Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei O. A., atsakovių J. K. ir R. N. atstovei advokato padėjėjai E. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovėms J. K. ir R. N. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Kauno AVMI 2020-05-21 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iš dalies patvirtinti atsakovės R. N. 2020-03-10 patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) rezultatai ir nurodyta sumokėti: pridėtinės vertės mokestį, delspinigius ir baudą – 29401,50 Eur, gyventojų pajamų mokestį, delspinigius ir baudą – 3214,68 Eur, valstybinio socialinio draudimo įmokų ir baudą – 11605,64 Eur, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir baudą – 2913,23 Eur. 2020-06-18 atsakovė R. N. VMI prie FM pateikė skundą, dėl Kauno AVMI 2020-05-21 Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini). 2020-10-05 VMI prie FM su atsakove R. N. pasirašė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį sutarta, kad atsakovės R. N. mokėtina suma – 15201,00 Eur PVM, 1763,00 Eur GPM, 5294,00 Eur VSD įmokų, 1329,00 Eur PSD įmokų, 1520,00 Eur PVM bauda, 176,00 Eur GPM bauda, 529,00 Eur VSD įmokų bauda, 133,00 Eur PSD įmokų bauda, iš viso 25945,00 Eur.

Dėl actio Pauliana sąlygų

Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės skolininkui buvimo

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis byloje Nr. 3K-3-485/2010). Prievolės atsiradimo momentą lemia juridinio fakto, iš kurio prievolė kyla, prigimtis. Sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 straipsnis).

Ieškovės teigimu jos reikalavimo teisė šiuo atveju yra neabejotina ir galiojanti, kadangi atsakovės R. N. įsiskolinimas VMI prie FM nustatytas atlikus mokestinį patikrinimą. Dėl nustatyto įsiskolinimo vyko mokestinis ginčas, kuris šiuo metu yra pasibaigęs, todėl VMI prie FM turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę R. N. atžvilgiu. Atsakovės R. N. ir J. K. neginčijo aplinkybių, kad įsiskolinimas VMI prie FM nustatytas atlikus mokestinį patikrinimą ir dėl nustatyto įsiskolinimo vyko mokestinis ginčas, todėl darytina išvada, kad nustatyta pirmoji actio Pauliana sąlyga, o būtent, kad ieškovė dovanojimo sandorio sudarymo metu turėjo reikalavimo teisę į atsakovę R. N..

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo

Dėl ginčijamo sandorio neprivalomumo

Ieškovės teigimu, duomenų, kad atsakovė R. N. būtų privalėjusi sudaryti ginčijamą sandorį nėra, o priešingai, teikiami duomenys patvirtina, kad vienintelį vertingą savo turtą ji neatlygintinai perleido savo dukrai atsakovei J. K.. Atsakovių atstovas nurodė, kad atsakovė R. N. nekilnojamą turtą savo dukrai – atsakovei J. K. padovanojo dėl blogėjančios sveikatos būklės, bijodama, jog nesugebės tinkamai turtu pasirūpinti.

Teismo vertinimu, atsakovė R. N. ginčijamą sandorį sudarė dėl blogėjančios sveikatos būklės.

Dėl sandorio šalių nesąžiningumo

Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Turi būti nustatomi faktai, patvirtinantys skolininko nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti ne galimomis prielaidomis, bet konkrečiais faktais. Teisės klausimas – ar teisingai aiškinamas sąžiningumas atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, kai skolininkas, pažeisdamas kreditoriaus interesus, perleido turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-362/2011).

Ieškovės teigimu ginčijamas sandoris sudarytas tarp motinos ir dukters, t. y., tarp artimų giminaičių, todėl atsakovių nesąžiningumas yra preziumuojamas. Be preziumuojamo atsakovių nesąžiningumo, jų nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad ginčijamas sandoris sudarytas siekiant atsakovei R. N. išvengti skolos išieškojimo nukreipimo į vienintelį jos turimą turtą, kylančios iš neįvykdytos PVM ir GPM apskaitymo, deklaravimo ir mokėjimo pareigos.

Be šių aptartų sąlygų, taip pat skiriami du actio Pauliana instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

Dėl actio Pauliana atveju taikomo vienerių metų ieškinio senaties termino

CK 1.124 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 6.66 straipsnio 3 dalis nustato, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Prieš vertinant ar egzistuoja CK 6.66 straipsnyje nustatytos actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygos, pirmiausia būtina nustatyti, ar toks ieškinys pateiktas nepraleidus CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto senaties termino. Nustačius, kad senaties terminas buvo praleistas, nebetektų prasmės likusių CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų vertinimas, kadangi ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ieškinio reikalavimų atmetimo pagrindas. Tai reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-611/2019, 54 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-763-934/2022).

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, net ir sandorio fakto sužinojimas arba galimybės sužinoti turėjimas savaime yra nepakankamas, kad būtų pradėtas skaičiuoti ieškinio senaties terminas – informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013).

