Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Malecko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeimos nesukūręs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

žinodamas, jog pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-08-03 sprendimą privalo J. V. naudai mokėti dukros S. V., gim. 2016 m., ir sūnaus V. J. V., gim. 2018 m., išlaikymui periodines išmokas po 270 Eur kas mėnesį iki jų pilnametystės bei galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė ir nuo 2023-02-24 nemokėjo lėšų dukros S. V. ir sūnaus V. J. V. išlaikymui, dėl ko susidarė finansinis įsiskolinimas.

2024-11-07 ikiteisminio tyrimo metu kaltinamuoju apklaustas T. G. parodė, kad kaltę pripažįsta ir labai gailisi. Jam įteiktas pranešimas apie įtarimą, supranta jo esmę ir savo kaltę pripažįsta ir labai gailisi. Nebuvo gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose, nebuvo gydomas priklausomybės ligų gydymo įstaigose, sunkių galvos traumų neturėjo. Su J. V. jie gyveno bendrai apie 6 metus. 2016 metais gimė jų dukra Smiltė, 2018 m. sūnus V. J.. Santuoką sudarė, atrodo, 2020 metais, o 2022-08-03 santuoką nutraukė. Teismo posėdžiuose nedalyvavo, santuoka buvo nutraukta bendru susitarimu. Teismo sprendimą jam pateikė buvusi sutuoktinė J. V.. Jis buvo su juo susipažinęs ir žino, kad turėjo mokėti kas mėnesį abiejų vaikų išlaikymui po 270 eurų. Tuo metu jis dirbo pagal individualią veiklą, susietą su statybomis. Tuo metu jo pajamos buvo apie 2 000 Eur per mėnesį. Kiek atsimena, pirmuosius metus po santuokos nutraukimo, mokėjo pilnai vaikams priskirtą išlaikymui sumą, tačiau mokėjo grynais pinigais, tik keli bankiniai pavedimai buvo atlikti į buvusios sutuoktinės banko sąskaitą. Grynųjų pinigų perdavimo fakto buvusiai sutuoktinei jie niekaip neformino. Dažniausia su juo darbo klientai atsiskaitydavo grynais pinigais ir todėl jam buvo patogiau taip mokėti ir jo žiniomis, tuos grynųjų pinigų mokėjimus J. V. patvirtino ir nurodė antstoliui. Maždaug po metų pradėjo vartoti alkoholį, pradėjo mažiau vykdyti savo individualią veiklą, kas atsiliepė jo finansinei būklei, todėl negalėjo kiekvieną mėnesį ir laiku mokėti pinigų savo vaikų išlaikymui. Bandė prašyti buvusios sutuoktinės leisti mokėti mažiau, kol atsistos ant kojų, tačiau ji nesutiko. Dėl problemų dėl alkoholio vartojimo nesikreipė į jokias gydymo įstaigas, nustojo bendrauti su vaikais ir mokėti pinigus jų išlaikymui. Oficialiai nedirbo apie metus, tai 2024 metais yra registruotas darbo biržoje, jokių pašalpų negauna, gyvena iš kažkiek turimų santaupų, pagrinde jam padeda dabartinė jo draugė. Šiuo metu ruošiasi lankytis pas psichologą, atnaujinti savo individualią veiklą ir stengtis vykdyti teismo sprendimą ir mokėti pinigus vaikų išlaikymui. Nurodė, kad neturi savo nekilnojamo turto, automobilio ir kito nekilnojamo turto šiuo metu. Dėl savo veiksmų labai gailisi (el. b. l. 76–78).

2025-04-02 ikiteisminio tyrimo metu kaltinamuoju apklaustas T. G. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Įtarimą perskaitė, jo turinį ir esmę suprato. Vertėjas ir gynėjas šios apklausos metu jam nereikalingi. Psichiatrinėje ligoninėje ir priklausomybių ligų centre nesigydė, galvos traumų dėl kurių galėjo sutrikti atmintis, neturėjo. Dėl šio įvykio buvo apklaustas 2024-11-07. Apklausos metu davė išsamius parodymus, kurių pakeisti nenori. Papildomai nori nurodyti, kad po įtarime nurodytos datos, t. y. 2023-02-24 neatliko nei vieno pavedimo ar grynųjų pinigų perleidimo savo vaikų išlaikymui. Taip pat nori nurodyti, kad šiuo metu vis dar yra nedirbantis, tačiau yra susitaręs su pažįstamu, kad jis jau šį mėnesį įdarbintų savo įmonėje todėl vos tik pradėjęs dirbti ir gauti pajamas yra pasiryžęs mokėti pinigus savo vaikų išlaikymui. Pradėjęs dirbti ketina kreiptis į antstolius tiesiogiai dėl įmokų atlikimo ir kitos informacijos (el. b. l. 160–162 ).

