- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-05
- Bylos Nr.
- 2-403-1009/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01503-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Ieškovas
- Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Raseinių vaikų, Raseinių vaikų globos namai ir viešoji įstaiga „Raseinių socialinių paslaugų centras“
- Atsakovas
- N. M., R. S., R. V.
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.4.1.; 2.3.4.6.; 2.3.5.2.1.; 3.2.6.1.; 3.3.1.3
2018 m. kovo 5 d.
dalyvaujant ieškovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams N. M., R. S., R. V., tretieji asmenys Raseinių vaikų globos namai ir viešoji įstaiga „Raseinių socialinių paslaugų centras“, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečių vaikų nuolatinės globos (rūpybos) ir gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinio globėjo (rūpintojo) skyrimo, išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pareiškė ieškinį, prašydamas neterminuotai apriboti motinos valdžią N. M. vaikų R. V., T. M., L. M., atžvilgiu; neterminuotai apriboti tėvo valdžią R. S. sūnaus L. M., atžvilgiu; neterminuotai apriboti tėvo valdžią R. V. dukters R. V. atžvilgiu; nustatyti R. V. nuolatinę globą (rūpybą), T. M. ir L. M. nuolatinę rūpybą; skirti R. V., T. M. ir L. M. nuolatiniu globėju (rūpintoju) Raseinių vaikų globos namų administraciją; nustatyti R. V., T. M. ir L. M. gyvenamąją vietą Raseinių vaikų globos namuose; priteisti iš N. M. išlaikymą nuo laikinosios globos nustatymo momento nepilnamečiams vaikams R. V., T. M. ir L. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115,00 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės; priteisti iš R. V. išlaikymą nuo laikinosios globos nustatymo momento nepilnametei dukrai R. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115,00 Eur iki pilnametystės; padidinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-01-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-693-136/2011 priteistą materialinį išlaikymą iš R. S. nepilnamečiui sūnui L. M. ir priteisti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115,00 Eur iki jo pilnametystės.
Ieškinyje nurodoma, kad N. M. turi tris nepilnamečius vaikus: L. M., gim. (duomenys neskelbtini), T. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. V., gim. (duomenys neskelbtini). T. M. tėvas – A. G. yra miręs. L. M. tėvas – R. S., R. V. tėvas – R. V.. Atsakovės N. M. šeimoje nuo vaikų gimimo lankėsi socialiniai darbuotojai, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai. Atsakovė keitė sugyventinius, girtaudavo, dėl šių priežasčių jos vaikams ne kartą buvo nustatyta laikinoji globa, vaikai apgyvendinti institucijose. L. M. laikinoji globa buvo nustatyta keturis kartus: 2004 m., 2012 m., 2016 m., T. M. tris kartus: 2004 m., 2012 m., 2016 m., R. V. du kartus: 2012 m. ir 2016 m.
N. M. ir R. V., paėmus iš jų vaikus, tik trumpam padarydavo išvadas: užsiregistruodavo darbo biržoje, lankydavo vaikus globos institucijose, lankydavosi Raseinių psichikos sveikatos centre, spręsdavo alkoholio priklausomybės problemą (užsikoduodavo). Sugrąžinus vaikus, jie vėl sugrįždavo prie įprasto gyvenimo būdo, girtaudavo. Teikiamos socialinės paslaugos šeimai nebuvo efektyvios, nes vaikų tėvai buvo pasyvūs, nieko savo gyvenime keisti nenorėjo, pokyčiai šeimoje būdavo trumpalaikiai.
