Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-07 nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., ir nubaustas laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

Iš V. Š. išieškota O. T. naudai – 28,96 Eur turtinės ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas bei 800 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 24 d. apie 01.00 val. UAB „T.“ aikštelėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui, tyčia, iš asmeninių paskatų sudavė O. T. smūgius: kairės rankos kumščiu į veidą- į dešinę akį, po ko, O. T. nukrito akiniai ir jis pargriuvo ant žemės, po to spyrė dešine koja O. T. į krūtinę, šiais savo veiksmais padarydamas jam kūno sužalojimus: odos nubrozdinimą dešiniajame kelyje, dešinės akies ūminį potrauminį junginės uždegimą, dešinės plaštakos I piršto sumušimą, kvalifikuojamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Apeliaciniu skundu V. Š. prašo teismo panaikinti 2015-04-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti; priteisti iš O. T. bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-304-576/2014 O. T. yra kaltinamas padaręs jam nesunkų sveikatos sutrikdymą to paties konflikto metu. Anot apelianto, toje baudžiamojoje byloje O. T. kaltu prisipažino iš dalies, nurodydamas, kad tariamai konfliktą pradėjo V. Š., o ne jis O. T., bet neginčija, kad kai kuriuos sužalojimus yra apeliantui padaręs. Apeliaciniame skunde pažymima, kad aukščiau nurodytoje baudžiamojoje byloje šiuo metu yra paskirta medicininė ekspertizė tam, kad būtų nustatyti apeliantui padaryti sužalojimai. Teismo ekspertizės išvadų iki šiol nėra. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad skundą privataus kaltinimo tvarka O. T. pateikė teismui praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo jų konflikto ir prasidėjus baudžiamosios bylos, kurioje jis yra kaltinamasis, nagrinėjimui. Apelianto teigimu, O. T. pateikiama įvykio eiga yra melaginga, kadangi tai nei jis, o būtent O. T. pradėjo konfliktą, padarydamas V. Š. nesunkų sveikatos sutrukdymą. Anot apelianto, teismui buvo pateikti tam tikri dokumentai iš aptariamos baudžiamosios bylos (kaltinamasis aktas, medicininiai dokumentai dėl apelianto patirtų sužalojimų), tačiau pirmos instancijos teismas jų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Tuo tarpu liudytojas R. U., kuris buvo apklaustas O. T. prašymu ir kurio parodymais vadovavosi teismas priimdamas nuosprendį, anot apelianto, patvirtindamas O. T. įvykio versiją, davė melagingus parodymus. V. Š. teigimu, jis buvo nusikaltimo bendrininku, laikė apeliantą už rankų tuo metu, kai O. T. mušė jį kumščiais į įvairias kūno vietas.

Pasak V. Š., tarp jo ir O. T. jau seniai įvyko nedidelis konfliktas, kuris ir galėjo būti tokio O. T. elgesio priežastimi. Apeliantas pažymi, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-304-576/2014 yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog O. T. prieš tam tikrą laiką buvo diagnozuotas organinis psichosindromas, jis yra gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, buvęs įrašytas į įskaitą Psichikos sveikatos centre. Dėl to, pasak apelianto, buvę psichikos sutrikimai, ilgai nešiojamas pyktis galimai galėjo paskatinti O. T. griebtis smurto veiksmų prieš jį, mesti jam ant galvos lėkštę su maisto produktais ir pradėti konfliktą.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi bylos faktiniais duomenimis yra visiškai įrodyta, jog nuteistasis V. Š. nežymiai sutrikdė O. T. sveikatą jų abipusio konflikto metu, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Pirmos instancijos teismo yra teisingai konstatuota, jog V. Š. kaltė panaudojant smurtą bei padarius O. T. nežymų sveikatos sutrikdymą yra visiškai įrodyta byloje esančiais įrodymais: specialisto išvada, nukentėjusiojo O. T. bei liudytojo R. U. parodymais.

Apeliaciniame skunde V. Š. yra akcentuojama tai, jog O. T. kreipėsi į teismą su privataus kaltinimo skundu praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo jų konflikto ir prasidėjus baudžiamosios bylos, kurioje O. T. yra kaltinamasis, nagrinėjimui. Teisėjų kolegija sutinka su pastarąja apelianto nurodoma aplinkybe, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas nenumato konkretaus termino privataus kaltinimo skundui paduoti. Be to, baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad į sveikatos priežiūros įstaigas O. T. kreipėsi praėjus vos kelioms dienoms po įvykio, nurodydamas, jog buvo sumuštas 2012-08-23, apie 24 val. (b. l. 7), t. y. kaltinime nurodytu laiku. 2012-08-30 specialisto išvadoje Nr. G 835/12(06), kuri laikytina objektyviu įrodymu nagrinėjamoje byloje, yra nurodoma, jog O. T. padarytas odos nubrozdinimas dešiniame kelyje bei kliniškai nustatyta dešinės akies poūmis potrauminis junginės uždegimas ir dešinės plaštakos I piršto sumušimas. Sužalojimai padaryti veikiant dešinės akiduobės sritį ir dešinio kelio sritį bei dešinės plaštakos sritį kietais bukais žalojančiais daiktais, galimai nukentėjusiojo nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasėkoje (b. l. 7). Taigi byloje neginčytinai nustatyta, kad abipusio konflikto, vykusio tarp O. T. ir V. Š., metu pastarasis nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. V. Š. fizinio smurto panaudojimo O. T. atžvilgiu faktą taip pat patvirtino byloje liudytoju apklaustas R. U.. Pažymėtina, kad šios aplinkybės neneigė ir pats nuteistasis, kartu akcentuodamas, kad tai ne jis, o O. T. pradėjo konfliktą. Pagrįsdamas pastarąjį argumentą, V. Š. mini baudžiamąją bylą, kuri šiuo metu yra nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme ir kurioje O. T. yra kaltinamas padaręs jam nesunkų sveikatos sutrikdymą to paties konflikto metu, bei pateikia toje byloje surinktų įrodymų analizę, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad V. Š. patirti sužalojimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pripažintina, kad minėtos bylos yra tam tikra prasme susijusios, tačiau kreipdamasis su apeliaciniu skundu nuteistasis nekelia būtinosios ginties klausimo, neteigia, kad sužalojo nukentėjusįjį gindamasis nuo jo aktyvaus puolimo, tad V. Š. konflikto metu patirti sužalojimai jokios teisinės reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui nagrinėjamoje byloje neturi. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką yra pripažįstama, jog, esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, besiginančiųjų nėra – abi pusės yra puolančiosios. Kai muštynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-9/2007; 2K-638/2007; 2K-428/2008 2K-392/2012, 2K-275/2013). Abipusėms muštynėms, kilusioms tarpusavio konflikto metu, kaip ir nustatyta nagrinėjamoje byloje, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais.

Kaip jau buvo minėta, šioje byloje surinktais ir teismo ištirtais objektyviais įrodymais nustatyta, kad 2012-08-23 V. Š. nežymiai sutrikdė O. T. sveikatą, tad apylinkės teismas pagrįstai pripažino jį kaltu dėl ATPK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog O. T. prieš tam tikrą laiką buvo diagnozuotas organinis psichosindromas, jis yra gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, buvęs įrašytas į įskaitą Psichikos sveikatos centre. Dėl to, pasak apelianto, buvę psichikos sutrikimai, ilgai nešiojamas pyktis galimai galėjo paskatinti O. T. griebtis smurto veiksmų prieš jį. Šie apeliacinio skundo argumentai yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog šiuo metu O. T. yra psichiškai sveikas. Nukentėjusysis iš tikrųjų laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) gydėsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, vėliau buvo įrašytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) savivaldybės priminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centrą, tačiau (duomenys neskelbtini) buvo išbrauktas iš įskaitos, kaip psichiškai sveikas (b. l. 33). Esant šioms aplinkybėms, abejoti O. T. psichikos sveikata nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

2015-04-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą.