Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-02-12 · Civilinė byla Nr. e2-858-807/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-02-12Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-02-05Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-12
Bylos Nr.
e2-858-807/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16380-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Jankienė
Ieškovas
J. A.
Atsakovas
UADB „Compensa Vienna Insuranse group“
Trečiasis asmuo
ADB „Gjensidige“, A. B., AB „Lietuvos draudimas“, J. J.
Advokatai
Lolita Makauskaitė
Kategorijos
  • 2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.39.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-858-807/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16380-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant Natašai Dobrijan, dalyvaujant ieškovo J. A. atstovei advokatei Lolitai Makauskaitei, atsakovo UADB „Compensa Vienna Insuranse group“ atstovui E. B., trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ atstovui D. J., trečiajam asmeniui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovui UADB „Compensa Vienna Insuranse group“, tretiesiems asmenims ADB „Gjensidige“, AB „Lietuvos draudimas“, A. B., J. J., dėl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (e.b.l. 1-4, t.1), kurio reikalavimus patikslino 2017-10-10 teismo posėdžio metu (e.b.l. 170-173, t.2), prašydamas pripažinti 2015 m. kovo 6 d. Vilniaus mieste įvykusį eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr, (duomenys neskelbtini), draudžiamuoju. Nurodė, kad įvykio metu į ieškovui nuosavybės teisepriklausantį automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr, (duomenys neskelbtini), važiuojantį pagrindiniu keliu, kurį vairavo A. B., atsitrenkė lengvasis automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi eismo įvykio dalyviai sužaloti nebuvo, policija į įvykio vietą neatvyko, buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pripažino savo kaltę. Apie šį įvykį nustatyta tvarka buvo pranešta atsakovui UADB „Compensa Vienna Insuranse group“ (tuometinis Compensa TU S.A. Vienna Insuarance Group Lietuvos filialas), kur buvo apdrausta VW Passat savininko civilinė atsakomybė. 2015-05-07 raštu Nr. 3679 Dėl draudimo išmokos mokėjimo Žalos Nr.2015/0047700, atsakovas nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 1 d., 19 str. 5 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 str. 5., 6.270 str. 1 d., teigiant jog nėra draudžiamojo įvykio sudėties TPVCAPDĮ prasme, buvo atsisakyta nukentėjusiajam (ieškovui) išmokėti draudimo išmoką. Atsakovas nurodė, kad remiantis technikos mokslų daktaro V. M. specialisto išvada MV2015-15, esminiai automobilio Mercedes Benz ir automobilio VW Passat sugadinimai susidarė iki galimai buvusio nestipraus šių automobilių tarpusavio kontakto. Kadangi atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką dėl eismo įvykio patirtų nuostolių atlyginimo, ieškovas kreipėsi į teismą.