2016-11-11 ieškovas gavo informacijos, kad N. M. girtauja kelias dienas. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei kartu su socialine darbuotoja nuvykus į šeimą atsakovė buvo blaivi, pripažino, kad girtavo kelias dienas, dukrą veždavosi kartu su savimi, nes bijojo, kad mergaitė nebūtų paimta iš šeimos. N. M. eilinį kartą gailėjosi dėl savo poelgio, įsipareigojo keisti gyvenimo būdą, pripažino, kad turi priklausomybę, žadėjo kreiptis pagalbos į specialistus, lankytis anoniminių alkoholikų klube bei atvykti po savaitgalio į Vaiko teisių apsaugos skyriuje vyksiančią šeimos atvejo peržiūrą. Atsakovė nevykdė susitarimų, buvo gauta informacija, kad N. M. su sugyventiniu R. V. visą savaitgalį kartu girtavo, todėl buvo priimtas sprendimas paimti vaikus iš šeimos. T. M. ir L. M. kategoriškai atsisakė vykti į globos namus, tikino, kad jie savarankiški, geba pasigaminti maisto, jiems namuose saugu. R. V. 2016-11-14 Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo nustatyta laikinoji globa. Nustačius laikinąją globą, po savaitės gauta informacija, kad T. M. ir L. M. nelanko mokyklos, vaikų motina toliau girtauja. Nuvykus į šeimos namus paaiškėjo, kad N. M. kelios dienos nėra namuose, su ja nepavyksta susisiekti, namuose nėra maisto, vaikai serga. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-11-21 įsakymais T. M. ir L. M. buvo nustatyta laikinoji rūpyba.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, jog N. M. atvykusi į Vaiko teisių apsaugos skyrių pripažino, kad negeba valdyti priklausomybės alkoholiui, įsipareigojo vykti į ilgalaikę reabilitaciją Akmenės rajone, kuriame neišbuvus nei savaitės, sugrįžo į jai įprastą aplinką ir toliau girtavo. Po kelių mėnesių, supratusi, kad jei nespręs priklausomybės – neturės galimybės auginti vaikų, 2017‑04-18 užsiregistravo ilgalaikiam stacionariam gydymui, buvo nuvykusi į pirminę konsultaciją, lankė tėvystės įgūdžių kursus, dalyvavo Anoniminių alkoholikų (toliau – AA) veikloje, negirtavo, įsidarbino, tačiau padirbusi dvi dienas pradėjo girtauti, buvo atleista iš darbo, į ilgalaikį gydymą neišvyko. N. M. 2017 m. birželio mėnesį pakartotinai bandė spręsti alkoholio priklausomybės problemą išvykdama ilgalaikei reabilitacijai, tačiau reabilitacijos centre neišbuvusi nei mėnesio grįžo į jai įprastą aplinką. Atsakovė dėl savo ydingo gyvenimo būdo nebuvo autoritetas savo paaugliams sūnums, L. M. prastai lankė mokyklą, nesilaikė mokinio elgesio taisyklių, nevartojo jam paskirtų medikamentų, nuolat darydavo administracinius pažeidimus, tačiau dėl amžiaus negalėjo būti baudžiamas. Tiek L. M., tiek T. M. dažnai valkataudavo mieste, bendraudavo su prastos reputacijos asmenimis.
Atsakovas R. V. su N. M. po dukters paėmimo iš šeimos kartu negyvena. Gyvendamas kartu nuolat girtaudavo, neturėjo pastovaus darbo, ne kartą smurtavo prieš atsakovę, jam buvo taikyta atsakomybė dėl smurto prieš sugyventinės sūnų L. M.. R. V. tik kviečiamas atvyksta į Vaiko teisių apsaugos skyrių, nekeičia gyvenimo būdo, priklausomybės alkoholiui nesprendžia, yra pasyvus, apsiriboja tik dukters lankymu globos institucijoje. R. V. tėvystės įgūdžių ugdymo grupės nelankė, priklausomybės problemos nesprendė.
L. M. tėvas R. S., turintis kitą šeimą, pripažino, kad jo ir sūnaus L. M. tarpusavio ryšys yra labai silpnas, teigė, kad stengsis jį atkurti, tačiau keletą kartų pabendravęs su sūnumi savo ketinimų atsisakė, nurodė, kad negebės suvaldyti paauglio sūnaus, užregistruotas dalyvauti tėvystės įgūdžių lavinimo užsiėmimuose jų nelankė.
