- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-13
- Bylos Nr.
- AN2-69-491/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00004-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti adm.nuobaudos.
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. D., A. A., UAB "Po du"
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Vytautas Geležinis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos L. D. ir administracinėn atsakomybėn patrauktos A. A. atstovo advokato Vytauto Geležinio apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Skundžiamu nutarimu L. D. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį administracine nuobauda – 1400 Eur dydžio bauda, už tai, kad nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2021 m. gegužės 20 d., būdama UAB ,,P.“ (toliau – Bendrovė) vadove, vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą bei padarė kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.
2. Taip pat skundžiamu nutarimu A. A. buvo nubausta pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį administracine nuobauda – 1400 Eur dydžio bauda, už tai, kad nuo 2021 m. gegužės 20 d., būdama Bendrovės vadove, vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams, tuo pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą bei padarė kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta L. D. prašo: nutraukti jai administracinio nusižengimo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį teiseną, jos veikoje nesant šio nusižengimo požymių; arba taikyti jai ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti jai baudos arba ją sumažinti. Apeliaciniame skunde nurodoma:
3.1. Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką, t. y. trečios eilės kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) pareikštus ir nepatenkintus reikalavimus, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdė atsiskaitymus su paskesnės eilės kreditoriais, todėl nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigą eiliškumo. Kita vertus, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neįvertino kitų reikšmingų bylos aplinkybių. Bendrovė su VMI pasirašė mokestinės paskolos sutartį dėl dalies, t. y. 22193,50 Eur, mokestinės nepriemokos išdėstymo. Pagal šios sutarties grafiką Bendrovė pervedė į valstybės biudžetą dvi įmokas, t. y. 2020 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais po 794,62 Eur. Tačiau dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino dėl Covid-19 ligos Bendrovės veikla buvo sustabdyta, vienintelės Bendrovės pajamos laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. gegužės mėnesio buvo iš Užimtumo tarnybos gautos pajamos, kurios buvo skirtos atsiskaityti su prastovose esančiais darbuotojais. Taip pat siekiant vykdyti veiklą, tiekti maistą išsinešimui ar pristatymui į namus, nedidelė suma buvo sumokėta tiekėjams bei buhalterines paslaugas teikiančiai bendrovei. Taigi, L. D. veikoje nėra nustatytas siekis pažeisti VMI interesų, išvengti Bendrovės turimų įsipareigojimų kreditoriui.
3.2. Įvertinus L. D. administracinio nusižengimo pobūdį, nedidelį veikos pavojingumą, kaltės formą (atsiskaitymų su kreditoriais eilės nesilaikymas buvo nulemtas ne piktybiškai nevengiant atsiskaitymo su VMI, o siekiant Bendrovės veiklos vykdymo), jos asmenybę, materialinę padėtį (šiuo metu vaiko priežiūros atostogose, su vyru augina 3 mažamečius vaikus, šeimą išlaiko vyras, moka už būsto nuomą), yra pagrindas jai taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktos A. A. atstovas advokatas V. Geležinis prašo: panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir A. A. administracinio nusižengimo bylą perduoti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui; arba taikyti A. A. ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sumažinti jai paskirtą baudą. Apeliaciniame skunde nurodoma:
4.1. Bendrovė mokėjimus atliko savo darbuotojams, grąžino pinigines lėšas kitai bendrovei, atsiskaitė su „Sodra“, kad būtų užtikrintas Bendrovės veikos tęstinumas. A. A. kreditorių interesų eiliškumo nepažeidė tyčia ir sąmoningai, nes mokėjo tiems subjektams, kuriems mokėti ją įpareigojo sudarytos paskolų sutartys, jos veikimas nebuvo žalingas Bendrovei ar pažeidžiantis įstatymus. Taigi, A. A., kaip Bendrovės vadovės veiksmuose, nebuvo tyčios, siekio pažeisti VMI interesų, išvengti Bendrovės turimų įsipareigojimų kreditoriui.
