Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-541-602/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-13
Bylos Nr.: eA-541-602/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-02168-2021-7
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo

Teisėjai: Veslava Ruskan (pirm.), Dalia Višinskienė, Arūnas Dirvonas
Atsakovas: Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Pareiškėjas: UAB „Barocenas“

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eA-541-602/2023Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02168-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 14.8; 14.10 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Barocenas“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Barocenas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Barocenas“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. J23-10 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“ (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Departamentas 2021 m. balandžio 30 d. jam surašė protokolą už tai, kad jis neturėdamas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau – ir TIPK leidimas) nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. vykdė nuo 5 iki 228,24 t pavojingų atliekų laikymą ir nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. vykdė nuo 71 iki 228,24 t pavojingų atliekų laikymą. Pareiškėjas nesutiko su jam pareikštais kaltinimais, kadangi ginčo laikotarpiu į laivą nebuvo priimtas protokole nurodytas kiekis pavojingų atliekų, o priimtos pavojingos atliekos buvo nustatyta tvarka perduotos atliekų tvarkytojams. Buvo pateikti objektyvūs įrodymai, kad 2020 m. lapkričio 16 d. imant mėginius iš laivo „Jakai“ buvo padaryti grubūs pažeidimai, dėl ko padaryta klaidinga išvada, jog laive buvusios: 1) paprastos nuotekos, ir 2) pavojingos atliekos (lijaliniai vandenys – naftos produktais užterštas vanduo) yra vien tik pavojingos atliekos (lijaliniai vandenys). Taip pat Departamento specialistams buvo nurodyta, kad Bendrovė nevykdo pavojingų atliekų laikymo veiklos, todėl jai TIPK leidimas nėra reikalingas.

2.2. Atsakovas neatsižvelgė į jam pateiktas pastabas, priėmė Nutarimą ir skyrė Bendrovei 25 000 Eur dydžio ekonominę sankciją už tai, kad jis neturėdamas TIPK leidimo laikė nuo 5 iki 228,24 t pavojingų atliekų nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. ir nuo 71 iki 228,24 t pavojingų atliekų nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Tyrimą atlikęs subjektas bei Nutarimą priėmęs subjektas net nebandė atlikti objektyvaus faktinių aplinkybių tyrimo ir nustatymo, egzistuojančių prieštaravimų pašalinimo. Dokumentai, kurių pagrindu buvo surašytas Nutarimas, yra nepatikimi, prieštaringi, atlikti pažeidžiant mėginių ėmimo tvarką ir nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

2.3. 2020 m. lapkričio 9 d. iš laivo „Sten Frigg“ buvo priimta 144 kubų paprastų nuotekų, iš laivo „Alma“ 2020 m. lapkričio 10–12 d. priimta 18 kubų paprastų nuotekų, taip pat 2020 m. lapkričio 15 d. 11,24 kubo paprastų nuotekų paimta iš laivo „Sten Suomi“, kurias visas vėliau akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Klaipėdos vanduo“ patvirtino priėmę kaip paprastas nuotekas. 2020 m. lapkričio 16 d. iš laivo „Jakai“ pažeidžiant nustatytą tvarką buvo paimti talpyklose buvusių nuotekų mėginiai. Remiantis jų tyrimo duomenimis sudaryti 2020 m. gruodžio 23 d. bei 2021 m. vasario 18 d. patikrinimo aktai, o remiantis pastaraisiais Bendrovei buvo surašytas protokolas, o vėliau ir Nutarimas.

2.4. Atsakovo specialistai, remdamiesi 2020 m. lapkričio 16 d. patikrinimo metu paimtų mėginių tyrimo rezultatais, padarė išvadą, kad 2020 m. lapkričio 16 d. laive buvo vien tik naftos produktais užterštos nuotekos, nors iš tiesų 2020 m. lapkričio 16 d. patikrinimo metu dalis nuotekų buvo paprastos nuotekos, o ne naftos produktais užteršti vandenys. Patikrinimo metu buvo padaryta išvada, kad Bendrovė neturi dokumentų patvirtinančių 115,98 m³ lijalinių vandenų sutvarkymą, nes pateikti duomenys rodo, kad priduotos į AB „Klaipėdos vanduo“ buvo paprastos nuotekos, o specialistai patikrinimo aktuose konstatavo, jog tai lijaliniai vandenys.

2.5. Nuotekų leidžiamas užterštumas naftos produktais yra 10mg/l. Jei viename litre nuotekų yra mažiau nei 10 mg naftos produktų, tuomet nuotekos laikomos paprastomis nuotekomis, o ne pavojingomis nuotekomis – lijaliniais vandenimis. Nustatant nuotekų rūšį yra būtina teisingai ištirti naftos produktų koncentraciją talpoje. Reikia talpoje esantį skystį gerai išmaišyti, kad teršalai pasiskirstytų tolygiai, tuomet imti mėginius (tris) iš skirtingų gylių, juos dar kartą sumaišyti ir taip bus galima nustatyti koncentraciją. Tam skirtas specialus mėginių ėmimo standartas. Tais atvejais, kuomet norima nustatyti, tai kokiais konkrečiais teršalais yra užterštas nuotekų vanduo, kaip tik reikia nemaišyti talpos skysčių, kad būtų galima paimti kuo didesnį susisluoksniavusių teršalų kiekį, nes per mažas kiekis gali būti nepakankamas tyrimui bei cheminiam identifikavimui atlikti. Tokiais atvejais imant mėginius reikia vadovautis kitais standartais. Nagrinėjamu atveju Departamento specialistai pažeidė mėginių ėmimo tvarką, dėl ko buvo padaryta nepagrįsta išvada, jog 2020 m. lapkričio 16 d. laive buvo vien tik naftos produktais užterštos nuotekos.

2.6. Teismo posėdyje liudytojais apklausti R. M. bei D. B. siekdami nuslėpti faktą, jog pažeidė mėginių ėmimo tvarką, davė vienas kitam kardinaliai priešingus parodymus. Pareiškėjas rėmėsi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartimi.

2.7. UAB „Barocenas“ vykdo prekiautojo atliekomis veiklą bei tarpininko veiklą, todėl, įsigydamas atliekas iš jų turėtojų ar darytojų ir jas priimdamas į laivą, jis nevykdo atliekų laikymo veiklos. UAB „Barocenas“ nevykdo nuotekų naudojimo bei nuotekų šalinimo veiklos ir iki atitinkamo apdorojimo (naudojimo arba šalinimo) pavojingų atliekų nelaiko. UAB „Barocenas“, kaip atliekų tvarkytojas, pavojingas atliekas perduoda atliekų šalintojams arba naudotojams, kurie iki atitinkamo naudojimo arba šalinimo ir vykdo laikino laikymo stacionariuose įrenginiuose veiklą. UAB „Barocenas“ taip pat yra ir atliekų siuntėjas ir jis neprivalo priimtas atliekas jų šalintojui ar naudotojui perduoti per 48 valandas. UAB „Barocenas“ gali šias atliekas parduoti kitam atliekų tvarkytojui ir nebūtinai tai turi padaryti būtent per 48 val.

2.8. Nutarimu yra padarytas in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principo reikalavimų pažeidimas, o Nutarime išdėstytos prieštaringos ir nepagrįstos duomenimis išvados. Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik tuomet, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą būtent institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą. Nutarime yra padarytos rašytiniams įrodymams prieštaraujančios išvados, 2020 m. lapkričio 16 d. protokolas bei nuotekų tyrimo protokolai su patikrinimo aktais be pagrindo laikyti patikimais įrodymais neturinčiais trūkumų.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Departamento pareigūnai 2020 m. lapkričio 16 d. atliko UAB „Barocenas“ neplaninį patikrinimą tikslu įvertinti kaip Bendrovė vykdydama pavojingų atliekų tvarkymo (įskaitant atliekų surinkimą, vežimą ir laikymą) veiklą laikosi teisės aktų reikalavimų. Patikrinimo metu nustatyta (2020 m. gruodžio 23 d. patikrinimo aktas Nr. PA25-277), kad UAB „Barocenas“ nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. vykdė laive „Jakai“ pavojingų atliekų (šiuo atveju – naftos produktais užterštų skysčių ir vandens, naftos mišinių ir lijalinių vandenų) laikymo veiklą neturint TIPK leidimo, nes nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. (tęstinė trukmė 89 kalendorinės dienos) UAB „Barocenas“ naudojamame laive „Jakai“ laikė nuo 5 t iki 228,24 t surinktas pavojingas atliekas (pavojingų atliekų technologinio srauto (TS-04) – naftos produktais užterštus skysčius ir vandenis, naftos mišinius, lijalinius vandenis), jų neperduodant kitiems atliekų tvarkytojams per 48 val. nuo šių atliekų paėmimo iš šių atliekų turėtojų, taip pat nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. (be pertraukos 17 kalendorinių dienų) vykdė priimtų iš kitų asmenų (atliekų turėtojų) nuo 71 t iki 228,24 t pavojingų atliekų laikymą. Tokiais savo veiksmais Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 19¹ straipsnio 2 dalies reikalavimus bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir TIPK taisyklės) 10 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 37 ir 37.4 punktų reikalavimus. 2021 m. balandžio 30 d. Bendrovei atstovaujamai direktoriaus V. K. buvo surašytas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas už pažeidimus, numatytus AAĮ 55 straipsnio 1 dalyje, 79 straipsnio 5 dalyje, 85 straipsnio 5 dalyje. Nutarimu už padarytus administracinius pažeidimus Bendrovei skirta galutinė 25 000 Eur ekonominė sankcija.

