Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saunera“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saunera“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Saunera“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Saunera“) kreipėsi su skundais į teismą, prašydama: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Departamento Vilniaus skyrius) 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimą byloje Nr. J47-242/2021/J01 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 1); 2) panaikinti Departamento Vilniaus skyriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimą byloje Nr. J47-243/2021/J01 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 2); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Departamento Vilniaus skyriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimu byloje Nr. J47-242/2021/J01 UAB „Saunera“ pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 125 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį jai paskirta 675 Eur bauda. Departamento Vilniaus skyrius 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimu byloje Nr. J47-243/2021/J01 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“ pripažino pareiškėją kaltu padarius pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 1 dalyje, ir pareiškėjui skyrė 450 Eur ekonominę sankciją; pripažino pareiškėją kaltu padarius pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 3 dalyje, ir pareiškėjui skyrė 1 350 Eur baudą; pripažino pareiškėją kaltu padarius pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje, ir pareiškėjui skyrė 1 000 Eur baudą.

3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu Nr. 1, paaiškino, kad buvo netinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai, neatsižvelgta į pareiškėjo pateiktus rašytinius paaiškinimus. Pareiškėjo teigimu, Nutarimas Nr. 1 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatytų administracinio sprendimo reikalavimų. Nei Nutarime Nr. 1, nei 2021 m. birželio 10 d. Departamento Vilniaus skyriaus surašytame Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokole Nr. J47-8 (toliau – ir Protokolas Nr. 1), kurio pagrindu surašytas Nutarimas Nr. 1, nėra nurodyta pažeidimo padarymo data, todėl nėra aišku, kada pažeidimas buvo padarytas ir kokia Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatų redakcija turi būti vadovaujamasi skiriant pareiškėjui baudą. Šiuo atveju, pareiškėjo vertinimu, nebuvo tinkamai – aiškiai ir išsamiai – ištirtas pažeidimas ir nustatyta pažeidimo padarymo data, dėl ko toks patikrinimas laikytinas neobjektyviu ir neteisėtu.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Nutarime Nr. 1 nurodytas faktinis pagrindas nesutampa su toje pačioje aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J47-242/2021/J01 pateiktais duomenimis: Protokole Nr. 1 nurodoma, jog nuoroda laikoma nepateikta dėl to, kad Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau – ir Agentūra) nepateikti prisijungimo duomenys (vartotojo vardas, slaptažodis), kai tuo tarpu Nutarime Nr. 1 nurodoma, jog nuoroda laikoma nepateikta dėl to, kad taikoma duomenų gavimo sąlyga šiuos duomenis gauti tik sutikus nekopijuoti, neplatinti, neatkurti ar neatvaizduoti, bet kokiu būdu ir bet kurioje terpėje viso ir (arba) dalies duomenų turinio be Lietuvos hidroenergetikų asociacijos sutikimo. Nei Departamento Vilniaus skyriaus 2020 m. spalio 22 d. patikrinimo akte Nr. PA65-126 (toliu – ir Patikrinimo aktas Nr. 1), nei Protokole Nr. 1 nebuvo fiksuota faktinė aplinkybė ir motyvas, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1997 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 109 patvirtintų Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) (toliau – ir Tipinės taisyklės) priedo 42.1 ir 42¹ p. reikalavimai neįvykdyti būtent dėl reikalavimo duoti sutikimą dėl duomenų naudojimo.

5. Pareiškėjo teigimu, bylą išnagrinėjusi institucija iš esmės pakeitė Nutarime Nr. 1 pareiškėjui suformuluoto kaltinimo turinį, nurodydama tiek naujas faktines inkriminuojamo pažeidimo aplinkybes (tai, kad norint gauti duomenis taikomas reikalavimas – kreiptis dėl Lietuvos hidroenergetikų asociacijos leidimo visą ir (arba) dalį duomenų turinio kopijuoti, platinti, atkurti ar atvaizduoti, bet kokiu būdu ir bet kurioje terpėje, ir toks reikalavimas apriboja galimybę tokia informacija naudotis ir yra negalimas), tiek visai kitas teisės aktų normas, kurias pareiškėjas pažeidė Protokole Nr. 1 nurodytais veiksmais (Protokole Nr. 1 buvo nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ punktų reikalavimus, o Nutarime Nr. 1 – kad pažeisti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 13 punkto, Informacijos apie aplinką Lietuvos Respublikoje teikimo visuomenei tvarkos aprašo, patvirtinto 1999 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1175 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 18, 22.5, 26 punktų reikalavimai, Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ punktų reikalavimai). Pareiškėjo vertinimu, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas ir Tvarkos aprašas nėra tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimą ir priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai, dėl ko už šių teisės aktų reikalavimų pažeidimus negalėjo būti taikoma atsakomybė Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nutarimo Nr. 1 turinys bei nurodyti dokumentai neįrodo Nutarime Nr. 1 nurodytų pažeidimų padarymo. Protokole Nr. 1 nėra jokių įrodymų, kuriais grindžiamas pažeidimo padarymas.

6. Pareiškėjo vertinimu, Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ punktų pažeidimai Nutarime Nr. 1 nurodyti nepagrįstai. Nors Tipinių taisyklių priedo 42¹ p. nuostata įpareigoja hidroelektrinių (toliau – ir HE) savininkus pateikti ir (ar) patikslinti nuorodas tik į viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, tačiau atsakovas nepagrįstai šį reikalavimą taiko ir Tipinių taisyklių priedo 42.1. punkto nuostatos daliai, įpareigojančiai HE savininkus saugoti duomenis ne trumpiau kaip vienus metus ir nepagrįstai išplečia apimtį, reikalaudamas ir ne trumpiau kaip vienus metus saugomus/prieinamus duomenis saugoti/būti prieinamus viešai. Akcentavo, kad Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. įtvirtinta, kad „viešai“ turi būti pateikiami (saugomi) matavimo duomenys tik realiu laiku, tačiau sąlyga, kad ne trumpiau kaip vienus metus prieinami (saugomi) duomenys taip pat turi būti pateikiami viešai, nėra įtvirtinta. Tipinių taisyklių priedo 42.1 punkte nesant įtvirtintai sąlygai, kad ne trumpiau kaip vienus metus prieinami (saugomi) duomenys turi būti pateikiami viešai, atsakovas skundžiamame sprendime nesant teisinio pagrindo nurodė šiuos pažeidimus: 1) “Įmonės matavimų duomenys nėra viešai prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienerius metus”; 2) „Įmonė neteikia ir (ar) nepatikslina Agentūrai nuorodos į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis“. Rokantiškių HE tvenkinio vandens lygių duomenys, matuojami kas valandą, yra realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) Lietuvos hidroenergetikų asociacijos interneto svetainėje ir jie yra pasiekiami neatlygintinai ir neprisijungus visiems to norintiems (https://hidro.lt/duomenys/). Pareiškėjui nesuprantama, kokiu pagrindu Nutarimą Nr. 1 surašęs pareigūnas galėjo fiksuoti minėtą pažeidimą.

7. Pareiškėjas teigė, kad Tipinių taisyklių priedo 42² p. įpareigoja Agentūrą skelbti HE internetinės svetainės nuorodas, o ne duomenis ar duomenų santraukas (pagal Tvarkos aprašo 22.5 p.), o Tipinių taisyklių priedo 42¹ punkte HE savininką - pateikti ir (ar) patikslinti Agentūrai nuorodas į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis. Tipinių taisyklių 42¹ p. nuostata nenumato HE savininkui privalomos sąlygos užtikrinti, kad tvenkinio vandens lygių duomenys (tiek realiu laiku, tiek ir ne trumpiau kaip vienerius metus saugomi) viešai būtų prieinami Agentūros interneto svetainėje. Juo labiau ir Tipinių taisyklių 42² p. nekelia reikalavimo Agentūrai tokius duomenis viešai skelbti jos interneto svetainėje. Vandens lygių duomenų pateikimas (saugojimas) nuorodoje www.hidro.lt/duomenys/ realiu laiku viešai atitinka Tipinių taisyklių reikalavimus. Lietuvos hidroenergetikų asociacijos interneto svetainėje www.hidro.lt/duomenys/ teikiami duomenys yra realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) ir jie yra pasiekiami neatlygintinai. Pažymėjo, kad realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis kas valandą pamatuoti ir registruoti vandens lygių tvenkinyje ir jo žemutiniame bjefe duomenys, kaip tai numato Tipinių taisyklių priedo 42.1. punktas.

8. Pareiškėjo nuomone, sąvoka „viešas“ nereiškia būtinumo informaciją teikti neatlygintinai, dėl ko, informacijos pateikimas atlygintinai neapibrėžtam subjektų ratui (į kuriuos nepatenka ūkio subjektų veiklos planinius ir neplaninius aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės patikrinimus vykdantys pareigūnai) laikytinas viešu informacijos pateikimu. Tuo tarpu vandens lygių duomenų pateikimas (saugojimas) nuorodoje www.hidro.lt/duomenys/ atitinka Tipinių taisyklių reikalavimą „pateikti informaciją realiu laiku viešai“ bei „būti prieinamiems (saugomiems) ne trumpiau kaip vienus metus“, dėl ko pareiškėjos nuorodos www.hidro.lt/duomenys/ pateikimas Agentūrai pripažintinas tinkamu Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ p. reikalavimo įvykdymu. Pareiškėjas negalėjo padaryti Tvarkos aprašo 18, 22.5, 26 punktų pažeidimų, kadangi nėra subjektas, kuriam būtų taikomi šių punktų reikalavimai. Agentūra nelaikytina aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnu Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo prasme, dėl ko pareiškėjui negalėjo būti nustatytas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 13 punkto pažeidimas.

9. Pareiškėjo teigimu, priimant Nutarimą Nr. 1 akivaizdžiai buvo pažeista jo teisė susipažinti su visais įrodymais, teikti paaiškinimus ir būti išklausytam, kadangi, Nutarime Nr. 1 yra nurodyti pažeidimai ir faktinės aplinkybės, kurie nebuvo aptarti nei Protokole Nr. 1, nei Patikrinimo akte Nr. 1. Atitinkamai, pareiškėjas, teikdamas rašytinius paaiškinimus, neturėjo galimybės išdėstyti savo nuomonės dėl minėtų pažeidimų padarymo, buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam.

10. Pareiškėjas taip pat laikosi pozicijos, jog Patikrinimo aktas Nr. 1 neteisėtas, nes 2020 m. spalio 22 d. atliekant pareiškėjo planinį teminį patikrinimą ir surašant Patikrinimo aktą Nr. 1 teisės aktų reikalavimai nebuvo užtikrinti, nes apie Patikrinimo aktą Nr. 1 pareiškėjas nebuvo informuotas, su Patikrinimo aktu supažindintas tik 2021 m. birželio 10 d., Patikrinimo akte Nr. 1 nenurodytas liudytojas ir nėra jo parašo. 2020 m. rugsėjo 29 d. pareigūnai privalėjo nurodyti pareiškėjui pažeidimo esmę ir pareigą nutraukti pažeidimą, tačiau iš pareigūnų jokių pastabų negavo, o 2020 m. rugsėjo 29 d. patikrinimo kontroliniame klausimyne neatsispindi jokie Tipinių taisyklių ar įstatymų pažeidimai. Pareigūnams pateikti internetiniame puslapyje http://hidro.lt/duomenys/ duomenys tiko ir jokių pastabų dėl Tipinių taisyklių vykdymo pareiškėjui neturėjo. Pareigūnai, vykdydami patikrinimą, vadovavosi negaliojančiomis Rokantiškių tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklėmis (Patikrinimo akto 2 punkte nurodyta, kad vadovautasi 2004-2005 Agentūroje patvirtintomis taisyklėmis, kai tuo tarpu galiojančios taisyklės patvirtintos 2014 m. lapkričio 14 d.).

