Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-871-643/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-04-11
Bylos Nr.: e2A-871-643/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-01362-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jelena Šiškina, Andrius Ignotas, Margarita Stambrauskaitė
Atsakovas: V. A.
Ieškovas: R. N., D. N.

Kategorijos

2.6.11.18Kitos pirkimo-pardavimo sutartys

Civilinė byla Nr. e2A-871-643/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01362-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.18.; 3.3.1.14. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Andriaus Ignoto, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. N. ir D. N. ieškinį atsakovui V. A. dėl išlaidų daikto trūkumų šalinimui atlyginimo bei išlaidų už vandentiekio įvadui į butą įvedimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę prašė priteisti iš atsakovo ieškovams lygiomis dalimis 28 601 Eur išlaidų netinkamos kokybės buto trūkumų, 2 578,61 Eur vandentiekio įrengimo išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai paaiškino, kad 2019 m. liepos 16 d. ieškovas R. N. pirkimo - pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis) įsigijo iš atsakovo: butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis - gyvenamoji, statybos baigtumas - 82 %, (toliau - butas) už 62 950 Eur; 500/1000 dalį 0,1000 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis - kita, naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos, toliau - žemės sklypas) už 1 850 Eur; 0,0170 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis - kita, naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinierinių koridorių teritorijos, toliau - žemės sklypas 2) už 100 Eur; 1/26 dalį 0,0830 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinierinių koridorių teritorijos, toliau - žemės sklypas 3) už 40 Eur; 1/26 dalį 0,1497 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinierinių koridorių teritorijos, toliau - žemės sklypas 4) už 60 Eur. Ieškovas pirko naujos statybos aiškiai apibrėžto baigtumo butą su žemės sklypais (jų dalimis), bendra sutartimi parduoto turto kaina sudarė 65 000 Eur.

3. Taip pat paaiškino, kad Sutarties 4.1.7. punktu atsakovas (pardavėjas) užtikrino, kad parduodamas turtas yra tinkamas naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, atsakovas žadėjo užbaigti statybos darbus po pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo, tačiau to nepadarė. Nurodė, kad per netinkamai pastatytą stogą vanduo pateko į pastatą, nors jokie parduoto daikto trūkumai pirkimo - pardavimo sutartyje nebuvo nurodyti. Paaiškino, kad siekdamas užbaigti buto įrengimą, ieškovas pakvietė numatomo rangovo atstovus, kurie patarė nedelsiant kreiptis į specialistus/ekspertus tam, kad šie tinkamai apžiūrėtų ir surašytų pastato (jo dalies – buto) trūkumus, tačiau pasak numatyto rangovo atstovų, statybininkui profesionalui matyti atliktų darbų neatitikimai techniniams reikalavimams ir esant tokiems neatitikimams ieškovai negalės tinkamai naudotis pastatu (užbaigti buto įrengimą nepašalinus trūkumus). Pažymėjo, kad ieškovų kviesti statybos ekspertai 2019 m. lapkričio 12 d. ir gruodžio 23 d. apžiūrėjo butą ir surašė Vertinimo aktą, kuriame nurodė visus buto trūkumus, taip pat, aplinkybę, kad butas pastatytas su esminiais trūkumais, įrodo kvalifikuoto eksperto ataskaita.

4. Ieškovai nurodė, kad pagal pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas turtas buvo atsakovo parduotas, o pirkėjo nupirktas už bendrą 65 000 Eur kainą. Pagal vertintojo R. S. 2019 m. birželio 11 d. vertinimo ataskaitą turto rinkos vertė 2019 m. birželio 11 d. yra 68 000 Eur, iš kurios žemės sklypo – 4 000 Eur, buto – 64 000 Eur., kas reiškia, jog turtas buvo parduotas iš esmės už vidutinę rinkos kainą (esant NTR išviešintam baigtumui ir nesant trūkumų). Ieškovai taip pat nurodė, kad atsakovas, pardavęs nebaigtą statyti namą ilgą laiką nedavė ieškovui namo projektinės dokumentacijos, į reikalavimą tokią pateikti atsakovas atsakinėdavo atjungdamas vandenį į ginčo butą, nepateikęs buto projektinės dokumentacijos (kai ieškovas dar nežinojo, kad numatyti du atskiri vandens įvadai į kiekvieną butą iš vieno gręžinio) atsakovas trukdė apžiūrėti esamą vandens tiekimo sistemą.

5. Akcentavo, kad ieškovas, nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą, turi teisę reikalauti adekvačių jo teisių gynimo priemonių, nes akivaizdu, jog iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties, todėl trūkumai gali būti ištaisyti. Pabrėžė, kad ieškovui buvo parduotas naujai pastatytas butas (namo dalis), statybos užbaigtumas 82 (faktiškai 75) %, tai yra parduotas naujas statinys (jo dalis), o atsiradę daikto trūkumai yra statybinis brokas, kurie atsirado dėl rangovo statybos darbų, atliktų pažeidžiant statinio kokybės reikalavimus.

Atsiliepimas

6. Atsakovas V. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Šalies argumentai

7. Nurodė, kad patikslintame ieškinyje ieškovai neteisingai nurodo, kad butą (duomenys neskelbtini) ieškovai valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise, nes ieškovas butą iš atsakovo nusipirko asmeninės nuosavybės teise, tai patvirtina 2019 m. liepos 16 d. pirkimo – pardavimo sutarties 1.1. punktas kuriame nurodyta, kad pirkėjas butą perka savo asmeninėn nuosavybėn ir tik 2020 m. birželio 19 d. Dovanojimo sutartimi ½ dalį buto ieškovas R. N. padovanojo savo sutuoktinei D. N., todėl ieškovai neturi pagrindo teigti, kad butas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, nes ieškovė D. N. nesudarė 2019 m. liepos 16 d. pirkimo - pardavimo sutarties, nėra pirkėja ir neturi pirkėjo teisių, todėl neturi teisės CK 6.334 straipsnyje numatytu pagrindu reikšti ieškinį dėl netinkamos buto kokybės.

8. Paaiškino, kad ieškovas ir atsakovas 2019 m. birželio 7 d. buvo sudarę preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią buvo sulygta pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį sudaryti iki 2019 m. liepos 7 d. Atsakovas įvykdė visus savo įsipareigojimus, numatytus preliminarioje sutartyje bei pagrindinėje sutartyje ir šių sutarčių nepažeidė, butą ieškovui pardavė už ženkliai mažesnę – 62 950 Eur nei rinkos kaina – 80 000 Eur, kurią rekomendavo nekilnojamojo turto pardavimo ekspertai, todėl ieškovo argumentai, kad atsakovas, sumažinęs buto pardavimo kainą 17 050 Eur, dar žadėjo atlikti papildomus darbus, ne tik neatitinka tikrovės, bet ir nelogiški. Taip pat paaiškino, kad atsakovas po preliminarios sutarties sudarymo perdavė ieškovui buto raktus, todėl ieškovas dar iki pagrindinės sutarties sudarymo pradėjo naudotis butu, persivežė buities reikmenis, rūbus ir kitus daiktus, atitinkamai, ieškovas turėjo daugiau nei mėnesį laiko apžiūrėti butą, pasitelkti ekspertus, išsiaiškinti visus buto trūkumus, įsitikinti buto kokybe ir galutinai apsispręsti dėl jo įsigijimo už sutartą kainą.

9. Pažymėjo, kad nuo pat pradžių atsakovas ieškovo atžvilgiu elgėsi geranoriškai, paprašytas neatsisakė suteikti pagalbą ir jam visaip padėjo, todėl ieškovo argumentai, kad atsakovas, kaip turto pardavėjas slėpė dokumentus ir informaciją, yra visiškai nepagrįsti, nes atsakovas ne tik vykdė sutarčių sąlygas, bet ir elgėsi su ieškovu įprastai žmogiškai.

Atsiliepimas

10. Atsakovas nurodė, kad buto pirkimo – pardavimo sutarties 4.3.2. punkte pirkėjas (ieškovas R. N.) patvirtino ir garantavo, kad turėjo galimybę apžiūrėti parduodamo turto būklę iki šios sutarties pasirašymo dienos ir patvirtino, kad šis turtas atitinka pirkėjo keliamus reikalavimus bei mokamą kainą už perkamą turtą ir jo būklės ar kokybės akivaizdžių trūkumų pirkėjas nepastebėjo ir jokių pretenzijų neturi, be kita ko, sudarydamos sutartį šalys aptarė parduodamo buto būklę ir kokybę, o pirkėjas (ieškovas) garantavo, kad parduodamas turtas neturi akivaizdžių būklės ir kokybės trūkumų bei atitinka pirkėjo keliamus reikalavimus bei mokamą kainą. Pažymėjo, kad 2019 m. liepos 16 d. sudarydamas pagrindinę sutartį ieškovas buvo labai gerai susipažinęs su buto būkle bei kokybe ir sutartyje patvirtino, kad perkamas turtas atitinka jo keliamus reikalavimus bei mokamą kainą už perkamą daiktą, taip pat, šalys sudarydamos pirkimo – pardavimo sutartį nesusitarė dėl 100 procentų buto baigtumo kokybės, todėl ieškiniu nepagrįstai reikalaujama priteisti būsimas išlaidas, už kurias butas būtų baigtas statyti 100 procentų.

11. Taip pat nurodė, kad ieškovas nepagrįstai remiasi Vertinimo aktu, nes visi Vertinimo akte užfiksuoti ir ieškinyje nurodyti tariami trūkumai yra akivaizdžiai matomi, todėl ieškovas visus šiuos trūkumus matė arba turėjo matyti sutarties sudarymo metu, sudarydamas patvirtino, kad turtas atitinka Pirkėjo keliamus reikalavimus bei mokamą kainą už perkamą turtą, o tai leidžia manyti, kad buto pirkimo – pardavimo metu ieškovas sutiko butą pirkti su visais trūkumais, kuriuos matė arba, kuriuos turėjo matyti, t. y. su visais Vertinimo akte nurodytais trūkumais ir pripažino, kad ir esant nurodytiems trūkumams parduodamo turto būklė ir kokybė atitinka jo (pirkėjo) keliamus reikalavimus bei parduodamą kainą.

12. Pabrėžė, kad ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių 28 601 Eur trūkumų šalinimo išlaidas, todėl ieškovų reikalavimas neatitinka CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų bei kasacinio teismo praktikos dėl šių nuostatų aiškinimo ir taikymo, be kita ko, dauguma trūkumų, kuriuos nurodė ieškovai yra ne statybos defektai, bet nebaigti statybos darbai, ieškovas byloje nepateikė jokių argumentų, nenurodė jokių priežasčių ir nepateikė jokių įrodymų, kad įsigijęs 82 procentų baigtumo butą, negali juo naudotis pagal paskirtį, nes ieškovas, net ir nepašalinęs ieškinyje nurodytų buto trūkumų, įsirengė butą, ilgą laiką su šeima jame gyvena ir butu naudojasi, kas rodo, jog ieškinyje nurodyti trūkumai netrukdo ieškovui butu naudotis pagal paskirtį. Taip pat nurodė, jog aplinkybės, kad ieškovas nesugebėjo pamatyti ir suprasti parduodamo daikto trūkumų, neturi būti perkeltos atsakovui, nes prieš sudarydamas sutartį ieškovas turėjo teisę pasitelkti specialistus ir su jų pagalba įsitikinti nebaigtos statybos daikto kokybe, išsiaiškinti nebaigto statyti buto trūkumus, įvertinti jų atitikimą parduodamo daikto kainai ir apsispręsti dėl šio daikto įsigijimo, todėl pats prisiėmė su tuo susijusią riziką.

13. Akcentavo, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyta, jog ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų yra taikomas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, tačiau ieškovas butą nusipirko 2019 m. liepos 16 d., o ieškinį dėl buto trūkumų pareiškė 2020 m. gegužės 8 d., kas reiškia, jog jis praleido įstatymo numatytą 6 mėn. ieškinio senaties terminą ir neturi pagrindo ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo 2020 m. sausio 20 dienos, kai ieškovas gavo Vertinimo aktą, nes ieškovui niekas netrukdė laiku kreiptis į specialistus ir išsiaiškinti buto trūkumus, be to, ieškovas bute apsigyveno dar iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, todėl turėjo visas galimybes per įstatymo nustatytą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą išsiaiškinti buto trūkumus ir pareikšti ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovams R. N. ir D. N. lygiomis dalimis iš atsakovo V. A. 25 444 Eur trūkumų šalinimo išlaidoms atlyginti, ieškovui R. N. iš atsakovo V. A. 4 395,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, o likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmetė. Taip pat priteisė iš ieškovų R. N. ir D. N. lygiomis dalimis atsakovui V. A. 1 233,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir iš ieškovų lygiomis dalimis 5,90 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovo V. A. 26,87 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp ieškovo R. N. ir atsakovo V. A. 2019 m. liepos 16 d. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kuria ieškovas iš atsakovo įsigijo: butą (duomenys neskelbtini), paskirtis – gyvenamoji, statybos baigtumas – 82 procentai, 500/1000 dalį 0,1000 ha ploto žemės sklypo, paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos, 0,0170 ha ploto žemės sklypą, paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinierinių koridorių teritorijos, 1/26 dalį 0,0830 ha ploto žemės sklypo, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinierinių koridorių teritorijos, 1/26 dalį 0,1497 ha ploto žemės sklypo, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinierinių koridorių teritorijos.

16. Teismas vertino, jog vien aplinkybė, kad ieškovės brolis statė ginčo butą nesudaro pagrindo laikyti įrodytu, kad ieškovas perkant butą žinojo apie daikto kokybę (būklę), taip pat vien galimybė pasirinkti vieną iš dviejų butų nepaneigia atsakovo pareigos garantuoti daikto kokybę. Teismas nurodė, jog neturi jokios teisinės reikšmės atsakovo baigiamųjų kalbų metu pateiktas siūlymas nupirkti daiktą už 80 000 Eur ar atsiliepime dėstomi argumentai, jog daiktas parduotas už žemesnę nei rinkos kainą, ar prašomų priteisti išlaidų sumos santykis su buto kaina, nes tuo atveju, jei atsakovas žinojo, kad parduoda daiktą, kurio kokybė neatitinka teisės aktų reikalavimų (t. y. su trūkumais) bei apie tai informavo ieškovą, jis tokią aplinkybę turi įrodyti.

17. Teismas sprendė, kad atsakovui buvo žinoma, kokiu tikslu ieškovas perka daiktą, t. y. kad būstas skirtas ieškovui gyventi, todėl turėjo dėti maksimalias pastangas suteikti ieškovui kuo detalesnę informaciją apie parduodamą daiktą, juolab kai atsakovas pirkimo – pardavimo sutartyje ieškovui suteikė garantijas, kad nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių jų nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas žinodamas apie šiuos trūkumus nepirktų jų, arba mokėtų mažiau už juos (pirkimo – pardavimo sutarties 4.1.7 punktas). Nurodė, kad ieškovas, sudaręs nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorį, turėjo pagrįstą lūkestį, jog namas atitinka bendruosius ir specialiuosius teisės aktais nustatytus reikalavimus tokios paskirties objektui, o jo statybos buvo vykdomos nenukrypstant nuo projektinės dokumentacijos.

18. Teismas laikė nepagrįstais atsakovo argumentus, kad ieškovė, įgijusi buto dalį iš ieškovo negali reikšti reikalavimo atsakovui dėl lėšų daikto trūkumams šalinti priteisimo, bei tai, jog atsakovas pardavė butą ieškovui, todėl atsakomybė negali būti vertinama statybos teisės normų aspektu, nes atsakovas butą statė ūkio būdu ir pardavė ieškovui.

Žemesnės instancijos teismas

19. Teismas taip pat vertino, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog būtent ieškovų pateiktais įrodymais nustatyti trūkumai (defektai) yra būtent tie darbai, kuriuos privalėjo atlikti ieškovas, Sutartyje nėra nurodyta, kokioje jau atliktų statybos darbų apimtyje parduotas nekilnojamojo turto objektas ir kokius darbus pirkėjai turi atlikti patys, kad pastatas būtų užbaigtas 100 %.

20. Teismas, įvertinęs tai, jog trūkumai buvo nustatyti tik pasikvietus specialistą, kuris, kaip matyti iš byloje esančio 2020 m. sausio 20 d. vertinimo akto, turėjo ardyti betonines grindis, grindų šilumos izoliaciją, apdailos sluoksnius tikrinant polisterolo klijavimo būdą, kasti po pastato pamatais tikrinant pamato apšiltinimą, lipti ant stogo tikrinant stogo sujungimus, matuoti fasado apšiltinimo storį, grindų išlyginamojo sluoksnio storį, tarpus tarp grindų šilumos izoliacijos plokščių ir pan., ko ieškovas, kaip vidutinis pirkėjas, negalėjo žinoti, konstatavo, kad ieškovo nurodyti trūkumai, už kurių šalinimą ieškovas prašo priteisti išlaidas, nebuvo akivaizdūs ir kurių tik vizualinės apžiūros metu jis negalėjo nustatyti.

21. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo atstovo argumentais, kad parduoto daikto trūkumų faktas šioje byloje įrodytas Vertinimu aktu bei Teismo ekspertizės aktu, o vien atsakovo ir atsakovo atstovų deklaratyvūs argumentai nėra pakankami minėtą aplinkybę paneigti (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsniai).

Žemesnės instancijos teismas

22. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kada faktiškai buvo atliekami statybos darbai, todėl sprendė, kad jo nurodomi argumentai dėl negalėjimo remtis tam tikromis taisyklėmis ar teisės aktais nepagrįsti.

23. Teismas konstatavo, kad atsakovas pardavė daiktą (butą) su trūkumais, neatskleidė ieškovui visų paslėptų parduodamo nekilnojamojo daikto trūkumų, o jiems paaiškėjus, ieškovai įgijo teisę ginti savo teises, įstatyme nustatytais būdais, todėl, remdamasis aukštesnę įrodomąją galią turinčiu įrodymu, tai yra ekspertizės akte teismo pateiktu išlaidų trūkumams šalinti dydžiu, iš atsakovo ieškovų naudai lygiomis dalimis priteisė 25 444 Eur (CPK 3 straipsnio 8 dalis, CPK 178, 185, CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CK 6.249 straipsnio 3 dalis).

24. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas žinojo/galėjo žinoti, kad į jo butą nėra įrengtas atskiras vandens įvadas, todėl ieškovo reikalavimą priteisti 2 578,61 Eur vandentiekio įvado į butą įrengimo išlaidų atmetė kaip nepagrįstą.

25. Teismas akcentavo, kad nei iki sutarties sudarymo, nei ją sudarius ieškovas neturi pareigos kreiptis į specialistus įvertinti daikto trūkumus, todėl nėra pagrindo ieškinio senatį skaičiuoti nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo momento. Pažymėjo, kad pagal CK 6.335 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali numatyti, kad pardavėjo suteikiama daiktų kokybės garantija galioja tam tikrą laiką, kadangi atsakovas buvo statytojas, tai nagrinėjamu atveju daikto garantijai taikomos statybos teisės normos, o atsižvelgdamas į statybos teisės normose numatytus darbų garantijos terminus teismas konstatavo, kad ieškovai jų nepraleido, todėl atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino atmetė.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

26. Atsakovas V. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilnius regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, taip pat priteisti iš ieškovų atsakovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

27. Nurodo, kad ieškovui R. N. ir atsakovui sudarius Sutartį, tarp šių asmenų iš Sutarties susiklostė sutartiniai pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, t. y. ši Sutartis tik jos šalims R. N. ir atsakovui sukūrė teises ir pareigas, o ieškovė D. N. nebuvo šios Sutarties šalimi, todėl neįgijo jokių teisių ir pareigų iš šios Sutarties, kas reiškia, jog pagal Sutartį reikalavimus atsakovui gali reikšti tik ieškovas R. N., o ieškovė D. N. reikalavimus gali reikšti R. N. dėl jo įsipareigojimų pagal dovanojimo sutartį, be kita ko, byloje nėra pateikta jokių įrodymų pagrindžiančių, jog R. N. perleido D. N. teisę reikšti reikalavimus dėl buto trūkumų pagal Sutartį.

28. Paaiškina, kad šalių Sutarties sąlygų negalima aiškinti apsiribojant vien tik pažodiniu jų testo aiškinimu, o būtina atsižvelgti į tikruosius šalių ketinimus bei tarp šalių vykusias derybas dėl sutarties sudarymo, kaip tai numatyta CK 6.193 straipsnyje, nes nagrinėjamu atveju atsakovo elgesys leidus rinktis butą, bei raktų perdavimas ir leidimas naudotis butu ilgą laiką iki Sutarties sudarymo parodo sąžiningą atsakovo elgesį ir suteiktą galimybę vienašališkai ir neskubant įsivertinti buto kokybę, esant poreikiui pasitelkti reikalingus specialistus, kad galėtų priimti sprendimą dėl šio turto pirkimo ar nepirkimo, kas taip pat rodo, jog toks atsakovo elgesys buvo sąlygotas parduodamo buto specifikos – nebaigta statyba, kurioje dalis darbų nebuvo atlikta, buvo tam tikri trūkumai.

29. Taip pat nurodo, kad tiek CK, tiek kiti teisės aktai bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurią paminėjo teismas sprendime, nedraudžia pirkimo – pardavimo sutarties objektu laikyti daiktus, kurie turi trūkumų ar yra neužbaigtas jų statybos procesas, nes daikto nebaigtumo faktas pats savaime reiškia, jog jis turi trūkumų, nes neatlikti visi būtini darbai, kuriuos būtina atlikti tam, kad šis daiktas atitiktų visus jo kokybei keliamus reikalavimus, dėl to pagal pirkimo – pardavimo sutartį perleidus nekilnojamą daiktą, kurio baigtumas nesiekia 100 proc., tokio daikto kokybei negali būti keliami tokie patys reikalavimai, kurie būtų keliami pabaigto daikto kokybei keliamus reikalavimus.

30. Pažymi, kad Sutarties ginčo objektas pasižymi ir savo specifika, jog jis susideda iš daugybės elementų ir konstrukcijų, kuriems keliamai specifiniai reikalavimais, ir kurie gali turėti įvairaus pobūdžio trūkumų, todėl reikalavimas sudarytoje Sutartyje atskirai aptari kiekvieną detalę ir konstrukcijos elementą ir jos trūkumą, tam kad užkirti kelią ateičiai ginčui dėl kokybės, pareikalautų neproporcingo dydžio pastangų ir neatitiktų protingumo.

31. Akcentuoja, kad butas ir žemės sklypai buvo parduoti už ženkliai mažesnę 65 000 Eur kainą, nors 2019 m. liepos 16 d. tarpininkavimo sutartyje yra nurodyta brokerio rekomenduojama objekto kaina (80 000 Eur), be to, atsakovas perdavė papildomai ieškovui kelių tūkstančių vertės akmens vatą, kas papildomai pagrindžia, jog parduodamo buto kaina yra sumažinta dėl jo nebaigtumo ir esančių trūkumų, apie kuriuos buvo žinoma ieškovui.

32. Atsakovo nuomone, teismas priimdamas ginčijamą sprendimą iš viso nevertino Ekspertizės akte ir Papildomos ekspertizės akte nurodytų trūkumų matomumo, atsiradimo priežasčių, pobūdžio (esmingumo), o tik bendrai nustatęs, jog atsakovas yra atsakingas už buto trūkumus, priteisė visas šių trūkumų šalinimo išlaidas. Taip pat paaiškina, kad atsakovas negali būti atsakingas ir už buto eksploataciją bei buto trūkumus, atsiradusius dėl netinkamos buto eksploatacijos.

33. Pažymi, kad atsakovas galėtų būti atsakingu nebent tik už nematomų esminių buto trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą, t. y. atsakovas neatsako už buto matomus ir neesminius trūkumus, kas reiškia, jog teismas priimdamas sprendimą ir priteisdamas visą Papildomos ekspertizės akte nurodytą sumą iš viso nevertino buto trūkumų matomumo ir esmingumo, atsižvelgiant į tai iš atsakovo galėtų būti priteisti tik likę trūkumai, t. y. sprendimas turėtų būti pakeistas tenkinus ieškinį tik dėl ne didesnės kaip 6 413 Eur išlaidų sumos.

Atsiliepimas

34. Atsakovas paaiškina, kad ieškovai per pakankamai ilgą laiką neatliko buto trūkumų šalinimo darbų ir nepatyrė jokių su tuo susijusių išlaidų, šeima naudojasi butu ir jame gyvenama, o tenkinus ieškinį jie neketina atlikinėti jo trūkumų šalinimo darbų, byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovai ėmėsi veiksmų buto trūkumams pašalinti ir ketina imtis tokių veiksmų, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovai faktiškai pasirinkto kitą teisių gynybos būdą – buto kainos mažinimą, t. y. piktnaudžiavo savo teise pasirinkti teisių gynybos būdą (faktiškai pasirinko kainos sumažinimą, o pareiškė reikalavimą dėl būsimų išlaidų atlyginimo), be to, byloje neįrodyta, jog ieškovai patirs prašomas priteisti išlaidas.

Šalies argumentai

35. Taip pat paaiškina, kad pagal Sutartį atsakovas pardavė ieškovui butą, kurio kaina, atskaičiavus žemės sklypų kainą, sudaro 62 950 Eur, o galutiniame ieškinyje pareiškė reikalavimą dėl 28 601 Eur išlaidų atlyginimo, teismas sprendimu tenkino reikalavimus dalyje dėl 25 444 Eur, kas iš esmės sudaro beveik pusę buto kainos, o tai reiškia, jog ieškovams butas bus perleistas už 37 506 Eur kainą, kas parodo ieškovo ir atsakovo interesų turtinės pusiausvyros pažeidimą.

36. Pažymi, kad teismui nustačius vartojimo teisinius santykius, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą būtina buvo taikyti ne bendrąsias pirkimo – pardavimo sutarčių nuostatas, o specialiąsias CK normas reglamentuojančias vartojimo pirkimo – pardavimo sutarčių ypatumus (CK 6.350 – 6.370 straipsnius).

Atsiliepimas

37. Atsakovas nurodo, kad ieškovui iki Sutarties sudarymo dienos likus keliems mėnesiams buvo perduoti buto raktai ir butas su tikslu įvertinti buto kokybę ir priimti sprendimą dėl jo įgijimo, teismo ekspertizės ir Papildomos ekspertizės akte buvo nustatyta, jog didžiausia dalis buto trūkumų buvo matoma, kas reiškia, jog apie buto matomus trūkumus ieškovui turėjo būti žinoma Sutarties sudarymo metu, todėl nuo šio momento ir turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas, nes ieškovo veiksmai, kurių metu jis kreipėsi į specialistus, priešingai nei tai nustatė teismas sprendime, laikytini jo veiksmais, kuriais jis ėmėsi veiksmų įrodymams rinkti, o ne sužinojo apie buto trūkumus.

38. Pažymi, kad teismo sprendime nurodytas garantinis terminas iš esmės neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino taikymo, nes jis skirtas reikalavimams pareikšti dėl daiktų trūkumų, kurių nebuvo daikto pardavimo metu, o kurie atsirado per šį terminą, be to, byloje nėra įrodymų, jog buto trūkumai atsirado po Sutarties sudarymo per teismo nurodytą garantinį terminą.

39. Pabrėžia, kad ieškovė D. N. reikalavimus pareiškė žymiai vėliau nei ieškovas R. N., t. y. 2021 m. gruodžio 20 d. patikslintame ieškinyje, todėl jai teisė reikšti ieškinį turi būti skaičiuojama nuo 1/2 dalies buto įgijimo pagal 2020 m. birželio 11 d. dovanojimo sutartį, tai be kita ko rodo, jog D. N. praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti, o teismas šių aplinkybių dalyje dėl D. N. pareikšto ieškinio ir ieškinio senaties termino taikymo nevertino.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

40. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

41. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

42. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Žemesnės instancijos teismas

43. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies buvo patenkintas ieškovų ieškinys dėl išlaidų daikto trūkumų šalinimui atlyginimo bei išlaidų už vandentiekio įvadui į butą įvedimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

44. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovo R. N. ir atsakovo V. A. 2019 m. liepos 16 d. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kuria ieškovas iš atsakovo įsigijo: butą (duomenys neskelbtini), paskirtis – gyvenamoji, statybos baigtumas – 82 procentai, 500/1000 dalį 0,1000 ha ploto žemės sklypo, paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos, 0,0170 ha ploto žemės sklypą, paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinierinių koridorių teritorijos, 1/26 dalį 0,0830 ha ploto žemės sklypo, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinierinių koridorių teritorijos, 1/26 dalį 0,1497 ha ploto žemės sklypo, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinierinių koridorių teritorijos. Taip pat nustatyta, kad ieškovas 1/2 dalį buto 2020 m. birželio 11 d. padovanojo sutuoktinei D. N..

45. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 12 d. ir 2019 m. gruodžio 23 d. butą, esantį (duomenys neskelbtini) apžiūrėjo ekspertas dr. D. K., kuris 2020 m. sausio 20 d. pateikė Vertinimo aktą, kuriuo konstatuota, jog dviejų aukštų dvibutis gyvenamasis namas pilnai neįrengtas tiek iš vidaus, tiek iš išorės, nepabaigti aplinkos tvarkymo darbai. Vertinimo akte nurodyti šie atliktų darbų trūkumai ir defektai: fasado ir pamato šilumos izoliacijos plokštės apšiltintos su tarpais, kurie viršija 5 mm, todėl turėjo būti užtaisyta šilumos izoliacijos juostelėmis; šilumos izoliacijos plokštės priklijuotos taškiniu būdu, nors turėjo būti klijuojama visu šilumos izoliacijos plokštės perimetru bei per vidurį ne mažiau kaip trimis taškais; netaisyklingai priklijuoti išoriniai PVC kampuočiai t. y. neįplūkdyti į klijų mišinį; fasado paviršių nelygumai, matuojant 2 m gulščiuku, iki 10mm; nepriklijuota išorinė langų difuzinė juosta; netinkamai pritvirtinti langų profiliai, kadangi tvirtinimai turėjo būti pritvirtinti per popalanginį profilį į laikančiąsias konstrukcijas; neužhermetizuotas vidinis kampas palangės; netinkamai įrengtas stogo karnizas, nes vietomis atšokęs ir išsibangavęs; neužhermetizuota skardinio elemento ir fasado sankirta; stogo latako išorinis kraštas žemiau kaip 25 mm nuo stogo plokštumos tęsinio bei latakuose stovi vanduo, neišbėga į lietvamzdžius dėl per mažo nuolydžio; nesujungta stogo danga su laštakiu taip, kaip nurodyta vieno iš pasirinktų skardos gamintojų classic stogo dangos montavimo instrukcijose; stogo danga paklota be tarpinių, todėl girdimas triukšmas stogo konstrukcijose, kurį sukelia vėjas ir lietus; stogo difuzinė plėvelė tarpusavyje nesuklijuota; nesandarumas tarp murloto ir laikančiosios konstrukcijos; sumontuotos netinkamos pokraiginės detalės, kadangi per jas tinkamai nesivėdina stogo konstrukcijos; sumontuotos medinės konstrukcijos nepadengtos antipirenais; vietomis šlapia stogo mineralinė vata. Išardžius vatą užfiksuoti vandens lašai ant difuzinės plėvelės. Vadinasi, tinkamai nesivėdina stogo konstrukcijos t. y. šlaitinio stogo vėdinimo oro tarpas įrengtas per mažas. Pastato išorinės sienos apšiltintos 200 mm storio neoporo putų polistireno plokštėmis. Esamas apšiltinimo storis neatitinka konstrukcinės dalies aiškinamojo rašto aprašo, kuriame nurodyta, kad išorinės sienos apšiltinamos 250 mm storio neoporo putų polistireno plokštėmis; II a. grindų išlyginamojo sluoksnio storis tik 45mm, kuris neatitinka konstrukcinės dalies brėžiniuose nurodytam armuoto išlyginamojo sluoksnio storiui, kuris turi būti daugiau kaip 50 mm storio; su neleistinais tarpais sudėtos šilumos izoliacijos plokštės ant grindų I ir II a.; per dideliu atstumu vienas nuo kito pakloti grindinio šildymo vamzdžiai. Išardytų grindų vietoje pastebėta, kad atstumas tarp grindų šildymo vamzdžių siekia 370 mm, todėl netolygiai šyla gyvenamojo namo grindys, jaučiamas diskomfortas. Pagal buto su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) turto vertinimo ataskaitą suskaičiuotas pastato baigtumo procentas, kuris lygus 75 procentams, nors parengtoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pastato baigtumas nurodytas 82 procentai. Užfiksavus ir įvertinus atsiradusius defektus buvo apskaičiuoti kiekiai ir sudaryta remonto darbų lokalinė sąmatą, kuri sudaro 28 601 Eur.

46. Teismo ekspertizės akte konstatuota, jog dalį Vertinimo akte nurodytų trūkumų, o būtent, kad yra sutrūkęs armavimo sluoksnis, fasado nelygumai viršija leistinas normas, neįplukdytas fasadinis kampas į armavimo mišinį, sudūlėję poliuretano putos, fasado ir pamato šilumos izoliacijos plokštės apšiltintos su tarpais, kurie viršija 5 mm, netinkamai atlikti pamatų šiltinimo darbai, neužhermetizuoti vidiniai išorinių palangių kampai, netinkamai atlikti stogo karnizo darbai, neužhermetizuota skardinio elemento ir fasado sankirta, kraigas, latake stovintis vanduo, per žemai pakabintas latalas, nesujungta stogo danga su laštakiu, oro tarpas tarp mūrlotų, netinkamai sujungtos gegnės su murlotu, paklota stogo danga be tarpinių, pėlėsis ant grebėstų, nesuklijuota tarpusavyje difuzinė plėvelė, šilumos izoliacijos plokštės priklijuotos taškiniu būdu, netinkamai pritvirtinti langų profiliai, fasado šiltinimo storis – 200 mm, vietomis šlapia stogo mineralinė vata, tarpas tarp grindų šilumos izoliacijos plokščių II a. viršija leistinas normas, pirkėjas turėjo/galėjo matyti, tačiau ekspertizės akto tiriamosios dalies 2.7 punkte ekspertas nurodė, kad Vertinimo akte užfiksuotų pastato trūkumų akivaizdumą ir/arba galėjimą/turėjimą juos pastebėti pirkimo procese Ekspertas vertins atsižvelgęs į galimybes pamatyti statybos darbų trūkumus, neatliekant ardymo darbų, išmatuoti statybos darbų trūkumus neatliekant ardymo darbų.

47. Ginčas byloje kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti ieškovų įsigyto buto trūkumų šalinimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį tenkino iš dalies skundžiamame nsprendime nurodydamas, jog atsakovas pardavė daiktą (butą) su trūkumais, neatskleidė ieškovui visų paslėptų parduodamo nekilnojamojo daikto trūkumų, o jiems paaiškėjus, ieškovai įgijo teisę ginti savo teises, įstatyme nustatytais būdais, todėl, iš atsakovo ieškovų naudai lygiomis dalimis priteisė 25 444 Eur (CPK 3 straipsnio 8 dalis, CPK 178, 185, CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CK 6.249 straipsnio 3 dalis), o ieškovų reikalavimą priteisti 2 578,61 Eur vandentiekio įvado į butą įrengimo išlaidų atmetė kaip nepagrįstą, nurodydamas, jog ieškovas žinojo/galėjo žinoti, kad į jo butą nėra įrengtas atskiras vandens įvadas. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų.

48. Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje šie neaptarti – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).

49. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pagal CK 6.333 straipsnio 6 dalį, laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.

50. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai), teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019 21 punktą).

51. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019 22 punktą).

52. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumus, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019 23 punktą). Šios taisyklės taikomos ir tuo atveju, jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą (CK 6.399 straipsnis).

53. Šioje byloje nustatyta, kad šalių sudarytoje 2019 m. liepos 16 d. pirkimo – pardavimo sutartyje, jos 4.1.7 papunktyje, atsakovas (pardavėjas) užtikrino, kad parduodamas nekilnojamas turtas yra tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, neturi akivaizdžių ar paslėptų trūkumų, dėl kurių turto negalima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad ieškovas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų visai jo pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tame pačiame papunktyje nurodyta, kad atsakovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po nuosavybės teisės perėjimo į turtą, dėl ieškovo ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos. Sutarties 4.3.2 papunkčiu ieškovas (pirkėjas) garantavo, kad turėjo galimybę ir apžiūrėjo parduodamo turto būklę iki sutarties pasirašymo dienos ir patvirtino, kad šis turtas atitinka pirkėjo keliamus reikalavimus bei mokamą kainą už perkamą turtą ir jo būklės ar kokybės akivaizdžių trūkumų pirkėjas nepastebėjo ir jokių pretenzijų neturi. Taigi šalys, sudarydamos pirkimo-pardavimo sutartį, joje jokių buto paslėptų trūkumų neaptarė.

54. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog nei CK, nei kiti teisės aktai, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nedraudžia pirkimo – pardavimo sutarties objektu laikyti daiktus, kurie turi trūkumų ar yra neužbaigtas jų statybos procesas, dėl to pagal pirkimo – pardavimo sutartį perleidus nekilnojamą daiktą, kurio baigtumas nesiekia 100 proc., tokio daikto kokybei negali būti keliami tokie patys reikalavimai, kurie būtų keliami pabaigto daikto kokybei keliamus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atsakovo argumentus vertina kaip nepagrįstus.

55. Primintina, jog atsakovas (pardavėjas) pirkimo-pardavimo sutarties 4.1.7 papunktyje, užtikrino, kad parduodamas nekilnojamas turtas yra tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, neturi akivaizdžių ar paslėptų trūkumų, kas reiškia, jog atsakovas užtikrino, kad butas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai nusipirko nebaigtos statybos butą, o kad jis būtų tinkamas gyventi, jis turi atitikti esminius statinio reikalavimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnyje ir Statybos techninio reglamento (toliau – STR) STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nuostatas, kuriose įtvirtinti esminiai statiniui keliami reikalavimai. Taigi, jei butas neatitinka esminių reikalavimų, keliamų gyvenamajam būstui, jis negali būti naudojamas pagal paskirtį.

56. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai buto trūkumus ir jo defektus patvirtino pateikdami 2020 m. sausio 20 d. eksperto D. K. Vertinimo aktą, kuriame konstatuota, jog dviejų aukštų dvibutis gyvenamasis namas pilnai neįrengtas tiek iš vidaus, tiek iš išorės, nepabaigti aplinkos tvarkymo darbai. Vertinimo akte nurodyti šie atliktų darbų trūkumai ir defektai: fasado ir pamato šilumos izoliacijos plokštės apšiltintos su tarpais, kurie viršija 5 mm, todėl turėjo būti užtaisyta šilumos izoliacijos juostelėmis; šilumos izoliacijos plokštės priklijuotos taškiniu būdu, nors turėjo būti klijuojama visu šilumos izoliacijos plokštės perimetru bei per vidurį ne mažiau kaip trimis taškais; netaisyklingai priklijuoti išoriniai PVC kampuočiai t. y. neįplūkdyti į klijų mišinį; fasado paviršių nelygumai, matuojant 2 m gulščiuku, iki 10mm; nepriklijuota išorinė langų difuzinė juosta; netinkamai pritvirtinti langų profiliai, kadangi tvirtinimai turėjo būti pritvirtinti per popalanginį profilį į laikančiąsias konstrukcijas; neužhermetizuotas vidinis kampas palangės; netinkamai įrengtas stogo karnizas, nes vietomis atšokęs ir išsibangavęs; neužhermetizuota skardinio elemento ir fasado sankirta; stogo latako išorinis kraštas žemiau kaip 25 mm nuo stogo plokštumos tęsinio bei latakuose stovi vanduo, neišbėga į lietvamzdžius dėl per mažo nuolydžio; nesujungta stogo danga su laštakiu taip, kaip nurodyta vieno iš pasirinktų skardos gamintojų classic stogo dangos montavimo instrukcijose; stogo danga paklota be tarpinių, todėl girdimas triukšmas stogo konstrukcijose, kurį sukelia vėjas ir lietus; stogo difuzinė plėvelė tarpusavyje nesuklijuota; nesandarumas tarp murloto ir laikančiosios konstrukcijos; sumontuotos netinkamos pokraiginės detalės, kadangi per jas tinkamai nesivėdina stogo konstrukcijos; sumontuotos medinės konstrukcijos nepadengtos antipirenais; vietomis šlapia stogo mineralinė vata. Išardžius vatą užfiksuoti vandens lašai ant difuzinės plėvelės, vadinasi, tinkamai nesivėdina stogo konstrukcijos t. y. šlaitinio stogo vėdinimo oro tarpas įrengtas per mažas. Pastato išorinės sienos apšiltintos 200 mm storio neoporo putų polistireno plokštėmis. Esamas apšiltinimo storis neatitinka konstrukcinės dalies aiškinamojo rašto aprašo, kuriame nurodyta, kad išorinės sienos apšiltinamos 250 mm storio neoporo putų polistireno plokštėmis; II a. grindų išlyginamojo sluoksnio storis tik 45mm, kuris neatitinka konstrukcinės dalies brėžiniuose nurodytam armuoto išlyginamojo sluoksnio storiui, kuris turi būti daugiau kaip 50 mm storio; su neleistinais tarpais sudėtos šilumos izoliacijos plokštės ant grindų I ir II a.; per dideliu atstumu vienas nuo kito pakloti grindinio šildymo vamzdžiai. Išardytų grindų vietoje pastebėta, kad atstumas tarp grindų šildymo vamzdžių siekia 370 mm, todėl netolygiai šyla gyvenamojo namo grindys, jaučiamas diskomfortas. Pagal buto su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) turto vertinimo ataskaitą suskaičiuotas pastato baigtumo procentas, kuris lygus 75 procentams, nors parengtoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pastato baigtumas buvo nurodytas 82 procentai. Užfiksavus ir įvertinus atsiradusius defektus buvo apskaičiuoti kiekiai ir sudaryta remonto darbų lokalinė sąmatą, kuri sudaro 28 601 Eur.

57. Akcentuotina, jog ieškovai įrodė, kad butas buvo parduotas su trūkumais ir jis neatitinka esminių statinio reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, nesutikdamas su reiškiamu reikalavimu, iš esmės nevykdė savo įrodinėjimo pareigos, numatytos CPK 178 straipsnyje, ir nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis (atsakovas) pardavė sutarties ir įstatymo reikalavimus atitinkantį nekilnojamojo turto objektą, o vien atsakovo teiginys, kad pagal pirkimo – pardavimo sutartį perleidus nekilnojamą daiktą, kurio baigtumas nesiekia 100 proc., tokio daikto kokybei negali būti keliami tokie patys reikalavimai, kurie būtų keliami pabaigto daikto kokybei, negali būti vertinami kaip pagrįsti, nes atsakovas nepateikė ir įrodymų, jog vertinimo akte nustatyti trūkumai yra būtent tie darbai, kurie patenka į tuos nebaigto statyti buto 20 procentų, kuriuos ieškovai privalo atlikti patys. Sutartyje nėra nurodyta, kokioje jau atliktų statybos darbų apimtyje parduotas nekilnojamojo turto objektas ir kokius darbus pirkėjai turi atlikti patys, kad pastatas būtų užbaigtas 100 %.

58. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus vertina atsakovo argumentus, jog reikalavimas sudarytoje sutartyje atskirai aptari kiekvieną detalę ir konstrukcijos elementą bei jos trūkumą, tam kad užkirti kelią ateičiai ginčui dėl kokybės, pareikalautų neproporcingo dydžio pastangų ir neatitiktų protingumo.

59. Pažymėtina, jog pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).

60. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, atsakovui buvo žinoma, kokiu tikslu ieškovas perka daiktą, t. y. kad būstas skirtas ieškovui gyventi, todėl atsakovas turėjo dėti maksimalias pastangas suteikti ieškovui kuo detalesnę informaciją apie parduodamą daiktą, ypatingai esant aplinkybei, jog atsakovas pirkimo-pardavimo sutartyje ieškovui suteikė garantijas, kad nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių jų nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, žinodamas apie šiuos trūkumus, nepirktų jų, arba mokėtų mažiau už juos. Tačiau bylos duomenys nepagrindžia, jog atsakovas tinkamai įvykdė savo pareigą ir nenurodęs sutartyje nustatytų trūkumų, apie juos buvo informavęs ieškovą kitokiu būdu. Pritartina pirmos instancijos teismui, jog vien atsakovo pateikta Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2019 m. kovo 25 d. pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių nepatvirtina, kad pastato statybos darbai buvo atlikti kokybiškai, nes ja tik konstatuojama, jog statinio statyba vykdoma be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, tačiau nenurodomi jokie statinio trūkumai.

61. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas į specialistą, surašiusį vertinimo aktą kreipėsi tik kilus ginčui dėl vandentiekio, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina atsakovo nurodomo fakto, kad ieškovai per pakankamai ilgą laiką neatliko buto trūkumų šalinimo darbų, dėl ko, atsakovo nuomone, butas juos tenkino. Šie atsakovo teiginiai vertintini kaip nepagrįsti, nes kaip nurodyta teismo ekspertizės akte, dalis vertinimo akte nurodytų trūkumų negalėjo būti pastebėti ir nustatyti neatliekant ardymo darbų, kas reiškia, jog vertinimo akte nustatytų trūkumų pobūdis patvirtina jų užslėptą pobūdį. Pažymėtina, jog defektus buvo galima nustatyti ir įvertinti tik pasitelkus specialistus, t. y. turėjo būti ardomos betoninės grindys, grindų šilumos izoliacija, tikrinami apdailos sluoksniai, kasami pastato pamaitai, lipama ant stogo, matuojamas fasado apšiltinimo storis ir kt. Ieškovai šiuo požiūriu neturi specialių žinių ir negalėjo įvertinti atsakovo parduoto objekto atliktų statybos darbų kokybės, tačiau nekyla abejonių, kad parduotas nekilnojamasis turtas turėjo atitikti reglamentuotus statybos techninius reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovų įrodyti namo trūkumai nebuvo akivaizdūs ir buto pardavimo metu ieškovams, kaip pirkėjams, jie nebuvo ir negalėjo būti žinomi, nes įsigydami butą ieškovai, kaip vartotojai, neturintys specialiųjų žinių, neatlikę specialaus tyrimo, su specialisto pagalba neatlikę tam tikrų veiksmų, tik vizualinės apžiūros metu negalėjo šių trūkumų nustatyti, todėl kaip nepagrįsti atmetami ir apelianto argumentai, kad atsakovo ieškovui suteiktas leidimas rinktis butą, raktų perdavimas ir leidimas naudotis butu ilgą laiką iki Sutarties sudarymo parodo sąžiningą atsakovo elgesį ir suteiktą galimybę vienašališkai ir neskubant įsivertinti buto kokybę, esant poreikiui pasitelkti reikalingus specialistus, kad galėtų priimti sprendimą dėl šio turto pirkimo ar nepirkimo. Pripažintina, kad ieškovų kur kas vėliau nustatyti trūkumai tikrai nebuvo akivaizdūs ir negalėjo būti ieškovų nustatyti ir įvertinti per atsakovo suteiktą laiką. Be to, dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių ir pirkimo–pardavimo objekto – gyvenamojo buto, specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą, nes už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas.

62. Apeliantas skunde nesutinka ir su tuo, jog teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą iš viso nevertino Ekspertizės akte ir Papildomos ekspertizės akte nurodytų trūkumų matomumo, atsiradimo priežasčių, pobūdžio (esmingumo), o tik bendrai nustatęs, jog atsakovas yra atsakingas už buto trūkumus, priteisė visas šių trūkumų šalinimo išlaidas. Su šiais atsakovo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

63. Pažymėtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje, kuris truko pakankamai ilgą laiką, nenurodė, kurie konkretūs trūkumai (defektai) iš nustatytų buvo akivaizdūs ir pirkėjai apie juos negalėjo nežinoti, ir tokioms aplinkybėms patvirtinti neteikė jokių įrodymų. Būtent atsakovo prašymu buvo paskirta ekspertizė, tačiau ja atsakovas taip pat nesiekė įrodyti, kad ieškovų pateiktame specialisto surašytame vertinimo akte nurodyti trūkumai faktiškai neegzistuoja ar nurodyti nepagrįstai, ar ieškovui turėjo būti matomi. Bylos medžiaga patvirtina, kad teismas, vertindamas daikto trūkumus rėmėsi tiek ekspertizės aktu, tiek ir vertinimo aktu bei detaliai nustatė, nekilnojamojo turto trūkumus, apie kuriuos atsakovas neinformavo ieškovo. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios. Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009). Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009). Atsakovas taip pat neįrodinėjo ir CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių, t. y. kad, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos, dėl to kaip deklaratyvūs vertinami atsakovo argumentai, jog jis negali būti atsakingas už buto eksploataciją bei buto trūkumus, atsiradusius dėl netinkamos buto eksploatacijos. Remiantis tuo, darytina išvada, kad ieškovai įrodė, jog butas buvo parduotas su trūkumais, o atsakovas neįrodė aplinkybių, kurios paneigtų pardavėjo atsakomybę dėl netinkamos kokybės buto pardavimo, todėl visi minėti atsakovo argumentai atmetami.

64. Apeliantas teigia, kad butas ir žemės sklypai buvo parduoti už ženkliai mažesnę 65 000 Eur kainą, nors 2019 m. liepos 16 d. tarpininkavimo sutartyje yra nurodyta brokerio rekomenduojama objekto kaina (80 000 Eur), kas pagrindžia, jog parduodamo buto kaina yra sumažinta dėl jo nebaigtumo ir esančių trūkumų, apie kuriuos buvo žinoma ieškovui.

65. Remiantis bylos duomenimis matyti, jog byloje yra pateikta UAB „Newsec vauations“ vertinimo ataskaita, kurioje nurodoma, jog buto vertė yra 64 000 Eur, o atsakovo nurodomoje 2019 m. liepos 16 d. tarpininkavimo sutartyje nurodyta kaina – 80 000 Eur – kaip matyti iš vertinimo ataskaitos, yra tik brokerio rekomenduojama objekto kaina, kuri nei patvirtina, nei paneigia objekto rinkos kainos. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovas nepateikė jokių kitų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad už tokią kainą (80 000 Eur) ginčo objektas realiai galėjo būti parduotas. Atsižvelgiant į tai, minėtas atsakovo argumentas laikytinas deklaratyviu.

66. Apelianto nuomone, ieškovai per pakankamai ilgą laiką neatliko buto trūkumų šalinimo darbų ir nepatyrė jokių su tuo susijusių išlaidų, šeima naudojasi butu ir jame gyvenama bei neketina atlikinėti jo trūkumų šalinimo darbų, byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovai ėmėsi veiksmų buto trūkumams pašalinti ir ketina imtis tokių veiksmų, ar patirs prašomas priteisti išlaidas. Su šiais apelianto argumentais teismas nesutinka.

67. Pažymėtina, jog tokių įrodymų, kokius nurodo esant būtina pateikti ieškovams, siekiant prisiteisti prašomas išlaidas, nenurodo ir atsakovas, jis nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą dėl ieškovų nesąžiningo elgesio. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismui, jog ieškovai šiuo atveju turi teisę reikalauti būsimų išlaidų atlyginimo. Pabrėžtina, jog civilinė atsakomybė gali būti taikoma už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, būsimos žalos dydžiui keliamas realaus tikėtinumo kriterijus. Taigi šių normų pagrindinis tikslas – atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtą žalą, atsižvelgiant į protingus bei įmanomus būdus jos dydžiui apskaičiuoti ir įvertinti. Sisteminis CK 6.249 straipsnio 3 dalyje ir CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų teisės normų aiškinimas suteikia nukentėjusiam asmeniui teisę reikalauti su parduoto daikto trūkumu susijusių būsimų išlaidų atlyginimo (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-574-230/2019). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų. Tokiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012, 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-164-1075/2019). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

68. Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovams suma buvo priteista įvertinus tiek ekspertizės akte, tiek ir vertinimo akte nurodytą pateiktų išlaidų trūkumams šalinti dydį, todėl teismas vadovavosi aukštesnę įrodomąją galią turinčiu įrodymų – ekspertizės aktu, bei priteisė ieškovams dalimis 25 444 Eur. Nagrinėjamu atveju pirkėjai pasirinko teisių gynimo būdą, susijusį su būsimų nuostolių atlyginimu. Ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas laikytinas tinkamu ir pagrįstu, kadangi ieškovai, įsigydami nuosavybės teise butą, turėjo lūkesčių apsirūpinti gyvenamuoju plotu ir tai yra viena svarbiausių jų teisių, todėl, atsižvelgiant į tai, kad bute iš esmės galima gyventi, nes nėra duomenų, kad gyvenimas jame ieškovams keltų pavojų gyvybei ir sveikatai, jis tik turi tam tikrų trūkumų, prašymas atlyginti šių trūkumų šalinimo išlaidas yra adekvatus ir proporcingas pardavėjo prievolių dėl daikto kokybės užtikrinimo pažeidimo mastui.

69. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino praleidimo, atsakovas nurodo, kad apie matomus buto trūkumus ieškovui turėjo būti žinoma Sutarties sudarymo metu, todėl nuo šio momento ir turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas, nes ieškovo veiksmai, kurių metu jis kreipėsi į specialistus, priešingai nei tai nustatė pirmosios instancijos teismas sprendime, laikytini jo veiksmais, kuriais jis ėmėsi veiksmų įrodymams rinkti, o ne sužinojo apie buto trūkumus.

70. Reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis (CK 6.667 straipsnio 1 dalis). Kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos (CK 6.667 straipsnio 3 dalis).

71. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, – ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Pagal CK 6.335 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali numatyti, kad pardavėjo suteikiama daiktų kokybės garantija galioja tam tikrą laiką. O pagal CK 6.338 straipsnio 2 dalį, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, tačiau ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos. Tuo tarpu pagal šios straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Pastatų garantijos terminai yra apibrėžti Statybos įstatyme.

Žemesnės instancijos teismas

72. Pažymėtina, kad iš Vertinimo akto ir Teismo ekspertizės akto matyti, kad didžioji dalis buto trūkumų buvo paslėpti (reikėjo ardyti betonines grindis, grindų šilumos izoliaciją, apdailos sluoksnius tikrinant polisterolo klijavimo būdą, kasti po pastato pamatais tikrinant pamato apšiltinimą, lipti ant stogo tikrinant stogo sujungimus, matuoti fasado apšiltinimo storį, grindų išlyginamojo sluoksnio storį, tarpus tarp grindų šilumos izoliacijos plokščių ir kt.), kas reiškia, jog tokių trūkumų ieškovas, neturėdamas specialių žinių, negalėjo žinoti ir pats patikrinti, nes trūkumai nebuvo akivaizdūs, jų, tik vizualinės apžiūros metu, ieškovas negalėjo nustatyti. Remiantis tuo, negalima sutikti su atsakovu, jog ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo Sutarties pasirašymo dienos (2019 m. liepos 16 d.), nes apie ankščiau išvardintus trūkumus ieškovas sužinojo tik gavęs Vertinimo aktą (2020 m. sausio 20 d.), o ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo ieškovės pareiškimo apie trūkumus momento (patikslintas ieškinys teismo buvo priimtas 2020 m. gegužės 18 d.), todėl darytina išvada, kad ieškovas šio ieškinio senaties termino nepraleido. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai dėl praleisto ieškinio senaties termino atmetami.

73. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog ieškovė D. N. negali reikšti atsakovui reikalavimų pagal Sutartį, nes reikalavimus atsakovui gali reikšti tik ieškovas R. N., o ieškovė D. N. reikalavimus gali reikšti R. N. dėl jo įsipareigojimų pagal dovanojimo sutartį, be kita ko, pažymi, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti.

74. Šiuo atveju, pritartina pirmos instancijos teismui, jog nagrinėjant ieškovės D. N. reikalavimus aktualūs Lietuvos Aukščiausio Teismo 2020 m. gegužės 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020 pateikti išaiškinimai dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių rangovo teisinį statusą, savininko teisę nukreipti reikalavimus dėl statinio trūkumų tiesiogiai rangovui, kai šis pažeidžia pareigą garantuoti daikto kokybę ir dėl tokio pažeidimo taikytinus teisių gynimo būdus ir kt.

75. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Statybos įstatymo redakcijos Nr. IX-583 36 straipsnio nuostatomis apibrėžta rangovo pareiga garantuoti statinio kokybę per įstatymo nustatytą garantinį terminą yra taikoma ir rangovui, pastačiusiam statinį ūkio būdu, ir yra specifinė įstatymo pagrindu atsirandanti rangovo pareiga, kuri nustatyta ir taikoma dėl konkretaus statinio nepriklausomai nuo to, kas yra statinio savininkas. Minėtoje nutartyje nurodoma, kad atsakovės (gyvenamojo namo statytojos) vykdoma veikla vertintina visų pirma kaip ginčo gyvenamojo namo sukūrėjo, t. y. gamintojo, veikla, toks gamintojas išsaugo ryšį su savo sukurtu daiktu – statiniu net ir perleidus šį statinį tretiesiems asmenims. Antra, rangovo pareiga garantuoti statinio kokybę per įstatymo nustatytą garantinį terminą yra specifinė įstatymo pagrindu atsirandanti rangovo pareiga, kuri nustatyta ir taikoma dėl konkretaus statinio nepriklausomai nuo to, kas yra statinio savininkas. Tai reiškia, kad ši pareiga yra nukreipta erga omnes (prieš visus), todėl jos pažeidimo atveju rangovui (šiuo atveju atsakovui) gali būti taikoma deliktinė atsakomybė CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2020 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1923-258/2021). Rangos sutartiniuose santykiuose pareigos garantuoti statinio kokybę įstatymo nustatytą garantinį terminą pažeidimo atveju užsakovo teisių gynimo būdus nustato CK 6.664 straipsnis, reglamentuojantis darbų kokybės garantinį terminą ir pareigos garantuoti kokybę per garantinį terminą pažeidimo pasekmes. Atitinkamai CK 6.644 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas. Šie teisių gynimo būdai atitinka ir žalos atlyginimo natūra, nustatytos CK 6.281 straipsnio 1 dalyje, esmę. Todėl šie teisių gynimo būdai pagal analogiją taikytini CK 6.281 straipsnio 1 dalies taikymo (deliktinės atsakomybės taikymo) atveju. Šie teisių gynimo būdai nulemia ir ieškinio senaties terminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020 82 punktas).

76. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, minėti atsakovo argumentai laikytini nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė D. N., įgijusi buto dalį iš ieškovo pagal dovanojimo sutartį, gali reikšti reikalavimą atsakovui dėl lėšų daikto trūkumams šalinti priteisimo ir yra nepraleidusi termino ieškiniui pareikšti.

77. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovas pardavė ieškovams nekilnojamą daiktą su trūkumais bei neatskleidė visų neakivaizdžių parduodamo nekilnojamojo daikto trūkumų. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmos instancijos teismui, jog paaiškėjus nustatytiems trūkumams, ieškovai įgijo tiesę ginti savo teises įstatyme nustatytas būdais.

Dėl bylos procesinės baigties.

78. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

79. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

80. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

81. Atsakovas V. A. pateikė prašymą priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, jog netenkinus apeliacinio skundo apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

atsakovo (apelianto) V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrius IgnotasMargarita StambrauskaitėJelena Šiškina