3.2. 2020 m. lapkričio 16 d. įvyko incidentas, kai Klaipėdos jūrų uosto akvatorijos vandenyse išsiliejo teršalai, todėl paraleliai buvo tikrinama ir ieškoma taršos šaltinio iš aplinkinių laivų, dėl ko tikrintas ir tanklaivis „Jakai“ bei surašytas laivo patikrinimo aktas Nr. (8)-LJ1-100. Taigi Bendrovės laivo patikrinimas buvo atliekas dviem tikslais, t. y. identifikuoti galimą teršėją ir įvertinti kaip pareiškėjas laikosi teisės aktų reikalavimų, vykdant pavojingų atliekų tvarkymo veiklą.

3.3. Vadovaujantis 2020 m. rugpjūčio 24 d. Bendrovei išduoto Vidaus vandenų transporto priemonės tinkamumo plaukioti leidimo (*2b) 010/2020 turiniu nustatyta, jog laivo „Jakai“ paskirtis – naftos produktais užterštų vandenų surinkimas iš kitų laivų pervežimas. Siekiant identifikuoti laikomus skysčius, buvo paimti mėginiai. Mėginių ėmimo procesą koordinavo ir mėginius paėmė Departamento pareigūnai, vykdantys savo pareigas ir pagal kompetenciją perdavė mėginius atlikti tyrimą Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) specialistams, siekiant identifikuoti naftos produktus bei jų koncentraciją. Nėra jokios metodikos, kuri nurodytų, jog šiuo atveju mėginį iš laivo talpyklos turėjo paimti konkretus pareigūnas ir būtent su pareigūno atsivežtu įrankiu mėginiui paimti. Iš esmės priešingai nei teigia pareiškėjas, mėginiai buvo paimti tinkamai, laikantis tokiems mėginiams paimti keliamų reikalavimų (LST CEN/TR 15522-1:2008 Išsiliejusios naftos identifikavimas – vandenyje pasklidusi nafta ir jos produktai (toliau – ir Standartas 15522-1:2008)), o mėginių tyrimų rezultatai yra patikimi ir teisingi. Tyrimus atliko atestuota ir įgaliota valstybinė laboratorija, todėl abejoti oficialiais dokumentais nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo skunde nurodomu standartu ISO 5667-10:2020 „Vandens kokybė – mėginių ėmimas 10 dalis. Nuotekų ėmimo gairės“ (toliau – ir Standartas 5667-10:2020) pareigūnai neturėjo vadovautis, kadangi laivo talpyklose buvo identifikuojamos ne nuotekos, o naftos produktais užteršti skysčiai.

3.4. Iš Agentūros Aplinkos tyrimų departamento Cheminių tyrimų skyriaus 2020 m. lapkričio 24 d. tyrimų protokolų bei Agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus 2020 m. lapkričio 20 d. tyrimų protokolų duomenų nustatyta, kad laivo „Jakai“ talpyklose 2020 m. lapkričio 16 d. buvo laikoma nemažiau kaip 196,75 m³ naftos produktais užterštų skysčių, kuriuose naftos produktų koncentracijos siekė nuo 1 050 mg/l iki 540 000 mg/l, kas viršijo nuotekoms leidžiamą užterštumą naftos produktais (10 mg/l).

3.5. 2020 m. lapkričio 9 d. teršalų perdavimo – priėmimo į laivą – surinkėją akte Nr. 20 nurodyta, kad iš laivo „Sten Frygg“ buvo priimti 144 m³ laivų talpos nuoplovos, kurios įvardijamos kaip „Slops“ – nafta užteršti vandenys. Skunde pareiškėjas šiuos vandenys įvardija kaip nuotekas. Pagal viešai teikiamus duomenis laivas „Sten Fygg“ yra naftos tanklaivis, kuris gabena naftos produktus. Taip pat pareiškėjas skunde nurodė, jog 2020 m. lapkričio 15 d. iš laivo „Sten Suomi“ priėmė 11,24 m³paprastų nuotekų, tačiau nutylėjo, jog tuo pačiu priėmė 115 m³, 240 m³ ir neįskaitomą kiekį „Slops“ – laivo talpų nuoplovų, nafta užterštų vandenų. Tokios nuoplovos pagal 1973 m. Tarptautinės konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL 73/78) nuostatas laikomos mišiniais, kurių sudėtyje yra naftos.

3.6. Teisės aktai nustato, jog pavojingųjų atliekų turėtojai privalo identifikuoti ir deklaruoti turimas pavojingąsias atliekas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Pareiškėjas tokių veiksmų neatliko. Taip pat atliekas surenkanti ir vežanti įmonė surinktas ir vežamas atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius pavojingąsias atliekas ne vėliau kaip per 48 val. nuo šių atliekų paėmimo iš šių atliekų turėtojo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Bendrovė laive „Jakai“ surinktas virš 50 t pavojingų atliekų laikė ilgiau nei 48 val., kol perdavė jas kitiems atliekų tvarkytojams, todėl darytina išvada, kad ji vykdė pavojingų atliekų laikymą, dėl ko vykdant tokią veiklą Bendrovė privalėjo turėti TIPK leidimą.

II.

4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Departamento Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. J23-10 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“, kuriuo nuspręsta Bendrovei skirti 25 000 Eur ekonominę sankciją, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatė, kad:

6.1. Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos specialistai 2020 m. lapkričio 16 d. atliko Bendrovei priklausančio laivo „Jakai“ neplaninį patikrinimą. Neplaninio patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės pateiktos 2020 m. gruodžio 23 d. patikrinimo akte Nr. PA25-277 (toliau – ir Aktas). Akte teigiama, jog neplaninis teminis patikrinimas atliktas tikslu įvertinti Bendrovės vykdomos pavojingų atliekų tvarkymo (įskaitant atliekų surinkimą, vežimą ir laikymą) veiklos atitikimą teisės aktų reikalavimams. Akte nurodoma, jog pareiškėjas užsiima nepavojingų ir pavojingų atliekų surinkimu ir vežimu specializuotu autotransportu ir laivu „Jakai“. Atliekų surinkimo ir vežimo veikla vykdoma sausumos teritorijoje ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vidinėje akvatorijoje ir uosto krantinėse iki uosto vartų. Bendrovė TIPK leidimo neturi, tačiau jai 2005 m. spalio 26 d. yra išduota pavojingų atliekų tvarkymo licencija Nr. 000133;

Atsiliepimas

6.2. Atsakovas, vadovaudamasis Akte nurodytomis aplinkybėmis, 2021 m. balandžio 30 d. pareiškėjui surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J23-10 (toliau – ir Protokolas). Protokole nurodoma, jog atlikto neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. Bendrovė laive „Jakai“ vienu metu laikė nuo 5 iki 228,24 t pavojingų atliekų (naftos produktais užterštų skysčių ir vandens, naftos mišinių ir lijalinių vandenų). Taip pat Bendrovė naudojamame laive „Jakai“, neturėdama TIPK leidimo, nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. (nepertraukiamai 17 kalendorinių dienų) vykdė nuo 71 t iki 228,27 t iš kitų asmenų paimtų pavojingų atliekų laikymą, kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 2 straipsnio 10 dalyje. Pagal 2020 m. laive „Jakai“ gautų, priimtų ir perduotų skystos frakcijos pavojingų atliekų balansų duomenis nustatyta, jog nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. (89 kalendorinės dienos) pareiškėjas laikė surinktas pavojingas atliekas, jų neperduodant kitiems atliekų tvarkytojams per 48 val. nuo šių atliekų paėmimo iš šių atliekų turėtojų. Protokole konstatuojama, kad pareiškėjas minėtais veiksmais pažeidė AAĮ 19¹ straipsnio 2 dalies, TIPK taisyklių 10 punkto ir Taisyklių 37 bei 37.4 punktų reikalavimus. Atsakomybė už nurodytus teisės aktų pažeidimus numatyta AAĮ 55 straipsnio 1 dalyje, 79 straipsnio 5 dalyje ir 85 straipsnio 5 dalyje;

