- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-23
- Bylos Nr.
- e2A-180-153/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04197-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič, Leonas Jachimavičius, Arvydas Žibas
- Atsakovas
- T. K.
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Neįgalumo
- Advokatai
- Ričardas Lilas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-29-399/2016 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus ieškinį atsakovui T. K., trečiasis asmuo – Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės skyrius, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius prašė priteisti 2 364,73 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo T. K..
Ieškovas nurodė, kad atsakovas T. K. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nesunkaus nukentėjusiojo M. M. sveikatos sutrikdymo, iš jo priteista ieškovo naudai žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 13 d. iki 2013 m. gruodžio 27 d., kuriuo nukentėjęs M. M. buvo nedarbingas ir jam buvo mokama ligos pašalpa. Nukentėjęs asmuo buvo nedarbingas ir toliau, todėl ieškovas už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 28 d. iki 2014 m. vasario 11 d. M. M. išmokėjo 342,03 Eur ligos pašalpos, nuo 2014 m. vasario 12 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. – 1 056,41 Eur netekto darbingumo pensijos ir nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. – 966,27 Eur netekto darbingumo pensijos. Ieškovas, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgijo regreso teisę į nukentėjusiajam žalos padariusį asmenį tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, kaip pagrindą tam nurodo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalį ir 6.290 straipsnio 3 dalį.
Atsiliepimas
2. Atsakovas T. K. nurodė, kad su ieškinio reikalavimu nesutiko, surašė prieštaravimą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo preliminaraus 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, kuriuo teismas ieškovo ieškinį patenkino visiškai. Atsakovas T. K. nesutinka, kad M. M., kurį jis sužalojo, buvo tiek laiko nedarbingas, nes jau nagrinėjant baudžiamąją bylą teismo medicinos specialistas nurodė savo išvadoje, kad M. M. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai ir dėl to jis negalėjo tapti iš dalies darbingas ar būti nedarbingas tokį ilgą laikotarpį kaip nurodo ieškovas. Atsakovas sprendė, jog UAB „Skraistelė“ galimai neobjektyviai išdavė M. M. nedarbingumo pažymėjimus, kad ieškovas nepateikė skaičiuotės dėl žalos dydžio ir prašė skirti medicininį auditą nedarbingumui įvertinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškovo reikalavimus patenkino visiškai. Teismas priiėmė galutinį sprendimą, kuriuo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. preliminarų sprendimą nusprendė palikti nepakeistą ir priteisė iš atsakovo T. K. 2 364,73 Eur žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui ir, 27 Eur žyminio mokesčio ir 3,24 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas sprendime nustatė, kad atsakovas T. K. iš chuliganiškų paskatų 2013 m. spalio 13 d. nesunkiai sutrikdė M. M. sveikatą, panaudodamas nenustatytą šaunamąjį ginklą be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, tyčia vieną kartą šovė į kairės kojos šlaunį, padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiojo sveikata dėl atsakovo T. K. veiksmais padaryto M. M. sužalojimo sutriko ilgiau nei dešimties dienų laikotarpiui. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu atsakovo kaltė dėl padaryto M. M. sveikatos sužalojimo nustatyta ir atsakovui paskirta bausmė. Minėtu nuosprendžiu VSDFV Marijampolės skyriaus civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš atsakovo T. K. priteista 529,02 Eur žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 13 d. iki 2013 m. gruodžio 27 d., kai nukentėjusysis M. M. dėl įvykio metu patirtų sužalojimų buvo laikinai nedarbingas ir jam buvo mokama ligos pašalpa ieškovo naudai. Teismo 2014 m. gegužės 12 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs.
VSDFV Marijampolės skyriui toliau tęsiant netekto darbingumo mokėjimą, 2014 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. SL-2433, 2014 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. SL-4273 ir 2014 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. SL-6575 už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 28 d. iki 2014 m. vasario 11 d. M. M. išmokėjo 342,04 Eur ligos pašalpos. 2014-02-12 NDNT akte Nr. 712 nustatyta, kad M. M. laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 2 d. iki 2014 m. rugpjūčio 11 d. yra tik iš dalies darbingas, t .y. M. M. buvo nustatytas 60 proc. netektas darbingumas, todėl VSDFV Marijampolės skyrius už minėtą laikotarpį M. M. išmokėjo 1 056,41 Eur netekto darbingumo pensijos. 2014 m. rugpjūčio 11 d. NDNT akte Nr. 3471 nustatyta, kad M. M. laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. rugpjūčio 10 d. yra iš dalies darbingas, t. y. jam nustatytas 45 proc. netektas darbingumas, todėl VSDFV Marijampolės skyrius už minėtą laikotarpį M. M. išmokėjo 966,27 Eur netekto darbingumo pensijos. VSDFV Marijampolės skyriui atsakovo veiksmais padaryta viso 2 364,73 Eur žala, kurią ieškovas prašo priteisti iš žalos padariusio asmens – atsakovo T. K.. Teismas vadovavosi byloje CK 6.290 straipsnio nuostatomis ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais patvirtinančiais ieškovo patirtas išlaidas dėl netekto darbingumo sumažėjimo nukentėjusiam M. M.. Atmetė atsakovo argumentus dėl tariamai neįrodyto žalos dydžio. Teismas pripažino ieškovei teisę išreikalauti iš atsakovo regreso tvarka išmokėtas M. M. nedarbingumo išmokas. Teismas nurodė, kad dalis nurodytų atsakovo argumentų dėl ieškovo reikalavimų yra teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakė teismo sprendime.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 7 d. sprendimu skundžia atsakovas T. K.. Apeliantas prašo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti; panaikinti 2016 m. balandžio 7 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-29-399/2016 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
4.1. Teismas vadovavosi baudžiamosios bylos Nr. 1-22-610/2014 medžiaga ir sprendimu, kuris yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nusikaltimo, dėl kurio 2014 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu, jis nepadarė. Visa baudžiamosios bylos medžiaga paremta melagingais parodymais, todėl šiuo metu atsakovas siekia baudžiamąją bylą atnaujinti ir įrodyti, kad jis nekaltas bei neatsakingas už M. M. sveikatos sutrikdymą. Dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo jau yra kreiptasi į Kauno apygardos teismą.
4.2. Civilinėje byloje Nr. e2-29-399/2016 yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad M. M. ne kartą dalyvavo dviračių maratonuose, lenktynėse, tuo laikotarpiu kai jam buvo mokama pašalpa dėl neįgalumo, kurį ne va tai sukėlė atsakovo nusikalstama veika. Marijampolės rajono apylinkės teismui nekilo pagrįstų abejonių priimant skundžiamą sprendimą, kaip neįgalus žmogus gali dalyvauti dviračių lenktynėse, kur maršrutas tęsiasi 40 km ir daugiau, ir dar laimėti prizines vietas. Akivaizdu, kad teismas priėmė sprendimą vadovaudamasis tik vienos šalies, t. y. ieškovo pateiktais įrodymais, ignoruodamas atsakovo, pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat nesigilindamas į visas bylai reikšmingas aplinkybes, jų objektyviai neįvertinęs.
4.3. Trečiojo asmens NDNT Marijampolės skyriaus atstovas A. S. davė teismui nenuoseklius parodymus. Būtent šis asmuo nustatė M. M. nedarbingumo lygį, tačiau teismo posėdžio metu parodė, kad tokio paciento (M. M.) jis nebuvo apžiūrėjęs, tačiau paklausus pakartotinai, jis jau nurodė, kad pacientą apžiūrėjo. Atsižvelgiant į tai, kokias išvadas padarė Marijampolės rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, akivaizdu, kad teismui net nekilo abejonių dėl trečiojo asmens duotų parodymų teisingumo, o tuo pačiu ir dėl to, ar M. M. buvo teisingai nustatytas nedarbingumo lygis. Trečiojo asmens atstovas A. S. teismui be kita ko nurodė, kad M. M. buvo iš dalies darbingas, jo darbingumas padidėjo į gerąją pusę, dviračių plento varžybose dalyvauti galėjo.
4.4. Teismas ignoravo atsakovo prašymą iškviesti į bylą specialistą, kuris pateiktų nešališką išvadą dėl M. M. nedarbingumo lygio bei atsakytų į esminius klausimus: ar toks asmuo, kaip M. M., kuriam dėl kojos sužalojimo nustatytas aukštas nedarbingumo lygis, gali laisvai minti dviratį, dalyvauti varžybose ir net užimti prizines vietas.