4.2. Šiuo atveju nustatyta, kad A. A. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį realizavo siekdama pagerinti Bendrovės finansinę būklę ir tęsti jos veiklą, išsaugant darbo vietas, užtikrinant atsiskaitymą su visais kreditoriais bent ateityje. Be to, A. A. tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Tai sudaro pagrindą jos veiksmus vertinti kaip nesavanaudiškus ir nepiktybiškus bei taikyti jai ANK 34 straipsnio 6 dalį.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimais į apeliacinius skundus VMI atstovė D. Š. prašo jų netenkinti. Atsiliepime nurodoma:
5.1. Tiek L. D., tiek A. A., atitinkamais laikotarpiais būdamos Bendrovės vadovėmis, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, nes, žinodamos apie Bendrovės finansinę padėtį, apie susidariusią mokestinę nepriemoką bei didėjančius įsipareigojimus VMI, atliko Bendrovės atsiskaitymus su tiekėjais bei paskesnės eilės kreditoriais, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Kad jos pažeidė atsiskaitymų kreditoriams grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, jos iš esmės neneigė, tačiau nurodė tai, jų nuomone, pateisinančias priežastis – siekį užtikrinti vadovaujamos bendrovės veiklos tęstinumą. Kita vertus, CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.
5.2. Teismas, skirdamas L. D. ir A. A. administracines nuobaudas, įvertino visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse, t. y. teismas atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jų asmenybę. Taigi, teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti joms už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą minimalią baudą. Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą joms taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti baudos arba ją sumažinti, apeliaciniuose skunduose nenurodoma.
Motyvuojamoji dalis
6. Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliaciniuose skunduose nurodomi iš esmės vienodi argumentai, teigiama, kad tiek L. D., tiek A. A., atitinkamais laikotarpiais būdamos Bendrovės vadovėmis, piktybiškai nesiekė pažeisti VMI teisių, o tik siekė išlaikyti jų vadovaujamos Bendrovės veiklos tęstinumą. Apeliantų teigimų, tai šalina L. D. ir A. A. administracinę atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Taip pat apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad yra pagrindas L. D. ir A. A. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir kaip galima labiau sumažinti joms paskirtas baudas.
8. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Skundžiamu nutarimu L. D. ir A. A., kaip Bendrovės vadovės skirtingais laikotarpiais, pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį buvo nubaustos už tai, kad padarė vieną iš šioje ANK normoje išvardytų alternatyvių veikų – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Ši norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitas teisės aktų nuostatas. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, joje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši norma teisės subjektams yra privaloma.
9. Byloje nustatyta, kad 2022 m. kovo 10 d. Bendrovė turėjo 51702,07 Eur dydžio mokestinę nepriemoką. Ši mokestinė nepriemoka augo, t. y. 2020 m. lapkričio 25 d. ji buvo 34400,98 Eur, 2020 m. gruodžio 2 d. – 38695,98 Eur, 2021 m. sausio 12 d. – 39535,45 Eur, 2021 m. rugpjūčio 23 d. – 48068,57 Eur, 2021 m. rugsėjo 24 d. – 49 659,65 Eur. Bendrovės skola susidarė nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. Bendrovė nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. buvo įtraukta į nukentėjusių nuo Covid-19 grupes, todėl mokestinės nepriemokos išieškojimas nebuvo vykdomas. VMI su Bendrove 2020 m. rugsėjo 4 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį dėl dalies, t. y. 22193,50 Eur dydžio mokestinės nepriemokos išdėstymo. Pagal šią sutartį Bendrovė sumokėjo dvi įmokas: 2020 m. rugsėjo 24 d. ir spalio 27 d. po 794,62 Eur. Vėliau Bendrovė įmokų nebemokėjo ir 2022 m. vasario 28 d. VMI nutraukė mokestinės paskolos sutartį. Nuo 2021 m. gruodžio 2 d. antstolis vykdo išieškojimą iš Bendrovės lėšų bankų sąskaitose dėl mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimas nebuvo išdėstytas, t. y. VMI priėmė nurodymą nurašyti 30315,31 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos. Įplaukų pagal pateiktus išieškojimo dokumentus negauta. Taip pat byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 28 d. Bendrovė gavo 184193,97 Eur pajamų, kurių beveik tiek pat ir išleido. Bendrovės banko sąskaitos išlaidos laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 25 d., t. y. nuo datos, kada Bendrovė turėjo sumokėti ir nemokėjo įmokų pagal mokestinės paskolos sutartį, iki 2021 m. gruodžio 28 d. sudarė 95622,41 Eur, iš jų buvo mokama tiekėjams, kitam kreditoriui pagal paskolos sutartį, darbuotojams. Tokias bylos aplinkybes patvirtina VMI pareiškimas, išrašai iš Juridinių asmenų registro, VMI Integruotos mokesčių informacinės sistemos (IMIS) duomenų bazės, Bendrovės banko sąskaitų, VMI sprendimas nutraukti mokestinės paskolos sutartį bei kiti bylos įrodymai. Šios bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios, jų proceso dalyviai iš esmės neginčija, todėl jos laikomos nustatytomis ir išsamiau nebeaptarinėjamos.
