Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-548-390/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-05-31
Bylos Nr.: e2A-548-390/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-19-3-00529-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Marius Bartninkas
Atsakovas: R. P.
Trečiasis asmuo: ERGO Insurance Se Lietuvos filialo, AIG Europe S
Ieškovas: P. B.
Advokatai: Ričardas Noreika, Karolis Merkevičius

Kategorijos

2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
2.6.10.9Kiti su civilinės atsakomybės taikymu susiję klausimai
2.6.39.2.6.4.1Notarų civilinės atsakomybės draudimas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-548-390/2022Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00529-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.9; 2.6.39.2.6.4.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Algimanto Kukalio (pranešėjo ir kolegijos pirmininko) ir Rūtos Palubinskaitės,

sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Ričardui Noreikai,atsakovei R. P., jos atstovui advokatui Karoliui Merkevičiui,trečiojo asmens atstovui advokatui Karoliui Merkevičiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. P. ir trečiojo asmens ERGO Insurance Se Lietuvos filialo apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovei R. P. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys ERGO Insurance Se Lietuvos filialas ir AIG Europe S. A. (Finland Branch).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

I. Ieškovas P. B. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės R. P. 13 744 Eur nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

II. Nurodė, kad testatorius P. A. 2016 m. sausio 11 d. sudarė testamentą, kuriuo dalį turto, t. y. gyvenamąjį namą su priklausiniais bei 6 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) unik. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), paliko kaimynui – ieškovui. Po P. A. mirties (mirė (duomenys neskelbtini).) ieškovas kreipėsi į notarę, iš kurios sužinojo, kad testatorius 2016 m. gruodžio 19 d. sudarė dar vieną testamentą, kuriuo savo turtą paliko A. B.. Testamentą patvirtino atsakovė R. P., tuo metu ėjusi (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės pareigas. Teismų įsiteisėjusiais sprendimais pripažintas negaliojančiu testatoriaus P. A. 2016 m. gruodžio 19 d. testamentas, kitose bylose – pripažintas P. A. 2016 m. sausio 11 d. testamentą ieškovo naudai galiojančiu. Ieškovui 2021 m. birželio 1 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į paveldėtą Turtą. Atsakovė pažeidė Notariato įstatymo 1 straipsnio, 2 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio, 16 straipsnio 1 dalies, Civilinio kodekso 6.263 straipsnio bei Notarų etikos kodekso 2 straipsnio, 12 straipsnio normas tvirtindama P. A. 2016 m. gruodžio 19 d. testamentą. Notarės neteisėti veiksmai patvirtina ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės bei priežastinio ryšio buvimą, nes jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų tvirtinant 2016 m. gruodžio 19 d. testamentą, jis būtų priėmęs palikimą dar 2017 m. pradžioje, būtų valdęs paveldėtą turtą ir gavęs atitinkamas pajamas. Nurodo, kad pagrindiniai nuostoliai, kuriuos ieškovas patyrė dėl užtęsto palikimo priėmimo yra tai, kad negalėjo keturis sezonus auginti kviečių ir juos pardavus gauti pelno, taip pat negalėjo gauti Europos Sąjungos paramos išmokų už deklaruojamą plotą bei gauti paramos asbestiniam stogui pakeisti. Iš viso negavo 8 497,35 Eur pelno iš javų auginimo veiklos, 3 247,21 Eur išmokų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros už 2017–2020 m., negalėjo pasinaudoti 2 000 Eur parama asbestiniam stogui pakeisti, iš viso nuostolių yra 13 744,56 Eur.

III. Atsakovė prašė ieškinį atmesti.

IV. Nurodė, kad jokių teisinių ir (ar) faktinių kliūčių testamento notariniam patvirtinimui nebuvo, ji neturėjo teisės atsisakyti jo patvirtinti. Jeigu jai būtų kilusi bent menkiausia abejonė dėl testatoriaus valios tikrumo ar veiksnumo (šiuo atveju dėl faktinio veiksnumo, nes teisiniu veiksnumu abejoti nebuvo jokių objektyvių priežasčių), testamentas nebūtų buvęs patvirtintas. Marijampolės apylinkės teismo sprendime konstatuotos aplinkybės negali būti vertinamos kaip turinčios prejudicinę galią nagrinėjamai civilinei bylai, t. y. kaip per se (savaime) patvirtinančios jos atliktų veiksmų neteisėtumą ir kaltę CK 6.246 straipsnio bei 6.248 straipsnio prasme, atskirai šių aplinkybių nebetiriant ir nebevertinant. Ieškovas neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės, kadangi nurodytoje situacijoje atsakovė atliko viską, kas buvo būtina ir pagrįsta. Ieškovo nurodytos žalos dydis taip pat neįrodytas. Ieškovas iki 2020 m. jokios žemės ūkio veiklos nevykdė, daugiau nei pusę metų (iki 2021-06-01) nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nors tą galėjo atlikti jau nuo 2020 m. lapkričio 12 d. Dėl to laikytina, jog ieškovas galimybę gauti paramą (kompensaciją) prarado dėl savo paties netinkamo veikimo. Nėra jokio pagrindo kalbėti apie jos veiksmus ir ieškovo įvardintą žalą siejantį faktinį priežastinį ryšį, kadangi testamento patvirtinimas ieškovui tiesiogiai jokios žalos nesukėlė.

V. Tretieji asmenys atsiliepimuose prašė ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

VI. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkinto iš dalies, priteisė ieškovui P. B. iš atsakovės R. P. 11 744,56 Eur nuostolių atlyginimą ir 1 793 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė trečiajam asmeniui ERGO Insurance Se Lietuvos filialui 747 Eur atstovavimo išlaidas iš ieškovo P. B.. Kitą ieškinio dalį atmetė.

