Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. K., Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB (duomenys neskelbtini), vedusiam, turinčiam aukštąjį išsilavinimą, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalį ir 247 straipsnio 27 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas R. M. V. K. 2021 m. kovo 8 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-550-2021 dėl to, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcija 2020-12-23 atliko neplaninį UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą (toliau - Patikrinimas) pagal Inspekcijos 2020-11-16 sprendimą dėl patikrinimo Nr. SPR26-22 ir surašė neplaninio patikrinimo 2020-12-23-aktą Nr. PA25-277. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) naudojamame laive (duomenys neskelbtini), neturėdamas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo, laikotarpiais nuo 2019-05-16 iki 2019-07-18 (nepertraukiamai 63 kalendorines dienas) ir nuo 2020-08-28 iki 2020-11-26 (nepertraukiamai 89 kalendorines dienas) vykdė iš kitų asmenų (atliekų turėtojų) paimtų pavojingų atliekų (naftos produktais užterštų skysčių ir vandens, naftos mišinių ir lijalinių vandenų), priskiriamų Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-19 įsakymu Nr. 684 (suvestinė redakcija nuo 2019-01-01), 1 priedo technologiniam srautui „TS-04“ (naftos produktais užteršti skysčiai ir vandenys, naftos mišiniai, lijaliniai vandenys) laikymą, kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje. Tai yra, UAB (duomenys neskelbtini) laive (duomenys neskelbtini) (laivo nuolatinė stovėjimo vieta - (duomenys neskelbtini), ties jūrų uosto krantine Nr. 121) laikotarpiu nuo 2019-05-16 iki 2019-07-18 (nepertraukiamai 63 kalendorines dienas) laikė nuo 20 iki 170 tonų, o laikotarpiu nuo 2020-08-28 iki 2020-11-26 (nepertraukiamai 89 kalendorines dienas) laikė nuo 5 iki 228,24 t iš kitų asmenų priimtas pavojingas atliekas – naftos produktais užterštus skysčius ir vandenis, naftos mišinius ir lijalinius vandenis). Iš kitų asmenų (atliekų turėtojų) paimtų pavojingų atliekų (Šiuo atveju - naftos produktais užterštų skysčių ir vandens, naftos mišinių ir lijalinių vandenų) iki 50 t vienu metu laikymas (šiuo atveju - ilgiau nei 48 val. nuo atliekų paėmimo iš jų turėtojų), prieš perduodant kitiems atliekų tvarkytojams tvarkymui (fiziniam-cheminiam apdorojimui ir (ar) pakartotinam naftos produktų naudojimui) priskiriamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymų Nr. D1-259 (suvestinė redakcija nuo 2020-07-17) patvirtintų taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 3.1, kriterijui - „apdorojamas atliekos (naudojamos ar šalinamos, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ir šalinti), išskyrus atvejus, kai vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo taisyklėmis patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, 1 priedu tokiai veiklai reikalingas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas. Todėl vadovaujantis šių taisyklių 6 punktu, veiklos vykdytojas (šiuo atveju - UAB (duomenys neskelbtini)), eksploatuojantis įrenginį, atitinkantį vieną ar kelis šių taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus (Šiuo atveju - 3,1 kriterijų), privalėjo turėti taršos leidimą, kurio neturėjo, tačiau vykdė pavojingų atliekų laikymą laikotarpiais nuo 2019-05-16 iki 2019-07-18 (nepertraukiamai 63 kalendorines dienas laikant: nuo 20 iki 170 t) ir nuo 2020-08-28 iki 2020-11.-26 (nepertraukiamai 89 kalendorines dienas laikant nuo 5 iki 228,241). Iš kitų asmenų (atliekų turėtojų) paimtų pavojingų atliekų (šiuo atveju - naftos produktais užterštų skysčių ir vandens, naftos mišinių ir lijalinių vandenų) virš .50 t vienu metu laikymas (šiuo atveju - ilgiau nei 48 val. nuo atliekų paėmimo iš jų turėtojų), prieš perduodant kitiems atliekų tvarkytojams tvarkymui (fiziniam-cheminiam apdorojimui ir (ar) pakartotinam naftos produktų naudojimui) priskiriamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-07-15 įsakymu Nr. D1-528 (suvestinė redakcija nuo 2020-07-17) patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau - Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės) 1 priedo 5.6 punkto kriterijui - „pavojingųjų atliekų laikymas, kuriam netaikomas 5.5 punktas, prieš atliekant bet kurios 5.1, 5.2, 5.5 ir 5.7 punktuose išvardytos rūšies veiklą, kai bendras pajėgumas yra didesnis kaip 50 tonų, išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje prieš surenkant”. Todėl vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 10 punktu, juridinis asmuo (šiuo atveju - UAB (duomenys neskelbtini)), eksploatuojantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų Buvimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse apibrėžtus įrenginius (šiuo atveju - Taisyklių 1 priedo 16 punkte nurodytą įrenginį), privalėjo turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, kurio neturėjo, tačiau vykdė pavojingų atlieku laikymą laikotarpiais rato 2019-05-16 iki 2019-07-04 (iš viso: 49 kalendorines dienas laikant nuo 70 iki 170 t) ir nuo 2020-11-09 iki 2020-11 -26 (iš viso: 17 kalendorinių dienų laikant nuo 71 iki 228,27 t).

