Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2023-06-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-30-1082/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-06-30
Bylos Nr.
A6.-30-1082/2023
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00080-2023-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Pažeidėjas
A. Č.
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos
Advokatai
Eglė Jagelienė
Kategorijos
NuorašasAdm.nusižengimo byla Nr. A6.-30-1082/2023
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00080-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.9.10 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. birželio 30 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,sekretoriaujant Raimundai Šateikienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai A. Č. ir jos įgaliotai atstovei advokatei Eglei Jagelienei,

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) atstovei K. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), dirbanti, netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č., būdama ŽŪB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadove, žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, turi susidariusią mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kad mokesčių administratorius jau vykdo priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, nes laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 3 d. iki 2023 m. vasario 21 d. pirmenybę teikė ne atsiskaitymui su Valstybine mokesčių inspekcija, o atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, ir taip savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos interesus.

VMI pareiškime nurodyta, kad patikrinus ŽŪB (duomenys neskelbtini) pateiktus kredito įstaigų sąskaitų išrašus, tikrinant laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 23 d., nustatyta, kad buvo nesilaikyta CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos, nes bendrovė turėdama mokestinę nepriemoką VMI, per laikotarpį nuo 2023 m. sausio 3 d. iki 2023 m. vasario 21 d. savo lėšas skyrė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje nei VMI, nors pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį pirmiausiai turėjo atsiskaityti su VMI ir tik po to atitinkamai atsiskaityti su kitais kreditoriais. Remiantis tuo institucija prašo ŽŪB (duomenys neskelbtini) vadovei A. Č. iškelti administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį – 2200 eurų dydžio baudą (1 t., b. l. 2-26).

Šalies argumentai

Pareiškėjos – VMI – atstovė teismo posėdyje palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir reikalavimą, prašė A. Č. nubausti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, jai paskiriant sankcijoje numatytą baudos vidurkį – 2200 eurų dydžio baudą.

A. Č. teismo posėdžio metu teigė savo kaltės pripažįstanti ir parodė, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) pirmininke. Jai kaip vadovei pareigos yra žinomos. Ne visada bendrovės finansų užtenka viskam. Jai yra žinoma, kad pirmenybė yra skiriama įsiskolinimams padengti. Kaip vadovė atsiskaitymą skyrė užmokesčiui ir žaliavai įsigyti, bet VMI taip pat visą laiką mokėdavo, galbūt ne iki galo, bet buvo mokama, nebuvo taip, kad visai nebuvo mokama. 2023 m. sausio - vasario mėnesiais bendrovės padėtis buvo stabili, vykdė veiklą, kažkiek mokėjo ir VMI, ir už žaliavas kažkiek mokėjo. Mokėjo pagal išgales tiek VMI, tiek kitiems kreditoriams, kad galėtų vykdyti veiklą ir išsilaikyti. Jeigu jie nesusipirktų žaliavų, jų įmonei būtų bankrotas, jie neturėtų iš ko išsilaikyti. Šiai dienai bendrovė yra atsikaičiusi su VMI, bendrovė šiuo metu nepriemokų neturi. Prašo remtis jos rašytiniais paaiškinimais, kuriuose nurodytas aplinkybes palaiko ir ten viskas yra nurodyta teisingai (1 t., b.l. 57-200; 2 t., b.l. 1-19).

Iš A. Č. rašytinių paaiškinimų matyti, kad juose ji nurodo, jog 2023-05-17, t. y. bylos nagrinėjimo dieną, ŽŪB (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui nėra skolinga, priešingai, šiai dienai egzistuoja 16897,92 EUR dydžio permoka, kurią Bendrovė yra paprašiusi įskaityti su būsimų laikotarpių mokėtinomis sumomis. Bendrovė visą laiką prievoles valstybės biudžetui vykdė ir nors tam tikrų vėlavimų būdavo, kuo greičiau atsiskaityti su VMI buvo veiklos prioritetas. Prievolių VMI vykdymą bendrovė derino kartu su kasdienės veiklos palaikymu. Taigi, visą laikotarpį bendrovė tiek generavo mokėtiną PVM, tiek jį dengė ir, kaip minėta, nuo 2023-05-04 ji turi permoką biudžetui. Vien faktas, kad šalia mokėjimų VMI bendrovė vykdė ir būtinuosius mokėjimus tiekėjams, tiekusiems pagrindinę produkciją veiklos palaikymui (pvz. žaliavą produkcijos, kuria prekiavo ne sezono metu, gamybai), kitus veiklos palaikymui būtinus mokėjimus, nereiškia, kad bendrovė ar jos vadovė A. Č. elgėsi nesąžiningai, veikė prieš VMI interesus, darė mokesčių administratoriui žalą. Atsiskaitymai su UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir kt. buvo būtini ir neišvengiami mokėjimai bendrovės veiklos tęstinumui užtikrinti, nes pvz. UAB (duomenys neskelbtini) tiekia bendrovei žaliavą (mėsą) perdirbimui, gamybai, prekybai ir pajamų generavimui; iš UAB (duomenys neskelbtini) bendrovė nuomojasi būtiną veiklos vykdymui žemės ūkio techniką ir pan. Tačiau esminė aplinkybė yra ta, kad šie mokėjimai nesutrukdė bendrovei visiškai atsiskaityti su VMI, priešingai, padėjo sugeneruoti pajamas visų prievolių įvykdymui. Be to, Bendrovė niekada nebuvo tokioje padėtyje, kad negalėtų vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, kad šių įsipareigojimų vykdymui kiltų grėsmė ir kad jos atsiskaitymus imtų reguliuoti CK 6.930¹ str. Dėl veiklos iš pajamų sezoniškumo tam tikrais laikotarpiais pinigų srautai šiek tiek sumažėja, tačiau tai nekelia grėsmės atsiskaitymui su kreditoriais. Prašo jos atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes nepadaryta jokia veika, turinti administracinio nusižengimo sudėties požymių.

Iš VMI registrų išrašų matyti, kad ŽŪB (duomenys neskelbtini) vadovė nuo 2018-10-30 yra A. Č.. Išrašuose pateikiama bendrovės mokestinė nepriemoka įvairiais laikotarpiais nuo 2023 m. sausio 3 d. iki 2023 m. balandžio 25 d. (2023 m. sausio 3 dienai – 192503,97 Eur mokestinė nepriemoka, 2023 m. vasario 21 dienai – 190507,77 Eur, 2023 m. balandžio 25 dienai – 176020,05 Eur, iš jų: 93,26 Eur pelno mokesčio delspinigiai; 5494,00 Eur pelno mokesčio avansas; 128377,68 Eur pridėtinės vertės mokestis, 8437,78 Eur šio mokesčio delspinigiai, 25847,00 Eur bauda; 7622,10 Eur gyventojų pajamų mokestis ir 148,23 Eur šio mokesčio delspinigiai (1 t., b. l. 14-23). Papildomame paaiškinime VMI nurodyta, kad 2023 m. sausio 3 dienai visa mokestinė nepriemoka buvo 192503,97 Eur, iš jos – 68353,22 Eur mokestinės nepriemokos suma, dėl kurios nevyko mokestinis ginčas; 2023 m. vasario 21 dienai visa mokestinė nepriemoka buvo 190507,77 Eur, iš jos – 66357,02 Eur mokestinės nepriemokos suma, dėl kurios nevyko mokestinis ginčas (2 t., b.l. 21).

Iš ŽŪB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašo matyti bendrovės dalyvavimas finansinėse operacijose, atsiskaitymai su įvairiais juridiniais asmenimis nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 23 d. (1 t., b. l. 9-14).

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kreditorių teisių pažeidimą, tarp jų ir už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Šio nusižengimo sudėtis yra formali. Pastaroji norma yra blanketinė ir nagrinėjimu atveju yra aktualios CK nuostatos, kur įtvirtinta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Teismui pateikti duomenys liudija, ką teismo posėdžio metu pripažino ir pati A. Č., kad jos vadovaujama bendrovė (duomenys neskelbtini) administraciniame kaltinime nurodytu laikotarpiu turėjo neįvykdytą prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Teismas pastebi, kad nors VMI ir A. Č. nurodė skirtingus ŽŪB (duomenys neskelbtini) nepriemokos VMI dydžius, jų nustatymas ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo kontekste nėra būtinas, todėl dėl to detaliau teismas nepasisako.

A. Č. teisme taipogi parodė, kad jos vadovaujama bendrovė tuo metu nebuvo pajėgi atsiskaityti su visais bendrovės kreditoriais, tai patvirtina ir jos kreipimasis į VMI su prašymais atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, taip pat – pats minėtos prievolės VMI savalaikis neįvykdymas – mokesčių nesumokėjimas. Ji taip pat patvirtino žinojusi apie pareigą pirma sumokėti įsiskolinimą VMI. Nepaisant to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ŽŪB (duomenys neskelbtini), vadovaujama A. Č., šiai žinant apie bendrovės nesumokėtus mokesčius VMI ir negalėjimą bendrovei realiai tai padaryti, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 3 d. iki 2023 m. vasario 21 d. didelę dalį atsiskaitymų atliko su kitais kreditoriais, o su VMI buvo atsiskaityta tik nedidelė dalis. Iš teismo turimų duomenų (bendrovės banko sąskaitos išrašo, VMI pranešimų) matyti, kad aptariamu laikotarpiu kreditoriams buvo sumokėta ne mažiau kaip 49660,37 Eur, kai tuo tarpu VMI buvo sumokėta tik 5180,54 Eur. Taigi bendrovės vadovė, užuot sumažindama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, panaudojo pinigines lėšas atsiskaitymui su kitais kreditoriais, kurie nepatenka į CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas pirmąją ar antrąją privalomo atsiskaitymo eilę. Pastarųjų aplinkybių neginčija ir pati bendrovės vadovė A. Č..

Teismas pažymi, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems: tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kurios leistų anksčiau nurodytų nuostatų nepaisyti. Ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Įmonėje susidariusi situacija, jos mokumo/nemokumo būsena šiuo atveju nėra svarbiausia. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys.

Teismas pritaria A. Č. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytiems bei jos įgaliotos atstovės teisme išsakytiems teiginiams, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises. Tačiau, nors A. Č., jos įgaliota atstovė teisme teigė, kad A. Č., kaip bendrovės vadovė, kitiems kreditoriams mokėjo siekdama veiklos tęstinumo, todėl tyčios, kaip būtinos sąlygos, numatytos ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nėra, teismas su tuo nesutinka ir pažymi, jog ši aplinkybė tik leidžia daryti išvadą, jog A. Č. neabejotinai buvo žinoma apie turimą įsiskolinimą valstybės biudžetui, tačiau jos vadovaujama bendrovė, užuot atsiskaičiusi su aukštesnės eilės kreditore VMI, tenkino žemesnės eilės kreditorių interesus – vykdė reikšmingo dydžio mokėjimus kitoms bendrovėms, tokiu būdu nesivadovaujant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytu reglamentavimu dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos.

Teismo manymu, sąmoningą, tyčinį A. Č. veikimą pažeidžiant VMI interesus patvirtina ir tai, kad jau žinodama apie savalaikiai bendrovės nesumokėtus mokesčius VMI ir negalėjimą bendrovei realiai tai padaryti, ji tik atlikusi aukščiau paminėtus atsiskaitymus su kitais kreditoriais (laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 3 d. iki 2023 m. vasario 21 d.) 2023 m. vasario 24 d. kreipėsi į VMI su prašymu atidėti mokestinės nepriemokos sumą (1 t., b.l. 5-6).

Taigi, A. Č. teiginiai apie bendrovės mokestinės nepriemokos VMI priežastis ir minėtos įstatyminės tvarkos nesilaikymą neeliminuoja jos pareigos laikytis imperatyvių įstatymų nuostatų ir neatleidžia jos nuo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-146-576/2023, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-127-1049/2023, Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-69-491/2022 ir kt.). Šios teismo išvados nekeičia A. Č. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta bei jos įgaliotos atstovės teisme cituota kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020, kurioje išvada dėl tyčios nebuvimo padaryta įvertinus konkrečiai toje byloje nustatytų aplinkybių visumą, besiskiriančių nuo šioje nagrinėjamoje byloje nustatytų (pavyzdžiui, atliktų paskesnės eilės mokėjimų dydį ir kt.).

Taigi, įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus bei ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, jog A. Č., būdama ŽŪB (duomenys neskelbtini) vadove, žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, turi susidariusią mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kad mokesčių administratorius jau vykdo priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, nes laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 3 d. iki 2023 m. vasario 21 d., pirmenybę teikė ne atsiskaitymui su Valstybine mokesčių inspekcija, o atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, ir taip savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos interesus. Tokie A. Č. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl ji baustina.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos A. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą A. Č., teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, į pažeidėjos asmenybę – administracine tvarka bausta, neteista, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kitas aplinkybes (duomenis apie neginčijamos nepriemokų VMI sumos sumokėjimą). A. Č. padarė vieną administracinį nusižengimą. VMI siūlo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos vidurkį. Tačiau esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti A. Č. paskiriant ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti A. Č. švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.

Teismui buvo pateiktas prašymas A. Č. naudai priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju A. Č. atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jos nubaudimo, todėl ji neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir šis prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 635-637, 644, 646, 675 straipsniais,

nutaria:

A. Č. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti A. Č., kad paskirtą baudą ji turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-30-1082/2023.

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti pažeidėjai, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Netenkinti A. Č., jos įgaliotos atstovės prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėja Rita Dirkė