Telšių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Neimantei Nicienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui E. B. dėl tėvystės nepilnamečiui vaikui nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas E. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdyje ieškovė J. M. ir jos atstovas prašė ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad su dukters Emos tėvu kartu nebegyvena nuo 2016 m. spalio mėnesio. Atsakovas su dukra nebendrauja ir nemoka vaikui išlaikymo. Augina tris vaikus, vienas vaikas yra neįgalus. Nedirba, nes prižiūri kitą neįgalią dukrą. Su vaikais gyvena socialiniame būste, už kurį žiemą moka 160-170 Eur, o vasarą 70-100 Eur. Iš atsakovo dukters išlaikymui prašo priteisti 100 Eur, nes mano, kad atsakovas mokėti didesnį išlaikymą negalės dėl blogos finansinės padėties.

Teismo posėdyje atsakovas E. B. sutiko su ieškinio reikalavimais, pripažino, kad jis yra nepilnametės E. M. tėvas. Paaiškino, kad nedirba, yra daugiau nei metus laiko registruotas darbo biržoje, gauna 125 Eur socialinę pašalpą, prižiūri kaime sodybą ir ten gyvena. Prasiėjus teismo procesui su dukra Ema buvo susitikęs, ateityje bendraus su dukra.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Neimantė Nicienė prašė ieškinį tenkinti ir nurodė, kad pripažinus tėvystę priteistinas išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turėtų atitikti pusę minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, t. y. 200 Eur sumą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl tėvystės nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Pagal to paties straipsnio 3 dalį vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

Remiantis CK 3.137 straipsnio 2 dalimi, vaiko kilme yra grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Pagal šio straipsnio 3 dalį vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas.

Pagal CK 3.146 straipsnio 1 dalį, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagal CK 3.148 straipsnį ir CPK 389 straipsnį pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės.

CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystės nustatymo bylose ekspertizės išvada yra prima facie įrodymas (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis). Taigi tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovei J. M. 2016 m. rugpjūčio 17 d. gimė dukra E. M.. Gimimo liudijime duomenys apie tėvą nenurodyti. Atsakovas teismo posėdyje pripažino reikalavimą dėl tėvystės nustatymo. Pažymėtina, kad teismui 2020 m. vasario 11 d. nutartimi paskyrus DNR ekspertizę E. M. ir E. B. giminystės ryšiui nustatyti, tėvystės nustatymui buvo atvykusi ieškovė su dukra E., tačiau atsakovas neatvyko.

Abiejų šalių paaiškinimai patvirtina, kad nuo 2006 m iki 2016 metų spalio mėnesio ieškovė ir atsakovas kartu gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, gyveno intymų gyvenimą.

Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių pakanka, kad būtų galima nustatyti, jog ieškovės dukros E. M. tėvas yra atsakovas E. B.. Tėvystės nustatymas atitinka vaiko interesus žinoti, savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės ieškinio reikalavimas dėl tėvystės pripažinimo tenkinamas, nustatytina, kad atsakovas yra E. M. tėvas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad tarp tėvų kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų

Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nekyla, nuo gimimo iki šiol vaikas gyvena su ieškove, atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Dėl nurodytų priežasčių vaiko E. M. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina ieškove.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias CK normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad atsakovas yra ieškovės dukters Emos tėvas, siekiant tinkamai užtikrinti vaiko interesus, sprendžiamas klausimas dėl vaiko išlaikymo priteisimo. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010, 2010 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010; 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; ir kt.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).

Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; ir kt.). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Nors į bylą ieškovė nepateikė nepilnametės dukters išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimo, tačiau įvertinus vaiko poreikius, amžių, prekių ir paslaugų kainas, akivaizdu, kad ieškovės prašomas priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydis yra per mažas ir neatitinka vaiko interesų.

Ieškovė viena augina tris vaikus, kurių vienas yra neįgalus, gyvena socialiniame būste, už kurį moka kas mėnesį vidutiniškai 120 Eur mokesčius, jos pajamas per mėnesį sudaro apie 380 Eur gaunamų socialinių išmokų, neskaičiuojant vaikams skirtų išmokų.

Duomenų apie atsakovo nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, gaunamas pajamas, kitus išlaikytinius byloje nėra. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad yra bedarbis jau ilgą laiką ir už galimybę turėti gyvenamąją vietą prižiūri sodybą. Tačiau bloga atsakovo materialinė padėtis, neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti išlaikymą savo vaikui. Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio, atsižvelgtina, į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, nėra jokių duomenų apie atsakovo sveikatos sutrikimus, kurie ribotų jo galimybę dirbti bei uždirbti darbo užmokestį, reikalingą vaiko išlaikymui.

