Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos), Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovėms J. K. ir R. N. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų ir ginčo esmės

11. Apeliacijos objektas yra teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

12. Byloje kilo ginčas, ar ginčo sandorio pripažinimui negaliojančiu yra visos Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, kaip antai, atsakovių (motinos ir dukters) sudarytu sandoriu buvo (ne)pažeistos ieškovės (apeliantės), kaip kreditorės, teisės; (ne)suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; atsakovė (motina) (ne)privalėjo sudaryti ginčo sandorio ir ji buvo (ne)sąžininga.

Dėl senaties termino

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, neturi pagrindo su apeliante (ieškove) nesutikti (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-487-464/2021, 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-54-330/2022, 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-626-553/2023).

15. Lietuvos apeliacinis teismas formuodamas teisminę praktiką minėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-487-464/2021 konstatavo, kad šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai kreditorė sužino ar turi sužinoti apie jos teises pažeidžiantį sandorį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 3 dalis). Todėl apie savo pažeistas teises atsakovėms sudarius dovanojimo sandorį kreditorė negalėjo sužinoti nei nuo skolininko mokestinių prievolių atsiradimo, nei nuo mokestino patikrinimo atlikimo, kaip kad nagrinėjamu atveju vertino pirmosios instancijos teismas, nei nuo dovanojimo sutarties sudarymo. Šio termino eigos pradžia sietina su tuo momentu, kai kreditorei atsirado galimybė pradėti skolos iš skolininko turto išieškojimo procesą, bet paaiškėjo, kad skolininkas neatlygintinais sandoriais yra perleidęs ginčo turtą. Paaiškėjus, kad išieškojimas iš turto neįmanomas, kreditorė sužino / turi sužinoti apie jos teises pažeidžiantį sandorį. Kitokio skaičiavimo būtinumą patvirtinančių įrodymų nebuvo pateikta.

16. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-54-330/2022 pritarė pradėtai formuoti tokiai teisminei praktikai, papildomai nurodydamas, kad vien ta aplinkybė, jog kreditorės darbuotojai galėjo pamatyti, kad buvo sudaryti ginčo sandoriai, nereiškia, jog ji turėjo sužinoti apie pažeistas savo kaip kreditorės teises, nes nei nuosavybės įgijimo pagrindai, nei jų teisėtumas nebuvo tikrinami bei vertinami.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks teisėtumas nebuvo tikrinamas bei vertinamas ir nagrinėjamu atveju atlikus 2020 m gegužės 21 d. mokestinį atsakovės patikrinimą. Atsakovės turtinė padėtis buvo vertinama todėl, kad buvo sprendžiama, ar yra įstatyminis pagrindas atleisti ją nuo delspinigių mokėjimo (CBP-2316) 14 priedas, l. 22–23). Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip skaičiuoti senaties termino, nei kad išaiškinta aukštesnės instancijos teismo, t. y. nuo galimybės pradėti išieškojimo procesą.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujausioje apeliacinio teismo praktikoje civilinėje byloje Nr. e2A-626-553/2023 konstatuojama, kad kreditorė (mokesčių administratorė), duomenis apie ginčo turtą, įskaitant ir šio turto atžvilgiu sudarytus sandorius, turėjo galimybę patikrinti atlikusi mokestinį skolininko patikrinimą ir nustačiusi pastarojo įsiskolinimo mastą valstybės biudžetui. Kita vertus, vien skolininko turto duomenys patys savaime neleidžia kreditorei įsitikinti, kad ginčo sandorio sudarymas pažeidė jos, kaip skolininko kreditorės, teises, ir vadovaujantis tik prielaida, jog įsipareigojimas jai nebus vykdomas ar bus vykdomas neefektyviai, inicijuoti teisminį procesą dėl sandorio nuginčijimo. Tik nustačiusi, kad skolininkas neįvykdo įsipareigojimo, duomenys apie jo turtą, jo sudėtį, perleidimą tretiesiems asmenims tampa teisiškai aktualūs actio Pauliana instituto taikymo prasme, nes tada kreditorė gali pagrįstai spręsti dėl jos teisių pažeidimo ir inicijuoti atitinkamus teisinius veiksmus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio senaties termino pradžios momentas sietinas su priverstinio vykdymo proceso skolininkui inicijavimu. Šie apeliacinio teismo išaiškinimai taikytini ir nagrinėjamu atveju, pritariant apeliantei (ieškovei), kad ieškinio senaties termino pradžios momentas nagrinėjamu atveju sietinas su atsiradusia galimybe prievolę pradėti išieškoti priverstinai, t. y. po 2022 m. gegužės 9 d., kai atsakovė per raginime nustatytą terminą prievolės neįvykdė. Todėl apeliantė (ieškovė) 2023 m. kovo 27 d. pareiškusi ieškinį CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto senaties termino nepraleido.

19. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog išspręsta viena iš toliau analizuojamų actio Pauliana taikymo sąlygų (ypatumų), t. y. vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra taikomas.

Dėl kitų actio Pauliana sąlygų (ypatumų)

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (ginčo nekilo); 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises (ginčas); 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio (ginčas); 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises (ginčas); 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (netaikytina, nes sudarytas neatlygintinis sandoris). Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas (aptarta pirmiau, žr. šios nutarties 13–19 punktus); 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (ginčo turto vertė iš viso 8 925,00 Eur (8 680,00 Eur + 245,00 Eur (1/8 nuo 1 960,00 Eur) mažesnė, nei prievolės 18 659,00 Eur dydis) (CBP-2316 14 priedas). Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų (ypatumų) egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Teisėjų kolegija pasisako tik dėl sąlygų, dėl kurių kilo ginčas apeliacinės instancijos teisme.

21. Dėl apeliantės (ieškovės), kaip kreditorės, teisių pažeidimo. Pirmosios instancijos teismo teigimu, apeliantė (ieškovė) 2020 m gegužės 21 d. sprendime, atlikusi mokestinį atsakovės patikrinimą, pripažino, kad dovanojimo sutarties sudarymo momentu atsakovės turtinė padėtis nėra sunki, kas patvirtina, kad apeliantė (ieškovė) ginčo sandorio sudarymo momentu savo interesų pažeidimo neįžvelgė. Todėl teismas padarė išvadą, kad ginčo sandoris jo sudarymo momentu nebuvo vertinamas kaip pažeidžiantis ieškovės teises. Apeliantė (ieškovė) su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.

22. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad aptariamoje byloje neabejotina ir galiojanti kreditorės reikalavimo teisė dovanojimo sandorio sudarymo metu neturėjo vykdytinumo savybės, nes atsakovai privalomų mokėti mokesčių gera valia ne(su)mokėjo, inicijavo ginčus dėl tokios savo prievolės buvimo. Vadinasi, kreditorė objektyviai negalėjo imtis jokių efektyvių išieškojimo veiksmų ar priemonių ir iš pas atsakovus tuo metu dar buvusio turto išieškoti dovanojimo sandorio sudarymo momentu neabejotinai egzistavusią mokestinę nepriemoką (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-487-464/2021).

23. Nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė) 2020 m. kovo 10 d. patikrinimo akte (CBP-2316 3 priedas) nustatė, kad atsakovė nuo 2014 m. gruodžio 29 d. turi prievolę. 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu iš dalies patvirtinti 2020 m. kovo 10 d. patikrinimo akto rezultatai (CBP-2316 21 priedas), kurį apeliantė (ieškovė) apskundė. Šalys 2020 m. spalio 5 d. pasirašė susitarimą, pagal kurį prievolė sumažinta (CBP-2316 5 priedas). Atsakovė 2020 m. spalio 22 d. prašymu prašė prievolės mokėjimą išdėstyti penkerių metų laikotarpiui, pirmos įmokos mokėjimą atidedant vieneriems metams (CBP-2316 6 priedas), kuris buvo patenkintas 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu (CBP-2316 7 priedas) ir sudaryta 2020 m. lapkričio 13 d. mokestinės paskolos sutartis (CBP-2316 8 priedas). Atsakovei sąlygų nevykdant paskolos sutartis nutraukta 2022 m. kovo 30 d. sprendimu (CBP-2316 9 priedas). Apeliantė (ieškovė) 2022 m. balandžio 5 d. raginimu ragino atsakovę per dvidešimt dienų nuo raginimo įteikimo dienos sumokėti apeliantei (ieškovei) 18 659,00 Eur mokestinę nepriemoką; raginimas įteiktas 2022 m. balandžio 19 d. (CBP-2316 10–11 priedai). Tačiau atsakovė per raginime nustatytą terminą, t. y. iki 2022 m. gegužės 9 d. įskaitytinai, nesumokėjo mokestinės nepriemokos. Todėl nuo šio momento apeliantė (ieškovė) ir įgijo teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes ir pirmiau nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad ginčo sandorio sudarymo momentu, neabejotina ir galiojanti apeliantės (ieškovės) reikalavimo teisė neturėjo vykdytinumo savybės ir ji objektyviai negalėjo imtis išieškojimo veiksmų.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios turto vertės neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007).

