Kauno apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini), vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėja) pareiškimą 2024 m. rugsėjo 17 d. iškelta administracinio nusižengimo byla R. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį už tai, jog jis būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrija), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 9 d. iki 2022 m. gegužės 25 d., žinodamas apie bendrijos finansinę padėtį, t. y. kad bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal CK 6.930¹ straipsnį turinčiais įmonės kreditoriais (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“), pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip kreditorės, teises.

Atsakomybėn patrauktas asmuo R. V. teismo posėdyje nurodė, jog kaltę dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo pripažįsta ir gailisi. Paaiškino, kad jis MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra nuo 2018 m. iki dabar. Sutinka, kad vykdė atsiskaitymus ne įstatyme nustatyto eiliškumo tvarka. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomavosi patalpas, kurioje vykdė veiklą, todėl taip buvo atsiskaityta už nuomą. Kiti atsiskaitymai irgi susiję su vykdoma veikla. Šiuo metu yra bedarbis, nes įmonėje pajamų negauna, turi vieną paskolą, 1 nepilnametį vaiką. Baudą sumokės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Asmuo baustinas administracine tvarka.

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį atsako ir juridinių asmenų vadovai, kurie nesilaikė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo (kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo nesilaikymas įstatymo leidėjo savaime vertinamas kaip kreditorių teisių pažeidimas). Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje yra nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, kurio privalo laikytis skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankami lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Pagal minėtą įstatymo normą, jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tuo pačiu įvertino bei nustatė prioritetus, su kuriais subjektais asmuo, neturėdamas pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, visų pirma privalo atsiskaityti. Būtent įtvirtintas atsiskaitymų eiliškumas bei jo laikymasis atitinka viešąjį interesą.

Asmens atliktas mokėjimas/atsiskaitymas pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms, kai yra nustatomos dvi sąlygos: 1) skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2) skolininkas nesilaiko įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo.

Teismas išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, konstatuoja, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. V. kaltė nesilaikius CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir tuo pažeidus kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos teises, bei tuo padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, be jo paties teismo posėdžio metu pripažintos kaltės, yra įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo (b. l. 1-4); Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašais (b. l. 9, 22-24), Mokesčių apskaitos informacijos sistemos 2024 m. rugsėjo 12 d. Bendrijos likučių derinimo ataskaita (b. l. 10-12), Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi (b. l. 13-17), VMI rašto RNA-9265 nuorašu (b. l. 18-19), Banko 2024 m. kovo 21 d. raštu (b. l. 20), Bendrijos atsiskaitomosios sąskaitos išrašu (b. l. 21).

Išnagrinėjus pateiktus bendrijos sąskaitų išrašus ir mokestinės nepriemokos įmokų balansą nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. rugsėjo 12 d. duomenimis sudarė 12 522,64 Eur, tačiau, net ir esant šiai nepriemokai laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 9 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. turimos lėšos nebuvo panaudotos pagal CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą tvarką, t. y. MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. V. atsiskaitė su kitais kreditoriais – pervesdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2 700,00 Eur, MB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 300,00 Eur, t. y. su prekių tiekėjais ir / ar paslaugų teikėjais ar kitais kreditoriais, kurie pagal CK 6.930¹ straipsnį yra žemesnėje eilėje, nei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Taip R. V. pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir šiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, kad R. V., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad įmonė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, bet kuriuo atveju privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ši nuostata yra imperatyvi ir nei ji, nei kiti teisės aktai nenumato jokių išimčių kuomet galima jos nepaisyti. Jos privaloma laikytis visiems: tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Įmonėje susidariusi situacija, jos mokumo/nemokumo būsena šiuo atveju nėra svarbiausia. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys.

Byloje surinktais duomenimis yra pilnai įrodyta R. V. tyčinė kaltė padarius šį teisės pažeidimą, t. y. kad tokie bendrovės vadovo veiksmai, kuomet bendrovė turėjo galimybę sumažinti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, pažeidžiant įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, buvo sąmoningi. Kaip jau buvo minėta, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto. Todėl R. V., neužtikrindamas, kad Bendrovėje būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, o įstatymų reikalavimų neatitinkančio prievolių vykdymo motyvai ir tikslai nešalina kaltės ir atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-140-806/2024). Konstatavus, jog R. V. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, toliau spręstina dėl nuobaudos individualizavimo.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011).

Skiriant R. V. nuobaudą, atsižvelgtina į tai, kad R. V. padarė administracinį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingesnių ANK pažeidimų, tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį pažeidimą numatyta pakankamai griežta administracinė nuobauda. Nustatant skiriamos baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad R. V. nėra baustas administracine tvarka už analogiškus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 120 straipsnyje. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog aplinkybė, kad atsakomybėn patrauktas asmuo iš dalies vykdė prievoles VMI, galimai siekdamas Bendrovės veiklos tęstinumo, atsiskaitydamas su kitais kreditoriais, t. y. siekdamas išsaugoti Bendrovę, nešalina jo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, tai taip pat nėra pagrindas ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu skirti švelnesnę nei numatyta nuobaudą (žr. pvz., Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-192-485/2024; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-140-806/2024; Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-117-651/2024 ir kt.). Visgi, siekiant tinkamai individualizuoti nuobaudą, nustatant jos dydį sankcijos ribose kuomet pagal įstatymą yra skaičiuojamas baudos dydis nuo jos vidurkio, atsižvelgiama taip pat į tai, jog įmonės egzistavimui, jos veiklai užtikrinti būtinos atitinkamos išlaidos tiekėjams ir kitiems asmenims, į tai, kad skiriant nuobaudą turi būti siekiama ne tik nubausti įmonės vadovą, įspėti, jog į atsiskaitymus su biudžetiniais kreditoriais būtina žiūrėti ypatingai atsakingai, tačiau tuo pačiu leidžiant įmonei toliau vykdyti veiklą, tikintis, kad įmonės vadovas sugebės organizuoti įmonės veiklą taip, kad būtų laikomasi mokestinių prioritetų valstybėje. Taip pat individualizuojant nuobaudą įvertintina ir tai, kad aukščiau minėta mokestinė nepriemoka nei jos jokia dalis šiai dienai taip pat nėra sumokėta.

Įvertinus bylos duomenis bei aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, vadovaujantis protingumo, teisingumo, proporcingumo principais, sprendžiama, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus įgyvendinta R. V. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, nustatant minimalų jos dydį. Sąlygų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui, pagrindo sumažinti ar neskirti nuobaudos nėra, todėl darytina išvada, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta minimali bauda tinkama ANK 22 straipsnyje numatytiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

nutarė:

R. V. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001, administracinio nusižengimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK) ir administracinio nusižengimo bylos numerį.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, todėl jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.