- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-11
- Bylos Nr.
- eI3-1962-1029/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02168-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė, Erminijus Baziulis, Giedrė Kairienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Barocenas“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Gintaras Aleknavičius
Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Varžinskienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Barocenas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Barocenas“ skundu prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. J23-10 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“ (toliau – ir Nutarimas).
Skunde pareiškėja nurodo, kad Departamentas 2021 m. balandžio 30 d. surašė UAB „Barocenas“ protokolą už tai, kad įmonė, neturėdama taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau – ir TIPK leidimas), nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. vykdė nuo 5 iki 228,24 t pavojingų atliekų laikymą ir nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. vykdė nuo 71 iki 228,24 t pavojingų atliekų laikymą. Pareiškėja nesutiko su jai pareikštais kaltinimais, kadangi ginčo laikotarpiu į laivą nebuvo priimtas protokole nurodytas kiekis pavojingų atliekų, o priimtos pavojingos atliekos buvo nustatyta tvarka perduotos atliekų tvarkytojams. Buvo pateikti objektyvūs įrodymai, kad 2020 m. lapkričio 16 d. imant mėginius iš laivo (duomenys neskelbtini) padaryti grubūs pažeidimai, dėl ko padaryta klaidinga išvada, jog laive buvusios: 1) paprastos nuotekos, ir 2) pavojingos atliekos (lijaliniai vandenys – naftos produktais užterštas vanduo) yra vien tik pavojingos atliekos (lijaliniai vandenys). Taip pat Departamento specialistams buvo nurodyta, kad pareiškėja nevykdo pavojingų atliekų laikymo veiklos, todėl jai TIPK leidimas nėra reikalingas. Pažymi, jog atsakovas į nurodytas pastabas neatsižvelgė ir priėmė ginčijamą Nutarimą, kuriuo skyrė UAB „Barocenas“ 25 000 Eur dydžio ekonominę sankciją. Mano, kad dokumentai, kurių pagrindu buvo surašytas Nutarimas, yra nepatikimi, prieštaringi, atlikti pažeidžiant mėginių ėmimo tvarką ir nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Argumentuoja, jog 2020 m. lapkričio 9 d. iš laivo „S. F.“ buvo priimta 144 kubų paprastų nuotekų, iš laivo (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 10–12 d. priimta 18 kubų paprastų nuotekų, taip pat 2020 m. lapkričio 15 d. 11,24 kubo paprastų nuotekų paimta iš laivo (duomenys neskelbtini), kurias visas vėliau AB „Klaipėdos vanduo“ patvirtino priėmę kaip paprastas nuotekas. Atkreipia dėmesį, kad UAB „Barocentas“ protokolas surašytas ir Nutarimas priimtas remiantis 2020 m. gruodžio 23 d. bei 2021 m. vasario 18 d. patikrinimo aktais, kurie grindžiami 2020 m. lapkričio 16 d. iš laivo (duomenys neskelbtini) paimtų talpyklose buvusių nuotekų mėginių rezultatais. Tvirtina, jog 2020 m. lapkričio 16 d. patikrinimo metu mėginiai buvo paimti pažeidžiant mėginių ėmimo tvarką. Paaiškina, kad nuotekų leidžiamas užterštumas naftos produktais yra 10mg/l. Jei viename litre nuotekų yra mažiau nei 10 mg naftos produktų, tuomet nuotekos laikomos paprastomis nuotekomis, o ne pavojingomis atliekomis – lijaliniais vandenimis. Nustatant nuotekų rūšį yra būtina teisingai ištirti naftos produktų koncentraciją talpoje - reikia talpoje esantį skystį gerai išmaišyti, kad teršalai pasiskirstytų tolygiai, tuomet imti mėginius (tris) iš skirtingų gylių, juos dar kartą sumaišyti ir taip bus galima nustatyti koncentraciją. Tam skirtas specialus mėginių ėmimo standartas. Tais atvejais, kuomet norima nustatyti, kokiais konkrečiais teršalais yra užterštas nuotekų vanduo, kaip tik reikia nemaišyti talpos skysčių, kad būtų galima paimti kuo didesnį susisluoksniavusių teršalų kiekį, nes per mažas kiekis gali būti nepakankamas tyrimui bei cheminiam identifikavimui atlikti. Tokiais