- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- e2S-889-524/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00205-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- S. L.
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Coleta“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus M. K., ieškinį atsakovei S. L. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-206-1067/2021 tenkintas ieškovės bankrutuojančios UAB „Coleta“ ir atsakovės S. L. prašymas – byla nutraukta patvirtinant šalių pateiktą taikos sutartį. Taikos sutarties 2 punkte šalys susitarė, kad atsakovė sumoka ieškovei 1 200 Eur mokant pagal nustatytą grafiką: 200 Eur sumokant iki 2021 m. gegužės 20 d.; 200 Eur sumokant iki 2021 m. birželio 20 d.; 200 Eur sumokant iki 2021 m. liepos 20 d.; 200 Eur sumokant iki 2021 m. rugpjūčio 20 d.; 200 Eur sumokant iki 2021 m. rugsėjo 20 d.; 200 Eur sumokant iki 2021 m. spalio 20 d. Taikos sutarties 3 punkte šalys susitarė, kad, esant aplinkybėms, jog atsakovė laiku neįvykdo bent vienos taikos sutarties 2 punkto sąlygos, t. y. jeigu laiku nesumokės ar sumokės tik dalį nustatytos sumos per nustatytą terminą, atsakovė įsipareigoja mokėti ieškovei 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą atsiskaityti su ieškove dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, o ieškovė tokiu atveju įgyja teisę reikalauti visos likusios mokėti skolos sumos apmokėjimo ir šios taikos sutarties punkto pagrindu turi teisę gauti iš teismo vykdomąjį raštą išieškojimui per antstolį vykdyti.
2. Teisme 2021 m. gegužės 21 d. gautas ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl 1 200 Eur skolos bei 0,05 proc. delspinigių pagal taikos sutarties 3 punktą išieškojimo iš atsakovės S. L.. Prašyme nurodyta, kad atsakovė neįvykdė pareigos nustatytu terminu sumokėti pirmąją įmoką pagal taikos sutartį, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti visos sumos bei delspinigių apmokėjimo ir gauti vykdomąjį raštą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 30 d. nutartimi prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino ir išdavė ieškovei vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-206-1067/2021 patvirtintos šalių taikos sutarties 2 ir 3 punktus.
4. Teismas nurodė, jog, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 646 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovė nurodo, kad atsakovė nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovė duomenų apie taikos sutarties tinkamą vykdymą teismui nepateikė. Atsižvelgus į ieškovės atstovo nurodytas aplinkybes, ieškovės prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 646 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti (pakeisti) 2021 m. birželio 30 d. nutartį šioje byloje ir prašymą atmesti arba perduoti nagrinėti iš naujo kita teisėjų sudėtimi.
Atsiliepimas
6. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas paskubėjo tenkinti prašymą neišklausęs atsakovės ir neįvertinęs visų aplinkybių, todėl nutartis neteisinga ir neteisėta. Atsiliepimą teismui šioje byloje atsakovė išsiuntė elektroniniu paštu nevėluodama, tačiau dėl neaiškių priežasčių teismas jo negavo. Atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pateiktu prašymu, nes su ieškove atsiskaitinėja tvarkingai pervesdama jai sumas už skolą. Pažymėtina, jog taikos sutartis irgi sudaryta tik atsakovės iniciatyva, ieškovė žino apie atsakovės, t. y. našlės, turimą sunkų neįgalumą dėl onkologinės ligos, išlaikomą neįgalų vaiką, pandemiją. Apie tai kalbėta telefonu. Dėl šių aplinkybių ieškovės prašymas turėjo būti atmestas. Aiškiai suprantama, kad ieškovė, savivaliaudama ir neturėdama tikslių duomenų apie atsakovės skolas piktnaudžiaudama savo išskirtine monopolija tyčia bando iškelti atsakovei dar vieną vykdomąją bylą, kad galėtų galutinai atsakovę sunaikinti. Tai įrodo, jog net ant vieno puslapio surašytas prašymas, anot teisėjos, atsakovei kainuotų net vieną šimtą eurų procesinių išlaidų be jokio tai pagrindžiančio dokumento. Be to, tokiose bylose yra nedraudžiama ir pačiam teismui pakeisti taikos sutarties sąlygas nenuskriaudžiant silpnesnės teisinių santykių šalies, nustatyti kitą atlyginimo tvarką bei būdą.
