Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Jolantos Gailevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. L. ir D. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-159-995/2018 pagal ieškovo A. L. procesinių teisių perėmėjų G. L. ir D. K. ieškinį atsakovui bankroto administratoriui S. P., tretiesiems asmenims D. K., T. G., akcinei bendrovei Luminor bank, akcinei bendrovei „Swedbank“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, „InterRisk Viena Insurance Group“ AAS Lietuvos filialui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19.9. Vien ieškovo pateiktų argumentų apie tai, kad bankroto administratorius neįtraukė jo į kreditorių sąrašą, kad varžytynėms pateikė ne tą nuotrauką, neįjungė šildymo gyvenamajame name, nepakanka padaryti išvadą, kad jis patyrė neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

20. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

21. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

22. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl įpareigojimo atsakovui bankroto administratoriui S. P. atlikti veiksmus – per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai suremontuoti šildymo sistemą ir šalto vandens tiekimo sistemą pastate – gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl teisių ir pareigų perėmėjų pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsnį

23. Remiantis valstybės įmonės Gyventojų registro duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) apeliantas A. L. mirė.

24. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi ieškovas A. L. pakeistas jo teisių ir pareigų perėmėjais G. L. ir D. K., jie įpareigoti pateikti teismui iki 2019 m. vasario 8 d. atsiliepimą, ar palaiko A. L. apeliaciniame skunde suformuluotą poziciją. Procesiniai dokumentai turto / teisių perėmėjui G. L. buvo išsiųsti jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis Lietuvos pašto siuntų paieškos duomenimis 2019 m. sausio 31 d. siunta įteikta gavėjui. Procesiniai dokumentai turto / teisių perėmėjai D. K. buvo išsiųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 28 d. D. K. patvirtino, jog procesinius dokumentus gavo.

25. Atsižvelgiant į tai, jog procesiniai dokumentai turto / teisių perėmėjams G. L. ir D. K. (toliau – apeliantai) buvo įteikti, atsiliepimų į apeliacinį skundą ar atsisakymo nėra gauta, todėl civilinė byla dėl 2018 m. gegužės 10 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų sprendimo nagrinėtina pagal apeliacinio skundo argumentus.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

26. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, pirmiausia yra nukreipta prieš nesąžiningus proceso dalyvius. Ši nuostata neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.

27. Apeliantas A. L. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 29 d. medicininių dokumentų išrašą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas prie bylos pridėti apelianto pateiktą medicininių dokumentų išrašą. Be to, šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi kiti byloje dalyvaujantys asmenys dėl tokio įrodymo vertės galėjo pasisakyti iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje pradžios.

28. Atsakovas S. P. pateikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą pridėjo naujus įrodymus: gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynių aktą, rašytinį įrodymą, jog elektroninės varžytynės baigėsi, paskelbtas laimėtojas. Kadangi šie įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu, jie priimami į bylą ir vertinami visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste, juo labiau kad jų priėmimas nepažeis jokių kitų proceso dalyvių teisių ir atitiks proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus.

Apeliacinio proceso dalis dėl bankroto administratoriaus įpareigojimo atlikti veiksmus nutrauktinas

29. Vienu iš apeliacinio skundo reikalavimų prašoma panaikinti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-159- 995/2018 ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą S. P. atlikti veiksmus – per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai suremontuoti šalto vandens tiekimo ir šildymo sistemą pastate – gyvenamajame name (duomenys neskelbtini).

30. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pagal žodinį susitarimą A. L. neatlygintinai gyveno gyvenamojo namo pirmame aukšte, tačiau patekti į antro aukšto patalpas niekaip negalėjo. 2016 m. lapkričio 28 d. raštu kreipėsi į atsakovą S. P. prašydamas jį kaip D. K. bankroto bylos ir jos turto administratorių paruošti gyvenamojo namo šildymo sistemą, esančią antrajame aukšte esančiose patalpose, 2016–2017 m. šildymo sezonui ir įjungti dujinio šildymo katilą. Pati D. K. buvo išvykusi nuolat gyventi į užsienį. S. P. jokių veiksmų neatliko, todėl vandentiekio ir šildymo sistemos gyvenamojo namo pirmame ir antrame aukšte pasidarė nesandarios, dujinis pakabinamas šildymo katilas antrame aukšte buvo peršaldytas ir tapo nesandarus, šios inžinerinės sistemos ir šildymo įranga buvo pažeista šalčio poveikio ir eksploatuoti tapo nebetinkama.

31. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas S. P. nurodė, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo 2018 m. birželio 22 d. įvykusių varžytynių metu D. K. priklausęs nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas už 95 285,00 Eur, t. y. 21 485 Eur brangiau, nei 2018 m. kovo 26 d. kreditorių susirinkime buvo numatyta pradinė turto pardavimo kaina.

32. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. liepos 17 d. turto varžytynių akto pagrindu nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas R. S. ir nuosavybės teise nebepriklauso D. K..

33. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o tai reiškia, jog suinteresuotas asmuo šiuo aspektu yra kiekvienas asmuo, kuris CPK nustatyta tvarka kreipiasi į teismą, deklaruodamas turįs materialinį teisinį interesą. Pagal CPK 2, 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami.

34. Kadangi turtas, kuriame esančią šildymo sistemą buvo prašoma įpareigoti sutvarkyti atsakovą bankroto administratorių S. P., yra parduotas, jis nebepriklauso D. K. nuosavybės teise, pradinis ieškovas A. L., kuris panaudos teise gyveno šiame name, yra miręs, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovo teisių perėmėjų teisės nebėra pažeidžiamos ir nebeteko teisinės reikšmės apeliacinio skundo dėl 2018 m. gegužės 10 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų sprendimo dalies, kuria ieškinys įpareigoti atsakovą S. P. atlikti veiksmus – per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai suremontuoti šalto vandens tiekimo ir šildymo sistemą pastate buvo atmestas, nagrinėjimas.

35. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu nurodytas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ieškovų apeliacinio skundo dalies nagrinėjimas neturi teisinės reikšmės, nes nesukels jokių teisinių pasekmių apeliantams, tad darytina išvada, jog apeliacijos objektas ir apeliacinis skundas neteko tikslingumo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio proceso dalis dėl atsakovo S. P. įpareigojimo atlikti veiksmus – per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai suremontuoti šalto vandens tiekimo ir šildymo sistemą pastate – gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), nutrauktina nelikus apeliacijos objekto (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

36. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas, jog žala turtui nebuvo padaryta, neturtinės žalos ieškovui atlyginimo klausimo faktiškai nesprendė. Taip pat nurodoma, kad reikalavimas dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo palaikomas ieškinyje nurodytais pagrindais. Nagrinėjamoje byloje apeliantas neturtinę žalą kildina iš to, jog buvo pažeistos jo kaip didžiausio D. K. kreditoriaus teisės ir interesai (bankroto administratorius neįtraukė jo į kreditorių sąrašą, varžytynėms pateikė ne tą nuotrauką, atsakovas neatsistatydino iš bankroto administratoriaus pareigų), taip pat iš to, kad jis šaltuoju metų sezonu turėjo gyventi gyvenamajame name su neveikiančia vandentiekio ir šildymo sistema ir dėl to kaltas bankroto administratorius.

37. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas, įrodinėdamas savo neturtinę žalą, remiasi deklaratyviais teiginiais atskirai jų neįrodinėdamas. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo padarė išvadą, jog ieškovo pateiktų argumentų, kad bankroto administratorius neįtraukė jo į kreditorių sąrašą, varžytynėms pateikė ne tą nuotrauką, neįjungė šildymo gyvenamajame name, nepakanka padaryti išvadą, kad jis patyrė neturtinę žalą. Taip pat konstatavo, kad ieškovas neįrodė visų atsakovo atsakomybei kilti būtinų sąlygų.

38. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Šiuo atveju ieškinio reikalavimai atsakovui yra kildinami civilinės atsakomybės pagrindais dėl žalos padarymo. CK 6.245 straipsnyje numatyta, kad, pagal civilinės atsakomybės taisykles, viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių ar netesybų sumokėjimo tik esant įrodytai sutartinei ar deliktinei civilinei atsakomybei, kurios taikymui bet kokiu atveju būtina įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), kaltę (CK 6.248 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis). CK 6.246 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus neteisėtus veiksmus – neįvykdžius įstatyme ar sutartyje numatytos pareigos, arba, atvirkščiai, atlikus veiksmus, kurie yra draudžiami įstatymu arba sutartimi. Pagal CK 6.246 str. 3 dalį, teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais.

39. Žala gali būti skirstoma į turtinę žalą ir neturtinę (moralinę). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimas yra viena iš asmens teisių, garantuojamų Lietuvos Respublikos Konstitucijos (30 straipsnis 2 dalis). Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Tačiau ne bet koks susirūpinimas ar nerimas traktuotinas kaip neturtinės žalos atsiradimo faktas. Rūpesčiai ginant savo teises yra įprasta ir neišvengiama būtinybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-469/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog atitinkamos neturtinės teisės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, o neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (2003 m. vasario 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2003). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas, kuriuo gali būti asmuo, manantis, kad pažeista jo neturtinė vertybė.

40. Apelianto argumentus, jog buvo pažeistos jo kaip didžiausio D. K. kreditoriaus teisės ir interesai ir dėl to jis patyrė neturtinę žalą, teisėjų kolegija vertina kritiškai. Bankroto administratorius yra bankrutuojančio asmens atstovas ir privalo veikti jo labui, jis nėra ir negali būti pavienių kreditorių atstovas. Tai, kad apelianto finansinio reikalavimo suma sudaro beveik pusę visų patvirtintų kreditinių reikalavimų sumos, dar nereiškia, kad bankroto administratorius turi teikti prioritetą šiam kreditoriui diskriminuodamas kitus kreditorius ar bankrutuojantį asmenį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė ir analizavo ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, apeliaciniame skunde apeliantas jokių naujų papildomų paaiškinimų ir įrodymų nepateikė.