VII. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Teismas sutiko su atsakovės ir trečiųjų asmenų pozicija, kad šioje byloje notaro atlikti veiksmai tvirtinant testamentą turi būti ištirti ir įvertinti atskirai ir nepriklausomai deliktinės civilinės atsakomybės taikymo kontekste, o ne kontekste sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal CK 1.89 straipsnio turinį ir prasmę, kaip išnagrinėtose bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Kadangi notaro civilinės atsakomybės nustatymas nebuvo nei išnagrinėtos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, nei jo dalis, teismas notaro deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų netyrė, nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl Marijampolė aplinkės teismo sprendimas Nr. e2-251-876/2019 laikytinas turinčiu prejudicinę galią šioje byloje ta apimtimi, kuria konstatuota, kad notaro patvirtintas testamentas pripažintas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu.

VIII. Teismas nurodė, kad pagal teismų praktiką atsakovė notarė privalėjo atsisakyti tvirtinti testamentą tik tuo atveju, jei būtų turėjusi objektyvų pagrindą jo netvirtinti, t. y. jei būtų nustačiusi ginčytinų aplinkybių. Kaip nurodė atsakovė, viešuose registruose nesant duomenų apie P. A. neveiksnumą ar dalinį veiksnumą, ji nustatė, kad P. A. sudaromas testamentas visiškai atitinka jo valią ir vertina, kad jokių ginčytinų aplinkybių nenustatė. Notarė nuosekliai laikosi pozicijos, kad ji, tvirtindama testamentą, veikė tiek atidžiai ir rūpestingai, kiek nagrinėjamu atveju buvo pagrįsta ir būtina iš jos reikalauti.

IX. Teismas, įvertinęs šios bylos visumą ir civilinėje byloje Nr. e2-251-876/2019 nustatytas faktines aplinkybes, darė išvadą, kad atsakovė kaltės nepaneigė. Teismas tokią išvadą darė pagal į bylą pateiktus P. A. medicininius dokumentus. Pagal eksperto aprašytus ir į bylą ieškovo pateiktus medicininius išrašus, taip pat ikiteisminio tyrimo bylos duomenis, nustatė, kad tvirtinamo vienašalio sandorio metu 2016 m. gruodžio 19 d. P. A. nustatytas ryškus pažinimo sutrikimas (MMSE – 5 balai). Taip pat teismas vadovavosi tais liudytojų parodymais, kurie buvo išsakyti civilinėje byloje Nr. e2-251-876/2019, ir nurodė, kad liudytojai išreiškė subjektyvią nuomonę dėl P. A. būklės, bei pritarė ieškovo atstovo nuomonei, kad liudytojų parodymai nepaneigia medicininių duomenų apie P. A. psichinę būklę. Kadangi P. A. jau buvo būdingi ne epizodiniai, o nuolatiniai, negrįžtami atminties, pažintinės funkcijos sutrikimai, todėl, teismo nuomone, labiau tikėtina, jog atsakovė, tvirtindama P. A. testamentą, nors ir trumpą laikotarpį turėjo objektyvių galimybių įžvelgti P. A. elgesyje požymių, kurie atsakovei sukeltų pareigą atsisakyti tvirtinti notarinį veiksmą.

X. Teismas darė išvadą, kad atsakovė notarė turėjo (privalėjo) atsisakyti tvirtinti testamentą, o to nepadariusi pažeidė įstatymo nustatytą pareigą užtikrinti, jog civilinėje apyvartoje nebūtų neteisėtų sandorių. Atsakovė notarė netinkamai nustatė testatoriaus faktinį veiksnumą, kaip to reikalauja Notariato įstatymo 31 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, kad tvirtinant sandorius, išaiškinamas fizinių asmenų veiksnumas <...>. Nors atsakovė notarė neigia, kad testamento sudarymą nulėmė darbiniai santykiai, be to, nebuvo nustatyti Lietuvos Respublikos notarų kodekso pažeidimai, o jeigu ir būtų buvę nustatyti, tai būtų tik drausminė, bet ne civilinė atsakomybė, tačiau teismas pažymėjo, kad notaras yra laisvas nusišalinti nuo tvirtinamo sandorio, bet šiuo atveju notarė to nepadarė.

XI. Teismas nusprendė, kad atsakovė netinkamai įvykdydama Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų – patvirtindamas testamentą, neįsitikinusi testatoriaus veiksnumu, elgėsi skubotai, nepakankamai gilindamasis į tvirtinamo sandorio detales, nesilaikė jai keliamų griežtesnių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, dėl to ieškovui atsirado žala (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis).

XII. Dėl žalos dydžio. Teismas nesutiko su atsakovės atsikirtimais, kad ieškovo nurodomos negautos pajamos iš žemės ūkio veiklos paveldėtuose laukuose yra nerealios ir neįrodytos. Įvertinęs įrodymus, nurodė, kad ieškovas ūkininkavimo veikla verčiasi kur kas anksčiau nei mirus mama: iki mamos mirties dirbo jos ūkyje ir turi tam ne tik reikalingą žemę ir priemones, bet ir kvalifikaciją žemės ūkio technikai valdyti. Ieškovas buvo pasiruošęs ir turėjo visas priemones gauti ieškinyje nurodytas pajamas iš javų auginimo veiklos.

XIII. Pagal į bylą pateiktus statistinius duomenis iš žemės ūkio veiklos statistinių šaltinių, teismas pripažino, kad ieškovas negavo 8497,35 Eur pelno iš javų auginimo veiklos. Atsakovė argumentavo, kad turi būti iš negautų pajamų išskaičiuoti mokesčiai, tačiau, kaip nurodė ieškovas, pagal GPM 17 straipsnio 1 dalies 23 punktą, neapmokestinamos pajamos yra iš žemės ūkio veiklos, jeigu šias pajamas gaunantis gyventojas mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju. Taigi, nei P. B., nei J. B. neprivalėjo mokėti gyventojų pajamų mokesčio, taip pat jie neturėjo mokėti sveikatos draudimo įmokų, nes abu turėjo neįgalumą ir, pagal Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 10 puntą, yra draudžiami valstybės lėšomis.