Šiuo konkrečiu atveju teismas vadovaujasi kasacinio teismo suformuota praktika, kuri orientaciniu kriterijumi priteistino išlaikymo dydžio nustatymui, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažįsta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtino nuo 2020 m. sausio 1 d. 607,00 Eur minimaliąją mėnesinę algą. Gaunama į rankas minimali alga siekia 428 Eur.

Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Teismas, spręsdamas dėl priteistino nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio, įvertina tai, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškove ir jai tenka didesnė atsakomybė ir našta vaiko auginime, jo lavinime ir auklėjime, tačiau negali būti suabsoliutinama ieškovės pareiga vienai pačiai dėti maksimalias pastangas išlaikyti vaiką, todėl sprendžia, kad vaiko poreikius atitinka rekomenduojamo, t. y. artimo ½ minimalios mėnesinės algos dydžio – 200,00 Eur išlaikymas vaikui, kurį mokėti, teismo įsitikinimu, atsakovas yra pajėgus, nes, kaip minėta, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl sveikatos būklės ar kitų pateisinamų aplinkybių jis yra nedarbingas.

Vertindamas bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis išimtinai prioritetiniu vaiko teisių gynimo principu, teismas pripažįsta, kad atsakovas yra pajėgus teikti vaikui 200,00 Eur dydžio išlaikymą. Tokią išvadą teismas daro vertindamas visas abejones, kylančias dėl šalių pateiktų paaiškinimų bei įrodymų pagrįstumo, nepilnamečio vaiko naudai, atsižvelgdamas į tėvų turtinę padėtį, ir, vadovaudamasis CK 3.3 straipsnio 1 dalimi, laiko, kad atsakovo padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, nes sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių gauti pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Teismas daro išvadą, kad 200,00 Eur išlaikymo suma užtikrins būtinas kokybiškas vaiko augimo, ugdymo, raidos ir kt. sąlygas, užtikrins kokybiškesnį būtinų, ne tik minimalių, poreikių patenkinimą – vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, sportui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Ieškovė paskirtina nepilnametės dukters išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (CK 3.185, 3.186, 3.190 straipsniai). Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos

Ieškovė prašė nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką, nustatant, kad atsakovas galės bendrauti su nepilnamete dukterimi tik dukrai ir jos motinai patogiu laiku, susiderinęs su motina bendravimo su vaiku laiką ir vietą. Bendravimas turi atitikti išimtinai vaiko interesus.

CK 3.156 straipsnyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (1 dalis). Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (2 dalis).

CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis).

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas iki ieškovei kreipiantis į teismą ieškiniu dėl tėvystės nustatymo su nepilnamete dukra nebendravo, nerodė noro susitikti su vaiku, todėl teismo vertinimu ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, atsižvelgiant į dukters amžių, atitinka vaiko interesus. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu sutiko su ieškovės pasiūlyta bendravimo su nepilnamete dukra tvarka. Teismo vertinimu, ieškovės siūloma bendravimo tvarka nepažeidžia šalių ir jų nepilnamečio vaiko teisių bei teisėtų interesų bei užtikrins galimybę atsakovui maksimaliai prisidėti prie dukters auklėjimo, todėl atsakovo bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarka nustatytina pagal ieškovės ieškinyje pateiktą pasiūlymą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šalys tarpusavio sutarimu gali pakeisti teismo nustatytą bendravimo tvarką, taip pat pasikeitus aplinkybėms, atsakovas gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Ieškovė, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 proc. yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė teikdama ieškinį dėl tėvystės nepilnamečiui vaikui nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, už neturinį reikalavimą turėjo sumokėti 75 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), o už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo 54 Eur (200 Eur x 12 mėn.) x 3 proc.) x 75 proc.) žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. iš viso ieškovė turėjo sumokėti 129 Eur žyminį mokestį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2020 m. kovo 6 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagal bos išlaidų Nr. (12.35) PT-1394, kad valstybė už ieškovei suteiktas advokato paslaugas ir už su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas, iš viso patyrė patyrė 402,98 Eur išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovės reikalavimas tenkintas pilnai, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas – 129 Eur žyminis mokestis ir 402,98 Eur už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259-270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) yra E. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) o E. M. yra E. B. dukra.

E. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) suteikti biologinio tėvo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę – „B.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina – ieškove J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. spalio 16 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę J. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti atsakovo E. B. bendravimo su nepilnamete dukra E. M. tvarką tokiomis sąlygomis:

atsakovas gali bendrauti su nepilnamete dukterimi tik dukrai ir jos motinai patogiu laiku, susiderinęs su motina bendravimo su vaiku laiką ir vietą. Bendravimas turi atitikti išimtinai vaiko interesus.

Priteisti iš atsakovo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 129,00 Eur (vieno šimto dvidešimt devynių eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 402,98 Eur (keturių šimtų dviejų eurų 98 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.