- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- e2A-75-796/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- G. L., D. K., A. L.
- Trečiasis asmuo
- D. K., T. G., akcinei bendrovei Luminor bank, akcinei bendrovei „Swedbank“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 2.6.17Panauda (neatlygintinis naudojimasis daiktu)
- 3.1.3.5Procesinis teisių perėmimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
- 3.4.2.2.4Fizinio asmens bankroto administratoriaus pareigos ir teisės
Klaipėdos apygardos teismo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Jolantos Gailevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. L. ir D. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-159-995/2018 pagal ieškovo A. L. procesinių teisių perėmėjų G. L. ir D. K. ieškinį atsakovui bankroto administratoriui S. P., tretiesiems asmenims D. K., T. G., akcinei bendrovei Luminor bank, akcinei bendrovei „Swedbank“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, „InterRisk Viena Insurance Group“ AAS Lietuvos filialui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. L. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti bankroto administratorių S. P. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai suremontuoti šildymo sistemą bei šalto vandens tiekimą pastate – gyvenamajame name su prekybinėmis patalpomis, unikalus (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovo S. P. 10 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad bankroto administratorius nesiėmė priemonių apsaugoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos, todėl dėl šalčio poveikio pirmame ir antrame namo aukšte, sugedus šildymo ir vandentiekio sistemai, sumažėjo bankrutuojančio asmens parduodamo iš varžytynių namo rinkos vertė ir dėl to kaltas atsakovas.
2. Ieškovas prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą nurodė, kad atsakovas name (duomenys neskelbtini), neįjungė šildymo; jo, kaip pagrindinio (pagal sumą) kreditoriaus, nebuvo įrašęs į kreditorių sąrašą, delsė sušaukti kreditorių susirinkimus; varžytynėse (duomenys neskelbtini), įvykusiose 2016 m. rugsėjo 30 d., atsakovas įdėjo kito namo nuotrauką. Ieškovo teigimu, dėl tokio atsakovo elgesio jis patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, buvo pažeistas jo orumas, padaryta didelė žala sveikatai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir iš ieškovo priteisė 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui S. P..
4. Teismas nustatė, kad 2015 m. vasario 2 d. Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. įsiteisėjusia nutartimi D. K. iškelta bankroto byla, jos bankroto administratoriumi paskirtas S. P.. 2015 m. birželio 26 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai. 2015 m. rugpjūčio 27 d. Klaipėdos apygardos nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties dalis, kuria patvirtintas kreditoriaus A. L. finansinis reikalavimas, panaikinta ir kreditoriaus A. L. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 2015 m. spalio 28 d. Palangos teismo nutartimi patvirtintas patikslintas D. K. kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, nustatant, kad kreditoriaus A. L. finansinio reikalavimo suma yra 118 642,00 Eur; kreditorės AB DNB banko finansinio reikalavimo suma yra 75 324,09 Eur; įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinto kreditorės AB „Swedbank“ finansinio reikalavimo suma yra 33 323,35 Eur; kreditoriaus T. G. finansinio reikalavimo suma yra 10 896,95 Eur. 2016 m. kovo 9 d. teismo nutartimi patvirtintas D. K. mokumo atkūrimo planas, kuriame, be kitų aptariamų klausimų, numatyta parduoti D. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, 0,0616 ha ploto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini); pastatą – gyvenamąjį namą su prekybinėmis patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą tuo pačiu adresu, unikalus (duomenys neskelbtini); 49/100 dalis 15 00 kv. m ploto ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus (duomenys neskelbtini). 2017 m. gegužės 5 d. bankrutuojančios D. K. kreditorių susirinkimo protokolu nustatyta, kad susirinkime buvo sprendžiami klausimai dėl bankroto administratoriaus S. P. pakeitimo ir nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos nustatymo. Kreditorius A. L. prašė pakeisti bankroto administratorių S. P. kitu bankroto administratoriumi, tačiau visi kreditoriai, išskyrus ieškovą (kreditorių) A. L., balsavo prieš, todėl nutarimas šiuo klausimu nebuvo priimtas.
5. Teismas pažymėjo, kad nors bankroto administratorius disponuoja fizinio asmens turtu ir depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane nustatytą tvarką, tačiau atsižvelgiant į bankroto proceso pobūdį, šio proceso teisinį reglamentavimą ir administratoriaus teisinę padėtį administratorius negali būti laikomas asmeniu, turinčiu visišką elgesio laisvę. Bankroto administratorius gina visų kreditorių, taip pat ir bankrutuojančio fizinio asmens teises ir interesus.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas iki bankroto bylos iškėlimo fiziniam bankrutuojančiam asmeniui D. K., kuri yra ieškovo dukra, gyveno jai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir po 2016 m. kovo 9 d. teismo nutarties, kuria patvirtintas D. K. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo planas įsiteisėjimo dienos, iš minėto pastato neišsikėlė, o bankroto administratoriui bei bankrutuojančiam asmeniui D. K. neprieštaravus, ieškovui žodinės panaudos sutarties pagrindu buvo leista ir toliau gyventi minėtame gyvenamajame name, iki turtas bus realizuotas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nustatyta tvarka.
7. Teismas padarė išvadą, kad šalių santykiai yra kvalifikuotini kaip neatlygintinės panaudos namu teisiniai santykiai (CK 6.629 straipsnio 1 dalis), o sutartis tarp šalių buvo sudaryta žodžiu.
8. Teismas nustatė, jog 2015–2016 metų žiemos sezonu, kai buvo mokama už šildymą, ieškovas gyveno minėtame name, vėliau D. K. nebeišgalint mokėti mokesčių, šalto vandens tiekimas bei šildymas buvo nutraukti. Iš 2016 m. lapkričio 28 d., 2017 m. vasario 15 d. ieškovo raštų bankroto administratoriui S. P. nustatyta, kad ieškovas prašė, prasidedant šaltajam žiemos sezonui, įjungti šildymą, tačiau toks ieškovo prašymas nebuvo tenkintas, nes pastarasis atsisakė mokėti komunalinius mokesčius.
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pareiga mokėti komunalinius mokesčius, rūpintis jam pagal sutartį perduoto daikto apsauga ir siekti išvengti ar sumažinti žalą (CK 6.248 str. 4 d.) neišnyko vien dėl to, kad bankroto procese veikia bankroto administratorius.
10. Teismas nustatė, kad, remiantis byloje esančio 2018 m. kovo 26 d. kreditorių susirinkimo protokolu, kreditoriai, išskyrus ieškovą, jokių pasiūlymų bei pastabų dėl papildomų administravimo išlaidų, skirtų šilumos ir vandentiekio sistemų remontui, bankroto administratoriui nepateikė ir pritarė minėto bankrutuojančio asmens turto, tokios būklės, kokios jis yra šiuo metu, pardavimui iš varžytynių už pradinę 82 000,00 Eur kainą.
11. Teismas konstatavo, kad 2017 m. sausio 23 d. UAB „Ogeo“ šildymo ir vandentiekio sistemų apžiūros akto duomenys, kad nurodyto pastato šildymo ir vandentiekio sistemos pažeistos šalčio poveikio ir eksploatacijai netinkamos, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtą bankroto administratoriaus elgesį, juolab kad, kaip ir minėta, už turto išlaikymą, komunalinių mokesčių sumokėjimą, taip pat ir jo apsaugą šiuo nagrinėjamu atveju atsakingas buvo tik pats panaudos gavėjas – ieškovas, kuriam bankroto administratoriui leidus, neprieštaraujant kitiems kreditoriams, buvo suteikta galimybė pasilikti name gyventi iki šio turto realizavimo.
12. 2017 m. balandžio 27 d. ataskaitoje apie D. K. mokumo atkūrimo plano vykdymo eigą buvo nurodyta, jog žemės sklypo, gyvenamojo namo su prekybinėmis patalpomis ir ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina – 125 000,00 Eur – buvo nustatyta kreditorių susirinkimo dar 2016 m. birželio 30 d., taip pat buvo nustatyta ir parduodamo turto kainos mažinimo tvarka. Nei 2016 m. spalio 31 d. vykusios pirmosios varžytynės, nei 2016 m. gruodžio 12 d. vykusios antrosios varžytynės neįvyko, nes jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas. 2018 m. kovo 26 d. kreditorių susirinkimo, kuriam pirmininkavo pats ieškovas, buvo priimtas sprendimas parduoti bankrutuojančiai D. K. priklausantį minėtą nekilnojamąjį turtą varžytynėse už pradinę 82 000,00 Eur kainą, o tuo atveju, jei minėtas turtas nebus parduotas pirmosiose varžytynėse, kreditoriai nutarė antrosiose varžytynėse pradinę nekilnojamojo turto pardavimo kainą mažinti 10 procentų.
13. Teismas konstatavo, jog šioje byloje ieškovas neįrodė reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių, kad bankroto administratorius atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko ieškovui buvo padaryta žala, taip pat priežastinio ryšio tarp bankroto administratoriaus veiksmų ir jam atsiradusios žalos, ieškovas neįrodė padarytos žalos jam ir kitiems kreditoriams fakto, taip pat neįrodinėjo žalos dydžio.
14. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, įrodinėdamas savo neturtinę žalą, remiasi deklaratyviais teiginiais atskirai jų neįrodinėdamas. Ieškovo pateiktų argumentų apie tai, kad bankroto administratorius neįtraukė jo į kreditorių sąrašą, kad varžytynėms pateikė ne tą nuotrauką, neįjungė šildymo gyvenamajame name, nepakanka padaryti išvadai, kad jis patyrė neturtinę žalą. Taip pat ieškovas neįrodė visų atsakovo atsakomybei kilti būtinų sąlygų.
15. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo elgesys šiuo atveju negali būti vertinamas kaip bankroto administratoriui FABĮ nustatytų pareigų netinkamas vykdymas arba pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, kas būtų tiesiogiai nulėmę žalos ieškovui atsiradimą.
16. Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentus, susijusius su bankroto administratoriaus šališkumu bei suinteresuotumu bankroto proceso baigtimi, vykdant bankroto procedūrą, bankroto proceso vilkinimu, nes jie paremti tik ieškovo prielaidomis.
17. Teismas nustatė, kad 2017 m. gegužės 3 d. ir gegužės 5 d. buvo svarstytas kreditoriaus A. L. prašymas pakeisti atsakovą kitu bankroto administratoriumi, tačiau už tokio sprendimo priėmimą balsavo tik ieškovas A. L., kiti kreditoriai balsavo prieš. Ieškovas kreditorių susirinkimo sprendimo, kuriuo atsisakyta pakeisti bankroto administratorių S. P., teismui neskundė, kiti kreditoriai šioje byloje, turėdami galimybę išsakyti savo poziciją dėl bankroto administratoriaus tinkamumo vykdyti bankroto procedūrą, elgėsi pasyviai ir savo pozicijos dėl bankroto administratoriaus netinkamumo taip pat neišreiškė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Apeliaciniu skundu ieškovas A. L. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-159- 995/2018 ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Įpareigoti atsakovą S. P. atlikti veiksmus – per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai suremontuoti šalto vandens tiekimo ir šildymo sistemą pastate – gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat prašė atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, o likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki teismo nutarties (sprendimo) paskelbimo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
18.1. Dėl vandentiekio ir šildymo sistemos sugadinimo gyvenamajame name kaltas būtent atsakovas S. P., administruojantis turtą ir turintis pareigą jį išsaugoti. Nurodo, jog pagal žodinį susitarimą neatlygintinai gyveno gyvenamojo namo pirmame aukšte, tačiau patekti į antro aukšto patalpas niekaip negalėjo. 2016 m. lapkričio 28 d. raštu kreipėsi į atsakovą S. P. prašydamas jį kaip D. K. bankroto bylos ir jos turto administratorių paruošti gyvenamojo namo šildymo sistemą, esančią antrajame aukšte esančiose patalpose, 2016–2017 m. šildymo sezonui ir įjungti šildymą. Pati D. K. buvo išvykusi nuolat gyventi į užsienį. S. P. jokių veiksmų neatliko, todėl vandentiekio ir šildymo sistemos gyvenamojo namo pirmame ir antrame aukšte pasidarė nesandarios, dujinis pakabinamas šildymo katilas antrame aukšte buvo peršaldytas ir tapo nesandarus, šios inžinerinės sistemos ir šildymo įranga buvo pažeista šalčio poveikio ir eksploatuoti tapo nebetinkama.
18.2. Teismo patvirtintas D. K. mokumo atkūrimo planas nenumatė galimybės suteikti D. K. turtą panaudos teise naudotis kam nors iš kreditorių ar kokiems nors kitiems tretiesiems asmenims (apsaugos ar kitais tikslais). Jeigu pagal įstatymą pareiga išlaikyti ir saugoti D. K. turtą, konkrečiai gyvenamąjį namą, tektų ieškovui, tuomet butų būtina pripažinti, kad bankroto administratorius S. P. viršijo savo įgaliojimus ir tariamas ieškovo palikimo gyventi gyvenamajame name tikslas (užtikrinti tinkamą turto priežiūra ir apsaugą) nebuvo pasiektas – neužtikrinus šildymo sistemos įjungimo gyvenamajame name, šildymo ir vandentiekio sistemos buvo sugadintos, turtui ir kreditorių interesams padaryta didelė žala.
18.3. Teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio vertinimo taisykles, nevertino nustatytų aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu. Ieškovas nurodė, jog visa laiką naudojosi tik gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpomis, į antro aukšto patalpas (kuriose ir yra dujinis šildymo katilas) patekti negalėjo. Todėl ir D. K., o vėliau jos turto administravimą perėmęs atsakovas S. P. turėjo proporcingai dalyvauti išlaikant gyvenamąjį namą.
18.4. Priežastinis ryšys tarp atsakovo S. P. veiksmų ir žalos atsiradimo yra akivaizdus. Atsakovas S. P. pagal FABĮ nuostatas turėjo administruoti visą gyvenamąjį namą ir tik jis vienas galėjo patekti į antro aukšto patalpas ir įjungti dujinio šildymo katilą, todėl akivaizdu, kad jo veiksmai (neveikimas) neatliekant turtui išsaugoti būtinų veiksmų yra neteisėti, o atsakomybė už turto sugadinimą tenka būtent jam.
18.5. D. K. nebeišgalint mokėti mokesčių šildymas buvo nutrauktas išjungus šildymo sistemą (dujinį šildymo katilą) pasibaigus 2015–2016 metų šildymo sezonui. Šildymo ir vandens tiekimo sistema buvo sugadinta, taip padarant žalą turtui, nes šis katilas nebuvo įjungtas prasidėjus 2016–2017 metų šaltajam sezonui. Katilas nebuvo įjungtas ne dėl to, kad dėl skolų būtų atjungtas dujų, kurios ir naudojamos šildymui, tiekimas į gyvenamąjį namą, ir ne dėl to, kad ieškovas tariamai nesirūpino šio turto išlaikymu ir nemokėjo mokesčių – dujos gyvenamajam namui yra tiekiamos iki šiol, jokių kliūčių laiku įjungti dujinį gyvenamojo namo šildymą nebuvo.
18.6. Vadovaujantis CK 6.636 straipsniu, panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą, apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Tačiau tokią pat pareigą turėjo ir bankroto administratorius, administruojantis visą D. K. turtą ir tą jo dalį, kuria ieškovas pagal panaudos sutartį nesinaudojo ir kurioje yra dujinis šildymo katilas. Dėl to, kad D. K. mokumo atkūrimo plane nebuvo numatyta lėšų jos turto išsaugojimui (konkrečiai – gyvenamojo namo šildymui dujomis), ieškovas niekaip negali būti pripažintas kaltu ir atsakingu.
18.7. Nesutinka su teismo sprendimo argumentais, kad vandentiekio ir šildymo sistemos sugadinimas neturėjo įtakos šio turto vertei ir galimybei jį brangiau parduoti varžytynėse. Apeliantas nurodo, jog gyvenamojo namo vandentiekio ir šildymo sistemos funkcionavimas yra esminė jo rinkos vertei įtakos turinti aplinkybė, kuri teismo turėjo būti pripažinta kaip visiems žinoma ir neįrodinėtina (CPK 182 straipsnis 1 dalies 1 punktas).
18.8. Nurodo, jog teismas nusprendęs, kad žala turtui (ir kartu kreditorių interesams) nebuvo padaryta, neturtinės žalos ieškovui atlyginimo klausimo faktiškai nesprendė.
18.9. Apeliantas teigia, kad nuo 2016 m. rudens gyveno antisanitarinėmis sąlygomis, (išsikelti kitur neturėjo jokių finansinių galimybių), nuolat sirgo peršalimo ligomis, suprastėjo fizinė sveikata, o dėl patirtų nepatogumų ir išgyvenimų taip pat suprastėjo psichinė (emocinė) sveikata.
Atsiliepimas
19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas bankroto administratorius S. P. prašo ieškovo A. L. apeliacinį skundą atmesti ir Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. gegužės 10 d. spendimą civilinėje byloje Nr.e2-159-995/2018 palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Atsakovo nuomone, ginčijamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas iki galo ir visapusiškai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą. Teismas vertino visas ieškovo skunde nurodytas aplinkybes bei įrodymus, nurodė įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais vadovavosi priimdamas sprendimą, taip pat nurodė ir kitus teisinius argumentus.
Šalies argumentai
19.2. Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas į teismą kreipėsi gindamas ne tik savo, kaip vieno iš kreditorių, bet ir kitų kreditorių interesus D. K. bankroto byloje, kurioje 2015 m. vasario 2 d. Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. įsiteisėjusia nutartimi bankroto administratoriumi paskirtas atsakovas. Kreditoriai D. K. bankroto byloje nebuvo ir nėra įgalioję apelianto ginti jų teises. Apeliantas tokių įrodymų nepateikė ir šios aplinkybės neįrodinėjo. Be to, pastatas – gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame neva dėl atsakovo kaltės buvo sugadinta ir tapo nebetinkama eksploatuoti vandentiekio bei šildymo sistema, apeliantui A. L. nepriklauso ir niekada nepriklausė.
19.3. Kreditorių sprendimai buvo ir yra privalomi ieškovui, o A. L. teiginiai, kad atsakovas, kaip bankroto administratorius, netinkamai atlieka savo pareigas, ignoruoja ieškovo teikiamus prašymus, neatitinka tikrovės.
19.4. Pažymi, kad po 2016 m. kovo 9 d. teismo nutarties, kuria buvo patvirtintas D. K. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo planas, įsiteisėjimo dienos, taip pat vėliau vykusių kreditorių susirinkimų metu A. L. klausimo dėl mokumo atkūrimo plano pakeitimo (papildymo), numatant jame papildomas administravimo išlaidas turto apsaugai, šildymui, nekėlė (FABĮ 24 str. 6 p.), jį visiškai tenkino susiklosčiusi situacija, kol už šalto vandens tiekimą bei dujas šildymui mokėjo bankrutuojanti D. K..
19.5. Kaip teisingai pastebėjo skundžiamą sprendimą priėmęs teismas, apelianto pareiga mokėti komunalinius mokesčius, rūpintis jam pagal sutartį perduoto daikto apsauga ir siekti išvengti ar sumažinti žalą (CK 6.248 str. 4 d.) neišnyko vien dėl to, kad bankroto procese veikia bankroto administratorius. Ieškovo tvirtinimai, kad bankroto administratoriaus elgesys bankroto procedūroje pažeidžia ne tik jo, bet ir kitų kreditorių interesus, yra visiškai nepagrįsti.
19.6. Visų kitų kreditorių aiškiai buvo išreikšta valia pardavinėti bankrutuojančio asmens minėtą nekilnojamąjį turtą tokį, koks jis yra, neatsižvelgiant, kad tinkamai nefunkcionuoja, sugedusi šildymo sistema.
19.7. Nors ieškovas tvirtina, kad yra padaryta žala – dėl šildymo sistemos nesandarumo sumažėjo iš varžytynių parduodamo turto vertė, padaryta tiek jam, tiek kitiems kreditoriams, vykusio teismo proceso metu nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad minėtos sistemos nesandarumas iš esmės turėtų įtakos iš varžytynių parduodamo turto kainai, galbūt padarytos žalos dydžio neįrodinėjo (CPK 178 str.).
Atsiliepimas
19.8. Atsakovas nurodo, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo 2018 m. birželio 22 d. įvykusių varžytynių metu D. K. priklausęs nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas už 95 285,00 Eur, t. y. 21 485 Eur brangiau, nei 2018 m. kovo 26 d. kreditorių susirinkime buvo numatyta pradinė turto pardavimo kaina. Tai dar kartą patvirtina, kad D. K. bankroto byloje kreditorių teisės ir interesai nebuvo pažeisti.
19.9. Vien ieškovo pateiktų argumentų apie tai, kad bankroto administratorius neįtraukė jo į kreditorių sąrašą, kad varžytynėms pateikė ne tą nuotrauką, neįjungė šildymo gyvenamajame name, nepakanka padaryti išvadą, kad jis patyrė neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
20. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
21. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
22. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl įpareigojimo atsakovui bankroto administratoriui S. P. atlikti veiksmus – per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai suremontuoti šildymo sistemą ir šalto vandens tiekimo sistemą pastate – gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl teisių ir pareigų perėmėjų pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsnį
23. Remiantis valstybės įmonės Gyventojų registro duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) apeliantas A. L. mirė.
24. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi ieškovas A. L. pakeistas jo teisių ir pareigų perėmėjais G. L. ir D. K., jie įpareigoti pateikti teismui iki 2019 m. vasario 8 d. atsiliepimą, ar palaiko A. L. apeliaciniame skunde suformuluotą poziciją. Procesiniai dokumentai turto / teisių perėmėjui G. L. buvo išsiųsti jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis Lietuvos pašto siuntų paieškos duomenimis 2019 m. sausio 31 d. siunta įteikta gavėjui. Procesiniai dokumentai turto / teisių perėmėjai D. K. buvo išsiųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 28 d. D. K. patvirtino, jog procesinius dokumentus gavo.
25. Atsižvelgiant į tai, jog procesiniai dokumentai turto / teisių perėmėjams G. L. ir D. K. (toliau – apeliantai) buvo įteikti, atsiliepimų į apeliacinį skundą ar atsisakymo nėra gauta, todėl civilinė byla dėl 2018 m. gegužės 10 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų sprendimo nagrinėtina pagal apeliacinio skundo argumentus.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
26. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, pirmiausia yra nukreipta prieš nesąžiningus proceso dalyvius. Ši nuostata neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.
27. Apeliantas A. L. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 29 d. medicininių dokumentų išrašą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas prie bylos pridėti apelianto pateiktą medicininių dokumentų išrašą. Be to, šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi kiti byloje dalyvaujantys asmenys dėl tokio įrodymo vertės galėjo pasisakyti iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje pradžios.
28. Atsakovas S. P. pateikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą pridėjo naujus įrodymus: gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynių aktą, rašytinį įrodymą, jog elektroninės varžytynės baigėsi, paskelbtas laimėtojas. Kadangi šie įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu, jie priimami į bylą ir vertinami visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste, juo labiau kad jų priėmimas nepažeis jokių kitų proceso dalyvių teisių ir atitiks proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus.
Apeliacinio proceso dalis dėl bankroto administratoriaus įpareigojimo atlikti veiksmus nutrauktinas
29. Vienu iš apeliacinio skundo reikalavimų prašoma panaikinti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-159- 995/2018 ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą S. P. atlikti veiksmus – per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai suremontuoti šalto vandens tiekimo ir šildymo sistemą pastate – gyvenamajame name (duomenys neskelbtini).
30. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pagal žodinį susitarimą A. L. neatlygintinai gyveno gyvenamojo namo pirmame aukšte, tačiau patekti į antro aukšto patalpas niekaip negalėjo. 2016 m. lapkričio 28 d. raštu kreipėsi į atsakovą S. P. prašydamas jį kaip D. K. bankroto bylos ir jos turto administratorių paruošti gyvenamojo namo šildymo sistemą, esančią antrajame aukšte esančiose patalpose, 2016–2017 m. šildymo sezonui ir įjungti dujinio šildymo katilą. Pati D. K. buvo išvykusi nuolat gyventi į užsienį. S. P. jokių veiksmų neatliko, todėl vandentiekio ir šildymo sistemos gyvenamojo namo pirmame ir antrame aukšte pasidarė nesandarios, dujinis pakabinamas šildymo katilas antrame aukšte buvo peršaldytas ir tapo nesandarus, šios inžinerinės sistemos ir šildymo įranga buvo pažeista šalčio poveikio ir eksploatuoti tapo nebetinkama.
31. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas S. P. nurodė, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo 2018 m. birželio 22 d. įvykusių varžytynių metu D. K. priklausęs nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas už 95 285,00 Eur, t. y. 21 485 Eur brangiau, nei 2018 m. kovo 26 d. kreditorių susirinkime buvo numatyta pradinė turto pardavimo kaina.
32. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. liepos 17 d. turto varžytynių akto pagrindu nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas R. S. ir nuosavybės teise nebepriklauso D. K..
33. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o tai reiškia, jog suinteresuotas asmuo šiuo aspektu yra kiekvienas asmuo, kuris CPK nustatyta tvarka kreipiasi į teismą, deklaruodamas turįs materialinį teisinį interesą. Pagal CPK 2, 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami.
34. Kadangi turtas, kuriame esančią šildymo sistemą buvo prašoma įpareigoti sutvarkyti atsakovą bankroto administratorių S. P., yra parduotas, jis nebepriklauso D. K. nuosavybės teise, pradinis ieškovas A. L., kuris panaudos teise gyveno šiame name, yra miręs, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovo teisių perėmėjų teisės nebėra pažeidžiamos ir nebeteko teisinės reikšmės apeliacinio skundo dėl 2018 m. gegužės 10 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų sprendimo dalies, kuria ieškinys įpareigoti atsakovą S. P. atlikti veiksmus – per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai suremontuoti šalto vandens tiekimo ir šildymo sistemą pastate buvo atmestas, nagrinėjimas.
35. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu nurodytas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ieškovų apeliacinio skundo dalies nagrinėjimas neturi teisinės reikšmės, nes nesukels jokių teisinių pasekmių apeliantams, tad darytina išvada, jog apeliacijos objektas ir apeliacinis skundas neteko tikslingumo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio proceso dalis dėl atsakovo S. P. įpareigojimo atlikti veiksmus – per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai suremontuoti šalto vandens tiekimo ir šildymo sistemą pastate – gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), nutrauktina nelikus apeliacijos objekto (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
36. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas, jog žala turtui nebuvo padaryta, neturtinės žalos ieškovui atlyginimo klausimo faktiškai nesprendė. Taip pat nurodoma, kad reikalavimas dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo palaikomas ieškinyje nurodytais pagrindais. Nagrinėjamoje byloje apeliantas neturtinę žalą kildina iš to, jog buvo pažeistos jo kaip didžiausio D. K. kreditoriaus teisės ir interesai (bankroto administratorius neįtraukė jo į kreditorių sąrašą, varžytynėms pateikė ne tą nuotrauką, atsakovas neatsistatydino iš bankroto administratoriaus pareigų), taip pat iš to, kad jis šaltuoju metų sezonu turėjo gyventi gyvenamajame name su neveikiančia vandentiekio ir šildymo sistema ir dėl to kaltas bankroto administratorius.
37. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas, įrodinėdamas savo neturtinę žalą, remiasi deklaratyviais teiginiais atskirai jų neįrodinėdamas. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo padarė išvadą, jog ieškovo pateiktų argumentų, kad bankroto administratorius neįtraukė jo į kreditorių sąrašą, varžytynėms pateikė ne tą nuotrauką, neįjungė šildymo gyvenamajame name, nepakanka padaryti išvadą, kad jis patyrė neturtinę žalą. Taip pat konstatavo, kad ieškovas neįrodė visų atsakovo atsakomybei kilti būtinų sąlygų.
38. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Šiuo atveju ieškinio reikalavimai atsakovui yra kildinami civilinės atsakomybės pagrindais dėl žalos padarymo. CK 6.245 straipsnyje numatyta, kad, pagal civilinės atsakomybės taisykles, viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių ar netesybų sumokėjimo tik esant įrodytai sutartinei ar deliktinei civilinei atsakomybei, kurios taikymui bet kokiu atveju būtina įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), kaltę (CK 6.248 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis). CK 6.246 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus neteisėtus veiksmus – neįvykdžius įstatyme ar sutartyje numatytos pareigos, arba, atvirkščiai, atlikus veiksmus, kurie yra draudžiami įstatymu arba sutartimi. Pagal CK 6.246 str. 3 dalį, teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais.
39. Žala gali būti skirstoma į turtinę žalą ir neturtinę (moralinę). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimas yra viena iš asmens teisių, garantuojamų Lietuvos Respublikos Konstitucijos (30 straipsnis 2 dalis). Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Tačiau ne bet koks susirūpinimas ar nerimas traktuotinas kaip neturtinės žalos atsiradimo faktas. Rūpesčiai ginant savo teises yra įprasta ir neišvengiama būtinybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-469/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog atitinkamos neturtinės teisės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, o neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (2003 m. vasario 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2003). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas, kuriuo gali būti asmuo, manantis, kad pažeista jo neturtinė vertybė.
40. Apelianto argumentus, jog buvo pažeistos jo kaip didžiausio D. K. kreditoriaus teisės ir interesai ir dėl to jis patyrė neturtinę žalą, teisėjų kolegija vertina kritiškai. Bankroto administratorius yra bankrutuojančio asmens atstovas ir privalo veikti jo labui, jis nėra ir negali būti pavienių kreditorių atstovas. Tai, kad apelianto finansinio reikalavimo suma sudaro beveik pusę visų patvirtintų kreditinių reikalavimų sumos, dar nereiškia, kad bankroto administratorius turi teikti prioritetą šiam kreditoriui diskriminuodamas kitus kreditorius ar bankrutuojantį asmenį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė ir analizavo ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, apeliaciniame skunde apeliantas jokių naujų papildomų paaiškinimų ir įrodymų nepateikė.