XIV. Teismas sutiko, kad ieškovas paveldėtuose laukuose auginamus kviečius deklaravęs 3,58 ha žemės sklypo naudmenų, galėjo gauti išmokas iš Nacionalinės mokėjimų agentūros. Tokiu būdu P. B. negavo iš viso išmokų už 2017–2020 laikotarpį 3247,21 Eur, kurios nėra hipotetinės kaip nurodė atsakovė. Atsakovė šių skaičiavimų neginčijo, skaičiavimų neteikė.

XV. Ieškovas nurodė, kad galėjo pasinaudoti 2 000 Eur parama asbestiniam stogui pakeisti, nes paveldėtas P. A. gyvenamasis namas turi nepakeistą asbestinį stogą. Ši priemonė galiojo nuo 2014 iki 2021 metų, paskutinės paraiškos Nacionalinėje mokėjimų agentūroje buvo priimtos 2021 m. gegužės 31 d. Tačiau teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad ieškovas nėra pateikęs paramos dydžio paskaičiavimo, o tik nurodęs maksimaliai galimą gauti paramą, be to, paramai gauti neužtenka vien fakto, kad namas turi asbestinį stogą. Ieškovas neatitinka visų priemonės tinkamumo sąlygų ir reikalavimų. Be to, įsiteisėjus 2019 m. lapkričio 28 d. Kauno apygardos nutarčiai, nėra duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir notaras būtų atsisakęs jį išduoti. Teismas darė išvadą, kad ieškovo nurodyti argumentai, jog paveldėjimo teisęs liudijimą jis gavo, pasibaigus paraiškos padavimo terminui, nepaneigia jo paties neveikimo ir nesukelia atsakovei pareigos atlyginti ieškovo nurodytus 2 000 Eur nuostolius.

XVI. Dėl priežastinio ryšio tarp ieškovo patirtos žalos ir atsakovės atliktų notarinių veiksmų. Teismas darė išvadą, kad tarp atsakovės atliktų notarinių veiksmų ir ieškovo patirtos žalos dėl negautų pajamų 8 497,35 Eur iš javų auginimo veiklos ir 3 247 Eur negautų išmokų 2017–2020 metais egzistuoja faktinis priežastinis ryšis, nes žalingi padariniai nebūtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (neteisėto sandorio patvirtinimo). Ieškovo ieškinyje nurodyta prarasta galimybė gauti 2 000 Eur dydžio kompensaciją, teismo vertinimu, yra susijusi su paties ieškovo atitinkamu neveikimu.

XVII. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteisė 11 744,56 Eur nuostolių atlyginimą, likusią ieškinio dalį atmetė.

XVIII. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinęs iš dalies (85 procentai), teismas iš atsakovės ieškovui priteisė 263 Eur (309 Eur x 85) žyminio mokesčio ir 1 530 Eur (1 800 Eur x 85) advokatui už atstovavimą bei iš ieškovo trečiajam asmeniui turėtas atsakovės ir trečiojo asmens išlaidas atmestų reikalavimų daliai (15 procentų), 747 Eur (4 977,64 Eur x 15) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

XIX. Apeliaciniu skundu atsakovė ir trečiasis asmuo ERGO Insurance Se Lietuvos filialas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; netenkinus pirmojo apeliacinio skundo reikalavimo, pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą, t. y. ieškovo ieškinį visiškai atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą; priteisti iš ieškovo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE Lietuvos filialo naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Atsakovės ir ERGO vertinimu, šios civilinės bylos nagrinėjime jei ne atsakovės, tai trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu privalėjo dalyvauti ir A. B., kadangi jos atitinkami veiksmai (neveikimas), t. y. esminę reikšmė turinčių faktinių aplinkybių apie testatoriaus psichinės sveikatos būklę neatskleidimas atsakovei prieš testamento notarinį patvirtinimą, nulėmė ginčo situacijos susidarymą. Atsakovė neturėdama nurodytos informacijos ir specialių medicininių žinių vien tik iš momentinio bendravimo su testatoriumi neturėjo jokio objektyvaus pagrindo abejoti jo faktiniu veiksnumu. Laikytina, jog tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl sprendimas turi būti panaikintas, o byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19.2. Teismas, vertindamas atsakovės veiksmų (ne)teisėtumą ir kaltę, netinkamai taikė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias CPK nuostatas. Nei ieškovas, nei bylą nagrinėjantis teismas nedalyvavo testamento tvirtinime ir remiasi tik prielaidomis, kokia galėjo būti faktinė testatoriaus būklė testamento sudarymo metu. Teismo sprendime aiškiai nurodyta, kad byloje nėra jokių medicininių duomenų, kokia buvo P. A. sveikatos būklė būtent ginčo testamento sudarymo metu. Byloje nebuvo jokių tai patvirtinančių tiesioginių įrodymų. Tik netiesioginis įrodymas, t. y. eksperto išvada, padaryta išanalizavus ir retrospektyviai įvertinus P. A. medicininius dokumentus konkretaus sandorio datai. Teismo išvada, jog atsakovei turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl P. A. gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, yra padaryta remiantis tikimybine išvada. Atsakovės veiksmų neteisėtumas ir kaltė negali būti grindžiami prielaidomis.