atvejais imant mėginius reikia vadovautis kitais standartais. Vertina, kad nagrinėjamu atveju Departamento specialistai pažeidė mėginių ėmimo tvarką, dėl ko buvo padaryta nepagrįsta išvada, jog 2020 m. lapkričio 16 d. laive buvo vien tik naftos produktais užterštos atliekos. Atkreipia dėmesį, kad UAB „Barocenas“ vykdo prekiautojo atliekomis veiklą bei tarpininko veiklą, todėl, įsigydamas atliekas iš jų turėtojų ar darytojų ir jas priimdamas į laivą, jis nevykdo atliekų laikymo veiklos. UAB „Barocenas“ nevykdo nuotekų naudojimo bei nuotekų šalinimo veiklos ir iki atitinkamo apdorojimo (naudojimo arba šalinimo) pavojingų atliekų nelaiko. UAB „Barocenas“, kaip atliekų tvarkytojas, pavojingas atliekas perduoda atliekų šalintojams arba naudotojams, kurie iki atitinkamo naudojimo arba šalinimo ir vykdo laikino laikymo stacionariuose įrenginiuose veiklą. UAB „Barocenas“ taip pat yra ir atliekų siuntėjas ir jis neprivalo priimtas atliekas jų šalintojui ar naudotojui perduoti per 48 valandas. UAB „Barocenas“ gali šias atliekas parduoti kitam atliekų tvarkytojui ir nebūtinai tai turi padaryti būtent per 48 val. Teigia, jog Nutarimu yra padarytas in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principo reikalavimų pažeidimas, o Nutarime išdėstytos prieštaringos ir nepagrįstos duomenimis išvados.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-541-602/2023 pateiktais išaiškinimais. Pažymėjo, kad yra nustatyta, jog R. M. ėmė kyšį iš UAB (duomenys neskelbtini) ir tam, kad būtų veikiama UAB „Barocenas“ nenaudai. Atkreipė dėmesį, kad iš 2020 m. rugpjūčio 12 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo, kuriame fiksuotas R. M. ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovo pokalbis, matyti, jog buvo kalbama apie laivo (duomenys neskelbtini) nuotekas. Mano, jog Departamento darbuotojas buvo šališkas, nebuvo objektyvus, buvo pažeistos esminės procedūros susijusios su nešališkumo reikalavimais. Pažymėjo, kad R. M. surašė pareiškėjai 12 nutarimų administracinių nusižengimų bylose, kurie buvo panaikinti nurodant, kad turi būti sujungtos bylos ir priimti vienas ar du nutarimai. Tačiau gražinus nusižengimo bylas atsakovei, nebuvo surašytas nei vienas naujas nutarimas, o šiuo metu jau yra suėjęs senaties terminas. Nagrinėjant teisme administracinio nusižengimo bylą R. M. teigė, kad mėginius ėmė D. B., o D. B. tvirtino, jog mėginius ėmė M.. Mano, jog patikrinimo metu imant mėginius, juos privalo imti institucijos specialistai, nes jie turi būti apmokyti kaip imti vieną ar kitą mėginį, o ne jūreivis. Paaiškino, kad pagal mėginių ėmimo tikslą būtina vienu atveju homogenizuoti, t. y. išmaišyti talpą, o kitu atveju imti kuo didesnės koncentracijos mėginį nuo paviršiaus. Todėl asmuo turėtų būti apmokytas kaip mėginį paimti, iš kokios (-ų) vietos (-ų) mėginį paimti, kokį įrankį naudoti ir kt. Akcentavo, jog šiuo atveju iš 30-50 kubų dydžio talpų išmaišyti ir tinkamai paimti mėginį neįmanoma. Tvirtino, kad AB „Klaipėdos vanduo“ buvo pristatytos tos pačios nuotekos, kurios buvo laive, ir jei laive būtų buvę lijaliniai vandenys, UAB „Klaipėdos vanduo“ nebūtų jų priėmę.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundo reikalavimu nesutinka. Nurodo, kad Departamento pareigūnai 2020 m. lapkričio 16 d. atliko UAB „Barocenas“ neplaninį patikrinimą tikslu įvertinti kaip pareiškėja vykdydama pavojingų atliekų tvarkymo (įskaitant atliekų surinkimą, vežimą ir laikymą) veiklą laikosi teisės aktų reikalavimų. Patikrinimo metu nustatyta (2020 m. gruodžio 23 d. patikrinimo aktas Nr. PA25-277), kad UAB „Barocenas“ nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. vykdė laive (duomenys neskelbtini) pavojingų atliekų (šiuo atveju – naftos produktais užterštų skysčių ir vandens, naftos mišinių ir lijalinių vandenų) laikymo veiklą neturint TIPK leidimo, nes nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. (tęstinė trukmė 89 kalendorinės dienos) UAB „Barocenas“ naudojamame laive (duomenys neskelbtini) laikė nuo 5 t iki 228,24 t surinktas pavojingas atliekas (pavojingų atliekų technologinio srauto (TS-04) – naftos produktais užterštus skysčius ir vandenis, naftos mišinius, lijalinius vandenis), jų neperduodant kitiems atliekų tvarkytojams per 48 val. nuo šių atliekų paėmimo iš šių atliekų turėtojų, taip pat nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. (be pertraukos 17 kalendorinių dienų) vykdė priimtų iš kitų asmenų (atliekų turėtojų) nuo 71 t iki 228,24 t pavojingų atliekų laikymą. Tokiais savo veiksmais UAB „Barocenas“ pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 19¹ straipsnio 2 dalies reikalavimus bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 10 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 37 ir 37.4 punktų reikalavimus. 2021 m. balandžio 30 d. pareiškėjai atstovaujamai direktoriaus V. K. buvo surašytas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas už pažeidimus, numatytus AAĮ 55 straipsnio 1 dalyje, 79 straipsnio 5 dalyje, 85 straipsnio 5 dalyje. Nutarimu už padarytus administracinius pažeidimus Bendrovei skirta galutinė 25 000 Eur ekonominė sankcija. Paaiškina, kad 2020 m. lapkričio 16 d. įvyko incidentas, kai Klaipėdos jūrų uosto akvatorijos vandenyse išsiliejo teršalai, todėl paraleliai buvo tikrinama ir ieškoma taršos šaltinio iš aplinkinių laivų, dėl ko tikrintas ir tanklaivis (duomenys neskelbtini) bei surašytas laivo patikrinimo aktas Nr. (8)-LJ1-100. Teigia, kad pareiškėjos laivo patikrinimas buvo atliktas dviem tikslais, t. y. identifikuoti galimą teršėją ir įvertinti kaip pareiškėjas laikosi teisės aktų reikalavimų, vykdant pavojingų atliekų tvarkymo veiklą. Pažymi, jog siekiant identifikuoti laive laikomus skysčius, buvo paimti mėginiai, o jų ėmimo procesą koordinavo ir mėginius paėmė Departamento pareigūnai, vykdantys savo pareigas. Mėginiai buvo perduoti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) specialistams, siekiant identifikuoti naftos produktus bei jų koncentraciją. Akcentuoja, kad nėra jokios metodikos, kuri nurodytų, jog šiuo atveju mėginį iš laivo talpyklos turėjo paimti konkretus pareigūnas ir būtent su pareigūno atsivežtu įrankiu mėginiui paimti. Vertina, jog mėginiai buvo paimti tinkamai, laikantis tokiems mėginiams paimti keliamų reikalavimų (LST CEN/TR 15522-1:2008 Išsiliejusios naftos identifikavimas – vandenyje pasklidusi nafta ir jos produktai (toliau – ir Standartas 15522-1:2008)), o mėginių tyrimų rezultatai yra patikimi ir teisingi. Tyrimus atliko atestuota ir įgaliota valstybinė laboratorija, todėl abejoti oficialiais dokumentais nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo skunde nurodomu standartu ISO 5667-10:2020 „Vandens kokybė – mėginių ėmimas 10 dalis. Nuotekų ėmimo gairės“ (toliau – ir Standartas 5667-10:2020) pareigūnai neturėjo vadovautis, kadangi laivo talpyklose buvo identifikuojamos ne nuotekos, o naftos produktais užteršti skysčiai. Tvirtina, kad nustačius, jog UAB „Barocenas“ laive (duomenys neskelbtini) surinktas virš 50 t pavojingų atliekų laikė ilgiau nei 48 val., kol perdavė jas kitiems atliekų tvarkytojams, buvo padaryta pagrįsta išvada, kad ji vykdė pavojingų atliekų laikymą, dėl ko vykdant tokią veiklą privalėjo turėti TIPK leidimą.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad buvo tiriamos ne nuotekos, o imami mėginiai iš lijalinių vandenų, nes reikėjo surasti teršėją, ką pareigūnai ir atliko. Buvo vadovautasi 15522-1:2008 standartu – jis taikomas lijalinių vandenų mėginių paėmimui, šiuo standartu vadovaujantis pareigūnai mėginius ir paėmė. Atskiros tvarkos kaip ir su kokiu įrankiu imti mėginius Aplinkos apsaugos departamente nėra, mėginių ėmimą organizuoja patys pareigūnai, kurie dalyvauja patikrinime. Teigė, kad tai nebuvo nuotekų tyrimas, todėl nebuvo vadovaujamasis jokiu kitu standartu ir nereikėjo nieko išmaišyti. Pabrėžė, kad patikrinimas