Be to, UAB (duomenys neskelbtini) laive (duomenys neskelbtini) laikė virš 10 t pavojingų atliekų vienu metu laikotarpiais nuo 2019-05-16 iki 2019-07-18 (be pertrūkio 63 kalendorines dienas, laikytų atliekų kiekis: 20-170 t), nuo 2020-08-28 iki 2020-09-04 (be pertrūkio 7 kalendorines dienas, laikytų atliekų kiekis: 23-31 t), nuo 2020-09-29 iki 2020-10-06 (be pertrūkio 7 kalendorines dienas, laikytų atliekų kiekis: 23-75 t) bei nuo 2020-11-09 iki 2020-11-26 (be pertrūkio 17 kalendorinių dienų, laikytų atliekų kiekis: 71-228,24 t). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, UAB (duomenys neskelbtini) prieš pradedant vykdyti pavojingų atliekų (šiuo atveju - naftos produktais užterštų skysčių ir vandens, naftos mišinių ir lijalinių vandenų) virš 10 t vienu metu laikymo veiklą, privalėjo atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo planuojamai ūkinei veiklai įrašytai Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (šiuo atveju veiklai, nurodytai šio įstatymo 2 priedo 11.7 punkte), tačiau Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka neatliko planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai atrankos.

Tokiu būdu V. K. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalį, 19² straipsnio 2 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 217 (suvestinė redakcija nuo 2018-12-06) patvirtintų taisyklių 37 ir 37.4 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-07-15 įsakymu Nr. D1-528 (suvestinė redakcija nuo 2020-07-17) patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 10 punkto reikalavimą ir Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014- 03-06 įsakymu Nr. D1-259 (suvestinė redakcija nuo 2020-07-17), 6 punkto reikalavimą bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 235 straipsnio 4 dalyje ir 247 straipsnio 27 dalyje. Prie protokolo pridedama UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 23 d. patikrinimo aktas Nr. PA25-277.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su administracinių nusižengimų padarymu. UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. ruošėsi įsigyti laivą (duomenys neskelbtini). Jie nuvyko apžiūrėti laivo, jam buvo pateikti dokumentai, vizualiai apžiūrėtas laivas. Laive nebuvo atliekų, kurios buvo užterštos naftos produktais. Laive buvo nuotekos, kurios skaitomos nepavojingomis ir jų laikymo periodas nėra ribojamas. Nuotekas galima laikyti neribotą laiką. Jie laivą įsigijo būtent su nuotekomis. Tai patvirtinama prie pirkimo – pardavimo sutarties esančiame perdavimo – priėmimo akte, kuriame nurodomos perduotos atliekos ir jų kiekiai. Jie laivą įsigijo 2019 m. gegužės 16 d. Kai jie nusipirko laivą, jam buvo pasibaigę galioti išduoti leidimai plaukioti ir dirbti akvatorijoje. Iki patikrinimo jie į laivą jokių medžiagų nepriėmė. Laivas skirtas surinkti atliekas. Iš pradžių jie nevykdė veiklos, nes neturėjo leidimų. Jie laukė eilėje, kol juos patikrins ir duos patvirtinimo dokumentus. Jie patikrino, gavo leidimus ir 2020 m. apie rugpjūčio mėnesį pradėjo vykdyti veiklą. Laivas buvo smarkiai apleistas, todėl reikėjo jį sutvarkyti. Laivo talpos nėra idealiai švarios. Atliekų išpumpavimas vykdomas su laivo mechanizmais, kurie atliekas paima nuo apatinės dalies. Visada lieka nepaimamas likutis, viršutinėje dalyje ir tas sluoksnis susidaro. Kai jie priima nuotekas, naftos produktai sukyla į viršų. Laivo kapitonas dalyvavo imant mėginį. Jie ėmė viršutinį sluoksnį. Pažeidė tvarką. Netinkamu metodu paėmė. Jie kai perėmė laivą pas jį patirties ir praktikos nebuvo, jie negavo laivo (duomenys neskelbtini) žurnalų, atliekų priėmimo išdavimo žurnalo. Prie jo niekas netyrė. Tyrimas buvo atliktas 2020 m. gruodžio 23 d. Jie turi 48 val. leidimą. Būtent nepavojingoms atliekoms nėra termino. Mėginių patikrinimas paimtas lapkričio 16 d. Jo nebuvo tada, jis buvo išvykęs į komandiruotę. Jie laivą pirko su 130 tonų nuotekų. Jos buvo išvežtos į Mažeikius UAB (duomenys neskelbtini), įmonė nuotekas priėmė. Jie priima atliekas (nuotekas), kurių paviršiuje nėra naftos produktų likučių. Jokių pretenzijų nebuvo gauta nei iš UAB (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini). Jokių nukrypimų nebuvo nustatyta. Jam taip pat kaip fiziniam asmeniui Institucijos yra surašyti ir kiti protokolai. Taip pat yra bylos Klaipėdos apygardos administraciniame teisme. Jos yra sustabdytos. Jis Institucijos administracinio nusižengimo protokolais paskirtų administracinių nurodymų nesumokėjo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. K. atstovas advokatas V. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad su administracinio nusižengimo protokole nurodytais administraciniais nusižengimais nesutinka. Pažymėjo, kad liudytojo R. M. parodymai nesutampa su kitų liudytojų parodymais duotais teisme. Pareigūnai imdami mėginius nesilaikė ISO standarto ir juo nesivadovavo. Neaišku, kokiu būdu buvo paimti mėginiai, tikriausiai nuo paviršiaus pasėmė, kur buvo didžiausia koncentracija. Tokie duomenys yra nepatikimi ir negali objektyvūs būti nuotekų rūšiai nustatyti. Laive buvo ne pavojingos atliekos, tai buvo nuotekos. Administracinio nusižengimo teisena V. K. atžvilgiu turėtų būti nutraukta.

