- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- e2A-921-924/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18110-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- I. G.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Longrent“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Jurgitos Sujetienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-285-955/2023 pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Longrent“ patikslintą priešieškinį ieškovei I. G. dėl leidimo be ieškovės sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą atlikti gyvenamojo namo paveldo tvarkybos darbus, dėl teisės atlikti gyvenamojo namo ir tvoros remonto darbus be ieškovės sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracija, išvadą duodanti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos rašytojų sąjunga.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 18 d. sprendimu ieškovės I. G. patikslintą ieškinį atsakovams atmetė, o atsakovės UAB „Longrent“ priešieškinį tenkino: priteisė atsakovei iš ieškovės 8 181,81 Eur, 5 (penkių) procentų palūkanas už priteistą sumą (8 181,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 079,10 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas pripažino atsakovei teisę be ieškovės sutikimo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbus, kurių sąmatinė vertė (be fasado šiltinimo) yra 92 844,50 Eur, pagal UAB „DUX projektai“ parengtą paprastojo remonto projektą. Teismas priteisė atsakovui V. M. iš ieškovės 2 541,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei iš ieškovės – 616,00 Eur žyminį mokestį ir 30,92 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
2. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 21 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimo dalis, kuriomis atsakovei UAB „Longrent“ pripažinta teisė be ieškovės I. G. sutikimo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbus, kurių sąmatinė vertė (be fasado šiltinimo) 92 844,50 Eur, pagal UAB „DUX projektai“ parengtą paprastojo remonto projektą, ir kuria atsakovei iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir šias dalis perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Atsakovė UAB „Longrent“ 2022 m. gegužės 24 d. patikslintu priešieškiniu bei 2022 m. lapkričio 9 d. priešieškinio reikalavimo patikslinimu prašė pripažinti jai teisę be bendraturtės – ieškovės I. G. sutikimo derinti projektą ir gauti leidimą atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus pagal projektuotojos R. T. parengtą namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado tvarkybos (remonto / restauravimo) darbų projektą bei pripažinti atsakovei teisę be bendraturtės (ieškovės) sutikimo rengti projektinę dokumentaciją pagal UAB „DUX projektai“ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projekto A laidos 2022 m. lapkričio mėn. projektinius pasiūlymus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą atlikti tvoros remonto darbus.
Atsiliepimas
4. Atsakovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), t. y.: 65/100 pastato-gyvenamojo namo, 65/100 kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, pastatas-garažas, 489/752 dalys žemės sklypo. Kita dalis nekilnojamojo turto esančio tuo pačiu adresu asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei I. G.. Gyvenamasis namas yra avarinės būklės, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl namo remonto, ieškovė I. G. atsisako bendrai su atsakove jį remontuoti, proporcingai savo valdomai daliai. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra kultūros paveldo objektas, kurio unikalus kodas kultūros vertybių registre Nr. (duomenys neskelbtini). Vertingosios savybės: 1946-1963 m. jame gyveno rašytoja I. S.. Nuo 2021 m. balandžio mėn. pastatas pripažintas architektūriniu paveldu (t. y. patikslintos pastato vertingosios savybės ir nustatytos teritorijos ribos), kas lemia didesnę bendrasavininkų atsakomybę, jį saugojant. Tas taip pat sąlygojo, kad atsakovė turėjo rengti paveldo tvarkybos darbų projektą. Atsižvelgdama į įvairių institucijų išvadas, patvirtinančias, kad namo būklė yra avarinė bei susidarė statinio deformacijos ir griūties grėsmė, kuri kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsakovė ėmėsi veiksmų namo avarinei būklei pašalinti. 2017 m. balandžio mėn. atsakovė parengė ginčo pastato-gyvenamojo namo paprastojo remonto techninį darbo projektą. Projektą atliko UAB „DUX projektai“. Ieškovei buvo siunčiami raštai dėl remonto darbų atlikimo, tačiau ji laiškų nepriėmė, žodinio bendravimo taip pat nepavyko suderinti. Kadangi ginčo namas yra įtrauktas į paveldo objektų sąrašą, namo tvarkybos darbams reikalingas Kultūros paveldo departamento leidimas, išduodamas paruošus suderintą projektą. Dėl nurodytų aplinkybių pagal UAB „DUX projektai“ parengtą projektą numatoma rekonstruoti tik tvoros fasadinę dalį, kuriai Kultūros paveldo departamento leidimo nereikia. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis skyrius rašte dėl UAB „DUX projektai“ parengto pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projekto nurodė, kad šiam projektui pritarti gali tik informacinėje sistemoje „Infostatyba“, tačiau, įvertinant ginčo namo (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) nustatytas vertingąsias savybes, pateikė rekomendacijas pasirinkti mažiau kultūros paveldo objektą užstojantį – ažūrinį tvoros variantą. Ieškovė su atsakove nebendradarbiauja. Atsakovė nesutinka su ieškovės nuomone, jog paveldo tvarkybos darbų apimtis per didelė, projektas apima ne tik paveldo tvarkybos darbus, bet ir bendrastatybinius darbus. Įstatymas nenumato, kokius konkrečiai veiksmus kultūros paveldo objekto valdytojas turi atlikti, tačiau veiksmai turi būti tokie, kad būtų pasiektas įstatymo nustatytas tikslas. Veiksmų apimtis priklauso nuo kultūros paveldo objektų vertingųjų savybių pobūdžio ir būklės. Darbų visumai numatyti ir samdomas kvalifikuotas specialistas – architektas, kuris rengia tvarkybos projektą ir numato būtinus darbus. Paveldo tvarkybos darbų atlikimas neįmanomas be atskirų bendrastatybinių darbų atlikimo. Taigi, kad būtų pasiektas geriausias reikiamas rezultatas, reikia atklikti visus projekte numatytus darbus. Atsakovė pabrėžė, kad vertingosios savybės neatskiriamos nuo viso pastato. Projektu siekiama ne tik išsaugoti vertingąsias savybes, bet ir visą pastatą. Pastato avarinė būklė konstatuota eilėje dokumentų. Net jeigu kurios nors vertingosios savybės eigoje būtų išbrauktos, tai nekeistų bendros situacijos ir ginčo esmės, kadangi namo elementai vis tiek išliktų remontuotini. Ginčo namas (įskaitant visus jo elementus) yra remontuotinas ne tik dėl to, kad jis yra nekilnojamojo kultūros vertybė (architektūrinis paveldas), bet ir dėl to, kad jis faktiškai yra blogos būklės, kuri jo netvarkant nuolat blogėja. Be to, ieškovė, ignoruodama institucijų pranešimus, nebendradarbiaudama su turto bendrasavininke atsakove ir nevykdydama įstatyminių pareigų prižiūrėti bei išlaikyti savo turto dalį ir bendrojo naudojimo dalis, savo neveikimu blogina turto bendrą būklę bei sudaro sąlygas kilti grėsmei aplinkiniams. Tuo pačiu yra neužtikrinama derama vertingųjų pastato kaip nekilnojamosios kultūros vertybės savybių apsauga. Bendrasavininkė galimai siekia ne apginti savo teises ir teisėtus interesus, o išvengti savo kaip bendrasavininkės pareigų vykdymo.