atliktas ieškant teršėjo, nuobauda paskirta už pavojingų atliekų laikymą. Akcentavo, jog nuotekų rūšis nebuvo nustatinėjama, buvo ištirti skysčiai, kurie yra talpoje ir nustatyta jų koncentracija. Teigė, kad laive (duomenys neskelbtini) viskas buvo laikoma kartu – nebuvo atskirai laikomi lijaliniai vandenys ir nuotekos. Jei AB „Klaipėdos vanduo“ priėmė talpų turinį, vadinasi priėmė nuotekas, o kur dingo pavojingos atliekos negali pasakyti. Mano, kad jokio šališkumo iš Aplinkos apsaugos departamento pusės nebuvo, o skundžiamo nutarimo surašymo metu dar nebuvo priimtas baudžiamasis įsakymas. Teigė, jog administracinių nusižengimų byloje nutarimai taip ir liko nepriimti, suėjo senaties terminas.
2024 m. kovo 6 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. M. nurodė, kad buvo atliktas UAB „Barocenas“ patikrinimas, įmonei paskirta sankcija. Tuo metu liudytojas dirbo specialistu Departamente, jo specializacija kaip tik buvo įmonių priežiūra ir kontrolė. Jis atliko patikrinimą laive (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas yra UAB „Barocenas“, - buvo atliekamas mėginių ėmimas iš laivo talpyklų, tikrino laivo dokumentus. Jo tikslas atliekant patikrinimą buvo patikrinti galimai neteisėtą atliekų tvarkymą. Patikrinime dalyvavo ir (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos atstovas, kuris tikrino kelis laivus, norėjo nustatyti taršos šaltinį, ieškojo, kas prieš kelias dienas užteršė uostą. Mėginius, kiek pamena, ėmė iš visų talpyklų ir išvežė juos tirti į laboratoriją. D. B. ėmė mėginį, jis padavinėjo talpas, ėmė su semtuvu. Kelis mėginius galėjo imti ir laivo atstovas. Tikslas buvo nustatyti medžiagos buvimą – ar medžiaga atlieka ar ne, tai identifikavimui atliekų standartas nėra taikomas. Sutiko, kad išmaišymas parodytų tolygesnę koncentraciją, nes naftos produktų didesnė koncentracija yra paviršiuje, tačiau jei nepaimtas sudėtinis mėginys, t. y. paimta tik iš vienos vietos, laboratorijoje galima traktuoti kaip nulinę koncentraciją ten, kur nebuvo paimta. Techniškai su semtuvu neįmanoma išmaišyti, todėl tik nuo paviršiaus buvo imta, fiziškai giliau nebuvo galima pasiekti. Iš visų talpų buvo imta nuo paviršinio sluoksnio. Duomenys apie tai, kad UAB „Barocenas“ galimai neteisėtai į laivą (duomenys neskelbtini) atsiveža lijalinius vandenis ir juos laiko ilgiau nei leistinas dviejų parų terminas, buvo gauti iš UAB (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad dalis laivo (duomenys neskelbtini) talpyklų buvo išvežta kaip nuotekos į AB „Klaipėdos vanduo“ – gal 4 cisternos, kita dalis buvo laikoma laive, kita dalis buvo įsigyta iš ankstesnio laivo savininko ir buvo perduota kaip nuotekos Mažeikių įmonei. Atkreipė dėmesį, kad ankstesniam laivo savininkui buvo pradėta administracinė teisena dėl naftuotų atliekų. Patikrinimo akte nėra fiksuota, kad duomenys apie galimą pažeidimą gauti iš UAB (duomenys neskelbtini), tačiau pirminė informacija buvo gauta iš jų. Patikrinimą organizavo (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcija, nes jie tyrė taršos incidentą, pasiūlė valandos bėgyje vykti tikrinti laivą (duomenys neskelbtini), liudytojui buvo proga prisijungti. Kitais atvejais, tikrinant laivus, mėginius imdavo laborantai, tačiau šiuo atveju laboratorijoje pasakė, kad laborantai užsiėmę, davė talpas, semtuvą ir pasakė paimti patiems. Niekas neaiškino, pagal kokį standartą imti mėginius. Nurodė, kad jis nėra apmokytas mėginius imti, o atliekų identifikavimui išvis nėra jokio standarto. Tikslas buvo identifikuoti, ar laive yra atliekos, ar ne atliekos, o (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūno tikslas buvo nustatyti, ar tai taršos šaltinis, ar ne taršos šaltinis. Konkrečios užduoties, tikslinio nurodymo nebuvo, patikrinimo priežastis buvo (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos iniciatyva. Teigė, kad laboratorijai neįdomu, kaip buvo paimtas mėginys, jie ištiria ir tiek.
