galimai tik pamosavo lazda, kad, pasak kaltinamojo, nukentėjusysis nerodė jokios agresijos požymių, tik iš esmės neklausė kaltinamojo reikalavimo išeiti, kad jokio smurto tuo metu prieš kaltinamąjį, net kai kaltinamasis priėjo jį pastūmė, nukentėjusysis nenaudojo — sprendžia, kad nukentėjusiojo veiksmai nesiekė tokio pavojingumo, dėl kurio kaltinamasis A. O. turėjo gintis. Iš paties kaltinamojo duotų parodymų nematyti, jog nukentėjusiojo veiksmai tuo momentu būtų intensyvūs, staigūs, kad reiktų nedelsiant gintis. Teismo vertinimu, kaltinamojo reakcija atėjus nukentėjusiajam (priėjimas prie nukentėjusiojo su peiliu (pastarojo net neperspėjus, kad jis išeitų, nes gali būti panaudotas peilis) ir smūgiavimas iš karto du kartus) į nukentėjusiojo veiksmus, ryškiai peržengė adekvačios reakcijos ribą atsakant į, kaltinamojo vertinimu, netinkamus nukentėjusiojo J. M. veiksmus (užėjimą į butą, galimai pamosavimą lazda be jokių agresijos požymių, nepaisymą reikalavimo išeiti iš buto). Teismo vertinimu, kaltinamojo neadekvati reakcija buvo sąlygota ne baimės, o nesaikingo alkoholio vartojimo kelias dienas ir įvykio dieną įvykusio prieš 7-8 val. konflikto tarp jo ir nukentėjusiojo, kurio metu nukentėjusysis kelis kartus sudavė kaltinamajam. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis sužalojęs nukentėjusįjį peiliu į krūtinę ir pilvą, net nepranešė greitajai medicinos pagalbai, išstūmė pastarąjį iš buto ir paliko likimo valiai. Greitoji medicinos pagalba iškviesta kaimynės po 2-3 valandų (23:46 val.). Nors kaltinimas dėl asmens palikimo be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei, nepareikštas, ši aplinkybė taip pat sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad smūgiai peiliu buvo suduoti ne iš baimės, o dėl pykčio, esant stipriam apsvaigimui nuo alkoholio.

Pažymėtina, kad būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia panaudoti smurtą, bet jį vėliau panaudoja gynybos nuo pavojingo kėsinimosi metu, tuo tarpu nagrinėjamu atveju tokios situacijos nenustatyta. Remdamasi pirmiau išdėstytu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamo įvykio metu nebuvo būtinų būtinosios ginties sąlygų, todėl kaltinamojo A. O. veiksmai, tyčia du kartus smūgiuojant peiliu nukentėjusiajam J. M., ir taip sunkiai sutrikdant jo sveikatą, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, yra nusikalstami ir negali būti laikomi būtinąja gintimi.

Akivaizdu, kad smūgiuojant peiliu (nagrinėjamu atveju net du kartus į krūtinę ir į pilvą) suvokiama, kad tokia veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą ar net atimti gyvybę, o tai, kad padarinių kaltinamasis nekonkretizavo, rodo jį veikus tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties, taigi atsako už faktiškai atsiradusius padarinius. Nagrinėjamu atveju dėl A. O. neteisėtų veiksmų, veikiant neapibrėžta tyčia buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, todėl jis pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Dėl A. O. skirtinos bausmės

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).??? Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-315/2013, 2K-213/2014, 2K-184-746/2016, 2K-55-699/2017, 2K-137-693/2017).

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų.

A. O. atsakomybę lengvina, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl jo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,43 promilių neblaivumas) ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad sužalojimas peiliu padarytas praėjus 7-8 val. po konflikto, kad byloje nenustatyta, kad atėjęs nukentėjusysis pas kaltinamąjį būtų agresyvus, kad būtų aktyviais veiksmais kėlęs kaltinamajam pavojų – teismas neturi pagrindo nukentėjusiojo elgesį laikyti provokuojančiu ar rizikingu, įtakojusiu peilio panaudojimą ir švelninančiu kaltinamojo atsakomybę.

Kaltinamasis A. O. padarė vieną tyčinį sunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kėlusį realią grėsmę nukentėjusiojo gyvybei, veika baigta, nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,43 promilių girtumas (t. 2, b. l. 10). Be to, kaltinamasis subadęs nukentėjusįjį peiliu, išstūmė pastarąjį iš savo namų ir nors teisme aiškino, kad jis po šio incidento iškvietė medikus, tačiau byloje nustatyta, kad jis to nepadarė. Žala nėra atlyginta, nors ir iš dalies pripažįstama. Kaltinamasis iš tikrųjų skambino BPC, tačiau pagal šių skambučių garso įrašų 2022 m. liepos 19 d. apžiūros protokolo duomenis, kaltinamasis BPC skambino net tris kartus – 13:12:32 val.; 13:59:27 val.; 14:09:15 val., tačiau tie skambučiai nesusiję su šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamu įvykiu. Kaltinamasis skambino dar iki kol sužeidė nukentėjusįjį ir skambino dėl savęs, bet po to, kai jis peilio geležte sužeidė nukentėjusįjį, jis greitosios pagalbos neiškvietė, tai padarė liudytoja J. G., kai 23:46:11 val. paskambino BPC (garso įrašas „2022_02_21_23-46-11_37060362192“), taigi realiai nukentėjusįjį paliko likimo valiai (be pagalbos).

Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis darbingo amžiaus, bet nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, nevedęs, iki laisvės atėmimo bausmės nedirbo, kaltinamasis gydytas Viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini), kur jam nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 83). Nesigydė dėl priklausomybės ligų (t. 2, b. l. 81). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2022 m. balandžio 21 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad kaltinamajam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 2, b. l. 90). Išvadoje nurodyta, kad kaltinamajam nustatyti (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad kaltinamasis būtų dėjęs realias pastangas gydytis nuo turimos priklausomybės nėra, priešingai, iš liudytojų parodymų matyti, kad alkoholis kaltinamojo vartojamas nuolat, dėl to kaltinamasis ne retai būna agresyvus. 2022 m. kovo 21 d. duomenimis A. O. per paskutinius 5 metus 24 kartus baustas už administracinių nusižengimų padarymą, iš kurių daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (t. 2, b. l. 57-78). Praeityje teistas 14 kartų, taip pat teistas užsienyje, iš kurių ir kartą už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui (t. 2, b. l. 18-31), teistumas neišnykęs (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas), ne kartą yra atlikęs arešto ir realią laisvės atėmimo bausmę, jam taip pat buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (bauda, laisvės apribojimas).

Aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis A. O. tinkamų išvadų nedaro ir yra linkęs nusikalsti, priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys yra besikartojantis, ankstesnės jam skirtos bausmės esminės įtakos jo elgesiui nedaro, todėl nėra pagrindo teigti, kad sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nagrinėjamu atveju neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų. Kita vertus, teismo nuomone, BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti A. O. už padarytą nusikaltimą paskyrus 1 metų laisvės atėmimo, kuri yra pakankama bausmės tikslams pasiekti bei siekiant užtikrinti, kad nukentėjusiajam kuo greičiau būtų galimybė gauti žalos atlyginimą (po laisvės atėmimo bausmės atlikimo ar, esant sąlygoms, bausmės atlikimo metu).

Kaltinamasis pripažintas kaltu padaręs sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, kuris nustatytas BK XVIII skyriuje, todėl pagal BK 75 straipsnio 3 dalį, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas nėra galimas. Taip pat teismas nenustatė pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes paskirta bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir asmens pavojingumui.

A. O. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. vasario 22 d. 00.10 val. iki 2022 vasario 22 d. 16.53 val. (dvi dienos), vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, įskaitytinas į paskirtą bausmę vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. O. atsakingas už nukentėjusiojo J. M. sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK ir CK nuostatas kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiojo ir civilinės ieškovės patirtą žalą.

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 2022 m. liepos 20 d. civilinį ieškinį Nr. 32409, kuriame prašo už nukentėjusiajam J. M. dėl patirtų sužalojimų suteiktas gydymo paslaugas iš kalto asmens priteisti 6 654,95 Eur, taip pat 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 101-102). Civilinė ieškovė į teismo posėdį neatvyko, bet pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaikė.

Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Nukentėjusiosios gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas įrodymais, byloje nustatyta, kad J. M. sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas kaltinamojo A. O. veiksmais, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis gydytas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, žala iki šiol nėra atlyginta, kaltinamasis ieškinį pripažino ir įsipareigojo jį atlyginti, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš A. O. priteistina Vilniaus teritorinei ligonių kasai 6 654,95 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Pinigai turi būti pervesti į sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333.

Byloje taip pat pateiktas nukentėjusiojo J. M. civilinis ieškinys, kuriame jis prašo iš kaltinamojo priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai bei 1 000 Eur turtinei žalai atlyginti (ieškinys pateiktas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 21 d.). Ieškinyje nurodyta, jog J. M. dėl A. O. veiksmų buvo sužalotas, jam buvo atlikta operacija, buvo hospitalizuotas. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad po išėjimo iš ligoninės visus medikamentus pirko savo lėšomis, bet jokių kvitų neišsaugojo. Medikamentams išleido 1 000 Eur (t. 1, b. l. 63).

Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka ieškovui.

Nukentėjusysis apklausiamas dėl ieškinio teismo posėdžio metu parodė, kad jog išsaugotų kvitų neturi, ieškinio nepagrindė bei nurodė, kad jam nereikia turtinės žalos atlyginimo. Teisme nurodė, kad pinigus preparatams skolinosi, bet negali nurodyti asmenų, iš kurių skolinosi. Už medikamentus atsiskaitinėjo grynaisiais pinigais. Nurodė, kad pirko tvarsčius, tepalus.