6.3. Pareiškėjas, susipažinęs su Akto ir Protokolo turiniu, 2021 m. spalio 11 d. Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijai pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame išdėstė savo nesutikimo su minėtuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis priežastis. Pareiškėjas akcentavo, kad 2020 m. lapkričio 16 d. iš laivo „Jakai“ nuotekų ir atliekų talpyklų paimti mėginiai buvo gauti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Departamento specialistai mėginius paėmė vadovaudamiesi Standarto 15522-1:2008 nuostatomis, o nagrinėjamu atveju privalėjo būti naudojamas Standarte 5667-10:2020 nustatyta mėginių ėmimo tvarka. Pareiškėjo nuomone, tai yra kritinė viso patikrinimo klaida, kadangi nuotekų mėginiai paimti naftos produktų identifikavimui negali būti naudojami nuotekų rūšiai nustatyti. Paaiškinime taip pat teigiama, kad Bendrovei negali būti taikomos TIPK taisyklių nuostatos, kadangi ji neturi stacionaraus technikos objekto, kuriame vykdoma pavojingų atliekų laikymo veikla. Laivas nėra stacionarus pavojingų atliekų laikymo įrenginys. Laivas naudojamas atliekų surinkimo, vežimo, siuntimo bei tarpininkavimo ir prekybos veiklai vykdyti;

6.4. Atsakovas Nutarime nurodė, kad Bendrovės kaltė dėl padarytų pažeidimų yra įrodyta Protokolu ir Aktu, rašytiniais paaiškinimais bei kita byloje surinkta medžiaga. Pareiškėjo padaryti teisės pažeidimai atitinka AAĮ 55 straipsnio 1 dalyje, 79 straipsnio 5 dalyje ir 85 straipsnio 5 dalyje numatytas veikas. Bendrovės atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakovas nusprendė pareiškėjui paskirtį galutinę ekonominę sankciją – 25 000 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 12 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad Departamento specialistai turėjo teisę pateikti į Bendrovei priklausantį laivą ir atlikti patikrinimą kaip ji laikosi aplinkos apsaugą reguliuojančių teisės aktų nuostatų reikalavimų, tarp jų ir paimti laive esančiose talpyklose laikomų vandenų mėginius.

8. Teismas nustatė, kad:

8.1. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 16 d. laivo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2019/1 pagrindu iš UAB „Subtilitus“ įsigijo laivą „Jakai“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos transporto saugos administracijos 2020 m. rugpjūčio 24 d. išduotame Vidaus vandenų transporto priemonės tinkamumo plaukioti liudijime Nr. (*2b) 010/2020 pateikta informacija laivas „Jakai“ – vidaus vandenų laivas, tanklaivis, kurio paskirtis yra naftos produktais užterštų vandenų surinkimas iš kitų laivų ir pervežimas. Laive „Jakai“ yra įrengtos 9 cisternos. 2020 m. lapkričio 16 d. atlikto patikrinimo metu cisternos Nr. 1, 2, 3, 4, 8 ir 9 buvo pilnai užpildytos, cisternos Nr. 6 ir 7 buvo tuščios, o trečdalis cisternos Nr. 5 buvo užpildyta. Departamento Klaipėdos valdybos paviršinio vandens ir nuotekų mėginių ėmimo ir matavimo protokole Nr. KT105-2020-229 nurodoma, kad, siekiant patikrinti laivo „Jakai“ cisternose laikomame vandenyje esamų naftos produktų kiekį, iš cisternų Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 8 ir 9 buvo paimti mėginiai. Agentūros Aplinkos tyrimų departamento Cheminių tyrimų skyrius atlikęs pateiktų mėginių tyrimus 2020 m. lapkričio 24 d. surašė tyrimų protokolus Nr. P-001-2020-387/1 (cisternos Nr. 1 mėginys), Nr. P-001-2020-388/1 (cisternos Nr. 2 mėginys), Nr. P-001-2020-389/1 (cisternos Nr. 3 mėginys), Nr. P-001-2020-390/1 (cisternos Nr. 4 mėginys), Nr. P-001-2020-391/1 (cisternos Nr. 5 mėginys), Nr. P-001-2020-392/1 (cisternos Nr. 8 mėginys) ir Nr. P-001-2020-393/1 (cisternos Nr. 9 mėginys). Cisternos Nr. 1 ir Nr. 2 mėginių tyrimų protokoluose teigiama, kad mėginiuose identifikuota medžiaga – aplinkos oro paveiktas dyzelinas. Cisternų Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 mėginių tyrimų protokoluose teigiama, jog mėginiuose identifikuota medžiaga – angliavandenilių mišinys, neidentifikuotas. Cisternos Nr. 8 ir Nr. 9 mėginių tyrimų protokoluose nurodoma, kad mėginiuose identifikuota medžiaga – benzino ir dyzelino mišinys. Agentūros specialistai konstatavo, kad visuose pateiktuose mėginiuose yra naftos produktais užterštas vanduo;

8.2. Agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus 2021 m. spalio 13 d. tyrimų protokole Nr. P-105-2020-381/1P teigiama, kad cisternos Nr. 1 mėginyje naftos produktų koncentracija siekia 168 180 mg/l, cisternos Nr. 2 mėginio koncentracija – 21 340 mg/l, cisternos Nr. 3 mėginio koncentracija – 1 410 mg/l, cisternos Nr. 4 mėginio koncentracija – 1 180 mg/l, cisternos Nr. 5 mėginio koncentracija – 1 050 mg/l, cisternos Nr. 8 mėginio koncentracija – 434 130 mg/l, o cisternos Nr. 9 mėginio naftos produktų koncentracija – 540 000 mg/l. Agentūros atlikti cheminių medžiagų tyrimai patvirtino, kad laivo „Jakai“ cisternose laikomame vandenyje naftos produktų koncentracija smarkiai viršija nuotekoms leidžiamą užterštumą naftos produktais (10 mg/l). Tyrimai yra atlikti akredituotoje valstybinėje laboratorijoje, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti tyrimų protokoluose pateikiamų duomenų tikrumu;

8.3. Agentūra 2021 m. lapkričio 18 d. rašte Nr. (4.22)-A4E-13289 „Dėl informacijos ir duomenų suteikimo“ patvirtino, kad Standartas 15522-1:2008 nuotekų rūšies nustatymui netaikomas, tačiau minėtas standartas tinkamas lijalinių vandenų mėginių paėmimui. Agentūra informavo, jog naftos produktų koncentracijai nustatyti nuotekose mėginiai imami vadovaujantis standartais ISO 5667-4:2016, LST EN ISO 5667-6:2017, ISO 5667-4:2016;

8.4. Iš teismui pateikto vaizdo įrašo turinio nustatyta, kad Departamento specialistas ilgavamzdžiu samčiu iš laivo cisternos pasėmė vandens mėginį, jis buvo supiltas į tuščią butelį ir užplombuotas. Nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, kad naftos produktais užteršti vandenys yra priskiriami pavojingų atliekų kategorijai. Atsakovas neplaninio patikrinimo metu paėmė lijalinių vandenų mėginius, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad Departamento specialistai imdami mėginius iš laivo cisternos negalėjo vadovautis Standartu 15522-1:2008;

8.5. Iš teismui pateiktų teršalų perdavimo – priėmimo į laivą surinkėją aktų nustatyta, kad Bendrovė 2020 m. lapkričio 9 d. iš tanklaivio „Sten Frigg“ į laivą „Jakai“ priėmė 144 kub. m atliekų, įvardintų anglų kalba terminu -„Slops“. 2020 m. lapkričio 15 d. iš tanklaivio „Sten Suomi“ buvo priimta 104,115 ir 240 kub. m atliekų, įvardintų anglų kalbos terminu – „Slops“. Pareiškėjas skunde nurodė, kad terminas „Slops“ reiškia nuotekos, tačiau 2020 m. lapkričio 10 d. teršalų perdavimo – priėmimo į laivą surinkėją akte nurodoma, kad iš laivo „ALMA“ į laivą „Jakai“ buvo paimtas 1 kub. m atliekų įvardintu kaip „Sewage“. 2020 m. lapkričio 12 d. iš laivo „ALMA“ pareiškėjas priėmė 17 kub. m atliekų „Sewage“. Teismas pažymėjo, kad jūrinėje terminologijoje terminu „Slops“ yra įvardijamas laivuose esantis angliavandeniliais suterštas vanduo, t. y. naftos produktais užterštas vanduo. Tuo metu terminu „Sewage“ yra įvardijamos buitinės nuotekos. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog 2020 m. lapkričio mėn. iš laivų „Sten Frigg“ ir „Sten Suomi“ buvo paimtos tik paprastos nuotekos, kadangi 2020 m. lapkričio 9 d. ir 2020 m. lapkričio 15 d. teršalų perdavimo – priėmimo į laivą surinkėją aktų turinys akivaizdžiai įrodo, kad į laivą „Jakai“ buvo paimti ir minėtuose laivuose susikaupęs naftos produktais užterštas vanduo.

9. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas Nutarime pagrįstai nurodė, jog Bendrovė nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. laive „Jakai“ vykdė pavojingų atliekų (naftos produktais užterštų vandenų) laikymo veiklą, iš viso laive laikydama nuo 5 t iki 228,27 t pavojingų atliekų. Taip pat nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. pareiškėjas laive „Jakai“ be pertraukos laikė nuo 71 t iki 228,27 t pavojingų atliekų.

10. Teismas vadovavosi AAĮ (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 19¹ straipsnio 2 dalimi, TIPK taisyklių 10 punktu. Įvertinęs minėtą teisinį reguliavimą teismas priėjo prie išvados, jog juridiniai asmenys, siekiantis eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį, privalo turėti TIPK leidimą. Teismas vadovavosi TIPK taisyklių 7.3 punktu, TIPK taisyklių 1 priedo „Veiklos rūšys, pagal kurias nustatoma, ar įrenginiui reikia turėti leidimą pagal taisyklių reikalavimus“ 5.6 punktu ir nurodė, kad pagrindinė laivo funkcija yra pavojingų atliekų (lijalinių vandenų) surinkimas iš kitų laivų, todėl laivas „Jakai“ patenka į TIPK taisyklių reguliavimo sritį. Byloje neginčytinai įrodyta, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. laive laikė nuo 5 t iki 228,27 t pavojingų atliekų, o nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. laive laikė nuo 71 t iki 228,27 t pavojingų atliekų. Minėtais laikotarpiais laive laikytų pavojingų atliekų kiekis viršijo TIPK taisyklių 1 priedo 5.6 punkte nurodyta 50 t limitą.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas vadovavosi ATĮ 2 straipsnio 10 dalimi, Taisyklių (bylai aktuali akto redakcija galiojusi nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2021 m. spalio 9 d.) 37.4 punktu ir, atsižvelgęs į minėtą teisinį reguliavimą, konstatavo, jog pavojingas atliekas surenkanti įmonė, per 48 val. nepristačiusi šių atliekų atitinkamam atliekų tvarkytojui, nebetenka laikinojo atliekų laikytojo statuso ir tampa atliekų laikytoja, kaip tai apibrėžta ATĮ 2 straipsnio 10 dalyje.

12. Teismas priėjo prie išvados, jog, vadovaujantis TIPK taisyklių 10 punkto ir TIPK taisyklių 1 priedo 5.6 punkto nuostatomis, Bendrovė, kaip didesnio nei 50 t pavojingų atliekų laikymo veiklą vykdęs subjektas, turėjo prievolę turėti TIPK leidimą. Nagrinėjamoje byloje ginčo nėra, kad Bendrovei TIPK leidimas nėra išduotas, todėl akivaizdu, jog pareiškėjas, vykdydamas didelio kiekio pavojingų atliekų laikymą neturint TIPK leidimo, pažeidė AAĮ 19¹ straipsnio 2 dalies, TIPK taisyklių 10 punkto ir Taisyklių 37 bei 37.4 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismas, įvertinęs AAĮ 55 straipsnio 1 dalies, 79 straipsnio 5 dalies, 85 straipsnio 5 dalies nuostatas, rašytinius dokumentus, konstatavo, kad Departamentas skirdamas pareiškėjui ekonominę sankciją už anksčiau minėtus teisės aktų pažeidimus tinkamai įvertino nustatytas aplinkybes, teisingai kvalifikavo padarytus pažeidimus, atsižvelgė į pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skirtos ekonominės sankcijos dydis neprieštarauja AAĮ nuostatoms bei protingumo ir proporcingumo principams. Teismas nenustatęs Nutarimo neteisėtumo pagrindų pareiškėjo skundą atmetė.

III.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, paviršutiniškas, formalus, tinkamai nemotyvuotas ir, svarbiausia – priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, kadangi didelė dalis įrodymų apskritai nebuvo tirti ir įvertinti, dėl dalies jų teismo sprendime net nepasisakyta, dalis įrodymų, kuriais buvo remtasi, yra nepatikimi, o teismas jų patikimumo ir sąsajumo su bylos dalyku net nebandė tirti. Teismas Sprendimui nepagrįstai selektyviai atrinko tik dalį įrodymų, kitų įrodymų nevertindamas ir nebandydamas pašalinti jose esančios informacijos prieštaravimo kitiems bylos duomenims.

14.2. Departamento specialistui R. M., kuris 2020 m. lapkričio 16 d. ėmė mėginius iš pareiškėjo laivo ir surašė patikrinimo aktus ir ginčo protokolą, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas (Nr. 04-7-00001-21) dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veiklos padarymo veikiant tiesioginio pareiškėjo konkurento UAB „Parsekas“ prašymu pareiškėjo nenaudai. Ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas ir kol kas jam tik įteiktas įtarimas dėl nusikalstamos veikos padarymo. Vien tik faktas, jog dėl pareiškėjo atžvilgiu R. M. surašytų 7 protokolų teisena jau nutraukta nenustačius sudėties požymių ir konstatavus patikrinimo aktų duomenų ydingumą, rodo, kad Departamento specialisto sudaryti 2020 m. gruodžio 23 d. bei 2021 m. vasario 18 d. patikrinimo aktai, kuriuose nustatytais tariamais faktais surašytas ir ginčo Nutarimas, yra nepatikimi ir kvestionuotini. Tačiau teismas šių aktų patikimumo nevertino ir dėl to nepasisakė.

14.3. Kiekvienas uoste plaukiojantis laivas yra potencialus teršalų kilmės šaltinis, kadangi naudoja variklių varymui bei aušinimui skirtus naftos produktus, kurie gali patekti į uosto akvatoriją. Faktą, kad mėginiai iš laivo talpų buvo imami būtent dėl uoste įvykusios taršos naftos produktais, patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje parodymus davusi Departamento atstovė bei mėginių tyrimų protokolus lydintys dokumentai (2020 m. lapkričio 16 d. laivo patikrinimo aktas Nr. (8)-LJ1-100 bei 2020 m. lapkričio 16 d. Agentūros Gautų pranešimų telefonu registravimo žurnalo kopijoje fiksuoto Departamento specialisto R. M. pranešimas).

14.4. Siekiant nustatyti taršos šaltinį, yra būtina paimti teršalų mėginį iš vandens, nustatyti jo cheminę sudėtį ir ją palyginti su mėginių (iš potencialių teršalų kilmės šaltinių) cheminių tyrimų duomenimis. Tuo tikslu reikėjo ištirti pasklidusius teršalus ir juos susieti su konkrečiu laivu. Dėl to ir buvo 2020 m. lapkričio 16 d. imami naftos produktų mėginiai iš UAB „Barocenas“ laivo „Jakai“ talpų. Teismas šias aplinkybes visiškai ignoravo. Neplaninio patikrinimo tikslas nebuvo vien tik Bendrovės vykdomos pavojingų atliekų tvarkymo veiklos atitikties patikrinimas, kadangi mėginiai buvo imami dvi dienas iki patikrinimo įvykusios taršos uosto akvatorijoje naftos produktais šaltinio identifikavimui. Tai yra labai svarbi aplinkybė, kadangi išsiliejusių naftos produktų identifikavimui ir naftos produktų koncentracijai (kiekiui) nuotekose nustatyti mėginiai imami pagal skirtingą tvarką ir pagal skirtingus standartus. Ginčo mėginiai negalėjo būti naudojami abejais tikslais.

14.5. Standartas 15522-1:2008 detaliai reglamentuoja mėginių skirtų išsiliejusios naftos identifikavimui ėmimo tvarką, naudotiną įrangą ir net aiškiai numato, jog mėginys turi būti imamas vietoje, kur naftos produktų sankaupos sluoksnis yra tankiausias arba imant globules (tirščius), o kiekvieno paimto mėginio turinį turi sudaryti nuo 10 iki 100 ml naftos produktų kiekis. Kitaip tariant, reikia iš atitinkamos talpos paimti kuo didesnį kiekį naftos produktų, kad būtų įmanoma atlikti jų cheminę analizę ir mėginys visais be išimties atvejais privalo turėti nuo 10 iki 100 ml naftos produktų kiekį, o šis kiekis yra ribinis, kuomet mėginio turinys visada būtų priskiriamas jau lijaliniams vandenims.

14.6. Mėginiai buvo imami dvi dienas iki patikrinimo įvykusios taršos naftos produktais uosto teritorijoje šaltinio identifikavimui ir su tuo susijusiais tikslais, o ne neplaninio teminio patikrinimo tikslu. Tai aiškiai matyti iš kartu su Aplinkos apsaugos agentūros raštu (atsakant į 2021 m. spalio 19 d. paklausimą) pateikto Gautų pranešimų telefonu registravimo žurnalo kopijos. Teismas šio įrodymo net nevertino, dėl jo nepasisakė, jo turinio neanalizavo ir jame pateiktų duomenų prieštaravimo Departamento teiginiams bei patikrinimo aktų ir Nutarimo turiniui nepašalino.