Ieškovė nurodo, kad apie ginčijamo sandorio – 2020-03-31 dovanojimo sutarties sudarymą galėjo ir turėjo sužinoti tik atsiradus prievolės išieškojimo galimybei, t. y. tik po 2022-05-09, kai po 2020-11-13 sudarytos mokestinės paskolos sutarties nutraukimo (mokestinės paskolos sutartis nutraukta 2022-03-30) įgijo teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką iš atsakovės R. N..

Pažymėtina tai, kad pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (toks ieškinys gali būti reiškiamas ir tada, kai nėra suėjęs prievolės įvykdymo terminas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1261/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga Nr. 29. Teismų praktika. 2008, 29). Taigi, kreditoriaus turėjimas ir galėjimas sužinoti apie jo interesus pažeidžiantį sandorį negali būti tapatinamas su teisės į priverstinį skolos išieškojimą atsiradimo momentu.

Iš prie ieškinio pateikto 2020-05-21 Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo dėl patikrinimo akto patvirtinimo, 22 lapo 5-os pastraipos matyti, kad ieškovė raštu nurodžiusi, kad: „Pagal turimą informaciją, Mokėtoja nekilnojamąjį turtą (kuriame deklaruota jos gyvenamoji vieta) – 2 kambarių butą ir 2/16 dalį ūkinio pastato, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 2020-03-31 Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) padovanojo dukrai J. K.. Taigi, 2020-05-21 Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo patvirtina, kad informaciją apie ginčijamo sandorio sudarymą ieškovė sužinojo vėliausiai 2020-05-21. Iš šio fakto galima daryti išvadas, kad, pirma, ieškovė neabejotinai sužinojo apie atsakovių sudarytą dovanojimo sutartį, antra, kad ieškovė turėjo ir galėjo sužinoti apie tai, kad sudarytas sandoris pažeidžia ieškovės teises. Pažymėtina tai, jog iš 2020-05-21 Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo dėl patikrinimo akto patvirtinimo turinio matyti, jog ieškovė jau 2020-05-21 buvo išsamiai įvertinusi atsakovės R. N. finansinę padėtį ir turimo turto apimtį, todėl nuo 2020-05-21 neabejotinai turėjo ir galėjo įvertinti, kad ginčijamo sandorio sudarymu tariamai buvo pažeisti ieškovės interesai.

Ieškinio senaties institutas negali būti vertinamas kaip vienašalis, t. y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio šalies interesais. Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Siekiant užtikrinti civilinių santykių stabilumą, teisė nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000).

Kaip minėta, ieškinio senaties termino eigos pradžia nustatoma nebūtinai tik pagal sužinojimo ar galėjimo sužinoti apie sandorį datą, bet ir pagal tai, kad asmuo turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

Šiuo atveju aukščiau nurodytos aplinkybės, teismo įsitikinimu, leidžia konstatuoti, kad ieškovė 2020-05-21, kai buvo priimtas Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijas sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo, ne tik galėjo, bet ir, būdama apdairi, turėjo sužinoti apie sutartį, taip pat įvertinti jos reikšmę savo teisės (ne)pažeidimo aspektu. Nors ieškovė nurodo, kad ji tik atsiradus prievolės išieškojimo galimybei galėjo ir turėjo sužinoti apie valstybės teises pažeidžiančio sandorio sudarymą, t. y., po 2022-05-09, kai įgijo teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką, tačiau nurodytos priežastys savaime nelemia ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios tik įgijus teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką, t. y., nuo 2022-05-09. Kaip jau pažymėta, teismų praktikoje pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (toks ieškinys gali būti reiškiamas ir tada, kai nėra suėjęs prievolės įvykdymo terminas). Taigi, ieškovės turėjimas ir galėjimas sužinoti apie jos interesus pažeidžiantį sandorį negali būti tapatinamas su teisės į priverstinį skolos išieškojimą atsiradimo momentu.

Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad ieškovė apie dovanojimo sutartį sužinojo vėliausiai 2020-05-21, vadinasi senaties terminas ieškiniui pareikšti suėjo 2021-05-21. Į teismą su ieškiniu ieškovė kreipėsi 2023-03-27. Todėl laikytina, kad ji praleido senaties terminą ieškiniui actio Pauliana pagrindu pateikti.

Dėl restitucijos taikymo

Nenustačius actio Pauliana sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu ir laikyti ieškovės ieškinį pagrįstu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad atsakovių sudaryta dovanojimo sutartis nėra pripažintina negaliojančia, todėl atmestinas ieškovės reikalavimas dėl restitucijos taikymo. Nurodytais ir išvardintais motyvais ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovės nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas neskirsto bylinėjimosi išlaidų.

Byloje susidarė 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovei esant atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5, 10 punktai), šios išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, todėl nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Teismo 2023-03-30 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas Nekilnojamojo turto registre, kuriuo atsakovei J. K. uždrausta perleisti nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 1/8 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paliktina galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus, panaikintina (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2023-03-30 nutartimi – įrašą Nekilnojamojo turto registre, dėl atsakovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei 1/8 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, įsiteisėjus sprendimui panaikinti.

Įsiteisėjus sprendimui jo patvirtintą kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.