25. Nagrinėjamu atveju ginčo sandoriu atsakovė perleido visą savo nekilnojamąjį turtą. Todėl prievolės apeliantei (ieškovei) įvykdymas tapo sudėtingas, o gal ir visai neįgyvendinamas, kai byloje nėra ginčo, kad kito turto atsakovė neturi, gauna pensiją, o individualios veiklos nebevykdo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Akivaizdu, kad atsiskaitymas su apeliante (ieškove) komplikuotas, o iki ginčo sandorio sudarymo būtų padengta bent dalis prievolės, t. y. 9 734,00 Eur (18 659,00 Eur – 8 925,00 Eur (žr. 20 punktą). Atsakovė sudarydama ginčo sandorį buvo skolinga valstybės biudžetui, todėl ginčo turto neatlygintinas perleidimas, neabejotinai sumažinęs atsakovės mokumą bei turtą, į kurį kreditorė galėtų nukreipti išieškojimą, pažeidė apeliantės (ieškovės), kaip kreditorės, teises.

26. Dėl ginčijamo sandorio neprivalomumo. Pirmosios instancijos teismas iš medicininio dokumento (e. b. l. 26–27) nustatė, kad atsakovė 2020 m. gegužės mėn. dėl prastėjančios sveikatos būklės kreipėsi į gydymo įstaigą, dėl ko buvo paguldyta į ligoninę. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovė ginčo turtą savo dukrai (atsakovei) padovanojo dėl blogėjančios sveikatos būklės, bijodama, jog nesugebės tinkamai turtu pasirūpinti. Apeliantės (ieškovės) nuomone, toks pirmosios instancijos teismo vertinimas nepaneigia ginčo sandorio neprivalomumo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su apeliante (ieškove) nesutikti.

27. CK 6.66 straipsnyje numatyta kreditoriaus galimybė ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis neprivalėjo sudaryti. Privalėjimas sudaryti sandorį actio Pauliana instituto prasme teismų praktikoje traktuojamas kaip vienas iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad egzistuojanti skolininko piniginė prievolė kaip tokia negali būti CK 6.66 straipsnio nuostatų kontekste vertinama kaip skolininko pareiga sudaryti kokius nors kitokius sandorius siekiant atsiskaityti su kreditoriumi, pavyzdžiui parduoti savo turtą, imti paskolą arba kreditoriui perleisti turtą ar turtines teises (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009).

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodomą kasacinio teismo praktiką, sutinka su apeliante (ieškove), kad atsakovė neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio. Ginčo sandorio sudarymas buvo nulemtas laisvo atsakovių apsisprendimo, o ne būtinumo, todėl sandorio sudarymas yra laikytinas neprivalomu. Nagrinėjamu atveju nebuvo nei įstatyminio, nei sutartinio pagrindo sudaryti ginčo sandorį. Iš e. sveikatos pateiktas atsakovės ligos faktą (plaučių uždegimą) patvirtinantis išrašas savaime nelemia ginčo sandorio sudarymo privalomumo. Tuo labiau, kai jis sudaromas praėjus trims savaitėms po mokestinio patikrinimo, kurio metu papildomai apskaičiuojami mokėtini mokesčiai valstybės biudžetui. Sveikatos būklė nėra tas veiksnys, privalomai lemiantis turto dovanojimo sandorio sudarymą. Be to, byloje nėra duomenų, kad pasikeitus ginčo turto savininkui įvyko tam tikri su tuo susiję pasikeitimai. Atsakovė motina ginčo bute deklaravusi savo gyvenamąją vietą ir, kaip teigia apeliantė (ieškovė), moka komunalinius mokesčius. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ginčo sandoris sudarytas siekiant išvengti mokestinių prievolių valstybei. Todėl konstatuotina, kad dovanojimo sutarties sudarymas nebuvo privalomas nei įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu, nei esant kokioms kitoms svarbioms aplinkybėms.