10. Apylinkės teismo posėdyje nei L. D., nei A. A. atstovas iš esmės neneigė, jog Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką, atsiskaitė su paskesnės eilės kreditoriais – mokėjo įmokas pagal paskolos sutartį, atsiskaitė su tiekėjais ir kitas paslaugas teikiančiomis bendrovėmis. Tai iš esmės neginčijama ir apeliaciniuose skunduose. Kita vertus, apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad Bendrovės vadovės L. D. ir A. A. negali atsakyti už administracinį nusižengimą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nes jos siekė išlaikyti Bendrovės veiklos tęstinumą. Apygardos teismui, kaip ir apylinkės teismui, yra suprantamas Bendrovės vadovių siekis tęsti veiklą tokiomis verslo (ypač – teikiančio maitinimo paslaugas) sąlygomis, kurios minimu laikotarpiu tam tikra apimtimi priklausė nuo Covid-19 ligos sukeltos pandemijos, tačiau šiuo konkrečiu atveju tai nešalina jų administracinės atsakomybės už šį administracinį nusižengimą. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame apylinkės teismo nutarime, CK 390¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Taip pat apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad šios normos tikslas – nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito, visų pirma, su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais, kreditoriais, inicijuoja bankrotą, t. y. tikslas – užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.
11. Kaip minėta, Bendrovė nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. buvo įtraukta į nukentėjusių nuo Covid-19 grupes, dėl ko mokestinės nepriemokos išieškojimas iš jos nebuvo vykdomas. Tačiau tai nesudarė pagrindo Bendrovei praktiškai iš esmės nemokėti VMI mokesčių, tuo labiau, kai Bendrovei buvo sudarytos sąlygos tai padaryti. Dar 2020 m. rugsėjo 4 d. Bendrovė su VMI sudarė mokestinės paskolos sutartį dėl 22193,50 Eur dydžio mokestinės nepriemokos išdėstymo. Tačiau per beveik 1 metus 5 mėnesius Bendrovė sumokėjo tik dvi įmokas, t. y. 2020 m. rugsėjo 24 d. ir spalio 27 d. po 794,62 Eur. Dėl šių priežasčių šią mokestinės paskolos sutartį VMI nutraukė bei inicijavo priverstinį išieškojimą iš Bendrovės turto. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuo mokestinės nepriemokos susidarymo momento, t. y. nuo 2020 m., be minėtų dviejų įmokų, Bendrovė sumokėjo bent dalį mokestinės nepriemokos. Tokių duomenų apeliantai nepateikė iki šiol. Priešingai, Bendrovės mokestinė nepriemoka tik didėjo ir 2022 m. kovo 10 d. sudarė 51702,07 Eur. Toks pasyvus Bendrovės vadovių elgesys iš esmės visiškai neatsiskaitant su VMI (to nepadarius iki šiol) bei atsiskaitymas vien tik su paskesnės eilės kreditoriais (tiekėjais, paslaugų teikėjais, kreditoriais pagal paskolos sutartį) rodo ne tik VMI teisių pažeidimą, ką pagrįstai nustatė apylinkės teismas skundžiamame nutarime, bet ir finansinės drausmės stoką, kas gali sąlygoti Bendrovės nemokumą (pavyzdžiui, jos įsipareigojimams VMI viršijus turtimo turto vertę). Taigi, Bendrovės mokestinei nepriemokai VMI vis augant, Bendrovės vadovėms nesiekiant atsiskaityti su VMI bent iš dalies, nevykdžius mokestinės paskolos sutarties, atsiskaitymus darius tik su paskesnės eilės, negu VMI, kreditoriais, tokia jų veika tapo pavojinga ir užtraukiančia joms administracinę atsakomybę. Todėl, skundžiamu apylinkės teismo nutarimu jos pagrįstai buvo patrauktos atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
