- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-13
- Bylos Nr.
- e2-3155-714/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Lukšienė
- Ieškovas
- P. B., D. F.
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
- 2.1.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. B. ir D. F. ieškinį atsakovei A. B. dėl testamentų pripažinimo galiojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. kovo 18 d. teisme priimtas ieškovų P. B. ir D. F. ieškinys, kuriuo yra prašoma P. A. testamentą, sudarytą 2009 m. vasario 24 d. ir patvirtintą Šilutės rajono notarės S. D., registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir testamentą sudarytą 2016 m. sausio 11 d. ir patvirtintą Šilutės rajono savivaldybės administracijos Švėkšnos seniūnijos seniūno A. Š., registro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti galiojančiais, priteisti iš atsakovės A. B. visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad 2009 m. vasario 24 d. P. A. buvo sudaręs testamentą, kuriuo savo turtą paliko pusseserei D. F.. 2016 m. sausio 11 d. P. A. sudarė dar vieną testamentą, kuriuo dalį turto, t. y. gyvenamąjį namą su priklausiniais bei 6 hektarų ploto sklypą, paliko kaimynui P. B.. P. A. mirė (duomenys neskelbtini) P. B. po P. A. mirties kreipėsi į notarę, iš kur sužinojo, kad P. A. sudarė trečią testamentą 2016 m. gruodžio 19 d., kuriuo savo turtą paliko atsakovei A. B.. Ieškovai nurodė, kad 2016 metų gruodžio mėnesį iki pat mirties P. A. buvo sunkios fizinės ir psichinės būklės, todėl jis negalėjo laisvai reikšti savo valios sudaryti testamentą, todėl prašė 2016 m. gruodžio 19 d. sudarytą P. A. testamentą pripažinti negaliojančiu. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-251-876/2019 P. A. sudarytas 2016 m. gruodžio 19 d. testamentas pripažintas negaliojančiu. Šiuo ieškiniu ieškovai prašo pripažinti galiojančiais 2009 m. vasario 24 d. ir 2016 m. sausio 11 d. P. A. paliktus testamentus.
Atsiliepimas
Atsakovė A. B. su pateiktu ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad ankstesni ieškovų naudai 2009 m. vasario 24 d. ir 2016 m. sausio 11 d. sudaryti testamentai savaime netampa galiojančiais ir jų pagrindu ieškovai neįgyja paveldėjimo teisės ir negali kreiptis į teismą dėl testamentų pripažinimo galiojančiais, todėl prašo teismo nutraukti civilinę bylą.
Šalies argumentai
Ieškovai pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad jie nesutinka su atsakovės pozicija, nurodydami, kad ieškovai gali pareikšti ieškinį dėl testamentų pripažinimo galiojančiais, nes jeigu įstatyme nenumatyta, kad asmuo negali kreiptis dėl testamento pripažinimo, vadinasi asmuo gali kreiptis į teismą su tokiu reikalavimu. Nėra jokių duomenų, kad P. A. valia dėl D. F., P. B. sudarytų testamentų būtų pasikeitusi, o valia pakeisti savo sprendimą 2016 m. gruodžio 19 testamentu buvo pakeista be jo noro, ką vienareikšmiškai konstatavo teismai, pripažindami jį negaliojančiu.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad teismo sprendimu pripažinus testamentą negaliojančiu, ieškovai netapo P. A. įpėdiniais pagal testamentą ir tai jiems nesudarė teisės kreiptis į teismą, dėl jų testamentų pripažinimo galiojančiais, todėl toks ieškinys yra nenagrinėtinas teisme ir sudaro civilinės bylos nutraukimo pagrindą.
Šalies argumentai
Ieškovų atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir paaiškino, kad ankstesniais teismo sprendimais buvo pripažintas negaliojančiu 2016 m. gruodžio 19 d. P. A. testamentas. Ankstesni jo testamentai, t. y. 2009 m. vasario 24 d. ir 2016 m. sausio 11 d., turi būti teismo pripažįstami galiojančiais. 2016 m. gruodžio 19 d. testamentu nėra išreikšta P. A. valia, todėl jis pripažintas negaliojančiu. Šioje byloje nėra duomenų, kad ankstesni jo testamentai būtų išreikšti nesant jo valiai.
Atsiliepimas
Atsakovė A. B. teismo posėdžio metu nesutiko su pateiktu ieškiniu ir paaiškino, kad P. A. norėjo gyventi pas ją ir testamentas buvo išreikštas jo valia. Ankstesnis sprendimas buvo pasiremtas tik eksperto išvadomis. P. A. tuo metu kalbėjo, buvo sąmoningas. Tai patvirtino keli liudytojai. Ji nesutinka, su tuo, kad šis testamentas yra pripažintas negaliojančiu. Jai kelia abejonių ieškovų naudai surašytas paskutinis testamentas, t. y. 2016 m. sausio 11 d. Vieną dieną jis sudarė testamentą, o kitą dieną pas gydytoją buvo surašyta, kad jis yra kvailas, nesigaudo, nesupranta nieko. Jai kyla abejonių, ar ir šis testamentas buvo surašytas laisva valia. Galbūt tai buvo ieškovo susitarimas su seniūnu. Ieškovas ir seniūno žmona yra vienoje partijoje. Ji nereiškia reikalavimo pripažinti negaliojančiais 2009 m. vasario 24 d. ir 2016 m. sausio 11 d. testamentus. P. A. ir jos tėtis buvo broliai. D. F. sakė jai pasiimti P. A., nes jis jai nusibodo. Kai P. A. atvažiavo pas ją gyventi, jis pakeitė savo nuomonę dėl turto palikimo, todėl jai pasakė, kad jis jai parašys testamentą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš teismui pateiktų dokumentų (Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-251-876/2019), išnagrinėtoje pagal ieškovų P. B. ir D. F. ieškinį atsakovei A. B. (tai yra tarp tų pačių šalių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 182 straipsnio 2 punktas)) dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretysis asmuo notarė R. P., Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1501-264/2019, išnagrinėtoje pagal atsakovės A. B. ir trečiojo asmens notarės R. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo sprendimo) nustatyta, kad P. A., kuris mirė (duomenys neskelbtini) iki mirties buvo sudaręs tris testamentus: 2009 m. vasario 24 d. testamentu, kurį patvirtino notarė S. D., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), visus jam priklausančius pastataus ir žemės sklypą prie pastatų (namų valdą) esančius (duomenys neskelbtini), 1,900 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir visą kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko D. F.; 2016 m. sausio 11 d. testamentu, kurį patvirtino Šilutės rajono savivaldybės administracijos Švėkšnos seniūnijos seniūnas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), P. A. gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą 6 ha, esančius (duomenys neskelbtini) paliko P. B.; 2016 m. gruodžio 16 d. testamentu, kurį patvirtino Jurbarko rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. P., registro Nr. (duomenys neskelbtini), visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų paliko A. B.. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-251-876/2019 2016 m. gruodžio 16 d. testamentas, patvirtintas Jurbarko rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. P., registro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas negaliojančiu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.89 straipsnį, kuris numato, kad negaliojančiu pripažįstamas toks sandoris, kurį sudarė fizinis asmuo, nors ir būdamas veiksnus, bet sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliacinį skundą, pirmos instancijos teismo sprendimą paliko galioti.
Panaikinus paskesnįjį testamentą CK 1.89 straipsnyje nustatytais pagrindais teismas gali ankstesnį testamentą pripažinti galiojančiu. Testamentiniams įpėdiniams pagal pirmuosius du P. A. testamentus D. F. ir P. B. atsirado teisė kreiptis į teismą prašant pripažinti testamentus galiojančiais (CK 1.138 straipsnis). Būtent pagal jų ieškinį negaliojančiu buvo pripažintas 2016 m. gruodžio 19 d. testamentas. P. A. šeimos neturėjo, duomenų apie jo pirmos ar antros eilės įpėdinius nėra.
Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti 2009 m. vasario 24 d. ir 2016 m. sausio 11 d. sudarytų testamentų teisėtumu ir pagrįstumu. Pirmasis testamentas buvo sudarytas daugiau nei septyneri metai iki P. A. ligos paūmėjimo ir mirties. Testamentą patvirtino notarė. Šios bylos nagrinėjimo metu atsakovė A. B. paaiškino, kad jos žiniomis P. A. buvo meniškos prigimties žmogus, tačiau iš kitų žmonių savo elgesiu labai neišsiskyrė, nebent savo taupumu, bent taip ieškovei pasakojo Švėkšnos klebonas, P. A. gyveno vienas, jautė pareigą atsilyginti tiems, kurie juo rūpinasi, padeda jam. Iš bylos Nr. e2-251-876/2019 medžiagos nustatyta, kad D. F. buvo P. A. pusseserė, su kuria jis daugiausia bendravo, bendraudavo telefonu. P. B. tolimesnis giminaitis, be to gyveno netoli P. A., (duomenys neskelbtini). A. B. - P. A. dukterėčia.
Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-251-876/2019 buvo nustatyta, kad P. A. liga paūmėjo 2016 m. vasarą, tai yra apie šešis mėnesius po antrojo testamento sudarymo. Paskirtos Teismo psichiatrijos ekspertizės 2019 m. sausio 22-23 d. akte Nr. 85TPK-18/2019 išvadoje nurodoma, kad dėl ryškių pažintinių funkcijų sutrikimų, progresuojančių įgytos silpnaprotystės reiškinių P. A. negalėjo suprasti ir įvertinti visų galimų testamento sudarymo pasekmių, tai yra jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir reikšmės testamento sudarymo ir pasirašymo metu 2016 m. gruodžio 19 d., tačiau nebuvo vertinama P. A. būklė 2016 m. sausio 11 d. arba 2009 m. vasario 24 d. P. A. iki mirties nebuvo pripažintas neveiksniu arba neveiksniu tam tikrose srityse. Byloje yra duomenų apie jo psichikos sveikatos būklę tik nuo 2014 m. gruodžio 3 d., tačiau nepaisant to P. A. iki 2016 metų vidurio gyveno vienas, daugiausia prižiūrimas P. B., nes A. B. tik atvažiuodavo aplankyti dėdės, tai yra ir A. B. su P. A. bendravo tik periodiškų apsilankymų metu, o į savo namus dėdę ji parsivežė tik 2016 m. gruodžio mėnesį. Laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 3 d., kai P. A. buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis dėl nepatikslintos kraujagyslinės demencijos, iki 2016 m. liepos 21 d., kai P. A. buvo nustatytas ryškus kongnityvinių funkcijų sutrikimas, kuris progresavo ir atitiko bendruosius demencijos kriterijus, jokių medicininių duomenų apie P. A. sveikatos sutrikimus nėra. Visą tą laikotarpį jis gyveno vienas Šilutės rajone. Testamentą 2016 m. sausio 11 d. patvirtino jo gyvenamosios vietos seniūnas, kuris turėjo tokius įgaliojimus, o P. A. turėjo teisę kreiptis į seniūną dėl testamento patvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie leistų abejoti P. A. 2016 m. sausio 11 d. testamento patvirtinimo teisėtumu ir pagrįstumu (CPK 178 straipsnis, 177 straipsnis). P. A. 2016 m. sausio 11 d. testamentas nepanaikina 2009 m. vasario 24 d. testamento, o tik iš dalies jį pakeičia.
Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovės ieškovų naudai priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis), kurios sudaro 38,00 Eur žyminio mokesčio ir 2,00 Eur banko mokesčio P. B., ir po 500,00 kiekvienam iš ieškovų, kuriuos sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,
nusprendė:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), testamentą, sudarytą 2009 m. vasario 24 d., patvirtintą Šilutės rajono notarės S. D., registro Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančiu.
Pripažinti P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), testamentą, sudarytą 2016 m. sausio 11 d., patvirtintą Šilutės rajono savivaldybės administracijos Švėkšnos seniūnijos seniūno A. Š., registro Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančiu.
Priteisti iš atsakovės A. B. ieškovo P. B. naudai 540,00 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš atsakovės A. B. ieškovės D. F. naudai 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.