14.7. Departamento specialistas R. M. užsakymą atlikti mėginių tyrimą ir nustatyti naftos produktų kiekį mėginiuose (atliekų rūšiai nustatyti) telefonu Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriui pateikė 2020 m. lapkričio 16 d. 9:50 val., o 2020 m. gruodžio 23 d. patikrinimo akte nurodoma, kad neplaninis teminis „patikrinimas laive atliktas 2020 m. lapkričio 16 d. 10:30 – 11:50 val.“. Tai rodo, kad: i) patikrinimo tikslas buvo ne pareiškėjo veiklos tvarkant atliekas patikra, o 2020 m. lapkričio 14 d. įvykusios taršos uoste šaltinio identifikavimas, ii) mėginiai iš laivo turėjo būti imami būtent pagal Standartą 15522-1:2008, kaip ir nurodoma R. L. rašte, iii) 2020 m. lapkričio 16 d. 9:50 val. R. M. negalėjo net hipotetiškai žinoti, kad laivo talpyklose yra tik lijaliniai vandenys, nes dar nebuvo nuvykęs į laivą (patikrinimas laive pradėtas tik 10:30 val.), iv) paimti mėginiai privalėjo būti naudojami tik 2020 m. lapkričio 14 d. uoste išsiliejusios naftos identifikavimui, o ne kiekybinei naftos produktų koncentracijai laivo rezervuare nustatyti neplaninio patikrinimo metu, kuomet aiškinamasi, ar laive laikomos paprastos nuotekos ar lijaliniai vandenys.

14.8. Liudytojais Klaipėdos miesto apylinkės teismo rūmuose apklausti Departamento specialistai R. M. bei D. B. (nežinodami apie R. L. raštą) pasakojo, kad imant mėginius visą rezervuarą su samčiu mėginį imantis asmuo išmaišė (tai fiziškai neįmanoma – 60 m³ talpos turinio su samčiu neišmaišysi fiziškai). Pagal R. L. rašte nurodytą standartą talpoje esančio turinio negalima maišyti. Tačiau skundžiamame Nutarime teigiama, kad R. M. bei D. B. parodymuose nėra jokio prieštaravimo ir, kad tie parodymai nuoseklūs, o teismas sprendime to nevertino. R. M. bei D. B. parodymai yra prieštaraujantys ne tik vienas kitam, bet ir R. L. raštui, mėginio tyrimo protokoluose nurodytiems duomenims bei kito liudytojo parodymams (laivo kapitono) parodymams. R. M. teigė, kad mėginius ėmė D. B. D. B. teigė, kad mėginius ėmė R. M.

14.9. Teismas netyrė ir net nevertino egzistuojančių svarbių kardinalių prieštaravimų, susijusių su mėginius ėmusiu asmeniu jų ėmimo metu. Teismas nevertino, ar buvo pažeista mėginių ėmimo tvarka bei kokias pasekmes tai sukėlė tyrimo rezultatams. Teismui buvo pateiktas prašymas bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje apklausti liudytojais neva mėginius ėmusius Departamento specialistus R. M. ir D. B., tačiau teismas šį prašymą atmetė ir minimų prieštaravimų net nebandė tirti ir pašalinti.

14.10. Siekiant nustatyti nuotekose esantį naftos produktų kiekį (koncentraciją) yra būtina iš talpyklos imti homogenizuotą mėginį. Mėginių ėmimo tvarka nuotekų rūšiai nustatyti yra reglamentuojama visai kitų standartu – „ISO 5667-10 Vandens kokybė – mėginių ėmimas 10 dalis. Nuotekų ėmimo gairės“, nei nurodyta R. L. rašte.

14.11. Nuotekų mėginiai paimti naftos produktų identifikavimui jokiu būdu negali būti naudojami nuotekų rūšiai rezervuare nustatyti, nes turi būti imami pagal kardinaliai skirtingą jų ėmimo tvarką. Teismas nesiaiškino kaip iš tikrųjų buvo imami mėginiai ir kaip iš tikrųjų turėjo būti imami. Teismas nesiaiškino, kokią įtaką mėginių ėmimo tvarka gali turėti vienokio ar kitokio tyrimo rezultatams. Teismas nesiaiškino, kodėl R. L. rašte nurodoma, kad mėginiai buvo imti pagal Standartą 15522-1:2008, kuris draudžia atlikti homogenizavimą, o R. M. ir D. B. apylinkės teismui duodami parodymus teigė mėginius ėmę pagal standartą, numatantį pareigą talpoje esančias nuotekas išmaišyti ir neva tai buvo padaryta. Teismo sprendime yra tik lakoniškai nurodyta, jog tyrimai yra atlikti akredituotoje valstybinėje laboratorijoje, todėl teismui nėra pagrindo netikėti tyrimų protokoluose pateikiamų duomenų tikrumu.

14.12. Pareiškėjas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad akredituotai valstybinei laboratorijai nebuvo galima pateikti tirti mėginio paimto pagal Standartą 15522-1:2008, jei tikslas yra nustatyti laivo talpoje esančių atliekų rūšį – naftos produktų jose koncentraciją (santykinį kiekį), nes nuo talpos paviršiaus pasemtame mėginyje koncentracija bus milžiniška. Tą ir parodė tyrimo rezultatai, kurie, pareiškėjo vertinimu, yra teisingi, tačiau jie rodo koncentraciją mėginyje, o ne laivo rezervuaro talpoje.

14.13. Duomenys, kad ginčo laikotarpiu laikytos nuotekos buvo perduotos įmonei AB „Klaipėdos vandenys“, ir perduotos ne kaip lijaliniai vandenys, o paprastos nuotekos, liko nevertinti ir netirti. Teismas ignoravo AB „Klaipėdos vandenys“ pateiktus duomenis ir jų nevertino, net neatsižvelgė į tai, jog didelė dalis administracinių teisenų, pradėtų patikrinimo aktų pagrindu ir pagal juose padarytas išvadas surašytus pareiškėjui pažeidimų protokolus, buvo nutrauktos nesant pažeidimo sudėties požymių. Departamento atstovai teismo posėdžio metu pripažino šį faktą, tačiau teismas kažkodėl net nebandė vertinti patikrinimo aktų ir jose padarytų išvadų pagrįstumo.

14.14. 2020 m. lapkričio 16 d. laivo talpyklose buvo ir nuotekos, o ne tik lijaliniai vandenys. Neaišku kokiu būdų teismas nustatė, kad jūrinėje terminologijoje terminas „slops“ reiškia būtent angliavandeniliais užterštas vanduo, o ne paprastos nuotekos. Jei terminas „Sewage“ reiškia buitines nuotekas, o terminas „Slops“ reiškia - angliavandeniliais užterštą vandenį, tai dar negalima daryti išvados, kad „Slops“ yra būtent lijaliniai vandenys ir /ar naftos produktais užteršti vandenys. Nafta nėra angliavandeniliai. Teismo padaryta išvada yra absoliučiai ydinga ir nepagrįsta. Naftoje yra ištirpusių angliavandenilinių dujų, emulguoto vandens, nedideli kiekiai metalo druskų. Angliavandeniliai nėra naftos produktas ir gaunami jie ne tik iš naftos, bet ir iš riebalų, aliejaus ir kitų produktų. Departamento specialistai ir atstovai net nebandė kelti versijos, jog iš minimų laivų buvo priimti būtent lijaliniai vandenys. Išvada, kad 2020 m. lapkričio 16 d. laive buvo vien tik lijaliniai vandenys, buvo padaryta tik atsižvelgiant į Agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus tyrimo rezultatus (kurie gauti tiriant netinkamai paimtus mėginius).

14.15. 2022 m. kovo 15 d. teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas davė parodymus apie tai, jog Bendrovė 2020 m. lapkričio 9 d. iš tanklaivio „Sten Frigg“ į laivą „Jakai“ priėmė 144 kub. m atliekų, įvardintų anglų kalba terminu - „Slops“, ir kurios buvo gautos praplovus laivo „Sten Frigg“ talpas, kuriose buvo laikomas aliejus. Todėl yra visiškai normalu ir logiška, kad atliekų iš laivo „Sten Frigg“ priėmimo perdavimo akte yra nurodyta atliekų rūšis „slops“, kurias teismas identifikavo kaip angliavandeniliais suterštą vandenį, kadangi angliavandeniliai yra gaunami ir iš riebalų bei aliejaus. Bet tai jokiu būdu nėra lijaliniai vandenys – pavojingos atliekos, kuriose būtent naftos produktų koncentracija viršija 10 mg/l. Kaip detaliai paaiškino pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu, nuo laive „Jakai“ rezervuarų paviršiaus pasėmus mėginius buvo rasta didelė koncentracija naftos produktų (ne aliejaus), kadangi laivo rezervuaruose skysčių išleidimo anga yra rezervuaro šone prie dugno, bet dugno nesiekia. Taip visi laivai yra techniškai sukonstruoti tam, kad atliekų iš rezervuarų išleidimo metu dugno nuosėdos neužkištų filtro ir išleidimo angos. Todėl rezervuare po kiekvieno iš leidimo ant dugno lieka nedidelis kiekis (lyginant su projektine talpa – nuo 30–60 m³) prieš tai buvusių teršalų, kuriuose yra ir naftos produktų, tačiau jų kiekis naujai įpiltų nuotekų nepaverstų lijaliniais vandenimis, nes koncentracija nesiektų 10 mg/l dėl itin didelio rezervuaro projektinio tūrio.

