Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (kreditoriaus) A. L. ieškinį atsakovui bankroto administratoriui S. P., tretiesiems asmenims - D. K., T. G., akcinei bendrovei „Luminor bank“, akcinei bendrovei „Swedbank“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, InterRisk Viena Insurance Group“ AAS Lietuvos filialui, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas A. L. ir jo atstovas advokatas R. S. palaikė ieškinį jame išdėstytų motyvų pagrindu ir prašė tenkinti visiškai. Ieškovas teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose bei teismo posėdžio metu išdėstė tapačias aplinkybes, kaip ir ieškinyje. Ieškovas paaiškino, kad šiuo metu jis gyvena pas savo sūnų Klaipėdoje, ir name, esančiame (duomenys neskelbtini), nebegyvena. Neneigia, kad pradėjus bankroto procedūrą, jis pasiliko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini). Neneigia, kad jis gyvenamo namo, priklausančio D. K., pirmame aukšte, mokėjo mokesčius tik už elektrą, nes taip buvo susitaręs su S. K.. Ieškovas yra įsitikinęs kad bankroto administratorius veikė priešingai jo interesams. Teigia, kad dėl S. P. piktybiškų veiksmų, ignoruojant jo kaip kreditoriaus interesus, jį apgaudinėjant, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, didelį stresą, buvo įžeistas jo orumas, sutriko sveikata, neigiamus tokių veiksmų padarinius jaučia iki šiol ir menamo, kad jo patirti sveikatos sutrikimai apskritai gali būti pagydyti. Dėl patirto streso susirgo plaučių uždegimu, dėl to gulėjo ligoninėje. Yra įsitikinęs, kad šildymo ir vandentiekio sistemos buvo sugadintos būtent dėl bankroto administratoriaus kaltės ir už tai atsakingas yra būtent atsakovas. Mano, kad bankroto administratorius privalėjo pasitelkti kompetentingus specialistus ir užtikrinti, kad šildymo ir vandentiekio sistemos neužšaltų ir nebūtų sugadintos, tuo pačiu sumenkinant ženkliai bankrutuojančio asmens turto vertę. Taip pat nurodo, kad jis ne kartą skambino bankroto administratoriui apie šildymo ir vandentiekio sugadinimus, prašė įjungti šildymo katilą, tačiau atsakovas į jo nei žodinius, nei rašytinius prašymus nereagavo. Bankroto administratorius netinkamai vykdė savo pareigas administruojant turtą bei vykdant bankroto procedūras – iki bankroto procedūros pradžios jis neinformavo jo kaip kreditoriaus apie numatomą kreipimąsi dėl D. K. bankroto procedūros pradėjimo, sąmoningai neįrašė į D. K. turto sąrašą dviejų garažų ir ūkinio pastato, prieš varžytines įdėjo visiškai kito namo nuotrauką, vilkina bankroto proceso eigą. Ieškovas yra įsitikinęs, kad atsakovas susitaręs su D. K. tyčia atjungė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemą ir šalto vandens padavimą, o atėjus šalčiams, žinodamas, kad sistema yra išjungta, tyčia pasirūpino jos neįjungti. Tokio neteisėto atsakovo neveikimo pasekmė – nuo šalčio poveikio šildymo sistemos pirmame ir antrame aukšte nesandarumas, taigi visa šildymo sistema tapo nebetinkama eksploatacijai, todėl jis prašo įpareigoti atsakingą asmenį pašalinti dėl jo kaltės atsiradusius pažeidimus, t. y. savo sąskaita suremontuoti šildymo sistemą ir šalto vandens tiekimą gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir priteisti jam 10000,00 Eur neturtinės žalos.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo D. K. paaiškino, kad ieškovas yra jos tėvas. Parodė, kad ji nuo 2014 metų negyvena Lietuvoje. Jos namo dalyje – antrame aukšte, nuo 2014 m. iki 2015 m. gruodžio mėn. gyveno jos draugė. Ji namo grįždavo tik pasisvečiuoti. 2016 m. patvirtinus mokumo atkūrimo planą, kartu su bankroto administratoriumi buvo nuspręsta, kad ji prižiūrės namą, mokės visus komunalinius mokesčius. Pažymi, kad kai buvo įrodinėjamas jos skolos fakto ieškovui klausimas, ieškovas deklaravo, kad jis gyvens pas savo sūnų. Ji buvo įsitikinusi, kad tėvas ir gyvena pas brolį, tačiau vėliau jai tapo žinoma, kad ieškovas visgi gyvena name. Nei ji, nei bankroto administratorius tam neprieštaravo. 2016 m. ji nebeišgalėjo mokėti komunalinių mokesčių, ir, žinodama, kad jos tėvas gyvena pas savo sūnų, ji nusprendė užkonservuoti namą. Ėmėsi visų prieinamų priemonių, siekiant apsaugoti turtą – uždangstė radiatorius antklodėmis, į kanalizacijos vamzdyną įpylė druskos. Apie tai informavo bankroto administratorių ir perdavė jam raktus. Taip pat pažymi, kad namas yra šildomas elektra, todėl ieškovas, gyvendamas name, galėjo pasijungti elektrinį šildymą. Tik 2006 metais buvo įvestas alternatyvus – dujinis šildymas. Šildymo katilo garantinis terminas buvo tik du metai, todėl katilas galėjo ir nusidėvėti. Be to, radiatorius, prasidėjus šaltajam sezonui, kurie buvo pirmame aukšte, buvo būtina nuorinti, tačiau ieškovas uždarė priėjimą, todėl ji negalėdavo patekti į patalpą, kurioje ir buvo radiatoriai. Ji mokėjo visus būtinus mokesčius, namo apsauga pasirūpino, bankroto administratoriui pranešė apie jos taikytas namo apsaugos priemones, todėl mano, kad už namo priežiūrą, komunalinių mokesčių mokėjimą, buvo atsakingas pats ieškovas, kuris tame name ir pasiliko gyventi. Prašo ieškovo ieškinį atmesti, nes jis nepagrįstas.

Liudytojas J. B. paaiškino, kad ieškovas yra jo draugas. Parodė, kad jam žinoma, kad ieškovas gyveno name, kur nebuvo nei dujų, nei vandens. Jam būnant pas ieškovą, pastarasis paskambino bankroto administratoriui, kad jis pajungtų šildymą, tačiau bankroto administratorius atsisakė tai daryti.

Liudytojas J. B. paaiškino, kad jis yra ieškovo kaimynas. Parodė, kad ieškovas 2015 metų žiemą jam pasiskundė, kad nešildomos patalpos, prieigos prie katilo ieškovas neturėjo, o bankroto administratorius atsisakė jam duoti raktus, todėl dėl šalčio vandentiekio sistema buvo sugadinta. Dėl to, kad name buvo šalta, ieškovas susirgo plaučių uždegimu. Mano, kad bankroto administratorius yra atsakingas už šildymo sistemos gedimą, nes būtent jis turėjo raktus nuo antro aukšto, kur buvo įrengta ši sistema, tačiau galėdamas pajungti šildymą name, to nepadarė.

Liudytojas T. M. paaiškino, kad jis yra ieškovo kaimynas. Jam yra žinoma, kad ieškovas, gyvendamas dukrai priklausančiame name, neturėjo vandens, žiemos sezonu patalpos nebuvo šildomos, nes dukra užsuko šildymą.

Liudytojas A. B. paaiškino, kad jis yra ieškovo kaimynas. Jis padėdavo ieškovui prižiūrėti aplinką. Jam ieškovas skųsdavosi, kad neturi raktų nuo patalpos, kuriame buvo šildymo prietaisas, dėl to namas nebuvo šildomas.

Liudytojas V. S. D. parodė, kad ieškovas yra jo draugas. Pamena, kad kai lankėsi pas ieškovą, jis jam skundėsi, kad neturi vandens, dujų. Jam matant, ieškovas skambino bankroto administratoriui ir jo prašė atrakinti antrą aukštą, kurioje ir buvo įrengta šildymo sistema.

Liudytojas I. O. paaiškino, kad ieškovas yra jo draugas ir jam yra žinoma, kad bankroto administratorius pasiėmė raktus nuo namo antrojo aukšto ir atsisakė jį atrakinti. Dėl bankroto administratoriaus veiksmų, ieškovas žiemos metu turėjo gyventi šaltyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Ginčo esmė

Byloje keliami bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės klausimai. Ieškovas prašo įpareigoti bankroto administratorių S. P. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai suremontuoti šildymo sistemą bei šalto vandens tiekimą pastate - gyvenamajame name su prekybinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo S. P. 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti, įrodinėdamas, jog egzistuoja visos bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės sąlygos. Teigia, kad bankroto administratorius nesiėmė priemonių apsaugoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos, todėl, dėl šalčio poveikio pirmame ir antrame namo aukšte, sugedus šildymo ir vandentiekio sistemai, sumažėjo bankrutuojančio asmens parduodamo iš varžytinių namo rinkos vertė ir dėl to kaltas atsakovas. Atsakovas bankroto administratorius S. P. prašo ieškinį atmesti, teigdamas, jog ne jo veiksmai, o būtent ieškovo, suponavo situaciją, kad šaltuoju metų laiku pastatas liko be atitinkamos priežiūros bei apsaugos, kai ieškovas, naudodamasis gyvenamuoju namu žodinės panaudos pagrindu, ne tik galėjo, bet ir turėjo užtikrinti jam perduoto turto apsaugą.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Iš byloje esančių, taip pat teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2015 m. vasario 2 d. Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. įsiteisėjusia nutartimi D. K. iškelta bankroto byla; jos bankroto administratoriumi paskirtas S. P.. 2015 m. birželio 26 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai. 2015 m. rugpjūčio 27 d. Klaipėdos apygardos nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties dalis, kuria patvirtintas kreditoriaus A. L. finansinis reikalavimas, panaikintas ir kreditoriaus A. L. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 2015 m. spalio 28 d. Palangos teismo nutartimi patvirtintas patikslintas D. K. kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, nustatant, kad kreditoriaus A. L. finansinio reikalavimo suma yra 118642,00 Eur; kreditoriaus AB DNB banko, finansinio reikalavimo suma yra 75324,09 Eur; įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinto kreditoriaus AB Swedbank finansinio reikalavimo suma yra 33323,35 Eur kreditoriaus T. G. finansinio reikalavimo suma yra 10896,95 Eur. 2016 m. kovo 9 d. teismo nutartimi patvirtintas D. K. mokumo atkūrimo planas, kuriame be kitų aptariamų klausimų, numatyta parduoti D. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, 0,0616 ha ploto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – gyvenamąjį namą su prekybinėmis patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, tuo pačiu adresu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 49/100 dalis 15 00 kv. m. ploto ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini). 2017 m. gegužės 5 d. bankrutuojančios D. K. kreditorių susirinkimo protokolu nustatyta, kad susirinkime buvo sprendžiami klausimai dėl bankroto administratoriaus S. P. pakeitimo ir nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos nustatymo. Kreditorius A. L. prašė pakeisti bankroto administratorių S. P. kitu bankroto administratoriumi, tačiau visi kreditoriai, išskyrus ieškovą (kreditorių) A. L., balsavo prieš, todėl nutarimas šiuo klausimu nebuvo priimtas.

Dėl bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės pobūdžio ir šaltinių

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 15 straipsnyje numatyta, kad įstatymų nustatyta tvarka bankroto administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo. Kai bankroto administratorius yra fizinis asmuo, jis pats atsako už savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą (CK 6.264 str. 1 d.).

Bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, todėl, sprendžiant dėl bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės ir veiksmų teisėtumo, būtina atsižvelgti į profesinį administratoriaus veiklos pobūdį bei profesinius standartus. Kasacinis teismas, plėtodamas teismo praktiką dėl bankroto administratoriaus reikšmės įmonės bankroto procese, kuri neabejotinai aktuali, analizuojant bankroto administratoriaus reikšmę fizinio asmens bankroto procese, yra pažymėjęs, kad administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis UAB „Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010). Administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditoriui ir bankrutuojančio fizinio asmens interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudinga tiek kreditoriams, tiek ir bankrutuojančiam fiziniam asmeniui.

Pažymėtina, kad nurodytas aukštesnis profesinis rūpestingumo standartas savaime nereiškia, jog bet kuri kreditorių patirta žala bus atlyginta. Nors bankroto administratoriaus teisės ir pareigos reglamentuojamos FABĮ, bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik laikantis CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytos tvarkos. Pagal bendrąją civilinės atsakomybės taisyklę ji taikoma tada, kai nustatoma šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Nurodytos įstatyme sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti taikytinos ir bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės atveju, todėl bylose, kuriose bankroto administratoriui reiškiami reikalavimai atlyginti žalą, teismai turi spręsti dėl kiekvienos iš jų. Tokio pobūdžio bylose iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovai privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktų ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas, t. y. bankroto administratorius (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Kartu galioja ir bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė, įtvirtinta CPK 12 ir 178 straipsniuose – kiekvienas suinteresuotas asmuo privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Taigi, bankroto administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma Civilinio kodekso pagrindu, o FABĮ taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti.

Dėl bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės sąlygų nagrinėjamoje byloje

Nustatant, ar yra pagrindas atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir, ar egzistuoja šios atsakomybės sąlygos, šioje byloje vertintina, kas ir kokią žalą sukėlė ieškovui, ar prie šios žalos atsiradimo priežasčių teisiškai priskirtinas atsakovo elgesys. Dėl to nagrinėjamos bylos kontekste aktualu nustatyti atsakovo turėtas teisines pareigas ir nagrinėti ne tik paties atsakovo elgesį bankroto procese, bet ir kitas svarbias faktines aplinkybes, t. y. paties ieškovo veiksmus, bankrutuojančio asmens, be kita ko, ir kitų kreditorių elgesį.

Pagal FABĮ 2 straipsnio 3 punktą, bankroto administratorius – fizinis arba juridinis asmuo arba juridinio asmens padalinys (filialas), Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Įmonių bankroto įstatymas) nustatyta tvarka turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ar Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – Įmonių restruktūrizavimo įstatymas) nustatyta tvarka turintys teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas.

FABĮ yra įtvirtintos bankroto administratoriaus teisės, susijusios su bankrutuojančio fizinio asmens turto valdymu, kurios aiškintinos įstatyme nustatytos bankroto proceso paskirties ir pobūdžio kontekste, t. y. bankroto administratorius disponuoja fizinio asmens turtu ir depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane nustatytą tvarką (FABĮ 12 str. 1 d. 1 p., 2 d. 1 p., 18 str. 2 d.), įstatymo nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams ir tenkina šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintus kreditorių reikalavimus (FABĮ 27 straipsnio 1 dalis). Bankroto bylų teisinio reglamentavimo šaltiniuose apibrėžta administratoriaus kompetencija ir elgesio laisvės ribos, pavyzdžiui, FABĮ 12 straipsnio 2 dalyje (nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos) yra išvardijamos bankroto administratoriaus pareigos net 16 punktuose. Taigi, atsižvelgiant į bankroto proceso pobūdį, šio proceso teisinį reglamentavimą ir administratoriaus teisinę padėtį, administratorius negali būti laikomas asmeniu, turinčiu visišką elgesio laisvę. Papildomai pažymėtina, kad pagal FABĮ 12 straipsnio dalies 9 punktą bankroto administratorius gina visų kreditorių, taip pat ir bankrutuojančio fizinio asmens teises ir interesus. Tai reiškia, kad, jei FABĮ nenustatyta kitaip, kreditorius negali teikti prioriteto vieniems kreditoriams ir diskriminuoti kitus kreditorius. Administratorius nėra ir negali būti pavienių kreditorių atstovas, be to, jis yra ir bankrutuojančio asmens atstovas ir privalo veikti jo labui. Fizinio asmens bankroto procese siekiama visų bankroto byloje dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyros ir protingo suderinimo, todėl pavienių kreditorių atstovavimas gali reikšti interesų konfliktą ir nesąžiningumą (CK 1.5 straipsnis).

Dėl bankroto administratoriaus pareigos užtikrinti turto apsaugą vykdymo ir paties ieškovo elgesio įtakos atsiradusiai žalai

FABĮ 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius disponuoja fizinio asmens turtu, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems fizinio asmens turtą asmenims draudžiama dėl šio turto sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius disponuoja fizinio asmens turtu, kuris įrašytas į planą, ir depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane numatytą tvarką. Nė vienas fizinio asmens kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti fiziniam asmeniui priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo. FABĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai kartu su fiziniu asmeniu gyvena jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ir (ar) jo globojami (rūpinami) asmenys, vienintelis gyvenamasis būstas, taip pat ir įkeistas, teismo sprendimu gali būti parduodamas ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo plano ar nuo pakeisto plano patvirtinimo. Per šį laikotarpį fizinis asmuo turi susirasti pirkti ar išsinuomoti kitą būstą. Šis teismo sprendimas prilyginamas Civilinio kodekso 3.85 straipsnio 2 dalyje nurodytam teismo leidimui.

Pagal ieškovo nurodytas aplinkybes, šioje nagrinėjamoje byloje bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumas vertintinas pagal tai, ar buvo laikomasi FABĮ įtvirtintų bankroto administratoriaus, turinčio teisę disponuoti fizinio asmens turtu, pareigų, užtikrinant šio turto apsaugą. Byloje nustatyta ir šių aplinkybių šalys neginčija, kad ieškovas iki bankroto bylos iškėlimo fiziniam bankrutuojančiam asmeniui D. K., kuri yra ieškovo dukra, gyveno trečiojo asmens D. K. nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir po 2016 m. kovo 9 d. teismo nutarties, kuria patvirtinti D. K. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, iš minėto pastato neišsikėlė, o bankroto administratoriui bei bankrutuojančiam asmeniui D. K. neprieštaravus, ieškovui žodinės panaudos sutarties pagrindu buvo leista ir toliau gyventi minėtame gyvenamajame name iki jis bus realizuotas FABĮ nustatyta tvarka. Tiek trečiasis asmuo D. K., tiek bankroto administratorius S. P. teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovo dukrai išvykus gyventi į užsienį, ieškovui buvo leista gyventi name, atsižvelgiant į jo garbų amžių, be kita ko ir, siekiant užtikrinti tinkamą turto priežiūrą bei apsaugą.

Iš šalių paaiškinimų taip pat matyti, kad ieškovas, gyvendamas trečiajam asmeniui priklausančiame name, gyvenamuoju namu naudojosi neatlygintinai. Taigi, pritartina atsakovo teiginiams, kad šalių santykiai yra kvalifikuotini kaip neatlygintinės panaudos namu teisiniai santykiai (CK 6.629 straipsnio 1 dalis), o sutartis tarp šalių buvo sudaryta žodžiu. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas ir žodžiu (CK 1.72 str.1 d.). Nors ieškovas teigia, kad jis jokių sutarčių nesudarinėjo ir jam nebuvo išaiškinta, kokiu pagrindu jis paliekamas gyventi name, tačiau byloje duomenų, kad ieškovas, pats būdamas kreditoriumi D. K. fizinio asmens bankroto byloje, pasilikęs gyventi name, būtų atsisakęs jame gyventi, atlaisvinęs patalpas, patvirtinus fizinio asmens kreditorių reikalavimus, nėra, todėl darytina išvada, jog tokia situacija ieškovą tenkino ir jis konkliudentiniais veiksmais sutiko naudotis minėtu namu panaudos pagrindais.

Esant gyvenamosios patalpos panaudos teisiniams santykiams, pareiga išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą kilo ieškovui (CK 6.636 str.). Ginčo dėl to, kad ieškovas mokėjo tik už sunaudotą elektros energiją gyvenamajame name, o trečiasis asmuo D. K. mokėjo visus kitus komunalinius mokesčius – už sunaudotą vandenį, elektrą, dujas, vandenį, nėra, nors tokią pareigą – išlaikyti, saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, mokėti mokesčius ir kt., turėjo būtent ieškovas. Trečiasis asmuo D. K. bei bankroto administratorius teismo posėdyje nurodė, kad 2015-2016 metų žiemos sezonu, kai buvo mokama už šildymą, ieškovas gyveno minėtame name, vėliau D. K. nebeišgalint mokėti mokesčių, šalto vandens tiekimas bei šildymas buvo nutraukti. Iš byloje esančių 2016 m. lapkričio 28 d., 2017 m. vasario 15 d. ieškovo raštų bankroto administratoriui S. P. matyti, kad ieškovas prašė, prasidedant šaltajam žiemos sezonui įjungti šildymą, tačiau toks ieškovo prašymas nebuvo tenkintas, nes pastarasis atsisakė mokėti komunalinius mokesčius. Taigi, ieškovas, gyvendamas trečiojo asmens gyvenamajame name, turėdamas pareigą mokėti komunalinius mokesčius, užtikrinti turto apsaugą, vien tik kreipdamasis į bankroto administratorių, daugiau nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, būtinų siekiant išlaikyti bei išsaugoti turtą, neteikė konkrečių pasiūlymų fiziniam asmeniui ir bankroto administratoriui dėl mokumo plano atkūrimo pakeitimo, numatant plane papildomas administravimo išlaidas turto apsaugai (FABĮ 24 str. 6 p.). Ieškovo pareiga rūpintis savo interesais, mokėti komunalinius mokesčius, rūpintis jam pagal sutartį perduoto daikto apsauga, ir siekti išvengti ar sumažinti žalą (CK 6.248 str. 4 d.) neišnyko vien dėl to, kad bankroto procese veikia bankroto administratorius. Faktinių ir teisinių aplinkybių visuma sudaro įspūdį, kad reikalavimu įpareigoti bankroto administratorių pašalinti neveikimu padarytą žalą, ieškovas jam priklausančią pareigą siekia perkelti bankroto administratoriui, kuris nėra vien šio kreditoriaus atstovas ir pagal FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 9 punktu turi veikti visų kreditorių, taip pat ir bankrutuojančio fizinio asmens interesais. Iš byloje esančio 2018 m. kovo 26 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad kreditoriai, išskyrus ieškovą, jokių pasiūlymų bei pastabų dėl papildomų administravimo išlaidų, skirtų šilumos ir vandentiekio sistemų remontui, bankroto administratoriui nepateikė ir pritarė minėto bankrutuojančio asmens turto, tokios būklės, kokios jis yra šiuo metu, pardavimui iš varžytinių už pradinę 82000,00 Eur kainą, todėl ieškovo samprotavimai, kad bankroto administratoriaus elgesys bankroto procedūroje pažeidžia ne tik jo, bet ir kitų kreditorių interesų yra visiškai nepagrįsti, nes 2018 m. kovo 26 d. kreditorių susirinkime priimtas sprendimas atspindi ne tik balsavusių kreditorių asmeninę, bet ir kolektyvinę kreditorių valią, todėl yra privalomas visiems kreditoriams, taip pat ir ieškovui bei bankroto administratoriui, be kita ko, priešingai, nei teigia ieškovas, papildomų išlaidų skyrimas šildymo ir vandentiekio sistemos remontui, bankroto procedūros stabdymas, ne tik, kad nepagerintų kreditorių padėties, bet neatitiktų ir bankroto proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo bei bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių teisėtų lūkesčių principų.

Taigi, remiantis šalių, trečiojo asmens D. K. paaiškinimais ir kitais byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad bankroto administratorius atliko visus objektyviai galimus ir įmanomus susiklosčiusioje situacijoje atlikti veiksmus, susijusius su turto išsaugojimu (bankrutuojančiam asmeniui D. K. išvykus gyventi ir dirbti į užsienį, sudarė su ieškovu žodinę gyvenamojo namo panaudos sutartį, kurios pagrindu buvo leista gyventi ieškovui gyvenamajame name, pagrįstai tikintis, kad jis pasirūpins ir turto apsauga, susitarė su D. K., kad ši mokės komunalinius mokesčius, o pastarajai nebeturint lėšų mokėti mokesčių, bei, atjungiant šildymo sistemą, taip siekiant sumažinti namo išlaikymo kaštus, patikrino D. K. taikytas turto apsaugos priemones), tinkamai vykdė teisės aktais jam nustatytas visas pareigas, susijusias su bankroto procedūromis, taip siekdamas tinkamai vykdyti administratoriaus pareigas, todėl, neturi pagrindo ieškovo teigimas, kad bankroto administratorius, būdamas atsakingas už turto apsaugos užtikrinimą, nesiėmė jokių veiksmų išsaugoti šildymo sistemos, ir tokiu būdu negynė visų kreditorių teisių ir teisėtų interesų, t. y. neįvykdė bankroto administratoriaus pareigų, numatytų (FABĮ 12 str. 2 d. 9 p.), o tai, kad, 2017 m. sausio 23 d. UAB „Ogeo“ šildymo ir vandentiekio sistemų apžiūros akto duomenimis nustatyta, kad nurodyto pastato šildymo ir vandentiekio sistemos pažeistos šalčio poveikio ir eksploatacijai netinkamos nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtą bankroto administratoriaus elgesį, juolab, kad kaip ir minėta už turto išlaikymą, komunalinių mokesčių sumokėjimą, taip pat ir jo apsaugą šiuo nagrinėjamu atveju atsakingas buvo tik pats panaudos gavėjas – ieškovas, kuriam bankroto administratoriaus leidimu, neprieštaraujant kitiems kreditoriams, buvo suteikta galimybė pasilikti name gyventi iki šio turto realizavimo.

Kadangi nenustatyta, kad atsakovo veiksmai neatitiko įstatymų ar teisės aktų reikalavimų, nėra pagrindo atsakovo pripažinti kaltu dėl ieškovo teigimu, jam atsiradusios žalos.

Ieškovas taip pat neįrodė ir padarytos žalos jam ir kitiems kreditoriams fakto, taip pat neįrodinėjo žalos dydžio. Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdyje teigė, kad šildymo sistemos nesandarumas mažina iš varžytinių parduodamo bankrutuojančio asmens turto kainą, dėl to jam ir kitiems kreditoriams yra padaryta žala. Teismas su šiais ieškovo argumentais nesutinka. 2017 m. balandžio 27 d. ataskaita apie D. K. mokumo atkūrimo plano vykdymo eigą nustatyta, kad žemės sklypo, gyvenamojo namo su prekybinėmis patalpomis ir ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina – 125000 Eur, buvo apspręsta kreditorių susirinkimo dar 2016 m. birželio 30 d., taip pat buvo nustatyta ir parduodamo turto kainos mažinimo tvarka. Byloje esantys įrodymai, taip pat patvirtina, jog turtas dar nėra parduotas, nes nei 2016 m. spalio 31 d., įvykusios pirmosios varžytinės, nei 2016 m. gruodžio 12 d. įvykusios antrosios varžytinės neįvyko, nes jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas. 2018 m. kovo 26 d. kreditorių susirinkimo, kuriam be kita ko pirmininkavo pats ieškovas, buvo priimtas sprendimas parduoti bankrutuojančiai D. K. priklausantį minėtą nekilnojamąjį turtą varžytinėse už pradinę 82000,00 Eur kainą, o tuo atveju jei minėtas turtas nebus parduotas pirmosiose varžytinėse, kreditoriai nutarė antrosiose varžytinėse pradinę nekilnojamojo turto pardavimo kainą mažinti 10 procentų. Šios aplinkybės, kad ankstesnės šio turto varžytynės neįvyko dėl nei vieno pirkėjo jose nedalyvavimo, rodo, jog net ir už pirmosiose varžytynėse buvusią didesnę pardavimo kainą ginčo turtas nebuvo parduotas. Taigi akivaizdu, jog parduodamam turtui nėra rinkoje paklausos. Ir nors ieškovas, teigia, kad yra padaryta žala – dėl šildymo sistemos nesandarumo sumažėjusi iš varžytinių parduodamo turto vertė, padaryta tiek jam, tiek kitiems kreditoriams, teismui nepateikė jokių pagrindžiančių objektyvių duomenų (CPK 178 str.), kad pastate, esančios šildymo sistemos nesandarumas, esmingai įtakotų iš varžytinių parduodamo turto kainą, tuo pačiu ir kitų kreditorių interesus. Be to, šiuo metu jokia žala kreditoriams dar nėra reali, o, kadangi kreditoriai nustatė mažiausią galimą turto pardavimo kainą, tačiau neapribojo jos maksimumo, todėl varžytynėse turtas gali būti parduotas ir už didesnę kainą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė nei žalos padarymo fakto, nei jos dydžio.

Esant šių aplinkybių visumai, yra pagrindas išvadai padaryti, jog šioje byloje ieškovas neįrodė reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių, kad bankroto administratorius atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko ieškovui buvo padaryta žalos, taip pat priežastinio ryšio tarp bankroto administratoriaus veiksmų ir jam atsiradusios žalos, todėl ieškovo ieškinio reikalavimas įpareigoti bankroto administratorių S. P. neatlygintinai suremontuoti šildymo sistemą bei šalto vandens tiekimą gyvenamajame name su prekybinėmis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini) atmestinas, nes jis nepagrįstas (CK 6.246 – 6.249, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 10000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad atsakovas, jį, kaip pagrindinį (pagal sumą) kreditorių, nebuvo įrašęs į kreditorių sąrašą, dėl to teko prašyti teismo atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams patikslinti, dėl ko labai pergyveno, nes nežinojo, ar teismas atnaujins terminą kreditorinių reikalavimų patikslinimui. Be to, atsakovas, turėdamas raktus nuo namo, nepajungė šildymo, nors daug kartų buvo prašoma tai padaryti. Ieškovui yra 90 metų, jis yra po sunkios širdies operacijos, jam nustatyta mažakraujystė ir toks atsakovo elgesys jam sukėlė didelių dvasinių kančių. Be to, bankroto administratorius vilkino sušaukti kreditorių susirinkimus. Kreditorių susirinkime ieškovui paprašius, kad atsakovas tai patvirtintų raštiškai, bankroto administratorius nurodė, kad viskas bus užfiksuota protokole. Gavęs susirinkimo protokolą, supratęs, kad eilinį kartą jis buvo apgautas bankroto administratoriaus. Be to, varžytinėse Nr. 127848, įvykusiose 2016 m. rugsėjo 30 d., atsakovas įdėjo kažkokio kito namo nuotrauką ir neabejotinai tai galėjo turėti įtakos varžytinių baigčiai. Dėl tokio atsakovo elgesio jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, buvo pažeistas jo orumas, padaryta didelė žala sveikatai.