11. Pareiškėjo tvirtinimu, tariamai padarytas pažeidimas Departamento Vilniaus skyriaus nepagrįstai buvo išskaidytas į dvi dalis, juos įforminant atskirais protokolais, pažeidžiant proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus – siekiant paskirti pareiškėjui dvi ekonomines sankcijas pagal du skirtingus Aplinkos apsaugos įstatymo straipsnius, kai tuo tarpu tiek viename protokole, tiek kitame protokole nurodyti pažeidimai buvo nurodyti iš esmės dėl tų pačių Tipinių taisyklių priedo 42.1, 42¹ punktų reikalavimų įgyvendinimo. Skyrus pareiškėjui sankcijas abiejose bylose pagal abu protokolus, buvo pažeistas konstitucinis non bis in idem (lot. negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas, kadangi pareiškėjas yra du kartus nubaustas už tą patį pažeidimą.

12. Pareiškėjo įsitikinimu, Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. bei 42¹ punktai prieštarauja teisėkūroje taikomam aiškumo principui, reiškiančiam, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas 3 straipsnio 2 dalies 6 punktui), kadangi Tipinių taisyklių priedo 42.1. bei 42¹ punktai suformuluoti neaiškiai, netiksliai ir dviprasmiškai. Pareiškėjo vertinimu, visi neaiškumai, kylantys iš netiksliai ir dviprasmiškai suformuluotos teisės normos, turi būti aiškinami ūkio subjekto, kurio atžvilgiu teisės norma taikoma, naudai, priešingu atveju būtų pažeidžiami konstitucinis teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principai.

13. Pareiškėjas, skunde dėl Nutarimo Nr. 2 nurodė, kad šio Nutarimo turinys bei nurodyti dokumentai neįrodo Nutarime Nr. 2 nurodytų pažeidimų padarymo. Dėl pažeidimo, numatyto Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 1 dalyje, paaiškino, kad Rokantiškių tvenkinio žemutinio bjefo hidrometrinė matuoklė yra gerai matoma. Tai patvirtina pridedama nuotrauka, kurioje matyti matuoklės padalos, gerai įžiūrimi apačioje esantys skaičiai. 2021 m. kovo 23 d. Departamento Vilniaus valdybos surašyto patikrinimo akto Nr. (18.1)-PA-807 (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. 2) priede pateikiama fotolentelė yra neobjektyvi, joje užfiksuota ne pareiškėjui, o Žuvininkystės tarnybai prie ŽŪM priklausančios hidrometrinės matuoklės nuotrauka. 2021 m. sausio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvos rytiniame pakraštyje siekė -4,1 -4,7 °C, o žemiausia buvo nukritus iki -18,5 -28,6 °C, taigi, natūralu, kad atlikto patikrinimo metu hidrometrinė matuoklė galėjo būti paveikta gamtinių sąlygų. Teismui vertinant, kad yra pagrindas taikyti pareiškėjui atsakomybę pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 1 dalį, prašo Departamento Vilniaus skyriaus paskirtą baudą sumažinti.

14. Pareiškėjas dėl pažeidimo, numatyto Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 3 dalyje pažymėjo, kad tam, kad būtų pagrindas taikyti Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 3 dalį, privalo būti nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo padarė nustatyta tvarka išduoto tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimą leidžiančio dokumento nustatytų reikalavimų pažeidimą. Šiuo atveju konstatuotas Tipinių taisyklių 7 punkto, Rokantiškių tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2014 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. AV-366 (toliau – ir Rokantiškių tvenkinio taisyklės) 11.7.2., 13.9. ir 14.1. punktų, ir Vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas. Tipinės taisyklės, atitinkamai, ir Rokantiškių tvenkinio taisyklės (kadangi parengtos pagal Tipinių taisyklių priedo pavyzdį) nėra teisės aktų nustatyta tvarka išduotas tvenkinio naudojimą leidžiantis dokumentas. Atsakomybė pareiškėjui Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 3 dalies pagrindu negali būti taikoma, kadangi teisės aktai, kurių pažeidimai nurodyti Nutarime, nelaikytini teisės aktų nustatyta tvarka išduotais tvenkinio naudojimą leidžiančiais dokumentais, už kuriuose numatytų reikalavimų pažeidimą skiriama bauda pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 3 dalį.

15. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl nustatyto aukščiausio leistino vandens lygio, teigė, kad priešingai nei nurodyta Nutarime Nr. 2, Rokantiškių HE tiek laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 12 d., tiek laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. neviršijo Rokantiškių tvenkinio taisyklėse nustatyto aukščiausio leistino vandens lygio (toliau – ir AVL), kuris, vadovaujantis taisyklių 11.1.2.1. p., yra 135.48 m, o ne 135.22 m, kaip teigiama Nutarime Nr. 2. Departamento Vilniaus skyrius nepagrįstai taikė Rokantiškių tvenkinio taisyklių 14.1. p., kuris galioja tik esant normalioms sąlygoms, o 14.3. p. nurodyta, kad Rokantiškių tvenkinio vandens lygis turi būti reguliuojamas, kad nepakiltų aukščiau AVL. Rokantiškių tvenkinio taisyklių 14.4. p. nurodyta, kad Rokantiškių tvenkinyje vandens lygis gali pakilti iki 0,3 m. virš normaliai patvenkto vandens lygio (toliau – ir NPL). Nei Patikrinimo akte Nr. 2, nei Protokole Nr. 2, nei Nutarime Nr. 2 nepateikta jokių argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, kad abiem laikotarpiais vyravo normalios sąlygos. Abiem laikotarpiais vyravo nenormalios sąlygos, nes Lietuvos Hidrometeorologijos tarnyba 2020 metų antroje pusėje paskelbė hidrologinę sausrą, kuri tęsėsi ir 2021 metais.

16. Pareiškėjo teigimu, Patikrinimo akte Nr. 2, Protokole Nr. 2, Nutarime Nr. 2 užfiksuoti klaidingi, tikrovės neatitinkantys duomenys, kad nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas viršijo Rokantiškių tvenkinio viršutinio bjefo maksimalų (aukščiausią) vandens lygį (135,22 m) 144 kartus, o nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. viršijo Rokantiškių tvenkinio viršutinio bjefo maksimalų (aukščiausią) vandens lygį (135,22 m) 23 kartus. Iš Rokantiškių HE informacinės sistemos matosi, kad nuo 2020 m. gruodžio 17 d. 16.00 val. iki 2020 m. gruodžio 18 d. 10.16val. Rokantiškių HE neveikė.

17. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl minimalaus gamtosauginio depito praleidimo teigė, kad prielaidoms ir spėliojimams pagrįsti Nutarime Nr. 2 remiamasi Patikrinimo akto Nr. 2 diagramomis Nr. 1, 2, 3, 4, kuriose nurodyti vandens lygių duomenys užfiksuoti 2020 m. vasario 29 d., kai tuo tarpu Nutarime Nr. 2 nurodyta, kad pažeidimai padaryti nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 12 d., nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (viršytas Rokantiškių tvenkinio viršutinio bjefo maksimalus (aukščiausias) vandens lygis) ir 2021 m. sausio 12 d. (Vilnios upėje debitas sumažėjęs iki 1,62 m3/s). Nutarime Nr. 2 remiamasi Patikrinimo akte Nr. 2 minimoje LHMT pažymoje pateiktais Vilnios upėje matavimo stoties Vilnia – Vilnius 2021 m. sausio 12 d. kasvalandiniais vandens lygio ir vandens debito duomenimis ir teigiama, kad Vilnios upėje fiksuojami vandens debitai mažesni už gamtosauginį 2 m3/s Vilnios upės debitą. Tačiau šiuo atveju aktualūs yra ne Vilnios upėje, o Rokantiškių tvenkinio viršutiniame bjefe fiksuojami gamtosauginio vandens debitai.

18. Pareiškėjas pažymėjo, jog Nutarime Nr. 2, Patikrinimo akte Nr. 2, Protokole Nr. 2 nėra nurodytas pažeidimo – per Rokantiškių HE nepraleidžiamas (dirbtinai sulaikomas Vilnios upės vanduo Rokantiškių tvenkinio aukštutiniame bjefe) nustatytas gamtosauginis debitas 1,89 m3/s. – padarymo laikas, dėl ko nėra aišku, kada pažeidimas buvo padarytas, suponuojant nepagrįstą iliuziją, kad minimas pažeidimas nuolat daromas. Pareiškėjui tvenkinyje matavimo ir registravimo priemonėmis gaunamus duomenis neatlygintinai realiu laiku viešai pateikiant (saugant) internete (nuorodoje http://hidro.lt/duomenys/) ir pateikiant nuorodą į šiuos duomenis Agentūrai, 2020 m. gruodžio 22 d. privalomojo nurodymo Nr. PN11-43 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) davimo momentu jokio pažeidimo nebuvo daroma ir esamuoju momentu nėra daroma. Pareiškėjas pažymėjo, jog kartu su šiuo skundu pateikti dokumentai bei nurodyti argumentai patvirtina, kad laikotarpiais nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 12 d. ir nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., priešingai nei nurodoma Nutarime Nr. 2, buvo užtikrintas Rokantiškių tvenkinio viršutinio bjefo aukščiausias vandens lygis, kuris, vadovaujantis Rokantiškių tvenkinio taisyklių 11.1.2.1. p., yra 135.48 m, o ne 135.22 m, kaip teigiama Nutarime Nr. 2, dėl ko ir reikalavimas išlaikyti gamtosauginius debitus buvo įgyvendintas, pareiškėjas per Rokantiškių hidroelektrinę praleido Rokantiškių tvenkinio taisyklių nustatytą gamtosauginį debitą 1,89 m3/s, tuo tarpu, Nutarimas Nr. 2 buvo priimtas remiantis abejotinais duomenimis ir kitais įrodymais, kurie nepagrindžia pareiškėjo atliktų teisės aktų pažeidimo, todėl Nutarimas Nr. 2 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto, yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

19. Dėl pažeidimo, numatyto Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje pareiškėjas paaiškino, kad Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. įtvirtinta, kad „viešai“ turi būti pateikiami (saugomi) matavimo duomenys tik realiu laiku, tačiau sąlyga, kad ne trumpiau kaip vienus metus prieinami (saugomi) duomenys taip pat turi būti pateikiami viešai, nėra įtvirtinta. Tipinių taisyklių priedo 42.1 punkte nesant įtvirtintai sąlygai, kad ne trumpiau kaip vienus metus prieinami (saugomi) duomenys turi būti pateikiami viešai, spręstina, kad Agentūra nesant teisinio pagrindo atsisako skelbti pareiškėjos pateiktą nuorodą. Rokantiškių HE tvenkinio vandens lygių duomenys, matuojami kas valandą, yra realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) Lietuvos hidroenergetikų asociacijos interneto svetainėje ir jie yra pasiekiami neatlygintinai ir neprisijungus visiems to norintiems (https://hidro.lt/duomenys/). Tipinių taisyklių priedo 42² p. įpareigoja Agentūrą skelbti HE internetinės svetainės nuorodas, o ne duomenis ar duomenų santraukas, o Tipinių taisyklių priedo 42¹ p. HE savininką – pateikti ir (ar) patikslinti Agentūrai nuorodas į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis. Tipinių taisyklių 42¹ p. nuostata nenumato HE savininkui privalomos sąlygos užtikrinti, kad tvenkinio vandens lygių duomenys (tiek realiu laiku, tiek ir ne trumpiau kaip vienerius metus saugomi) viešai būtų prieinami Agentūros interneto svetainėje. Juo labiau ir Tipinių taisyklių 42² p. nekelia reikalavimo Agentūrai tokius duomenis viešai skelbti jos interneto svetainėje. Vandens lygių duomenų pateikimas (saugojimas) nuorodoje www.hidro.lt/duomenys/ realiu laiku viešai atitinka Tipinių taisyklių reikalavimus. Visuomenės informavimo nuostatos suponuoja, jog viešoji informacija privalo būti nemokama tik tais atvejais, kai ją teikia valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (su išimtimi dėl mokesčio už paslaugos teikimą ėmimo), tuo tarpu, privatiems juridiniams asmenims nėra numatyta reikalavimo teikti viešąją informaciją apie savo veiklą nemokamai, kas taip pat reiškia, jog viešos informacijos atlygintinumas savaime neapsprendžia tokios informacijos viešumo.

