- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-14
- Bylos Nr.
- e2-1896-1149/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00346-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Marija Augustinaitė (pirm.)
- Ieškovas
- M. P.
- Atsakovas
- L. J.
- Kategorijos
- 2.1.2.1Sandorio turinys, forma, jo sudarymo tvarka, teisinė sandorio registracija
- 2.1.2.4.1.5Sandoris, sudarytas nesilaikant įstatymų reikalaujamos sandorio formos
- 2.1.2.6Sandorio ar jo dalies negaliojimo teisiniai padariniai
- 2.1.2.7Kiti su sandoriais susiję klausimai
- 2.6.7Restitucija
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovei L. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) priteisti iš atsakovės 6 720 Eur skolą, o teismui ex officio (duomenys neskelbtini) paprastąjį vekselį pripažinus negaliojančiu, taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei 6 720 Eur; 2) priteisti iš atsakovės 34,96 Eur palūkanas; 3) priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4) priteisti iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškinyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pagal paprastąjį vekselį paskolino atsakovei 6 720 Eur, o atsakovė įsipareigojo skolą grąžinti iki (duomenys neskelbtini). Laiko, kad paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimą, paskolos dalyko (pinigų) perdavimą atsakovei ir atsakovės įsipareigojimą gautus pinigus grąžinti įrodo aplinkybės, jog atsakovė pati parengė ir atspausdino (duomenys neskelbtini) paprastąjį vekselį, kuriuo patvirtino 6 720 Eur skolinį įsipareigojimą, vekselyje yra aiškiai atsakovės ranka parašyta ir asmens parašu patvirtinta, jog pinigai yra gauti (t. y. įrašas „pinigus gavau (duomenys neskelbtini)“ ir parašas), vekselyje taip pat yra aiškiai ieškovės ranka parašyta ir asmens parašu patvirtinta, jog pinigai perduoti, pačios atsakovės parengtame ir atspausdintame vekselyje aiškiai nurodoma vekselio apmokėjimo (pinigų grąžinimo) data – (duomenys neskelbtini)d. Kadangi atsakovė paskolos nustatytu terminu negrąžino, todėl ieškovė turi pagrįstą reikalavimo teisę reikalauti priteisti 6 720 Eur skolą, bei 34,96 Eur palūkanų, paskaičiuotų taikant 5 procentų metinę palūkanų normą už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 12 d. iki 2022 m. sausio 19 d. Nurodė ir tai, kad jeigu teismas ex officio spręstų (duomenys neskelbtini) paprastąjį vekselį pripažinti negaliojančiu bei tuo pagrindu privalomai taikytų restituciją, prašo įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei 6 720 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti.
4. Atsiliepime nurodė, kad pagal pirmąjį vekselį iš ieškovės skolinosi 3 300 Eur. Pinigus grąžino per savo pažįstamo D. G. sąskaitą. Vėliau su ieškovės draugu (sugyventinu) K. J., kurį pažįsta nuo maždaug (duomenys neskelbtini) metų, suderino 4 000 Eur paskolos gavimą. Jo nurodymu vekselis buvo surašytas su S. B. (ieškovės motina). Pagal šį vekselį gavo 2 000 Eur ir 2 000 GBP (konvertavus 2 100 Eur). Kadangi šios 4 000 Eur paskolos sutartu terminu negrąžino, buvo naudojamas psichologinis spaudimas, reikalaujama surašyti vis naujus vekselius didesnei sumai su jo paskaičiuotomis palūkanomis. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susitarimu, K. J. atvežė ankstesnius skolos lapelius (vekselius), bei pasiėmė iš anksto nurodytą surašyti vekselį 6 720 Eur sumai, nors tikroji skola buvo 4 000 Eur. Pažymėjo, kad jokio pinigų perdavimo (duomenys neskelbtini) nebuvo.
5. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad atsakovė su prašymu paskolinti pinigų skambindavo K. J., ieškovės sugyventiniui, su kuriuo yra seni pažįstami. Jie dažnai kalbėdavo telefonu, būtent su juo atsakovė derindavo pinigų skolinimosi sąlygas, bet jis pats pinigų atsakovei neskolino, atsakovės prašymus paskolinti pinigų perduodavo ieškovei. Atsakovė sirgo, jai reikėjo pinigų gydymuisi, todėl sutiko padėti. Pasirašyti vekselius pasiūlė pati atsakovė. Iš viso su atsakove buvo pasirašyti trys vekseliai: pirmasis (duomenys neskelbtini) 3 300 Eur sumai, antrasis (duomenys neskelbtini) 4 000 Eur sumai ir trečiasis (duomenys neskelbtini) 6 720 Eur sumai. Pagal (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vekselius pinigai yra grąžinti, pagal juos pretenzijų atsakovei nėra. Atsakovė skolinga tik pagal (duomenys neskelbtini) vekselį 6 720 Eur sumą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pati privažiavo prie atsakovės namų (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), ir perdavė jai jos prašytus paskolinti 6 720 Eur. Vekselį nurodytai sumai parengė ir atspausdino pati atsakovė.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad su ieškove susipažino per K. J., kurį pažįsta nuo vaikystės. Jis sužinojo, kad yra blogai su sveikata, pasiūlė paskolinti 3 300 Eur. Šiuo pinigus grąžino. K. J. dažnai skambino, pasiguodė jam, kad yra blogai, jis pasiūlė paskolinti 4 000 Eur. Pasakė, kad pinigus galima perduoti per ieškovės motiną S. B., nes jie su ieškove yra užsienyje. Nuvažiavo pas ieškovės motiną, buvo perduota 2 000 Eur. Po kelių savaičių nepažįstamas asmuo perdavė 2 000 GBP, kuriuos išsikeitusi banke gavo 2 100 Eur. Vėliau K. J. pasiūlė pratęsti su ieškovės motina pasirašyto vekselio grąžinimo terminą, bet su palūkanomis ir naują vekselį pasirašyti ieškovės vardu. Vėliau tų vekselių buvo daug, kelios dešimtys, vieną dieną atveža vieną vekselį, kitą dieną jį grąžina ir atveža kitą vekselį jau didesnei sumai, buvo naudojamas psichologinis spaudimas, teroras, eilė skambučių, buvo neįmanoma dirbti, gulint ligoninėje net atėmė telefoną. (duomenys neskelbtini) K. J. eilinį kartą pasakė, kad gali pratęsti vekselį, ir (duomenys neskelbtini) buvo surašytas vekselis 6 700 Eur sumai, nors jokie pinigai perduoti nebuvo, tai išvestinis vekselis iš 4 000 Eur sumos. (duomenys neskelbtini) buvo labai prastos sveikatos būklės, pusiau paralyžuota, K. J. matė jos būklę, nes būtent jis, o ne ieškovė buvo atvažiavęs prie namų (duomenys neskelbtini) gatvėje. (duomenys neskelbtini) į namus buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, iškėlė gaisrinė su bokšteliu. Pripažįsta, jog nėra grąžinusi 4 000 Eur. Tuo tarpu 6 720 Eur nesiskolino, nes nebuvo poreikio, be to, nelogiška tokią sumą 3 mėnesių terminui skolinti asmeniui, kuris serga, negauna pajamų, ilgą laiką nedirba, guli ligoninėse.
7. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas K. B. (buvę vardas ir pavardė K. J.) parodė, kad su ieškove yra geri draugai, kartais gyvena kartu, bet įsipareigojimų vienas kitam neturi. Atsakovę pažįsta seniai, ji kartais suteikdavo teisines paslaugas. 2020 metais atsakovė paskambino ir paprašė paskolinti pinigų. Pasakė, kad moterims neskolina, bet gali paklausti ieškovės. Pastaroji sutiko paskolinti. Iš pradžių ieškovė paskolino 3 300 Eur. Atsakovė šiuos pinigus grąžino. Vėliau atsakovė dar sykį paprašė paskolinti. Ieškovė per savo motiną paskolino, atsakovė pinigus ir vėl grąžino. Trečią sykį atsakovė paprašė paskolinti 6 700 Eur. Jos viską susiderino ir susitiko (duomenys neskelbtini). Netiesa, kad (duomenys neskelbtini) su atsakove prie jos namų susitiko jis (liudytojas), nes tą dieną buvo užsienyje. Atsakovės nėra matęs kokius 3 metus, visas bendravimas su ja vykdavo telefonu, apie jokius vekselių perrašinėjimus vis didesnei sumai nieko nežino, tokių dalykų nebuvo. Pasibaigus (duomenys neskelbtini) vekselio grąžinimo terminui ieškovė pasakė, kad nežino ką daryti, nes atsakovė negrąžina pinigų, prašė nuvesti pas advokatą. Prašė atsakovės grąžinti iš pradžių nors 5 000 Eur, o likusią sumą vėliau, tačiau susitarti geruoju nepavyko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė, kaip vekselio davėja, išrašė ieškovei, vekselio gavėjai, paprastąjį neprotestuotiną vekselį 6 720 Eur sumai. Vekselio apmokėjimo data – (duomenys neskelbtini).
Dėl paskolos teisinių santykių
9. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo, kad jas siejo paskolos teisiniai santykiai. Ieškovė nurodo, kad pagal (duomenys neskelbtini) paprastąjį vekselį suteikė atsakovei 6 720 Eur paskolą grynaisiais pinigais, tačiau atsakovė paskolos nustatytu terminu negrąžino. Tuo tarpu atsakovė su ieškinio reikalavimais bei ieškovės nurodytomis aplinkybėmis nesutiko, teigdama, kad nors (duomenys neskelbtini) vekselį pasirašė, tačiau pagal jį jokių pinigų iš ieškovės negavo, pripažįsta 4 000 Eur skolą pagal (duomenys neskelbtini) paprastąjį vekselį, surašytą ieškovės motinos vardu, tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) paprastasis vekselis yra išvestinis iš (duomenys neskelbtini) paprastojo vekselio su priskaičiuotomis palūkanomis.
11. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) paprastasis vekselis neturi vertybinio popieriaus teisinio statuso, nes nebuvo patvirtintas notaro (CK 1.105 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 2 dalis), todėl turi būti vertinama, ar šis dokumentas atitinka skolos dokumentui (paskolos rašteliui) keliamus reikalavimus bei pagrindžia paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimą. Pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant ar skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar vekselis yra pasirašytas tokį dokumentą išrašiusio asmens, ar jame nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-378/2020, 32 punktą ir jame nurodytą praktiką).
12. Analizuojamu atveju atsakovė duodama paaiškinimus nurodė, kad ji pati parengė ir kompiuteriu atspausdino ginčo vekselį, vekselyje nurodyta, kad: „L. J. <...> besąlygiškai įsipareigoja sumokėti 6 720 Eur tiesiogiai M. P.“. Vekselyje atsakovės ranka padarytas įrašas „pinigus gavau (duomenys neskelbtini)“ ir padėtas parašas, vekselyje taip pat yra ieškovės ranka padarytas įrašas, jog pinigai perduoti. Teismo vertinimu, į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) vekselis pagal tekstinį turinį visiškai atitinka įstatyme apibrėžtus prievolei patvirtinti išduoto skolos dokumento – paskolos raštelio požymius (CK 6.65 straipsnio 2 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.871 straipsnio 3 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).
13. Atsakovė, minėta, neigia gavusi 6 720 Eur sumą, tvirtina, kad 4 000 Eur paskolos pagal (duomenys neskelbtini) paprastąjį vekselį grąžinimo terminai ne kartą buvo tęsiami, pasirašant naujus vekselius, tikroji skola yra 4 000 Eur.
14. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo dalyko paskolos teisiniuose santykiuose yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020).
15. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
16. Šiuo atveju, kaip minėta, ginčo vekselyje yra užfiksuotas pinigų perdavimo atsakovei faktas, t. y. vekselyje yra specialiai aptartas, aiškiai, nedviprasmiškai ir tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų – perdavimo atsakovei momentas. Atsakovė savo ranka daryto įrašo, patvirtinančio pinigų gavimo faktą, ir parašo tikrumo neginčija. Taigi, atsižvelgiant į teisinį paskolos santykių reglamentavimą bei jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, pareiga įrodyti pinigų neperdavimo faktą tenka atsakovei (CPK 178 straipsnis). Atsakovė tvirtina, kad prieš ją buvo naudojamas psichologinis spaudimas, teroras, ji buvo spaudžiama surašinėti naujus vekselius vis naujai sumai, su priskaičiuotomis, augančiomis palūkanomis, tokių vekselių, pasak atsakovės, buvo kelios dešimtys. Pažymėtina, kad atsakovė šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, tuo tarpu tikėti vien atsakovės, suinteresuotos bylos baigtimi, paaiškinimais, kurių nepatvirtina kiti bylos duomenys, teismas neturi pagrindo. Liudytoju apklaustas K. B. (buvę vardas ir pavardė K. J.) neigė vertęs atsakovę išrašinėti naujus vekselius, juos keitęs naujais vis didesnei sumai, tvirtino atsakovės nematęs 3 metus. Pabrėžtina, kad atsakovė turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, verčiasi (duomenys neskelbtini) praktika, turi patirties išduodant vekselius (bylos duomenimis skolinosi pagal (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vekselius, kurių originalai atsakovei grąžinti teismo posėdžių salėje), todėl turėjo suvokti kokius įsipareigojimus prisiima ir kokias pasekmes gali sukelti skolos dokumente ((duomenys neskelbtini) paprastajame vekselyje) ranka padarytas įrašas dėl pinigų gavimo fakto. Duomenų, kad atsakovės atžvilgiu būtų panaudotas realus grasinimas tikslu priversti ją pasirašyti skolos dokumentą, nėra, iki ieškovei kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo, atsakovė neginčijo išduoto vekselio teisėtumo, byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų kreipusis į teisėsaugos institucijas dėl nurodomo patirto psichologinio spaudimo, teroro.
17. Pažymėtina, kad įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įvertinus ginčo vekselio kaip skolos dokumento (paskolos raštelio) turinį, bei tai, kad atsakovės pateikti argumentai nepaneigia vekselyje užfiksuotų veiksmų (paskolos pinigų perdavimo) atlikimo, pagal byloje esančius duomenis darytina labiausiai tikėtina išvada, jog pasirašydamos (duomenys neskelbtini) vekselį, viena bylos šalis (ieškovė) perdavė, o kita šalis (atsakovė) gavo jame nurodytą pinigų sumą (6 720 Eur), tokiu būdu sukuriant paskolos teisinius santykius.
Dėl paskolos sandorio galiojimo
18. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio.
19. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 6 720 Eur vertės paskolos sandorį įformino dokumentu, atitinkančiu paprastą paskolos raštelį, t. y. buvo sudarytas paprastos rašytinės formos sandoris. Suteikiant paskolą atsakovei buvo perduoti grynieji pinigai.
20. CK 1.74 straipsnyje nustatyta, kad notarine forma turi būti sudaromi: 1) daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip; 2) vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė); 3) kiti sandoriai, kuriems CK nustato privalomą notarinę formą. Nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos CK 6.871 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Taigi, ginčo 6 720 Eur vertės paskolos sandoriui, įvykdytam grynaisiais pinigais, įstatymas numatė privalomą notarinę formą.
21. CK 1.93 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Pagal CK 1.93 straipsnio 5 dalį, jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės.
22. Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: 1) kad teisės norma yra imperatyvi; 2) kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-421/2015). Kaip jau nurodyta šiame sprendime, bylos šalių (duomenys neskelbtini) paprasta rašytine forma sudarytas didesnės nei 3 000 Eur vertės paskolos sandoris buvo vykdomas grynaisiais pinigais. Tokio paskolos sandorio sudarymas paprasta rašytine forma prieštaravo CK 6.871 straipsnio 4 daliai, nustačiusiai imperatyvų notarinės formos reikalavimą. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad įstatymo imperatyviai nustatytos sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-469/2020, 29 punktą). Vadinasi, šalių sudarytas (duomenys neskelbtini) paskolos sandoris pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymų normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
23. Nustačius ginčo sandorio prieštaravimą imperatyviosioms įstatymo normoms ir pripažinus jį negaliojančiu, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi taikoma restitucija – ieškovei iš atsakovės priteisiama negaliojančiu sandoriu paskolinta ir negrąžinta pinigų suma - 6 720 Eur.
Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo
24. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 34,96 Eur kompensuojamąsias palūkanas dėl neįvykdytos prievolės nustatytu terminu grąžinti paskolą, paskaičiuotas taikant 5 procentų metinę palūkanų normą už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 12 d. (paskolos grąžinimo termino pabaigos) iki 2022 m. sausio 19 d. (kreipimosi į teismą dienos).
25. Pažymėtina, kad pagal teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją nėra pripažįstama praeityje egzistavusi prievolė, o sukuriama nauja restitucijos prievolė, kurios atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo priteisti kompensuojamąsias palūkanas nuo taikant restituciją priteistos sumos, todėl šis reikalavimas atmestinas.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
26. Ieškovė prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
27. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir yra skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Tais atvejais, kai dėl restitucijos taikymo tarp šalių atsiranda piniginė prievolė, yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti kreditoriui iš skolininko procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015; 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019).
28. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos, tačiau jos skaičiuojamos ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
29. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
30. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 152 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 640 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
31. Nagrinėjamu atveju ieškinio suma nurodyta 6 754,96 Eur, ieškovei priteista 6 720 Eur, todėl laikytina, kad patenkinta 99 procentai ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteistina 784,08 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovės M. P. ir atsakovės L. J. (duomenys neskelbtini) sudarytą paskolos sandorį, įformintą 6 720 Eur vertės vekseliu.
Taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės L. J. ieškovei M. P. 6 720 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt eurų).
Priteisti iš atsakovės L. J. ieškovei M. P. 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6 720 Eur (šešių tūkstančių septynių šimtų dvidešimt eurų) sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 784,08 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 08 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.