4.5. Teismas ignoravo ir kitas atsakovo nurodytas aplinkybes, teismas sprendime nurodydamas, kad „dėl kitų atsakovo išsakytų motyvų bylos nagrinėjimo metu teismas nepasisako kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo sprendimui“. Šis Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendime nurodytas teiginys tėra akivaizdus įrodymas, kad teismas išnagrinėjo bylą neobjektyviai ir šališkai, turėdamas išankstinį nusistatymą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimą į atsakovo T. K. apeliacinį skundą pateikė ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus atstovė. Ieškovo atstovė prašė skundžiamo teismo sprendimo nekeisti, atsakovo T. K. apeliacinį skundą atmesti.
5.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai 2016 m. balandžio 7 d. sprendime konstatavo, jog T. K. neįrodė, kad M. M. darbingumo lygis buvo nustatytas nepagrįstai, taigi neįrodė, kad nepagrįstai buvo mokamos išmokos nukentėjusiam asmeniui.
5.2. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 7 d. sprendime teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str., 185 str.), taip pat materialinės teisės normas, nustatančias žalos atlyginimo pagrindus fizinio asmens sveikatos sužalojimo atveju (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 str. 1 d., 6.290 str. 1 d. ir 3 d.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. .Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Ši byla nagrinėjama atsakovo T. K. atstovo advokato Ričardo Lilo pateikto apeliacinio skundo ribose.
7. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo T. K. pareigos atlyginti socialinio draudimo įstaigai žalą, patirtą mokant mėnesinę periodinio netekto darbingumo pensiją ir ligos pašalpą M. M..
8. Apelianto atstovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, iš nekalto asmens priteisė ieškovui reikalaujamą žalą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.
9. CK 6.290 str. 3 d. nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Pagal kasacinio teismo praktiką, suformuotą pasiremiant Konstitucinio Teismo doktrina (2012 m. balandžio 18 d. nutarimo III skirsnio 1–6 punktai), CK 6.290 str. 3 d. įtvirtinta norma aiškintina taip, kad socialinio draudimo įstaiga turi regreso teisę į kaltą dėl žalos atsiradimo asmenį šio asmens veiksmais padarytos žalos dydžiu. Nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos žalos dydis, taigi ir draudimo išmoką išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos – regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimtis nustatoma vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 str. Atitinkamai asmens, dėl kurio kaltės socialinio draudimo įstaiga išmokėjo draudimo išmoką, ar atsakingo draudiko atsakomybė nustatoma tik pagal CK normas, t. y. socialinio draudimo įstaiga, atlyginusi dėl konkretaus asmens veiksmų atsiradusią žalą, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius dėl žalos kalto asmens civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013).
10. Šioje byloje nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos, remiantis Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-610/2014, kuriuo atsakovas T. K. pripažintas kaltu pagal BK138 str. 2 d. 8 p. dėl M. M. sužalojimo (skeveldrinio kairio šlaunikaulio lūžimo, išliekančio funkcinio sutrikimo) iš chuliganiškų paskatų. Paminėtu Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu iš atsakovo T. K. priteista 1 828,60 Lt (529,02 Eur) dydžio ligos pašalpa už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 13 d. iki 2013 m. gruodžio 27 d. Atsakovas neskundė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-610/2014 dalies dėl civilinio ieškinio patenkinimo dėl nedarbingumo išmokų priteisimo ieškovei.
11. Pagal CPK 182 str. 3 p. teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatinėti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų ir jų civilinių teisinių pasekmių, įeinančių į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje, taip pat to, ar juos padarė asmuo ar asmenys, dėl kurio ar kurių priimtas teismo nuosprendis. Todėl konstatuotina, kad atsakovui šioje byloje pagrįstai taikytina deliktinė atsakomybė nustačius bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas pagal CK 6.245–6.255 str., remiantis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimu tenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus ieškinį dėl 2 364,73 Eur žalos atlyginimo. Šią sumą sudarė M. M. išmokėta 342,04 Eur ligos pašalpa už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 28 d. iki 2014 m. vasario 11 d. ir 2 022,69 Eur valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija už laikotarpį nuo vasario 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.
13. Bylos medžiaga patvirtina, kad M. M. buvo išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai laikotarpiu nuo 2013 m .gruodžio 28 d. iki 2014 m. vasario 11 d., kuriuose yra nurodyta diagnozė pagal TLK-10-S72.40 (šlaunikaulio apatinės dalies lūžis, sritis nepatikslinta). Ligos pašalpa už minėtą laikotarpį buvo išmokėta dėl sužalojimo, kurį M. M. patyrė 2013 m. spalio 13 d. dėl neteisėtų apelianto veiksmų, kurie yra nustatyti įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-610/2014). Atsakovas ginčydamas pareigą atlyginti ieškovui išmokėtas nedarbingumo pašalpas M. M. į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog M. M. laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 28 d. iki 2014 m. vasario 11 d. buvo neteisėtai išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai ar nepagrįstai išmokėta ligos pašalpa.
14. Bylos duomenys priešingai nei apeliantas teigia apie M. M. sveikatos būklę. NDNT M. M. dėl 2013 m. spalio 13 d. patirtų sužalojimų nustatė pirminį 40 proc. darbingumo lygį laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 12 d. iki 2014 m. rugpjūčio 11 d.. Pakartotinai, NDNT nustatė M. M. didesnį – 55 proc. darbingumo lygį laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. rugpjūčio 10 d. Vėlesniu laikotarpiu po 2015 m. rugpjūčio 10 d. M. M. pakartotinai darbingumo lygis nebuvo nustatytas. NDNT sprendimai nebuvo pakeisti ar panaikinti, byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų M. M. nustatyto darbingumo lygio procentus, priežastį ar terminą. Tad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius išmokėjo M. M. už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 12 d. iki rugpjūčio 10 d. netekto darbingumo pensiją.
15. Negalima sutikti su apelianto argumentais, kad M. M. neteisingai nustatytas sumažėjęs darbingumo lygis dėl 2013 m. spalio 13 d. patirtos traumos pasekmių, kadangi M. M. dalyvauja varžybose, o trauma jam nesukėlė sveikatos sutrikimų. Kaip pagrįstai nurodė ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, asmens darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų aprašas). Pagal minėto aprašo 3 punktą asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą; funkcinius; profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėmis (t. y. išsilavinimas, profesinė kvalifikacija, darbo patirtis ir darbiniai įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje, amžius bei fizinės, darbinės ir informacinės aplinkos pritaikymas). Darbingumo lygio nustatymo tvarka yra reglamentuota Darbingumo lygio nustatymo apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Paminėtos tvarkos aprašo 8 punktas numato, kad asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir medicininės reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, parengia ir pateikia NDNT šiuos dokumentus: asmens prašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, užpildytą siuntimą į NDNT, medicininių tyrimų išrašus, patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę, prireikus išrašus iš Gydymo stacionare ligos istorijos, Asmens sveikatos istorijos. NDNT teritorinis skyrius, gavęs šiuos dokumentus, priima sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino (tvarkos aprašo 14 punktas). Esant tokioms aplinkybėms pagal paminėtus kriterijus M. M. laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio 10 d. buvo nustatytas darbingumo lygis dėl 2013 m. spalio 13 d. patirtos traumos pasekmių. Taigi M. M. NDNT teisėtai ir pagrįstai nustatytas darbingumo lygis, priežastis bei nedarbingumo terminas (CPK 178, 185 str.).
16. Taip pat apeliantas teigia, kad M. M. ne kartą dalyvavo dviračių maratonuose, lenktynėse, tuo laikotarpiu kai jam buvo mokama pašalpa dėl neįgalumo. Toks apelianto teiginys yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 12, 178 str.). Kaip nustatyta anksčiau, netekto darbingumo pensija M. M. buvo paskirta ir mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156. Todėl ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodė, kad minėti teisės aktai nenumato, kad netekto darbingumo pensija būtų nemokama, nutraukiama dėl to, kad išmoką gaunantis asmuo dalyvauja lenktynėse.
17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos duomenis bei tinkamai nes teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m .kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).
18. Konstatuotina, kad byloje įrodytos visos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą ir iš atsakovo ieškovui priteisė 2 364,73 Eur žalos atlyginimą. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos teisingai, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
19. Nagrinėjamojoje byloje Valstybė turėjo išlaidų dėl apeliantui T. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-06-09 sprendimą Nr.2.1-(NTP-2)-16-T-2373-9330 atsakovui T. K. buvo suteikta teisinė pagalba apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis 2017-01-24 pažyma antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė 116,98 Eur. Šios bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, kadangi atsakovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo valstybei (CPK 93 str.4d.), teisinių paslaugų išlaidos nagrinėjamojoje byloje apmokamos iš valstybės iždo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimo nekeisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.