41. Byloje nustatyta, kad ieškovo dukrai D. K. išvykus gyventi į užsienį bankroto administratoriui bei bankrutuojančiam asmeniui D. K. neprieštaravus ieškovui žodinės panaudos sutarties pagrindu buvo leista gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki jis bus realizuotas FABĮ nustatyta tvarka. Ieškovas minėtame gyvenamajame name mokėjo tik už sunaudotą elektros energiją, o trečiasis asmuo D. K. mokėjo visus kitus komunalinius mokesčius – už sunaudotą vandenį, elektrą, dujas. 2015–2016 metų žiemos sezonu, kai buvo mokama už šildymą, ieškovas gyveno minėtame name, 2016–2017 metų žiemos sezonu D. K. nebeišgalint mokėti mokesčių šalto vandens tiekimas bei šildymas buvo nutraukti. 2017 m. sausio 23 d. UAB „Ogeo“ šildymo ir vandentiekio sistemų apžiūros akto duomenimis nustatyta, kad nurodyto pastato šildymo ir vandentiekio sistemos pažeistos šalčio poveikio ir eksploatuoti netinkamos. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, esant gyvenamosios patalpos panaudos teisiniams santykiams, pareiga išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą kilo ieškovui (CK 6.636 straipsnis). Ieškovo pareiga rūpintis savo interesais, mokėti komunalinius mokesčius, rūpintis jam pagal sutartį perduoto daikto apsauga ir siekti išvengti ar sumažinti žalą (CK 6.248 str. 4 d.) neišnyko vien dėl to, kad bankroto procese veikia bankroto administratorius.
42. Apeliantas apeliaciniu skundu teigia, kad nuo 2016 m. rudens gyveno antisanitarinėmis sąlygomis (išsikelti kitur neturėjo jokių finansinių galimybių), nuolat sirgo peršalimo ligomis, suprastėjo fizinė sveikata, o dėl patirtų nepatogumų ir išgyvenimų taip pat suprastėjo psichinė (emocinė) sveikata.
43. Nustatant neturinės žalos dydį, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi būti įvertinami kompleksiškai.
44. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens sveikata kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Pažymėtina, kad, taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015).
45. Iš byloje pateiktų medicininių išrašų matytina, jog A. L. diagnozuotos pagrindinės ligos: (duomenys neskelbtini); gretutiniai susirgimai ir komplikacijos (duomenys neskelbtini). Pacientas buvo gydytas dėl priešinės liaukos hiperplazijos. Nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2017 rugsėjo 15 d. A. L. dėl dusulio, bendro silpnumo, svorio kritimo gydytas (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 12 d. implantuotas stimuliatorius dėl neritmiško širdies plakimo, iki 2017 rugsėjo 27 d. taikytas reabilitacinis gydymas. 2017 m. lapkričio 29 d. atliktas žarnyno tyrimas, skirtas gydymas. Nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2018 m. sausio 10 d. dėl diskomforto krūtinėje, oro stokos, širdies plakimo A. L. gydytas (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 vasario 21 d. dėl bronchų obstrukcijos, dusulio A. L. gydytas (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 24 d. būklė pablogėjo, dėl dusulio, sąmonės aptemimo, esant kvėpavimo nepakankamumui A. L. gydytas (duomenys neskelbtini). Byloje nėra patvirtinančių dokumentų, kad šias ligas sukėlė būtent byloje nurodomi atsakovo veiksmai. Priešingai, 2018 m. gegužės 29 d. medicinos dokumentų išraše nurodoma, jog A. L. yra gydomas nuo lėtinių ligų. Atsižvelgdama į minėtinų ligų pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, jog neįrodyta, kad ieškovo minimų sveikatos problemų kilo būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo.
46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, konstatuoja, jog apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos ieškovui atlyginimo klausimo faktiškai nesprendė, laikytini nepagrįstais, o vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014). Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei teisiniu reglamentavimu, todėl konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo šiais apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti ginčijamą sprendimą.
47. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai konstatavo aktualias kilusiam ginčui faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė tiek civilinio proceso, tiek materialines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ir keisti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
48. Atsakovas S. P. prašo priteisti 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Iš pateiktų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų nustatyta, kad prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sudaro atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo paslaugos, kurias suteikė advokato padėjėjas D. M. pagal pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) už 2018 m. liepos 18 d. dokumento surašymą.
49. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas.
50. 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK 306 straipsnio 3 dalies ir 320¹ straipsnio nuostatos, pagal kurias tik advokatas gali surašyti apeliacinį skundą ir atstovauti apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o kitose institucijose – su rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios.
51. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimas, paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016).
52. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą ir bylos duomenis, konstatuoja, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas, nes advokato padėjėjas neturėjo teisės suteikti nurodytas teisines paslaugas – surašyti atsiliepimo į atskirąjį skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
nutraukti apeliacinio proceso dalį pagal ieškovų apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo dalies, kuria ieškovo ieškinys dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmestas.
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.