- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-16
- Bylos Nr.
- e2A-20-889/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00346-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
- Atsakovas
- L. J.
- Ieškovas
- M. P.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.7Restitucija
- 2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Giedrės Seselskytės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovei L. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, prašė: 1) priteisti iš atsakovės 6 720 Eur skolą, o teismui ex officio (pagal pareigas) 2021 m. rugsėjo 10 d. paprastąjį vekselį pripažinus negaliojančiu, taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei 6 720 Eur; 2) priteisti iš atsakovės 34,96 Eur palūkanas; 3) priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai ieškinio argumentai:
1.1. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 10 d. pagal paprastąjį vekselį paskolino atsakovei 6 720 Eur, o atsakovė įsipareigojo skolą grąžinti iki 2021 m. gruodžio 11 d. Mano, kad paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimą, paskolos dalyko (pinigų) perdavimą atsakovei ir atsakovės įsipareigojimą gautus pinigus grąžinti įrodo aplinkybės, jog atsakovė pati parengė ir atspausdino 2021 m. rugsėjo 10 d. paprastąjį vekselį, juo patvirtino 6 720 Eur skolinį įsipareigojimą, vekselyje yra aiškiai atsakovės ranka parašyta ir asmens parašu patvirtinta, jog pinigai yra gauti, vekselyje taip pat yra aiškiai ieškovės ranka parašyta ir asmens parašu patvirtinta, jog pinigai perduoti, pačios atsakovės parengtame ir atspausdintame vekselyje aiškiai nurodyta vekselio apmokėjimo (pinigų grąžinimo) data – 2021 m. gruodžio 11 d. Kadangi atsakovė paskolos nustatytu terminu negrąžino, todėl ieškovė turi teisę reikalauti priteisti 6 720 Eur skolą ir 34,96 Eur palūkanas, apskaičiuotas taikant 5 procentų metinę palūkanų normą už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 12 d. iki 2022 m. sausio 19 d. Jeigu teismas ex officio (pagal pareigas) nuspręstų 2021 m. rugsėjo 10 d. paprastąjį vekselį pripažinti negaliojančiu ir taikytų restituciją, prašė įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei 6 720 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio; pripažino niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovės M. P. ir atsakovės L. J. 2021 m. rugsėjo 10 d. sudarytą paskolos sandorį, įformintą 6 720 Eur vertės vekseliu; pritaikė restituciją – priteisė iš atsakovės L. J. ieškovei M. P. 6 720 Eur; priteisė iš atsakovės L. J. ieškovei M. P. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6 720 Eur sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 784,08 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog jas siejo paskolos teisiniai santykiai. Ieškovė nurodo, kad pagal 2021 m. rugsėjo 10 d. paprastąjį vekselį suteikė atsakovei 6 720 Eur paskolą grynaisiais pinigais, tačiau atsakovė paskolos nustatytu terminu negrąžino. Tuo tarpu atsakovė su ieškinio reikalavimais ir ieškovės nurodytomis aplinkybėmis nesutiko, teigdama, kad, nors 2021 m. rugsėjo 10 d. vekselį pasirašė, tačiau pagal jį jokių pinigų iš ieškovės negavo, pripažino 4 000 Eur skolą pagal 2020 m. rugpjūčio 5 d. paprastąjį vekselį, surašytą ieškovės motinos vardu, tvirtino, kad 2021 m. rugsėjo 10 d. paprastasis vekselis yra išvestinis iš 2020 m. rugpjūčio 5 d. paprastojo vekselio su apskaičiuotomis palūkanomis.
