Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. B. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolė Asta Stanišauskaitė, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Vilniaus AVPK).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad suėjo 5 metų senaties terminas ir tuo, kad įstatymas numato, kad jeigu per 1 metų terminą nerandama skolininko turto ir pajamų, skolininko skola nurašoma kaip beviltiška ir yra panaikinamas areštas jo sąskaitoms. Pareiškėjo teigimu, antstolė pažeidžia įstatymą, nes jis yra pateikęs įrodančius dokumentus, kad turto neturi, o pajamas sudaro tik gaunama socialinė pašalpa. Nesutinka su antstolės išaiškinimu, kad Vilniaus AVPK nutarimas Nr. 10N-20627669-14 buvo priimtas 2014 m. spalio 27 d., o pateiktas vykdymui antstolei – 2015 m. sausio 12 d., t. y. nepraleidus numatyto vykdomojo dokumento pateikimui senaties termino – 3 mėnesių, kadangi, kaip nurodo pareiškėjas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 607 straipsnis numato, kad senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti nutrūksta, kai praeina 5 metai po dokumento pateikimo vykdyti, o šiuo metu nuo 2015 m. sausio 12 d. jau yra praėję 7 metai. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad antstolė jam nebuvusi pranešusi apie jo atžvilgiu išieškomą sumą. Pažymi, kad vykdymo procese antstolė savo iniciatyva nesiėmė visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Mano, kad dėl biurokratinių veiksmų jam nenorima nurašyti baudos ir jis yra diskriminuojamas dėl kilmės ir turto.

Antstolė 2022 m. gegužės 5 d. patvarkymu Nr. S022-8647 pareiškėjo skundą tenkinti atsisakė ir persiuntė jį kartu su vykdomąja byla teismui. Patvarkyme nurodo, kad Vilniaus AVPK nutarimas Nr. 10N-20627669-14 buvo priimtas 2014 m. spalio 27 d., o pateiktas vykdymui antstolei – 2015 m. sausio 12 d., t. y. nepraleidus numatyto vykdomojo dokumento pateikimui senaties termino – 3 mėnesių. Pažymi, kad vykdymo procese antstolė savo iniciatyva ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Tai patvirtina Antstolių informacinėje sistemoje formuotos užklausos registrams, t. y. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registrui, tikrintos skolininko vardu atidarytos banko sąskaitos kredito įstaigose. Atsižvelgiant į išieškomą skolos ir vykdymo išlaidų sumą, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui ir Nekilnojamojo turto registrui užklausos buvo formuojamos rečiau, o Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre tikrintas pokytis labai dažnai. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro užklausų atsakymai. Antstolė nurodo, kad bauda iš skolininko nebuvo išieškota ne dėl antstolės neveikimo, o dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtą baudą. Antstolės įsitikinimu, S. B., žinodamas apie jam paskirtą administracinę nuobaudą ir faktą, jog jis nėra baudos sumokėjęs, turėjo pareigą aktyviai domėtis baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančia antstole, tačiau neatliko jokių veiksmų, rodančių jo siekį sumokėti paskirtą baudą. Antstolės vertinimu, savalaikis pareiškėjo pareigų nevykdymas rodo jo vengimą įvykdyti jam paskirtą administracinę nuobaudą. Antstolė pažymi, kad vykdymo procese pareiškėjas su antstole nebendradarbiavo, t. y. nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. su antstole nebuvo susisiekęs, neteikė informacijos apie savo gyvenamąją vietą ir turtinę padėtį. Per visą vykdomosios bylos vykdymo eigą pirmą kartą į antstolių kontorą pareiškėjas atvyko 2022 m. balandžio 29 d. su tikslu antstolei pateikti prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolei Astai Stanišauskaitei 2015 m. sausio 12 d. buvo pateiktas ir 2015 m. sausio 13 d. jos priimtas vykdyti Vilniaus AVPK 2014 m. spalio 27 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-20627669-14 dėl 63 Eur (220 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko S. B. išieškotojo Vilniaus AVPK naudai, kurio pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0177/15/00038. Skolininkui pranešimas dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo, 2015 m. sausio 13 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą, vykdymo išlaidų apskaičiavimas, patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir patvarkymas pateikti informaciją apie turimą turtą išsiųstas 2015 m. sausio 13 d. vykdomajame dokumente nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 13 d., kuomet antstolė priėmė vykdyti Vilniaus AVPK 2014 m. spalio 27 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-20627669-14 dėl 63 Eur (220 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko S. B. išieškotojo Vilniaus AVPK naudai, kurio pagrindu užvedė vykdomąją bylą Nr. 0177/15/00038, iki pat 2022 m. gegužės 4 d., t. y. pareiškėjo skundo gavimo dienos, antstolė, ieškodama pareiškėjo turto, į kurį galėtų nukreipti išieškojimą, intensyviai, nesant tarp atliekamų procesinių veiksmų ilgesnio nei 2 metų laikotarpio, teikė užklausas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Gyventojų registrui, Kelių transporto priemonių registrui, Nekilnojamojo turto registrui, Juridinių asmenų registrui, Ginklų registrui, Socialinės paramos šeimai informacinei sistemai, kredito įstaigoms. Be to, šiuo laikotarpiu antstolė ne tik tikrino pareiškėjo turtinę padėtį, ieškodama turto, į kurį galėtų būti nukreipiamas išieškojimas, bet ir taikė priverstines vykdymo priemones – 2015 m. sausio 16 d. patvarkymais areštavo pareiškėjo turimas pinigines lėšas, esančias jo vardu atidarytose sąskaitose UAB „Medicinos bankas“, AB „SEB bankas“, AB „DnB bankas“, AB „Swedbank“, AB „Citadele“ bankas, 2019 m. lapkričio 8 d. nurodymu nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas, esančias jo vardu atidarytose banko sąskaitose. Tačiau faktiškai išieškoti skolos antstolei iki šiol nepavyko.