2024-10-01 ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. V. parodė, kad su T. G. susituokė 2020-09-12. Kartu turi du vaikus: dukrą S. V., gim. 2016 m. ir sūnų Vėją J. V., gim. 2018 m. Nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. su vyru gyveno atskirai. Išsiskyrė 2022-09-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nutarė nutraukti santuoką bendru sutarimu, vaikų gyvenamoji vieta iki kol jie sulauks pilnametystės numatyta su ja. Taip pat teismo sprendime pažymėta, kad vaikų tėvas T. G. nepilnamečių vaikų S. V. ir V. J. V. išlaikymui nuo pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu padavimo teismui dienos mokės po 270 eurų kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, periodinėmis įmokomis kas mėnesį iki einamojo mėnesio 20 d., šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2022 m. po priimto teismo sprendimo į jos SWEDBANK banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), T. G. atliko keletą pavedimų. Dabar patikslinti negali, bet 2022 m. atliko du pavedimus po 540 Eur ir vieną pavedimą 300 Eur. 2023 m. vienas pavedimas 540 Eur. Pavedimus atliko iš savo banko sąskaitos arba iš draugo. Pirmuosius metus susitikdavo su vaikais, su jais bendraudavo telefonu. Per gimtadienius vaikai sulaukdavo tėvo dovanų – žaislų. Su T. G. artimaisiais, giminėmis nebendrauja, jie su vaikais nesusitinka, dovanų nedovanoja, pinigų už T. G. neperveda. 2023 m. sausio mėn. T. G. paskutinį kartą matėsi su vaikais. Po to karto jis pasikeitė telefono numerį, socialinius tinklus todėl su juo nebuvo galimybės susisiekti. Jos telefono numeris nesikeitė, socialiniai tinklai taip pat todėl jis turėjo galimybę paskambinti vaikams per ją, kuria nesinaudojo. Nuo to laiko negavo jokių pavedimų ir nebuvo susisiekusi su T. G., todėl 2023 m. rugpjūčio mėn. kreipėsi į antstolę Astą Stanišauskaitę dėl teismo sprendimo nevykdymo. Kiek jai yra žinoma antstolei pavyko susisiekti su T. G., jis patvirto siuntęs kelis pavedimus. Daugiau informacijos nesuteikė. Teisminiai procesai dėl vaikų išlaikymo dydžio mažinimo jos žiniomis nevyksta. Apie T. G. daugiau informacijos nežino, nežino kur gyvena, žino tik tiek, kad yra sukūręs tinklapį socialiniame tinkle „Facebook“ paskyros pavadinimas „L“ ir užsiima langų montavimu, ten dirba nelegaliai todėl oficialių pajamų negauna. Antstoliai iš jo pinigų neatskaičiuoja (el. b. l. 11–14).

2024-09-20 J. V. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad nevykdomas teismo sprendimas, pateikta antstoliams, slepiamos pajamos laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2024-09-20 (el. b. l. 1–6).

2024-10-01 savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas, kuriame nurodyta, kad J. V. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-08-03 sprendimą, V. J. V. gimimo įrašas, S. V. gimimo liudijimą, antstolės raštą (el. b. l. 18–22).

Nekilnojamojo turto ir Traktorių, savaeigių mašinų ir priekabų registrų išrašai, iš kurių matyti, jog nėra duomenų, kad T. G. turėtų kokį nors turtą (el. b. l. 96–97, 98–99).

2025-03-03 asmens su negalia teisių apsaugos agentūros asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad T. G. nustatytą dalyvavimo lygį ar individualios pagalbos poreikio teikimo, lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymą neturi.

2025-03-05 VĮ Registrų centro raštas, kuriame nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2022-09-05 iki 2025-03-04 T. G. nebuvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai.

2025-03-06 antstolės A. Sanišauskaitės patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. S-25-177-9831.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 146 str. numatyta, kad tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką pagal BK 164 str. kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių šios pareigos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-238/2011, Nr. 2K-164-699/2017ir kt.). Tokiais atvejais kaltininkas, nors ir turi galimybę, tačiau tyčia vengia atlikti teismo nustatytą pareigą, supranta, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nori taip veikti. Vengimas išlaikyti vaiką konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Toks vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-139/2011, 2K-20/2014). Atsakomybėn pagal BK 164 str. asmuo netraukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių – priverstinės bedarbystės, nedarbo dėl ligos, įkalinimą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-246-648/2016 ir kt.).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-08-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-20255-1006/2022 priteistas nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis ir priteista T. G. mokėti nepilnametės dukros S. V. bei nepilnamečio sūnaus V. J. V. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 270 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti J. V..

Byloje esantys įrodymai – paties kaltinamojo ir nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai; 2025-03-06 antstolės A. Sanišauskaitės patvarkymas patvirtina, kad T. G. nuo 2023-02-24 nemokėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-08-03 sprendimu priteistų dukros S. V. ir sūnaus V. J. V. išlaikymui skirtinų periodinių išmokų, dėl ko susidarė finansinis įsiskolinimas.

Ikiteisminio tyrimo metu T. G. savo kaltę pripažino ir paaiškino, jog pradėjo vartoti alkoholį, pradėjo mažiau vykdyti savo individualią veiklą, kas atsiliepė jo finansinei būklei, todėl negalėjo kiekvieną mėnesį ir laiku mokėti pinigų savo vaikų išlaikymui. Oficialiai nedirbo apie metus, nuo 2024 metų yra registruotas darbo biržoje, jokių pašalpų negauna, gyvena iš turimų santaupų, jam finansiškai padeda dabartinė jo draugė.

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad T. G. žinodamas, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-08-03 sprendimą privalėjo J. V. mokėti savo nepilnametės dukros S. V. bei nepilnamečio sūnaus V. J. V. išlaikymui kiekvieną mėnesį periodines išmokas (po 270 Eur) ir galėdamas šią pareigą vykdyti pilnai ar iš dalies, jos sąmoningai nevykdė, t. y. nuo 2023-02-24 visiškai nemokėjo priteistų alimentų.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tokiais veiksmais T. G. įvykdė BK 164 str. numatytą nusikaltimą.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Kaltinamasis T. G. su siūloma bausme ir jos dydžiu sutiko.

Skirdamas kaltinamajam T. G. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padaryto nusikalstamo veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus, baigtas nusikaltimas), kaltės formą (veika tyčinė), kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

T. G. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad nuoširdžiai gailisi nusikaltęs ir tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kitų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Sprendžiant T. G. bausmės paskyrimo klausimą vertintini tokie kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: teisiamas pirmą kartą (el. b. l. 57–58); paskutinių 5 metų laikotarpyje 1 kartą baustas administracine tvarka, baudos nesumokėjęs (el. b. l. 163–165); nedirbantis (el. b. l. 54-56).

Teismas, įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant T. G. BK 164 str. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio trukmė artima vidutinei, t. y. 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Atsižvelgus į tai, kad T. G. savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 8 mėnesių laisvės apribojimo, paskiriant BK 48 str. 4 d. 4 p., 5 d. 4 p. numatytus įpareigojimus:

1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) nevartoti psichiką veikiančių (įskaitant alkoholį) medžiagų.

Teismo vertinimu, būtent aptarti įpareigojimai, atsižvelgus į T. G. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo bei jį charakterizuojančias aplinkybes, nagrinėjamu atveju, geriausiai derasi su laisvės apribojimo bausmės vykdymo tikslais, o intensyvi priežiūra neskirtina.

T. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas (el. b. l. 79–82) – paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, laikinas sulaikymas netaikytas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu įvykdžius Baudžiamojo kodekso 164 str. numatytą nusikaltimą ir paskirti jam už tai 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str. nuostatomis T. G. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, t. y. iki 8 mėnesių laisvės apribojimo, paskiriant Baudžiamojo kodekso 48 str. 4 d. 4 p., 5 d. 4 p. numatytus įpareigojimus:

1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) nevartoti psichiką veikiančių (įskaitant alkoholį) medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

T. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus, esantis Kareivių g. 1, Vilniuje; telefono numeris: (+370) 672 88 430, (+370) 672 94 080, (8 5) 212 3551), su kuria jis privalo susisiekti per 5 darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Baudžiamojo kodekso 48 str. 4, 5 ir 6 d. nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Baudžiamojo kodekso 48 str. 4, 5 ir 6 d. nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 str. nustatytas taisykles.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.