2024 m. kovo 6 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas D. B., (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnas, nurodė, kad tikrinant laivą (duomenys neskelbtini) dalyvavo Aplinkos apsaugos inspektorius R. M., kuris ir vedė bylą, taip pat dalyvavo dar vienas asmuo iš Aplinkos apsaugos departamento. Kiek pamena tikslas buvo nustatyti, koks turinys yra laivo talpose. Iš kur buvo gauti pirminiai duomenys nežino, šią informaciją turėjo R. M., o D. B. dalyvavo tik dėl skaičiaus. Mėginiai laive buvo pasemti su samčiu, supilti į stiklinę tarą, užantspauduoti. Mėginius ėmė kitas Aplinkos apsaugos departamento pareigūnas ir UAB „Barocenas“ darbuotojai, R. M. stovėjo šalia, kiek pamena surašinėjo aktą, jis taip pat stovėjo šalia. Pažymėjo, kad jeigu nuotekose yra naftos produktų, tai bus laikoma pavojinga atlieka, nepaisant koncentracijos. Paaiškino, kad su R. M. nedirbo, jie dirbo skirtinguose padaliniuose, patikrinimo dieną gavo nurodymą iš savo tiesioginio vadovo sudalyvauti patikrinime, nes turėjo patirties ir specifinių žinių susijusių su laivų inspektavimu ir teršalais. Nepamena, kad prieš patikrinimą uoste būtų įvykusi avarija ar taršos incidentas, laivas (duomenys neskelbtini) tikrai dėl šios priežasties nebuvo tikrinamas. Talpose buvo pamaišyta su teleskopiniu samčiu, bet tai neturi reikšmės, nes jei vandenyje yra naftos produktų, jis yra lijalinis vanduo, nėra pasakyta, kiek turi būti naftuotų atliekų, jei jų yra, tai jau ne nuotekos. Iš kur M. žinojo, kad laive yra lijaliniai vandenys, negali pasakyti. Laivo gale buvo laikomas dyzelinis kuras su muitinės antspaudais, likusios gal šešios talpos laivo priekyje buvo lijaliniai vandenys. Akcentavo, kad jei laivas pats sugeneruoja lijalinius vandenis, jie gali būti ilgiau laikomi, tačiau šiuo atveju laivo (duomenys neskelbtini) paskirtis nuiminėti teršalus nuo kitų laivų, tokios atliekos turi būti priduodamos per 48 valandas, tai M. turėjo duomenų, jog šio termino nebuvo laikomasi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl uždarajai akcinei bendrovei „Barocenas“ paskirtos sankcijos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. J23-10 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“.
Nustatyta, jog Departamentas priėmė Nutarimą ir skyrė UAB „Barocenas“ 25 000 Eur dydžio ekonominę sankciją už tai, kad ji, neturėdama TIPK leidimo, laikė nuo 5 iki 228,24 t pavojingų atliekų nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. ir nuo 71 iki 228,24 t pavojingų atliekų nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d.
Skundžiamo Nutarimo priėmimo pagrindas – 2020 m. lapkričio 16 d. Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnų atliktas UAB „Barocenas“ neplaninis patikrinimas tikslu įvertinti kaip pareiškėja, vykdydama pavojingų atliekų tvarkymo (įskaitant atliekų surinkimą, vežimą ir laikymą) veiklą, laikosi teisės aktų reikalavimų.
Iš 2020 m. gruodžio 23 d. patikrinimo akto Nr. PA25-277 turinio matyti, kad patikrinimą atliko Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas R. M. ir vyriausiasis specialistas T. K., dalyvaujant Departamento Klaipėdos valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiesiems specialistams V. T. ir D. B..