12. Kita vertus, apygardos teismas sutinka su apeliantais, kad šiuo atveju yra pagrindas administracinėn atsakomybėn patrauktoms L. D. ir A. A. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti joms paskirtas baudas. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad jos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių eilės nesilaikė, kadangi pandemijos laikotarpiu stengėsi išlaikyti Bendrovės veiklą, atsiskaityti su tiekėjais ir kitais kreditoriais, nuo kurių pagalbos priklausė ir Bendrovės veiklos tęstinumas. Su tuo apygardos teismas sutinka.
13. Pagal teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Taip pat pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes.
14. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime nesvarstė galimybės taikyti minėtą straipsnį ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatytą baudą ar išvis jos neskirti, nors tokį prašymą apeliantai buvo pateikę. Tačiau, kaip galima suprasti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas sprendė, kad apeliantų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo paskirti mažesnio dydžio baudos ar išvis jos neskirti. Apygardos teismas sutinka, kad dauguma atvejų dėl paskirtos pakankamai nemažo dydžio baudos nulems tam tikrą šeimos finansinės būklės pablogėjimą ir tai nėra tos aplinkybės, kurios savaime sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, aplinkės teismas nepakankamai atsižvelgė į aplinkybes, apibūdinančias padarytą administracinį nusižengimą.
15. Iš bylos matyti, jog L. D. ir po to A. A. vadovaujamos Bendrovės mokestinė nepriemoka atsirado Lietuvos Respublikoje paskelbus karantiną (nuo 2020 m. rugsėjo 4 d.), Bendrovė buvo įtraukta į nukentėjusių nuo Covid-19 pandemijos sąrašą. Kaip nurodė A. A., ji dar kartą kreipėsi į VMI dėl su prašymu išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, tačiau jos prašymas nebuvo tenkintas. Be kita ko, nėra pagrindo netikėti, jog L. D. ir A. A. veiksmai nesilaikant atsiskaitymo su kreditoriais eilės, nebuvo piktybiniai, priešingai, jais mėginta atsiskaityti su tiekėjais, nuo kurių iš esmės priklausė Bendrovės veikla. Nors tokius veiksmus tiek L. D., tiek A. A. atliko savo rizika ir kaip vadovės turėjo suprasti bei įvertinti, jog dėl to joms gresia atsakomybė, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nurodytus veiksmus lėmė situacija, kurioje verslas anksčiau nebuvo. Atitinkamai atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, neeilinę pasaulinę daugelį verslo sričių paveikusią situaciją, L. D., tiek A. A. pasirinktus šios situacijos sprendimo būdus (pastangos išlaikyti Bendrovės veiklos tęstinumą, atsiskaityti su darbuotojais, tiekėjais), taip pat ir kitus jas iš esmės teigiamai charakterizuojančius bylos duomenis – nors nėra jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nėra ir jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jos neteistos, pirmą kartą padarė tokio pobūdžio administracinį nusižengimą, darytina išvada, jog yra pagrindas joms taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti mažesnę, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali, baudą, ją mažinant perpus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patrauktos L. D. ir administracinėn atsakomybėn patrauktos A. A. atstovo advokato Vytauto Geležinio apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nutarimą:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, L. D. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, paskirtą baudą sumažinti iki 700 Eur.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, A. A. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, paskirtą baudą sumažinti iki 700 Eur.
Kitą apylinkės teismo nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.