2.2. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad 2021 m. rugsėjo 10 d. paprastasis vekselis neturi vertybinio popieriaus teisinio statuso, nes nebuvo patvirtintas notaro, todėl turi būti įvertinta, ar šis dokumentas atitinka skolos dokumentui (paskolos rašteliui) keliamus reikalavimus ir pagrindžia paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimą. Atsakovė, duodama paaiškinimus, nurodė, kad ji pati parengė ir kompiuteriu atspausdino ginčo vekselį, vekselyje nurodyta, kad L. J. besąlygiškai įsipareigoja sumokėti tiesiogiai M. P. 6 720 Eur. Vekselyje atsakovės ranka padarytas įrašas „pinigus gavau 2021 m. rugsėjo 10 d.“ ir padėtas parašas, vekselyje taip pat yra ieškovės ranka padarytas įrašas, jog pinigai perduoti. Teismo vertinimu, į bylą pateiktas 2021 m. rusėjo 10 d. vekselis pagal turinį visiškai atitinka įstatyme apibrėžtus prievolei patvirtinti išduoto skolos dokumento – paskolos raštelio – požymius.
2.3. Ginčo vekselyje yra užfiksuotas pinigų perdavimo atsakovei faktas, t. y. vekselyje yra specialiai aptartas, aiškiai, nedviprasmiškai ir tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų – perdavimo atsakovei momentas. Atsakovė savo ranka daryto įrašo, patvirtinančio pinigų gavimo faktą, ir parašo tikrumo neginčija. Taigi, atsižvelgiant į teisinį paskolos santykių reglamentavimą ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, pareiga įrodyti pinigų neperdavimo faktą tenka atsakovei. Atsakovė tvirtina, kad prieš ją buvo vartojamas psichologinis spaudimas, teroras, ji buvo spaudžiama surašinėti vis naujų sumų vekselius su apskaičiuotomis augančiomis palūkanomis, tokių vekselių, pasak atsakovės, buvo kelios dešimtys. Teismas pažymėjo, kad atsakovė šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, tikėti vien atsakovės, suinteresuotos bylos baigtimi, paaiškinimais, kurių nepatvirtina kiti bylos duomenys, teismas neturi pagrindo.
2.4. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 6 720 Eur vertės paskolos sandorį įformino dokumentu, atitinkančiu paprastą paskolos raštelį, t. y. buvo sudarytas paprastos rašytinės formos sandoris. Suteikiant paskolą atsakovei buvo perduoti grynieji pinigai. Ginčo paskolos sandoriui, įvykdytam grynaisiais pinigais, įstatymas numato privalomą notarinę formą. Taigi teismas šalių sudarytą 2021 m. rugsėjo 10 d. paskolos sandorį pripažino niekiniu ir negaliojančiu dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymų normoms (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis).
2.5. Teismas, nustatęs ginčo sandorio prieštaravimą imperatyviosioms įstatymo normoms ir pripažinęs jį negaliojančiu, pritaikė restituciją – ieškovei iš atsakovės priteisė negaliojančiu sandoriu paskolintą ir negrąžintą pinigų sumą – 6 720 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
Atsiliepimas
3.1. Atsakovė nurodo, jog tikrąją jos skolą sudaro per du kartus pasiskolintos 3 300 Eur ir 4 000 Eur sumos. 2021 m. rugsėjo 10 d. K. J., su kuriuo buvo iš esmės derinami visi paskolos reikalai, atvežė ieškovei neva visus skolos lapelius ir liepė pasirašyti 2021 m. rugsėjo 10 d. skolos lapelį, užsiminė, kad skolos lapelis surašytas dėl jame nurodytos sumos, nes atsakovė nėra sumokėjusi ankstesnės skolos. Ieškovė posėdžio metu patvirtino, kad atsakovė pareiškė, jog kreipsis į teismą dėl 3 300 Eur grąžinimo, ir nurodė, kad tarsis dėl skolos, jeigu ieškovė ir jos mama patvirtins, kad atsakovė ieškovei skolų, be 6 720 Eur, neturi, nors jų ir negavo.
3.2. Teismo posėdžio metu liudytojas K. J. buvo apklaustas nuotoliniu būdu be jokių įrodymų.
3.3. 2022 m. sausio 19 d., 2022 m. gegužės 18 d., 2022 m. rugpjūčio 24 d. pateiktos advokato papildomos bylinėjimosi išlaidos yra nedetalizuotos.