30. CK 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtinta sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcija, kai ginčijamą sandorį sudaro artimi giminaičiai, o kreditorius savo teises bei interesus siekia ginti pareikšdamas actio Pauliana reikalavimą. Šiuo atveju ginčo sandoris sudarytas tarp motinos ir dukros, t. y. tarp artimų giminaičių, todėl atsakovių nesąžiningumas yra preziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015). Ši prezumpcija byloje nėra paneigta atsakovės motinos pablogėjusios sveikatos aplinkybe, tuo labiau, kai toks sandoris akivaizdžiai pažeidžia apeliantės (ieškovės), kaip kreditorės, teises, nes ji neteko galimybės atgauti bent dalį skolos priverstine tvarka realizuojant atsakovės nekilnojamąjį turtą.

31. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos actio Pauliana sąlygos, sudarančios teisinį pagrindą ginčo sandorio panaikinimui.

Dėl restitucijos taikymo

32. CK 6.145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. CK 6.146 straipsnis nustato, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2008; 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2010).

33. Nagrinėjamu atveju panaikinus ginčo sandorį taikytina restitucija natūra, atsakovei grąžinant butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/8 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

34. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas panaikinimas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

35. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas Nekilnojamojo turto registre, kuriuo atsakovei dukrai uždrausta perleisti nuosavybės teisę į ginčo sandoriu įgytą turtą. Pirmosios instancijos teismo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad laikinoji apsaugos priemonė galioja iki šioje byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo ir (ieškinio patenkinimo atveju) sprendimo įvykdymo. Skundžiamu sprendimu ieškinį atmetus laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

36. Atsižvelgiant į tai, kad priimamu sprendimu yra naikinamas Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė galioja iki šio apeliacinės instancijos teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju sprendimas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia nereikalauja priverstinio vykdymo ir atsakovei nuosavybės teise grąžinamo ginčo buto, t. y. taikytina restitucija natūra, momentas sutampa su apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimu. Atsižvelgiant į tai, laikinosios apsaugos priemonės taip pat nustoja galioti su apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimu, t. y. jo įsiteisėjimu (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliantės (ieškovės) ieškinį tenkinus, bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu atsakovių turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

38. Apeliantė (ieškovė) įgijo teisę į jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau apeliantei (ieškovei) nepateikus išlaidų patyrimą pagrindžiančių dokumentų, jos iš atsakovių nepriteisiamos.

39. CPK 96 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

40. CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pripažinus dovanojimo sandorį negaliojančiu yra taikoma restitucija ir grąžinamo turto vidutinė rinkos vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra 8 925,00 Eur (butas – 8 680, 1/8 dalis ūkinio pastato – 245,00 Eur), už ieškovės (apeliantės) teikiamą reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 201,00 Eur.

41. Ieškovei (apeliantei) teikiant ieškinį ji buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliantės (ieškovės) ieškinį tenkinus, iš atsakovių valstybei lygiomis dalimis priteisiamas už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, valstybei priteisiama po 100,50 Eur žyminio mokesčio iš kiekvienos atsakovės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą tenkinus, tačiau apeliantei (ieškovei) nepateikus duomenų apie jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos iš atsakovių nepriteisiamos.

43. CPK 80 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokamas pareiškiant ieškinį. Apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą tenkinus, o apeliantei (ieškovei) esant atleistai nuo žyminio mokesčio, kuris sudaro 201,00 Eur, mokėjimo, jis yra priteisiamas valstybei lygiomis dalimis iš atsakovių – iš kiekvienos po 100,50 Eur.

44. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 26,56 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatomis, jos valstybės naudai priteisiamos lygiomis dalimis iš atsakovių – po 13,28 Eur iš kiekvienos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia tarp atsakovių R. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 31 d. sudarytą dovanojimo ir uzufrukto nustatymo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją natūra – grąžinti R. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) butą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/8 dalį ūkinio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Iš atsakovės R. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 201,00 Eur (dviejų šimtų vieno euro) žyminį mokestį, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5660.

Iš atsakovės J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 201,00 Eur (dviejų šimtų vieno euro) žyminį mokestį, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5660.

Iš atsakovės R. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 13,28 Eur (trylikos eurų 28 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5662.

Iš atsakovės J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 13,28 Eur (trylikos eurų 28 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5662.

Išaiškinti, kad Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3463-922/2023 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės netenka galios nuo šio sprendimo priėmimo ir nuo šio sprendimo priėmimo momento taikytina restitucija natūra.

Sprendimą siųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui – valstybės įmonei Registrų centrui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.