2022 m. balandžio 29 d. antstolės kontoroje gautas pareiškėjo prašymas ir 2022 m. gegužės 4 d. skundas dėl vykdomosios bylos Nr. 0177/15/00038 nutraukimo pasibaigus išieškojimo senaties terminams. Pareiškėjo teigimu, jis apie vykdomąją bylą antstolės tinkamai nebuvo infomuotas, antstolė per penkerius metus skolos neišieškojo, o jis turto neturi, kitų pajamų, išskyrus socialinę pašalpą, negauna, gyvena žemiau skurdo ribos, Užimtumo tarnyboje yra registruotas daugiau nei 10 metų, vykdomoji byla turėtų būti nutraukta pasibaigus senaties terminams. Su tokia pareiškėjo pozicija teismas pagrindo sutikti nemato.

Dėl informavimo apie vykdomąją bylą

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 661 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus.

Nagrinėjamu atveju antstolė pareiškėjo skunde nurodytoje vykdomojoje byloje vykdo Vilniaus AVPK priimtą nutarimą, kuriuo pareiškėjui paskirta bauda už administracinio teisės pažeidimo padarymą. Pastarųjų įvykdymo terminai buvo nustatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) 313 straipsnyje, todėl antstolė neturėjo įstatyminės pareigos siųsti skolininkui raginimo įvykdyti sprendimą ir galėjo iš karto pradėti priverstinio vykdymo veiksmus (CPK 661 straipsnio 1 dalis). Taip pat, kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolė, vadovaudamasi tuo metu galiojusios redakcijos Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdyti, apie tai skolininką informavo: antstolė 2015 m. sausio 13 d. skolininkui išsiuntė pranešimą susimokėti skolą ir vykdymo išlaidas vykdomajame dokumente nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (Sprendimų vykdymo instrukcijos (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 17 d.) 4 punktas). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas apie vykdomąją bylą Nr. 0177/15/00038 antstolės buvo informuotas tinkamai, todėl pareiškėjo argumentas, jog jam apie vykdomąją bylą nebuvo tinkamai pranešta, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl senaties termino

Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų ir juos reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Šioje nutartyje nurodyti išaiškinimai aktualūs ir šioje civilinėje byloje, nes išieškojimą pareiškėjo nurodytoje vykdomojoje byloje antstolė vykdė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d. (toliau – ATPK), nuostatas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatymo 18 straipsnio 3 dalis).

Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir užtikrinama, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis nebūtų blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009 ir kt.). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009 ir kt.). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus AVPK 2014 m. spalio 27 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-20627669-14 dėl 63 Eur (220 Lt) baudos išieškojimo iš S. B. buvo pateiktas vykdyti 2015 m. sausio 12 d. ir antstolės 2015 m. sausio 13 d. patvarkymu priimtas vykdyti. Todėl konstatuotina, kad ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatytas nutarimų pateikimo vykdyti 3 mėnesių terminas praleistas nebuvo.

Byloje taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 13 d., kuomet antstolė priėmė vykdyti Vilniaus AVPK 2014 m. spalio 27 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-20627669-14 dėl 63 Eur (220 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko S. B. išieškotojo Vilniaus AVPK naudai, kurio pagrindu užvedė vykdomąją bylą Nr. 0177/15/00038, iki pat 2022 m. gegužės 4 d., t. y. pareiškėjo skundo gavimo dienos, antstolė, ieškodama pareiškėjo turto, į kurį galėtų nukreipti išieškojimą, intensyviai, nesant tarp atliekamų procesinių veiksmų ilgesnio nei 2 metų laikotarpio, teikė užklausas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Gyventojų registrui, Kelių transporto priemonių registrui, Nekilnojamojo turto registrui, Juridinių asmenų registrui, Ginklų registrui, Socialinės paramos šeimai informacinei sistemai, kredito įstaigoms, be to, pareiškėjo atžvilgiu taikė priverstinio vykdymo priemones. Taigi, antstolė vykdomojoje byloje atliko aktyvius veiksmus, siekdama išieškoti paskirtą baudą iš pareiškėjo. Pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog priverstinis turto išieškojimas reiškia ne tik turto realizavimą, bet ir apima kitas vykdymo veiksmų procedūras: turto paiešką, turto aprašo sudarymą, areštą, varžytynių paskelbimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-637/2006). Kadangi antstolė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje atliko nepraėjus dvejiems metams nuo vykdomojo dokumento gavimo bei vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolė dėl aplaidumo ar kitų nepateisinamų priežasčių būtų neatlikusi vykdymo veiksmų, nagrinėjamu atveju taikyti senaties termino nėra teisinio pagrindo. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 14 d nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-188-436/2015, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1868-560/2014, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-348-622/2012).

Teismas pastebi, kaip pažymi ir pati antstolė, kad pats pareiškėjas ilgą laiką su antstole nebendradarbiavo, nesidomėjo jo atžvilgiu vykdomu išieškojimu, nesiėmė jokių veiksmų siekiant sumokėti bent dalį minėtoje vykdomojoje byloje išieškomos sumos (CPK 178 straipsnis). Teismas sprendžia, kad būtent dėl pareiškėjo, o ne dėl antstolės veiksmų, išieškojimas minėtoje vykdomojoje byloje nėra baigtas. Tai, kad pareiškėjas nedirba ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, pagrindo nutraukti vykdomosios bylos jo atžvilgiu nesudaro.

Be to, pareiškėjas, teismo vertinimu, skunde dėl antstolės veiksmų ne tik be pagrindo remiasi teisės normomis, kurios jo atžvilgiu netaikytinos, bet ir painioja įstatymų reglamentuojamus senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti ir išieškojimo senaties terminus.

Pareiškėjas skunde teigia, kad pagal įstatymą, jei per vienerių metų terminą nėra turto ir pajamų, skola nurašoma kaip beviltiška ir panaikinamas areštas sąskaitoms, bei prašo šį įstatymą taikyti jo atžvilgiu. Pažymėtina, kad ATPK 314 straipsnis nuostatomis, numatančiomis, kad jeigu vykdant priverstinį išieškojimą per vienerius metus nuo nutarimo skirti baudą pateikimo antstoliui nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, antstolis mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas, grąžina mokesčių administratoriui, o nesumokėta bauda ar jos dalis pakartotinai gali būti perduota antstoliui priverstinai išieškoti netaikant 6 mėnesių baudos perdavimo priverstinai išieškoti termino, kai pasikeičia baudos pripažinimo beviltiška sąlygos – atsiranda turto ar pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, buvo papildytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatymu (2013 m. lapkričio 19 d. įstatymas Nr. XII-601, toliau – ir Įstatymas), tačiau jame buvo nurodyta, kad Įstatymas įsigalioja tik 2015 m. liepos 1 d., o iki Įstatymo įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki Įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka (Įstatymo 18 straipsnio 1, 3 dalys). Kadangi vykdomojoje byloje Nr. 0177/15/00038 antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo Vilniaus AVPK 2014 m. spalio 27 d. (t. y. iki 2015 m. liepos 1 d.) priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-20627669-14 dėl 63 Eur (220 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko S. B. išieškotojo Vilniaus AVPK naudai, Įstatymas pareiškėjo atžvilgiu netaikytinas.

Pareiškėjas skunde taip pat remiasi CPK 607 straipsniu, teigdamas, kad jo atžvilgiu išieškojimas negalimas, nes nuo vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti praėjo daugiau nei įstatymo nustatytas išieškojimo senaties terminas. Pažymėtina, kad CPK 607 straipsnis numato ne išieškojimo senaties termino skaičiavimo taisykles, o senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti skaičiavimo taisykles. Tai du skirtingi senaties terminai. Senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti pagal CPK 607 straipsnį nutraukiamas, kai jis pateikiamas vykdyti, o laikas, praėjęs iki nutraukimo, į naują terminą nesįkaičiuojamas. Nagrinėjamu atveju senaties terminas Vilniaus AVPK 2014 m. spalio 27 d. nutarimui administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-20627669-14 dėl 63 Eur (220 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko S. B. išieškotojo Vilniaus AVPK naudai pateikti vykdyti buvo įtvirtintas ATPK 308 straipsnio 1 dalyje ir tuo metu atitiko 3 mėnesius nuo nutarimo dėl administracinės nuobaudos – baudos, priėmimo dienos. Gi pareiškėjo minimas 5 metų nutarimo dėl administracinės nuobaudos – baudos vykdymo senaties terminas yra įstatymo nustatytas išieškojimo senaties terminas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti nutarimą geruoju pabaigos, tačiau jis ATPK buvo įtvirtintas tik Įstatymu, įsigaliojusiu 2015 m. liepos 1 d. Todėl pareiškėjo atžvilgiu jis taip pat netaikytinas (Įstatymo 18 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjo atžvilgiu taikytina tik minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties taikymo ir aiškinimo praktika, iš esmės sąlygota to, kad nei ATPK, nei kitas įstatymas iki 2015 m. liepos 1 d. nenustatė nutarimų dėl administracinės nuobaudos – baudos išieškojimo senaties terminų. Remiantis ja, kaip minėta, pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų negali būti tenkinamas, nesant tam faktinio pagrindo.

Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo pateikti argumentai nepatvirtina antstolės veiksmų neteisėtumo, antstolė teisėtai ir pagrįstai vykdo išieškojimą iš pareiškėjo, todėl pagrindo vykdomąją bylą Nr. 0177/15/00038 nutraukti pasibaigus išieškojimo senaties terminams nėra, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo S. B. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.