3.4. Atsakovė tvirtina, kad 2021 m. rugsėjo 10 d. jokių pinigų nei iš ieškovės, nei iš liudytojo negavo, buvo priversta pasirašyti dokumentą, nors jau buvo tartasi dėl taikos sutarties dėl 5 000 Eur, bet ieškovė atsisakė pas notarą pasirašyti, kad kitų skolų atsakovė nei ieškovei, nei jos mamai neturi. Jeigu atsakovė būtų susitikusi su ieškovės mama dėl skolos grąžinimo, šis vekselis būtų pas atsakovę. Suteikti / paimti 6 720 Eur paskolą 3 mėnesiams, puikiai žinant, kad atsakovė serga, nuolat guli ligoninėse, o jos butui taikoma hipoteka, būtų nelogiška.
3.5. Šiuo atveju šalių skubiai parengtas vekselis nėra galiojantis dokumentas, nes nebuvo patvirtintas pas notarą. Ieškovė nuosekliai gali paaiškinti, kaip jai buvo perduoti pinigai. Byloje neįvertinta, jog ieškovės ir liudytojo parodymai skiriasi. Atsakovės valios pasiskolinti priteistą sumą nebuvo – jai tokios sumos nereikėjo. Skolos lapeliai, atsakovei grąžinti teisme, patvirtina, kad daugiau jokių skolų nėra; ieškovė sutinka su 5 000 Eur skola.
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
4.1. Ieškovė teigia, jog apeliantė pateikia daug įvairiausių teiginių, minčių ar samprotavimų, tačiau visi jie nepagrįsti, o dauguma iš teiginių net nesusiję su bylos dalyku.
4.2. Ieškovės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra profesionali teisininkė, ji pati parengė ir atspausdino 2021 m. rugsėjo 10 d. paprastąjį vekselį, kuriuo patvirtino 6 720 Eur skolinį įsipareigojimą ieškovei, vekselyje yra aiškiai atsakovės ranka parašyta ir asmens parašu patvirtinta, jog pinigai yra gauti, o ieškovės ranka parašyta ir asmens parašu patvirtinta, jog pinigai perduoti, vekselyje aiškiai nurodyta jo apmokėjimo data – 2021 m. gruodžio 11 d., pirmosios instancijos teismas padarė objektyvią ir visiškai teisiškai pagrįstą išvadą, kad 2021 m. rugsėjo 10 d. vekselis atitinka paskolos raštelio požymius. Tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė paskolos santykiai. Nėra įrodymų, pagrindžiančių atsakovės poziciją dėl kitokios paskolintos pinigų sumos, nei nurodyta 2021 m. rugsėjo 10 d. vekselyje, ir (arba) nėra įrodymų, įrodančių paskolos grąžinimo faktą, todėl, įrodžius 6 720 Eur perdavimo faktą ir nesant įrodymų dėl šios pinigų sumos grąžinimo, atsakovė privalo šiuos pinigus ieškovei grąžinti.
4.3. Apeliantės teiginiai ir dėstomi samprotavimai dėl byloje liudijusio K. B. (vardą ir pavardę pakeitusio K. J.) yra tikrovės neatitinkantys, nepagrįsti ir neįrodantys tų faktinių aplinkybių, kurias atsakovė šiuo atveju turėtų įrodyti.
4.4. Atmestini apeliantės teiginiai dėl neva padarytų procesinių pažeidimų apklausiant K. B.. Ieškovė pažymi, kad į bylą yra pateiktas Civilinės metrikacijos skyriaus duomenų bazės išrašas, įrodantis vardo ir pavardės pakeitimo faktą, o prieš apklausiant liudytoją, pagal pateiktą asmens dokumentą įsitikinta jo tapatybe.
4.5. Dėl atsakovės akcentuojamų kitų skolų ieškovė nurodo, jog neturi jokių turtinių reikalavimų atsakovei, išskyrus pagal 2021 m. rugsėjo 10 d. paprastąjį vekselį, o pagal 2020 m. sausio 22 d. ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. paprastuosius vekselius yra atsiskaityta, todėl jie grąžinti atsakovei.