19.3. Teismas neįvertino, jog nors ieškovas ir turėjo visas reikiamas priemones, jis jokios ūkinės-komercinės kviečių auginimo veiklos nei ginčui aktualiu laikotarpiu, nei iki jo niekada nevykdė (nei savo, nei motinos vardu). Byloje nebuvo įrodyta, kad dėl atsakovės veiksmų buvo sutrikdyta ieškovo iki tol vykdyta kviečių auginimo veikla, iš kurios ieškovas planavo gauti realių pajamų. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai liudija, jog ieškovas tokios veiklos ginčui aktualiu laikotarpiu net nevykdė. Ją vykdyti pradėjo tik 2021 metais, kai įregistravo savo ūkininko ūkį.

19.4. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio, jog paties ieškovo žemės sklypai iki J. B. mirties buvo deklaruojami tik J. B. vardu. Tai reiškia, jog ir išmokas visą tą laikotarpį gaudavo J. B., o ne ieškovas. Tai matyti iš paties ieškovo į bylą pateiktų deklaracijų už 2017–2019 laikotarpį. Todėl ieškovui net ir paveldėjus P. A. žemę, ji būtų buvusi deklaruojama J. B. vardu ir ieškovas iš tokio deklaravimo jokių pajamų nebūtų gavęs. Ieškovo atstovas tokio vertinimo bylos nagrinėjimo metu nepaneigė. Jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovo motina kažkokią dalį gautų išmokų už ieškovui priklausančių žemės sklypų deklaravimą sumokėdavo ieškovui ir kokiu pagrindu – byloje taip pat nebuvo pateikta. Taip pat teismas vadovavosi ieškovo pateiktais paskaičiavimais dėl atitinkamų išmokų rūšių ir jų dydžių, tačiau jų pagrįstumo visiškai neįvertino. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2017 iki 2020 metų (imtinai) negavo 8497,35 Eur pajamų iš kviečių auginimo veiklos bei 3247,21 Eur išmokų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros.

19.5. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju buvo galima vertinti tik tai, ar tarp atsakovės tariamai neteisėtų veiksmų ir ieškovo reikalaujamos atlyginti žalos egzistuoja teisinis (netiesioginis) priežastinis ryšys ir, ar jis yra pakankamas, t. y. ar žalingi padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo tariamo neteisėto veiksmo (neveikimo), jog apskritai būtų pagrindas taikyti atsakovės deliktinę civilinę atsakomybę. Ieškovo reikalauti atlyginti nuostoliai (negautas pelnas ir išmokos), kurias teismas priteisė iš atsakovės, atsakovės ir ERGO vertinimu yra per daug hipotetinės, jog tarp jų ir atsakovės atliktų tariamai neteisėtų veiksmų būtų buvę galima konstatuoti egzistuojant pakankamą netiesioginį teisinį priežastinį ryšį.

Atsiliepimas

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovui iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

20.1. Atsakovės naujai iškelta versija, kad jai A. B. galimai neatskleidė visos informacijos yra niekaip nesusijusi su atsakovės pateiktu absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindu, kadangi atsakovė nenurodo, kaip pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl A. B. teisių ir pareigų. Akivaizdu, kad jeigu teismas ir būtų pripažinęs, kad A. B. nesuteikė atsakovei kokios nors reikšmingos informacijos, tai dar nereiškia, kad teismas nusprendė dėl jos teisių ir pareigų, kas būtų laikoma absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu.

20.2. Apeliančių teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti. Apeliaciniame skunde fragmentiškai kritikuojama viena ar kita pirmosios instancijos teismo išvada visiškai neaptariant bendro vaizdo, t. y. kokia P. A. sveikatos būklė buvo ir kokie duomenys gali leisti padaryti kitokią išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Atsakovė jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovės teiginius, nepateikė nei šioje, nei kitoje civilinėje byloje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

20.3. Vertinant atsakovės argumentus dėl negautų pajamų, kaip nuostolių formos, galima apibendrintai pasakyti, kad atsakovė iš principo bando paneigti patį negautų pajamų, kaip nuostolių, atlyginio institutą. Atsakovė visiškai neatsižvelgia į negautų pajamų įrodinėjimo specifiškumą ir kelia reikalavimus įrodyti negautas pajamas iš esmės 100 proc. patikimumo laipsniu. Ieškovo visos negautos pajamos iš žemės ūkio veiklos paskaičiuotos remiantis oficialiais statistiniais rodikliais, o mokėjimai iš Nacionalinės mokėjimų agentūros paskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintus tarifus. Taip pat į bylą (DOK-37908) yra pateikti duomenys apie J. B. ūkio veiklą „Ekonominio dydžio apskaičiavimo sąrašas“, iš kurio matyti, kad J. B. ūkio veikloje buvo auginami kviečiai, avižos, kitos kultūros (sąrašas sudarytas nuo 2015 m.).

20.4. Atsakovė neteisingai aiškina ir taiko priežastinio ryšio turinį nustatančias teisės normas bei teismų praktiką šiuo klausimu. Vien tai, kad testamento tvirtinimo dieną ieškovui jokia konkreti žala nekilo, dar nereiškia, kad atsakovės neteisėti veiksmai ir patvirtintas testamentas nesukėlė jokių nuostolių. Ieškovo teisę laiku paveldėti turto dalį ir iš jo gauti pajamas panaikino būtent atsakovės neteisėtai patvirtintas testamentas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 19 d. testamentu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį patvirtino atsakovė, P. A. visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų paliko A. B.. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-251-876/2019 šis testamentas buvo pripažintas negaliojančiu C K 1.89 straipsnio pagrindu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, nors ir būdamas veiksnus, bet sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Kitu Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. liepos 13 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3155-714/2020 P. A. išduotas 2016 m. sausio 11 d. testamentas Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo naudai buvo pripažintas galiojančiu.

23. Ieškovas kreipėsi į teismą ir nurodė, kad atsakovė, tvirtindama 2016 m. gruodžio 11 d. testamentą, atliko neteisėtus veiksmus. Jo teigimu, Marijampolės apylinkės teismui 2019 m. rugsėjo 6 d. civilinėje byloje Nr. e2-2510-876/2019 nusprendus, jog atsakovės patvirtintas 2016 m. gruodžio 11 d. testamentas sudarytas negalinčio suprasti ir valdyti savo veiksmų asmens ir pripažinus testamentą negaliojančiu, atsakovė, patvirtindama testamentą, buvo itin nerūpestinga, neatidi, nesilaikė aukštų profesinės veiklos standartų, pažeidė notarės kvalifikacijai keliamų reikalavimų standartus, dėl ko ieškovas patyrė nuostolius. Ieškovas įrodinėjo, kad jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovės veiksmų tvirtinant testamentą, jis būtų priėmęs palikimą dar 2017 m. pradžioje, būtų valdęs paveldėtą turtą ir gavęs atitinkamas pajamas. Teigė, kad nuostoliai atsirado dėl užsitęsusio palikimo priėmimo, juos sudaro 8 497,35 Eur negautas pelnas iš javų auginimo veiklos, 3 247,21 Eur išmokų iš Nacionalinės mokėjimų agentūros už 2017–2020 metus už pasėlių deklaravimą bei 2000 Eur parama pakeisti asbestinį stogą, iš viso nuostolių suma – 13 744,56 Eur.

24. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Apylinkės teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 11 744, 56 Eur nuostoliams atlyginti. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdydama Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų – patvirtino testamentą neįsitikinusi testatoriaus veiksnumu, elgėsi skubotai, nepakankamai gilindamasi į tvirtinamo sandorio detales, nesilaikė jai keliamų griežtesnių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, kurie sukėlė ieškovui žalą. Teismas pažymėjo, kad atsakovė turėjo įvertinti testatoriaus sveikatos stovį ir turėjo atsisakyti tvirtinti sandorį, bet to nepadarė. Teismas konstatavo, kad atsakovė byloje neįrodė, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės ir nepaneigė prezumpcijos civilinei atsakomybei kilti. Nustatęs, kad tarp atsakovės atliktų notarinių veiksmų ir ieškovo patirtos žalos yra priežastinis ryšys, teismas iš atsakovės priteisė ieškovui negautų pajamų 8497,35 Eur iš javų auginimo veiklos ir 3247 Eur negautų išmokų už pasėlių deklaravimą 2017–2020 metais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje yra įrodyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti atsakovės veiksmai. Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su teismo padarytomis išvadomis, kad byloje yra įrodyta žala bei priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir prašomos priteisti ieškovui žalos.

25. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019 ir kt.).

26. Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnį, notaras atsako Civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Notariato įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tvirtinant sandorius, išaiškinamas fizinių asmenų veiksnumas. Tvirtindamas testamentą, notaras privalo jame nurodyti, kad jis įsitikino testatoriaus veiksnumu. Pagal Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.

27. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2018 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018 pažymėjo, kad bylose dėl notarų profesinės civilinės atsakomybės, išaiškinta, kad konkretaus notaro užduotis yra atliekamais notariniais veiksmais patikrinti tvirtinamo sandorio atitiktį įstatymams, nes notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugoti teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose, o tai suponuoja ir notaro profesinės atsakomybės ypatumus. Prieš tvirtindamas sandorius, notaras privalo būti maksimaliai atidus, kad ne tik būtų išvengta neteisėtų sandorių sudarymo, bet ir būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga. Notarui atliekant savo profesines pareigas, atsiranda juridiniai faktai, kurie keičia civilinius santykius. Taigi notaras yra ir civilinių santykių teisėtumo ir stabilumo garantas. Tokia socialinė teisinė padėtis įpareigoja notarą būti ypač atidžiu ir rūpestingu aukštos kvalifikacijos teisininku. Profesinė veikla yra specifinė veikla, kuri reikalauja išsamių atitinkamos srities žinių bei įgūdžių. Profesinių veiksmų atlikimas ar profesinių paslaugų siūlymas sukuria pagrindą tikėti šių paslaugų atlikimo kokybe. Šių veiksmų ar paslaugų kokybė preziumuojama, nes tai atlieka ne paprastas asmuo, o profesionalas. Asmuo, vykdydamas profesinę veiklą, įsipareigoja veikti pagal jo kvalifikacijai keliamų reikalavimų standartus. Dėl to specialistai, be bendro pobūdžio atsargumo pareigos, turi specifines profesines pareigas, t. y. jiems taikomi griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai.

28. Taip pat kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog notaro veiksmų teisėtumas vertinamas atsižvelgiant į tai, kad notarui taikomi didesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, taip pat pagal tai, ar jis nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės normų. Notarui, kaip ir kiekvienam asmeniui, nustatyta pareiga elgtis taip, kad nebūtų padaroma žala (CK 6.263 straipsnis), o vykdant profesinę veiklą, minėta, jam tenka pareiga užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga (Notariato įstatymo 1, 2 straipsniai). Atsižvelgiant į šias nuostatas, turi būti vertinama, ar notaro veiksmai yra teisėti. Tretiesiems asmenims padaryta žala turėtų būti atlyginama visiškai ir tais atvejais, kai notaras dėl suklydimo ar kitų asmenų neteisėtų veiksmų (pvz., apgaulės) atlikdamas savo profesinėje veikloje jam priskirtas funkcijas padaro formalaus pobūdžio pažeidimą, kuriuo prisidedama prie žalos atsiradimo. Tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių, notaras privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Jeigu teismas panaikina ar pripažįsta negaliojančiu notaro patvirtintą sandorį, tai yra prielaida svarstyti, kad notaras atliko ne viską, kas įstatymų iš jo reikalaujama, nes objektyviai įstatymo pažeidimas yra konstatuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-645/2002; 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2008; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2013).

29. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad notarui atsakomybė tenka dėl paties mažiausio laipsnio neapsižiūrėjimo, neatidumo ar net klaidos. Kol egzistuoja bent viena prielaida, kad notaras buvo neatidus ir nepakankamai rūpestingas, tol kaltės prezumpcija negali būti paneigta. Bonus pater familias (gero šeimos tėvo, apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens) etalono taikymas notarui reiškia ne tik tai, kad jis turi būti toks geras teisininkas, kad nebūtų sandorių, turiniu ar forma neatitinkančių įstatymų, bet ir toks atidus teisininkas, kad atkreiptų dėmesį į visas sandorio sudarymo aplinkybes, o kilus menkiausiai abejonei, darytų viską, kad sandoris būtų įformintas tinkamai, arba atsisakytų atlikti notarinį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-645/2002; 2003 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-127/2003; 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2013).

30. Teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties 26–29 punktuose nurodytomis teisės normomis bei vadovaudamasi paminėta kasacinio teismo praktika, taip pat atsižvelgdama į notarui, kaip profesionalui, keliamus aukštesnius atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir nustatęs faktines bylos aplinkybes, padarė teisiškai pagrįstą išvadą, kad byloje konkrečiu atveju atsakovė, tvirtindama 2016 m. gruodžio 19 d. sandorį (testamentą), padarė ne viską, ką privalėjo padaryti nustatydama testatoriaus veiksnumą. Apylinkės teismas, konstatuodamas atsakovės neteisėtų veiksmų buvimo faktą sprendimo motyvuojamoje dalyje, savo išvadas pakankamai motyvavo ir argumentavo (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija, sutikdama su tokio fakto nustatymu platesnės analizės tuo klausimu neatlieka, tik pažymi, kad, pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Taigi spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir pagrįstai pripažino, jog atsakovė netinkamai įvykdydama Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų – patvirtindama testamentą, neįsitikino testatoriaus veiksnumu, elgėsi skubotai, nepakankamai gilindamasi į tvirtinamo sandorio detales, nesilaikė jai keliamų griežtesnių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, t. y. atliko neteisėtus veiksmus.

31. Apeliantai apeliaciniame skunde tvirtina, kad civilinės bylos nagrinėjime jei ne atsakove, tai trečiuoju asmeniu, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, privalėjo dalyvauti A. B., nes ji neatskleidė testamentą tvirtinančiai atsakovei testatoriaus psichinės sveikatos būklės ir tokie jos veiksmai nulėmė ginčo situacijos susidarymą. Teisėjų kolegija pastebi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantai atsikirsdami į ieškinį minėta argumentacija nesirėmė ir prašymo dėl A. B. įtraukimo į bylos nagrinėjimą dalyvaujančiu asmeniu nereiškė. Nustatyta, kad ieškovas pareiškęs ieškinį atsakovei A. B. nelaiko atsakinga dėl jam susidariusios žalos. Apeliacinės instancijos teisme A. B. buvo apklausta liudytoja paaiškinti dėl jai žinomų aplinkybių apie testatoriaus sveikatos būklę testamento tvirtinimo metu. Teisėjų kolegija pakartotinai apeliacinės instancijos teismo posėdyje išklausiusi atsakovės duotus paaiškinimus bei liudytojos A. B. parodymus neturi pagrindo išvadai, kad A. B. galėjo suteikti reikšmingos informacijos apie testatoriaus veiksnumą atsakovei ir jos veiksmai turėjo įtakos testamento tvirtinimui, todėl atmestini apeliantų apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjant bylą į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukta A. B. ir dėl to buvo nuspręsta dėl jos teisių ir pareigų.

Dėl žalos vertinimo

32. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų tvirtinant 2016 m. gruodžio 19 d. P. A. testamentą, palikimo ieškovui priėmimo klausimas užsitęsė daugiau kaip keturis metus. Ieškovas paveldėjimo teisės liudijimą gavo tik 2021 m. birželio 1 d., todėl ieškovui žala susidarė dėl užsitęsusio palikimo priėmimo, nes jis negalėjo naudotis paveldėtu žemės sklypu pagal paskirtį, auginti kviečių ir jų realizuoti, o taip pat negalėjo gauti Europos Sąjungos paramos, išmokų už deklaruotą plotą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia teismo padaryta išvada.

33. Minėta, kad deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Nesant nors vienai paminėtai sąlygai, civilinė atsakomybė atsakingam asmeniui negali atsirasti.

34. Ieškovas jam patirtą žalą (negautas pajamas) įrodinėjo apskaičiuota lentele nurodydamas, kad iš oficialiai skelbiamų kviečių supirkimo kainų yra atimtos sąnaudos kviečių užauginimui ir gautas skirtumas skaičiuojamas kaip negautos pajamos, įvertinant pramečiavimą. Teigė, kad ieškovas pakaitomis būtų sėjęs žieminius bei vasarinius kviečius, todėl atitinkamai skaičiuotas kviečių derlingumas pagal statistinius duomenis iš žemė ūkio veiklos statistinių šaltinių. Ieškovo manymu, iš javų auginimo veiklos jis negavo 8497,35 Eur pelno. Taip pat įrodinėjo, kad negalėjo gauti Europos Sąjungos paramos išmokų už deklaruotą plotą, kurios už laikotarpį nuo 2017–2020 metų sudaro 3247,21 Eur. Dar ieškovas įrodinėjo, kad prarado teisę į 2000 Eur kompensaciją pasikeisti namo asbestinį stogą, tačiau apylinkės teismas šio reikalavimo netenkino ir ieškovas dėl šio sprendimo apeliacinio skundo nepateikė. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimus ir priteisdamas negautas pajamas neatsižvelgė į negautų pajamų įrodinėjimo specifiškumą, o ieškovas, įrodinėdamas savo reikalavimus, bandė paneigti patį negautų pajamų, kaip nuostolių, atlyginimo institutą. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

35. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

36. Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021 24 punktą ir jame nurodytą praktiką). Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-403/2018 35 punktas ir jame nurodyta praktika).

37. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).

38. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo pateiktus įrodymus, kuriais jis įrodinėjo negautas pajamas iš kviečių auginimo veiklos, konstatuoja, kad byloje apskritai nėra įrodyta, kad dėl atsakovės veiksmų buvo sutrikdyta ieškovo iki tol vykdyta kviečių auginimo veikla, iš kuriuos ieškovas planavo gauti realių pajamų. Bylos duomenys nepatvirtina, kad ieškovas ginčui aktualiu laikotarpiu vykdė būtent kviečių auginimo ir pardavimo ūkinę-komercinę veiklą. Priešingai byloje pateikti duomenys liudija, kad ieškovas tokią veiklą pradėjo tik 2021 metais, kai įregistravo savo ūkininko ūkį. Ieškovas teigia, kad po testatoriaus P. A. mirties būtų iš karto paveldėjęs žemės ūkio paskirties žemę, kurioje būtų vykdęs žemės ūkio veiklą ir gavęs pajamų. Tačiau byloje pateikta medžiaga rodo, kad ieškovas dirbo ne savo, o savo motinos J. B. ūkyje, tai jeigu ir būtų vykdoma veikla tuo laikotarpiui, tikėtina, kad visas pajamas būtų gavęs ne ieškovas, o jo motina, nes jos vardu ir buvo registruotas ūkis. Vertinant ieškovo pateiktus paskaičiavimus, kuriais jis įrodinėja vasarinių ir žieminių kviečių gautą pelną, spręstina, kad tokie ieškovo pateikti paskaičiavimai, kolegijos nuomone, yra paremti prielaidomis, o teismas vadovautis prielaidomis, priimdamas sprendimą, negali. Ieškovas teigia, kad ketino sėti būtent vasarinius bei žieminius kviečius, juos būtų tinkamai užauginęs ir prižiūrėjęs, bei sėkmingai nuėmęs derlių ir gavęs pelno. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks ieškovo prašomas priteisti pelnas yra hipotetinės pajamos, todėl pirmosios instancijos teismui priteisti jas nebuvo teisinio pagrindo. Toks ieškovo reikalavimas neįrodytas, todėl negalėjo būti patenkintas (CPK 178 straipsnis).

40. Ieškovas teigė, kad užsitęsus palikimo procesui, ieškovas taip pat negalėjo deklaruoti 3,58 žemės sklypo naudmenų ir gauti išmokų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Ieškovas įrodinėjo, kad dėl to už 2017–2020 metų laikotarpį negavo 3247,21 Eur išmokų. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovu ir motyvavo, kad paveldėtuose laukuose kviečius deklaravęs ieškovas galėjo gauti išmokas iš Nacionalinės mokėjimų agentūros ir ieškovo reikalavimą patenkino. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apylinkės teismo padaryta išvada nėra paremta byloje surinktais įrodymais.

41. Šios sprendimo 39 punkte yra nustatyta aplinkybė, kad ieškovas negalėjo vykdyti kviečių auginimo veiklos, o tuo pačiu ir vykdyti ūkinį-komercinę veiklą, nes tik nuo 2021 metų įregistravo ūkininko ūkį ir pradėjo ūkininko veiklą. Ieškovui nevykdant kviečių auginimo veiklos, nebūtų ir žemės ūkio naudmenų, kurias būtų galima deklaruoti ir gauti išmokas iš Nacionalinės mokėjimų agentūros. Taigi, jau vien dėl to ieškovo pareikštą reikalavimą negalima laikytinas pagrįstu ir įrodytu ( CPK 12, 178 straipsniai).

42. Be to, paminėtina, kad pirmosios instancijos teismas faktiškai nemotyvuodamas ir pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus nagrinėjamą ieškovo ieškinio reikalavimą patenkino. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį, kiekviename sprendime turi būti išdėstyti teismo padarytų išvadų motyvai. Sprendime turi atsispindėti nustatyti faktai ir išanalizuoti bei įvertinti įrodymai ir duota faktų kvalifikacija. Iš įrodymų analizės turi būti aišku, kodėl vienus faktus teismas laiko nustatytais, o kitus – nenustatytais. Taip pat sprendimo motyvuose reikia nurodyti argumentus, dėl kurių teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta. Kaip matyti iš atsakovės ir trečiojo asmens procesinių dokumentų turinio, kad šie asmenys buvo pateikę plačius argumentus dėl išmokų mokėjimo ieškovui negalimumo, jų būtinybės mokėti nebuvimo pagal 2015 m. gruodžio 4 d. Nr. 3 D -897 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių reikalavimus, o taip pat 2015 m. balandžio 1 d. 3D-245 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių nuostatas, tačiau teismo tokie argumentai nebuvo įvertinti ir analizuoti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad neįvertinus nurodytų argumentų, o tik vienareikšmiai priėmus ieškovo pateiktus netiesioginius įrodymus bei vadovaujantis tik ieškovo ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, tenkinti ieškovo reikalavimą ir priteisti jam 3247,21 Eur išmokų už žemės sklypo deklaravimą, nebuvo jokio teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų aptartu klausimu ieškovas taip pat nepateikė, o atsakovės bei trečiojo asmens atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta argumentacija pripažintina pagrįsta, todėl nagrinėjamas ieškovo reikalavimas pripažintinas neįrodytu ir atmestinas (CPK 178 straipsnis).

Dėl priežastinio ryšio

43. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad tarp atsakovės atliktų veiksmų ir patirtos žalos egzistuoja faktinis priežastinis ryšys, nes žalingi padariniai nebūtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (neteisėto sandorio patvirtinimo). Teisėjų kolegija su tokiu apylinkės teismo vertinimu sutikti taip pat neturi pagrindo.

44. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta norma, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, o galima ir situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė. Be to, pagal CK 6.247 straipsnį, nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti, tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti. Ši taisyklė taikoma kiekvienu deliktinės atsakomybės atveju esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui. Spręsdamas ginčą, teismas išvadą dėl priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, (ne)buvimo padaro atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-52-701/2021 42–43 punktai ir juose nurodyta praktika).

46. Nagrinėjamu atveju nustatyti atsakovės veiksmai – patvirtindama testamentą, atsakovė neįsitikino testatoriaus veiksnumu, elgėsi skubotai, nepakankamai gilindamasi į tvirtinamo sandorio detales, nesilaikė jai keliamų griežtesnių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų. Byloje įrodinėjama žala – ieškovo 8 497,35 Eur negautas pelnas iš javų auginimo veiklos, 3 247,21 Eur išmokų iš Nacionalinės mokėjimų agentūros už 2017–2020 metus už pasėlių deklaravimą bei 2000 Eur parama pakeisti asbestinį stogą, iš viso įrodinėjamų nuostolių suma – 13 744,56 Eur.

47. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė jos neteisėtu neveikimu, t. y. neatsisakymu tvirtinti testatoriaus testamento. Apylinkės teismas nustatė, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės atliktų veiksmų ir prašomos priteisti žalos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal nustatytas bylos aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad tarp ieškovo įvardijamos žalos ir atsakovės atliktų veiksmų yra siejamas faktinis priežastinis ryšys, nes testamento patvirtinimas ieškovui jokios tiesioginės žalos nesukūrė. Pagal susidariusią byloje situaciją ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, kolegijos nuomone, galima būtų vertinti, ar tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo reikalaujamos atlyginti žalos egzistuoja tiesioginis (netiesioginis) priežastinis ryšys ir, ar jis yra pakankamas t. y. ar žalingi padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Įvertinant tai, kad ieškovas reikalauja žalos – negauto pelno ir išmokų, kurios yra hipotetinės bei neįrodytos, o taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovė, neturėdama specialių medicininių žinių ir iš trumpalaikio bendravimo sandorio tvirtinimo metu, negalėjo nustatyti testatoriaus veiksnumo, kurio neveiksnumas buvo patvirtintas tik vėliau ir tik medicininiais dokumentais, spręstina, kad priežastinis ryšys yra pernelyg nutolęs nuo ieškovo reikalaujamos priteisti žalos. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas konstatacijai, kad byloje nenustatytas teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo prašomos atlyginti žalos.

48. Nenustačius civilinei atsakomybei kilti sąlygų – žalos ir priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo prašomos priteisti žalos, ieškovo ieškinys turėjo būti atmestas (CK 6.247, 6.249 straipsniai).

49. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai taikė tiek materialinės, tiek ir procesinės teisės normas bei nesivadovavo kasacinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose ir iš dalies tenkindamas ieškovo ieškinį priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą (CPK 263 straipsnis). Ištirti byloje pateikti įrodymai, todėl priimtinas naujas sprendimas, o ieškovo ieškinys atmestinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

50. Apeliacinės instancijos teismui priėmus naują sprendimą, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškinį atmetus, ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės ir trečiųjų asmenų atstovai prašė iš ieškovo priteisti atsakovės ir trečiojo asmens ERGO Insurance Se Lietuvos filialo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė duomenis, kad pirmosios instancijos teisme turėtos 4 977,64 Eur išlaidos už teisines paslaugas, kurias sudaro atsakovės atsiliepimo į ieškinį, trečiojo asmens atsiliepimo į ieškinį, bendro tripliko parengimas, prašymo dėl papildomų dokumentų priėmimo pateikimas bei atsiliepimo į ieškovo prašymą parengimas, pasirengimas ir atstovavimas klientų interesams teismo posėdžiuose bei kitos teisinės paslaugos. Pažymėtina, kad teisinės paslaugos buvo teikiamos tiek atsakovei, tiek trečiajam asmeniui ir prašomų priteisti išlaidų dydžiai neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, iš ieškovo priteisiamos trečiajam asmeniui ERGO Insurance Se Lietuvos filialui 4 977,64 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme.

51. Tenkinus atsakovės ir trečiojo asmens ERGO Insurance Se Lietuvos filialui apeliacinį skundą, ieškovui bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos, tačiau teisę į šių išlaidų atlyginimą turi atsakovė ir trečiasis asmuo ERGO Insurance Se Lietuvos filialas (CPK 93 straipsnis). Atsakovės ir trečiųjų asmenų atstovė prašo iš ieškovo priteisti atsakovės ir trečiojo asmens ERGO Insurance Se Lietuvos filialo turėtas 2 580,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 264 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 2 316,90 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Prašomų priteisti išlaidų už teisines paslaugas dydis neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.9, 8.10 punktuose patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, iš ieškovo priteisiamos trečiajam asmeniui ERGO Insurance Se Lietuvos filialui 2 580,90 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo P. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui ERGO Insurance Se Lietuvos filialui (juridinio asmens kodas 302912288) 4 977,64 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme, ir 2 580 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasAlgimantas KukalisRūta Palubinskaitė