Iš VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centro pateiktos informacijos darytina išvada, kad situacija N. M. šeimoje nesikeičia, moteris savo gyvenimo būdo nekeičia, teigiami pokyčiai šeimoje trumpalaikiai. Raseinių krizių centras 2017-07-05 pateikė informaciją, kad R. V. Raseinių krizių centre nesilankė, N. M. lankė tėvystės įgūdžių ugdymo grupę, po 5 užsiėmimų nutraukė grupės lankymą. R. S. dalyvavo viename užsiėmime, nesuprato, dėl ko jis turi lankyti užsiėmimus, pažadėjo lankytis Raseinių krizių centre, tačiau juose nepasirodė. Raseinių miesto seniūnija 2017-07-21 raštu pateikė informaciją, kad N. M. savo gyvenimo būdo nekeičia, seniūnijos nuomone, jos galimybės rūpintis vaikais yra ribotos. Raseinių vaikų globos namai 2017-07-25 raštu pateikė informaciją, kad N. M. ir R. V. globos namuose vaikus lanko, domisi jų sveikata, ugdymu. R. S. sūnų L. M. globos namuose aplankė tik du kartus, tėvas nebendrauja su globos namų administracija. Atsakovai N. M. ir R. V. daug kartų bausti administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų.
Vaiko teisių apsaugos skyrius, įvertinęs visas aplinkybes, mano, kad nėra pagrindo tikėtis, kad atsakovų požiūris į tėviškas pareigas pasikeis artimiausioje ateityje. Atsakovų elgesyje nėra esminių pokyčių, kurie leistų manyti, kad jie yra pasirengę užtikrinti vaikams tokią gerovę, kokios reikia sėkmingai vaikų raidai, jų parengimui savarankiškam gyvenimui. Išnaudotos visos galimybės T. M., L. M., R. V. augti tėvų šeimoje.
Šalies argumentai
Ieškovo Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė analogiškas aplinkybes bei papildomai patikslino ieškinio reikalavimus, prašydama atsakovės N. M. tėvų valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu apriboti laikinai. Nurodė, kad vienintelė šios moters šeimos problema yra alkoholio vartojimas. Atsakovė N. M. yra tvarkinga, namuose visada sutvarkyti kambariai, tuo metu, kuomet negirtaudavo, namuose būdavo nepriekaištinga švara, pagaminta maisto. Paskutiniai N. M. fiksuojami girtavimo atvejai buvo 2017 m. birželio mėnesio pradžioje.
Atsiliepimas
Atsakovė N. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017-06-09 išvažiavo į Skirmantiškių filialą gydytis ir nuo to laiko alkoholio nevartoja. Vaikus globos namuose lanko. Šiuo metu dirba lentpjūvėje, gauna pastovias pajamas. Vaikai ją aplanko po kelias valandas, vaikai namuose buvo ir per šventes. Ji pakeitė draugų ratą, aplinką. Darbe turi draugių, kurios negeria. 2017 m. gruodžio mėn. savo iniciatyva „užsikodavo“ metams laiko. Su R. V. santykius nutraukė 2017 m. gegužės gale. Su alkoholio vartojimu kovoti labiausiai padėjo AA grupės lankymas. Šiuo AA grupės neturi galimybės lankyti, nes dirba, o užsiėmimai vyksta darbo dienomis, grįžusi iš darbo į juos nespėja. Tėvystės įgūdžių kursų nelanko, nes niekas jai nesiūlė.
Atsakovui R. S. procesiniai dokumentai bei teismo šaukimai apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką įteikti tinkamai, tačiau jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.
Atsakovui R. V. procesiniai dokumentai bei teismo šaukimai apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką įteikti tinkamai, tačiau jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.
Nepilnametis T. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad norėtų gyventi namuose su mama, broliu ir sese. Mama juos lanko globos namuose, savaitgaliais pasiima į namus. Namuose jiems yra sudarytos sąlygos gyventi, ruošti namų darbus. Kiek jis žino mama negeria nuo tada, kai R. V. išsikraustė iš jų namų, t. y. jau apie 8 mėnesius. Globos namuose sekasi neblogai, bet geriausia būtų gyventi šeimoje visiems kartu. Šiuo metu sesuo gyvena kitoje šeimynoje, nes nėra vietų. Vaikų globos namuose šiuo metu gyvena antrą kartą. Su mama santykiai šiuo metu yra geri, tiki, kad mama gali pasikeisti.