4.6. Apeliantė nepagrįstai bando savo poziciją motyvuoti tuo, jog šalys tarėsi dėl galimos taikos sutarties. Pažymi, jog ieškovė pateikė savo pasiūlymą sudaryti taikos sutartį, pagal kurią atsakovė turėtų kuo skubiau grąžinti didžiąją skolos dalį (5 000 Eur), o kitą skolos dalį ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas atlygintų per protingą terminą. Tai, jog ieškovė tarėsi dėl taikos sutarties, įrodo, kad ieškovė siekė gera valia sureguliuoti ir kuo greičiau užbaigti teisinį ginčą.
4.7. Apeliantės argumentai dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai ir (ar) teiginiai dėl išlaidų nedetalizavimo yra nepagrįsti. Civilinio proceso kodeksas ir (ar) kiti teisės aktai nenumato imperatyvios pareigos bylinėjimosi išlaidas advokatui detalizuoti tik atskiroje ataskaitoje ar atskiroje pažymoje.
4.8. Apeliantė ypač daug dėmesio skiria teisiniam vekselių kaip vertybinių popierių reguliavimui ir galiojimui. Ieškovė šiais aspektais plačiau nepasisakys, nes mano, jog tai iš esmės nėra reikšminga. Apeliantė ginčija visą sprendimą, neišskirdama sprendimo dalies, kuria 2021 m. rugsėjo 10 d. vekselis pripažintas negaliojančiu, o teisinius argumentus pateikia tokius, kuriais būtų galima motyvuoti poziciją laikyti vekselį negaliojančiu. Ieškovės nuomone, tai patvirtina apeliantės nenuoseklumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
6. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 10 d. atsakovė – vekselio davėja – išrašė ieškovei – vekselio gavėjai – 6 720 Eur sumos paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Vekselio apmokėjimo data – 2021 m. gruodžio 11 d. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama vekselio pagrindu priteisti iš atsakovės 6 720 Eur negrąžintos skolos sumą, palūkanas. Atsakovė laikėsi pozicijos, jog yra skolinga ankstesnių vekselių pagrindu, o pagal 2021 m. rugsėjo 10 d. vekselį jokie pinigai perduoti nebuvo – tokios sumos vekselis surašytas dėl ankstesnių skolų ir tik dėl to, jog atsakovė buvo spaudžiama. Pirmosios instancijos teismas tenkino dalį ieškinio – pripažino ginčo vekseliu įformintą paskolos sandorį niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento, nes sandoris sudarytas nesilaikant įstatymo jam nustatytos privalomos notarinės formos, ir taikė restituciją – priteisė iš atsakovės ieškovei 6 720 Eur. Atsakovė ginčija šį pirmosios instancijos teismo sprendimą.
7. Visų pirma, kolegija pažymi, jog, nors apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje prašoma panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau skundo motyvuojamojoje dalyje pateikiami argumentai dėl vekseliams kaip vertybiniams popieriams keliamų reikalavimų, statuso, vekseliais sukuriamų teisių ir pareigų. Šie atsakovės pateikti argumentai yra abstraktaus pobūdžio, iš esmės pateikiami tik kaip teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo praktikos citatos, nesiejant jų su konkrečios situacijos faktinėmis aplinkybėmis, be to, neturi teisinės reikšmės, nes pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nurodė, jog nagrinėjamu atveju 2021 m. rugsėjo 10 d. paprastasis vekselis neturi vertybinio popieriaus teisinio statuso, nes nebuvo patvirtintas notaro (Civilinio kodekso 1.105 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 2 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas įvertino, ar šis dokumentas atitinka skolos dokumentui (paskolos rašteliui) keliamus reikalavimus ir pagrindžia paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal suformuotą teismų praktiką, nusprendžiant, ar skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, turi būti įvertinta: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar vekselis yra pasirašytas tokį dokumentą išrašiusio asmens, ar jame nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-378/2020, 32 punktą ir jame nurodytą praktiką).
8. Kaip akcentavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė nurodė, kad ji pati parengė ir kompiuteriu atspausdino ginčo vekselį, vekselyje nurodyta: „L. J. <...> besąlygiškai įsipareigoja sumokėti 6 720 Eur tiesiogiai M. P.“. Vekselyje atsakovės ranka padarytas įrašas „pinigus gavau, 2021 m. rugsėjo 10 d.“ ir padėtas parašas; taip pat vekselyje ieškovės ranka padarytas įrašas, jog pinigai perduoti, padėtas parašas. Taigi vekselyje aiškiai užfiksuotas pinigų perdavimo ir priėmimo faktas, jis patvirtintas abiejų sandorio šalių parašais. Taip pat vekselyje nurodytas įsipareigojimas gautą sumą grąžinti ir vekselio apmokėjimo data – 2021 m. gruodžio 11 d. Įvertinusi aptariamo skolinio dokumento turinį, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog 2021 m. rugsėjo 10 d. vekselis atitinka įstatyme apibrėžtus prievolei patvirtinti išduoto skolos dokumento – paskolos raštelio – požymius (CK 6.65 straipsnio 2 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.871 straipsnio 3 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).
9. Nors paskolos raštelyje užfiksuota, jog pinigai perduoti ir gauti, tačiau atsakovė byloje įrodinėjo, kad realiai pinigai pagal vekselį perduoti nebuvo – jis buvo surašytas dėl anksčiau susidariusių skolų. Atsakovė tvirtino, kad 4 000 Eur paskolos pagal 2020 m. rugpjūčio 5 d. paprastąjį vekselį grąžinimo terminai ne kartą buvo pratęsiami pasirašant naujus vekselius, taigi tikroji skolos suma yra 4 000 Eur. Ieškovė teigė, jog su atsakove buvo pasirašyti trys vekseliai: pirmasis – 3 300 Eur sumos 2020 m. sausio 22 d., antrasis – 4 000 Eur sumos 2020 m. rugpjūčio 5 d. ir trečiasis – 6 720 Eur sumos 2021 m. rugsėjo 10 d. Pagal 2020 m. sausio 22 d. ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. vekselius pinigai yra grąžinti, pretenzijų atsakovei dėl šių sumų nėra; atsakovė skolinga tik pagal 2021 m. rugsėjo 10 d. vekselį 6 720 Eur sumą.
10. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo dalyko paskolos teisiniuose santykiuose yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta; tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą ir įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020).
11. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
12. Kadangi ginčo atveju yra užfiksuotas pinigų perdavimo atsakovei faktas ir momentas, pagal aptartą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, atsakovei teko pareiga įrodyti, jog pinigai jai nebuvo perduoti. Atsakovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme įrodinėjo, jog prieš ją buvo vartojamas psichologinis spaudimas, teroras, ji buvo spaudžiama surašinėti vis naujų sumų vekselius su augančiomis palūkanomis, tokių vekselių, pasak atsakovės, buvo kelios dešimtys. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė savo pozicijai pagrįsti nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų – jos pozicija pagrįsta tik subjektyviais paaiškinimais. Kaip liudytojas pirmosios instancijos teisme apklaustas K. B. (B.) (buvusi pavardė – J.) neigė vertęs atsakovę surašinėti vis naujus vekselius, juos keitęs naujais vis didesnės sumos vekseliais, tvirtino atsakovės nematęs 3 metus.
13. Atsakovė pirmosios instancijos teismui nurodė, jog buvo skolinga tik 4 000 Eur (apeliaciniame skunde teigia sutinkanti su 5 000 Eur skola). Nesant įrodymų, jog atsakovei buvo grasinta, ji buvo priversta pasirašyti ginčo sumos vekselį, atsakovės, turinčios aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, besiverčiančios (duomenys neskelbtini), turinčios patirties išduodant vekselius, taigi turėjusios suvokti, kokias pasekmes sukels įrašas apie pinigų gavimą, pozicija, kad nurodyta pinigų suma jai nebuvo perduota, vertintina kaip neįrodyta. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovė nereiškė reikalavimo dėl sandorio kaip sudaryto dėl apgaulės, smurto ar realaus grasinimo pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu. Jos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su ankstesnių sandorių aplinkybėmis ir šalių tarpusavio santykių specifika, jos sveikatos būkle ir su tuo susijusiu negalėjimu sugeneruoti pajamų, iš esmės niekaip nepagrindžia jos įrodinėjimo fakto, jog ji buvo priversta pasirašyti vekselį dėl sumos, kuri jai nebuvo perduota.
14. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, duomenų, kad atsakovei būtų grasinta siekiant priversti ją pasirašyti skolos dokumentą, nėra; iki ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, atsakovė išduoto vekselio teisėtumo neginčijo; byloje nėra duomenų, kad atsakovė kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl nurodomo patirto psichologinio spaudimo, teroro.
15. Kolegija taip pat pažymi, jog tai, kad, kaip nurodo atsakovė, šalys tarėsi dėl taikos sutarties tik dėl 5 000 Eur grąžinimo sąlygų, nelaikytina įrodymu to fakto, jog atsakovė nėra skolinga ieškovei 6 720 Eur sumos: šalys dėl taikos sutarties sąlygų paprastai derasi taikydamos tam tikras nuolaidas ir eidamos į kompromisus, todėl, ieškovei neatsisakius dalies ieškinio reikalavimų, nėra jokio pagrindo teigti, jog jos derybinė pozicija pagrindžia kitokią realią skolos sumą nei prašoma priteisti ieškinyje.
16. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės pozicijos, kad pinigai vekselio pagrindu jai nebuvo perduoti, pagrįstumą. Apeliaciniame skunde atsakovė iš esmės nepateikia jokių naujų argumentų ir įrodymų, kurie nebuvo įvertinti pirmosios instancijos teisme, – taigi atsakovė iš esmės siekia, kad tų pačių argumentų ir įrodymų pagrindu būtų padaryta kitokia išvada. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų turinio, taip pat ir jų įrodomosios reikšmės įvertinimas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Vien tai, kad ieškovė mano, jog tų pačių duomenų pagrindu teismas turėtų padaryti kitokias išvadas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Nurodytų argumentų pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismui, jog ginčo vekselio kaip skolos dokumento (paskolos raštelio) turinys, tai, kad atsakovės pateikti argumentai nepaneigia vekselyje užfiksuotų veiksmų – paskolos pinigų perdavimo – atlikimo, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog pasirašant 2021 m. rugsėjo 10 d. vekselį ieškovė perdavė, o atsakovė gavo vekselyje nurodytą pinigų sumą – 6 720 Eur. Byloje taip pat neįrodyta, kad perduota pinigų suma ieškovei būtų grąžinta.
18. Kolegija taip pat visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje konstatuota, jog 6 720 Eur paskolos sandorio sudarymas paprasta rašytine forma prieštaravo CK 6.871 straipsnio 4 daliai, nustačiusiai imperatyvų notarinės formos reikalavimą, todėl šalių sudarytas 2021 m. rugsėjo 10 d. paskolos sandoris pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymų normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Pripažinęs sandorį, kaip prieštaraujantį imperatyviosioms įstatymo normos, niekiniu ir negaliojančiu ir konstatavęs, jog atsakovė nepaneigė pinigų perdavimo fakto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė restituciją – ieškovei iš atsakovės priteisė negaliojančiu sandoriu paskolintą ir negrąžintą pinigų sumą – 6 720 Eur. Kolegija pabrėžia, jog apeliaciniame skunde nėra ginčijamas teismo konstatuotas sandorio, kaip sudaryto nesilaikant privalomos notarinės formos, negaliojimas – iš esmės įrodinėjamas tik pinigų neperdavimo faktas. Todėl kolegija, pirmosios instancijos teismo išvadas dėl sandorio negaliojimo laikydama teisingomis ir pagrįstomis, plačiau dėl šios sprendimo dalies ir jos argumentų nepasisakys.
19. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo posėdžio metu liudytojas K. J. buvo apklaustas nuotoliniu būdu be jokių įrodymų. Kolegija atmeta šį atsakovės argumentą kaip nepagrįstą. Kaip nustatyta, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad į bylą yra pateikta Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus 2018 m. spalio 15 d. civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašo, kuriame užfiksuotas asmens duomenų (pavardės iš J. į B.) pakeitimo faktas, kopija, o prieš apklausiant liudytoją, kaip nurodyta 2022 m. rugpjūčio 25 d. posėdžio informacinėje pažymoje, buvo patikrinta jo tapatybė. CPK 175² straipsnyje numatyta, jog bylų nagrinėjimas ir byloje dalyvaujančių asmenų ir kitų proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Teisėjų taryba. Naudojant šias technologijas, turi būti užtikrintas patikimas byloje dalyvaujančių asmenų ir kitų proceso dalyvių tapatybės nustatymas, duomenų (įrodymų) objektyvus fiksavimas ir pateikimas, galimybė naudotis procesinėmis teisėmis ir bylos nagrinėjimo teisme viešumas, taip pat konfidencialus byloje dalyvaujančių asmenų bendravimas su advokatu (atstovu); bylą nagrinėjant naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), byloje dalyvaujantys asmenys ir kiti proceso dalyviai gali būti skirtingose teismo (teismo rūmų) ar ne teismo patalpose (straipsnio 1, 3 dalys). Taigi tai, jog liudytojas, įsitikinus jo tapatybe, buvo apklaustas panaudojus elektroninių ryšių technologijas, nesudaro jokio proceso normų pažeidimo, nes tokia proceso formos galimybė yra numatyta įstatyme.
20. Atsakovė teigia, jog 2022 m. sausio 19 d., 2022 m. gegužės 18 d., 2022 m. rugpjūčio 24 d. pateiktos advokato papildomos bylinėjimosi išlaidos yra nedetalizuotos. CPK ir kiti teisės aktai nenumato imperatyvios pareigos advokato teisinės pagalbos išlaidas detalizuoti atskiroje ataskaitoje ar atskiroje pažymoje. Reikalavimas detalizuoti patirtas išlaidas yra bendro pobūdžio. Nėra aktualu, kokiu dokumentu (įrodymu) yra atskleidžiama patirtų bylinėjimosi išlaidų sudėtis. Atstovavimo teisėtumas šioje byloje neginčijamas. Ieškovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų sudėtis yra detalizuota advokato M. A. 2022 m. sausio 19 d., 2022 m. gegužės 17 d., 2022 m. rugpjūčio 22 d. išrašytose sąskaitose, jose nurodyta, už kokias paslaugas apskaičiuota mokėtina teisinės pagalbos išlaidų suma, mokėjimai pagal sąskaitas pagrįsti pateiktomis mokėjimo nurodymų, įplaukų išrašo kopijomis. Nurodytų duomenų visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovė patyrė išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir CPK nustatyta tvarka (terminais) pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai rėmėsi į bylą pateiktais teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiančiais dokumentais.
21. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį panaikinti ar pakeisti nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
23. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, apeliacinio proceso metu patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
24. 2022 m. spalio 18 d. nutartimi atsakovei iki sprendimo priėmimo buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovės valstybei priteistinas už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis (CPK 96 straipsnis). Nors atsakovė skundo rezoliucinėje dalyje suformulavo reikalavimą panaikinti visą sprendimą, tačiau skundo motyvuojamojoje dalyje nurodo pripažįstanti 5 000 Eur skolą. Kolegijos nuomone, būtų teisinga, protinga ir sąžininga žyminį mokestį apskaičiuoti nuo nepripažintos skolos dalies – 1 720 Eur, taigi valstybei iš atsakovės priteistina 38,7 Eur atidėto mokėtino žyminio mokesčio suma (1 720 Eur x 3 proc. x 75 proc.).
25. Ieškovė pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 350 Eur teisinės pagalbos išlaidų, prašo šias išlaidas priteisti iš atsakovės. Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatyto maksimalaus tokio pobūdžio išlaidų dydžio, todėl, atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovės priteistinas teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei M. P. iš atsakovės L. J. 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti valstybei iš atsakovės L. J. 38,7 Eur (trisdešimt aštuonių eurų 70 ct) už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį.