Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. R. įgalioto atstovo advokato Sauliaus Avižos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 11 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2.1. Skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, kurios suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu, taip pat atmesdamas apelianto argumentus nepateikė jokių motyvų. Įgaliotas atstovas skunde atkreipia dėmesį, kad CK 6.930¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai. Vykdymo procese atsiskaitymų eilę reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 754 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patankinami be eilės. V. R., kaip įmonės UAB „C. E. A.“ vadovo ir Komandinės ūkinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta maksimalaus susitarimo įkeitimo sutartis, suteikė hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu. Atstovas pažymi, kad Bendrovės atžvilgiu buvo pradėtas priverstinis išieškojimas hipotekos kreditoriaus Komandinės ūkinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Vadovaujantis CPK 689 straipsnio nuostatomis antstolė suformavo nurodymą priverstinai nurašyti lėšas nuo Bendrovės sąskaitos. Visus VMI pareikšime nurodytus pavedimus tiekėjams buvo leista atlikti tik hipotekos kreditoriaus sutikimu. V. R. būdamas Bendrovės vadovas turėjo derinti visus mokėjimus su Komandine ūkine bendrija „(duomenys neskelbtini)“ ir tik gavus pritarimą bei antstolei pervedus dalį lėšų mokėjimus buvo galima atlikti.

2.3. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino V. R. pateiktų rašytinių paaiškinimų ir pagrindinio įrodymo – maksimalaus įkeitimo sutarties. Pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo, kad esant vykdomam priverstiniam išieškojimui yra privaloma laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo. Apeliantas pabrėžia, kad vykdomieji raštai ir kiti vykdomieji dokumentai (šiuo atveju išieškojimas pagal įkeitimą) yra vykdomi CPK nustatyta tvarka, todėl turi būti taikomas CPK 754 straipsnyje numatytas kreditorių eiliškumas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – V. R. įgaliotojo atstovo advokato Sauliaus Avižos apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Skunde V. R. įgaliotasis atstovas, nesutikdamas su skundžiamu nutarimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino V. R. pateiktų paaiškinimų ir nepagrįstai netaikė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, numatytų CK 6.930¹ straipsnio 3 dalyje ir CPK 754 straipsnyje, bei prašo administracinio nusižengimo teiseną V. R. atžvilgiu nutraukti. Taip pat prašo V. R. naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo

5. Vertinant apylinkės teismo priimto nutarimo pagrįstumą, visų pirma pažymėtina, kad remiantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

6. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 11 d. nutarimu V. R. pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad V. R. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, yra įrodyta. Skundžiamas nutarimas yra iš esmės išsamiai motyvuotas, su jame padarytomis išvadomis apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti, jų detaliai nebekartoja.

7. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Aptariamo nusižengimo sudėtis yra formalioji, jos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurio iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pažeidimų padarymą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimu V. R., kaip UAB „C. E. A.“ vadovas, pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad padarė vieną iš šioje ANK normoje išvardytų alternatyvių veikų – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.

8. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, joje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši norma teisės subjektams yra privaloma.

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Bendrovė yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolininkė. VMI 2022 m. lapkričio 17 d. duomenis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 65 019,24 eurai, o 2023 m. sausio 25 d. duomenimis 71 482,74 eurų. 2022 m. lapkričio 17–24 d. buvo atliktas Bendrovės operatyvinis patikrinimas, kurio metu buvo patikrinta Bendrovės mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas per laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d. Šio patikrinimo metu buvo vertinti duomenys užfiksuoti Bendrovės atsiskaitomoje sąskaitoje. Iš byloje esančios Bendrovės bako sąskaitos matyti, kad piniginių lėšų likutis 2022 m. sausio 1 d. buvo 10 122,05 eurų, gautos pajamos per laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d. sudarė 192 110,52 eurų, o išlaidos 202 232,60 eurų, iš jų: 33 188,87 eurų VMI, 1 821,60 eurų Sodrai, 139 820,27 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“, 9 500 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“, 6 694,68 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“, 4 720 eurų darbo užmokesčiui, 3 480,51 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“, 3006,07 eurų pervedimai kitiems tiekėjams ir banko administravimo išlaidos. Bendrovės sąskaitos likutis 2022 m. lapkričio 15 d. – 0,01 eurų. Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pateikti duomenys, kad Bendrovė 2022 m. vasario 21 d., 2022 m. kovo 9 d., 2022 m. balandžio 22 d. 2022 m. kovo 25 d. teikė prašymus atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, kurių dalis buvo tenkinti, tačiau nežiūrint į tai, Bendrovė jų tinkamai nevykdė, tai yra pagal nustatytus grafikus neatliko visų mokėjimų, todėl nuo 2022 m. birželio 20 d. buvo pradėtas priverstinis mokestinės priemokos išieškojimas. Šios aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad Bendrovės atsakingiems asmenims neabejotinai buvo žinoma apie turimą įsiskolinimą valstybės biudžetui.

10. Nors Bendrovė atlygino dalį – 33 188,87 eurų turimų mokestinių nepriemokų, tačiau bylai aktualiu laikotarpiu Bendrovė vykdė reikšmingo dydžio mokėjimus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. sausio 28 d. – 30 000 eurų, 2022 m. vasario 9 d. – 16 069,53 eurų, 2022 m. kovo 3 d. – 7 500 eurų, 2022 m. kovo 10 d. – eurų, 2022 m. kovo 17 d. – 10 000 eurų, 2022 m. kovo 31 d. – 9 600 eurų bei kitiems kreditoriams. Šie atsiskaitymai neabejotinai patvirtina, kad Bendrovės direktorius, žinodamas, jog bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, turėdamas galimybę ją jei ne visiškai pašalinti tai bent reikšmingai sumažinti, to nepadarė. Nustatyti objektyvūs duomenys patvirtina administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį veikus tyčia – V. R., kaip bendrovės vadovas, žinodamas apie bendrovės įsiskolinimą valstybės biudžetui, taip pat kad bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, ją sumažino tik iš dalies, o sąmoningai atsiskaitė su kitais kreditoriais ir neužtikino CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir tokiu būdu padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą ir skundžiamą nutarimą daro išvadą, kad materialiosios teisės norma – ANK 120 straipsnio 1 dalis – apelianto padarytam pažeidimui pritaikyta tinkamai.

11. V. R. įgaliotasis atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad šioje byloje turėjo būti taikomos vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos, tai yra atsiskaitymai su kreditoriais vykdomi ne vadovaujantis CK 6.390¹ straipsnio 1 dalimi, o CPK 754 straipsnio dalimi. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad CK 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą tuo atveju, kai skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Šiame straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Ši teisės norma yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. CK 6.930¹ straipsnis reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų, todėl šiuo atveju ji pritaikyta teisingai. Tuo tarpu apelianto minimas CPK 754 straipsnis reglamentuoja reikalavimų patekinimo eilę tuo atveju, kai vykdymo procese išieškomos tam tikros lėšos.

13. Tiek liudytoja apklaustos antstolės paaiškinimai, tiek ir byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad Bendrovės atžvilgiu buvo pradėtas priverstinis išieškojimas hipotekos kreditoriaus Komandinės ūkinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tačiau ši aplinkybė nepaneigia V. R. atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Aukštesnysis teismas pažymi, kad byloje esantis Bendrovės banko sąskaitos išrašas (b. l. 12–107), patvirtina, kad Bendrovė pati savanoriškai vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, didžiausias sumas pervesdama UAB „(duomenys neskelbtini)“. Joks priverstinis lėšų nurašymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar kitų kreditorių naudai iš Bendrovės sąskaitos nebuvo atliktas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinamu laikotarpiu nebuvo hipotekos kreditorė, nevykdė išieškojimo iš Bendrovės, todėl apeliaciniame skunde minimų vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nagrinėjamu atveju taikyti nėra jokio teisinio pagrindo. Aukštesniojo teismo vertinimu, Bendrovė, neturėdama lėšų patenkinti visų kreditorių reikalavimus, privalėjo atsiskaityti su VMI prieš atlikdama mokėjimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei kitiems kreditoriams. Apygardos teismas pažymi ir tai, iš byloje esančio Bendrovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad vertinamu laikotarpiu hipotekos kreditoriaus naudai išieškojimą vykdanti antstolė nevykdė išieškojimo iš Bendrovės banko sąskaitos.

14. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepažeisdamas ANK 32, 34 straipsnio reikalavimų, paskyrė adekvačią ir proporcingą mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali, baudą, todėl naikinti skundžiamos apylinkės teismo nutarimą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgalioto atstovo skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra. Be to, jokių naujų argumentų, dėl kurių nebūtų pasisakęs apylinkės teismas, nėra pateikta, todėl V. R. įgalioto atstovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl proceso išlaidų

15. Apeliaciniame skunde prašoma iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos V. R. naudai priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. įgaliotojo atstovo advokato Sauliaus Avižos pateiktas apeliacinis skundas netenkintas, todėl jis neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir šis prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – V. R. įgaliotojo atstovo advokato Sauliaus Avižos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.