Liudytojas R. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas. Jis dalyvavo patikrinime. Kelios dienos prieš patikrinimą buvo uoste incidentas dėl taršos naftos produktais, buvo tikrinamos potencialiai galinčios būti susijusios su tuo incidentu įmonės, galimi teršėjai. Vienas iš galimų ūkio subjektų buvo UAB (duomenys neskelbtini). Mėginiai buvo imti iš laisve (duomenys neskelbtini) esančių talpyklų. Jis dalyvavo mėginių ėmime. Mėginius ėmė Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos specialistas D. B.. Mėginius ima aplinkos apsaugos agentūros specialistai, tačiau jie tuo metu jie buvo užsiėmę, todėl jis nuvyko Jūros aplinkos apsaugos inspekciją į jų laboratoriją ir pasiėmė prietaisą - samtį, stiklinę tarą naftos mėginiams paimti ir šaltkrepšius. Mėginiai buvo paimti į tą tarą. Su samčiu kaip teleskopine lazda, jį giliau nuleidi pamaišyti, tuomet paimi. Jie turi maišyti ir maišė. Buvo daromos ir nuotraukos. Buvo maišoma kiekvienoje talpykloje. Tokiu būdu ir buvo paimti mėginiai. Buvo naftos produktų koncentracija tirta. Buvo rasta daug naftos koncentracijos. Kai viršija nustatytą koncentraciją laikoma kaip pavojingos atliekos. Tai negali būti nuotekos. Jie 2019 m. gegužės 16 d. iki 2019 m. liepos 18 d. vykdė pavojingų atliekų laikymą. Laivas (duomenys neskelbtini) daug anksčiau nei UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo laivą buvo tikrinamas. Jis buvo tikrinamas, nes laikė pavojingas atliekas ir įmonė nutraukė veiklą, darbuotojai išsilakstė, direktorius pasislėpė. Duomenų apie tinkamą laikytų tų atliekų išgabenimą nuo to momento gauta nebuvo. Taip pat nebuvo gauta duomenų, kad papildomai buvo priimtos nuotekos, kurios nurodomos pirkimo-pardavimo sutartyje (130 tonų). 2019 m. kovo mėn. UAB (duomenys neskelbtini) buvo tikrintas, buvo rastos tik naftuotos atliekos, kurios laikomis pavojingomis. Patikrinimo metu jie nepateikė pagrindžiančių dokumentų, kad tai buvo nuotekos. Nuotekos negali atsirasti vien todėl, kad laivas buvo perimtas. Laive (duomenys neskelbtini) buvo paliktos būtent pavojingos atliekos. Duomenų dėl papildomų nuotekų priėmimo nebuvo. Per porą mėnesių nebuvo nei judėjimo nieko, t.y. nuo patikrinimo iki UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo laivą. V. K. atžvilgiu surašytas ne vienas administracinio nusižengimo protokolas. Išskaidymas atliktas yra pagal ANK straipsnius. Pagal kiekius susieti su sankcijos dydžiu. Jei byla teisminga teismui tai pagal tą epizodą buvo teikiama teismui nagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Nėra vieno laikotarpio, veika tęstinė, tiesiog atskirais laikotarpiais ji padaryta. Pirkimo-pardavimo sutartimi galima parašyti dvišalėje sutartyje