Atsiliepimas

Atsakovas pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad pareikštas ieškinys yra suformuluotas netinkamai, todėl net teismui nusprendus priimti ieškovui palankų teismo sprendimą, t.y. pripažinti, kad automobilio VW Passat valdytojui kilo civilinė atsakomybė, pripažinti įvykį draudžiamuoju bei įpareigoti atsakovą išmokėti draudimo išmoką, toks teismo sprendimas būtų neaiškus ir negalėtų būti tinkamai įgyvendintas, kadangi nebūtų aiški atsakovo prievolės pagal teismo sprendimą apimtis (mokėtinos draudimo išmokos dydis). Taip pat, atsakovas, vadovaudamasis LR CK 1.131 str. 1 d., prašo teismą taikyti ieškinio senatį kaip savarankišką pagrindą atmesti pareikštą ieškovo reikalavimą. Nurodo, kad byloje nagrinėjamas iš draudimo teisinių santykių atsirandantis reikalavimas; jam taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (LR CK 1.125 str. 7 d.), skaičiuotinas nuo ieškovo sužinojimo apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką dienos. Ieškovas apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką buvo informuotas 2015 m. gegužės 7 d. raštu, o tinkamas atsakovas šioje byloje įtrauktas tik 2016 m. rugsėjo 13 d. parengiamajame teismo posėdyje, todėl ieškinio senaties terminas UADB „Compensa Vienna Insurance Group" atžvilgiu yra praleistas. Taip pat nurodė, kad 2015 m. kovo 9 d. draudikui buvo pateikti ieškovo J. A. ir J. M. pranešimai apie eismo įvykį, tariamai įvykusį 2015-03-06 miškingoje vietovėje - Mileišiškių gatvėje, Vilniuje. Draudiko žalų ekspertams apžiūrėjus ir fotonuotraukomis užfiksavus abiejų transporto priemonių sugadinimus, buvo pastebėti jų neatitikimai, tokie kaip - ant automobilio VW Passat variklio gaubto pastebėtas kito automobilio (ne Mercedes Benz, v.n. (duomenys neskelbtini) gaubto atspaudas; ant automobilio Mercedes Benz, v.n. (duomenys neskelbtini) variklio gaubto ir kitų detalių (lonžerono ir šalia jo esančių dalių) neaptikta deformacijų bei kitokių sugadinimų, kurie privalėtų atsirasti, jeigu deklaruojamas eismo įvykis iš tikrųjų būtų įvykęs; VW Passat automobilio sugadinimų forma neatitiko Mercedes Benz automobilio dalių, su kuriomis neva buvo kontaktuota įvykio metu, formų, ir pan. Siekdamas objektyvaus ir nešališko įvykio tyrimo, draudikas kreipėsi į technikos mokslų daktarą V. M. su prašymu pateikti specialisto išvadą. Specialisto išvadoje MV 2015-15, nepriklausomas ekspertas nurodė, jog esminiai automobilių sugadinimai atsirado kitokiomis aplinkybės, nei buvo nurodyta pranešimuose draudikui, o būtent - negalėjo susidaryti esminiai automobilio VW sugadinimai - įmušimas ant variklio dangčio, priekinio bamperio stiprintuvo ir jo tvirtinimo prie kairio lonžerono deformacijos; negalėjo susidaryti esminiai automobilio MB sugadinimai: variklio aušinimo radiatoriaus, oro aušintuvo pažeidimai; negalima pagrįsti oro pagalvių suveikimo automobilyje Mercedes Benz. Teigia, kad analizuojant abiejų automobilių pažeidimus, galima daryti išvadą, jog tiek VW Passat, tiek Mercedes Benz jau anksčiau (t.y. prieš deklaruojamą eismo įvykį) turėjo esminius sugadinimus, kurie draudikui buvo nurodyti kaip neva padaryti 2015-03-06 įvykusio eismo įvykio metu. Daro tikėtiną išvadą, kad siekiant gauti draudimo išmokas už jau anksčiau buvusius abiejų transporto priemonių sugadinimus, buvo inscenizuotas deklaruojamas eismo įvykis, t.y. abu automobiliai tyčia buvo sustatyti (arba, važiuojant nedideliu greičiu, sustumti vienas su kitu) tokiu būdu, kad anksčiau jau buvę esminiai sugadinimai susiliestų tarpusavyje. Tačiau kaip ir buvo minėta, bei kaip nurodyta Specialisto išvadoje, toks sąmoningai atliktas transporto priemonių kontaktas niekaip nepagrindžia esminių automobilių VW Passat ir Mercedes Benz sugadinimų, kurie egzistavo dar iki galimai buvusio nestipraus šių automobilių kontakto. Atkreipia dėmesį, kad kita transporto priemonė (VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių savanoriškuoju (Kasko) draudimu buvo drausta draudimo bendrovėje AAS „Gjensidige Baltic" ir šis draudikas taip pat atsisakė mokėti draudimo išmoką dėl ginčo eismo įvykio, pripažindamas jį nedraudžiamuoju, o eismo įvykio dalyvių nurodytas aplinkybes - neatitinkančiomis tikrovės. AAS „Gjensidige Baltic" atsisakymas mokėti draudimo išmoką teismui per įstatyme numatytą laiką nebuvo skundžiamas, kas leidžia daryti išvadą, jog kitas eismo įvykio dalyvis sutiko su draudiko padarytomis išvadomis apie eismo įvykio inscenizavimą. Pripažinus, kad ieškovo nurodytos 2015-03-06 eismo įvykio aplinkybės ir jo metu padaryti sugadinimai neatitinka tikrovės, nėra pagrindo konstatuoti draudžiamojo įvykio fakto TPVCAPDĮ prasme, todėl nėra pagrindo tenkinti pareikšto ieškovo reikalavimo. Kadangi nėra aišku, kas yra atsakingas už ieškovo automobiliui padarytą žalą, kada ir kokiomis aplinkybėmis atsirado esminiai automobilio sugadinimai - todėl, nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, negalima teigti, jog draudikui kyla pareiga mokėti draudimo išmoką.

Tretieji asmenys ADB „Gjensidige“, AB „Lietuvos draudimas“, A. B. ir J. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai įstatymo nustatyta tvarka.

Teismo posėdžio metu ieškovas J. A. ir jo atstovė advokatė Lolita Makauskaitė palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais motyvais ir argumentais. J. A. papildomai paaiškino, kad savo automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskolinęs draugui A. B., kuris, praėjus mėnesiui laiko nuo automobilio perdavimo, paskambino ir pranešė, kad pateko į autoįvykį dėl kurio jo kaltės nėra. Šiuo metu automobilis jau yra parduotas. Dėl įvykio kreipėsi į dvi draudimo bendroves, tačiau nei viena neišmokėjo draudimo išmokos. Automobilis CASCO buvo apdraustas AB Lietuvos draudimas, o civilinė atsakomybė – UADB Compensa. Teigė, kad prieš šį įvykį jo automobilis neturėjo sugadinimų, buvo pirktas tvarkingas. A. B. taip pat jam paaiškino, kad automobilio iki įvykio nebuvo apgadinęs. Ieškovo atstovė advokatė Lolita Makauskaitė papildomai paaiškino, kad atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį nėra pagrįstas, kadangi draudimo bendrovė UADB Compensa Vienna Insuranse group neinformavo ieškovo, kad perėmė teises iš Compensa TU S.A. Vienna Insuarance Group ir ieškovas tokio fakto nežinojo. Tačiau, jei teismas manys, kad ieškinio senatis yra praleista, prašo ją atnaujinti. Kai tik ieškovui tapo žinoma apie teisių perėmimą, atsakovas byloje buvo pakeistas.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas E. B. ieškinį prašė atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad tiek eksperto V. M. išvadoje, tiek bylos nagrinėjimo eigoje atliktos ekspertizės išvadoje nurodoma, kad dalis automobilių sužalojimų atsirado dėl kitų (ne įvykio metu buvusių) aplinkybių. Ieškovas neatskleidė kurie sugadinimai jau buvo iki 2015-03-06 įvykio, todėl konkrečių sužalojimų neįmanoma susieti su konkrečiu įvykių, o draudikas, nenustatęs visų keturių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, pagrįstai atsisakė pripažinti įvykį draudžiamuoju.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ atstovas D. J. prašė ieškinį atmesti atsakovo atstovo nurodytais motyvais.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. B. nurodė, kad įvykio dieną vairavo ieškovui priklausantį automobilį Mercedes Benz ir jam važiuojant pagrindiniu keliu, iš už posūkio išvažiavo mergina, susidūrimo išvengti nepavyko. Automobilį buvo pasdiskolinęs iš ieškovo prieš mėnesį-pusantro iki įvykio, jokių sužalojimų ant automobilio iki šio įvykio nebuvo. Kiek jam yra žinoma, ieškovas praėjus pusei metų po įvykio pardavė savo automobilį Mercedes Benz už 11000 Eur.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. J. nurodė, kad 2015 m. žiemą važiavo automobiliu VW Passat savo reikalais Antakalnio rajone. Posūkio metu automobilis nukrypo nuo važiuojamosios juostos ir susidūrė su automobiliu Mercedes Benz. Dėl autoįvykio buvo kalta ji pati, buvo užpildyta įvykio deklaracija. Nurodė, kad iki šio įvykio jokių sugadinimų ant VW Passat nebuvo, iki įvykio nei su ieškovu, nei su A. B. ji nebuvo bendravusi. CASCO išmoka už šį įvykį išmokėta nebuvo. VW Passat savininko vardas yra Algis, pavardės nežino, teigia, kad už sugadintą automobilį ji savininkui pilnai atlygino.

Trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. M. nurodė, kad draudiko pavedimu jis rašė išvadą dėl automobilių Mercedes Benz ir VW Passat susidūrimo. Apžiūrėjęs automobilius, jis priėjo išvadą, kad jose esantys sugadinimai tarpusavyje nesuderinami ir kad esant buvusiam nestipriam kontaktui, tokie sugadinimai susidaryti negalėjo, o esantys sugadinimai susidarė iki 2015-03-06 įvykio.

Teismo posėdžio metu apklausti ekspertai V. L. ir V. Š. nurodė, kad atliekant teismo paskirtą ekspertizę jie nustatė, jog dalis ant automobilių esančių sugadinimų yra nuo kitų, ne 2015-03-06 įvykio. Mercedes Benz iki nurodyto įvykio buvo apgadintas mažiau, VW Passat daugiau, o po to, t.y. 2015-03-06 įvykio metu abu automobiliai buvo dar labiau sugadinti. Paaiškino, kad vairuotojų nurodomi automobilių judėjimo greičiai – Mercedes Benz (40-50 km/val), VW Passat (60-70 km/val) yra neįmanomi, realiai automobiliai turėjo važiuoti žymiai lėčiau.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2015-03-06, apie 10.00 val., Mileišiškių g. 21, Vilniuje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta ieškovo vardu registruota transporto priemonė Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojama A. B. ir transporto priemonė VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojama J. J. (buvusi pavardė – M.). Kaltę dėl autoįvykio prisiėmė J. J.. Ieškovas J. A. ir J. J. 2015-03-09 pateikė UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (tuometiniam Compensa TU s.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialui), kuriame buvo apdrausta VW Passat savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė, pranešimus apie minėtą įvykį.

Iš vairuotojų sudarytos eismo įvykio deklaracijos (e.b.l. 175, t. 2) matyti, kad J. A., vairuodamas ieškovui priklausančią transporto priemonę Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir į jį atsitrenkė J. J. vairuojamas automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Deklaracijoje nurodoma, kad automobiliai susidūrė priekine dalimi. Draudiko žalų ekspertams apžiūrėjus ir fotonuotraukomis užfiksavus abiejų transporto priemonių sugadinimus, buvo pastebėti jų neatitikimai, todėl draudikas kreipėsi į specialistą V. M., kuris savo Specialisto išvadoje MV 2015-15 (e.b.l. 126-151, t. 1) konstatavo, kad objektyvūs sugadinimų požymiai leidžia teigti, kad esminiai automobilio MB ir VW sugadinimai susidarė iki galimai buvusio nestipraus šių automobilių tarpusavio kontakto. Kadangi draudikas priėjo išvados, jog eismo įvykis, pagal jo dalyvių išankstinį susitarimą buvo sukeltas tyčia, siekiant imituoti netyčinį eismo įvykį, draudikas atsisakė mokėti draudimo išmoką ieškovui, apie tai jį informuodamas 2015-05-07 raštu Nr. 3679 (e.b.l. 5, t. 1).

Byloje buvo paskirta kompleksinė teismo transporto trasologijos-eismo įvykio ekspertizė, kurią atliko ekspertai V. L. ir V. Š.. 2017-04-25 Ekspertizės akte Nr. 11-2609 (16) nurodoma, kad tyrimui pateiktos medžiagos duomenų visuma rodo, kad automobilio VW „Passat“ priekinė dalis - priekinis bamperis, standumo sija, variklio dangtis, radiatoriaus apdailos grotelės, priekiniai žibintai buvo sugadinti nenustatyto eismo įvykio metu iki susidūrimo su automobiliu „Mercedes Benz“, o susidūrimo su automobiliu „Mercedes Benz“ metu buvo padaryti papildomi jau minėtų dalių sugadinimai (e.b.l. 125-132, t. 2).

Dėl ieškinio senaties

Byloje nustatyta, kad draudikas Compensa TU S.A. Vienna Insuarance Group Lietuvos filialas apie atsisakymą išmokėti draudimo išmoką ieškovą J. A. informavo 2015-05-07 raštu Nr. 3679, pirminis ieškinys atsakovui Compensa TU S.A. Vienna Insuarance Group Lietuvos filialui teismui pateiktas 2016-05-09. Ieškovas apie tai, jog nurodytas atsakovas byloje nėra tinkamas buvo informuotas 2016-06-07 Compensa TU S.A. Vienna Insuarance Group Lietuvos filialo atsiliepimu į pareikštą ieškinį (e.b.l. 37-38, t. 1), kuris teisme buvo priimtas 2016-06-08. Tačiau savo poziciją dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu ieškovo atstovė išdėstė tik 2016-09-13 vykusio parengiamojo posėdžio metu, prašydama į bylos nagrinėjimą įtraukti tinkamą atsakovą UADB „Compensa Vienna Insuranse group“ (teismo nutartis dėl tinkamo atsakovo įtraukimo į bylą priimta 2016-10-07).

Atsakovas, vadovaudamasis LR CK 1.131 str. 1 d., prašo teismą taikyti ieškinio senatį kaip savarankišką pagrindą atmesti pareikštą ieškovo reikalavimą. Byloje yra nagrinėjamas iš draudimo teisinių santykių atsirandantis reikalavimas; jam taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (LR CK 1.125 str. 7 d.), skaičiuotinas nuo ieškovo sužinojimo apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką dienos (LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-43-706/2016). Pažymėtina, kad tuo atveju, kai ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, ieškinio senaties terminas nenutrūksta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog ieškinio senaties termino eigą gali nutraukti tik tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas (LR CK 1.130 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 89 straipsnio 1 dalis), ieškinio nustatyta tvarka pareiškimas nutraukia ieškinio senaties terminą tik dėl to asmens, kuris byloje patrauktas (ieškinyje nurodytas) atsakovu, jeigu jis yra ginčo materialiniame teisiniame santykyje su ieškovu, t.y. dėl tinkamo atsakovo. Ieškinio pareiškimas netinkamam atsakovui ieškinio senaties termino eigos nenutraukia. Jeigu bylos eigoje vienas atsakovas pakeičiamas kitu arba jeigu į bylą ieškovo pareiškimu įtraukiamas antrasis arba dar daugiau atsakovų, tai dėl naujų tinkamų atsakovų ieškinio senaties terminas nutraukiamas nuo tos dienos, kada ieškovas pareiškė prašymą patraukti byloje atsakovais naujus asmenis, arba kai naują (naujus) atsakovą (atsakovus) į bylą įtraukė teismas savo iniciatyva, jei tokią teismo teisę numato įstatymas (pavyzdžiui, 2002 m. CPK 414 straipsnio 2 dalis, 43, 44 straipsniai) (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymo normas, apibandrinimo apžvalga, patvirtinta LAT senato 2002-12-20 nutarimu Nr. 39). Ieškovas apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką buvo informuotas 2015 m. gegužės 7 d. raštu, ieškinio senaties terminas atitinkamai baigėsi 2016 m. gegužės 7 d., tuo tarpu ieškinys pradiniam ieškovui buvo pareikštas 2016 m. gegužės 9 d., o prašymą įtraukti tinkamą atsakovą į nagrinėjamą bylą ieškovo atstovė pareiškė tik 2016 m. rugsėjo 13 d. parengiamajame teismo posėdyje. Dėl nurodytų aplinkybių teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad ieškinio senaties terminas reikšti reikalavimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju yra praleistas. Ieškovo atstovė, tuo atvėju, jei teismas manys, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, prašė jį atnaujinti, motyvuodama tuo, kad draudikas neinformavo ieškovo apie tai, kad savo teises perleido kitam juridiniam asmeniui ir ieškovui tokia aplinkybė nebuvo žinoma. Kai tik ieškovas šį faktą sužinojo, iš karto, t.y. parengiamojo posėdžio metu pareiškė prašymą įtraukti į bylos nagrinėjimą tinkamą atsakovą. Apie tai, kad pirminis atsakovas nėra tinkamas, ieškovas ir jo atstovė sužinojo vėliausiai 2016-06-08, kuomet teisme buvo priimtas pirminio atsakovo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, tuo tarpu prašymą pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu teismui pareiškė praėjus net trims mėnesiams nuo sužinojimo – 2016-09-13. Toks šalies procesinis elgesys nėra pateisinamas, juolab teismui nebuvo pateikti jokie argumentai ir įrodymai, patvirtinantys, jog ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Remiantis išdėstytais argumentais bei atsižvelgiant į tai, kad teismui nėra pateikta jokių objektyvių termino praleidimą sąlygojančių priežasčių, ieškovo atstovės prašymas atnaujinti terminą kreiptis į teismą su reikalavimu atsakovui UADB „Compensa Vienna Insurance Group" yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl draudiko teisės ir pareigos atsisakyti mokėti draudimo išmoką, nenustačius draudžiamojo įvykio pagal TPVCAPDĮ

Draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudiminio įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 straipsnis). Remiantis Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalimi, draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmokos ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudiminio įvykio buvimu. Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015-03-06, apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini)įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta ieškovo vardu registruota transporto priemonė Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojama A. B. ir transporto priemonė VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojama J. J. (buvusi pavardė – Matusevičiūtė). Kaltę dėl autoįvykio prisiėmė J. J.. Ieškovas J. A. ir J. J. 2015-03-09 pateikė UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (tuometiniam Compensa TU s.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialui), kuriame buvo apdrausta VW Passat savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė, pranešimus apie minėtą įvykį.

Iš vairuotojų sudarytos eismo įvykio deklaracijos (e.b.l. 175, t. 2) matyti, kad J. A., vairuodamas ieškovui priklausančią transporto priemonę Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) ir į jį atsitrenkė J. J. vairuojamas automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Deklaracijoje nurodoma, kad automobiliai susidūrė priekine dalimi. J. J. 2015-04-15 Eismo įvykių aplinkybių pranešimo protokole nurodė, kad jos važiavimo greitis buvo apie 50 km/val, o prieš pat susidūrimą – 40-50 km/val., kad nurodyto įvykio metu buvo sugadinti VW Passat buferis, variklio dangtis, durelės, žibintai, grotelės, sparnai ir kitos dalys ir patvirtino, kad iki įvykio jos vairuojamas automobilis jokių apgadinimų neturėjo o visi išvardinti sugadinimai atsirado 2015-03-06 įvykio metu (e.b.l. 127-128, t. 1).

Draudiko žalų ekspertams apžiūrėjus ir fotonuotraukomis užfiksavus abiejų transporto priemonių sugadinimus, buvo pastebėti jų neatitikimai, todėl draudikas kreipėsi į specialistą V. M., kuris savo Specialisto išvadoje MV 2015-15 (e.b.l. 126-151, t. 1) konstatavo, kad objektyvūs sugadinimų požymiai leidžia teigti, kad esminiai automobilio MB ir VW sugadinimai susidarė iki galimai buvusio nestipraus šių automobilių tarpusavio kontakto. Išvadoje taip pat nurodyta, kad automobilių sugadinimai visoje apimtyje tarpusavyje nesuderinami, nes tarp šių automobilių galėjo įvykti tik labai nestiprus tarpusavio kontaktas, kurio metu negalėjo susidaryti esminiai automobilio VW sugadinimai - įmušimas ant variklio dangčio, priekinio bamperio stiprintuvo ir jo tvirtinimo prie kairio lonžerono deformacijos; negalėjo susidaryti esminiai automobilio MB sugadinimai: variklio aušinimo radiatoriaus, oro aušintuvo pažeidimai; negalima pagrįsti oro pagalvių suveikimo automobilyje Mercedes Benz.

Byloje buvo paskirta kompleksinė teismo transporto trasologijos-eismo įvykio ekspertizė, kurią atliko ekspertai V. L. ir V. Š.. 2017-04-25 Ekspertizės akte Nr. 11-2609 (16) nurodoma, kad tyrimui pateiktos medžiagos duomenų visuma rodo, kad buvo automobilių VW „Passat“ ir „Mercedes Benz“ susidūrimas, kurio metu automobiliai susidūrė priekiais esant dideliam automobilių gabaritų persidengimui, maždaug iki dešiniųjų žibintų vidinio krašto, automobilis VW „Passat“ susidūrimo metu priekiniu bamperiu palindo po automobilio „Mercedes Benz“ priekiniu bamperiu, tačiau kokia buvo šio eismo įvykio eiga, dėl duomenų stokos nustatyti negalima. Taip pat ekspertai nustatė, kad automobilis „Mercedes Benz“ priekinės dalies kairėje pusėje iki susidūrimo su automobiliu VW „Passat“ turėjo priekinio bamperio ir variklio dangčio sugadinimų dėl šiuo tyrimu nenustatyto eismo įvykio. Šio automobilio priekio vidurinėje dalyje matomi sugadinimai tikėtina, buvo padaryti kontakto su automobiliu VW „Passat“ metu. Automobilio VW „Passat“ priekinė dalis - priekinis bamperis, standumo sija, variklio dangtis, radiatoriaus apdailos grotelės, priekiniai žibintai buvo sugadinti nenustatyto eismo įvykio metu iki susidūrimo su automobiliu „Mercedes Benz“, o susidūrimo su automobiliu „Mercedes Benz“ metu buvo padaryti papildomi jau minėtų dalių sugadinimai. Ekspertai taip pat nurodė, kad iš tyrimui pateiktos medžiagos duomenų negalima nustatyti automobilio „Mercedes Benz“ saugos oro pagalvių suveikimo laiko (e.b.l. 125-132, t. 2).

Teismas, išnagrinėjęs byloje esančią šalių pateiktą medžiagą, specialisto išvadą ir ekspertizės aktą konstatuoja, kad abu eismo įvykio dalyviai nurodo klaidinančią ir realybės neatitinkančią informaciją apie esmines įvykio aplinkybes. Eismo įvykio dalyvių nurodomų faktinių aplinkybių skirtumai nuo specialisto ir ekspertų išvadų yra esminiai, o dalyje kardinaliai priešingi, pavyzdžiui abu vairuotojai nurodo, kad jų automobiliai iki 2015-03-06 įvykio neturėjo jokių sugadinimų, tuo tarpu tiek specialisto išvadoje, tiek ekspertizės akte kategoriškai teigiama, kad abu automobiliai turėjo sužajolimų ir sugadinimų, kurie atsirado iki nurodyto 2015-03-06 įvykio (Mercedes Benz jau turėjo priekinio bamperio ir variklio dangčio sugadinimų, o VW Passat iki įvykio turėjo priekinės dalies – prikinio bamperio, standumo sijos, variklio dangčio, radiatoriaus apdailos grotelės, priekinių žibintų sugadinimų). Be to, tiek specialistas V. M., tiek ekspertai V. L. ir V. Š. nurodė, jog automobiliai negalėjo judėti tokiu greičiu, kokį nurodo vairuotojai - 40-50 km/val, kadangi kelio vingis įvykio vietoje yra labai staigus ir tokiu greičiu toje vietoje važiuoti neįmanoma, t.y. automobiliai turėjo važiuoti žymiai lėtesniu greičiu.

Sutinkamai su Draudimo įstatymo 96 str. 3 d., draudikas neturi teisės:1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Remiantis CK 6.987 straipsniu, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 punktu, 96 straipsniu, TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalimi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu. Jo (draudžiamojo įvykio) nesant draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmokos. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo arba draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai jis privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo, t. y. kad įvykis nevertintinas kaip draudžiamasis, nes sąlygų kilti draudėjo (transporto priemonės valdytojo) civilinei atsakomybei nenustatyta (Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalis, TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis). Tik pripažinus, kad toks įvykis yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties. Tuo tarpu nenustačius kurios nors būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, draudikas turi pareigą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 96 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, nustatytos įrodinėjimo pareigos taisyklės (LR CPK 12, 178 straipsniai), be kita ko, suteikia teisę ir kartu nustato procesinę pareigą šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Nagrinėjamoje byloje atsakovui remiantis ir įrodinėjant aplinkybę, kad nėra nustatyta draudžiamojo įvykio fakto, o ieškovui remiantis priešinga aplinkybe, t. y. kad draudžiamasis įvykis buvo, šios aplinkybės įrodinėjimo bei atsakovo pateiktų įrodymų paneigimo pareiga tenka ieškovui.

Nors byloje nustatyta, kad trečiųjų asmenų vairuojami automobiliai susidūrė ir jiems padaryta žalos, tačiau tai savaime nesuponuoja atsakovo pareigos išmokėti draudimo išmoką, jeigu nėra nustatyta draudžiamojo įvykio fakto. Draudimo įstatymo 98 str. numato, kad draudiko reikalavimu fiziniai ir juridiniai asmenys privalo pateikti turimą informaciją apie draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes ir pasekmes. Tuo atveju jei eismo įvykio dalyviai draudimo kompanijai nurodo tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, jie turi prisiimti draudimo išmokos neišmokėjimo pasekmes. Remiantis Draudimo įstatymo 98 str. nuostatomis draudikas turi tik pagrįsti savo atsisakymo pagrindą, šiuo atveju, turi įrodyti, kad nėra būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ne įrodyti kokiomis iš tiesų aplinkybėmis įvyko įvykis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra aiškios įvykio aplinkybės, o draudikas nustatė ir įrodė (Draudimo įstatymo 98 str. 7 dalis), kad įvykis įvyko kitomis, nei nurodo vairuotojai aplinkybėmis, nėra aišku kieno neteisėti veiksmai lėmė atsiradusią žalą, nenustačius priežastinio ryšio, neteisėtų veiksmų apimties ir priežasties, konstatuoja, jog negalima teigti, kad J. J. kyla civilinė atsakomybė, vadinasi nėra pagrindo draudimo išmokos išmokėjimui, nes tai prieštarautų TPVCAPDĮ 3 str. 1 daliai, taip pat Draudimo įstatymo 98 str. 3 d. 1 punktui bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo, teisingumo principams. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovo reikalavimas pripažinti įvykį draudiminiu yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Visi kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai ir byloje esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (LR CPK 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovo atstovas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

nuspredžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Jankienė