7. Atskirajame skunde teigiama, jog teismas, vertindamas procesinį dokumentą, turėjo remtis įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daryti pagal vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas įpareigotas būti aktyviu tokio pobūdžio bylose ir, turėdamas oficialų prašymą, pats bet kada turi teisę išsireikalauti iš atsakovės ar kitos kokios nors įstaigos (organizacijos) bet kurį dokumentą. Be kita ko, atsakovei iš viso nebuvo tinkamai suteikta teisė pateikti papildomus įrodymus, kreiptis į nemokamos teisinės pagalbos tarnybą, todėl teismas pats šiurkščiai pažeidė nutarties priėmimo tvarką ir tokia nutartis vien jau dėl to negali būti palikta galioti.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovės atskirasis skundas yra aiškiai nepagrįstas, todėl jo tenkinti nėra jokio pagrindo, ir kad atsakovei skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesu, 50 proc. baudos skiriant ieškovei.
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad ieškovė su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad jis yra visiškai nepagrįstas, pateiktas siekiant vilkinti bylą. Nagrinėjamu atveju, atsakovei nevykdant taikos sutarties, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai išdavė ieškovei vykdomąjį raštą. Pažymėtina, kad tokie atsakovės teiginiai yra aiškiai melagingi: atsakovė ir iki šios dienos ieškovei nėra sumokėjusi jokių įmokų pagal pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį, nors iki šios dienos jau turėjo būti sumokėtos 3 įmokos. Todėl atsakovei pareiškus akivaizdžiai nepagrįstą procesinį dokumentą (atskirąjį skundą dėl 2021 m. birželio 30 d. nutarties, kuria nutarta išduoti vykdomąjį raštą), akivaizdu, kad atsakovė sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą bei vilkina bylos nagrinėjimą. Taip pat atsakovė pažeidžia ir ieškovės teises ir interesus (sudaromos papildomos išlaidos ir laiko sąnaudos nemokumo administratoriui teikti atsiliepimą į atskirąjį skundą, dėl to užsitęsia ir vilkinama įmonės bankroto procedūra). Visi kiti skunde nurodyti atsakovės argumentai yra absurdiški bei nesusiję su byla.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis, kuria tenkintas ieškovės bankrutuojančios UAB „Coleta“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo ir ieškovei išduotas vykdomasis raštas pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-206-1067/2021 patvirtintos ieškovės ir atsakovės S. L. taikos sutarties 2 ir 3 punktus. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad teismas paskubėjo tenkinti prašymą neišklausęs atsakovės ir neįvertinęs visų aplinkybių, todėl nutartis neteisinga ir neteisėta.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo ir baudos skyrimo
13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl 4 032 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos pinigų sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teisme 2021 m. sausio 28 d. gautas šalių prašymas patvirtinti tarp jų sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-206-1067/2021 tenkintas ieškovės bankrutuojančios UAB „Coleta“ ir atsakovės S. L. prašymas ir patvirtinta jų pateikta taikos sutartis, civilinė byla nutraukta. Taikos sutarties 2 punkte šalys susitarė, kad atsakovė sumoka ieškovei 1 200 Eur mokant pagal nustatytą grafiką: 200 Eur sumokant iki 2021 m. gegužės 20 d.; 200 Eur sumokant iki 2021 m. birželio 20 d.; 200 Eur sumokant iki 2021 m. liepos 20 d.; 200 Eur sumokant iki 2021 m. rugpjūčio 20 d.; 200 Eur sumokant iki 2021 m. rugsėjo 20 d.; 200 Eur sumokant iki 2021 m. spalio 20 d. Taikos sutarties 3 punkte šalys susitarė, kad, esant aplinkybėms, jog atsakovė laiku neįvykdo bent vienos taikos sutarties 2 punkto sąlygos, t. y. jeigu laiku nesumokės ar sumokės tik dalį nustatytos sumos per nustatytą terminą, atsakovė įsipareigoja mokėti ieškovei 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą atsiskaityti su ieškove dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, o ieškovė tokiu atveju įgyja teisę reikalauti visos likusios mokėti skolos sumos apmokėjimo ir šios taikos sutarties punkto pagrindu turi teisę gauti iš teismo vykdomąjį raštą išieškojimui per antstolį vykdyti. Ši nutartis įsiteisėjo 2021 m. kovo 2 d.
14. Teisme 2021 m. gegužės 21 d. gautas ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl 1 200 Eur skolos bei 0,05 proc. delspinigių pagal taikos sutarties 3 punktą išieškojimo iš atsakovės S. L.. Prašyme nurodyta, kad atsakovė neįvykdė pareigos nustatytu terminu sumokėti pirmąją įmoką pagal taikos sutartį, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti visos sumos bei delspinigių apmokėjimo ir gauti vykdomąjį raštą.
15. Teismas 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2021 m. birželio 30 d., pasiūlė atsakovei iki teismo posėdžio pradžios pateikti atsiliepimą į prašymą, nutarė pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio laiką ir vietą, išsiunčiant šios nutarties kopijas. Skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkintas.
16. Pagal bendrąsias vykdymo proceso nuostatas teismo patvirtintos taikos sutartys priskirtos prie vykdytinų dokumentų, kurie vykdomi pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tačiau vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra ne vykdytini dokumentai, bet nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 2 dalis). Vienu iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimų, nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Teismų sprendimai ir nutartys gali būti vykdomi tik po to, kai jie įsiteisėja (CPK 588 straipsnio 1 dalis). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
17. Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020). Teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).
18. Atsakovės atskirajame skunde nurodoma, kad atsiliepimą teismui šioje byloje atsakovė išsiuntė elektroniniu paštu nevėluodama, tačiau dėl neaiškių priežasčių teismas jo negavo. Teigiama, jog atsiliepime atsakovė nurodė, kad nesutinka su pateiktu prašymu, nes su ieškove atsiskaitinėja tvarkingai pervesdama jai sumas už skolą. Pažymima, jog taikos sutartis irgi sudaryta tik atsakovės iniciatyva, ieškovė žino apie atsakovės, t. y. našlės, turimą sunkų neįgalumą dėl onkologinės ligos, išlaikomą neįgalų vaiką, pandemiją – apie tai kalbėta telefonu. Teigiama, jog dėl šių aplinkybių ieškovės prašymas turėjo būti atmestas. Nurodoma, kad, be kita ko, atsakovei iš viso nebuvo tinkamai suteikta teisė pateikti papildomus įrodymus, kreiptis į nemokamos teisinės pagalbos tarnybą, todėl teismas pats šiurkščiai pažeidė nutarties priėmimo tvarką ir tokia nutartis vien jau dėl to negali būti palikta galioti.
19. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog procesiniai dokumentai pateikiami raštu teismui, kuriam teisminga byla. CPK 175¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad be CPK, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese, taip pat elektroninės bylos tvarkymo ypatumus nustato Lietuvos Respublikos teismų įstatymas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis ir kad procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones; asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje; asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, išskyrus šio Aprašo 8–9¹ punktuose nurodytus atvejus. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepimą į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo turėjo pateikti teismui raštu arba naudodamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu. Tačiau jokių duomenų apie atsakovės minėtais būdais pateiktą atsiliepimą byloje nėra. Atsakovė neginčija, jog jai buvo tinkamai ir laiku pranešta apie pasiūlymą pateikti atsiliepimą.
20. Antra, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 306 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovė nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji elektroniniu paštu siuntė atsiliepimą į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Be to, atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ir kitas jos atskirajame skunde nurodomas aplinkybes, t. y. jog atsakovė su ieškove atsiskaitinėja tvarkingai pervesdama jai sumas už skolą, jog atsakovė yra našlė, turi sunkų neįgalumą dėl onkologinės ligos, išlaiko neįgalų vaiką, pandemijos įtaką ir kt.
21. Trečia, apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas nevertina šalių pasirašytos ir teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties teisėtumo, įmanomumo ar galimumo ją įvykdyti ir pan. Minėtos aplinkybės teismo galėjo būti vertinamos tada, kai jis tvirtino šalių pateiktą taikos sutartį. Kita vertus, kaip atsakovė nurodo, teismo patvirtinta taikos sutartis sudaryta tik atsakovės iniciatyva. Todėl atsakovės pateiktų argumentų pagrįstumas dėl taikos sutarties vykdymo galimumo apeliacinės instancijos teisme nevertintinas ir dėl šių priežasčių. Taip pat pažymėtina, jog vykdomojo rašto išdavimas nepaneigia taikos sutartį turinčios vykdyti šalies galimybės taikos sutartį gera valia įvykdyti ir po vykdomojo rašto išdavimo, taip pat sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CPK 639 straipsnio 4 punktas, 643 straipsnio 7 punktas). Be to, šalys turi teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis).
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo pateiktus argumentus, bylos įrodymų visumą, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir jų pagrindu padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos dėl skolos mokėjimo šioje taikos sutartyje nustatyta tvarka bei terminais nėra vykdoma ir iš esmės yra pažeidžiamas šalių susitarimas. Atsakovė jokių tokią išvadą paneigiančių įrodymų nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia išvada yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).
23. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė nurodo, kad atsakovei skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesu, 50 proc. baudos skiriant ieškovei. CPK 7 straipsnio 2 dalyje byloje dalyvaujantys asmenys įpareigojami procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti jomis. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Taigi CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė reikalauti atlyginti nuostolius, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismui suteikiama teisė skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu. Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė neturėjo teisės pateikti atskirojo skundo. Tai daryti CPK nėra uždrausta. Atsižvelgiant į tai, ieškovės atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą nurodyti argumentai dėl baudos skyrimo atsakovei atmestini kaip nepagrįsti.
24. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009, Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Nyderlandų Karalystė).
25. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, nustatė, kad yra pagrindas ir nutarė išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties sąlygas.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.