Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KUBU projektai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. Ž. ir D. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KUBU projektai“, tretiesiems asmenims S. Ž. ir S. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovės UAB „KUBU projektai“ neturtinę žalą: M. Ž. – 10 769,23 Eur, D. Ž. – 26 923,08 Eur, priteisti D. Ž. turtinę žalą, t. y. negautas pajamas 18 290,69 Eur vienkartine išmoka, priteisti M. Ž. ir D. Ž. 3 475,77 Eur turtinės žalos, patirtoms laidojimo išlaidoms padengti. Nurodė, kad V. Ž. (ieškovo M. Ž. tėvas ir ieškovės D. Ž. sutuoktinis) 2013-06-15 talkininkavo, t. y. padėjo S. M. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti komunikacijų tiesimo darbus, komunikacijų prijungimą iš S. M. priklausančio žemės sklypo prie kvartalo inžinerinių tinklų. Tranšėjos kasimo darbus ekskavatoriumi atliko atsakovės UAB „KUBU projektai“ darbuotojas trečiasis asmuo S. Ž.. Jam ekskavatoriumi iškasus tranšėją, į ją įlipo V. Ž. ir S. B.. Vienas tranšėjos šlaitas griuvo ir užpylė tranšėjoje buvusius V. Ž. ir S. B.. Šio įvykio metu V. Ž. mirė. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 68-1-00433-13 dėl mirties priežasties nustatymo. Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktoje specialisto išvadoje nurodyta, kad įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastis yra ta, kad įvykio metu molio grunte buvo kasama stačiais šlaitais, per gili, todėl nesaugi, tranšėja. Tranšėjos šlaito grunto virtimas ir V. Ž. užpylimas gruntu buvo tiesioginė V. Ž. mirties priežastis. UAB „KUBU projektai“ darbuotojas S. Ž. nesilaikė dirbančio ekskavatoriumi darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos reikalavimų. Ieškovai, remdamiesi tuo, kad pagal CK 6.264 str. l d. samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės prašė priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės UAB „KUBU projektai“.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovui M. Ž. 5 000,00 neturtinės žalos atlyginimo; priteisė iš atsakovės ieškovei D. Ž. 9 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 18 290,69 Eur negautų pajamų; priteisė iš atsakovės UAB „KUBU projektai“ ieškovams M. Ž. ir D. Ž. 1 700,00 Eur laidojimo išlaidų atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė.Teismas nurodė, jog UAB „KUBU projektai“ su S. M. 2013-06-14 sudarė sutartį, kurią pavadino paslaugų sutartimi, joje aiškiai susitarta, kad UAB „KUBU projektai“ įsipareigoja atlikti žemės kasimo, sklypo planiravimo ir aplinkos tvarkymo darbus. Teismas UAB „KUBU projektai“ ir S. M. 2013-06-14 sudarytą sutartį vertino kaip rangos sutartį. Rangovas sutartyje numatytus darbus turėjo atlikti savo rizika, taip pat ir tinkamai prižiūrėti darbų saugą. Teismas pažymėjo, kad įstatymas (CK 6.659 str. 1 d. 3 p.) numato, jog rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui ar darbo saugumui. UAB „KUBU projektai“ darbuotojas S. Ž., dirbdamas šioje įmonėje, atlikdamas savo tiesiogines pareigas, ekskavatoriumi atliko tranšėjos kasimo darbus, kurių metu iškasė apie 2,3 m per gilią ir todėl nesaugią tranšėją, molio grunte, vertikaliais, nesutvirtintais šlaitais. Vienas šlaitas virto ir užpylė tranšėjoje buvusius V. Ž. ir S. B.. Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT500 50 punkte nurodyta, kad priemolio ar molio gruntuose kasti iškasas su vertikaliomis sienomis be sutvirtinimo leidžiama ne giliau, kaip iki 1,50 metro. S. Ž., kaip rangovo atstovas, privalėjo įspėti užsakovą bei sustabdyti darbą, tačiau to nepadarė, todėl žuvo žmogus. Taigi atsakovė, nekontroliuodama savo darbuotojo, nepatikrinusi, ar jis tinkamai atlieka pareigas, elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai.Teismas byloje nustatė, kad trečiasis asmuo S. Ž. dirbo pas atsakovę UAB „KUBU projektai“ pagal darbo sutartį ir veikė jos nurodymu, todėl padarytą žalą privalo atlyginti atsakovė UAB „KUBU projektai“.Teismas taip pat pažymėjo, kad, nors prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio buvo nutrauktas, o nutraukimo teisėtumas buvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo bei apygardos teismo, tai nesudaro kliūties teismui šioje civilinėje byloje savarankiškai vertinti žalos padarymo ir civilinės atsakomybės taikymo klausimus.