ką tik nori. Jis nepagrindė, kur perkėlė nuodingas nuotekas. Jeigu naujas savininkas apsiima daiktą prižiūrėti ir turi atsakyti už jį. Lijaliniai vandenys buvo palikti laive (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 m. pradėjo veikti Lietuvoje centralizuota atliekų apskaitos sistema, neužtenka vien popierinių važtaraščių pateikti, jei siuntėjas išsiunčia, gavėjas gauna. Lietuvoje tokių duomenų per visą laikotarpį gauta nebuvo.

Liudytojas D. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis tuo metu buvo Jūrų aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas. Laive (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuotas taršos incidentas. Buvo išsiliejimas į Kuršių marias, buvo užteršta Kuršių marių akvatorija. Buvo gautas pranešimas iš Valstybinės uosto direkcijos dispečerio bei buvo gauta vaizdinė medžiaga prie laivo (duomenys neskelbtini). Įvykus taršos incidentui, jie atliko tyrimą. Surašytas protokolas dėl taršos incidento. Buvo įtarimų, kad laive yra saugomos naftuotos atliekos. Vėliau buvo inspektuojamas laivas. Tuo metu, kol jie tyrė taršos incidentą, juos pasikvietė dalyvauti mėginių paėmime, siekiant nustatyti, kokios atliekos talpyklose. Galinėse dvejose talpyklose buvo dyzelinis kuras, visose kitose - naftuotos atliekos. Jis dalyvavo mėginių ėmime. Jis matė, kaip buvo imami mėginiai. Teisės aktai numato, kad privalomas kelių asmenų dalyvavimas. Mėginius ėmė R. M., jis užsakinėjo tuos buteliukus. Tai standartinė procedūra. Jei yra įtarimas, kad atliekami neteisėti veiksmai, yra imami mėginiai. ISO standartu reikia vadovautis. Mėginiai paimami į stiklinę tarą, tuomet turi būti tinkamai užsukami ir užprotokoluoti. Laive buvo 8 talpos. Kartis ant kurios yra plastikinis indas, su juo pasemiamas mėginys. Yra imama iš kelių gylių. Mažiausiai 3 buteliukai yra imami. Du buteliukai siunčiami į laboratoriją ir vienas paliekamas teršėjui. Šitų gairių nagrinėjamu atveju buvo laikomasi. Kai yra naftos teršalai (lijaliniai vandenys) tai yra specialiai imama iš kelių gylių. Kartis įkišama ir ištraukiama, tada supilama į buteliuką. Šiuo atveju buvo imama iš kelių gylių. Iš visų talpyklų buvo paimta po 3 buteliukus stiklinės taros po 250 mililitrų, kuri užsukama kamščiu, ant kamščio dedama folija. Jis 10 metų dirba su pavojingomis atliekomis. Šiuo atveju, jis galėjo iš karto pasakyti, kad tai lijaliniai vandenys, nes buvo specifinis kvapas – dvejose talpyklose buvo dyzelinis kuras, kitose – naftuotos atliekos. Mėginiai imami tik tam, kad patvirtintų teisiškai faktą. Pažymėjo, kad bet kuris inspektorius dirbantis su atliekomis, lengvai pasakytų, kad tai lijaliniai vandenys, nes tai vanduo užterštas naftos produktais.

Liudytojas A. S. (A. S.) teismo posėdžio metu nurodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini). Jis yra laivo (duomenys neskelbtini) kapitonas. Jis 2020 m. lapkričio 16 d. dalyvavo mėginių ėmimo metu. Tą dieną pareigūnai prisistatė, pareigūnai buvo iš dviejų tarnybų. Incidentas buvo kilęs jūroje ir ieškojo kaip tas incidentas įvyko, ieškojo teršėjo pareigūnai. Jie pasakė, kad nori patikrinti iš talpų mėginius. Jie paėmė savo prietaisus. Pareigūnai neturėjo ilgo prietaiso (samčio), kaip paimti tuos mėginius. Jie davė. Tuomet atidarė talpyklas. Ėmė jūreivis mėginius ir pylė į buteliukus, kuriuos užplombavo. Jūreivis ėmė mėginį su tokiu ilgu, metaliniu strypu, ant kurio buvo antgalis, ant kurio buvo kaip puodukas. Tai negamyklinis prietaisas. Buvo iš kiekvienos talpos paimta daug mėginių. Negalėjo pasakyti, ar nuotekos talpyklose buvo išmaišytos, nes nebuvo galima pamatyti.

Iš 2019 m. gegužės 16 d. laivo pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktorės J. Ž. (pardavėjas) ir UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus V. K. (pirkėjas) sudarė laivo (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, kuria UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įsigijo laivą (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 32-34). Iš prie laivo (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2019/1 priedo Nr. 2 priėmimo –perdavimo akto matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) perdavė laivą – tanklaivį (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) su atsargų ir atliekų likučiais – 600 l dyzeliniu kuru, 80 l tepalu, 130 t nuotekų (1 t., b.l. 36).

2020 m. gruodžio 23 d. patikrinimo akte Nr. PA25-277 nurodoma, kad buvo atliktas neplaninis UAB (duomenys neskelbtini) teminis patikrinimas, siekiant įvertinti įmonės vykdomos pavojingų nuotekų tvarkymo veiklos atitikimą teisės aktų reikalavimams. Tiriamas veiklos laikotarpis – 2019 m. gegužės 16 d. (laivo (duomenys neskelbtini) įsigijimas iki 2020 m. lapkričio 26 d. (gautų laivo dokumentų paskutinių įrašu patikra). Patikrinimo išvadose nurodoma, UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 16 d. nuosavybės teise įgijęs laivą (duomenys neskelbtini) kartu su pavojingomis atliekomis ir tapęs šių - 170 tonų - atliekų turėtoju, kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo 2 straipsnio 17 dalyje, pavojingų atliekų tinkamai neidentifikavo ir nedeklaravo jų atliekų apskaitoje, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 13 straipsnio, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių 74 ir 76 punktų reikalavimus, užtraukiant atsakomybę, numatytą Lietuvos Respublikos nusižengimų kodekso 247 straipsnio 33 dalyje (Patikrinimo akto išvadų 1 p.). UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiais nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki 2019 m. liepos 18 d. ir nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. vykdė laive (duomenys neskelbtini) pavojingų atliekų laikymo veiklą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo, taip pat neatlikus atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo planuojamai ūkinei veiklai, konstatuotina, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdoma pavojingų atliekų laikymo veikla yra neteisėta ir vykdoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymus ir kitus teisės aktus (Patikrinimo akto 3 p.). Patikrinimo akto išvadų 3 punkte nurodyti pažeidimai UAB (duomenys neskelbtini) atsakingam asmeniui užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį ir 247 straipsnio 27 dalį (Patikrinimo akto išvadų 4 p.). (2 t., b.l. 13-16).