14.16. Paviršinio vandens ir nuotekų mėginių ėmimo ir matavimo protokole Nr. KT105-2020-29 (kurio numeris dėl nežinomų priežasčių buvo koreguotas iš 273 į 29 ir kurio pavadinimas net nebuvo nurodytas originaliame 2020 m. lapkričio 20 d. tyrimų protokole Nr. P-105-2020-381/1) grafa, kurioje turi būti nurodyti „Mėginių ėmimą reglamentuojantys dokumentai“ yra neužpildyta, o grafoje „tikslas“ nurodyta – „Neplaninis patikrinimas“. 2020 m. kovo 15 d. teismo posėdžio metu Departamento atstovė negalėjo nurodyti ir paaiškinti, kodėl protokolo skiltis, kurioje turi būti nurodyti mėginių ėmimą reglamentuojantys dokumentai, yra neužpildyta. Akivaizdu, jog perduotų mėginių tyrimą atlikę Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus ekspertai net nežinojo kaip ir kokiu būtų bei pagal kokį standartą yra paimti tirti pateikti mėginiai. Teismas šių aplinkybių nevertino.

14.17. Skunde buvo keliamas klausimas dėl mėginių laboratorinių tyrimų rezultatų patikimumo ne tik tuo aspektu, kad nėra aišku koks asmuo ir kaip ėmė mėginius, bet ir kitais aspektais ir teismas jų visiškai nenagrinėjo ir netyrė. Departamentas į bylą pateikė filmuotą medžiagą, kurioje fiksuotas mėginių ėmimo metu ne R. M. ir ne D. B. 2020 m. lapkričio 24 d. cheminių tyrimų skyriaus protokoluose ir 2020 m. lapkričio 20 d. Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus protokole yra nurodyti skirtingai mėginį lydintys dokumentai.

14.18. Skundžiamame sprendime teismas rėmėsi būtent Agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus 2021 m. spalio 13 d. tyrimų protokolu Nr. P-105-2020-381/1P, o ne pirminiu dokumentu ir net nebuvo aiškinamasi, kodėl atsirado naujas tyrimo protokolas.

14.19. Iš 2020 m. lapkričio 16 d. laivo patikrinimo akto Nr. (8)-LJ1-100 matyti, kad paimti buvo atliekų mėginiai iš laivo cisternų Nr. 1, 2, 3, 4, 5. O iš cisternų Nr. 8 ir 9 – kuro mėginiai. Tai atitinka laivo žurnalo duomenis, kad dalyje talpų buvo paprastos nuotekos (pvz., paprastos nuotekos paimtos iš laivo „Sten Frigg“), o ne lijaliniai vandenys. Todėl teismo prielaida, kad buvo imami būtent lijalinių vandeny mėginiai, yra klaidinga, dėl ko kita argumentacija praranda prasmę.

14.20. Teismas netiksliai cituoja Agentūros 2021 m. lapkričio 18 d. raštą Nr. (4.22)-A4E-13289 „Dėl informacijos ir duomenų suteikimo“ ir cituojamą teiginį ištraukia iš konteksto, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nes nevertinama pateiktame atsakyme esančių duomenų visuma ir iškreipiama atsakymo prasmė. Ginčo atveju mėginiai iš laivo buvo paimti pagal Standartą 15522-1:2008, kuris negali būti taikomas imant mėginius nuotekų rūšies nustatymui laivo rezervuare pagal naftos produktų koncentraciją. Vienas ar kitas standartas mėginių ėmimui yra parenkamas pagal mėginių ėmimo tikslą, o ne pagal nuotekų rūšį.

Atsiliepimas

14.21. Teismui kartu su Departamento atsiliepimu į skundą pateiktame vaizdo įrašė nėra nufilmuota, kad mėginys „buvo supiltas į tuščią butelį ir užplombuotas“. Vaizdo įrašas trunka labai trumpai ir baigiasi dar net nepradėjus mėginio pilti į tarą. Teismas konstatavo išsigalvotą dalyką ir tuo remdamasis daro klaidingas prielaidas apie tai, kad mėginių ėmimo tvarka nebuvo pažeista.

14.22. Siekiant neplaninio patikrinimo metu nustatyti laive laikytų nuotekų rūšį, tuo tikslu buvo privaloma iš naujo atvykti į laivą ir mėginius imti pagal kitą standartą (ISO 5667-10:2020, ISO 5667-4:2016, LST EN ISO 5667-6:2017, ISO 5667-2016), t. y. išmaišyti laivo rezervuare esančius skysčius taip homogenizuojant turinį. Iš skirtingų gylių paimti trys mėginius ir juos supilti į vieną tarą. Tarą perduoti Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriui naftos produktų mėginyje esančios naftos produktų koncentracijos nustatymui. Tik taip buvo galima užtikrinti, kad mėginyje ir laivo talpose bus vienoda koncentracija naftos produktų ir pagal gautus rezultatus padaryti atitinkamą išvadą dėl nuotekų priskyrimo/nepriskyrimo lijalinių vandenų kategorijai (kuomet naftos produktų koncentracija viename litre yra didesnė nei 10 mg).

15. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

15.1. Teismas detaliai atsakė į pareiškėjo skundo argumentus, tinkamai taikė įstatymų reikalavimus, priimtas teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas, Departamentas iš esmės sutinka su šia motyvacija. Pareiškėjas iš esmės nesutiko ir nesutinka su mėginių paėmimo procedūra ir taikytu mėginių paėmimo standartu. Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai sprendė, kad Departamento Nutarimas yra pagrįstas, priimtas teisėtai.

15.2. Pareiškėjas klaidingai interpretuoja neplaninio patikrinimo tikslus ir patikrinimo tvarką, tai yra, jog Departamentas siekė nustatyti laive laikytų nuotekų rūšį ir privalėjo atvykti į laivą „Jakai“ atskirai, o ne ieškant teršėjo, mėginius imti pagal kitus standartus. Po įvykusio incidento dėl teršalų išsiliejimo Klaipėdos uosto teritorijos vandenyse, 2020 m. lapkričio 16 d. buvo tikrinama ir ieškoma taršos šaltinio iš aplinkinių laivų, dėl ko tikrintas ir tanklaivis „Jakai“ bei surašytas 2020 m. lapkričio 16 d. laivo patikrinimo aktas Nr. (8)-LJ1-100. Tačiau paraleliai Departamento pareigūnai atliko ir UAB „Barocenas“ neplaninį patikrinimą tikslu įvertinti kaip Bendrovė vykdydama pavojingų atliekų tvarkymo (įskaitant atliekų surinkimą, vežimą ir laikymą) veiklą laikosi teisės aktų reikalavimų. Taigi, iš esmės tanklaivio „Jakai“ patikrinimas buvo vykdomas dviem tikslais, tai yra identifikuoti teršėją ir įvertinti kaip Bendrovė laikosi teisės aktų reikalavimų, vykdant pavojingų atliekų tvarkymo veiklą.

15.3. Mėginiai buvo paimti tinkamai, laikantis tokiems mėginiams paimti keliamų reikalavimų, o mėginių tyrimų rezultatai yra patikimi ir teisingi. Tyrimus atliko atestuota ir įgaliota valstybinė laboratorija, todėl abejoti ir netikėti oficialiais dokumentais (tyrimo protokolais) nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo minimi argumentai dėl netinkamo mėginių paėmimo negali būti priežastimi nevykdyti teisės aktuose įteisintų ir nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde klaidina, jog buvo paimti nuotekų mėginiai naftos produktų identifikavimui. Aplinkos apsaugos agentūra 2021 m. lapkričio 18 d. rašte Nr. (4.22)-A4E-13289 „Dėl informacijos ir duomenų suteikimo“ patvirtino, kad Standartas 15522-1:2008 nuotekų rūšies nustatymui netaikomas. Laivo talpyklose buvo identifikuojamos ne nuotekos, o naftos produktais užteršti skysčiai.

15.4. Pareiškėjas pripažįsta, jog 2020 m. lapkričio 16 d. laivo talpyklose buvo ir nuotekos, o ne tik lijaliniai vandenys. Pareiškėjas nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nenurodo, kad nuotekos būtų laikytos atskirai, tai yra kaip įvardija „paprastosios nuotekos“ ar kitokios nuotekos būtų laikytos atskirose talpyklose, iš to darytina išvada, jog nuotekos tiek paprastos, tiek naftuotos surinktos į vieną talpą, vadinasi, tokiu būdu kartu sumaišytos ir pagal 1973 m. Tarptautinės konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL 73/78 I priedo 1 taisyklė 1 punktas) tai laikytina naftuotais vandenimis ir priskiriama pavojingoms atliekoms.

15.5. Pareiškėjas kaip pavojingųjų atliekų turėtojas privalėjo identifikuoti ir deklaruoti turimas pavojingąsias atliekas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė.

15.6. Mėginių ėmimo metu ar iki pažeidimo nustatymo pareiškėjas pretenzijų dėl mėginių ėmimo vietos ir būdo, naudotų priemonių ir kitų aplinkybių, susijusių su mėginių ėmimu, taip pat nereiškė. Pareiškėjas nepateikė ir jokių rašytinių įrodymų, jog atliko savo iniciatyva laboratorinius tyrimus ir nustatė priešingus bei prieštaraujančius rezultatus Departamento turimiems rezultatams. Prievolė laikytis teisės aktų reikalavimų ir laiku įvertinti savo vykdomos veiklos atitiktį tam tikriems kriterijams, pagal kuriuos pareiškėjas gali vykdyti veiklą (pvz., tik gavus leidimą tam tikrai veiklai arba parengus reikiamus planus, programas), tenka būtent ūkio subjektui, šiuo atveju UAB „Barocenas“.

15.7. Pareiškėjas apeliacinio skundo 39–44 punktuose dėsto visiškai su ginču nesusijusias aplinkybes – apie 2021 m. vasario 18 d. patikrinimo aktą, nutrauktas administracinių nusižengimų teisenas, kurios visiškai nesusijusios su Departamento priimtu Nutarimu, taip pat prie apeliacinio skundo pridėjo perteklinius dokumentus (nutarimus nutraukti administracinių nusižengimų teiseną). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 5 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties panaikinimo atmetė, kuriuo pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti dėl Departamento 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimo byloje Nr. J23-8 panaikinimo. Šiame apeliaciniame skunde pareiškėjas siekia spręsti ginčą dėl minimo nutarimo, nors jis Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nebuvo priimtas ir nagrinėjamu atveju nėra aktualus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

16. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl uždarajai akcinei bendrovei „Barocenas“ paskirtos sankcijos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. J23-10 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“.

17. Departamentas priėmė Nutarimą ir skyrė Bendrovei 25 000 Eur dydžio ekonominę sankciją už tai, kad ji neturėdama TIPK leidimo laikė nuo 5 iki 228,24 t pavojingų atliekų nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. ir nuo 71 iki 228,24 t pavojingų atliekų nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d.

18. Departamentas skundžiamame Nutarime ir teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose akcentavo, kad pareigūnai 2020 m. lapkričio 16 d. atliko UAB „Barocenas“ neplaninį patikrinimą tikslu įvertinti kaip Bendrovė vykdydama pavojingų atliekų tvarkymo veiklą laikosi teisės aktų reikalavimų. Patikrinimo metu Departamentas nustatė (2020 m. gruodžio 23 d. patikrinimo aktas Nr. PA25-277), kad UAB „Barocenas“ vykdė laive „Jakai“ pavojingų atliekų (šiuo atveju – naftos produktais užterštų skysčių ir vandens, naftos mišinių ir lijalinių vandenų) laikymo veiklą neturint TIPK leidimo, nes laive „Jakai“ laikė surinktas pavojingas atliekas (pavojingų atliekų technologinio srauto (TS-04) – naftos produktais užterštus skysčius ir vandenis, naftos mišinius, lijalinius vandenis), jų neperduodant kitiems atliekų tvarkytojams per 48 val. nuo šių atliekų paėmimo iš šių atliekų turėtojų. Bendrovė pažeidė AAĮ 19¹ straipsnio 2 dalies reikalavimus bei TIPK taisyklių 10 punkto reikalavimus, Taisyklių 37 ir 37.4 punktų reikalavimus. 2021 m. balandžio 30 d. Bendrovei atstovaujamai direktoriaus V. K. buvo surašytas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas už pažeidimus, numatytus AAĮ 55 straipsnio 1 dalyje, 79 straipsnio 5 dalyje, 85 straipsnio 5 dalyje. Nutarimu Bendrovei skirta galutinė 25 000 Eur ekonominė sankcija.

19. Departamentas akcentavo, kad 2020 m. lapkričio 15 d. įvyko incidentas, kai Klaipėdos jūrų uosto akvatorijos vandenyse išsiliejo teršalai, todėl paraleliai buvo tikrinama ir ieškoma taršos šaltinio iš aplinkinių laivų, dėl ko tikrintas ir tanklaivis „Jakai“. Taigi Bendrovės laivo patikrinimas buvo atliktas dviem tikslais, t. y. identifikuoti galimą teršėją ir įvertinti kaip pareiškėjas laikosi teisės aktų reikalavimų, vykdant pavojingų atliekų tvarkymo veiklą.

20. Departamentas akcentavo, kad vadovaujantis 2020 m. rugpjūčio 24 d. Bendrovei išduoto Vidaus vandenų transporto priemonės tinkamumo plaukioti leidimo (*2b) 010/2020 turiniu nustatyta, jog laivo „Jakai“ paskirtis – naftos produktais užterštų vandenų surinkimas iš kitų laivų pervežimas. Siekiant identifikuoti laikomus skysčius, buvo paimti mėginiai. Mėginių ėmimo procesą koordinavo ir mėginius paėmė Departamento pareigūnai, vykdantys savo pareigas ir pagal kompetenciją perdavė mėginius atlikti tyrimą Aplinkos apsaugos agentūros specialistams, siekiant identifikuoti naftos produktus bei jų koncentraciją. Mėginiai buvo paimti tinkamai, laikantis tokiems mėginiams paimti keliamų reikalavimų (LST CEN/TR 15522-1:2008 Išsiliejusios naftos identifikavimas – vandenyje pasklidusi nafta ir jos produktai), o mėginių tyrimų rezultatai yra patikimi ir teisingi. Tyrimus atliko atestuota ir įgaliota valstybinė laboratorija, todėl abejoti oficialiais dokumentais nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo skunde nurodomu standartu ISO 5667-10:2020 „Vandens kokybė – mėginių ėmimas 10 dalis. Nuotekų ėmimo gairės“ pareigūnai neturėjo vadovautis, kadangi laivo talpyklose buvo identifikuojamos ne nuotekos, o naftos produktais užteršti skysčiai.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde bei kituose teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose akcentavo, kad buvo pažeista mėginių ėmimo tvarka, būtent todėl patikrinimas ir Nutarimas yra neteisėti.

22. Pareiškėjo tvirtinimu, Departamento specialistui R. M., kuris 2020 m. lapkričio 16 d. ėmė mėginius iš pareiškėjo laivo ir surašė patikrinimo aktus ir ginčo protokolą, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas (Nr. 04-7-00001-21) dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veiklos padarymo veikiant tiesioginio pareiškėjo konkurento UAB „Parsekas“ prašymu pareiškėjo nenaudai. Dėl pareiškėjo atžvilgiu R. M. surašytų 7 protokolų teisena jau nutraukta nenustačius sudėties požymių ir konstatavus patikrinimo aktų duomenų ydingumą.

23. Pareiškėjo tvirtinimu, liudytojais Klaipėdos miesto apylinkės teismo rūmuose apklausti Departamento specialistai R. M. bei D. B. pasakojo, kad imant mėginius visą rezervuarą su samčiu mėginį imantis asmuo išmaišė (tai fiziškai neįmanoma – 60 m³ talpos turinio su samčiu neišmaišysi fiziškai), kaip pareiškėjo tvirtinimu tiriant nuotekas ir reikėtų konkrečiu atveju daryti. Pagal byloje nurodytą informaciją (dėl konkrečiu atveju taikyto standarto) talpoje esančio turinio negalima maišyti. Tačiau skundžiamame Nutarime teigiama, kad R. M. bei D. B. parodymuose nėra jokio prieštaravimo ir, kad tie parodymai nuoseklūs, o teismas sprendime to nevertino. Pareiškėjo tvirtinimu, R. M. bei D. B. parodymai yra prieštaraujantys ne tik vienas kitam, bet ir kitai bylos medžiagai. R. M. teigė, kad mėginius ėmė D. B. D. B. teigė, kad mėginius ėmė R. M. Teismui buvo pateiktas prašymas bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje apklausti liudytojais neva mėginius ėmusius Departamento specialistus R. M. ir D. B., tačiau teismas šį prašymą atmetė ir minimų prieštaravimų net nebandė tirti ir pašalinti.

24. Pareiškėjo tvirtinimu, nuotekų mėginiai paimti naftos produktų identifikavimui negali būti naudojami nuotekų rūšiai rezervuare nustatyti, nes turi būti imami pagal kardinaliai skirtingą jų ėmimo tvarką. Teismas nesiaiškino kaip iš tikrųjų buvo imami mėginiai ir kaip iš tikrųjų turėjo būti imami. Teismas nesiaiškino, kokią įtaką mėginių ėmimo tvarka gali turėti vienokio ar kitokio tyrimo rezultatams.