Teismui išaiškinus nukentėjusiajam teisę patikslinti savo civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos, nukentėjusysis atsisakė tikslinti ieškinį. Įrodyti turtinės žalos dydį privalo asmuo, kuris prašo ją priteisti. Nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atmestinas, nes žalos dydis neįrodytas ir teismas, nukentėjusiajam netikslinant ieškinio, taip pat neturi jokios galimybės nustatyti patirtų nuostolių dydžio (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Kaip minėta, nukentėjusysis prašo jam priteisti 5 000 Eur turtinei žalai atlyginti, teisme nurodė, kad neteko sveikatos, jam liko randai, buvo pradurtos kepenys, buvo likę du milimetrai iki širdies. Jam dabar skauda širdį, o iki įvykio neskaudėjo. Jam trukdo randas, gali būti, kad dar kartą reikės operuoti tą vietą. Siūlus nuėmė tik po mėnesio, jo žaizda labai ilgai gijo.

Kaltinamasis sutiko su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu bei nurodė, kad sutinka mokėti po 300 Eur kas mėnesį.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.

CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentėjusiajam – o tai esminės aplinkybės nustatant žalos dydį – kompensacija, išreikšta pinigais, yra diferencijuojama.

Esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant dėl nusikaltimo padarytos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika.

Nukentėjusiajam įvykio metu padarytos kiauryminė durtinė-pjautinė pilvo viršutinės dalies pakrūtinio srities kairės pusės žaizda su kepenų sužalojimu ir 1,5 l kraujo į papilvės ertmę išsiliejimu bei akla durtinė-pjautinė krūtinės apatinės dalies kairės pusės žaizda bei kairės alkūnės ir kaktos nubrozdinimai. Nukentėjusiajam kaltinamojo veiksmais padaryta kiauryminė pilvo žaizda su kepenų sužalojimu atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą, o kiti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi, nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta sunkiai. Nukentėjusysis nurodė, jog neteko sveikatos, liko randai, po įvykio jam skauda širdį, nors iki tol neskaudėjo, ilgai gijo, 18 dienų praleido reanimacijoje. Visa tai patvirtina, kad nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus, baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės, t. y. patyrė neturtinę žalą ir turi teisę į jos atlyginimą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką matyti, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas ir paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais atvejais, kai nukentėjusiojo patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su negrįžtamu neigiamu poveikiu sveikatai, ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-54-677/2015; 2K-300-222/2017).

Teismas įvertina, jog nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sukeltas ilgalaikis fizinis skausmas ir emociniai išgyvenimai, buvo ilgas gijimo laikotarpis, patirti ilgalaikiai nepatogumai dėl gydymo. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį paminėtos aplinkybės yra vienos iš esminių nustatant neturtinės žalos dydį, kita vertus, liekamųjų neigiamų pasekmių sveikatai, išskyrus likusį randą, nenustatyta. Nukentėjusysis nurodė, kad kartais skauda širdį, tačiau skausmo priežastis nėra aiški. Be to, teismas įvertina ir sunkią kaltinamojo finansinę padėtį, tai, kad kaltinamasis nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje bei tai, kad už nukentėjusiojo gydymą priteista didelė suma Ligonių kasai (6 654,95 Eur).

Teismas įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo J. M. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo mažina iki 2 500 Eur. Ši suma, teismo nuomone, proporcinga, įvertinus nagrinėjamo įvykio eigą, nukentėjusiojo elgesį įvykio dieną (jis ir buvo konflikto iniciatorius, pirmas naudojo smurtą prieš kaltinamąjį), kilusias pasekmes, duomenų apie liekamųjų reiškinių sveikatai nebuvimą. Kitoje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmetamas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikintina.

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai:

1) įvykio vietos apžiūros metu paimti: dvi nuoplovos nuo grindų, 4 peiliai, peilio geležtė su raudonos spalvos dėmėmis (t. 1, b. l. 12 - 28) (saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje (t. 1, b. l. 43 - 45));

2) savanoriško daiktų pateikimo metu paimtas nukentėjusiojo J. M. megztinis (t. 1, b. l. 84) (saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje (t. 1, b. l. 91 - 93));

3) reikalaujamų daiktų pateikimo metu iš A. O. paimti jo drabužiai - striukė ir sportinės kelnės (t. 2, b. l. 180 - 182) (saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje (t. 2, b. l. 191 - 193)).

Kompaktinio disko laikmena su garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro (t. 2, b. l 183) – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 303-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

A. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti A. O. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. vasario 22 d. 00.10 val. iki 2022 vasario 22 d. 16.53 val. (dvi dienas), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. O. sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti –panaikinti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš A. O. 6 654,95 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt keturis eurų ir 95 euro centus) žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. M. (J. M.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam iš A. O. priteisti 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius:

1) įvykio vietos apžiūros metu paimtus: dvi nuoplovas nuo grindų, 4 peilius, peilio geležtę su raudonos spalvos dėmėmis;

2) nukentėjusiojo J. M. megztinį;

3) A. O. striukę ir sportines kelnes.

Kompaktinio disko laikmeną su garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.