Šalies argumentai
5. Ieškovė I. G. su atsakovės patikslintu priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Ieškovė nurodė, kad ji iš esmės sutiko atlikti namo fasado, cokolio tvarkybos darbus, kuriuos neišvengiamai būtina atlikti, tačiau tik ne tokios apimties statybos remonto darbus, kurie nurodyti projekte ir privačių įmonių lokalinėse sąmatose. Nors projekte nurodoma, kad jis sudarytas pagal tvarkybos darbų projektavimo sąlygas, tačiau darbų apimtys yra daug didesnės ir tokios, kurias savo rizika, savo lėšomis galėtų atlikti atsakovė ir negali būti reikalaujama iš ieškovės atlyginti statybos remontui panaudotas išlaidas. Su atsakovės atstovu bandyta tartis dėl darbų apimties mažinimo, projekto koregavimo, dėl konkrečios pinigų sumos, kuria prisidėtų prie būtinų darbų atlikimo, o kitus darbus atliktų įmonė savo lėšomis, tačiau racionalus pokalbis neįvyko, nes atsakovė nenori atskleisti savo tikrųjų ketinimų ir dėl konkrečios pinigų sumos nesitaria. Projekte yra atsakovės užsakyta neišlikusių elementų atkūrimas, kuris reikalauja daug kaštų ir darbų ieškovės dalyje apie jos naudojamus langus, svetainės kambario duris, tačiau jokių įrodymų, kad juos būtina atkurti nėra, todėl tai didinti kaštus ir dėl tokių atsakovės sprendimų ieškovė nesutiko. Ieškovė pageidavo mažinti darbų apimtis, t. y. nekeisti jos gyvenamųjų patalpų langų, durų, nes jie yra jau pakeisti ir tinkamai atlieka savo funkcijas, yra nesusidėvėję. Ieškovė teigė, kad dalis darbų, pvz., tokių kaip nuogrindos įrengimas ir tvoros nauja statyba, niekaip nesusiję su nagrinėjamu projektu. Ieškovė nurodė, kad naujos tvoros pastatymui su naujais stulpais ji gali sutikti tik tiksliai žinodama, kokią pinigų sumą iš jos reikalaus atsakovė. Atsakovė faktiškai pateikia naujos tvoros projektinius pasiūlymus, kurio metu faktiškai bus viskas iš esmės naujai daroma: keičiami stulpai, tvoros tinklas į metalinius strypus, naujas tvoros cokolis – atraminė sienutė, nors visur vartojama sąvoka „tvoros remontas“. Ieškovė nesutiko dar kartą finansuoti lietvamzdžių keitimo. Byloje esanti medžiaga ir teismo sprendimas, kuriuo priteista už atliktus statybos darbus, patvirtina, kad lietvamzdžiai privalėjo būti sudėti, net ir sumokėti pinigai už tai. Darbai dubliuojasi su jau atliktais, todėl finansinė našta negali būti formuojama dvigubai. Atsakovė savo rizika ir pasirinkimu užsakė suprojektuoti įvairius darbus, kurių didelė dalis visiškai nesusijusi su namo išlikusių vertingųjų savybių išsaugojimu. Projektas sudarytas neatlikus dokumentų analizės, vertinimo, o juolab vertingųjų savybių. Ekspertizės aktas, kuriuo projektas įvertintas kaip tinkamas, atitinkantis reikalavimus pripažintinas ex officio (liet. pagal pareigas) niekiniu, nes buvo privalu gauti bendraturčio sutikimą, derinti darbus su bendraturčiu, o tai padaryta nebuvo. Atsakovės pareiga ir tikslas išsiaiškinti būtinus darbus vertingųjų savybių išsaugojimui ir, kad projektas būtų sudarytas tinkamai tik šiems darbams atlikti, prie kurių finansavimo privalėtų ji prisidėti.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis skyrius su atsakovės patikslintu priešieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovės priešieškinio reikalavimų patenkinimas iš esmės prisidėtų prie objekto išsaugojimo. Ginčo gyvenamasis namas yra Kultūros vertybių registre registruotas kultūros paveldo objektas – namas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtas kultūros paveldo objektas Kultūros vertybių registre įregistruotas 1993 m. liepos 7 d. Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2021 m. balandžio 2 d. aktu Nr. KM-RM-98 nustatytos ginčo namo architektūrinio ir istorinio pobūdžio vertingosios savybės. 2021 m. liepos 31 d. ginčo namo apžiūros metu nustatė, kad šis kultūros paveldo objektas yra neprižiūrimas, t. y. namo šiauriniame kampe suirusi tvoros dalis (kelianti grėsmę praeiviams), atsiradę skyrimai terasos pamate iš šiaurės pusės, suirę terasos stulpeliai, suiręs laiptų pamatas objekto šiaurinėje dalyje iš kiemo pusės, virš namo rytinio įėjimo auga menkaverčiai želdiniai. Kultūros paveldo objektas taip pat buvo patikrintas ir 2019 m. rugsėjo 16 d. ir buvo konstatuota, kad namo fizinė būklė blogėja: pastato sienos nuo neigiamo aplinkos poveikio besiformuojančios drėgmės juostančios, dažai lupasi, byra tinkas. Ypatingai blogos būklės pamatai (cokolinė pastato dalis), susiformavę deformaciniai plyšiai, trūkinėja tinkas, plytų mūras pažeistas. Prie pamatų auga žolynai, yra sudžiūvusių. Lietvamzdžiai susidėvėję, fasado sienose palikti atviri laidai. Terasos sienelės su susiformavusiais deformaciniai plyšiais, tinkas trūkinėja, dažai lupasi, apskardinimas sukrypęs, aprūdijęs, virš lauko durų auga berželiai. Dėl to Departamento Kauno teritorinis skyrius įteikė reikalavimą pastato bendrasavininkams UAB „Longrent“ ir I. G. sutvarkyti pastato fasadus ir užtikrinti, kad pastato stogas būtų sandarus. 2019 m. rugsėjo 17 d. surašė kultūros paveldo objekto valdytojams reikalavimus pašalinti nuo pastato pamatų ir virš lauko durų augančius želdinius, surinkti iškritusias plytų nuolaužas, įrengti laikiną STOP juostą, įspėjančią praeivius apie sutrūkinėjusį ir krentantį tinką. Trečiasis asmuo taip pat pažymėjo, kad kultūros paveldo objektas bet kokiu atveju turi būti išsaugotas, o fragmentiškai jį sutvarkyti ne visada įmanoma. Atsakovės numatomi atlikti darbai iš esmės ir yra imperatyvių teisės aktų reikalavimų vykdymas. Tvarkybos darbų projekto rengėjas yra atestuotas Kultūros ministro nustatyta tvarka, jam yra keliami specialūs reikalavimai kompetencijai, todėl jis turi diskrecijos teisę vadovaudamasis tyrimais tvarkybos darbų projekte numatyti ir sunykusių vertingųjų savybių atstatymą. Šiuo atveju langų ir durų sunykusių apvadų atstatymas taip pat yra tvarkybos rūšis, kurio funkcija yra atkurti sunykusią vertingąją savybę ir toks atstatymas gali būti numatytas tvarkybos darbų projekte. Projektavimo sąlygos nedraudžia projektuotojui pagal kompetenciją numatyti tvarkybos darbus, kurie neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Tarpukario statyto pastato langų ir durų apvadai yra sunykę ir jų atstatymas ir yra tvarkybos darbai. Ginčo pastatas yra ne tik istoriniu pobūdžiu svarbus objektas, jis nuo 2021 m. balandžio 2 d. yra pripažintas architektūrinio-istorinio pobūdžio kultūros paveldo objektu. Trečiasis asmuo pritarė ir atsakovės siekimui remontuoti pastato tvorą, kadangi surinkta medžiaga patvirtina blogą jos būklę.
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybės administracija sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra, tačiau atkreipė dėmesį, kad atsakovė siekia gauti statybų leidžiantį dokumentų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 21 straipsnio nustatyta tvarka, pagal kurį statinio bendraturčių sutikimas yra tik vienas iš privalomųjų dokumentų. Tik teismui tenkinus atsakovės patikslintą priešieškinį civilinėje byloje, priimto teismo sprendimo pagrindu atsakovė galės kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Tik išduodant statybų leidžiantį dokumentą, atsakovės nurodytiems statinių statybos remonto darbams, kompetentingos institucijos privalės įvertinti jų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Projektų atitikimas (neatitikimas) statybų reglamentuojantiems teisės aktams bus vertinamas atsakovei atsakingoms institucijoms pateikus prašymą išduoti statybų leidžiantį dokumentą ir šioms institucijoms priimant sprendimų išduoti statybą leidžiantį dokumentų ar tokio dokumento neišduoti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 28 d. sprendimu patikslintą priešieškinį tenkino: pripažino atsakovei teisę be bendraturtės–ieškovės sutikimo derinti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldo statinio tvarkybos darbus pagal projektuotojos R. T. parengtą namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado tvarkybos (remonto / restauravimo) darbų projektą bei tvoros remonto darbus pagal UAB „DUX projektai“ parengtą paprastojo remonto projektą; pripažino atsakovei teisę be bendraturtės-ieškovės sutikimo rengti projektinę dokumentaciją pagal UAB „DUX projektai“ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projekto A laidos 2022 m. lapkričio mėn. projektinius pasiūlymus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą atlikti tvoros remonto darbus; priteisė atsakovei iš ieškovės 4 340,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas nurodė, kad atsakovė ne kartą raštu kreipėsi į ieškovę dėl namo konstrukcijų įvertinimo ir remonto. Atsakovės teiktais raštais ieškovė buvo informuojama apie namo konstrukcijų avarinę būklę, atsakovė siūlė bendru sutarimu spręsti namo remonto klausimus, buvo teikiamos sąmatos, tačiau ieškovė į atsakovės pasiūlymus nereagavo. Nors ieškovė byloje teigė, jog nei R. T. parengto ginčo namo fasado tvarkybos (remonto / restauravimo) darbų projekto, nei UAB „DUX projektai“ parengto tvoros remonto projekto ieškovei nebuvo pateiktas susipažinti, teismas su tokiais argumentais nesutiko. Atsakovės siekis remontuoti namą ir tvorą ieškovei buvo suprantamas ir žinomas bent jau nuo nagrinėjamos civilinės bylos pradžios, t. y. 2019 m. spalio 31 d., tačiau ieškovė jokių pagrįstų argumentų dėl atsisakymo atsakovei leisti rengti projektinę medžiagą neteikė. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtina, jog nuo 2017 m. sausio mėn. atsakovė ragino ieškovę bendrai spręsti namo ir tvoros tvarkybos ir remonto darbus, bet ieškovė jokių pasiūlymų neteikė.
10. Teismas neturėjo pagrindo sutikti su ieškove, kad atsakovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą, nepateikė ieškovei tinkamos informacijos apie norimus atlikti statybos, tvarkybos darbus ir jų mastą. Bylos duomenys patvirtino, kad atsakovė prieš kreipdamasis į teismą, siekė gauti bendraturtės sutikimą, siuntė bendraturtei pasiūlymus, sąmatas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė ginčo namo fasado tvarkybos (remonto / restauravimo) darbų projektą bei tvoros remonto projektą, su jais ieškovė susipažino ir įvertino. Taigi atsakovė ieškovei suteikė išsamią informaciją apie siekį remontuoti namą bei tvorą, pateikė išsamius darbų projektus. Tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kodėl ieškovė atsisako duoti sutikimą. Ieškovė teismui nurodė tik argumentus, kad ji sutiktų leisti derinti projektus ir gauti statybas leidžiančius dokumentus, jeigu atsakovė sutiktų didžiąją remonto ir tvarkybos išlaidų dalį apmokėti pati; taip pat ieškovė nurodė, kad jai nėra žinoma remonto kaina, taip pat galimai tvarkybos projektą parengė suinteresuotas asmuo. Taip pat ieškovė nurodė, kad ne visi atsakovės projektuose nurodyti remonto ir tvarkybos darbai yra būtini. Teismas šiuos ieškovės argumentus atmetė kaip nepagrįstus.
11. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis skyrius, 2022 m. spalio 19 d. gavęs atsakovės pateiktus ginčo namo fasadų tvarkybos (remonto / restauravimo) darbų projektas ir UAB „DUX projektai“ ginčo namo paprastojo remonto projektą su pridėtu papildomu tvoros brėžiniu, pateikė išvadą. Tiek pateiktoje išvadoje, tiek teismo posėdyje Kultūros paveldo departamento atstovas pažymėjo, jog ieškovė nepagrįstai teigia, kad rekonstruojant kultūros paveldo objektą, galima atsietai remontuoti pavienes namo konstrukcijas, neremontuojant jų bendra apimti. Atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog tvarkant kultūros paveldo objektą, būtina ne tik išsaugoti atskiras vertingąsias ir saugotinas namo dalis, tačiau turėtų būti atlikti darbai, kuriais taip pat yra išsaugojamas kultūros paveldo objekto autentiškumas. Kultūros paveldo departamentas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 14 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę yra kultūros paveldo objekto valdytojo pareiga. Kultūros paveldo objekto valdytojas privalo prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą; laiku atnaujinti želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius (NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalis 1 punktas). Trečiasis asmuo, atlikęs išsamų ginčo objekto tyrimą, byloje pateikė išvadą, kuria teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad ginčo namo fasadų tvarkybos (remonto / restauravimo) darbų projektas numatyti kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių atsiradusių defektų šalinimo darbai yra laikytini imperatyvių kultūros paveldo objekto valdytojo pareigų vykdymu.
12. Nors ieškovė reiškė abejones dėl byloje pateiktų projektų vykdymo apimties būtinumo, tačiau teismas pažymėjo, kad architektės ginčo namo fasadų tvarkybos (remonto / restauravimo) darbų projekte numatyti namo cokolio hidrozoliacijos darbai (pagrindžiant pamatų drėkimo neigiama poveikį pastato būklei) yra priskirtini NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto numatytai kultūros paveldo objekto valdytojo pareigai apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio įvykdyti. Nors trečiasis asmuo nurodė, kad tvarkybos darbų projekte numatyti neautentiškų, netinkamai įrengtų langų keitimo darbai naujais, nėra priskirtini imperatyvių kultūros paveldo objekto valdytojo pareigų vykdymui, tačiau teismas pritarė tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens pozicijai, kad minėti darbai yra tikslingi atkuriant kultūros paveldo pirminę architektūrinę išraišką. Teismas sprendė, kad ieškovė byloje nepaneigė pozicijos, jog atsakovės pateikti sprendiniai yra galimi tvarkybos darbų projekte ir kaip išlyga numatyti PTR 3.06.01:2014 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“ 12 punkte.
13. Teismas, įvertinęs ginčo namo paprastojo remonto projektą su pridėtu papildomu tvoros brėžiniu, sutiko su Kultūros paveldo departamento išvada, kad metalinė segmentinė tvora aplink kultūros paveldo objektą – ginčo namą iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pusės yra nesaugoma kultūros paveldo aspektu. Tačiau tuo pačiu teismas pažymėjo, jog jokių kitų pasiūlymų, išskyrus atsakovės pateiktą tvoros remonto projektą, byloje nėra. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtino, jog tvoros būklė yra itin bloga, ją būtina remontuoti, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog tvorą galima remontuoti tik iš dalies, pakeičiant tam tikrus tvoros elementus.
14. Byloje atsakovė nuosekliai teigė, jog šiuo metu ji negali pateikti tikslių remonto ir tvarkybos darbų sąmatų, kadangi pirmiau būtina suderinti projektus su atitinkamomis valstybės institucijomis, kurios taip pat gali rekomenduoti koreguoti projektus. Šiuos atsakovės argumentus teismas palaikė, kadangi statybos darbų kaina šiuo metu gali būti itin nepastovi. Viena kaina galėjo būti dar 2017 m., kai tik atsakovė pradėjo raginti ieškovę remontuoti turtą, visiškai kitokia ji yra šiuo metu, kai statybų kainos ženkliai pakito. Teismas laikė nepateisinamu ieškovės siekį statybų kainą laikyti lemiančiu faktoriumi ieškovės sutikimui gauti, kadangi tiek ieškovė, tiek procesą inicijavusi atsakovė negalėjo tiksliai įvardinti statybų kainos dėl objektyvių rinkos statybos sektoriuje dėsnių. Nepagrįstu teismas laikė ir ieškovės argumentą, kad atsakovė, kaip finansiškai pajėgesnis bendrasavininkas, turėtų didesne dalimi prisidėti prie remonto darbų. Bendraturčiai turtą išlaiko, prižiūri ir remontuoja, atitinkamai proporcingai savo turimai turto daliai, todėl toks ieškovės reikalavimas pripažintas nepagrįstu. Be to, ieškovė byloje neįrodinėjo savo sunkios finansinės padėties, kuri patvirtintų jos galimybę įstatymų nustatyta tvarka tinkamai prižiūrėti jai nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris yra pripažintas kultūros paveldo objektu.
15. Nepagrįstu teismas laikė ir ieškovės argumentą, kad tvarkybos projektą parengė suinteresuotas asmuo. Atsakovės priešieškinyje keliami reikalavimai leisti atsakovei be ieškovės sutikimo derinti ir gauti statybas leidžiančius dokumentus statybos ir tvarkybos darbams atlikti, niekaip negali būti siejami su projektų tariamu ydingumu. Kaip pagrįstai nurodė atsakovė, šie atsakovės procesiniai veiksmai yra tik visų siekiamų atlikti darbų pradžia ir tik teismui leidus atlikti priešieškinyje nurodytus veiksmus be bendraturtės sutikimo, vėliau atitinkamos institucijos tikrins projektų atitiktį įstatymų reikalavimams. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra ne tai, ar atsakovės pateikti projektai atitinka įstatymų reikalavimus, nagrinėjamu atveju teismas sprendžia dėl ieškovės atsisakymo leisti bendraturčiui derinti ir gauti statybą leidžiančius dokumentus pagrįstumo.
16. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių išdėstytus argumentus dėl galimų ieškovės teisių pažeidimo, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog tvarkybos projekto ir statybos projekto derinimo bei statybą leidžiančių dokumentų gavimas kaip nors pažeidžia ieškovės, kaip ginčo gyvenamojo namo bendraturtės, teises ir teisėtus interesus arba trukdo jai naudotis nuosavybės teise valdomu turtu. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė parengė projektinius pasiūlymus ir siekia juos suderinti bei gauti statybą leidžiančius dokumentus, nesudaro pagrindo pripažinti, jog buvo pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, nes atsakovės teisė atlikti šiuos darbus kaip tokia, kaip jau minėta anksčiau, negali būti ieškovės ginčijama.
17. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė savo argumentus dėl nesutikimo su atsakovės siekiu remontuoti ir tvarkyti bendrą turtą grindžia ne argumentais dėl savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, bet dėl darbų būtinumo visa apimtimi taip, kaip nurodyta projektuose. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje sprendžiama, ar vienas iš bendraturčių pagrįstai atsisako duoti kitam bendraturčiui sutikimą, jog šis galėtų pradėti remonto ir tvarkybos darbus, bet nėra vertinamas pats projektų teisėtumas ir jų atitiktis įstatymų reikalavimams. Teismas patikrina tik, dėl kokių priežasčių bendraturtis nesutinka su pateiktais projektiniais pasiūlymais ir kuris iš bendraturčių pažeidžia interesų derinimo principą. Teismas vertino, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, akivaizdžiai atskleidžiančių atsakovės pateiktų projektinių pasiūlymų negatyvų poveikį jos, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturtės, teisėms ir teisėtiems interesams. Ieškovės atsisakymas duoti sutikimą yra grindžiamas prielaidomis, ieškovė neįrodė esminių jos bendrosios nuosavybės teisės pažeidimų, sudarančių pagrindą jos atsisakymą duoti sutikimą pripažinti motyvuotu. Toks ieškovės elgesys, visiškai neatsižvelgiant ir ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų ir trukdo bendraturčiui įgyvendinti teises į turto tvarkymą ir išsaugojimą.
18. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 11 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovei UAB „Longrent“ iš ieškovės I. G. 4 079,10 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Apeliaciniu skundu ieškovė I. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovė nesutiko su reikalavimais dėl teismui pateikto projektų turinio, t. y. atsakovės pasirinkto savo, kaip namo bendrasavininkės, teisių įgyvendinimo būdo. Ieškovei nepriimtina, kad pagal teismo sprendimu įteisintą atsakovės iniciatyva parengtą namo ir tvoros tvarkybos / remonto projektus, atsakovė siekia kitų tikslų, nei deklaruoja priešieškinyje, t. y. siekia įgyti teisę atlikti nepagrįstai didelės apimties, konkrečiai neapibrėžtus ir nedetalizuotus didelės vertės statybos darbus, vėliau reikšdama reikalavimą jai, kaip namo bendrasavininkei, dėl turėtų išlaidų atlyginimo ir perimti iš jos nuosavybę į jos turimą ginčo namo dalį. Ieškovė yra garbaus amžiaus, jos vienintelis pragyvenimo šaltinis yra gaunama nedidelė pensija, o reikšmingų santaupų ji neturi.
1.2. Šioje byloje buvo aktualu nustatyti, ar a) atsakovės pateikto teismui būsimo namo tvarkybos / remonto projektų pagrindu atlikti statybos / remonto darbai yra būtini, siekiant bendrą turtą išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes bei neleisti turtui labai pablogėti ir, b) ar numatomų pagal ginčo projektus atlikti statybos darbų pasėkoje namas nebus pagerintas ir tokiu būdu nesiekiama padidinti jo vertę. Ginčo namas yra dviejų butų gyvenamos paskirties pastatas. Atsakovė yra juridinis asmuo, siekianti pelno. Iš viešai prieinamų šaltinių matyti, kad šis juridinis asmuo, be kita ko, užsiima ir nekilnojamo turto veikla. Taigi atsakovė siekia investuoti į bendrą turtą ir jį pagerinti bei turėti iš to komercinę naudą. Tai reiškia, kad ji nesiekia deklaruojamo tikslo išsaugoti turtą nuo žuvimo bei išsaugoti jo vertingąsias savybes.
1.3. Ieškovė nesutikimą su atsakovės pasiūlymu dėl namo tvarkybos / remonto projektų grindžia ir tuo, kad jame nėra konkrečiai nurodyti tvarkybos / statybos darbai, nėra nurodyta jų apimtis ir vertė bei nepasisakyta dėl numatomų atlikti statybos darbų termino. Nors byloje yra pateiktos net kelios sąmatos, bet jose yra nurodyti skirtingi darbai ir skirtingos apimtys. Tai kelia esminį nepasitikėjimą dėl ketinamų atlikti darbų ir jų apimties pagrįstumo ir būtinumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad būsimos statybos (rekonstrukcijos, remonto) planų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją, pateikimas. Informacija bendraturčiui išsamiausiai atskleidžiama pateikiant statinio projektą, tačiau ji gali būti pateikta ir projektinių pasiūlymų forma arba kitais būdais, jeigu jie yra pakankamai informatyvūs ir išsamūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3107/248/2018). Atsakovė šių reikalavimų nesilaikė, o jos teismui pateiktas tvarkybos projektas nėra pakankamai informatyvus ir išsamus.
1.4. Ieškovė buvo pareiškusi prašymą skirti teismo ekspertizę, kad būtų nustatyti konkretūs būtini atlikti statybos / remonto / tvarkybos darbai ir jų apimtis. Tačiau bylą nagrinėjęs teismas šio prašymo netenkino, motyvuodamas, kad tai gali atlikti trečiasis suinteresuotas asmuo – Kultūros paveldo departamentas. Teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi susiaurino ieškovės ekspertui pateiktinus klausimus ir įpareigojo Kultūros paveldo departamentą pateikti paaiškinimą, kuriame būtų nurodyta, ar siekiant užtikrinti statinio kultūros vertybių išsaugojimą, būtina atlikti visus projekte nurodytus darbus. Tačiau ši institucija 2022 m. spalio 28 d. rašte visiškai nepasisakė dėl esminio klausimo apie atsakovės pageidaujamų atlikti namo tvarkybos visų darbų būtinumą. Institucija, šiame rašte pasisakydama apie projekte numatytus atlikti darbus, pasisakė tik dėl darbų sąsajumo su kultūros paveldo objekto valdytojo pareigomis, bet ne konkrečių darbų atlikimo būtinumo.
1.5. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kurie atsakovės pageidaujami atlikti namo tvarkybos / remonto darbai yra būtini siekiant išsaugoti namo normalią būklę (ir kokia apimtimi), o kuriais siekiama padidinti pastato vertę. Teismo atsisakymas skirti byloje ieškovės prašytą ekspertizę, kuri galėtų pasisakyti dėl konkrečių darbų ir jų apimties būtinumo, vertintina kaip bylos esmės neatskleidimas ir teismo šališkumas objektyviąja prasme.
1.6. Pirmosios instancijos teismas neįvykdė Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartyje nurodyto įpareigojimo, nagrinėjant priešieškinį iš naujo, išsiaiškinti aplinkybes, dėl siekiamų projekto pagrindu atlikti darbų vertės, darbų sąmatos atitikimo vertinimo kriterijams bei darbų vertės įtakos ateityje galimai ieškovės prievolei padengti jai tenkančią remonto darbų ir medžiagų kainą. Šios privalomos nustatyti, bet nenustatytos aplinkybės buvo įvertintos kaip bylos esmės neatskleidimas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą priešieškinio dalyje nagrinėti iš naujo, pakeitė ieškinio dalyką, kuriame nėra pakankamai aiškiai ir konkrečiai nurodyti ketinami atlikti darbai, jų apimtis ir pagrįstumas, nėra jokios galimybės pasisakyti dėl projektu ketinamų atlikti darbų būtinumo, apimties bei jų sąmatos atitikimo protingumo ir sąžiningumo kriterijams.
1.7. Ieškovė neprieštarauja atsakovės ketinimui pagerinti bendrą daiktą, jeigu ji sutiktų tai atlikti savo sąskaita. Ieškovė prieštarauja tik atsakovės ketinimui pagerinti bendrą daiktą, atliekant nebūtinus daikto pagerinimo darbus jos sąskaita. Taip elgdamasi ieškovė yra sąžininga, nes būdama garbaus amžiaus, nedarbinga, siekia turima nuosavybe naudotis pagal jos tiesioginę paskirtį, t. y. jame gyventi. Tuo tarpu atsakovė, kaip pelno siekiantis juridinis asmuo turi visiškai priešingus interesus – siekia padidinti įsigyto nekilnojamo turto vertę ir turėti iš to komercinės naudos. Juk akivaizdu, kad skirtingi bendrasavininkų tikslai ir interesai sąlygoja skirtingus statiniui reikalingus atlikti statybos / tvarkybos darbus.
1.8. Ieškovės atsisakymas duoti sutikimą yra protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jos, kaip bendraturtės, teisėms ir teisėtiems interesams, kad atitinka suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausio Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).
1.9. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad priešieškinio reikalavimas yra kildinamas iš nekilnojamo kultūros vertybės objekto savininko pareigos ją prižiūrėti, kas suponuoja valstybės pareigą jam atlyginti už įstatymu nustatytos prievolės įgyvendinimą, ypač tuo atveju, kai ši prievolė atsirado jau po to, kai asmuo tapo šio nekilnojamo turto objekto savininku. Ieškovė ginčo namo dalies savininke tapo 1995 m. buto privatizavimo sutarties pagrindu, o namas Nekilnojamojo turto registro duomenimis įrašytas į Nekilnojamų Kultūros vertybių registrą nuo 2021 m. gegužės 18 d. Atsakovė 2022 m. liepos 19 d. prašyme dėl dokumentų prijungimo nurodė, kad atlikus paveldosauginio objekto tvarkybos darbus, galima tikėtis gauti kompensaciją daliai investuotų lėšų. Tai leidžia teigti, kad į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu turėjo būti įtraukta valstybė, kaip institucija turinti prievolę kompensuoti savininkui jo turėtas išlaidas / dalį išlaidų, kiek tai susiję su kultūros paveldo objekto savininko prievole tinkamai prižiūrėti savo nuosavybėje esantį nekilnojamą turtą, valstybės pripažintą kultūros paveldo objektu. Taigi pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė ir dėl asmens, neįtraukto į bylos nagrinėjimą, teisių ir pareigų, nors ir, galimai, kilsiančių ateityje šio teismo sprendimo pagrindu.
Atsiliepimas
20. Atsakovė UAB „Longrent“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
2.1. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji buvo nepakankamai informuota apie ketinamus atlikti gyvenamojo namo tvarkybos / remonto darbus. Nuo tada, kai atsakovė įsigijo ginčo statinio dalį, atsakovė nuolat siekė informuoti ieškovę apie reikalingus atlikti remonto darbus. Ieškovei taip pat buvo išsamiai atskleisti planuojami atlikti darbai. Pati ieškovė pripažįsta, kad projektinių pasiūlymų ar kitų dokumentų, jeigu jie pakankamai informatyvūs ir išsamūs, pateikimas, yra laikomas tinkamu informavimu. Be to, ieškovė pripažįsta, kad informacijai bendraturčiui išsamiausiai atskleidžiama, pateikiant projektą. Ieškovei buvo pateikti ne tik projektiniai pasiūlymai, tačiau ir pats tvarkybos projektas bei tvoros remonto projektas, t. y. galutinė projektinė dokumentacija, kurios pagrindu yra išduodami statybą leidžiantys dokumentai bei vykdomi darbai. Tuo tarpu ieškovė savo nenurodė, kokio pobūdžio dokumentas atitiktų jos keliamus išsamumo ir konkretumo reikalavimus. Be to, ieškovė deklaratyviai teigia, kad teismui pateiktas tvarkybos projektas nėra pakankamai išsamus ir informatyvus, tačiau nenurodo jokių pateikto tvarkybos projekto neatitikimų PTR 3.06.01:2014 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“, kuris taikomas tvarkybos projekto rengimui.
2.2. Ieškovės požiūris, kad galima atlikti kultūros paveldo tvarkybos darbus tik dalinai arba neatliekant bendrastatybinių remonto darbų prieštarauja logikai ir neleistų įgyvendinti tvarkybos projekte numatyto tikslo: išsaugoti kultūros paveldo objekto autentiškumą ir vertingąsias savybes. Ieškovė viso ginčo metu nepateikė jokio alternatyvaus projekto. Ieškovės argumentus paneigia trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento pateikta išvada. Tvarkybos projektą, atsakovės užsakymu, parengė architektė R. T., turinti teisę atlikti projektavimo darbus dėl kultūros paveldo objektų. Taigi tvarkybos projektą parengė tam teisę turintis specialistas, kurio kvalifikaciją patvirtina atsakingų institucijų išduoti dokumentai. Būtent architektas rengdamas projektą ir numato, kokie paveldo tvarkybos ir remonto darbai yra reikalingi, kad būtų įgyvendinta įstatyme numatyta pareiga. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, tiek šioje išvadoje, tiek teismo posėdyje Kultūros paveldo departamento atstovas pažymėjo, jog ieškovė nepagrįstai teigia, kad rekonstruojant kultūros paveldo objektą, galima atsietai remontuoti pavienes namo konstrukcijas, neremontuojant jų bendra apimti. Reikia atklikti visus tvarkybos projekte numatytus darbus, kad būtų pasiektas reikiamas rezultatas.
2.3. Ieškovė nuolat akcentuoja, kad neva atsakovės tikrasis tikslas yra ne išsaugoti vertingąsias namo savybes, o nepagrįstai pasigerinti turtą. Ieškovė tokiu būdu bando įteigti neva atsakovė siekia neteisėtai ir nepagrįstai padidinti turto vertę bei praturtėti ieškovės sąskaita. Tačiau bendraturčio siekis tinkamai vykdyti įstatymuose nustatytas pareigas negali būti prilyginamas siekiui nepagrįstai praturtėti. Ieškovė visiškai ignoruoja nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad namas iš tiesų yra avarinės būklės ir remontuotinas dar nuo 2010 m. Nagrinėjamoje byloje, priešingai nei ieškovės cituojamoje teismų praktikoje, ginčo objektas yra ne naujas statinys ir jo galimai nebūtinos išlaikymo išlaidos, o dėl nepriežiūros nykstantis statinys, pripažintas nekilnojamuoju kultūros paveldu, bei bendraturčių pareiga jį remontuoti ir apsaugoti nuo žuvimo. Namo būklę išsamiai išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Laikantis ieškovės logikos, kad veiksmai nebūtų pripažinti turto pagerinimu, atsakovė tiesiog turėtų saugoti nuo pablogėjimo gyvenamojo namo dabartinę būklę, kas reiškia ir toliau palaikyti namą avarinės būklės. Tai neatitinka tiek elementarios logikos, tiek teisės aktuose nustatytų statinio bendraturčių pareigų. Bet koks avarinės būklės statinio remontas pagerins statinio būklę ir padidins jo vertę, tačiau toks turto pagerėjimas ir vertės padidėjimas būtų natūralus pareigos prižiūrėti turtą rezultatas, o ne atsakovės praturtėjimas ieškovės sąskaita. Be to, tokiu būdu pagerės ne tik atsakovės, bet ir ieškovės turto būklė.
2.4. Atsakovė pateikė statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo ekspertizės išvadą, kurią parengė UAB „Ekspertika“, skirtingų rangovų sąmatas. Pateiktų duomenų ieškovei turi visiškai pakakti susidaryti orientacinį vaizdą apie galimas išlaidas. Ieškovė negali reikalauti pateikti galutinių sąmatų, kadangi tai objektyviai neįmanoma: darbų atlikimo metu gali atsirasti kiti rangovai, o kainos gali būti pasikeitusios (tiek į didesnę, tiek į mažesnę pusę). Be to, nagrinėjamos bylos dalykas yra ne ieškovės galimos būsimos išlaidos, o teisė atsakovei derinti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus. Atsakovė kaip pelno siekiantis juridinis asmuo, turintis pareigą dengti 65 procentų visų su gyvenamojo namo priežiūra susijusių išlaidų, pati yra suinteresuota rasti ekonomiškai naudingiausius sprendimus, o kai ateis metas faktiškai vykdyti darbus, ieškovė savo ruožtu turės visas teises teikti savo pasiūlymus dėl rangovų ir sąmatų, taip pat ginčyti atlygintinas išlaidas ir pan.
2.5. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl asmens, neįtraukto į bylą, t. y. valstybės, kuriai galbūt ateityje būtų reiškiamas reikalavimas kompensuoti paveldosauginio objekto tvarkybos darbų išlaidas, teisių ir pareigų, galimai kilsiančių šio sprendimo pagrindu. Valstybės pareiga kompensuoti paveldosauginio objekto tvarkybos darbų išlaidas gali kilti ne iš būsimo sprendimo nagrinėjamoje byloje, o iš teisės aktų, kurie tokio pobūdžio kompensacijas numato. Valstybines kultūros paveldo tvarkybos darbų išlaidų kompensavimo programas administruoja Kultūros paveldo departamentas, kuri yra įtraukta byloje trečiaisiais asmenimis.
2.6. Ieškovė ginčo name negyvena nuo 2010 m., namo nešildo, visiškai neremontuoja, neprižiūri jai priklausančios teritorijos. Ieškovės rūpestis gyvenamuoju namu pasireiškė tik ignoruojant įvairių institucijų gyvenamojo namo būklės patikrinimo aktus ir įpareigojimus bei reikalavimus. Nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2022 m. lapkričio 28 d. ieškovei buvo siųsta 40 laiškų. Visi registruoti laiškai grįžo neįteikti. Tik paskutiniai laiškai siųsti per advokatę, kaip jos buvo informuota, buvo įteikti ieškovei, tačiau atsakymo taip pat negauta. Nors aplinkybė, apie solidų ieškovės amžių akcentuojama nuolat, tačiau ir apeliaciniame skunde nepasisakyta kokią reikšmę ši aplinkybė turi namo avarinei būklei, jo išsaugojimui ir šios bylos nagrinėjimui. Atkreiptinas dėmesys, kad 2010 m., kai buvo konstatuota namo avarinė būklė, ieškovė dar nebuvo taip akcentuojamo solidaus amžiaus, tačiau nieko absoliučiai neatliko, kad pašalinti namo avarinę būklę.
2.7. Atsakovės tikslas ir siekis yra įgyvendinti savo kaip gyvenamojo namo dalies savininkės ir teises ir pareigas, t. y. pašalinti namo konstrukcijų deformacijas, namo avarinę būklę, atkurti namo konstrukcijų mechaninio pastovumo ir atsparumo savybes pagal statybos normatyvinių aktų reikalavimus, atkurti namo naudingąsias savybes ir estetinį vaizdą, užtikrinant jo tolimesnį naudojimą pagal paskirtį. Remonto darbai yra pakankamai brangūs, kainuoja daugiau nei atliekami nauji statybos darbai, todėl ieškovės tikslas yra užtikrinti ilgalaikį remonto darbų rezultatą. Taigi, priešieškinio reikalavimas kildinamas ne iš nekilnojamo kultūros vertybės objekto savininko pareigos ją prižiūrėti, o iš savininko – atsakovės siekio išsaugoti nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą.
2.8. Ieškovė neprašo apeliacinės instancijos teismo skirti teismo ekspertizę, kad būtų nustatyti konkretūs būtini atlikti statybos / remonto / tvarkybos darbai ir jų apimtis, taip pat teismui nenurodo ekspertams pateiktinų klausimų, nepateikia įrodymų patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes. Netgi projektuojant ir įgyvendinant tvarkybos darbus, namo vertingųjų savybių išsaugojimui, jie atliekami pagal statybos reglamentus ir statybos darbų technologijas (pavyzdžiui, terasai yra būtina hidroizoliacija). Nesant bendraturtės sutikimo projektai nepateikti derinimui. Galima situacija, kad projektai gali būti koreguojami. Tokiu atveju gali keistis statybos darbų apimtys, technologiniai procesai ir medžiagos, todėl ir pagrindinis ieškovės klausimas kokie numatomi darbai yra tvarkybos, o kurie statybos / remonto, yra priešlaikinis ir beprasmiškas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
22. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas atsakovės UAB „Longrent“ patikslintas priešieškinis pripažinti jai teisę be bendraturtės I. G. sutikimo derinti projektą ir gauti leidimą atlikti kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus bei pripažinti atsakovei teisę be bendraturtės sutikimo rengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą atlikti tvoros remonto darbus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
23. Apeliantė I. G., siekiant išsiaiškinti ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, prašo jos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
24. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
25. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laiko reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso tvarka. Be to, šalys jau pirmosios instancijos teisme pateikė savo žodinius paaiškinimus teismo posėdžiuose, ieškovė nenurodo kokios konkrečios aplinkybės bus geriau išnagrinėtos žodinio proceso tvarka. Kadangi bylos esmė gali būti atskleista ir nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, todėl apeliantės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo
26. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovė šioje byloje iš esmės siekia gauti statybą leidžiančius dokumentus, tam, kad galėtų atlikti gyvenamojo namo ir tvoros tvarkybos/remonto darbus, dėl ko yra reikalingas ir ieškovės (bendraturtės) sutikimas, kurio, atsakovės teigimu, ji nepagrįstai neduoda. Byloje nekilo ginčo, kad tiek tvarkant pastato fasadą (išorėje), tiek remontuojant tvorą yra būtinas statinio bendraturčio sutikimas.
27. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria – bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigą valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus.
28. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu, o bendraturčiai gali ginčyti tik kito bendraturčio įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003, 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604, 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009, 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-267/2012 ir kt.).
29. Byloje kilo ginčas tarp bendraturčių dėl pareigos užtikrinti tinkamą kultūros paveldo objekto ir jį juosiančios tvoros priežiūrą ir tvarkymą įgyvendinimo. Bendraturčiams nesutariant dėl kultūros paveldo objekto (gyvenamojo namo) tvarkybos ir tvoros remonto, vienas iš bendraturčių (atsakovė) prašo pripažinti jai teisę be kito bendraturčio (ieškovės) sutikimo derinti gyvenamojo namo tvarkybos ir parengti tvoros remonto projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiančius dokumentus.
30. Pirmosios instancijos teismas atsakovės reikalavimus tenkino. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog statinių tvarkybos/remonto projekto derinimo/projektinės dokumentacijos parengimo bei statybą leidžiančių dokumentų gavimas pažeidžia jos, kaip ginčo gyvenamojo namo bendraturtės, teises ir teisėtus interesus arba trukdo jai naudotis nuosavybės teise valdomu turtu.
31. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčo atveju nenustatyta, jog bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų ieškovės teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės patikslintą priešieškinį tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
32. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Longrent“ ir ieškovė I. G. yra bendraturčiai nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, kuris yra kultūros paveldo objektas.
33. Byloje esantys įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad gyvenamąjį namą yra būtina tvarkyti, t. y. atlikti kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus (avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, pritaikymas, restauravimas, atkūrimas bei išsaugojimas). Dar 2010 m. lapkričio 16 d. viešosios įstaigos Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro statinio konstrukcijų dalinės ekspertizės akte Nr. 10-92 buvo konstatuoti esminiai pastato konstrukcijų trūkumai dėl jo nepriežiūros: kaminas neapskardintas, plytos irsta ir byra; namo čerpių stogas visiškai susidėvėjęs, yra iškritusių čerpių, kiauras stogas praleidžia vandenį; pastogė šlapia, kritulių vanduo merkia II aukšto perdangą ir sienas, irsta konstrukcijos; namo II aukštas nešildomas, į konstrukcijas, perdangą ir sienas yra patekęs pelėsis ir statybinis grybelis ardo laikančiąsias konstrukcijas, yra pavojingas žmogaus sveikatai; II aukšto balkonas iš apačios yra avarinės būklės, balkoną laikantis metalas suiręs; neleistinai suskilę rūsio sienos. Dėl to dar 2010 metais ekspertai rekomendavo atlikti namo remonto darbus, nurodė, jog būtina skubiai keisti stogo dangą, medines stogo konstrukcijas, atlikti perdangos, sienų, balkono, rūsio sienų remontą. UAB „Įraža“ 2017 m. balandžio 5 d. statinio techninės būklės tyrimo akte Nr. 17-04/01 nurodyta, kad namo konstrukcijos turi eilę konstrukcinių defektų, pietvakarinė namo sienos būklė avarinė, gresia jos griūtis, balkono apatinės plokštumos tinkas supleišėjęs, didžioji dalis nukritusi, gali kristi ir likusi dalis, balkonas kelia pavojų žmonėms, balkono būklė avarinė, vandens nuvedimo nuo stogo sistema susidėvėjusi, dalis lietvamzdžių suirę, ant sienų ir lubų kaupiasi drėgmė, stogo čerpės susidėvėjusios, elektros instaliacija nesaugi, kyla gaisro pavojus. Dėl to padarė išvadą, kad nenaudojamo pastato konstrukcijų būklė nuolat blogėja ir norint toliau saugiai naudoti pastatą ir užtikrinti normatyvinę jo kokybę, pastatas turi būti remontuojamas, pašalinant nurodytus konstrukcinius defektus. Antstolės Audronės Adomaitienės 2017 m. liepos 21 d., 2019 m. liepos 11 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat konstatuota namo avarinė būklė. Kauno miesto savivaldybės Centro seniūnija 2017 m. rugsėjo 5 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje – vizualiai apžiūrėjo išorines namo konstrukcijas, ir taip pat nustatė pastato būklę, reikalaujančią remonto. Kad gyvenamąjį namą yra būtina tvarkyti patvirtina ir kiti pirmosios instancijos teismo įvertinti įrodymai, šios faktinės aplinkybės iš esmės neginčija ir apeliantė.
34. Aplinkybę, kad gyvenamojo namo tvoros konstrukcijų būklė bloga, įvykę arba gresia atskirų jos dalių griūtys ir tvoros dalys turi būti skubiai remontuojamos patvirtina atsakovės UAB „Longrent“ pateikta 2022 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Įraža“ eksperto išvada Nr. 22-08/03 „Dėl tvoros būklės“. Šioje išvadoje konstatuota, kad tvora turi eilę neleistinų konstrukcinių defektų, netenkina Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatyto esminio statinių reikalavimo STR 2.01.01:2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ bei neužtikrinta normatyvinė statinio kokybė, tvoros konstrukcijų būklė yra avarinė, įvykę arba gresia atskirų jos dalių griūtys, tvoros dalys turi būti skubiai remontuojamos, keičiant suirusias ir avarinės būklės konstrukcijas bei užtikrinant normatyvinę statinio kokybę. Apeliantė šias aplinkybes paneigiančių įrodymų į bylą nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl reikalingumo ją remontuoti.
35. Apeliantė savo atsisakymą duoti sutikimą bendraturčiui parengti ir derinti gyvenamojo namo tvarkybos ir tvoros remonto darbų projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus iš esmės grindžia šiais argumentais: 1) pateikti projektai/projektiniai pasiūlymai nėra pakankamai išsamūs ir informatyvūs; 2) atsakovė siekia įgyti teisę atlikti nepagrįstai didelės apimties, kurie konkrečiai neapibrėžti ir nedetalizuoti, ir vertės statybos darbus, už kuriuos ieškovė finansiškai nebus pajėgi sumokėti.
36. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad būsimos statybos (rekonstrukcijos, remonto) planų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją, pateikimas. Informacija bendraturčiui išsamiausiai atskleidžiama pateikiant statinio projektą, tačiau ji gali būti pateikta ir projektinių pasiūlymų forma arba kitais būdais, jeigu jie yra pakankamai informatyvūs ir išsamūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3107/248/2018). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad pateiktas gyvenamojo namo tvarkybos projektas ar tvoros remonto projektiniai pasiūlymai nėra pakankamai išsamūs ir informatyvūs dėl ko ieškovė negali apsispręsti dėl sutikimo davimo.
37. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės UAB „Longrent“ užsakymu architektė R. T. (turinti teisę atlikti projektavimo darbus dėl kultūros paveldo objektų, LR Kultūros ministerijos išduotas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatas, 2021-07-08 Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos architektų rūmų kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini)), parengė namo (duomenys neskelbtini), fasado tvarkybos darbų (remonto/restauravimo) projektą. Rengdama šį projektą architektė parengė projektinius pasiūlymus, gavo iš Kultūros paveldo departamento projektavimo sąlygas. Projekte nurodoma, jog numatyti tokie sprendiniai: Kultūros paveldo išsaugojimas - projekto tikslai: išsaugoti kultūros paveldo objekto autentiškumą ir vertingąsias savybes, pagerinti estetinį vaizdą. Vertingų išlikusių saugomų elementų tvarkymo darbams atlikti bus naudojamos specialios technologijos ir medžiagos, kurių savybės bus suderinamos su kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių medžiagiškumu. Tvarkybos darbų pasirinkimo koncepcija: planuojama tvarkybos darbų rūšys (vadovaujantis PTR 3.08.01:2013 “Tvarkybos darbų rūšys“) – remontas, restauravimas parinktos įvertinus esamą pastato fasadų tinko ir apdailos būklę, susipažinus su anksčiau atlikta projektine dokumentacija. Projekto sprendiniuose fasadų tvarkybos darbams siūloma vadovautis paveldo tvarkybos darbų reikalavimais, taikyti specialiąsias technologijas, naudojant tradicines medžiagas arba atskirais atvejais šiuolaikines, pagal medžiagų suderinamumo ir grįžtamumo principus, kurių stiprumas mažesnis arba lygus autento. Tvarkomieji paveldosaugos darbai: šiuo projektu atliekama tik fasadų plokštumų ir architektūrinių elementų tvarkyba; Prieš fasadų tinko remontą privaloma pašalinti neveikiančius, nenaudojamus vamzdynus, laidus, visi veikiantys laidai instaliuojami po tinku laikantys techninių reikalavimų ir normų; Fasadų apdaila ir puošyba - fasadų tinko tipas. Remontuojamos/restauruojamos fasadų tinkuotos plokštumos, paviršiai valomi nuo dažų sluoksnių, atšokęs silpnai besilaikantis tinkas šalinamas, cementinis-nukapojamas, tinkuojama restauraciniu tinku, išlikę autentiško tinko paviršiai restauruojami, fasadų plokštumų sutvarkyti paviršiai, paruošiami dažymui; Cokolio zona pašalinus tinką pertinkuojama drėgme reguliuojančiu tinku, apačioje nuo nuogrindos paliekamas 5cm netinkuotas rėžis, atviras plytų mūro ruožo paviršius hidrofobizuojamas; Fasadų ir cokolio plokštumos dažomi kvėpuojančiais silikatiniais dažais, spalvos parenkamos vadovaujantis polichrominių tyrimų išvaromis, pagal Caparol paletę Siena 55. Privaloma atlikti spalvos bandymą 1x1 kvadrato plote spalvos patvirtinimui; Fasadų architektūros tūrinės detalės remontuojamos/restauruojamos; PV fasado I a. terasa su mozaikinio betono laiptais ir stulpelių tvorele, apjungta dvejomis eilėmis metalo vamzdžių. Keičiama terasos plytų danga. Stulpelių tinkuoti paviršiai remontuojami/restauruojami, atšokęs tinkas šalinamas ir pertinkuojama restauraciniu tinku, paviršiai dažomi; keičiamos stulpelių galvutės, keičiami naujais metalo vamzdžiai, paviršiai dažomi metalui skirtais dažais; tvarkomas terasinių laiptų paviršius, atstatant netektis iš analogiškų medžiagų, tvarkomos terasos plytelės, keičiant naujomis; ŠR fasado prieangis su mozaikinio betono laiptais su tinkuota turėklo sienele: tvarkomas terasinių laiptų paviršius, tinkuotos mūrinės sienelės plokštumos; ŠV fasado išorės laiptai su tinkuota turėklo sienele: tvarkomas betoninių laiptų paviršius, tinkuotos mūrinės sienelės plokštumos; Remontuojami, restauruojami fasadų tinkuoto plytų mūro langų ir durų apvadai, netektys atstatomos pagal esamus profilius. Pietinės pusės pirmo aukšto nudaužyti lango ir durų į terasą apvadai, taip pat visi silpnai besilaikantys apvadai restauruojami atkuriant; Atidengiamos terasos vakarinės sienelės užmūrytos angos, gaminami ir įstatomi metaliniai varteliai kabinami ant esamų vyrių; Keičiama palangių skardos, terasos lietloviai ir visi pastato lietvamzdžiai, skarda cinkuota, dengta matiniu puralu (apsaugos priemonė-naujos technologijos). Vėliavos laikiklis. Metalo paviršius nuvalomas, dengiamas antikoroziniais dažais, paviršius gruntuojamas, dažomas metalui skirtais matiniais dažais RAL 7016; Skulptūrinis bareljefas: paviršius nuvalomas nuo apnašų, impregnuojamas spec. Mastikomis; Keičiami dar nepakeisti stalių gaminiai: lauko durys, langai, balkono durys. Gaminiai gaminami pagal esamus, išlaikomi gabaritai, profiliai, skaidymas, spalva RAL 8017; Darbus vykdyti vadovaujantis PTR 2.06.01 2010 „Fasadų dekoratyvinių dangų, dekoratyvinio tinko, tinkuotų, dažytų paviršių tvarkyba“, taikant specialias technologijas. Kaip tvarkybos projekto dalys, buvo parengta Namo (u. k. KVR (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), tvarkybos (remonto, restauravimo) projekto Nekilnojamųjų kultūros vertybių statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės 2022-04-06 aktas Nr. 22/04-06, kurį parengė architektas R. V., KPD atestatas Nr. (duomenys neskelbtini), bei statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo ekspertizės išvada, 2022-08-10, Nr. 22-07/19, kurią parengė UAB „Ekspertika“.
38. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad UAB „DUX projektai“ parengė Pastato - gyvenamojo namo unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektą, vėliau (2022 metais) parengė projektinius pasiūlymus su tvoros brėžiniu (projektinis pasiūlymas). Iš UAB „DUX projektai“, perduoto užsakovei (atsakovei UAB „Longrent“) 2017 m. gegužės 22 d., matyti, kad buvo numatoma: įrengti metalinę tvorą iš (duomenys neskelbtini) pusės, tvoros aukštis 1,5 m, tvoros spalva – RAL8019; Įrengti mūrinę tvorą iš (duomenys neskelbtini) pusės, mūrinės dalies aukštis 1,6 m, kolonų storis – 50 cm, kolonų aukštis 1,7 m, kepurėlės aukštis 154 mm, bendras visos tvoros aukštis – 1,856 m, tvoros spalva RAL7034; Suprojektuojamas naujas įvažiavimas į sklypą. Vėliau atsakovė, įvertinusi Kultūros paveldo departamento 2022 m. spalio 28 d. išvadoje nurodytas pastabas, pasirinko mažiau kultūros paveldo objektą užstojantį – ažūrinį tvoros variantą, bei į bylą pateikė UAB „DUX projektai“ parengtus projektinius pasiūlymus bei patikslino priešieškinio reikalavimą, pareikšdama reikalavimą – pripažino atsakovei teisę be bendraturtės (ieškovės) sutikimo rengti projektinę dokumentaciją pagal UAB „DUX projektai“ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projekto A laidos 2022 m. lapkričio mėn. projektinius pasiūlymus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą atlikti tvoros remonto darbus.
39. Taigi, kaip minėta anksčiau, atsakovė pateikė ieškovei projektinius pasiūlymus/projektus, kuriuose išreikštos remontuojamo statinio (gyvenamojo namo ir tvoros) pagrindinių sprendinių idėjos, jie yra pakankamai aiškūs ir konkretūs. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė buvo pakankamai informuota, kad galėtų apsispręsti dėl sutikimo bendraturčiui davimo ar nedavimo. Pažymėtina, kad ieškovei pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose / projekte yra nurodyti iš esmės visi sprendiniai ir numatomi tvarkybos/remonto darbai, kurie dar labiau detalizuoti sąmatose (komerciniuose pasiūlymuose). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad vienam iš bendraturčių tai yra subjektyviai nepalankūs projektiniai pasiūlymai/projektai, ieškovė nepasiūlė ekonomiškesnio ir jai palankesnio projektinio pasiūlymo/projekto. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė negali pateikti tikslių remonto ir tvarkybos darbų sąmatų, nurodant net darbų atlikimo terminus, nes visų pirma projektus būtina suderinti su atitinkamomis institucijomis, kuriuos atsižvelgiant į pastabas, gali tekti koreguoti, o statybos darbų kaina priklauso nuo susitarimo bei nėra aiški. Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovės pateiktos lokalinės sąmatos, kurios nesuderintos su ieškove, negali būti vertinamos kaip objektyviai pagrįstas rašytinis įrodymas konkrečių atliktinų darbų kiekiui ir kainai įvertinti, tačiau, teismo vertinimu, jas vertinant visų byloje esančių įrodymų kontekste, yra pakankamos, kad ieškovė galėtų apsispręsti dėl sutikimo (ne)davimo. Apeliantė, nesutikdama su projektiniais pasiūlymais/projektais, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme neįrodė, kad bus pažeistos jos, kaip bendraturtės, teisės ar interesai, atliekant juose nurodytus darbus, ir iš esmės atsisakydama duoti bendraturčiui sutikima akcentuoja savo sunkią finansinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, kad į argumentus dėl bendraturčių interesų derinimo principo neatsižvelgiama, kai bendraturtis savo teisėms įgyvendinti aktyviai neveikia, bet sudaro kliūtis veikti nustatyta tvarka kitam bendraturčiui.
40. NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę yra kultūros paveldo objekto valdytojo pareiga. NKPAĮ 2 straipsnio 40 dalyje nurodyta, kad vertingoji savybė – kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožas, vertingas etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu. NKPAĮ 2 straipsnio 41 dalyje – vertingųjų savybių keitimas – tvarkybos darbai, veikiantys vertingąsias savybes (avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, pritaikymas, restauravimas, atkūrimas), taip parenkami ir atliekami pagal šio įstatymo nustatytus reikalavimus, kad būtų maksimaliai išsaugotas autentiškumas ir kultūros paveldo objektas ar vietovė būtų tinkami naudoti. Atkreiptinas dėmesys, kad paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2014 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu ĮV-329, 12 p. numatyta, kad tvarkybos darbų projekto sprendiniais turi būti išsaugomas paveldo objekto autentiškumas ir vertingosios savybės. Minėtame paveldo tvarkybos reglamente numatyta, kad tvarkybos darbų projekte gali būti ne tik nustatytų kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių keitimo darbai, bet ir darbai, kuriais yra išsaugojamas kultūros paveldo objekto autentiškumas. Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2014 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“ nėra pateiktas platesnis išaiškinimas, kokie konkrečiai darbai laikytini kultūros paveldo objekto autentiškumo išsaugojimo darbais ir spręsti dėl tokių darbų palikta kultūros ministro nustatyta tvarka atestuoto tvarkybos darbų projekto rengėjui. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad atsakovė įrodė, jog jos užsakymu parengto gyvenamojo namo projekto sprendiniai yra galimi tvarkybos darbų projekte bei yra skirti tiek kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių keitimui, tiek jo autentiškumo išsaugojimui.
41. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad ji kaip fizinis asmuo, turintis ribotas finansines galimybes, gali neišgalėti sumokėti už kito bendraturčio ketinamus vykdyti statybos darbus. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra sprendžiama dėl atsakovės teisės į ateityje ketinamų patirtų išlaidų atlyginimą, todėl ieškovės finansinės galimybės už juos sumokėti nėra vertinamos bei su tuo susiję apeliantės argumentai nėra teisiškai reikšmingi.
42. Pažymėtina ir tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Vadinasi susiklosčius situacijai, kai vieną nuosavybės objektą valdo keletas savininkų (bendraturčiai), jų nuosavybės teisės įgyvendinimas tampa sudėtingesnis, kadangi bendraturčiai turi suderinti valią dėl nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių įgyvendinimo, o tai paprastai reikalauja daug pastangų, laiko ir pan. Kaip numatyta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, bendraturčių sprendimai yra priimami dedant visų savininkų pastangas suderinti interesus ir prieiti sutarimo tiek dėl bendros nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarkos, tiek ir dėl būdų, kaip bendras turtas bus valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama. Visgi, jeigu bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų ginčą sprendžia teismas aiškindamas bei taikydamas įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
43. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas nepagrįstai byloje atsisakė skirti ekspertizę. CPK 212 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tam, jog išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kt. straipsniai). Tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627-686/2015 ir kt.). Panašios pozicijos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, išaiškinęs, kad Konvencijos 6 straipsnyje neįtvirtinta pareiga nacionaliniams teismams skirti byloje ekspertizę ar kitą tyrimo priemonę tik dėl to, jog proceso šalis to prašo; nacionalinis teismas turi spręsti, ar reikalaujama priemonė yra svarbi ir esminė bylai išspręsti (žr., pvz., mutatis mutandis H. v. France, judgment of 24 October 1989, Series A no. 162-A, p. 23, par. 60-61, Vozhigov v. Russia, no. 5953/02, judgment of 26 April 2007, par. 37 ir kt.), ar byloje yra pakankamai kitų duomenų sprendimui priimti. Nagrinėjamoje byloje ieškovė 2022 m. liepos 27 d. pateikė teismui prašymą skirti ekspertizę, siekiant išsiaiškinti kurie atsakovės UAB „Longrent“ užsakymu A. T. parengtame namo (duomenys neskelbtini) fasadų tvarkybos darbų projekte nurodyti darbai yra tvarkybos darbai, skirti namo vertingųjų savybių išsaugojimui, o kurie projekte nurodyti darbai yra statybos darbai, nesusiję su namo vertingųjų savybių išsaugojimu. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2022 m. lapkričio 3 d. pateiktoje išvadoje iš esmės yra atsakyta į visus ieškovės keliamus klausimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog būtų galima nustatyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes dėl bendraturčio (atsakovės) pasirinkto teisės įgyvendinimo būdo ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos nepažeidžia ieškovės teisių ar teisėtų interesų. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą skirti byloje ekspertizę (CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 178 straipsnis, 184 straipsnis, 212 straipsnio 1 dalis).
44. Apeliantės teigimu, byloje buvo nuspręsta dėl trečiųjų asmenų, neįtrauktų į bylos nagrinėjimą, t. y. valstybės, kuri galimai turės prievolę kompensuoti savininkui jo turėtas išlaidas ar dalį išlaidų, kiek tai susiję su kultūros paveldo objekto savininko prievole tinkamai prižiūrėti nekilnojamą turtą.
45. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-313/2021).
46. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį ir pripažino atsakovei teisę be ieškovės sutikimo derinti gyvenamojo namo tvarkybos projektą, parengti tvoros remonto projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodyto asmens (valstybės ar ją atstovaujančios atitinkamos institucijos), neįtrauktos į bylos nagrinėjimą, teisinė padėtis sprendimu nebuvo modifikuota: atsižvelgiant į ginčo pobūdį (ginčas kilo tarp namo bendraturčių dėl statybos teisės įgyvendinimo), jokios materialiosios teisės ar pareigos valstybės institucijai, kuri būtų atsakinga už paveldosauginio objekto tvarkybos darbams patirtų išlaidų kompensavimą, nenustatytos, nepripažintos ir nepanaikintos, taigi absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas nagrinėjamu atveju neegzistuoja.
47. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties ir kt.
48. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
49. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies pirmoje pastraipoje padarė rašymo apsirikimą ir netiksliai nurodė patikslinto priešieškinio patenkintą reikalavimą, susijusį su tvoros remonto darbų projektinės dokumentacijos rengimu ir statybą leidžiančio dokumento gavimu (šis reikalavimas teismo išspręstas sprendimo sekančioje pastraipoje). Todėl teisėjų kolegija nutaria sprendimo rezoliucinę dalį: „Pripažinti atsakovei UAB „Longrent“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), teisę be bendraturtės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutikimo derinti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paveldo statinio tvarkybos darbus pagal projektuotojos R. T. parengtą Namo (duomenys neskelbtini) fasado tvarkybos (remonto/restauravimo) darbų projektą bei tvoros remonto darbus pagal UAB „DUX projektai“ parengtą paprastojo remonto projektą.“ patikslinti, iš jos pašalinant pastraipos dalį: „bei tvoros remonto darbus pagal UAB „DUX projektai“ parengtą paprastojo remonto projektą“ (CPK 276 straipsnis).
50. Dėl apeliantės (ieškovės) 2023 m. gruodžio 20 d. teismui pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir paaiškinimų (bei priedų) priėmimo teisėjų kolegija nesprendžia, nes pateikti po bylos apeliacine tvarka išnagrinėjimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
52. Atsakovė pateikė duomenis dėl patirtų 1000 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovės prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl jos priteistinos iš apeliantės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimo rezoliucinę dalį iš jos pašalinant pastraipos dalį: „bei tvoros remonto darbus pagal UAB „DUX projektai“ parengtą paprastojo remonto projektą“.
Priteisti iš ieškovės I. G. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Longrent“ 1000 Eur (tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.