Nepilnametis L. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam geriausia būtų gyventi pas mamą namuose. Pas mamą lankosi kas antrą diena po pamokų ir mamos neblaivios nė karto nematė, šiuo metu mama alkoholio nebevartoja. Mamos neblaivios nematė nuo to laiko, kai pradėjo gyventi globos namuose. Namuose yra sąlygos jiems visiems gyventi. Net ir tuomet, kai mama girtavo namuose visada būdavo tvarkinga, būdavo maisto, niekada nebuvo taip, kad badautų. Pasiilgo mamos. Su tėčiu nebendrauja visiškai. Ankščiau, iki apsigyvenant globos namuose, dažnai turėdavo problemų su teisėsauga, tačiau dabar pakeitė draugų ratą ir jokių problemų nekyla. Kuomet R. V. kartu gyvendavo, yra jį mušęs, dėl to buvo nagrinėjama byla teisme.
Nepilnametė R. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai yra 8 metai. Supranta, kas yra tiesa ir melas. Mano, kad geriausia gyventi būtų namuose, pas mamą. Šiuo metu gyvena Vaikų globos namuose, nes mama gėrė. Globos namuose gyventi gerai, bet norėtų gyventi namuose su mama ir broliais. Pas mamą lankosi, namuose būna šilta. Kuomet pas mamą gyveno visada būdavo valgyti, jei mamos nebūdavo, valgyti gamindavo broliai, bet dažniausiai gamindavo mama. Globos namuose ją lanko tik mama. Tėtis labai retai. Kartais ją pasiimdavo ir brolis Mantas, kuris šiuo metu gyvena Anglijoje.
Šalies argumentai
Trečiojo asmens Raseinių vaikų globos namų atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad N. M. elgesys yra labai pasikeitęs. Paaiškino, kad N. M. labai rūpinasi savo vaikais, lanko, skambina, domisi jų gyvenimu. Ruošiantis šventėms N. M. pati pasisiūlė padėti paruošti vaišes visiems vaikams. Atsakovę charakterizuoja teigiamai. Tarp mamos ir dukters yra užsimezgęs ryšys, tai aiškiai matosi. Nurodė, kad N. M. yra motina, kuri labiausiai rūpinasi savo vaikais, kurie auga Raseinių vaikų globos namuose. Niekada nematė, kad N. M. vaikų būtų atvykusi aplankyti neblaivi, pagiringa, skambintų neblaivi ar pan. Dėl nepilnamečių tėvų paaiškino, kad R. S. sūnų yra lankęs gal vieną kartą, buvo atvykęs kartu su žmona, tačiau iš elgesio buvo matyti, kad jis auginti sūnų nėra pasirengęs ir jokių pastangų dėl to nerodė.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“ (toliau – Paslaugų centras) į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir datą pranešta tinkamai. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
Liudytoja R. J. paaiškino, kad dirba Socialinių paslaugų centre. Paaiškino, kad problemos N. M. šeimoje dėl alkoholio vartojimo tęsėsi iki 2017 m. birželio mėn. pradžios. 2017-06-05 nuvykus pas ją į manus, buvo rastas tik N. M. pilnametis sūnus M. M., kuris paaiškino, kad nežino, kur yra jo mama. Jos žiniomis, N. M. nuo 2017-06-09 alkoholio nevartoja. Vaikus lanko, pasitinka vaikus iš mokyklos, pasikeitė jos draugų ratas. Turi draugą, kuris nevartoja alkoholio. Mano, kad šiuo metu yra praėjęs per trumpas laikas, kad būtų galima įvertinti, ar N. M. pokyčiai yra ilgalaikiai. Pačios N. M. noru 2017 m. gruodžio mėn. buvo suorganizuotas „kodavimas“. 2017-06-09 į Skirmantiškes ji vyko taip pat savo iniciatyva.
Liudytoja Stanislava I. R. paaiškino, kad N. M. pažįsta nuo jos vaikystės. Pas N. M. namuose visada tvarkinga, švaru. Kiek jai žinoma, N. M. nuo 2017 metų pavasario negeria, nebeliko draugų, kurie geria ir ankščiau lankydavosi pas ją namuose. Tai pastebi ir kaimynai. Mato, kad vaikai ateina pas mamą aplankyti.
Liudytoja V. E. paaiškino, kad atsakovę pažįsta, kartu užaugo. Šiuo metu yra N. M. kaimynė. Nuo to laiko, kuomet buvo paimti vaikai į globos namus, N. M. elgesys labai pasikeitė, stengiasi gydytis dėl alkoholio vartojimo, kiek jai žinoma N. M. negeria jau apie 9 mėnesius. Bendraujant su vaikais niekada negirdėjo, kad vaikai apie mamą atsilieptų blogai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
Išnagrinėjus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad nepilnamečių vaikų tėvai yra: R. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovai N. M. ir R. V. (b. l. 6), L. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovai N. M. ir R. S. (b. l. 7), T. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovai N. M. ir A. G., kuris miręs (b. l. 8). Iš informacijos apie šeimą ir jai teikiamą pagalbą laikotarpiu nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2017 m. sausio mėn. (b. l. 18-19), matyti, kad atsakovės N. M. namuose visas švaru, tvarkinga, turi pakankamai maisto atsargų. Po vaikų patekimo į globos namus N. M. ėmė aktyviai ieškotis darbo, jos pilnametis sūnus grįžęs per sausio mėnesį suremontavo motinos namą, užsakė naujus baldus, dėl ko iš esmės pasikeitė gyvenimo sąlygos. N. M. vaikus globos namuose lanko dažnai, bendrauja su auklėtojomis, savaitgaliais vaikai išleidžiami į N. M. namus. N. M. buvo įpareigota nebendrauti su R. V. ir šį įpareigojimą įvykdė, tačiau sausio mėnesį trumpai gyveno pas kitą draugą, kuris nevengia vartoti alkoholio, į savo suremontuotus namus grįžo 2017-01-27. Nuo vaikų paėmimo nebuvo pastebėta vartojant alkoholį. Iš informacijos apie šeimą ir jai teikiamą pagalbą laikotarpiu nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2017 m liepos mėn. (b. l. 20-21) matyti, kad N. M. 2017-04-18 buvo registruota Kauno priklausomybių ligų centre ilgalaikiam stacionariam gydymui, buvo nuvykusi į pirminę konsultaciją, lankė tėvystės įgūdžių kursus, AA grupę ir kelias savaites negirtavo, tačiau gydymo programos nebaigė, į antrąją konsultaciją nevažiavo. Nuo 2017-06-01 N. M. pradėjo dirbti, tačiau padirbusi dvi dienas pradėjo girtauti ir dėl to iš darbo buvo atleista. 2017-06‑09 N. M. buvo išvažiavusi gydytis nuo alkoholizmo į Petrašiūnų gailestingumo namų Skirmantiškių filialą, ten išbuvo tris savaites, tačiau po konflikto su įstaigos vadovu grįžo į namus. Iš informacijos apie šeimą ir jai teikiamą pagalbą laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. sausio mėn. matyti, kad N. M. šeimoje situacija gerėja, nuo grįžimo iš Skirmantiškių alkoholio nevartoja, pagal galimybes lanko AA, keičia draugų ratą. Naujas N. M. draugas taip pat negeria, padeda jai finansiškai, kasdien susitinka jos namuose. N. M. bendrauja daug su vaikais, pasiima juo savaitgaliais į namus. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-11-12 ir 2016-11-21 įsakymais nepilnamečiams vaikams R. V. (b. l. 37), T. M. (b. l. 38), L. M. (b. l. 39) buvo nustatyta laikinoji globa / rūpyba, paskirtas globėjas / rūpintojas ir nustatyta vaikų gyvenamoji vieta Raseinių vaikų globos namuose. Iš Raseinių vaikų globos namų 2017-07-25 rašto matyti, kad N. M. vaikus globos namuose lanko reguliariai, 1-2 kartus per savaitę, apsilankymai trunka apie 2-3 val. N. M. nuolat bendrauja telefonu, teiraujasi apie vaikų sveikatą, mokymąsi, bendrauja su socialinėmis darbuotojomis, administracija. R. S. sūnų aplankė tik du kartus (2016-12-10 ir 2016-12-20). R. V. su dukra R. V. lanko, apsilankymai trunka iki 2.30 val., bendrauja dažnai telefonu bei socialinėmis darbuotojomis, teiraujasi, kaip dukra leidžia laisvalaikį, apie dukros sveikatą (b. l. 43). Kauno apskrities priklausomybės ligų centro gydytojo siuntimas patvirtina, kad 2017-12-14 N. M. buvo suteikta blaivybės palaikymo ir atkryčio prevencijos paslauga 12 mėn. laikotarpiui (b. l. 112). Už suteiktas paslaugas apmokėjo Paslaugų centras (b. l. 113). Anoniminių grupių susirinkimų ir Šeimos programos užsiėmimų lankymo lapas patvirtina, kad N. M. iki 2017-07-07 lankydavo užsiėmimus (b. l. 114). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018‑02-15 charakteristika patvirtina, kad N. M. įmonėje dirba nuo 2017-08-09, darbines pareigas atlieka gerai, pravaikštų ir girtavimo atvejų nebuvo.
Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės globos, globos vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.
CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Nagrinėjamu atveju aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) aiškinimas ir taikymas, kuris formuojamas EŽTT praktikoje. EŽTT jurisprudencijoje plėtojamas principas, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu, mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis (žr. Johansen v. Norway, 7 August 1996, Reports 1996 III, p. 1001 02, § 52; Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002, § 58; Pontes c. Portugal, Requ?te no 19554/09, 10 avril 2012, § 74 ir kt.). Pagal EŽTT praktikoje suformuotus standartus šios teisės ribojimas bus laikomas pagrįstu pagal EŽTK 8 straipsnį tik tada, jei jis bus atliktas „pagal įstatymą“, atitiks teisėtą tikslą šio straipsnio 2 dalies prasme ir bus „būtinas demokratinėje visuomenėje“. Būtinumo sąvoka reiškia, kad ribojimas turi atitikti primygtinį socialinį poreikį ir būti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Šeimos išskyrimas yra išimtinė priemonė ir, kaip išskirtinai rimtas apribojimas, turi būti pagrįstas pakankamais ir svariais argumentais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (žr. cituotą Pontes c. Portugal, § 77, Scozzari et Giunta c. Italie [GC], nos39221/98 et 41963/98, § 148, CEDH 2000-VIII ir daugelį kitų). Valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl būtinumo patikėti vaiką ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis, tačiau kruopštesnio tyrimo reikalauja bet kokie tolimesni tėvų teisių, pvz., tėvų valdžios, bendravimo teisių, ribojimai (žr. cituotą Kutzner v. Germany, § 67).
Iš šalių paaiškinimų, liudytojų ir nepilnamečių vaikų parodymų, rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas R. S. su sūnumi L. M. nebendrauja, jo nelanko, nesidomi jo vystymusi, sveikata, ugdymu, mokymosi rezultatais ir pan. Kaip paaiškino Raseinių vaikų globos namų atstovė, jam atvykus į globos įstaigą, atsakovas R. S. teigė, jog sūnaus neaugins, neranda su juo bendros kalbos, negalės jo auklėti ir prižiūrėti. Apie tai, kad yra L. M. tėvas sužinojo, kuomet berniukui jau buvo daugiau nei 10 metų, 2012 metais, kai atsakovė N. M. kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Tačiau net ir sužinojęs apie sūnų nesistengė su juo užmegzti ryšio, bendrauti. Tai patvirtino ir L. M., kuris teismo posėdžio metu paaiškino, kad su tėvu nebendrauja visiškai. Toks atsakovo R. S. abejingumas leidžia daryti išvadą, kad jis visiškai nesirūpina savo vaiku L. M.. Byloje nėra duomenų, kad esama padėtis gali pasikeisti, t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas deda ar žada dėti realias pastangas vaikui susigrąžinti. Todėl teismas sprendžia, jog ieškovas pagrįstai reikalauja neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui R. S. jo sūnaus L. M. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas taip pat prašo neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui R. V. jo dukters R. V. atžvilgiu. Iš bylos medžiagos bei liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas R. V. po dukters apgyvendinimo globos namuose ją lankydavo retai, šiuo metu nelanko išviso. Jam gyvenant šeimoje nuolatos vykdavo konfliktai, kas rodo, kad jis agresyvus, nevengia vartoti smurto matant nepilnamečiams vaikams. Informacinės sistemos LITEKO duomenimis R. V. dėl smurto artimoje aplinkoje buvo teistas 3 kartus: 2012-11-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-254-476/2012 už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ranka sudavė du kartus mažamečiui L. M., taip pat už tai, kad grasino ją sužaloti ir nužudyti N. M.; 2012-01-24 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-237/2012 už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė mažamečiui L. M. ranka du kartus per užpakalį, po to pakėlęs jį už kojų, paleido kristi ant grindų, tuo jam sukėlė fizinį skausmą; 2016-10-19 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, už tai, kad sukėlė fizinį skausmą N. M.. Taip pat R. V. eilę kartų baustas administracine tvarka už tai, kad nepilnamečių vaikų akivaizdoje triukšmavo, necenzūriniais žodžiais vadino jų motiną N. M., smurtavo prieš ją (b. l. 51-57). Atsakovas nedalyvauja teismo procese, elgiasi pasyviai, nebendradarbiauja su institucijomis, nerodo jokio noro ir pastangų spręsti savo netinkamo elgesio problemų, toks atsakovo elgesys leidžia manyti, jog atsakovas yra visiškai abejingas savo vaikui ir nenori dalyvauti jo gyvenime. Byloje nėra duomenų, kad esama padėtis gali pasikeisti, t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas deda realias pastangas vaikui susigrąžinti. Todėl teismas sprendžia, jog ieškovas pagrįstai reikalauja neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui R. V. jo dukters R. V. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas.
Tačiau teismas mano, kad byloje ištirti duomenys neleidžia daryti išvados, kad nepilnamečių vaikų motina savo veiksmais darytų ypatingą žalą savo nepilnamečiams vaikams, ar kad visiškai jais nesirūpintų, t. y. nenustatyta nei viena įstatymu nustatyta būtinoji sąlyga, leidžianti šiuo konkrečiu atveju taikyti kraštutinę priemonę – neterminuotą ar laikiną motinos valdžios apribojimą.
Bylos duomenys patvirtina, kad vaikai iš šeimos buvo paimti ir ieškinys pateiktas teismui pagrįstai, nes iki vaikų paėmimo iš šeimos – 2016 m. lapkričio mėn., atsakovė N. M. kėlė akivaizdžią grėsmę vaikų gerovei, girtavimu ir konfliktais šeimoje rodė blogą pavyzdį atsakovės vyresniems sūnums bei mažametei dukrai. Tačiau iš atsakovės N. M. pateiktų duomenų, liudytojų bei pačių nepilnamečių vaikų paaiškinimų matyti, kad šiuo metu situacija yra radikaliai pasikeitusi. Matyti, kad vaikų paėmimas iš šeimos padarė N. M. didelę įtaką, todėl ji visiškai pakeitė savo gyvenimo būdą ir ėmėsi veiksmingų priemonių atsikratyti žalingų įpročių: savo iniciatyva išvažiavo gydytis į reabilitacijos centrą ir grįžusi iš jo jau devynis mėnesius negeria, pakeitė draugų ratą, susirado darbą, gauna pastovias pajamas, pagal galimybes lanko AA grupę. Intensyviai bendrauja su pagalbą teikiančiomis institucijos, t. y. deda maksimalias pastangas, kad susigrąžintų vaikus. Šioje byloje taip pat labai svarbi ir nepilnamečių vaikų nuomonė, nes jie jau yra pakankamai suaugę, gali išreikšti savo nuomonę. Teismo posėdžio metu visi vaikai patvirtino, kad myli mamą, atleido jai už tai, kad buvo paimti gyventi į globos įstaigą ir norėtų gyventi su mama namuose visi kartu, nes šiuo metu sesuo gyvena atskirai, skirtingose šeimynose. N. M. visą šį laiką vaikus globos įstaigoje lankė dažnai, tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais vaikais grįždavo pas mamą į namus, kartu praleido šventes. Raseinių vaikų globos namų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad N. M. savo vaikais rūpinasi labiausiai, vertinant kitų tėvų, kurių vaikai gyvena globos namuose, elgesį, kas, atstovės nuomone, leidžia daryti išvadą, kad N. M. suprato savo žalingo elgesio pasekmes ir pasitaisė. Nors ieškinyje ieškovas nurodo, kad N. M. 2017 m. liepos mėnesį grįžusi iš reabilitacijos įstaigos vėl grįžo į jai „įprastinę aplinką“, tačiau šios aplinkybės teisme buvo paneigtos kitų byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina, kad atsakovė N. M. nuo 2017-06-09, kuomet išvyko į Skirmantiškės filialą reabilitacijai, alkoholio nevartojo, susirado darbą, pakeitė draugų ratą.
Teismo nuomone, atsakovės N. M. pastangos rūpinantis vaikais rodo jos tvirtą apsisprendimą susigrąžinti vaikus į šeimą, išlikusius stiprius ryšius su visais nepilnamečiais vaikais, todėl ieškovo reikalavimas, pagrįstas praeities aplinkybėmis, yra paneigiamas aktyviais atsakovės veiksmais, nukreiptais į ateitį, siekiu susigrąžinti vaikus į šeimą ir suteikti jiems vertybes, kurios įmanomos tik šeimoje. Teismo nuomone, vaikų paėmimas iš šeimos, ilgas laiko tarpas, kuomet jie buvo atskirti nuo šeimos, sudarė pakankamai realistines sąlygas atsakovei N. M. kritiškai įvertinti savo elgesį ir padaryti aiškias išvadas dėl savo ankstesnio elgesio, aplaidaus požiūrio į vaikų rūpinimąsi, todėl ji, dedant aktyvias socialinės priežiūros paslaugas teikiančių darbuotojų pastangas, gali toliau savarankiškai auginti iš jos šeimos paimtus vaikus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta nei viena būtinoji įstatymo nustatyta sąlyga, leidžianti taikyti kraštutinę priemonę – neterminuotą ar laikiną motinos valdžios apribojimą, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Dėl kitų ieškinio reikalavimų
Ieškovas ieškiniu taip pat prašė nustatyti nepilnamečiams vaikams nuolatinę globą / rūpybą; skirti jų nuolatiniu globėju / rūpintoju Raseinių vaikų globos namų administraciją; nustatyti vaikų gyvenamąją vietą Raseinių vaikų globos namuose. Nuolatinės globos / rūpybos nustatymas, globėjo / rūpintojo paskyrimas ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimai yra išvestiniai sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo. Teismui priėmus sprendimą neterminuotai apriboti tėvų valdžią tik vieno iš nepilnamečių vaikų tėvų (atsakovų R. V. ir R. S.) atžvilgiu, vaikai lieka gyventi su mama, vaikai nelieka be motinos globos, todėl ieškinio reikalavimai dėl nuolatinės globos / rūpybos nustatymas, globėjo / rūpintojo paskyrimas ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat atmestini, nes (CK 3.256, 3.257 str.).
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš N. M. išlaikymą nepilnamečiams vaikams; priteisti iš R. V. išlaikymą nepilnametei dukrai R. V.; padidinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-01-24 sprendimu priteistą išlaikymą iš R. S. nepilnamečiui sūnui L. M. ir priteisti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115,00 Eur.
Kadangi ieškinys dalyje dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo nepilnamečių vaikų atžvilgiu atmestinas, ieškinys dalyje dėl išlaikymo priteisimo iš N. M. taip pat atmestinas, ieškinys dalyje dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo iš R. V. ir išlaikymo nepilnamečiam sūnui padidinimo ir R. S., nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkymo uzufrukto teise paliktini nenagrinėtais (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Išaiškinti, jog N. M. turi teisę pareikšti ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir/ar priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.194 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas (savivaldybės institucija) nuo žyminio mokesčio mokėjimo įstatymo yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio l dalis).
Iš atsakovų R. V. ir R. S. priteistina po 100,00 Eur žyminio mokesčio (100,00 Eur už reikalavimą apriboti tėvo valdžią (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas)). Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 34,29 Eur, jos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, po 17,15 Eur iš kiekvieno (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 406 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Ieškinį dalyje dėl išlaikymo priteisimo nepilnametei R. V., išlaikymo dydžio padidinimo nepilnamečiui L. M., ir išlaikymo valdymo uzufrukto teise, palikti nenagrinėtu.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) žyminio mokesčio ir 17,15 Eur (septyniolika eurų 15 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) žyminio mokesčio ir 17,15 Eur (septyniolika eurų 15 ct) į valstybės biudžetą (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.