V.

25. Minėta, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentavo, kad buvo pažeista mėginių ėmimo tvarka, būtent todėl patikrinimas ir Nutarimas yra neteisėti.

26. Bendrovei paskirta ekonominė sankcija už tai, kad ji neturėdama TIPK leidimo laikė pavojingas atliekas, ši išvada padaryta remiantis mėginių, paimtų iš Bendrovei priklausančio laivo talpyklų, tyrimų rezultatais, taigi Departamento priimtas Nutarimas yra grindžiamas minėtų tyrimų rezultatais.

27. Skundžiamame Nutarime dėl mėginių ėmimo proceso konstatuota, kad šį procesą koordinavo ir mėginius paėmė Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, vykdantys savo pareigas, ir pagal kompetenciją perdavė mėginius atlikti tyrimą Aplinkos apsaugos agentūros specialistams. Mėginiai imti ir po 1 000 ml, ir po mažesnį kiekį, siekiant identifikuoti naftos produktus bei nustatyti jų koncentraciją. Priešingai nei teigia Bendrovės atstovai, mėginiai buvo paimti tinkamai, laikantis tokiems mėginiams paimti keliamų reikalavimų (LST CEN/TR 15522-1:2008), o mėginių tyrimų rezultatai yra patikimi ir teisingi. Tyrimus atliko atestuota ir įgaliota valstybinė laboratorija, todėl abejoti ir netikėti oficialiais dokumentais (tyrimo protokolais) nėra teisinio pagrindo.

28. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus 2020 m. lapkričio 20 d. tyrimų protokole (su 2021 m. spalio 13 d. pakeitimu) nurodyta, kad tyrimų rezultatai susiję su tiriamu mėginiu. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamentas neatsako už mėginio paėmimą ir už atsakovo pateiktus duomenis, susijusius su mėginio paėmimu. Tyrimų rezultatai taikytini tokiam mėginiui, koks jis buvo gautas.

29. Pareiškėjas, tiek teikdamas pastabas atsakovui prieš skundžiamo Nutarimo priėmimą, tiek teismui teiktuose visuose procesiniuose dokumentuose, ginčijo mėginių ėmimo procesą ir tuo motyvavo viso tyrimo neteisėtumą. Skundžiamame Nutarime (minėtoje dalyje) nėra nurodoma ir motyvuojama, kodėl yra laikoma, kad mėginiai buvo paimti tinkamai, laikantis tokiems mėginiams paimti keliamų reikalavimų (LST CEN/TR 15522-1:2008). Nutarime nėra tiksliai nurodoma, kaip konkrečiai buvo imami mėginiai, nepatikslinama, kuris asmuo juos paėmė. Tokia informacija nėra nurodoma ir konkretūs paaiškinimai šiuo klausimu nėra teikiami ir atsakovo procesiniuose dokumentuose, nors pareiškėjas per visą procesą (tiek bylą nagrinėjant institucijoje, tiek teisme) ginčijo mėginių ėmimo tinkamumą. Šiuo klausimu jokio vertinimo neatliko ir pirmosios instancijos teismas, kuris be pagrindo neapklausė liudytojais pareigūnų, dalyvavusių imant mėginius, nors toks prašymas buvo teikiamas. Pareiškėjas teisingai nurodo, kad minėtų asmenų paaiškinimai vienoje iš nagrinėtų administracinio teisės pažeidimo bylų yra prieštaringi ir šie prieštaravimai, atsižvelgiant į minėtus aspektus dėl atsakovo paaiškinimų nebuvimo, yra nepašalinti nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismas tik pakartojo bendro pobūdžio atsakovo minėtus teiginius dėl mėginių tyrimų rezultatų patikimumo ir teisingumo. Nors minėta, kad Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamentas neatsako už mėginio paėmimą ir už atsakovo pateiktus duomenis, susijusius su mėginio paėmimu.

30. Standarte (LST CEN/TR 15522-1:2008) nurodoma, kad šiame dokumente pateikiami nurodymai, kaip imti ir tvarkyti ėminius, imamus kaip žalios naftos ar naftos produkto išsiliejimo į jūrą arba vandens aplinką tikėtino šaltinio nustatymo dalį. Pateikiami nurodymai, kaip imti ėminius išsiliejimo vietoje ir iš jo galimo šaltinio. Jei ėminiai turi būti naudojami atliekant teisinius procesus, šį dokumentą reikėtų skaityti kartu su šalies ir vietos, kurioje išsiliejimas įvyko, reglamentuojančių institucijų paskelbtais dokumentais.

31. Atsakovas nepaaiškino nagrinėjamoje byloje, kodėl taikė būtent šiame standarte (LST CEN/TR 15522-1:2008) pripažintos standartizacijos institucijos priimtą daugkartiniam ar nuolatiniam taikymui skirtą savanoriško taikymo techninę specifikaciją (dokumentas, kuriame nurodyti techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti produktas, procesas, paslauga arba sistema). Atsakovas nenurodė konkrečių argumentų, ar minėto standarto taikymas buvo nagrinėjamu atveju privalomas (Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo 7 straipsnis). Atsakovas įrodinėjo, kad Bendrovės laivo patikrinimas buvo atliekas dviem tikslais, t. y. identifikuoti galimą teršėją ir įvertinti kaip pareiškėjas laikosi teisės aktų reikalavimų, vykdant pavojingų atliekų tvarkymo veiklą, tačiau nepatikslino, kodėl mėginiai buvo paimti vieno, būtent tik minėto standarto (LST CEN/TR 15522-1:2008) taikymo tikslu.

32. Apibendrinant spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė esminių aplinkybių dėl to, ar pagrįsta yra Departamento išvada, jog Bendrovė laikė pavojingas atliekas, ar ši išvada galėjo būti padaryta remiantis mėginių, paimtų iš Bendrovei priklausančio laivo talpyklų, tyrimų rezultatais, kuriais yra grindžiamas Departamento priimtas Nutarimas.

33. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir kitų aplinkybių, kurios gali turėti reikšmę skundžiamo Nutarimo teisėtumui.

34. Pareiškėjo tvirtinimu, Departamento specialistui R. M., kuris 2020 m. lapkričio 16 d. ėmė mėginius iš pareiškėjo laivo ir surašė patikrinimo aktus ir ginčo protokolą, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas (Nr. 04-7-00001-21) dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veiklos padarymo veikiant tiesioginio pareiškėjo konkurento UAB „Parsekas“ prašymu pareiškėjo nenaudai. Pareiškėjas pateikė pirmosios instancijos teismui Klaipėdos apygardos prokuratūros 2022 m. kovo 15 d. raštą, kuriame nurodoma, kad duomenys dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo (Nr. 04-7-00001-21) pareiškėjui nebus pateikti. Pirmosios instancijos teismas nevertino Nutarimo teisėtumo atsižvelgiant į jo priėmimo procesą, į tai, ar šis procesas Bendrovei galėjo kelti pasitikėjimą valstybės institucijos veikla, ar šis procesas galėjo atrodyti atitinkantis objektyvumo principą, reiškiantį, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, kai byloje pateikiama tam tikra informacija apie galbūt neteisėtą vieno iš skundžiamame procese dalyvavusių pareigūnų veikimą. Minėtas vertinimas dėl Nutarimo teisėtumo/neteisėtumo gali būti atliktas pareikalavus papildomą informaciją dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių (dėl R. M. atliekamo ikiteisminio tyrimo). Pažymėtina, kad aplinkybės dėl vieno iš proceso dalyvių (šiuo atveju institucijoje vykusio proceso dalyvio (pareigūno)) nuteisimo yra neabejotinai svarbios aplinkybės, galinčios turėti reikšmės administracinio sprendimo teisėtumui/neteisėtumui.

35. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų dėl išnagrinėtų administracinio nusižengimo bylų, susijusių su nagrinėjamos bylos medžiaga (2020 m. lapkričio 16 d. atliktu patikrinimu ir jo metu nustatytais faktais). ABTĮ 57 straipsnis neįtvirtina administracinio nusižengimo bylose priimtų procesinių sprendimų ar viešojo administravimo institucijų priimtų administracinių sprendimų prejudicinės reikšmės nagrinėjamoms administracinėms byloms, tačiau šie dokumentai gali būti vertinami kaip rašytiniai įrodymai, kai minėtose bylose pasisakoma ir sprendžiama dėl įvykių, kurie yra vertinami ir nagrinėjamoje byloje.

36. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 2, 3 d.). Teismas sprendime privalo nurodyti įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str.).

37. Pirmosios instancijos teismui neišnagrinėjus klausimų dėl esminių bylos aplinkybių negali būti pripažinta, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl šio procesinės teisės pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

38. Klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų nesprendžiamas, nes byloje nėra priimamas galutinis procesinis sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Barocenas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasVeslava RuskanDalia Višinskienė