41. Byloje nustatyta, kad ieškovo dukrai D. K. išvykus gyventi į užsienį bankroto administratoriui bei bankrutuojančiam asmeniui D. K. neprieštaravus ieškovui žodinės panaudos sutarties pagrindu buvo leista gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki jis bus realizuotas FABĮ nustatyta tvarka. Ieškovas minėtame gyvenamajame name mokėjo tik už sunaudotą elektros energiją, o trečiasis asmuo D. K. mokėjo visus kitus komunalinius mokesčius – už sunaudotą vandenį, elektrą, dujas. 2015–2016 metų žiemos sezonu, kai buvo mokama už šildymą, ieškovas gyveno minėtame name, 2016–2017 metų žiemos sezonu D. K. nebeišgalint mokėti mokesčių šalto vandens tiekimas bei šildymas buvo nutraukti. 2017 m. sausio 23 d. UAB „Ogeo“ šildymo ir vandentiekio sistemų apžiūros akto duomenimis nustatyta, kad nurodyto pastato šildymo ir vandentiekio sistemos pažeistos šalčio poveikio ir eksploatuoti netinkamos. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, esant gyvenamosios patalpos panaudos teisiniams santykiams, pareiga išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą kilo ieškovui (CK 6.636 straipsnis). Ieškovo pareiga rūpintis savo interesais, mokėti komunalinius mokesčius, rūpintis jam pagal sutartį perduoto daikto apsauga ir siekti išvengti ar sumažinti žalą (CK 6.248 str. 4 d.) neišnyko vien dėl to, kad bankroto procese veikia bankroto administratorius.

42. Apeliantas apeliaciniu skundu teigia, kad nuo 2016 m. rudens gyveno antisanitarinėmis sąlygomis (išsikelti kitur neturėjo jokių finansinių galimybių), nuolat sirgo peršalimo ligomis, suprastėjo fizinė sveikata, o dėl patirtų nepatogumų ir išgyvenimų taip pat suprastėjo psichinė (emocinė) sveikata.

43. Nustatant neturinės žalos dydį, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi būti įvertinami kompleksiškai.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens sveikata kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Pažymėtina, kad, taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015).

45. Iš byloje pateiktų medicininių išrašų matytina, jog A. L. diagnozuotos pagrindinės ligos: (duomenys neskelbtini); gretutiniai susirgimai ir komplikacijos (duomenys neskelbtini). Pacientas buvo gydytas dėl priešinės liaukos hiperplazijos. Nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2017 rugsėjo 15 d. A. L. dėl dusulio, bendro silpnumo, svorio kritimo gydytas (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 12 d. implantuotas stimuliatorius dėl neritmiško širdies plakimo, iki 2017 rugsėjo 27 d. taikytas reabilitacinis gydymas. 2017 m. lapkričio 29 d. atliktas žarnyno tyrimas, skirtas gydymas. Nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2018 m. sausio 10 d. dėl diskomforto krūtinėje, oro stokos, širdies plakimo A. L. gydytas (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 vasario 21 d. dėl bronchų obstrukcijos, dusulio A. L. gydytas (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 24 d. būklė pablogėjo, dėl dusulio, sąmonės aptemimo, esant kvėpavimo nepakankamumui A. L. gydytas (duomenys neskelbtini). Byloje nėra patvirtinančių dokumentų, kad šias ligas sukėlė būtent byloje nurodomi atsakovo veiksmai. Priešingai, 2018 m. gegužės 29 d. medicinos dokumentų išraše nurodoma, jog A. L. yra gydomas nuo lėtinių ligų. Atsižvelgdama į minėtinų ligų pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, jog neįrodyta, kad ieškovo minimų sveikatos problemų kilo būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, konstatuoja, jog apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos ieškovui atlyginimo klausimo faktiškai nesprendė, laikytini nepagrįstais, o vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014). Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei teisiniu reglamentavimu, todėl konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo šiais apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti ginčijamą sprendimą.

47. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai konstatavo aktualias kilusiam ginčui faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė tiek civilinio proceso, tiek materialines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ir keisti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

48. Atsakovas S. P. prašo priteisti 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Iš pateiktų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų nustatyta, kad prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sudaro atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo paslaugos, kurias suteikė advokato padėjėjas D. M. pagal pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) už 2018 m. liepos 18 d. dokumento surašymą.

49. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas.

50. 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK 306 straipsnio 3 dalies ir 320¹ straipsnio nuostatos, pagal kurias tik advokatas gali surašyti apeliacinį skundą ir atstovauti apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o kitose institucijose – su rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimas, paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016).

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą ir bylos duomenis, konstatuoja, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas, nes advokato padėjėjas neturėjo teisės suteikti nurodytas teisines paslaugas – surašyti atsiliepimo į atskirąjį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

nutraukti apeliacinio proceso dalį pagal ieškovų apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo dalies, kuria ieškovo ieškinys dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmestas.

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.