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas R. M. V. K. 2021 m. kovo 8 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-549-2021 dėl to, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcija 2020-12-23 atliko neplaninį UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą (toliau - Patikrinimas) pagal Inspekcijos 2020-11-16 sprendimą dėl patikrinimo Nr. SPR26-22 ir surašė neplaninio patikrinimo 2020-12-23-aktą Nr. PA25-277. Patikrinimo metu nustatyta, kad V. K. eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, neužtikrino, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 16 d. nuosavybės teise įgijęs laivą (duomenys neskelbtini) kartu su pavojingomis atliekomis ir tapęs šių -170 t - atliekų turėtoju, kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo 2 straipsnio 17 dalyje, pavojingų atliekų tinkamai neidentifikavo ir nedeklaravo jų atliekų apskaitoje pavojingas atliekas, priskiriamas Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-19 įsakymu Nr. 684 1 priedo technologiniam srautui laikotarpiu nuo 2019-06-04 iki 2019-07-18, iš naudojamo laivo (duomenys neskelbtini) surinko ir perdavė atliekas UAB (duomenys neskelbtini) 170 tonas pavojingų atliekų, kurias neteisingai identifikavo, kaip nuotekas, o ne atliekas. Tokiu būdu V. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 33 dalyje. V. K. administraciniu nurodymu, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 33 dalyje, iki 2021 m. kovo 23 d. siūloma sumokėti 70 eurų dydžio baudą (2 t., b.l. 53-54).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-432-932/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018). Nusižengimo esme ANK 609 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma.

Teismas, išklausęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. ir jo atstovo teisme duotus paaiškinimus, teisme duotus liudytojų parodymus, išanalizavus byloje esančius rašytinius duomenis ir pateiktą medžiagą, konstatuoja, jog šioje administracinio nusižengimo byloje V. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas 2021 m. kovo 8 d. surašė administracinio nusižengimo protokolus Nr. AM-AAD-ANR_P-550-2021 ir Nr. AM-AAD-ANR_P-549-2021. Administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-550-2021 surašytas pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį ir 247 straipsnio 27 dalį su administracinio nusižengimo bylos medžiaga perduoti nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Minėtas administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2021 m. kovo 8 d. 2020 m. gruodžio 23 d. patikrinimo akto Nr. PA25-277 pagrindu. Iš 2020 m. gruodžio 23 d. patikrinimo akto išvadų matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiais nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki 2019 m. liepos 18 d. ir nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. vykdė laive (duomenys neskelbtini) pavojingų atliekų laikymo veiklą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo, taip pat neatlikus atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo planuojamai ūkinei veiklai, konstatuotina, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdoma pavojingų atliekų laikymo veikla yra neteisėta ir vykdoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymus ir kitus teisės aktus (Patikrinimo akto 3 p.). Patikrinimo akto išvadų 3 punkte nurodyti pažeidimai UAB (duomenys neskelbtini) atsakingam asmeniui užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį ir 247 straipsnio 27 dalį (Patikrinimo akto 4 p.), todėl surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-550-2021, kuris kaip jau minėta anksčiau, su administracinio nusižengimo bylos medžiaga perduotas nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

2021 m. kovo 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų rezoliucine teisėjos nutartimi teismo posėdis paskirtas 2021 m. balandžio 7 d., 9.00 val.

2021 m. balandžio 6 d. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. atstovas į bylą pateikė papildomus dokumentus, iš kurių matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K. 2021 m. kovo 8 d. buvo surašytas dar vienas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-549-2021 pagal ANK 247 straipsnio 33 dalį (ROIK: 21129216632), kuris taip pat grindžiamas 2020 m. gruodžio 23 d. atlikto patikrinimo rezultatais. V. K. administraciniu nurodymu, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 33 dalyje, iki 2021 m. kovo 23 d. siūloma sumokėti 70 eurų dydžio baudą (2 t., b.l. 53-54).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. teisme nesutiko su administraciniais nusižengimais. Teigė, kad jis laikė nuotekas, o ne pavojingas atliekas. Pažymėjo, kad mėginiai buvo paimti nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos. Taip pat nurodė, kad kitų Institucijos surašytų administracinio nusižengimo protokokolų su administraciniais nurodymais neįvykdė ir administraciniais nurodymais paskirtų baudų nesumokėjo. Paaiškino, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas yra susistabdęs bylas, kol bus išnagrinėtos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos (Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. M. nurodė, kad V. K. atžvilgiu surašytas ne vienas administracinio nusižengimo protokolas. Išskaidymas atliktas yra pagal ANK straipsnius. Pagal kiekius susieta su sankcijos dydžiu. Jei byla teisminga teismui, tai pagal tą epizodą buvo teikiama teismui nagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Nėra vieno laikotarpio, veika tęstinė, tiesiog atskirais laikotarpiais ji padaryta.

ANK 612 straipsnyje nurodoma, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnių dalis, pagal kuriuos atlikti tyrimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą turi teisę tos pačios institucijos pareigūnai, gali būti surašomas vienas administracinio nusižengimo protokolas. Šiuo atveju, jei dėl vieno iš administracinių nusižengimų administracinis nurodymas negali būti surašomas, dėl visų administracinių nusižengimų surašomas protokolas be administracinio nurodymo.

ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, tai, jog kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda šiame skyriuje nustatyta tvarka skiriamos viena arba kelios administracinio poveikio priemonės, numatytos už bet kurį iš padarytų administracinių nusižengimų. Jei už padarytus administracinius nusižengimus šio kodekso straipsniuose ar straipsnio dalyse numatytos tos pačios rūšies administracinio poveikio priemonės, skiriama administracinio poveikio priemonė už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis taikytini ir administracinių nusižengimų bylose.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, teismo vertinimu, V. K. šioje administracinio nusižengimo byloje galimai padaryti administraciniai nusižengimai turėjo būti nagrinėjami su Institucijoje esančia administracinio nusižengimo byla, kurioje V. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 247 straipsnio 33 dalį (ROIK: 21129216632), atsižvelgiant į nusižengimų padarymo laikotarpį, į tai, kad veika galimai atitinka to paties ANK straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius, kaip ir šioje administracinio nusižengimo byloje (ANK 247 str.) ir jas galimai jungia viena tyčia. Vadinasi, V. K. galimai padarė tęstinę veiką. Būtent todėl, vadovaujantis ANK 38 straipsnio ir 612 straipsnio nuostatomis, V. K. atžvilgiu turėjo būti surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolas dėl galimai padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 235 straipsnio 4 dalyje, 247 straipsnio 27 dalyje ir 33 dalyje ir byla turėjo būti perduota nagrinėti teismui.

Teismas pažymi, jog Institucija, nagrinėjanti administracinių nusižengimų bylas, atsižvelgdama į nusižengimų metu galiojusias ANK 38 straipsnio ir 612 straipsnio nuostatas, galėjo ir turėjo surašyti vieną administracinio nusižengimo protokolą. Nors ANK formaliai ir nenurodo administracinių bylų sujungimo galimybės, tačiau pagal pažeidimų metu galiojusio ANK 38 straipsnio 2 dalies prasmę tokie administraciniai nusižengimai turėjo būti nagrinėjami vienoje byloje. Šiuo atveju dėl administracinių nusižengimų surašius atskirus protokolus ir vėliau pažeidimą nagrinėjant atskiroje byloje, buvo sukurta dirbtinė situacija, sunkinanti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį ir pažeidžianti proceso operatyvumo, ekonomiškumo, efektyvumo principus.

Esant išdėstytoms aplinkybėms ir aptartam teisiniam reglamentavimui, teismas konstatuoja, jog V. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų. Nurodyti trūkumai laikytini esminiais, jų negalima pašalinti bylą nagrinėjant teisme, todėl byla grąžintina Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti ir nustatytiems trūkumams ištaisyti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, administracinio nusižengimo protokolas kartu su bylos medžiaga grąžintini administracinio nusižengimo protokolus surašiusiai institucijai - Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos administracinių nusižengimo protokolo trūkumams ištaisyti ir tinkamam administracinio nusižengimo protokolo surašymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 609 straipsniu, 612 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamam V. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalį ir 247 straipsnio 27 dalį, grąžinti Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos administracinių nusižengimo protokolo trūkumams ištaisyti.

Įsiteisėjus nutarčiai, medžiagą grąžinti Institucijai.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.