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais: kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai, ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2d.). Jeigu įstatymas specialiai jos atlyginimo nenumato, ji neatlyginama. Neturtinės žalos padarymo faktą ir aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas (2006 m. birželio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).

Teismas pažymi, kad ieškovas, įrodinėdamas savo neturtinę žalą, remiasi deklaratyviais teiginiais atskirai jų neįrodinėdamas. Teismas pabrėžia, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Ieškovo pateiktų argumentų apie tai, kad bankroto administratorius neįtraukė jo į kreditorių sąrašą, kad varžytinėms pateikė ne tą nuotrauką, nepajungė šildymo gyvenamajame name, nepakanka padaryti išvadai, kad jis patyrė neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Be to, pažymėtina, kad, kaip nurodyta sprendime, ieškovas neįrodė visų atsakovo atsakomybei kilti būtinų sąlygų, dėl to nesant visų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, neturtinė žala nepriteistina.

Teismas daro išvadą, kad atsakovo bankroto administratoriaus elgesys šiuo atveju negali būti vertinamas kaip FABĮ nustatytų pareigų netinkamas vykdymas arba pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, kurie būtų tiesiogiai nulėmę žalos ieškovui atsiradimą.

Teismas taip pat atmeta ir ieškovo argumentus, susijusius su bankroto administratoriaus šališkumu bei suinteresuotumu bankroto proceso baigtimi, vykdant bankroto procedūrą, bankroto proceso vilkinimu, nes jie paremti tik ieškovo prielaidomis. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie teismo paskirtojo administratoriaus galimą neobjektyvumą, šališkumą, galimą suinteresuotumą ar kitokį nesugebėjimą administruoti bankroto procedūras.

Iš 2017 m. gegužės 3 ir 5 d. kreditorių balsavimo biuletenių matyti, kad kreditoriaus A. L. prašymas pakeisti atsakovą kitu bankroto administratoriumi, tačiau už tokio sprendimo priėmimą balsavo tik ieškovas A. L., kiti kreditoriai balsavo prieš. Minėta, kad kreditorių susirinkimo sprendimai privalomi visiems kreditoriams, bankroto administratoriui ir fiziniam asmeniui. Kreditorių susirinkimo sprendimą kreditoriai, bankroto administratorius ar fizinis asmuo turi teisę apskųsti teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius, bankroto administratorius ar fizinis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą (FABĮ 25 str. 11 d.). Ieškovas kreditorių susirinkimo sprendimo, kuriuo atsisakyta pakeisti bankroto administratorių S. P., teismui neskundė, kiti kreditoriai šioje byloje, turėdami galimybę išsakyti savo poziciją dėl bankroto administratoriaus tinkamumo vykdyti bankroto procedūrą, elgėsi pasyviai ir savo pozicijos dėl bankroto administratoriaus netinkamumo taip pat neišreiškė, kas taip pat leidžia teigti, kad atsakovas S. P., tiek atstovaudamas bankrutuojantį asmenį, tiek kreditorius, savo pareigas atlieka tinkamai.

Taigi, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, kad administratorius pažeidė bankroto procedūras, reglamentuojančias teisės normas, neįrodė, kad atliko kitus neteisėtus veiksmus jais padarydamas ieškovui žalą, todėl nenustačius civilinei atsakomybei kilti būtinų įstatyme nustatytų sąlygų, ieškinys kaip nepagrįstas ir neįrodytas, atmestinas.

Kiti šalių bei trečiųjų asmenų nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovui A. L. byloje teikiama antrinė teisinė pagalba (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas). Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. balandžio 26 d. pažymoje Nr. NTP-7-2645 nurodytos 337,81 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovui A. L., iš priešingos šalies nepriteisiamos (CPK 99 str.).

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 6 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 8 punktu, už pareikštą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 90 Eur (už reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus – 75,00 Eur, ir už turtinį reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, skaičiuotinas pagal reikalaujamą priteisti sumą – 15,00 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, iš ieškovo šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis į valstybės biudžetą nepriteisiamas (CPK 96 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl teismo turėtos 13,90 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo valstybei nepriteistinos (CPK 96 str.).

Teismui atmetus ieškinį, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovas (CPK 93 str. 1 ir 3 d., 98 str.). Atsakovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei rašytinius įrodymus apie jo turėtas 800,00 Eur išlaidas už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į ieškinį, bei atstovavimą teisme. Prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, neviršijančios Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje atsiliepimu taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė šių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nespręstinas (CPK 99 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263, 265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. L. 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui S. P..

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.