Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio, Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei N. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir atsakovės N. B. priešieškinį ieškovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Dėl viešojo intereso nagrinėjamoje byloje

12. Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).

13. Apeliantas A. B. skundžia tik tą sprendimo dalį, kuri susijusi su santuokoje įgyto turto padalijimu. Atsakovė N. B. apeliacinio skundo nepateikė, tačiau atsiliepime į apeliacinį skundą prašė peržengti apeliacinio skundo ribas ir panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. dalį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės nustatant moralinės žalos priteisimo ir Biptron lempos priteisimo ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodė, jog šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas, šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normų ginamos vertybės didina viešąjį interesą, todėl atsižvelgiant į tai, kad teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su santuokos nutrūkimu, būtina peržengti apeliacinio skundo ribas.

14. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-19/2006).

16. Tais atvejais, kai nagrinėjama civilinė byla, kylanti iš šeimos teisinių santykių, tačiau tokioje byloje nesprendžiami su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susiję klausimai ir nėra pagrindo vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų gynimo tikslu teismui veikti aktyviai galioja dispozityvumo ir rungimosi principai, teismas neturi pareigos veikti savo iniciatyva, t. y. kai sprendžiami bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimai, pareigą pateikti visą informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi buvę sutuoktiniai ir teismui nėra pareigos peržengti bylos nagrinėjimo ribas, teigiant, jog ginamas viešasis interesas (CPK 178 str., 382 str. 4 p.).

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl nepilnamečių vaikų, taip pat nėra susidariusi tokia situacija, kad atsakovė dėl kokių nors objektyvių aplinkybių būtų negalėjusi pati tinkamai ginti savo teises (šiuo atveju pateikti apeliacinio skundo), todėl nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

18. Apeliantas 2017 m. kovo 20 d. pateikė rašytinius paaiškinimus prie apeliacinio skundo ir dokumentus – medicinos dokumentų išrašą apie sveikatos būklę, sąskaitas ir mokėjimo kvitus. Nurodė, jog šių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ir patvirtina aplinkybes dėl jo sveikatos būklės, bei tai, jog jis ir po teismo sprendimo priėmimo rūpinasi gyvenamuoju namu, moka mokesčius.

19. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantas šiuos rašytinius paaiškinimus ir įrodymus galėjo pateikti anksčiau nei vieną dieną prieš apeliacinio skundo nagrinėjimą, vertina, kad papildomi rašytiniai įrodymai esminės įtakos priimamam procesiniam sprendimui neturi, todėl juos priimti atsisako, nes priešingu atveju iškiltų būtinybė juos įteikti kitai ginčo šaliai, o tai užvilkintų bylos nagrinėjimą (CPK 323 str., 338 str.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

21. Byloje kilęs ginčas dėl dalies bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimo pagrįstumo ir teisėtumo.

22. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrint, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

23. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo nukrypti nuo įstatyme įtvirtintos lygių dalių principo prezumpcijos (CK 3.117 str. 1 d.).

Dėl bendrąja jungtine nuosavybe valdomo gyvenamojo namo, kitų pastatų ir namų valdos žemės sklypo padalijimo

24. Byloje nustatyta, jog santuokos metu buvo įgytas nekilnojamasis turtas 0,1800 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (šulinys) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), kurių vertė 60 000,00 Eur (T.1, b.l. 19-23; Turto vertinimo ataskaita, T.2, b.l. 125).

25. Nagrinėjamoje byloje šalys nesutarė dėl gyvenamojo namo ir kitų statinių, žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo, abi pageidavo pastatus gauti natūra, prašydamos priteisti kitai šaliai kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šis turtas natūra nedalintinas, nes neįrengta mansarda, šalių santykiai konfliktiški, todėl šį nekilnojamąjį turtą priteisė atsakovei N. B., o apeliantui iš atsakovės už šį santuokoje įgytą turtą priteisė 30 000,00 Eur piniginę kompensaciją.

26. Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai gyvenamąjį namą ir namų valdos žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). priteisė atsakovei, jam išmokant kompensaciją už santuokoje įgytą turtą ir teigia, kad toks turto padalijimas neatitinka šalių interesų, nes atsakovė neturi galimybės apeliantui išmokėti piniginės kompensacijos, be to, jis visą laiką šiuo turtu naudojasi, rūpinasi, moka mokesčius.

27. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2014; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225686/2015; kt.).

28. Pagal kasacinio teismo praktiką, santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 str., 3.5 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; kt.).

29. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad ginčo pastatai (duomenys neskelbtini). pastatyti santuokos metu, nors įregistruoti ieškovo vardu, abi šalys pripažįsta, kad tai yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodyta, jog atsakovė N. B. namo statybai panaudojo asmenines dovanotas pinigines lėšas. Be to, bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad ieškovas gavo daug didesnį darbo užmokestį, kad šalys vertėsi individualia veikla, kad prie namo statybos darbu prisidėjo ieškovo artimieji, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurių pagrindu spręsta nedalyti ginčo turto natūra.

30. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad neįmanoma padalyti ginčo gyvenamojo namo, nes neįrengta mansarda. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, namų valdos techninės apskaitos bylos duomenų nustatyta, kad gyvenamasis namas yra 383,91 kv. m bendro ploto, naudingo ploto – 258,04 kv. m, gyvenamojo ploto – 91,37 kv. m, jo baigtumas yra 100 proc.; name yra name keli sanitariniai mazgai, izoliuotos pagalbinės patalpos ir kambariai. Tokiu būdu nėra pagrindo išvadai, jog namas pritaikytas gyventi vienai šeimai ir negali būti techniškai padalijamas. Padalijus turtą natūra, šalys gali nusistatyti naudojimosi turtu tvarką arba atsidalyti priklausančias nuosavybės dalis. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog šalių nenorėjimas gyventi viename name neįpareigoja teismo namą natūra priskirti tik vienam iš jų, o kitam paskirti piniginę kompensaciją. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2017; kt.).

31. Nors šalys teigia, jog jų tarpusavio santykiai yra konfliktiški, tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys jau keli metai gyvena atskirai, atsakovė kurį laiką gyveno užsienyje, todėl darytina išvada, jog jų bendravimo įtampa sumažėjusi. Be to, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti turto padalijimo natūra būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015). Byloje nustačius, kad ginčo objektas yra dalus, taigi gali būti dalijamas natūra, skyrybų proceso metu paaštrėję emociniai subjektyvios prigimties ir pobūdžio galimai laikini nesutarimai neturi būti pernelyg sureikšminami. Minėta, kad turto padalijimas natūra labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises; šalių teisės į nuosavybę yra vienodos, nė vienas iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visą turtą natūra. Juolab, kad apeliantas A. B. gyvena name, moka mokesčius ir turtu rūpinasi. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl mansardos neįrengimo visas gyvenamasis namas priteistinas atsakovei yra nepagrįsta. Vienam iš sutuoktinių priteisus kompensaciją, o kitam – turtą natūra, būtų pažeista jų poreikių ir interesų pusiausvyra. Abiem šalims pageidaujant ginčo namą gauti natūra, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė ginčo turtą priteisti atsakovei, o ieškovei priteisti kompensaciją už santuokoje įgytą turtą (CK 3.98 str. 2 d., 3.127 str. 3 d.). Nusprendus, kad ginčo turtas šalims turi būti dalijamas natūra, neaktualūs tampa apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai dėl atsakovės galimybės išmokėti ieškovui kompensaciją už natūra jai priteistą turtą, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.

32. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto gyvenamojo namo, pastatų, statinių ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., padalijimo. Vadovaudamasi CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdama į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, įvertinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas 0,1800 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (šulinys) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), kurių vertė 60 000,00 Eur yra padalintinas natūra ir šalims ieškovui A. B. ir atsakovei N. B. asmeninės nuosavybės teise priteistina po ½ dalį gyvenamojo namo, pastatų, statinių ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl kilnojamojo turto padalijimo

33. Pagal bendrą taisyklę santuokos nutraukimo byloje dalijamas turtas, kuris buvo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momentu (CK 3.67 str. 1 d., 3.127 str. 1 d.)

34. Dalijant bendrą santuokinį turtą, iš pradžių nustatoma kiekvienam sutuoktiniui tenkanti idealioji dalis. Nustačius kiekvieno sutuoktinio idealiąją dalį, turtas padalijamas natūra, t. y. kiekvienas konkretus daiktas paskiriamas vienam ar kitam sutuoktiniui. Šis būdas taikytinas tada, jeigu sutuoktinių turtas dalus. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.).

35. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrankius pripažino bendrąja jungtine nuosavybe.

Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe

36. Bylose dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo teismas, nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą, vadovaujasi CK 3.87 – 3.91 straipsniais. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis.

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais, arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).

41. Atsakovės N. B. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai nėra pagrįsti leistinais įrodymais ir, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog gydomoji lempa „Bioptron“ įtrauktina į dalintino turto sąrašą.

42. Taigi byloje nustatyta, jog santuokos metu šalys įgijo šį kilnojamąjį turtą – automobilį „Seat Toledo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 m. laidos – 1 000,00 Eur vertės, automobilio priekaba „KMZ 8119“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1990 m. laidos – 80,00 Eur vertės, svetainės komodos su veidrodžiu 225,00 Eur vertės, indaujos 225,00 Eur vertės, virtuvės baldus 175,00 Eur vertės, staliuką su ratukais 20,00 Eur vertės biliardo stalą 100,00 Eur vertės, virtuvės stalą su kėdėmis 250,00 Eur vertės, miegamojo baldus su komoda 265,00 Eur vertės, šaldiklį 50 Eur vertės, indus 100,00 Eur vertės, pramoninę siuvimo mašiną ir overloką 150,00 Eur vertės, sekciją „Vilnius“ 45,00 Eur vertės, knygų spintą – 20,00 Eur vertės; apvalų stalą 50,00 Eur vertės, „Bioptron“ gydomąją lempą 2 027,00 Eur vertės, televizorių „Samsung“ 150,00 Eur vertės, minkštą baldų komplektą (trijų dalių) 100,00 Eur vertės, šaldytuvą 50,00 Eur vertės, dujinę viryklę 50,00 Eur vertės, staliuką 10,00 Eur vertės, benzopjūklą 113,00 Eur vertės, rankinį kreizą 45,00 Eur vertės, pramoninį kreizą 275,00 Eur vertės, juostinę šlifavimo mašiną 150,00 Eur vertės, frezavimo stakles 300,00 Eur vertės. Viso šalys įgijo turto už 6 025,00 Eur. Tokiu būdu kiekvienai iš šalių turėtų tekti kilnojamojo turto už 3 012,50 Eur.

43. Apelianto teigimu, dalindamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą, teismas pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes atsakovei buvo priteisti vertingesni, nei atsakovui daiktai.

44. Pirmosios instancijos teismas ieškovui priteisė kilnojamojo turto už 2 323,00 Eur, atsakovei už 3 702,00 Eur bei priteisė iš atsakovės N. B. ieškovui 690,00 Eur piniginę kompensaciją už santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą.

45. Pirmosios instancijos teismas dalindamas santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą nenukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Tačiau dalindamas kilnojamuosius daiktus sprendė, jog dauguma daiktų yra priteistini atsakovei, nes jai natūra yra priteisiamas gyvenamasis namas.

46. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad dalijant bendrą turtą jo vertė nustatoma pagal rinkos kainas, egzistuojančias bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Teismas nustato bendro turto vertę tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias pateikia ginčo šalys (CPK 178 str., 382 str. 4 p.), išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šią civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus dėl reikalavimų padalyti turtą ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl pagrįstai vadovavosi tais duomenimis, kuriuos pateikė šalys, t. y. individualiais kilnojamojo turto įvertinimais. Teismai dalintinų daiktų vertes nustatė pasirinkdamas bendrą kriterijų – dalintino kilnojamojo turto vertė buvo parenkama nustačius šalių nurodytų verčių vidurkį. Apeliantas tokio vertės nustatymo būdo neginčija. Kadangi šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto vertinimą, tai teismas vertina sutuoktinių pateiktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turto rūšį ir kt., tikslu teisingai ir protingai padalyti santuokinį turtą (CK 1.5 str., CPK 185 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012; kt.).

47. Įvertinus bylos aplinkybes, bei atsižvelgiant į tai, kad gyvenamasis namas yra padalijamas natūra, kad už dalį kilnojamojo turto atsakovė privalo sumokėti ieškovui kompensaciją bei į ieškovo ieškinio reikalavimus, sprendimo dalis dėl kilnojamojo turto padalijimo keistina – ieškovui po santuokos nutraukimo priteistinas šis kilnojamasis turtas – indauja, kurios vertės 225,00 Eur ir bilijardo stalas, kurio vertė – 100,00 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

48. Atlikus turto balanse esančio turto padalijimo korekcijas, būtina perskaičiuoti turto verčių balansą. Ieškovui priteistino natūra turto vertė sudaro 2 648,00 Eur, atsakovei – 3 377,00 Eur. Atsižvelgiant į lygių dalių principą, iš atsakovės ieškovui priteistinos kompensacijos dydis mažintinas iki 364,50 Eur.

Dėl sankcijų liudytojams

50. Teismas taip pat pagrįstai vertino ir liudytojų parodymų patikimumą, ir sprendė, jog liudytojai S. paneigė, jog buvo sudarytos notarinės dovanojimo sutartys. Liudytojos K. A. parodymais teismas nesirėmė. Apeliantas, išskyrus deklaratyvius teiginius, teismui nepateikė jokių įrodymų, jog liudytojai K. A., J. P. S., M. S. davė melagingus parodymus. Tai, kad jie vertino situaciją kitaip nei ieškovas, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl jų atsakomybės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.).

52. Pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas bylą neteisingai nustatė žyminio mokesčio dydį, todėl perskaičiuotinos šalių mokėtinas žyminio mokesčio dydis.

53. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.59 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą padarytą dėl santuokos nutraukimo. Taigi, šios įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas yra privalomai santuokos nutraukimo byloje spręstini klausimai, jei tokie buvo pareikšti ir vienas sutuoktinis yra pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo.

54. Tokiu būdu, santuokos nutraukimo bylose visi neturtinio pobūdžio reikalavimai, patenka į CK 3.59 ir 3.70 straipsniuose nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, todėl jie kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles.

55. Taigi, ieškovas patikslintame ieškinyje iš esmės reiškė du reikalavimus – nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės ir padalinti santuokoje įgytą turtą. Analogiškus reikalavimus priešieškinyje reiškė ir atsakovė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės ir padalinti santuokoje įgytą turtą.

56. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, jog dalintino turto vertė yra 74 549,00 Eur ir prašė padalinti turtą lygiomis dalimis – po ½ dalį (po 37 274,50 Eur). Tokiu būdu jis turėjo sumokėti 1 075,00 Eur žyminį mokestį – 41,00 Eur už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 1 034,00 Eur už turtinį reikalavimą dėl turto padalijimo (41,00 + 1 034,00). Ieškovas yra sumokėjęs 1 013,00 Eur žyminio mokesčio, todėl likusi mokėtina žyminio mokesčio suma, kuri buvo atidėta iki sprendimo priėmimo sudarytų – 62,00 Eur.

57. Atsakovė patikslintame priešieškinyje nurodė, jog dalintino turto vertė yra 71 015,91 Eur ir prašė padalinti turtą lygiomis dalimis – po ½ dalį (po 35 507,96 Eur). Tokiu būdu ji turėjo sumokėti 1 040,00 Eur žyminį mokestį – 41,00 Eur už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 999,00 Eur už turtinį reikalavimą dėl turto padalijimo (41,00 + 999,00). Atsakovė yra sumokėjusi 200,00 Eur žyminio mokesčio, todėl likusi mokėtina žyminio mokesčio suma, kuri buvo atidėta iki sprendimo priėmimo sudarytų – 840,00 Eur.

58. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kurios pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais sudaro 1013,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 2 500,00 Eur advokato atstovavimo išlaidos, 1 200,00 Eur ekspertizės išlaidos (T.1, b.l. 9, 144-145; T.3, b.l. 144; T.5, b.l. 104; T.7, b.l. 2-6). Viso ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 4 713,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

59. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 1 850,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 950,60 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 900,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų (T.7, b.l. 72, 115-117). Tokiu būdu ieškovo išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme sudaro 6 563,60 Eur.

60. Atsakovės bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kurios pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais sudaro 200,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 1 300,00 Eur advokato atstovavimo išlaidos, 330,00 Eur turto vertinimo ir konsultacijos dėl nekilnojamojo turto išlaidos (T.2, b.l. 47, 153; T.6, b.l. 145-153; T.7, b.l. 37-39). Viso atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 850,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

61. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 800,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų (T.7, b.l. 104-105). Tokiu būdu ieškovo išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme sudaro 2 6 50,00 Eur.

62. Santuoka buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės. Ieškovo ir atsakovės turtiniai reikalavimai patenkinti iš dalies, todėl atsižvelgiant į bylos baigtį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ieškovui iš atsakovės priteistina 4 925,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, o atsakovei iš atsakovo priteistina 660,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Atlikus priešpriešinių vienarūšių piniginių reikalavimų įskaitymą iš atsakovės ieškovui priteistina 4 265,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

63. Iš ieškovo valstybei priteistina 62,00 Eur atidėto žyminio mokesčio bei 9,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, viso 71,50 Eur (CPK 96 str.).

64. Iš atsakovės valstybei priteistina 840,00 Eur atidėto žyminio mokesčio bei 9,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, viso 849,53 Eur (CPK 96 str.).

65. Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, esant aukščiau išvardintoms byloje nustatytoms aplinkybėms, bei nurodytam teisiniam reglamentavimui ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimas turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje keistinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo dalį dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto padalijimo pakeisti ir ją išdėstyti taip:

Po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise:

- ½ dalį žemės sklypo iš 1,3467 ha bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo žemės sklypo, esančio bendrojoje dalinėje nuosavybėje 12,1000 ha dydžio žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)., t. y. 0,67335 ha dydžio žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 312,00 Eur;

- ½ dalį 0,1800 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esančių statinių: gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (šulinys) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 60 000,00 Eur;

- kilnojamuosius daiktus: 225,00 Eur vertės indaują, 100,00 Eur vertės bilijardo stalą, 150,00 Eur vertės televizorių Samsung; 50,00 Eur vertės šaldytuvą, 50,00 Eur vertės dujinę viryklę, 10,00 Eur vertės staliuką, 113,00 Eur vertės benzopjūklą, 45,00 Eur vertės rankinį kreizą, 275,00 Eur vertės pramoninį kreizą, 150,00 Eur juostinę šlifavimo mašiną, 300,00 Eur frezavimo stakles, 100,00 Eur minkštą baldų komplektą (trijų dalių), automobilį „Seat Toledo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Eur vertės, automobilio priekabą „KMZ 8119“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 80,00 Eur vertės. Viso kilnojamojo turto ieškovui priteisti už 2 648,00 Eur (du tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus).

Po santuokos nutraukimo priteisti atsakovei N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise:

- ½ dalį žemės sklypo iš 1,3467 ha bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo žemės sklypo, esančio bendrojoje dalinėje nuosavybėje 12,1000 ha dydžio žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), t. y. 0,67335 ha dydžio žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 312,00 Eur;

- ½ dalį 0,1800 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esančių statinių: gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (šulinys) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 60 000,00 Eur;

- kilnojamuosius daiktus: 225,00 Eur vertės svetainės komodą su veidrodžiu, 175,00 Eur vertės virtuvės baldus, 20,00 Eur vertės staliuką su ratukais, 250,00 Eur vertės virtuvės stalą su kėdėmis, 50,00 Eur vertės šaldiklį, 100,00 Eur vertės indus, 150,00 Eur pramoninę siuvimo mašiną ir overloką, 45,00 Eur vertės sekciją „Vilnius“, 20,00 Eur vertės knygų spintą, 265,00 Eur vertės miegamojo baldus su komoda, 50,00 Eur vertės apvalų stalą, 2 027,00 Eur vertės ,,Bioptron“ gydomąją lempą. Viso kilnojamojo turto priteisti už 3 377,00 Eur (tris tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus) .

Priteisti iš atsakovės N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 364,50 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt keturių eurų 50 ct) piniginę kompensaciją tenkančią už didesnę santuokoje įgyto turto dalį.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 265,00 Eur (keturis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti iš ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 71,50 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 849,53 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 53 ct) bylinėjimosi išlaidų (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.