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-7-00013-22 patvirtintas prokuroro nutarimas ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas įtariamojo R. M. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje padarymo, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atliekant nurodytą ikiteisminį tyrimą, R. M. visiškai prisipažino dėl jam pareikštų įtarimų, kad jis, būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 12 d., apie 16 val., restorano (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pokalbio su UAB (duomenys neskelbtini) faktiniu vadovu A. S. metu, už savo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, jog R. M. suteikė konsultacijas A. S. aplinkosauginiais klausimais, susijusiais su UAB (duomenys neskelbtini) vykdoma atliekų tvarkymo veikla, iš A. S., šiam davus, priėmė 300 Eur kyšį. Iš Klaipėdos aplinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje Nr. eI-114-890/2022 matyti, kad A. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis buvo ne kartą susitikęs su Departamento pareigūnu R. M.; pokalbių su juo metu konsultavosi įvairiais su gamtosauga susijusiais UAB (duomenys neskelbtini) veiklos klausimais; davė R. M. už konsultacijas 300 Eur; pokalbių metu R. M. suteikė informaciją apie UAB „Barocenas“ galimai neteisėtą atliekų surinkimo veiklą (Teismo baudžiamojo įsakymo 9 psl.). Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 2 d. (duomenys neskelbtini) veiksmų atlikimo protokole ikiteisminiame tyrime Nr. 04-7-00001-21 užfiksuotas 2020 m. rugpjūčio 12 d., apie 16 val. 5 min., A. S., S. Ž. ir R. M. susitikimo metu vykusio pokalbio turinys. Iš pokalbio išklotinės matyti, kad kalbama apie UAB „Barocenas“ (nuo 25 psl.), A. S. užsimena „kad turėtų pati Direkcija patikr atvažiuot pažiūrėt“, kalbama apie laivą (duomenys neskelbtini), kalbama apie ankstesnio šio laivo savininko (duomenys neskelbtini) bankroto procedūras, A. S. sako, jog bankroto „administratorius turi grąžinti turtą ant UAB (duomenys neskelbtini) balanso ir jį parduoti iš varžytinių“, A. S. kalbėdamas apie laivą (duomenys neskelbtini) nurodo, kad „mes galėtume sumokėt keturiasdešimt, keturiasdešimt penkis“, R. M. sako: „būtent ten dėl atliekų tokių, aktų kažkokių priėmimo perdavimo“, <...> „nu, bus matyt, jau tada scenarijus nusimato“. Iš A. S. pasisakymų galima spręsti, kad UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo palankiai nusiteikusi pareiškėjos atžvilgiu, galimai buvo pati suinteresuota įsigyti laivą (duomenys neskelbtini) („jeigu netvarkingai darbuojasi, tai tai negali darbuotis, nes tada sakau, tai iškreipia konkurenciją“ ir kt.). Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. M. pripažino, kad pradinė informacija, kuria remiantis buvo atliktas 2020 m. lapkričio 16 d. laivo (duomenys neskelbtini) patikrinimas buvo gauta būtent iš UAB (duomenys neskelbtini) vadovo A. S..
Patikrinimo akto surašymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-145 patvirtinto Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo 27 punktas numatė, kad ūkio subjektų veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas kontrolę atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens motyvuotu sprendimu, kuris įforminamas pavedimu atlikti patikrinimą (pavedimo atlikti patikrinimą forma nurodyta šio Reikalavimų aprašo 2 priede) arba sprendimu dėl patikrinimo (sprendimo dėl patikrinimo forma nurodyta šio Reikalavimų aprašo 5 priede). Pagal pavedimą atlikti patikrinimą ūkio subjektą tikrina pareigūnai, kurie nurodyti pavedime, pagal sprendimą dėl patikrinimo ūkio subjektą tikrina tokį sprendimą priėmęs pareigūnas. Pavedimas atlikti patikrinimą ir sprendimas dėl patikrinimo priimami esant šio Reikalavimų aprašo 27¹ punkte nurodytiems neplaninių patikrinimų pagrindams. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, ar sprendimas dėl patikrinimo išvis buvo priimtas, nes atsakovas teismui pateikė tik tokio dokumento projektą, originalas institucijoje nebuvo rastas. Be to, teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. M. teigė, kad patikrinimo iniciatyva buvo iš (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos, o ne jo. O (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnas D. B. liudijo, kad bylą vedė R. M., jis pats nieko netikrino, dalyvavo dėl skaičiaus.
Taip pat vertintina, kad tuometinis Departamento pareigūnas R. M. UAB „Barocenas“ vadovui V. K. 2020 m. gruodžio 23 d. patikrinimo akto Nr. PA25-277 pagrindu 2021 m. kovo 8 d. surašė administracinio nusižengimo protokolus Nr. AM-AAD-ANR_P-550-2021 ir Nr. AM-AAD-ANR_P-549-2021, o 2021 m. vasario 18 d. patikrinimo akto Nr. (13.1)-PA-437 pagrindu tą pačią 2021 m. kovo 8 d. surašė administracinio nusižengimo protokolus Nr. AM-AAD-ANR_P-552-2021 ir Nr. AM-AAD-ANR_P-551-2021. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartimis administracinio nusižengimo bylose Nr. A11.-379-890/2021 ir Nr. A11.-384-890/2021 administracinio nusižengimo bylos buvo grąžintos Departamentui protokolo trūkumams pašalinti, nustačius, kad dėl galimai padarytų administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalyje ir 317 straipsnio 1 dalyje, 247 straipsnio 27 dalyje ir 33 dalyje, V. K. turėjo būti surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolas. Pareiškėjo atstovų teigimu, viso buvo surašyti 12 administracinio nusižengimo protokolų. Duomenų, kad teismui grąžinus administracinio nusižengimo bylas Departamentui, UAB „Barocenas“ 2020 m. gruodžio 23 d. patikrinimo akto Nr. PA25-277 pagrindu buvo nubaustas administracine tvarka, nėra. Priežasčių, kodėl nebuvo surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas, atsakovo atstovė nurodyti negalėjo.
Teismo posėdžio metu Departamento atstovė teigė, jog 2020 m. lapkričio 16 d. patikrinimo metu imant mėginius buvo vadovautasi standartu (LST CEN/TR 15522-1:2008), nes buvo tiriamos ne nuotekos, o imami mėginiai iš lijalinių vandenų, siekiant surasti teršėją. Tokia atsakovo atstovės pozicija vertintina kaip prieštaringa, nes jos nepatvirtina nei bylos medžiaga, nei teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Standarto (LST CEN/TR 15522-1:2008) „Išsiliejusios naftos identifikavimas. 1 dalis. Mėginių ėmimas“ taikymo sritis – išsiliejusios, išsipylusios žalos naftos, naftos produktų, į jūrų ir gėlų vandenų aplinką, mėginių paėmimas bei tvarkymas. Iš 2020 m. gruodžio 23 d. patikrinimo akto Nr. PA25-277 turinio matyti, kad 2020 m. lapkričio 16 d. neplaninio patikrinimo tikslas buvo įvertinti įmonės vykdomos pavojingų atliekų tvarkymo (įskaitant atliekų surinkimą, vežimą ir laikymą) veiklos atitikimą teisės aktų reikalavimams, t. y. ne išsiliejusią naftą tirti ir rasti teršėją. Aplinkybę, kad patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnas jokio atskiro tikslo neturėjo ir nesiekė surasti teršėjo kategoriškai teigė teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. B.. Iš teismui atsakovo pateikto 2020 m. lapkričio 16 d. laivo patikrinimo akto Nr. (8)-LJ1-100 matyti, kad tą pačią 2020 m. lapkričio 16 d. visgi buvo atliktas laivo (duomenys neskelbtini) patikrinimas atliekant 2020 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos uosto akvatorijoje įvykusios taršos tyrimą, patikrinimo metu buvo paimti mėginiai. Pažymėtina, kad pagal 2020 m. lapkričio 16 d. laivo patikrinimo akto Nr. (8)-LJ1-100 duomenis, šį patikrinimą atliko Departamento inspektorius V. T., dalyvaujant inspektoriui D. B., t. y. patikrinime R. M. nedalyvavo. 2020 m. gruodžio 23 d. patikrinimo akte Nr. PA25-277 taip pat nurodoma, kad pagal UAB „Barocenas“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ 2017 m. rugsėjo 22 d. nuotekų priėmimo ir tvarkymo sutarties Nr. N11-2017000006 nuostatas (2.3.1. punktas ir 4 priedas) Be to, UAB „Barocenas“ į AB „Klaipėdos vanduo“ valymo įrenginius gali pristatyti nuotekas, kurios neviršija leidžiamo užterštumo (be kitų rodiklių) naftos produktais: leidžiamas priimamų nuotekų užterštumas naftos produktais – 10 mg/l, o nuotekų užterštumas, kuris negali būti viršytas dėl AB „Klaipėdos vanduo“ infrastruktūros galimybių – 25 mg/l. Remdamasis patikrinimo metu paimtų mėginių tyrimų protokolų duomenimis, atsakovas konstatavo, kad laive (duomenys neskelbtini) laikomi naftos produktais užteršti skysčiai negali būti priskiriami nuotekoms, kadangi neatitinka nuotekoms nustatyto leidžiamo užterštumo – 10 mg/l. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad 2020 m. lapkričio 16 d. imant mėginius, tol, kol nebuvo gauti jų tyrimų rezultatai, nebuvo žinoma, ar paimti naftos produktais užteršti skysčiai gali būti priskiriami nuotekoms, nes nebuvo žinoma naftos produktų koncentracija juose. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su Departamento pozicija, kad standartas ISO 5667-10:2020 „Vandens kokybė – mėginių ėmimas 10 dalis. Nuotekų ėmimo gairės“ šiuo atveju negalėjo būti taikomas.