20. Dėl Patikrinimo aktų Nr. 1 ir Nr. 2, Protokolo Nr. 2 neteisėtumo ir padarytų procedūrinių pažeidimų atliekant pareiškėjo planinį teminį patikrinimą ir 2020 m. spalio 22 d. surašant Patikrinimo aktą Nr. 1, pažymėjo, kad apie 2020 m. spalio 22 d. Patikrinimo aktą Nr. 1 pareiškėjas nebuvo informuotas, su Patikrinimo aktu Nr. 1 buvo supažindintas 2021 m. birželio 10 d.; Patikrinimo akte Nr. 1 nenurodytas liudytojas ir nėra jo parašo; 2020 m. rugsėjo 29 d. pareigūnai privalėjo nurodyti pareiškėjui pažeidimo esmę ir pareigą nutraukti pažeidimą, tačiau iš pareigūnų jokių pastabų negavo, o 2020 m. rugsėjo 29 d. patikrinimo kontroliniame klausimyne neatsispindi jokie Tipinių taisyklių ar įstatymų pažeidimai. Išvados, jog „UAB “Saunera” neteikia ir (ar) nepatikslina Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodos į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis” ir “matavimų duomenys nėra realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failų formatu. Matavimų duomenys nėra viešai prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus” yra melagingos. Pats faktas, kad pareigūnai galimai galėjo Agentūros administruojamame interneto tinklapyje nerasti kažkokios informacijos, nereiškia, kad jos neturi Agentūra.

21. Pareiškėjo įsitikinimu, atliekant pareiškėjo neplaninį terminį patikrinimą ir 2021 m. kovo 23 d. surašant Patikrinimo aktą Nr. 2 teisės aktų reikalavimai taip pat nebuvo užtikrinti, nes apie 2021 m. kovo 23 d. Patikrinimo aktą Nr. 2 pareiškėjas nebuvo informuotas; Patikrinimo akte Nr. 2 nenurodytas liudytojas ir nėra jo parašo; pareigūnai, tikrindami pareiškėją, privalėjo nurodyti pažeidimo esmę ir pareigą nutraukti pažeidimą, tačiau iš pareigūnų jokių pastabų negavo; pareiškėjui nebuvo pateikti ir net nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su Patikrinimo akte Nr. 2 minimais dokumentais, t. y. su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie AM Stebėjimų departamento Hidrologinių stebėjimų skyriaus 2021 m. sausio 12 d. pažyma Nr. (8.42-10)-B8-272 ir su AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažyma. Mano, kad Nutarimas Nr. 2 yra teisiškai nepagrįstas ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d. reikalavimų, todėl yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

22. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjo skundu dėl Nutarimo Nr. 1 nesutiko, prašė jį atmesti.

23. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas neužtikrino, kad iki 2021 m. sausio 19 d. būtų įvykdyti Privalomojo nurodymo reikalavimai. Departamento Vilniaus skyrius Nutarime Nr. 1 nurodo, kad pareiškėjo Agentūrai pateiktos nuorodos į viešus duomenis Agentūra negali paskelbti, negavus iš pareiškėjo prisijungimo duomenų (vartotojo vardas, slaptažodis). Atitinkamai, Departamento Vilniaus skyrius konstatavo Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimą. Pažymėjo, kad esant situacijai, kai pareiškėjas Agentūrai neteikia tiesioginiu ir realiu laiku gaunamų duomenų, o juos patikrinti Agentūra gali tik pareiškėjui suteikus prieigą, yra pažeidžiamos teisės aktų nuostatos ir pagrįstai yra priimtas nutarimas skirti sankciją. Atkreipė dėmesį, kad patikrinimo aktai pagal formuojamą teismų praktiką tėra tarpinis dokumentas, negalintis būti skundo dalyku, todėl neatsikirtinėja į skundo argumentus, kuriuose ginčijami patikrinimo aktai.

24. Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjo skundu dėl Nutarimo Nr. 2 panaikinimo, nes nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas viršijo Rokantiškių tvenkinio viršutinio bjefo maksimalų (aukščiausią) vandens lygį (135, 22 m) 144 kartus, nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. viršijo Rokantiškių tvenkinio viršutinio bjefo maksimalų (aukščiausią) vandens lygį (135, 22 m) 23 kartus. Pareiškėjas per Rokantiškių hidroelektrinę (toliau - HE) nepraleidžia (dirbtinai sulaiko Vilnios upės vandenį Rokantiškių tvenkinio aukštutiniame bjefe) nustatyto gamtosauginio debito 1, 89 m3/s. Priimant šį Nutarimą buvo laikoma, kad pareiškėjas kaltas dėl nepakankamo vandens debito, t. y. jis turėjo ir galėjo žinoti, kad vandens debitas nepakankamas ir kad neigiamai paveiks aplinką, bet dėl nerūpestingumo neužtikrino, kad jis būtų tinkamas. Tuo pareiškėjas pažeidė Vandens įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas hidrotechnikos statinių naudotojų pareigas ir už tai Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 3 dalyje yra numatyta sankcija. Nors įmonė teigė, kad aukščiausio leistino vandens lygio (AVL) neviršijo, tačiau anot atsakovo, turėjo neviršyti normaliai patvenkto vandens lygio (NPL). Aukščiausias leistinas vandens lygis (AVL) aktualus potvynio metu (taisyklių 11.1.2). Iš taisyklių matyti, kad normalus vandens lygis yra nustatytas. Vandens lygis potvynio metu yra maksimalus kurį gali atlaikyti užtvanka. Yra pavojinga laikytis šio lygio. Įmonė teigia, kad jie nieko nepažeidė neviršiję potvynio lygio.

25. Atsakovo teigimu, pareiškėjo Agentūrai pateiktos nuorodos į viešus duomenis Agentūra negali paskelbti, negavus iš pareiškėjo prisijungimo duomenų (vartotojo vardas, slaptažodis). Atitinkamai, Departamento Vilniaus skyrius konstatavo Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimą. Pažymėjo, kad esant situacijai, kuomet pareiškėja Agentūrai neteikia tiesioginiu ir realiu laiku gaunamų duomenų, o juos pažiūrėti Agentūra gali tik pareiškėjui suteikus prieigą yra pažeidžiamos teisės aktų nuostatos, todėl pagrįstai yra priimtas Nutarimas Nr. 2 skirti sankciją pareiškėjui.

II.

26. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 13 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Saunera“ skundus atmetė.

27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Nutarimo Nr. 1, kuriuo pareiškėjui paskirta 675 Eur bauda, ir Nutarimo Nr. 2, kuriuo pareiškėjui paskirtos 450 Eur, 1 350 Eur ir 1 000 Eur baudos, teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Teismas, pasisakydamas dėl Nutarimo Nr. 1 teisėtumo ir pagrįstumo, nustatė, kad Departamento Vilniaus skyriaus Patikrinimo akte Nr. 1 nurodyta, kad Departamento Vilniaus skyriaus vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai patikrino UAB „Saunera“ priklausančią HE, esančią (duomenys neskelbtini) ir planinio teminio patikrinimo metu nustatė, kad UAB „Saunera“ vykdo vandens lygių svyravimų matavimus tvenkinyje ir jo žemutiniame bjefe. Matavimai atliekami kas valandą ir registruojami automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis, tačiau matavimų duomenys nėra realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failų formatu. Matavimų duomenys nėra viešai prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus. UAB „Saunera“ neteikia ir (ar) nepatikslina Agentūrai nuorodos į hidroelektrinės interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis. Pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymų patvirtinti Tipinių taisyklių 42.1 ir 42¹ punktų reikalavimai.

29. Teismas taip pat nustatė, kad 2021 m. birželio 10 d. Departamento Vilniaus skyriaus viršininkas surašė Protokolą Nr. 1, kuriame nurodyta, kad Patikrinimo akte Nr. 1 užfiksuotais veiksmais buvo pažeisti Tipinių taisyklių 42.1 ir 42¹ punktų reikalavimai. Pažymėta, kad atsakomybė už tai numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas Departamento direktoriui 2021 m. birželio 18 d. pateikė skundą dėl Patikrinimo akto Nr. 1. Pareiškėjas pateikė Departamento skyriui 2021 m. liepos 8 d. paaiškinimą dėl Protokolo Nr. 1 bei prašė nutraukti pareiškėjo atžvilgiu bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo pagal surašytą Protokolą. Tačiau Departamento Vilniaus skyrius 2021 m. rugsėjo 14 d. priėmė nutarimą byloje Nr. J47-242/2021/J01 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo. Nutarime konstatuota, kad įmonė neteikia ir (ar) nepatikslina Agentūrai nuorodos į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, o įmonės atsisakymas Agentūrai pateikti prisijungimo duomenis (vartotojo vardas, slaptažodis) prisijungti prie Rokantiškių HE vandens lygių matavimo duomenų, tokių duomenų gavimo sąlyga šiuos duomenis gauti tik sutikus nekopijuoti, neplatinti, neatkurti ar neatvaizduoti, bet kokiu būdu ir bet kokioje terpėje viso ir (arba) dalies duomenų turinio be Lietuvos hidroenergetikų asociacijos sutikimo, akivaizdžiai pažeidžia Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 13 punkto, Tvarkos aprašo 18, 22.5, 26 punktų reikalavimus, Tipinių taisyklių 42.1., 42¹ punktų reikalavimus. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, nutarta pripažinti pareiškėją kaltu padarius pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 1 dalyje ir skirti 675 Eur baudą.

30. Pirmosios instancijos teismas apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad prie tvenkinio įrengtos HE savininkai turi pareigą užtikrinti, kad vandens lygio duomenys realiu laiku būtų viešai pateikiami (saugomi) internete (. xlsx) arba (. ods) failų formatu. Be to, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę gauti iš juridinių ir fizinių asmenų informaciją, reikalingą užkirsti kelią aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams, išaiškinti pažeidimus ir nustatyti pažeidėjus, patraukti juos atsakomybėn, taip pat, gauti informaciją apie ūkinės veiklos poveikį aplinkai, informaciją, susijusią su mokesčiais už aplinkos teršimą bei gamtos išteklių naudojimą.

31. Teismas nesutiko su pareiškėjo vertinimu, kad Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. nėra įtvirtinta sąlyga, kad ne trumpiau kaip vienus metus prieinami (saugomi) duomenys taip pat turi būti pateikiami viešai. Teismas vertino, jog yra priešingai, t. y. Tipinių taisyklių 42.1. papunktis aiškiai nustato prie tvenkinio ar patvenkto ežero įrengtos HE savininkų pareigą vandens lygį ne tik kas valandą matuoti ir registruoti, bet ir užtikrinti, kad šie duomenys realiu laiku būtų viešai pateikiami (saugomi) internete (. xlsx) arba (. ods) failų formatu būtent ne trumpiau kaip vienus metus. Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl to, kad pareiškėja Agentūrai pateikė informaciją apie Rokantiškių HE saugomus duomenis, tačiau nepateikė prisijungimo duomenų. Teismas nepagrįstu laikė pareiškėjo argumentą, kad vandens lygių duomenų pateikimas (saugojimas) nuorodoje www.hidro.lt/duomenys/ realiu laiku viešai atitinka Tipinių taisyklių reikalavimus.

32. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo Nutarime Nr. 1, atsiliepime pateikto žodžio „viešas“ reikšmės aiškinimu. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pagrįstai rėmėsi Lietuvių kalbos žodyne žodžio „viešas“ pateiktomis reikšmėmis: 1) visiems skirtas, visuomenės naudojamas; 2) atviras, visiems žinomas, prieinamas, neslaptas; 3) aiškiai matomas, esantis aikštėje, nepridengtas, todėl atsižvelgęs į tai, sprendė, kad internetinės svetainės www.hidro.lt/duomenys, kai HE vandens lygių istorijos duomenys prieinami tik sumokėjus tam tikrą mokestį, yra viešai neprieinami (neskelbiami) ir neatitinkantys Tipinių taisyklių 42.1 ir 42¹ punktų reikalavimų. Teismas akcentavo, jog Tipinių taisyklių 42¹, 42² punktų turinio matyti, kad šių teisės normų tikslas yra sudaryti galimybę visai suinteresuotai visuomenei matyti viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, o tokių duomenų pateikimą apmokestinant, toks tikslas negali būti pasiekiamas.

33. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, jog Nutarime Nr. 1 pakeistas pareiškėjui suformuluoto kaltinimo turinys, pažymėjo, kad Protokole Nr. 1 nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė Tipinių taisyklių 42.1 ir 42¹ punktų reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 1 dalyje. Nutarime Nr. 1 nurodyti veiksmai pažeidžia Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 13 punkto, Tvarkos aprašo 18, 22.5, 26 punktų reikalavimus, Tipinių taisyklių 42.1., 42¹ punktų reikalavimus, kuriuos teismas pripažino pareiškėją padariusį.

34. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl tariamų procedūrinių pažeidimų, surašant Patikrinimo aktą Nr. 1, pažymėjo, jog byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Patikrinimo aktas Nr. 1 surašytas vykdant planinį teminį patikrinimą. Iš Patikrinimo akto matyti, kad planinį teminį patikrinimą atliko Departamento Vilniaus skyriaus vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, dalyvaujant UAB „Saunera“ direktoriui, Patikrinimo aktas registruota siunta išsiųstas 2020 m. spalio 23 d. Pareiškėjo teigimu, jis siųsto Patikrinimo akto Nr. 1 negavo, tačiau iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas gavo 2020 m. gruodžio 22 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PN11-43, priimtą remiantis Patikrinimo aktu Nr. 1, ir dėl jo įvykdymo Departamentui teikė 2020 m. gruodžio 23 d. raštą. Taigi, Patikrinimo akte Nr. 1 nustatyti duomenys pareiškėjui buvo žinomi.

35. Teismas, įvertinęs skundžiamą Nutarimą, pripažino, kad jis atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas padarė išvadą, kad skundžiamas Nutarimas Nr. 1 savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, pagrindinės procedūros ir teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti, naikinti skundžiamo Nutarimo Nr. 1 pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundą šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą.

36. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl Nutarimo Nr. 2 teisėtumo ir pagrįstumo, nustatė, kad Departamento Vilniaus valdybos Aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas, remdamasis 2020 m. spalio 22 d. Patikrinimo akto Nr. 1 išvadomis, 2020 m. gruodžio 22 d. surašė pareiškėjui privalomąjį nurodymą Nr. PN11-43, kuriuo nurodė iki 2021 m. sausio 19 d.: „remiantis privalomojo nurodymo 4 punkte pateikta informacija, UAB „Saunera“ užtikrinti, kad Rokantiškių tvenkinio žemutiniame bjefe vandens lygių duomenys būtų realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failų formatu, vandens lygių duomenys būtų prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus, vandens lygių duomenis teikti pagal Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdžio 5 priedą; pateikti ir (ar) patikslinti Agentūrai nuorodas į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis“.

37. Teismas nustatė, kad 2021 m. kovo 23 d. Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, atlikę neplaninį teminį patikrinimą dėl Rokantiškių tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių laikymosi ir Privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymo, patikrino pareiškėjai priklausančią HE, esančią Užtvakos g. 1A, Vilniuje, ir surašė patikrinimo aktą Nr. 2. Patikrinimo metu nustatė, kad pagal Rokantiškių tvenkinio taisyklių 14 punktą vandens lygis normaliomis sąlygomis negali pakilti daugiau kaip 0,1 m virš NPL (normaliai patvenktas vandens lygis – 135,12 m) ir ar nukristi žemiau 0,1 m žemiau NPL, vandens lygio pokytis per parą normaliomis sąlygomis negali viršyti 0,2 m, t. y. UAB „Saunera“ iki 2021 m. sausio 19 d. neužtikrino, kad būtų įvykdyti Privalomojo nurodymo reikalavimai, tuo pažeisdama Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

38. Pirmosios instancijos, be kita ko, nustatė, kad Departamento Vilniaus skyrius 2021 m. birželio 10 d. surašė Protokolą Nr. 2, kuriame nurodoma, jog protokole nurodytais veiksmais buvo pažeisti Tipinių taisyklių 7 p., Rokantiškių tvenkinio taisyklių 14.1., 13.9., 11.7.2., 41. p. ir Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Nurodoma, jog įrodymai, kuriais grindžiamas pažeidimų padarymas – Patikrinimo aktas Nr. 2. Pareiškėjas pateikė Departamento direktorei bei Departamento Vilniaus valdybai 2021 m. kovo 29 d. skundą dėl Patikrinimo akto Nr. 2 bei 2021 m. birželio 17 d. skundą dėl Patikrinimo akto Nr. 2, kuriais pareiškėjas pateikė savo nesutikimo su Patikrinimo akte Nr. 2 išdėstytomis aplinkybėmis ir pažeidimais motyvus. Pareiškėjas taip pat pateikė 2021 m. liepos 8 d. paaiškinimą dėl Protokolo Nr. 2 bei Aplinkos apsaugos inspekcijai 2020 m. gruodžio 23 d. teiktą raštą „Dėl 2020-12-22 privalomojo nurodymo Nr. PN11-43 įvykdymo“, kuriame teigė, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas, tačiau Departamento Vilniaus skyrius priėmė Nutarimą Nr. 2, kuriame pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo: 1) 125 straipsnio 1 dalyje ir pareiškėjui skirta 450 Eur ekonominė sankcija; 2) 125 straipsnio 3 dalyje ir pareiškėjui skirta 1 350 Eur ekonominė sankcija; 3) 126 straipsnio 1 dalyje ir pareiškėjui skirta 1 000 Eur ekonominė sankcija.

39. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad Rokantiškių HE nepraleidžia (dirbtinai sulaiko Vilnios upės vandenį Rokantiškių tvenkinio aukštutiniame bjefe) nustatyto gamtosauginio vandens debito 1,89 m3/s. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad atsakovas rėmėsi prielaidomis ir spėlionėmis, nes jis rėmėsi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Hidrologinių stebėjimų skyriaus 2021 m. sausio 21 d. raštu Nr. (8.42-10)-BB-272, kuriame nurodyta, kad LHMT specialistai 2021 m. sausio 12 d. atliko matavimus Vilnios upėje prie Rokantiškių HE tvenkinio.

40. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Patikrinimo akte Nr. 2 atvaizduotas diagramas, konstatavo, jog neturi pagrindo nesutikti su atsakovo išvadomis, kad pareiškėjas su tikslu pagaminti elektros energiją kaupia vandenį Rokantiškių tvenkinio aukštutiniame bjefe, išjungus turbiną Rokantiškių HE krenta vandens lygis Rokantiškių tvenkinio žemutiniame bjefe ir Vilnios upėje, vandens debitas Vilnios upėje tampa mažesnis nei nustatytas gamtosauginis vandens debitas. Įjungus turbiną ir per ją praleidžiant vandenį, gaminama elektros energija, tuo metu Rokantiškių tvenkinio žemutiniame bjefe ir Vilnios upėje kyla vandens lygis. Taigi Vilnios upės vandens lygių svyravimai priklauso nuo Rokantiškių HE veiklos. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nepraleidžia per Rokantiškių hidroelektrinę gamtosauginio vandens debito 1,89 m3/s, todėl Vilnios upėje užfiksuoti vandens debitai, mažesni už gamtosauginį 2,0 m3/s Vilnios upės vandens debitą. Todėl teismas sprendė, jog atsakovas, įvertinęs pareiškėjo veiksmus, pagrįstai pripažino Tipinių taisyklių 7 p. ir Rokantiškių tvenkinio taisyklių 11.7.2., 13.9. ir 14.1. p., ir Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. pažeidimą, ko pasekoje pripažino padariusį pažeidimą, nustatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 3 dalyje. Už šį pažeidimą pareiškėjui paskirta 1 350 Eur bauda, t. y. bauda, atitinkanti baudos vidurkį. Paskirtos baudos dydis yra proporcingas ir teisingas padarytam pažeidimui.

41. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas Privalomojo nurodymo įvykdymą sieja su Rokatiškių HE tvenkinio vandens duomenų pateikimu (saugojimu) internetiniame puslapyje http://hidro.lt/duomenys/, tačiau pažymėjo, jog internetinės svetainės www.hidro.lt/duomenys, kai HE vandens lygių istorijos duomenys prieinami tik sumokėjus tam tikrą mokestį, yra viešai neprieinami (neskelbiami) ir neatitinkantys Tipinių taisyklių 42.1 ir 42¹ punktų reikalavimų. Tuo remiantis sprendė, kad pareiškėjas Privalomojo nurodymo tinkamai neįvykdė, todėl atsakovas Nutarime Nr. 2 pagrįstai nutarė pareiškėją pripažinti kaltu padarius pažeidimą, nustatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje ir skirti jame numatytą baudos vidurkį (1 000 Eur).

42. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas teigia, kad apie 2021 m. kovo 23 d. Patikrinimo aktą Nr. 2 nebuvo informuotas, tačiau iš byloje esančio pareiškėjo 2021 m. kovo 29 d. skundo Departamento Vilniaus valdybai „Skundas dėl neteisėtai ir klaidingai surašyto 2021 m. kovo 23 d. patikrinimo akto Nr.(18.1)-PA-807“ matyti, kad visgi apie Patikrinimo aktą Nr. 2 pareiškėjui buvo žinoma, jis pasinaudojo savo teise į gynybą.

43. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, skirdamas baudą pareiškėjui už Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 1, 3 dalies, 126 straipsnio 1 dalies pažeidimą vertino visas su padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes, surinktus įrodymus, tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus. Vertino, kad paskirtas baudos dydis yra proporcingas pareiškėjo padarytam pažeidimui, skiriant tokio dydžio baudą bus pasiekti teisinės atsakomybės tikslai.

44. Pirmosios instancijos teismas nusprendęs, kad nėra tikslinga stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eA-3608-520/2021, pareiškėjo prašymo dėl bylos sustabdymo netenkino.

III.

45. Pareiškėjas UAB „Saunera“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundus. Pareiškėjas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei pridėti prie bylos medžiagos kartu su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus.

46. Pareiškėjas dėl Nutarimo Nr. 1 teisėtumo ir pagrįstumo pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas, ir kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju sprendimo motyvuojamojoje dalyje nebuvo argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus, nebuvo nustatytos aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kada buvo padarytas pažeidimas. Šiuo atveju nepakako tik užfiksuoti pažeidimą, turėjo būti nustatyta pažeidimo padarymo data, taip pat, Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatų redakcija, kuria vadovautasi skiriant pareiškėjui baudą.

47. Pareiškėjas teigia, kad teismas nenagrinėjo jo argumentų dėl konstitucinio non bis in idem (lot. draudimas bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką) principo pažeidimo. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo tariamai padarytas pažeidimas nepagrįstai buvo išskaidytas į dvi dalis, juos įforminant atskirais protokolais, pažeidžiant proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus – siekiant paskirti pareiškėjui dvi ekonominio pobūdžio sankcijas pagal du skirtingus Aplinkos apsaugos įstatymo straipsnius, kai tuo tarpu Protokoluose buvo nurodyti iš esmės tie patys pažeidimai, už kuriuos pareiškėjas buvo nubaustas du kartus.

48. Pareiškėjas nurodo, jog teismas neanalizavo pareiškėjo argumentų, kad Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. bei 42¹ p. prieštarauja teisėkūroje taikomam aiškumo principui, reiškiančiam, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, kadangi šiuo atveju akivaizdu, kad Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. bei 42¹ p. suformuluoti neaiškiai, netiksliai ir dviprasmiškai. Pareiškėjo vertinimu, visi neaiškumai, kylantys iš netiksliai ir dviprasmiškai suformuluotos teisės normos, turi būti aiškinami ūkio subjekto, kurio atžvilgiu teisės norma taikoma (pareiškėjo), naudai, priešingu atveju būtų pažeidžiami konstitucinis teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principai.

49. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. aiškiai nustato prie tvenkinio ar patvenkto ežero įrengtos HE savininkų pareigą vandens lygį ne tik kas valandą matuoti ir registruoti, bet ir užtikrinti, kad šie duomenys realiu laiku būtų viešai pateikiami (saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failų formatu būtent ne trumpiau kaip vienus metus. Pareiškėjas pažymi, kad Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. nėra įtvirtinta sąlyga, kad ne trumpiau kaip vienus metus prieinami (saugomi) duomenys taip pat turi būti pateikiami viešai.

50. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai sąvoką „viešai skelbiamas“ tapatina su „nemokamai skelbiamas“. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai rėmėsi Lietuvių kalbos žodyne žodžio „viešas“ pateiktomis reikšmėmis, dėl ko padarė klaidingą išvadą, kad internetinės svetainės www.hidro.lt/duomenys, kai HE vandens lygių istorijos duomenys prieinami tik sumokėjus tam tikrą mokestį, yra viešai neprieinami (neskelbiami) ir neatitinkantys Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ punktų reikalavimų. Teismo vertinimu, Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ punktuose įtvirtintų teisės normų tikslas yra sudaryti galimybę visai suinteresuotai visuomenei matyti viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, o tokių duomenų pateikimą apmokestinant, toks tikslas negali būti pasiekiamas. Teismo pateikta žodžio „viešas“ reikšmė nepagrindžia teismo dėstomos pozicijos dėl duomenų neatlygintinumo ir prieigos prie jų. Pareiškėjo vertinimu, teismas neanalizavo jo skunde dėstomų argumentų dėl vandens lygio duomenų pateikimo (saugojimo) nuorodoje www.hidro.lt/duomenys/ realiu laiku viešai atitikimo Tipinių taisyklių reikalavimams, o tik apsiribojo paviršutinišku informacijos iš Lietuvių kalbos žodyno perrašymu.

51. Pareiškėjas vertina, jog, skundžiamas Nutarimas Nr. 1 priimtas remiantis neteisėto ir neobjektyvaus Patikrinimo akto Nr. 1 pagrindu ir vadovaujantis minėtu išaiškinimu nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I3-1387-281/2020, pagal analogiją, ir tai yra pagrindas pareiškėjo skundžiamą Nutarimą Nr. 1 pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.

52. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl Nutarimo Nr. 2 teisėtumo ir pagrįstumo, laikosi pozicijos, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą dėl Nutarimo Nr. 2, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nesivadovavo teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas.

53. Pareiškėjas pažymėjo, kad teismas visiškai nevertino, ar nagrinėjamoje situacijoje pagal Rokantiškių tvenkinio taisyklių 14 punktą, nurodytais laiktoarpiais vyravo normalios sąlygos ar nenormalios yra normalios sąlygos, t.y. kada turi būti taikomi Tvenkinio taisyklių 14.1, 14.2, 14.3 14.4 punktai. Nei Patikrinimo akte Nr. 2, nei Protokole Nr. 2, nei Nutarime Nr. 2 taip pat nebuvo pateikta jokių argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, kad abiem laikotarpiais vyravo normalios sąlygos. Rokantiškių tvenkinio taisyklėse normalių sąlygų sąvoka nėra reglamentuota bei apibrėžta. Atitinkamai, normalių sąlygų sąvoka nesietina vien tik su oro sąlygomis, bet ir technologinėmis bei kitomis sąlygomis.

54. Pareiškėjo teigimu, tiek Patikrinimo akte Nr. 2, tiek Protokole nr. 2, tiek Nutarime Nr. 2, užfiksuoti klaidingi, tikrovės neatitinkantys duomenys, kad nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas viršijo Rokantiškių tvenkinio viršutinio bjefo maksimalų (aukščiausią) vandens lygį (135,22 m) 144 kartus, nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. viršijo Rokantiškių tvenkinio viršutinio bjefo maksimalų (aukščiausią) vandens lygį (135,22 m) 23 kartus. Taigi, šiuo atveju teismas nepagrįstai vadovavosi klaidingai užfiksuotais duomenimis ir padarė neteisėtas išvadas. Pareiškėjas negali vienas atsakyti už vandens lygį tvenkinyje, nes pilnai išnaudojo savo pajėgumus praleisti per Rokantiškių HE turbiną vandenį. Tvenkinio taisyklių 14 punktas taikomas ir pareiškėjui, ir UAB „Turto garantas“, ir Žuvininkystės tarnybai prie ŽŪM. Vadinasi, minėtais laikotarpiais Departamentas privalėjo atlikti patikrinimus ir pas žuvitakio bei Vandens pertekliaus pralaidos hidrotechnikos statinių savininkus.

55. Pareiškėjo tvirtinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad Rokantiškių HE nepraleidžia (dirbtinai sulaiko Vilnios upės vandenį Rokantiškių tvenkinio aukštutiniame bjefe) Rokantiškių tvenkinio taisyklių 13.9. p. nustatyto gamtosauginio vandens debito 1,89 m3/s ir tai patvirtina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Hidrologinių stebėjimų skyriaus 2021 m. sausio 21 d. raštu Nr. (8.42-10)-BB-272, tačiau pareiškėjo vertinimu, Patikrinimo akte Nr. 2 užfiksuotas pažeidimas, jog Rokantiškių HE nepraleidžia Rokantiškių tvenkinio taisyklių 13.9 punkte nustatyto 1,89 m3/s paremtas prielaidomis, t. y. Vilnios upėje fiksuotu gamtosauginiu debetu, bet ne Rokantiškių tvenkinyje ties žuvų pralaida ir hidroelektrine arba ties žuvitakiu ir vandens pertekliaus pralaida. Toks pažeidimas negali būti laikomas objektyviai nustatytu.

56. Pareiškėjas nurodo, kad nei Nutarime Nr. 2, nei Patikrinimo akte Nr. 2, nei Protokole Nr. 2 nėra nurodytas pažeidimo – per Rokantiškių HE nepraleidžiamas (dirbtinai sulaikomas Vilnios upės vanduo Rokantiškių tvenkinio aukštutiniame bjefe) nustatytas gamtosauginis debitas 1,89 m3/s. – padarymo laikas, dėl ko nėra aišku, kada pažeidimas buvo padarytas, suponuojant nepagrįstą iliuziją, kad minimas pažeidimas nuolat daromas. Taigi, pareiškėjo nuomone, šiuo atveju nebuvo tinkamai aiškiai ir išsamiai ištirtas pažeidimas ir nustatyta pažeidimo padarymo data, dėl ko toks patikrinimas laikytinas neobjektyviu ir neteisėtu, o Nutarimas Nr. 2, kuriame nėra išsamiai nurodytos pažeidimo padarymo aplinkybės, laikytinas neteisėtu administraciniu sprendimu, dėl ko turi būti panaikintas.

57. Pareiškėjas vertina, kad skundžiamas Nutarimas neatitinka administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, kadangi jam surašyti nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo, Nurodymo gavimo metu neegzistavo aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimai. Pareiškėjui tvenkinyje matavimo ir registravimo priemonėmis gaunamus duomenis neatlygintinai realiu laiku viešai pateikiant (saugant) internete (nuorodoje http://hidro.lt/duomenys/) ir pateikiant nuorodą į šiuos duomenis Aplinkos apsaugos agentūrai, Nurodymo davimo momentu jokio pažeidimo nebuvo daroma ir esamuoju momentu nėra daroma.

58. Pareiškėjas patikino, jog nagrinėjamu atveju jam atsakomybė Aplinkos apsaugos įstatymo 126 str. 1 d. pagrindu negalėjo būti taikoma, kadangi Nurodymas, už kurio neįvykdymą skirta bauda, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno buvo duotas pagrindais, kurie nėra įtvirtinti Aplinkos apsaugos įstatymo 126 str. 1 d. Pareiškėjas, atsižvelgęs į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimą laikė formaliu, kadangi nebuvo visapusiškai ir objektyviai įvertintos visos bylai svarbios aplinkybės (ABTĮ 80 str. 1 d. pažeidimas). Teismo sprendimas priimtas netinkamai įvertinus teisės aktų nuostatas, nesivadovaujant teismų išaiškinimais, visiškai nevertinant pareiškėjo pateiktų argumentų ir įrodymų, tokiu būdu pažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str. reikalavimus, todėl yra nepagrįstas bei neteisėtas ir turi būti panaikintas.

59. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

60. Atsakovas laikosi pozicijos, jog pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir neturėtų būti patenkintas. Pažymi, jog priešingai negu nurodo pareiškėjas, prieiga prie išsamių (saugomų) duomenų ūkio subjektų veiklos planinius ir neplaninius aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės patikrinimus vykdantiems pareigūnams nėra suteikta, pateikiant jiems prisijungimo duomenis (vartotojo vardą, slaptažodį). Atsakovo nuomone, pareiškėjas, siekdamas išvengti atsakomybės, netinkamai aiškina aktualias teisės normas ir šiuo klaidingu aiškinimu remiasi savo apeliaciniame skunde formuodamas daugumą savo teiginių.

61. Atsakovas pažymi, kad vertinant nuosekliai ir sistemiškai Tipinių taisyklių teisės normas, akivaizdu, kad tai yra nesudėtingos supratimui, suvokimui rašytinės formuluotės. Toks teisinis reglamentavimas negali būti laikomas nelogišku, neaiškiu, nesupratamu ir dviprasmišku, tačiau pareiškėjas aiškina kitaip, t. y. klaidingai ir galbūt tai daro tyčia. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad pareiškėjas siekia suklaidinti teismą nurodydamas, jog atsakovas nepagrįstai reikalavimą pateikti ir (ar) patikslinti nuorodas į viešai skelbiamus vandens lygiu duomenis taiko ir Tipinių taisyklių priedo 42.1. punkto nuostatos daliai, įpareigojančiai HE savininkus saugoti duomenis ne trumpiau kaip vienus metus ir nepagrįstai išplečia apimtį, reikalaudamas ir ne trumpiau kaip vienus metus saugomus/prieinamus duomenis saugoti/būti prieinamus viešai.

62. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo nuomone, kad duomenis „viešai pateikti“ ir „padaryti prieinamais“ yra du skirtingi dalykai. Priešingai, Tipinių taisyklių priedo kontekste laikytini sinonimais, nes nėra nustatyta, kad kokiai nors asmenų grupei nurodyti duomenis būtų neprieinami. Atsakovas Nutarime Nr. 1 nurodė, kad žodis „viešas“ reiškia visiems skirtas, visuomenės naudojamas, atviras, neslaptas. Atsakovas, be kita ko, nesutiko su pareiškėjo nuomone, kad Tipinių taisyklių priedo 42¹ p. įpareigoja savininkus turėti ir palaikyti HE interneto svetainę, kadangi šis punktas tik reikalauja iš HE savininkų pateikti ir (ar) patikslinti Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodas į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis. Pareiškėjas nepagrįstai mano, kad minėto punkto įgyvendinimas priklauso išimtinai nuo trečiojo asmens – Agentūros veiksmų.

63. Atsakovas patikino, kad Protokole Nr. 1 nurodyta pažeidimo esmė pakeista nebuvo ir išliko tokia pati Nutarime Nr. 1. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl reikalavimo duoti sutikimą dėl duomenų naudojimo yra priimto Nutarimo motyvų dalimi. Šis Nutarimas yra motyvuotas, be to, pareiškėjas dalyvavo nagrinėjant jam surašytą Protokolą. Kadangi Rokantiškių tvenkinio vandens lygių duomenys Agentūrai nebuvo pasiekiami, ši laikė, kad nuoroda į Rokantiškių tvenkinio vandens lygių duomenis Agentūrai nepateikta.

64. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad pareiškėjas buvo nubaustas du kartus. Pažymi, jog šiuo atveju pareiškėjas buvo nubaustas vienu atveju už tai, kad nepateikė Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodos į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, kaip tai nustatyta Tipinių taisyklių priedo 42.1 papunktyje, o antru atveju už Privalomojo nurodymo neįvykdymą, pažeidus Lietuvos Respublikos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį. Šios veikos yra padarytos skirtingu laiku ir užfiksuotos skirtingais patikrinimo aktais, elgesio taisyklės, atsakomybė nustatyta skirtingose teisės aktuose. Taigi, tai nėra tie patys teisiškai reikšmingi faktai.

65. Atsakovas, pasisakydamas dėl Nutarimo Nr. 2 teisėtumo ir pagrįstumo, sutiko su teismo išvada, kad atsakovas pagrįstai konstatavo Tipinių taisyklių 7 p., Rokantiškių tvenkinio taisyklių 41 p. reikalavimų pažeidimus, kadangi byloje esančioje fotonuotraukoje aiškiai matoma, kad matuoklės apačioje esančių skaičių nesimato, matuoklė aprūdijusi. Pareiškėjas rudenį jokios patikros neatliko, todėl ir nepastebėjo minėtų pažeidimų.

66. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo nuomone, kad Tipinės taisyklės ir Rokantiškių tvenkinio taisyklės nėra teisės aktų nustatyta tvarka išduotas tvenkinio naudojimą leidžiantis dokumentas. Priešingai, Rokantiškių tvenkinio taisyklės yra Rokantiškių tvenkinio naudojimą leidžiančiu dokumentu, kadangi turi tokio pobūdžio dokumentui visas reikalingas savybes. Jame nurodytas naudojamas konkretus objektas, šio objekto naudojimo sąlygos, nurodyti naudotojai, jų teisės ir pareigos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas išnaudoja savo pajėgumus reguliuoti per Rokantiškių HE turbiną praleidžiamo vandens lygį ir debitą kiek ir kai to reikia pareiškėjui. Taigi akivaizdu, kad byloje užfiksuoti vandens lygio viršutiniame bjefe viršijimai ir debeto Vilnios upėje sumažėjimai laikytini netinkamo Rokantiškių HE valdymo rezultatu.

67. Atsakovas pažymi, jog aplinkybė, kad yra naikinamas Privalomasis nurodymas nėra šios bylos kontekste reikšminga, kadangi jis yra naikinamas dėl to, kad jo turinys neatitinka privalomojo nurodymo turiniui keliamų reikalavimų, yra abstraktus, bendro pobūdžio nurodymas, kuriame nenurodyti ir neįvardyti jokie konkretūs veiksmai, kuriuos turi atlikti pareiškėjas, vykdydamas nurodymą.

68. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrįstai mano, kad nagrinėjamu atveju atsakomybė jam Aplinkos apsaugos įstatymo 126 str. 1 d. pagrindu negalėjo būti taikoma, kadangi Privalomasis nurodymas, už kurio neįvykdymą skirta bauda, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno buvo duotas pagrindais, kurie nėra įtvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 126 str. 1 d. Paaiškino, kad Aplinkos apsaugą užtikrinančioms ir kontroliuojančioms institucijoms prieiga prie vandens lygių tvenkiniuose ar patvenktuose ežeruose ir jų žemutiniuose bjefuose privalo būti laisva, nes šių institucijų viena iš pagrindinių funkcijų yra upių, kuriose yra įrengta HE, hidrologinio režimo priežiūra, stebėjimas ar nėra pažeidžiamas upių vientisumas – sukuriama upių vagų fragmentacija į skirtingo hidrologinio režimo izoliuotas atkarpas, daromas neigiamas poveikis vandens organizmams, sutrikdoma žuvų migracija, pakinta nešmenų ir sedimentų transportas bei upių vandens temperatūra, daromas žymus neigiamas poveikis upių ekologinei būklei. Tai yra procesai, kurie Taisyklių priedo 42.1 p. įtvirtintai daliai – „Duomenys turi būti prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus“ suteikiant galimybei, visuomenės ir aplinkos apsaugą užtikrinančių ir kontroliuojančių institucijų yra stebimi, analizuojami vertinant galimus pokyčius ir neigiamas tendencijas. Todėl akivaizdu, kad dėl pareiškėjo padaryto teisės aktų pažeidimo gali kilti žala aplinkai ir siekiama tokio pažeidimo ir (arba) žalos aplinkai išvengti arba ją sumažinti.

69. Pareiškėjas UAB „Saunera“ teismui pateikė rašytinius paaiškinimus bei įrodymus, pareiškėjo nuomone, reikšmingus žodžio „viešas“ išaiškinimui ir su tuo susijusio Nutarimo Nr. 1 nurodyto Aplinkos apsaugos įstatymo 125 str. 1 d. pažeidimo pagrįstumo. Pareiškėjas nurodo, kad nei Tipinės taisyklės, nei kiti įstatymai nereglamentuoja Tipinių taisyklių priedo 42.1. ir 42¹ p. įtvirtintų sąvokų „viešas skelbimas“ ar „viešas pateikimas“ reikšmės. Pateikus Valstybinei lietuvių kalbos komisijai užklausą, ar viešas duomenų pateikimas (saugojimas) internete gali būti suprantamas kaip neatlygintinas duomenų pateikimas (saugojimas) internete, gautas atsakymas, kad būdvardis viešas vartojamas šiomis reikšmėmis: visiems skirtas, visuomenės naudojamas ir atviras, neslaptas, t. y. neatlygintinas ir viešas nėra sinonimai. Valstybinė lietuvių kalbos komisija patvirtino pareiškėjo skunde išdėstytą poziciją, kad informacijos pateikimas „viešai“ negali būti tapatinamas su informacijos pateikimu „neatlygintinai“, taigi, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pateikta išvada, pareiškėjo teigimu, paneigia Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos poziciją dėl duomenų teikimo pagal Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ punktus, t.y., kad internetinės svetainės www.hidro.lt/duomenys duomenys, kai HE vandens lygių istorijos duomenys prieinami tik sumokėjus tam tikrą mokestį, yra viešai neprieinami (neskelbiami) ir neatitinkantys Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ punktų reikalavimų.

70. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas darydamas išvadas dėl hidrometrinės matuoklės, esančios žemutiniame bjefe, matomumo, nevertino, kad hidrometrinės matuoklės įrengimas, matomumas ar spalvų gama nėra reglamentuoti Rokantiškių tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklėse. Teigia, kad Rokantiškių tvenkinio žemutiniame bjefe esančios hidrometrinės matuoklės skaičiai ir matavimo padalos yra įrengti 3 mm iškiliau už hidrometrinės matuoklės pagrindą. Hidrometrinės matuoklės skaičiai ir padalos, kurie yra nudažyti juoda spalva, yra iškilę 3 mm aukščiau už hidrometrinės matuoklės pagrindą, kuris yra nudažytas balta spalva ,t.y. nepriklausomai nuo paros meto ar vandens apnašų bei gamtinių sąlygų poveikio, pagal iškilusius skaitmenis ir padalas galima nustatyti vandens lygį. Patikrinimo akto Nr. 2 7 pav. puikiai matosi hidrometrinės matuoklės, esančios žemutiniame bjefe, skaitmenų ir padalų (nudažyti juoda spalva) 3mm iškilimas virš hidrometrinės matuoklės pagrindo (balta spalva). Be to, tai, kad Rokantiškių tvenkinio žemutiniame bjefe esanti hidrometrinė matuoklė yra gerai matoma, patvirtina ir patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai – paveikslėlyje nubrėžta raudona linija ties nuline atžyma. Taigi, akivaizdu, kad pareigūnams, atlikusiems patikrinimą, hidrometrinės matuoklės padalos buvo gerai matomos, pagal jas yra įmanoma nustatyti Rokantiškių tvenkinio aukštutiniame bjefe esantį vandens lygį.

71. Pareiškėjas, be kita ko, informavo teismą, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. eA-483-520/2022 ir 2022 m. birželio 15 d. priimtas sprendimas, kuriame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo padarytos išvados yra aktualios ir reikšmingos teismui priimant sprendimą nagrinėjamoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

72. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. J47-242/2021/J01 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“ ir 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. J47-243/2021/J01 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl Nutarimo Nr. 1 teisėtumo ir pagrįstumo

73. Byloje nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyrius 2021 m. rugsėjo 14 d. priėmė nutarimą Nr. J47-242/2021/J01 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“, kuriuo nusprendė UAB „Saunera“ pripažinti kalta padarius pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 675 Eur baudą. Pažeidimo protokolas pareiškėjui buvo surašytas už tai, kad vandens lygio matavimų duomenys nėra realiu laiku viešai pateikti (saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failų formatu, matavimų duomenys nėra viešai prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus, Bendrovė neteikė ir (ar) nepatikslino Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodos į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, tokiais savo veiksmais pažeisdama Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 13 punkto, Tvarkos aprašo 18, 22.5 ir 26 punktų reikalavimus, taip pat, Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ punktų reikalavimus. Pripažinta, kad Bendrovės kaltę patvirtina: Protokolas Nr. 1, 2020 m. spalio 22 patikrinimo aktas Nr. PA65-126, Aplinkos apsaugos agentūros 2020 m. gruodžio 15 d. raštas Nr. (25)-A4E-11739 bei Bendrovės paaiškinimas.

74. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, susijusios su Nutarimo Nr. 1 pagrįstumu ir teisėtumu, pirmiausiai pažymi, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla reikalavimas, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (lot. be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Be to, administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2898-575/2016; Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.).

75. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 22 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2022, kurioje susiklosčiusi situacija yra iš esmės analogiška nagrinėjamai, įvertinęs teisinį reguliavimą, nustatytą 2019 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. D1-179 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 33 „Dėl tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo patvirtintos Tipinės taisyklės, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (toliau – ir Vandens įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies ir 26 straipsnio, Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ punktų, Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Tvarkos aprašo 4, 26 ir 27 punktų nuostatas, 2021 metų duomenis apie aplinkos ministro Įsakymo pakeitimo jį išdėstant nauja redakcija ir Vandens įstatymo pakeitimo projektus, Orhuso konvencija 4 straipsnio 8 dalies, 5 straipsnio 2 dalies c punkto, 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinančios Tarybos direktyvą 90/313/EEB ir Direktyvos 90/313/EEB nuostatas, nurodė, kad net ir lingvistiškai aiškinant Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ punktų nuostatas, negalima daryti vienareikšmiškos ir aiškios išvados, jog HE savininkai yra įpareigoti ne trumpiau kaip vienus metus prieinamus (saugomus) duomenis pateikti viešai ir neatlygintinai visuomenei.

76. Pagal Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ punktų nuostatas: 1) HE savininkas privalo užtikrinti, kad vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys būtų realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete; 2) duomenys turi būti prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus (nėra įtvirtinta sąlyga, kad ne trumpiau kaip vienus metus prieinami (saugomi) duomenys turi būti pateikiami viešai); 3) Agentūrai turi būti pateiktos ir (ar) patikslintos nuorodos į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis (viešai skelbiami tik realiu laiku gauti duomenys)). Byloje pateikti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 9 d. ir 2020 m. gruodžio 18 d. raštai atsakovui patvirtina, kad šiais raštais pareiškėjas pateikė atsakovui nuorodą internete, kur buvo ir yra realiu laiku internete viešai pateikiami (saugomi) vandens lygių Rokantiškių tvenkinyje matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys (http://hidro.lt/duomenys/). Prisijungus prie nurodytu el. adresu esančios duomenų bazės matyti, kad joje yra viešai pateikiami eilės tvenkinių, iš jų – ir Rokantiškių tvenkinio, žemutiniame bjefe vandens lygių duomenys. Šioje duomenų bazėje taip pat yra saugomi ir istoriniai vandens lygių duomenys, kuriuos galima atsisiųsti už atitinkamą atlyginimą.

77. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nagrinėjamoje byloje nei pareiškėjas, nei atsakovas teismui nepateikė jokių kitų raštų, kuriais pareiškėjas būtų teikęs atsakovui naujas, patikslintas arba papildomas nuorodas, susijusias su Rokantiškių tvenkinio vandens lygių duomenų paskelbimu bei saugojimu, taip pat, įvertinusi tai, kad el. adresu http://hidro.lt/duomenys/ internete yra skelbiami ir saugomi, viešai pateikiami vandens lygių Rokantiškių tvenkinyje matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys, iš jų – ir istoriniai vandens lygių duomenys, sprendžia, kad pareiškėjo minėtuose raštuose atsakovui pateikta nuoroda buvo tinkama ir pakankama, kad atsakovas galėtų realiu laiku internete viešai matyti vandens lygių Rokantiškių tvenkinyje matavimo ir registravimo priemonėmis gaunamus duomenis, iš jų – ir istorinius vandens lygių duomenis. Atsižvelgiant į tai, Nutarimas Nr. 1 yra naikintinas kaip neteisėtas iš esmės (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

78. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Nutarimo Nr. 1 teisėtumu ir pagrįstumu, teisėjų kolegija nepasisakys, kadangi priimant procesinį sprendimą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl Nutarimo Nr. 1, kaip neteisėtą, jie neturi esminės reikšmės tokio sprendimo priėmimui.