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-10 sprendimą ir ieškinį atmesti.Atsakovė nurodo, jog teismas priimdamas sprendimą iš esmės nepagrįstai kvestionavo Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-28 nutartyje nustatytų 2016-06-15 įvykio aplinkybių faktinį bei teisinį vertinimą. Teismas nusprendė, jog dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo nebuvo nei S. Ž., nei jo darbdavio kaltės.Teismas, neturėdamas specialiųjų žinių, nepaskyręs papildomos darbų saugos ekspertizės, negalėjo konstatuoti atsakovės darbuotojo kaltės dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, nes bylos metu nebuvo nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp atliktų veiksmų ir kilusių pasekmių. Specialisto išvada pakankamai neišsami – joje neatsakyta į klausimą, kokia pagrindinė tranšėjos žemių griūties priežastis.Be to, teismas nesiaiškino, kas įvykio vietoje buvo atsakingas už tranšėjos šlaitų sutvirtinimą, nes į atsakovės darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 8 tokia pareiga nebuvo įtraukta ir jis neprivalėjo atlikti papildomų darbų.Siekdamas paneigti 2014-11-28 nutartyje byloje Nr. 1S-961-255/2014 nustatytas faktines aplinkybes ir darydamas priešingas išvadas, teismas turėjo aiškintis ir nustatyti, kokiu pagrindu žuvusysis dirbo žemės sklype, kas jam davė nurodymus, kodėl lipo į duobę ir kokius veiksmus ten atliko. Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-28 nutartyje aiškiai nurodyta, kad V. Ž., prisiėmusio atsakomybę vykdant vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų statybą, veiksmai buvo pagrindinė kilusių padarinių priežastis.Iš bylos duomenų matyti, kad S. M. Statybos įstatymo prasme vykdė nesudėtingo statinio statybą ūkio būdu, o V. Ž. turimas aukštesnysis statybos techniko išsilavinimas atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl visų instancijų teismai nusprendė, jog V. Ž. veikė kaip statybos darbų vadovas. Priešingai nei nurodė teismas, atsakovė nebuvo atsakinga už konkretaus rezultato sukūrimą bei perdavimą užsakovui, todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad sutarties 3.2.4 punktas prieštarauja Civilinio kodekso 6.644 straipsnio 1 daliai.Taigi šiuo atveju, atsakovės nuomone, nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės atliktų veiksmų bei realiai kilusių pasekmių, todėl žalos atlyginimas iš atsakovės priteistas nepagrįstai.Atsakovės nuomone, nebuvo jokio pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes į bylą nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys, jog ieškovai patyrė dvasinius išgyvenimus ir dėl to jų psichinė bei dvasinė pusiausvyra buvo pažeista.Atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl negautų pajamų priteisimo, nes visi teiginiai apie būtiną išlaikymą yra teorinio pobūdžio ir faktiškai nepagrįsti.Be to, atsakovė mano, jog teismas neteisingai pritaikė priteistinų bylinėjimosi išlaidų proporciją.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašo skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovės minimos teismo nutartys, priimtos ne civilinėje ar administracinėje byloje, atliktas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nebuvo priimtas teismo nuosprendis, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas turėjo vadovautis teismų nutartyje nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudicinėmis.Ieškovai mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi specialisto išvada, kuri buvo atlikta tinkamai ir joje aiškiai atsispindi įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastis.Teismas pagrįstai 2013-06-14 tarp šalių sudarytą sutartį įvertino kaip rangos sutartį ir pagrįstai konstatavo, jog jos 3.4.2 punktas prieštarauja Civilinio kodekso nuostatoms.Ieškovai nesutinka su atsakovės argumentais dėl neturtinės žalos priteisimo ir mano šią teismo sprendimo dalį esant teisėtą.Atsakovės argumentai, susiję su priteistinų negautų pajamų dydžiu, ieškovų nuomone, nepagrįsti, nes teismas priteisdamas negautas pajamas rėmėsi