Pažymėtina, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovas privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia (be kita ko) įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 9 punkte įtvirtintas objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-708/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-816/2014, išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2017 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5129-415/2018). Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, t. y. administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, be išankstinio nusistatymo, atitikti tikrovę.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktų ir ištirtų rašytinių įrodymų visumą, įvertinusi tiek šalių žodinius paaiškinimus, tiek liudytojų R. M. ir D. B. parodymus, sprendžia, jog atliekant 2020 m. lapkričio 16 d. patikrinimą nebuvo užtikrintas objektyvumo principo laikymasis. Ištirti ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog patikrinimas atliktas turint išankstinį nusistatymą, byloje nepašalintos abejonės dėl R. M. šališkumo tiek atliekant patikrinimą, tiek surašant administracinio nusižengimo protokolus pareiškėjos vadovui, tiek surašant 2020 m. gruodžio 23 d. patikrinimo aktą Nr. PA25-277, kai pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014; 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1320-624/2022). Nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 16 d. patikrinimo metu imant mėginius buvo nepagrįstai vadovautasi Standartu (LST CEN/TR 15522-1:2008), atsakovo pateiktas vaizdo įrašas ir šalių paaiškinimai patvirtina, jog mėginius ėmė ne laboratorijos darbuotojai, ir net ne patys patikrinimą atlikę pareigūnai, o to neapmokytas daryti asmuo – laivo darbuotojas, patikrinimą atlikę pareigūnai, apklausti liudytojais, teigė, kad nebuvo apmokyti imti mėginius, laboratorijos darbuotojai jiems nepaaiškino kokiu Standartu būtina vadovautis, byloje nėra Sprendimo dėl patikrinimo, kuris yra juridinis pagrindas neplaniniam patikrinimui atlikti, t. y. buvo padaryta ir eilė esminių procedūrinių pažeidimų, kurie turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir 2020 m. gruodžio 23 d. patikrinimo akto Nr. PA25-277 pagrįstumą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad 2020 m. gruodžio 23 d. patikrinimo aktas Nr. PA25-277 negali būti laikomas objektyviu, teisėtu ir pagrįstu, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas - kaip neteisėtas naikintinas 2020 m. gruodžio 23 d. patikrinimo akto Nr. PA25-277 pagrindu priimtas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. spalio 12 d. nutarimas Nr. J23-10 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“.
Vadovaujantis bendruoju Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas pateikė prašymą atlyginti 2129,60 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas, kurias sudaro susipažinimas su bylos medžiaga, prašymų teismui teikimas, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose, derybų dėl taikos sutarties organizavimas, susipažinimas su papildomai gautais dokumentais.
Pateiktos 2023 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2023/56 ir 2024 m. kovo 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2024/12 bei mokėjimo nurodymai patvirtina, kad UAB „Barocenas“ ją pagal 2016 m. liepos 15 d. atstovavimo sutartį atstovavusiam advokatui Gintarui Aleknavičiui sumokėjo 2129,60 Eur.
Pareiškėjos prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.16, 8.17, 8.19 ir 8.20 punktuose nustatytų maksimalių dydžių, išlaidos yra tiesiogiai susiję su byla, pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš atsakovo pareiškėjai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41, 70 straipsnio 11 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Barocenas“ skundą patenkinti.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. J23-10 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Barocenas“ iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2129,60 (du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt devynis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.