Dėl Nutarimo Nr. 2 teisėtumo ir pagrįstumo

79. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyrius 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. J-47-243/2021/J01 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“ nutarė: UAB „Saunera“ pripažinti kalta padarius pažeidimą, nustatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 450 Eur baudą; pripažinti UAB „Saunera“ kalta padarius pažeidimą, nustatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jai 1 350 Eur baudą; pripažinti UAB „Saunera“ kalta padarius pažeidimą, nustatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 1 000 Eur baudą.

80. Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimą ir priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki devynių šimtų eurų. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teisės aktų nustatyta tvarka išduotame tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimą leidžiančiame dokumente nustatytų reikalavimų dėl vandens debito, aukščiausio ir (ar) žemiausio leistino vandens lygio pažeidimas užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas, kai dėl padaryto teisės akto pažeidimo gali kilti žala aplinkai ir siekiama tokio pažeidimo ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar jai sumažinti, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

81. Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 15 straipsnio („Tvenkinių įrengimas, ežerų patvenkimas. Tokių paviršinių vandens telkinių naudojimas ir priežiūra“) 1 dalyje nustatyta, kad tvenkiniai įrengiami ir (arba) ežerai patvenkiami ir šių paviršinių vandens telkinių priežiūra vykdoma vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintu tvarkos aprašu, kuriame nustatomi šie pagrindiniai reikalavimai: 1) vandens lygio svyravimas tvenkinyje ir (arba) patvenktame ežere neturi daryti neigiamo poveikio tvenkinio ir (arba) patvenkto ežero ekosistemai ir aplinkinėms teritorijoms; 2) turi būti užtikrinta, kad užtvankos ir (arba) patvankos praleistų ne mažiau vandens už nustatytą gamtosauginį debitą; 3) turi būti įrengtos ir tinkamai naudojamos veiksmingos žuvų apsaugos ir jų migracijos priemonės; 4) turi būti imamasi priemonių erozijos procesams tvenkinių ir (arba) patvenktų ežerų krantuose mažinti; 5) hidroelektrinių darbas neturi keisti natūralaus upės nuotėkio režimo, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žemiau užtvankų esantiems upių ruožams, neblogintų jų hidromorfologinių sąlygų ir nepažeistų ekosistemų stabilumo; 6) turi būti tvarkoma per užtvankas (patvankas) pratekančio vandens apskaita ir teikiami apskaitos duomenys.

82. Vykdydamas minėtą Vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatą, aplinkos ministras patvirtino Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipines taisykles (LAND 2-95), kurios nustato Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių rengimo tvarką, šiose taisyklėse pateikiamus pagrindinius duomenis apie tvenkinį ir jo hidrotechnikos statinius, tvenkinio darbo režimą, pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus eksploatuojant tvenkinį. Taisyklės, kurias tvirtina Aplinkos apsaugos agentūros direktorius (Tipinių taisyklių 10 p.), rengiamos visiems Lietuvos Respublikoje esantiems tvenkiniams, išskyrus žuvininkystės tvenkinius, bei užtvenktiems ežerams (toliau – Tvenkinys), kurių plotas ne mažesnis kaip 5,0 ha (Tipinių taisyklių 2 p.), o jose nustatyti reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims (Tipinių taisyklių 7 p.).

83. Taigi, Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 1 ir 3 dalių prasme taisyklės, parengtos konkrečiam vandens telkiniui, bei tiesiogiai taikomos Tipinių taisyklių nuostatos (pavyzdžiui, įsigaliojus Aplinkos ministro 2013 m. liepos 19 d. įsakymui Nr. D1-558, hidrotechnikos statinių savininkai, valdytojai ar naudotojai neprivalo keisti iki įsakymo Nr. D1-558 patvirtintų tvenkinių ir užtvenktų ežerų naudojimo ir priežiūros taisyklių, bet privalo taikyti šiuo įsakymu pakeistus Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių reikalavimus), ir yra teisės aktai, reglamentuojantys tvenkinio ar patvenkto ežerą naudojimą ir priežiūrą, bei jo (tvenkinio ar patvenkto ežero) naudojimą leidžiantis dokumentas, už kurio nuostatų, inter alia (lot. be kita ko) reikalavimų dėl vandens debito, aukščiausio ir (ar) žemiausio leistino vandens lygio, pažeidimas užtraukia čia nustatytą atsakomybę.

84. Rokantiškių tvenkinio taisyklių, patvirtintų Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2014 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. AV-366, 11 punkte, kuriame pateikiamos morfometrinės šio tvenkinio charakteristikos, be kita ko, nurodoma: altitudės: normaliai patvenktas vandens lygis (toliau – ir NPL) – 135.12 m (11.1.1 p.); aukščiausi lestini vandens lygiai (toliau – ir AVL) pagal skaičiuotiną potvynių debito tikimybę (11.1.2 p.): pagrindinis AVL – 135.48 m (esant 1 proc. debito tikimybei) (11.1.2.1. p.); kontrolinis AVL – 135.19 m (esant 5 proc. debito tikimybei) (11.1.2.2 p.); žemiausias lestinas vandens lygis (toliau – ŽVL) – 135.00 m (11.1.3 p); tvenkinio žemutiniame bjefe nustatyti leistini vandens lygiai: pagrindinis AVL – 133,16 m, esant 1 proc. debito tikimybei, kontrolinis AVL – 132,95 m, esant 5 proc. debito tikimybei (11.7.1 p), ŽVL, tekant gamtosauginiam vandens debitui, – 131.00 m. (11.7.2. p.).

85. Rokantiškių tvenkinio taisyklių 13 punkte, kuriame pateikiamos pagrindinės tvenkinio hidrologinės charakteristikos ties vandens pertekliaus pralaida, be kita ko, nustatytas gamtosauginis vandens debitas 1.89 m3/s, praleidžiamas per žuvų pralaidą ir hidroelektrinę (kai ji veikia) arba per žuvitakį ir vandens pertekliaus pralaidą (13.9.p.).

86. Rokantiškių tvenkinio taisyklių III skyriuje, reglamentuojančiame šio tvenkinio darbo režimą, be kita ko, nustatyta: tvenkinio vandens lygis normaliomis sąlygomis negali pakilti daugiau kaip 0,1 m virš NPL ir (ar) nukristi žemiau kaip 0,1 m už NPL; vandens lygio pokytis per parą normaliomis sąlygomis negali viršyti 0,2 m (14.1 p.); vandens lygis turi būti reguliuojamas, kad nenukristų žemiau šiose taisyklėse nurodyto ŽVL, išskyrus, kai prietaka į tvenkinį yra mažesnė už vandens nuostolius ir naudojimą, apskaičiuotus šio priedo 16 punkte nustatyta tvarka (Tvenkinio vanduo turi būti naudojamas taip, kad būtų užtikrinti vandens poreikiai aplinkosaugos tikslams bei Vandens naudotojams, kuriems nustatyta tvarka yra išduoti gamtos išteklių naudojimo arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai. Tam turi būti atliekami vandens balanso skaičiavimai 50 proc. ir 95 proc. tikimybės vandeningumo metams nustatytos formos lentelėje (Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdžio 1 priedas) (14.2 p.); vandens lygis turi būti reguliuojamas, kad nepakiltų aukščiau AVL (pagrindinio arba kontrolinio AVL, nurodyto šio priedo 11.1.2.1 ir 11.1.2.2 punktuose, atsižvelgiant į potvynio dydį), išskyrus atvejus, kai prietaka į tvenkinį yra didesnė už pagrindinį arba kontrolinį debitą (14.3 p.); sausuoju metų laikotarpiu į žemutinį bjefą turi būti praleidžiamas ne mažesnis kaip gamtosauginis vandens debitas, nustatytas vadovaujantis Gamtosauginio vandens debito apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-382 (Žin., 2005, Nr. 94-3508), išskyrus Taisyklių formos pavyzdžio 20 punkte nustatytus atvejus (15 p.).

87. Rokantiškių tvenkinio taisyklių VII skyriuje, reglamentuojančiame tvenkinio vandens naudojimo apskaitą, be kita ko nustatyta, kad tvenkinio aukštutiniame ir žemutiniame bjefuose turi būti įrengtos hidrometrinės matuoklės, pagal kurių atskaitas būtų galima nustatyti vandens lygį ir vandens debitą naudojantis debitų ir vandens lygių priklausomybės kreivėmis. Hidrometrinės matuoklės turi būti įrengtos taip, kad būtų gerai matomos, turi būti užtikrintas saugus priėjimas. Tvenkinyje įrengtoje hidrometrinėje matuoklėje turi būti pažymėtos NPL 135.12 m ir ŽVL 135.00 m altitudės. Žemutiniame bjefe įrengtoje hidrometrinėje matuoklėje turi būti pažymėta ŽVL, tekant gamtosauginiam vandens debitui 131.00 m, altitudė (41 p.).

88. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinusi faktines aplinkybes, susijusias su Nutarimo Nr. 2 priėmimu, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis pritarta atsakovo vertinimui, kad pareiškėjas pažeidęs Tipinių taisyklių 7 punkto („Taisyklėse nustatyti reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims“) ir Rokantiškių tvenkinio taisyklių 41 punkto reikalavimus, padarė Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą: bylos duomenimis, Rokantiškių tvenkinio aukštutiniame ir žemutiniame bjefuose yra įrengtos hidrometrinės matuoklės, pagal kurių atskaitas yra galima nustatyti vandens lygį ir vandens debitą naudojantis debitų ir vandens lygių priklausomybės kreivėmis, jos (hidrometrinės matuoklės) įrengtos taip, kad būtų gerai matomos, yra užtikrintas saugus priėjimas, ką patvirtina ir 2022 m. sausio 13 d. Patikrinimo akto Nr. (18.1.)-PA-133 6 punkto duomenys apie tai, kad UAB „Saunera“ Rokantiškių HE hidrometrinės matuoklės įrengtos taip, kad būtų gerai matomos, iki jų yra užtikrintas saugus priėjimas, jose pažymėti charakteringi vandens lygiai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Patikrinimo akto Nr. 2 ir jo priede pateikiamos fotolentelės fiksuoti duomenys apie hidrometrinių matuoklių (jų dalis) nešvarumą ar net galimą nusidėvėjimą, dėl ko buvo apsunkintas naudojimasis jomis, nepatvirtina Rokantiškių tvenkinio taisyklių 41 punkto reikalavimų, reglamentuojančio matuoklių įrengimą, pažeidimo, iš pateiktų įrodymų negalima spręsti, kad sunkumai, susiję su hidrometrinės matuoklės naudojimu, yra susiję ne su jų netinkamu jų įrengimu, be to, kaip galima spręsti iš kitų atsakovo patikrinimo aktų, buvo laikini, įtakoti su gamtinių sąlygų.

89. Pasisakydamas dėl Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 3 dalies pažeidimo, apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pažymi, jog tam, kad būtų konstatuotas toks pažeidimas, turi būti nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė nustatyta tvarka teisės aktų nustatyta tvarka išduotame tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimą leidžiančiame dokumente, t. y. Rokantiškių tvenkinio taisyklėse, nustatytus reikalavimus dėl vandens debito, aukščiausio ir (ar) žemiausio leistino vandens lygio. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad laikotarpiais nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 12 d. ir nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Rokantiškių tvenkinio viršutinio bjefo aukščiausias vandens lygis, kurio tapatinti su normaliai patvenktu vandens lygiu nėra pagrindo, neviršijo Rokantiškių tvenkinio taisyklėse nustatyto. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, pagal bendrąjį in dubio pro reo (lot. bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Taigi, net ir sutinkant, kad Rokantiškių tvenkinio taisyklėse numatyti aukščiausi leistini vandens lygiai nustatyti pagal skaičiuotiną potvynių debito tikimybę, duomenų, sudarančių pagrindą aiškinti, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 3 dalies prasme aukščiausias leistinas vandens lygis yra lygis, kurį sudaro normaliai patvenkto vandens lygio (135,12 m) ir didžiausio galimo svyravimo (0,1 m) suma, nėra.

90. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl nepagrįsto Rokantiškių tvenkinio taisyklių 13.9 punkte nustatyto reikalavimo dėl gamtosauginio vandens debito, kuris sudaro 1,89 m3/s, praleidimo, pažeidimo, teisėjų kolegija pažymi, kad: tvenkinio vanduo turi būti naudojamas taip, kad būtų užtikrinti vandens poreikiai aplinkosaugos tikslams bei vandens naudotojams, kuriems nustatyta tvarka yra išduoti gamtos išteklių naudojimo arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai. Tam turi būti atliekami vandens balanso skaičiavimai 50 proc. ir 95 proc. tikimybės vandeningumo metams nustatytos formos lentelėje (šių taisyklių 14 priedas) (Rokantiškių tvenkinio taisyklių 16 p.). Prie Tvenkinio esanti HE elektros energijos gamybai turi naudoti tranzitinį upės nuotėkį ir negali neigiamai veikti vandens lygio pokyčių Tvenkinyje ir žemutiniame bjefe. HE turbina (-os) turi būti išjungiama (-os), kai vandens lygis Tvenkinyje žemiau NPL nukrenta 10 cm ar daugiau (Rokantiškių tvenkinio taisyklių 17 p.). Pažymėtina, minėto gamtosauginio vandens debito – 1,89 m3/s – praleidimas užtikrinamas per žuvų pralaidą ir hidroelektinę (kai ji veikia) arba per žuvitakį, t .y. žuvų pralaidą (Rokantiškių tvenkinio taisyklėse tas pats hidrotechninis statinys vadinamas žuvitakiu arba žuvų pralaida) ir vandens pertekliaus pralaidą (Rokantiškių tvenkinio taisyklių 13.9 p.). Įvertinus, kad pagal pateikiamas hidrotechninio statinio – žuvų pralaidos – charakteristikas, šio statinio maksimalus vandens pralaidumas yra 0,514 m3/s, teisėjų kolegijos vertinimu galima spėti, kad minėtais laikotarpiais – 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 12 d. ir nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – stabdžius hidroelektinę veikimą, ko pareiškėjas, aiškindamas techninio pobūdžio priežastimis, neleidusiomis užtikrinti įrenginio veikimo (lapai ir ar kiti nešvarumai, ledo ižas, neleido vandeniui patekti į priimtuvą), ir neginčija bei ką taip pat patvitina ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ duomenys, nesusiję su ginčo laikotarpiu, gamtosauginio vandens debito – 1,89 m3/s – praleidimas nebuvo užtikrinamas. Pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai dėl kitų tvenkinio hidrotechninių statinių savininkų veikų tam, kad būtų užtikrintas gamtosauginio vandens debito praleidimas minėtu laikotarpiu, nėra pagrįsti: kaip akcentuoja pats pareiškėjas dokumentuose, teiktuose tiek atsakovui, tiek teismui, minėtu laikotarpiu sąlygos nebuvo normalios, t. y. buvo hidrologinė sausra, ką patvirtina ir byloje pateikiami įrodymai, todėl akivaizdu, kad nebuvo ir poreikio reguliuoti vandens lygį Rokantiškių tvenkinyje vandens pertekliaus pralaida. Be to, pareiškėjas nei teigė, nei nurodė ir pateikė įrodymus, kad, stabdydamas ir įjungdamas savo eksploatuojamo įrenginio veiklą, ėmėsi Rokantiškių tvenkinio taisyklių 18 punkte numatytų priemonių: HE įjungimo ir išjungimo metu turi būti numatytas toks hidroelektrinės darbo režimas bei numatytos priemonės vandens lygio pokyčiams sumažinti žemutiniame tvenkinio bjefe, kad neigiamas poveikis upės ekosistemoms būtų minimalus.

91. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su daugeliu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl atsakovo rengtų procedūrinių dokumentų, susijusių su Rokantiškių tvenkinio taisyklių 13.9 punkte nustatyto reikalavimo pažeidimo konstatavimu, trūkumų, taip pat įrodymų tokio pobūdžio pažeidimui patvirtinti fragmentiškumu, dėl ko galima sutikti, teiginiai dėl reikalavimo, susijusio su gamtosauginio vandens debito, kuris sudaro 1,89 m3/s, praleidimo, pažeidimu nėra įrodyti, t. y. grindžiami spėjimais: nagrinėjamo ginčo atveju, surašant 2021 m. birželio 10 d. protokolą, nebuvo nurodyta, kokiu laikotarpiu ar laikotarpiais Rokantiškių tvenkinio taisyklių 13.9 punkte nustatytas reikalavimas buvo pažeidžiamas, nors Aplinkos apsaugos įstatymo 44 straipsnio, reglamentuojančio Juridinio asmens padaryto pažeidimo protokolą ir jo įteikimą, 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, turintys teisę surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus, baigę pažeidimo tyrimą, surašo protokolą, kuriame, be kita ko, nurodoma pažeidimo esmė, pažeidimo padarymo aplinkybės; atsakomybę už juridinio asmens padarytą pažeidimą nustatantis šio įstatymo straipsnis ar straipsnio dalis, įstatymo ar kito teisės akto, kurio reikalavimus pažeidė juridinis asmuo, straipsnis, dalis, punktas; įrodymai, kuriais grindžiamas pažeidimo padarymas. Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio nutarimus, priimamus išnagrinėjus bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, ir jų apskundimą, 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytame nutarime (skirti ekonominę sankciją), be kita ko, nurodoma: pažeidimo esmė, pažeidimo padarymo aplinkybės ir motyvuotas jų įvertinimas; pažeidėjo kaltę pagrindžiantys įrodymai; pažeidėjo paaiškinimai dėl padaryto pažeidimo; šio įstatymo straipsnis ar jo dalis, numatantis (numatanti) atsakomybę už pažeidėjo padarytą veiką; pareigūno priimtas nutarimas skirti ekonominę sankciją, nutarimo priėmimo motyvai. Priimant ginčijamą Nutarimą Nr. 2, vėlgi nėra aiškiai nurodoma, kokiu už laikotarpiu ar laikotarpiais Rokantiškių tvenkinio taisyklių 13.9 punkte nustatyto reikalavimo pažeidimą pareiškėjui yra skiriama ekonominė sankcija pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 3 dalį.

92. Taip pat pažymėtina, kad byloje pateikti duomenys, susiję su Rokantiškių tvenkinio taisyklių 13.9 punkte nustatyto reikalavimo pažeidimo nustatymu, yra prieštaringi: atsakovas laikotarpiais nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 12 d. ir nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. duomenų dėl gamtosauginio vandens debito praleidimo, pasinaudodamas Rokantiškių tvenkinio žemutiniame bjefe įrengtoje hidrometrinės matuoklės duomenimis, nerinko, o automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis žemesnis nei 131.00 m vandens lygis Rokantiškių tvenkinio žemutiniame bjefe, kaip nurodo ir pats atsakovas, nebuvo fiksuotas. Pažymėtina, kad nors patikrinimo akte abejojama automatinių vandens lygių matavimo ir registravimo priemonių duomenų patikimumu, byloje nėra duomenų, nei kokios tai priemonės (metrologiškai patikrintos ir t.t.), nei kad būtų imtasi priemonių paaiškinti prieštaravimus, apie kuriuos jau buvo žinoma iki pradedant patikrinimą (Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie AM Stebėjimų departamento Hidrologinių stebėjimų skyriaus 2021 m. sausio 21 d. pažymoje Nr. (8.42-10)-B8-272 nurodyta, kad 2021 m. sausio 21 d. 13.30 val. žemutinio bjefo vandens lygis nesiekė matuoklės nulinės padalos, tuo tarpu automatinės vandens lygių matavimo ir registravimo priemonės duomenimis žemutinio bjefo vandens lygis 12.57 val. buvo 131,01 m, 13.57 val. – 131,13 m). Pažymėtina, kad laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014 ir kt.). Įstatymo viršenybės ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas, bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2494-438/2015).

93. Vien dėl to, kad nėra pagrindo konstatuoti Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimo (žr. šios nutarties 73-90 p.), kurį pašalinti buvo nurodyta 2020 m. gruodžio 22 d. privalomuoju nurodymu, negalima teigti pareiškėją padarius Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Be to, Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalies pažeidimas padaromas, kai laiku neįvykdomas reikalavimas, nustatytas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas, kai dėl padaryto teisės akto pažeidimo gali kilti žala aplinkai ir siekiama tokio pažeidimo ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti. Atsakovas iš esmės niekaip nemotyvavo, kaip Tipinių taisyklių priedo 42.1 punkto nuostatos (“Jei prie tvenkinio ar patvenkto ežero įrengta HE, jos savininkai privalo užtikrinti, kad: vandens lygiai tvenkinyje ar patvenktame ežere ir jo žemutiniame bjefe kas valandą būtų matuojami ir registruojami automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis ir realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete (. xlsx) arba (. ods) failų formatu. Duomenys turi būti prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus. Šie duomenys pateikiami pagal Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdžio 5 priedą“) ir / ar 42¹ punkto nuostatos (HE Savininkai pateikia ir (ar) patikslina Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodas į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, kaip tai nustatyta šiuo įsakymu patvirtintame Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 papunktyje) pažeidimo gali kilti žala aplinkai ir siekiama tokio pažeidimo ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti.

94. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kuriomis ginčijami Nutarimai pripažinti esant teisėtais, padarytos netinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei pritaikius materialiosios teisės normas, dėl ko skundžiamas sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

95. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo jam iš atsakovo priteisti 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš byloje pareiškėjo pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas advokatui už teisinę pagalbą, suteiktą apeliacinės instancijos teisme, 2022 m. vasario 2 d. sumokėjo 1 452 Eur (nurodyta, kad ši pinigų suma sumokėta už apeliacinio skundo projekto parengimą), taip pat, 2022 m. birželio 2 d. sumokėjo 1 210 Eur už pareiškimo dėl rašytinių įrodymų prijungimo byloje parengimą. Pareiškėjas sumokėjo 46 Eur žyminį mokestį už pirmosios instancijos teismui pateiktus skundus bei 11,25 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

96. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

97. Pareiškėjui iš atsakovo priteistinas 11,25 Eur ir 46 Eur sumokėtas žyminis mokestis.

98. Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjui priteistinų advokato atstovavimo išlaidų dydžio, pažymėtina, kad šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

99. CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

100. Pažymėtina, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; kt.).

101. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Šioje byloje apskaičiuojant pareiškėjo patirtas advokato atstovavimo išlaidas remiamasi 2021 m. III ketvirčio mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu (1 598,1 Eur) apskaičiuojant patirtas advokato išlaidas už apeliacinio skundo projekto parengimą.

102. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.10 p. (koeficientas už apeliacinio skundo parengimą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme – 1,7), į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2021 m. III ketv.) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 1 598,1 Eur, darytina išvada, kad pareiškėjo prašoma 1 452 Eur suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija galimos (maksimalios) 2 716,77 Eur sumos, todėl priteistina.

103. Pareiškėjas taip pat prašo teismo priteisti 1 210 Eur už pareiškimo dėl rašytinių įrodymų prijungimo byloje parengimą. Rekomendacijų 8.16 numatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas 0,4 koeficientas. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.16 p., į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2021 m. IV ketv.) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 1 679,3 Eur, darytina išvada, kad pareiškėjo prašoma 1 210 Eur suma už pareiškimo parengimą viršija galimą (maksimalią) priteistiną 671,72 Eur sumą, todėl šiuo atveju pareiškėjui už šio prašymo parengimą priteistina 671,72 Eur suma.

104. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo prašoma priteisti bendra suma (1 936 Eur) neviršija galimos (maksimalios) priteistinos sumos, pareiškėjo prašymas iš atsakovo priteisti 1 936 Eur tenkinamas. Iš viso pareiškėjui iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos priteistina (1 936 Eur + 11,25 Eur + 46 Eur) 1 993,25 Eur suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saunera“ apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saunera“ skundus patenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimą byloje Nr. J47-242/2021/J01 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“ ir 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimą byloje Nr. J47-243/2021/J01 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Saunera“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 1 993,25 Eur (vieną tūkstantį devyni šimtus devyniasdešimt tris eurus ir dvidešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.