kasacinio teismo praktika.Ieškovai nurodo, jog teismas teisingai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Atsakovė prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir paskirti byloje papildomą ekspertizę, siekiant nustatyti, ar buvo padarytas darbų saugos pažeidimas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir skirti ekspertizę byloje. Bylos aplinkybės yra aiškios, medžiaga pakankama, nelaimingo atsitikimo priežastis aiški, dėl nelaimingo atsitikimo pateikta specialisto išvada, be to, atsakovė nereiškė prašymo skirti ekspertizę nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis pagal esamą medžiagą byloje, todėl atsakovės prašymas skirti ekspertizę ir nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka atmestinas.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2013-06-15 trečiojo asmens S. M. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atliekant komunikacijų tiesimo darbus, komunikacijų prijungimą iš S. M. priklausančio žemės sklypo prie kvartalo inžinerinių tinklų, ekskavatoriumi iškasus tranšėją, į ją įlipo V. Ž. ir S. B.. Vienas tranšėjos šlaitas griuvo ir užpylė joje buvusius V. Ž. ir S. B.. Šio įvykio metu V. Ž. mirė. Tranšėjos kasimo darbus ekskavatoriumi atliko atsakovės UAB „KUBU projektai“ darbuotojas trečiasis asmuo S. Ž.. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, kad įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastis yra ta, jog įvykio metu molio grunte buvo kasama stačiais šlaitais, per gili, todėl nesaugi tranšėja. Tranšėjos šlaito grunto virtimas ir V. Ž. užpylimas gruntu buvo tiesioginė V. Ž. mirties priežastis. UAB „KUBU projektai“ darbuotojas S. Ž. nesilaikė dirbančio ekskavatoriumi darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos reikalavimų.Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 68-1-00433-13 dėl mirties priežasties nustatymo, kuris buvo tęsiamas pagal LR BK 132 str. 3 d. 2014 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 68-1-00433-13 nutrauktas, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2014 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimu atsisakyta tenkinti M. Ž. skundą dėl prokuroro 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, panaikinimo. 2014 m. spalio 24 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi pareiškėjo M. Ž. skundas dėl 2014 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 68-1-00433-13 panaikinimo ir 2014 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimo, kuriuo atsisakyta tenkinti M. Ž. skundą dėl prokuroro 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo panaikinimo, atmestas. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi atmetė pareiškėjo M. Ž. skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. spalio 24 nutarties ir nutartį paliko galioti. Žuvusio V. Ž. artimieji – sutuoktinė ir sūnus pareiškė ieškinį atsakovams „UAB KUBU projektai“ ir S. M. dėl žalos atlyginimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi patvirtino ieškovų bei atsakovo S. M. sudarytą taikos sutartį, kurią buvo užbaigta dalis ginčo, t. y. atsakovas S. M. įsipareigojo įvykdyti dalį ieškinyje pareikšto reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovai M. Ž. ir D. Ž. atsisakė ieškinio reikalavimo dalies dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovo S. M. atžvilgiu. Šioje byloje toliau buvo nagrinėjamas klausimas dėl atsakovės UAB „KUBU projektai“ atsakomybės.Ieškovai reiškia reikalavimą Civilinio kodekso 6.264 straipsnio pagrindu, jame numatyta, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, samdančiam darbuotojus asmeniui, kaip ir kiekvienam civilinių teisinių santykių dalyviui, galioja bendrojo pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Toks asmuo privalo ne tik pats laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, stengtis nepadaryti kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams žalos, bet ir turi kontroliuoti savo darbuotojų elgesį. Samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir taip nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas.Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistas pateikė išvadą, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis buvo ta, kad įvykio metu molio grunte buvo kasama stačiais šlaitais, per gili, todėl nesaugi tranšėja, kurioje dirbo žmonės, kai jokios priemonės, užtikrinančios tranšėjos šlaitų stabilumą, naudojamos nebuvo.Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog trečiasis asmuo S. Ž. šiuo atveju pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, kuri numato, kad darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų. UAB „KUBU projektai“ patvirtino dirbančio ekskavatoriumi darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją. Pagal pateiktos instrukcijos, su kuria S. Ž. susipažino, 46 punktą, kai statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte nėra nurodytų atstumų, rekomenduojamas minimalus atstumas nuo iškasų šlaito iki artimiausio ekskavatoriaus numatomas pagal lentelę, kuri yra pateikta UAB „KUBU projektai“ dirbančio ekskavatoriumi darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijoje. Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje Nr. DT 500 26 punktas numato tuos pačius rekomenduojamus minimalius atstumas nuo iškasų šlaito iki artimiausio ekskavatoriaus. Esant 2 metrų iškasos gyliui ir grunto tipui – moliui, minimalus atstumas nuo iškasos šlaito iki artimiausio ekskavatoriaus yra 1,50 m, esant gilesnei iškasai – šis atstumas didėja. UAB „KUBU projektai“ darbuotojas nurodė, kad ekskavatorius iki grunto griūties stovėjo apie 1 metro atstumu nuo tranšėjos krašto, taip pat nurodė, kad iškastą gruntą krovė tikriausiai 0,5 m atstumu nuo tranšėjos krašto. Taip pažeistas ir dirbančio ekskavatoriumi darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos 57 punktas, kuris numato, kad iš tranšėjos išmestą gruntą reikia laikyti ne arčiau kaip 0,5 m nuo jo krašto. Atsakovė nurodo, jog teismas priimdamas sprendimą iš esmės nepagrįstai kvestionavo Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-28 nutartyje nustatytų 2016-06-15 įvykio aplinkybių faktinį bei teisinį vertinimą. Atsakovės nuomone, teismas, neturėdamas specialiųjų žinių, nepaskyręs papildomos darbų saugos ekspertizės, negalėjo konstatuoti atsakovės darbuotojo kaltės dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, nes bylos metu nebuvo nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp atliktų veiksmų ir kilusių pasekmių. Specialisto išvada nepakankamai išsami – joje neatsakyta į klausimą, kokia pagrindinė tranšėjos žemių griūties priežastis. Be to, teismas nesiaiškino, kas įvykio vietoje buvo atsakingas už tranšėjos šlaitų sutvirtinimą, nes į atsakovės darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 8 tokia pareiga nebuvo įtraukta ir jis neprivalėjo atlikti papildomų darbų. Siekdamas paneigti 2014-11-28 nutartyje byloje Nr. 1S-961-255/2014 nustatytas faktines aplinkybes ir darydamas priešingas išvadas, teismas turėjo aiškintis ir nustatyti, kokiu pagrindu žuvusysis dirbo žemės sklype, kas jam davė nurodymus, kodėl lipo į duobę ir kokius veiksmus ten atliko. Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-28 nutartyje aiškiai nurodyta, kad V. Ž., prisiėmusio atsakomybę vykdant vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų statybą, veiksmai, buvo pagrindinė kilusių padarinių priežastis. Šiuos atsakovės nurodytus argumentus kolegija atmeta kaip nepagrįstus.Visų pirma, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra pasisakęs, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje S. U. ir kt. v. Lietuvos valstybė, D. N. ir kt., byla Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje AB „Turto bankas“ ir A. Č. v. A. M., byla Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B.–Wintsch ir kt. v. A. P., byla Nr. 3K-3-378/2009; kt.). Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai skirtingi. Tik tam tikrais atvejais į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėse bylose įeina faktai, nustatyti baudžiamosiose bylose, kitose bylose neįeina. Šiuo atveju sprendžiamas civilinės deliktinės atsakomybės taikymo klausimas, todėl teismas byloje nustatytus faktus vertina pagal Civilinio proceso kodekse nustatytas įrodinėjimo taisykles ir nustatinėja, kiek darbuotojo veiksmai atitiko bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.Tarp šalių nėra ginčo, jog trečiasis asmuo S. Ž. kasimo ekskavatoriumi darbus atliko vykdydamas darbines funkcijas. 2013-06-14 tarp UAB „KUBU projektai“ ir S. M. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kurioje UAB „KUBU projektai“ įsipareigojo atlikti žemės kasimo, sklypo planiravimo ir aplinkos tvarkymo darbus. Nors šalių sudaryta sutartis įvardinta kaip paslaugų, kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog vien sutarties pavadinimo pagrindu negalima spręsti apie tarp šalių susiklosčiusių santykių pobūdį. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atribodamas atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo rangos, esminis atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių bruožas yra nematerialaus pobūdžio paslaugų, už kurias sumokamas atlygis, teikimas. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Taigi rangos sutarties tikslas – gauti tam tikrą konkretų darbo rezultatą (CK 6.644 str. 1 d. 6.645 str. 1 d.). Kasacinis teismas išaiškino, jog atribojant rangos ir paslaugų sutartis svarbu nustatyti, ar šalys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas). Taigi rangos sutarties pagrindu visuomet yra teikiamos paslaugos, kurių rezultatas – materialaus pobūdžio.Šiuo atveju visiškai akivaizdu, jog šalys sudarė rangos sutartį, nes sutarė, jog bus atlikti žemės kasimo, sklypo planiravimo ir aplinkos tvarkymo darbai, taigi sukurtas tam tikras materialus rezultatas. Civilinio kodekso 6.692 straipsnyje numatyta, jog rangovas, vykdydamas statybos bei su ja susijusius darbus, privalo laikytis įstatymų ir normatyvinių statybos dokumentų nustatytų aplinkos apsaugos ir darbų saugumo reikalavimų. Už šių reikalavimų pažeidimą atsako rangovas. Taigi pareiga užtikrinti darbų proceso atitikimą darbų saugos reikalavimams tenka rangovui – šiuo atveju UAB „KUBU projektai“. Civilinio kodekso 6.689 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, jeigu šie nurodymai neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams bei nėra kišimasis į rangovo ūkinę komercinę veiklą. Šiuo atveju šalys sutarties 3.2.4. punkte buvo sutarusios, jog užsakovas S. M. įsipareigoja organizuoti darbų eigą ir duoti nurodymus vykdytojo atstovui (operatoriui) dėl darbo atlikimo. Tačiau, nepaisant to, kaip jau minėta, rangovas, matydamas, kad užsakovo nurodymai pažeidžia darbo saugos reikalavimus ir būdamas atsakingas už visą darbo proceso saugą, privalėjo nedelsiant įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui ar darbo saugumui (CK 6.659 str. 1 d. 3 p.). Rangovas šio reikalavimo nesilaikė, dėl to žuvo žmogus. Atsakovė taip pat teigia, jog siekdamas paneigti 2014-11-28 nutartyje byloje Nr. 1S-961-255/2014 nustatytas faktines aplinkybes ir darydamas priešingas išvadas, teismas turėjo aiškintis ir nustatyti, kokiu pagrindu žuvusysis dirbo žemės sklype, kas jam davė nurodymus, kodėl lipo į duobę ir kokius veiksmus ten atliko. Pasak atsakovės, Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-28 nutartyje aiškiai nurodyta, kad V. Ž., prisiėmusio atsakomybę vykdant vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų statybą, veiksmai buvo pagrindinė kilusių padarinių priežastis.Kolegija pažymi, jog šiuo atveju žuvusiojo veiksmai, nesant rašytinės sutarties, kurios pagrindu būtų galima nevienareikšmiškai konstatuoti, jog V. Ž. veikė kaip statybos darbų vadovas, galėtų būti įvertinti pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalies nuostatas, kad civilinė atsakomybė netaikoma arba asmuo gali būti visiškai arba iš dalies nuo jos atleistas, dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Nukentėjusio asmens veiksmai – tai veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. Prie tokių veiksmų įstatyme nurodytas nukentėjusiojo asmens rizikos prisiėmimas reiškia, kad toks asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, jog jo atliekami veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, ir prisiima jų padarinių riziką. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti šio atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindo, nes akivaizdu, jog konstatavus, kad pats žuvęs asmuo sutiko, kad jam būtų padaryta tokia pobūdžio žala, iš esmės būtų pažeisti viešosios tvarkos, geros moralės, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijai. Kita vertus, specialisto išvadoje nurodyta, jog nėra galimybės daryti išvados, kaip žmonių, buvusių tranšėjoje veiksmai, įtakojo jos stabilumą. Be to, net ir padarius prielaidą, jog V. Ž. veikė kaip darbų vadovas, tai neatleidžia atsakovės, kaip darbuotojus rangos darbų atlikimui samdančios įmonės, nuo atsakomybės užtikrinti, kad jos darbuotojai laikytųsi saugaus darbo proceso reikalavimų.Ne mažiau svarbu paminėti, jog tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine-komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Polikopija“ v. J. B. reklamos paslaugų įmonė „Era“, bylos Nr. 3K-3-530/2007; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Klaipėdos hidrotechnika“ v. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, bylos Nr. 3K-3-3/2014; kt.).Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas ir teismų praktiką, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „KUBU projektai“ darbuotojas S. Ž., dirbdamas įmonėje, atlikdamas savo tiesiogines pareigas, ekskavatoriumi atliko tranšėjos kasimo darbus, kurių metu iškasė apie per gilią ir todėl nesaugią tranšėją molio grunte, vertikaliais, nesutvirtintais šlaitais, kaip rangovo atstovas, privalėjo įspėti užsakovą bei sustabdyti darbą, tačiau to nepadarė, dėl to žuvo žmogus. Atsakovė, nekontroliuodama savo darbuotojo, nepatikrinusi, ar jis tinkamai atlieka pareigas, elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai. Taigi šiuo atveju egzistuoja visos deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos. Atsakovė teigia, jog teismas nepagrįstai nusprendė esant pagrindą taikyti solidariąją atsakomybę. Kolegija atmeta šį atsakovės argumentą kaip nepagrįstą. Teismas nesprendė dėl solidariosios atsakomybės pagrindo – nustatinėjo atsakovės, kaip darbuotojus samdančio asmens, atsakomybės Civilinio kodekso 6.624 straipsnio pagrindu sąlygas. Atsakovė taip pat ginčija teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Jos nuomone, nebuvo jokio pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes į bylą nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys, jog ieškovai patyrė dvasinius išgyvenimus ir dėl to jų psichinė bei dvasinė pusiausvyra buvo pažeista. Kolegija atmeta šį atsakovės argumentą kaip visiškai nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė su neturtinės žalos priteisimu susijusias aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, rėmėsi tinkama kasacinio teismo praktika.Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, byla Nr. 3K-3-450/2006). Tačiau asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Pagal teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt.; bylos Nr. 3K-3-394/2006), vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padarymo prašoma atlyginti neturtinė žala.Visiškai akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju ieškovai dėl netikėtos ir tragiškos sutuoktinio ir tėvo mirties (tai viena pamatinių vertybių, kurios apsaugą garantuoja Konstitucija) patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, daug skausmo, pablogėjo jų sveikata. Kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (sutuoktiniu, tėvu). Netekus artimo žmogaus yra nutraukiamas ryšys, susijęs su praeitimi, dabartimi ir natūraliai laukiama ateitimi. Todėl, kai netenkama artimo žmogaus negrįžtamai sukrečiamas ir keičiasi, o tais atvejais, kai ši netektis yra netikėta, dvasinės netekties skausmas yra ypač didelis ir komplikuotas. Dėl tokios vertybės, kaip gyvybė, pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas. Taigi, nustatant ieškovams atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (gyvybės) reikšmingumas turi būti vienas iš lemiamų kriterijų. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai D. Ž., M. Ž. ir miręs V. Ž. visi gyveno vienuose namuose, tarp jų vyravo labai geri santykiai. V. Ž. buvo teigiamai charakterizuojamas. D. Ž. su V. Ž. susituokę pragyveno daugiau nei trisdešimt metų (I tomas b.l. 8). Taigi, kolegijos nuomone, teismas, tinkamai įvertinęs visus neturtinės žalos nustatymui reikšmingus kriterijus, tinkamai nustatė priteistinos žalos dydį: ieškovei D. Ž. priteisė 9000 Eur, o V. Ž. – 5000 Eur. Kolegija taip pat pažymi, jog apeliacinio skundo argumentai, kad nėra jokių duomenų apie artimųjų patirtus dvasinius išgyvenimus, atmestini kaip iš esmės deklaratyvūs, nes pažeistos vertybės reikšmingumas ir aktualus akivaizdumas, kaip akivaizdu ir tai, jog artimojo mirtis, kai santykiai su juo buvo geri, neabejotinai sukelia stresą, intensyvius dvasinius išgyvenimus, sutrikdo psichologinę pusiausvyrą.Atsakovė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl negautų pajamų 18 290,69 Eur vienkartine išmoka priteisimo ieškovei D. Ž.. Teigia, jog visi teiginiai apie būtiną išlaikymą yra faktiškai nepagrįsti ir teorinio pobūdžio, kaip ir apie tikėtiną V. Ž. gyvenimo trukmę. CK 6.284 straipsnio l dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad CK 6.284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jis gavo arba turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Sutuoktinio mirties atveju likęs gyvas sutuoktinis netenka tos pajamų dalies, kurią jis turėjo gauti kaip materialinę paramą. Nustatydamas sutuoktinei tekusią žuvusiojo pajamų dalį, teismas rėmėsi sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpcija, įtvirtinta CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, ir pripažino, kad sutuoktinei tenka pusė mirusiojo sutuoktinio gautų pajamų, kol neįrodyta kitaip. Teismas, remdamasis į bylą pateikta medžiaga apie V. Ž. gautas pajamas, apskaičiavo, jog iš viso turtinė žala nuo V. Ž. mirties 2013-06-15 iki vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės – 69,85 metų (vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, apskaičiuota remiantis Lietuvos Statistiko departamento 2012 metų duomenimis) sudarytų 19 675,87 Eur. Kolegija pažymi, jog tokia negautų pajamų apskaičiavimo formulė visiškai atitinka Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (pvz. nutartys civilinėse byloje Nr. 3K-3-405/2014, 3K-3-552/2014 ir kt.). Atsakovė iš esmės jokiais faktiniais duomenimis pagrįstais argumentais nenuginčijo teismo apskaičiuotos sumos pagrįstumo, todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovams iš atsakovės 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė nesutinka su šia sprendimo dalimi motyvuodama tuo, jog byloje buvo du atsakovai, bet beveik visa bylinėjimosi išlaidų suma priteista iš UAB „KUBU projektai“. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovai pirmosios instancijos teisme patyrė 1 168,68 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. LR CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Taip pat ir CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2, ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą nustatė įvertinęs tai, kad ieškovų ieškinys iš esmės patenkintas, o atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu nepripažino savo atsakomybės. Atsakovė nurodo, jog byloje buvo du atsakovai, tačiau bylinėjimosi išlaidos priteistos tik iš jos. Kolegija pažymi, jog nustatyti priteistinų bylinėjimosi išlaidų proporciją yra teismo diskrecijos teisė. Šiuo atveju su vienu iš atsakovų S. M. ieškovai sudarė taikos sutartį. Taikos sutartis sudaryta bylos nagrinėjimo pradžioje, po to procesas tęsėsi, atsakovė taikos sutarties su ieškovais, priešingai nei S. M., nesudarė, savo atsakomybės nepripažino viso proceso metu, taigi teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės UAB „KUBU projektai“ kolegija vertina kaip teisėtą ir pagrįstą.Kitų sprendimo dalių atsakovė neginčija, todėl kolegija dėl jų pagrįstumo ir teisėtumo nepasisakys.Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Ieškovas M. Ž. pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 400 Eur. Ši bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, todėl atmetant apeliacinį skundą, ieškovui priteistina iš atsakovės (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovui M. Ž. iš atsakovės UAB „KUBU projektai“ priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.