Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gebuva“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Svaita“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gebuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Svaita“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Svaita“ priešieškinį ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Gebuva“ dėl permokėtos sumos, nuostolių ir netesybų priteisimo, atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu bei įpareigojimo perduoti dokumentus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkinti iš statybos rangos teisinių sutartinių santykių kilę tiek rangovės, tiek ir užsakovės reikalavimai, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir apeliacijos ribų

31. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 20 726,16 Eur už lauko aikštelės įrengimo darbus

33. Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). CK 6.653 straipsnio 1–3 dalies normose nustatyta galimybė šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus. Pagal šias normas darbų kaina gali būti nustatoma sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-469/2019).

34. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktas susirašinėjimas rodo, kad statybos darbų kainos pasiūlymą pateikė ieškovė, šalys derino pasiūlyme numatytus darbus, medžiagas, kainą. Šalių sudarytos sutarties kaina iš esmės fiksuota. Rangos sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad bendra darbų kaina yra 484 Eur be PVM už 1 kv. m pastato grindų ploto. Sutarties priede Nr. 1 nustatyta bendra darbų suma – 326 874,99 Eur be PVM.

35. Taigi, kai sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Kita vertus, kainos didinimo draudimas nėra absoliutus. Tam tikrais atvejais ir tam tikromis sąlygomis jis yra įmanomas. Jei vykdant rangos sutartį paaiškėja, kad būtina atlikti papildomų darbų ir rangovui tenka didinti kainą, sutartyje nustatytą darbų kainą galima keisti ir prievolės vykdymo metu (CK 6.653 straipsnio 4 dalis). Atitinkamai nustatyta ir CK 6.684 straipsnio 4 dalyje. Pagal CK 6.684 straipsnio 5 dalį rangovas, neįvykdęs šio straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl to turėtus nuostolius, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas.

36. Iš CK 6.684 straipsnio 4 dalyje pateiktos papildomų darbų sampratos matyti, kad papildomais darbais negali būti pripažinti darbai, kurie, nors nebuvo aiškiai išvardinti rangos sutartyje, bet galėjo būti numatyti iš normatyvinių statybos dokumentų. Toks papildomų darbų aiškinimas įtvirtintas ir teismų praktikoje, kurioje nurodyta, kad atsižvelgiant į galimybės keisti rangos sutartimi sutartų darbų kainą išimtinį pobūdį, papildomų darbų kategorija turėtų būti suprantama pakankamai siaurai, nesureikšminant pradinėje projektavimo stadijoje parengtuose žiniaraščiuose nurodytų orientacinių darbų, medžiagų ir jų kiekių (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-164-516/2018). Kasacinis teismas šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad tokie darbai, kurie, teikiant pasiūlymą, galėjo būti įvertinti remiantis techniniu projektu ir techninės užduoties sprendiniais, nelaikytini papildomais darbais, jie atliekami rangovės sąskaita ir jėgomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-690/2017). Be to, kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pabrėžęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Ginčui aktualios išimtys nustatytos specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009).

37. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktas susirašinėjimas rodo, kad statybos darbų kainos pasiūlymą pateikė ieškovė, šalys derino pasiūlyme numatytus darbus, medžiagas, kainą. Šalių sudarytos sutarties kaina iš esmės fiksuota. Rangos sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad bendra darbų kaina yra 484 Eur be PVM už 1 kv. m pastato grindų ploto. Sutarties priede Nr. 1 nustatyta bendra darbų 326 874,99 Eur suma be PVM; lauko aikštelės sutvarkymui (pagrindų paruošimas, betoninių bortų montavimas, betoninių trinkelių 60 mm montavimas) nustatyta 33 134,73 Eur suma. Sutarties 4.3 punkte nustatyta, kad darbų kaina yra maksimali ir negali būti didinama, išskyrus sutartyje numatytus atvejus. Sutarties 4.5 punkte, kuriuo remiasi ieškovė, numatytas darbų kainos perskaičiavimas, jeigu užsakovės iniciatyva atliekami projekto pakeitimai ir dėl to atsiranda poreikis atlikti papildomus darbus. Tačiau pagal sutartį bet kokie pakeitimai ir papildymai turi būti sudaryti raštu ir patvirtinti abiejų šalių atstovų (sutarties 13.2 punktas), taip pat 4.7 punkte nustatyta, kad užsakovė jokiais atvejais neapmoka už rangovės atliktus sutarties dokumentuose nenumatytus darbus, kurių šalys nepatvirtino raštišku papildomu susitarimu prie sutarties. Tokių pakeitimų ar rašytinio susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo ieškovė į bylą nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, šiuo atveju ieškovė bendrame kontekste neįvertina ir kitų kainą apibrėžiančių sutarties nuostatų – 4.6 punkte numatyta, jog sudarant sutartį rangovės nenumatyti (į sąmatą neįtraukti), tačiau rezultatui pasiekti būtini atlikti darbai yra atliekami rangovės sąskaita ir užsakovė jų neatlygina. Tokie darbai nelaikomi papildomais darbais ir laikoma, kad jų kaina įtraukta į sutartyje numatytą bendrą darbų kainą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad į lauko aikštelės darbus įeina pagrindų paruošimas, o šį reikalavimą ieškovė iš esmės grindžia būtinybe 0,80 cm sukelti lauko aikštelės sklypą, kas neteikia pagrindo spręsti apie poreikį atlikti nenumatytus papildomus darbus lėmusius net 20 726,16 Eur papildomus kaštus, kurie negalėjo būti įsivertinti numatant bendrą lauko aikštelės įrengimo kainą. Be to, kaip minėta, parduotuvės pastato statybos darbų kainos paskaičiavimą bei atitinkamą pasiūlymą parengė ir atsakovei pateikė ieškovė.

38. Nustatytų aplinkybių visumos kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti 20 726,16 Eur už lauko aikštelės įrengimo darbus netenkintas pagrįstai, be to, ieškovė neginčija, kad sutartyje nustatyto dydžio lauko aikštelės darbų kaina jai buvo sumokėta.

Dėl ieškovės reikalavimo apmokėti 20 611,06 Eur be PVM už papildomus darbus ir atsakovės reikalavimo priteisti 63 921,17 Eur dydžio permoką

39. Kaip nurodyta, ieškovė, kreipdamasi į teismą, taip pat prašė priteisti iš atsakovės pinigines lėšas už atliktus papildomus darbus, atsižvelgusi į 2020 m. spalio 23 d. pasirašytą susitarimą ir įformintą papildomų darbų perdavimo–priėmimo aktą F2 ir pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, nurodė, kad atliko papildomus darbus: 1) montavo fasadines plokštes ant priekinės pastato dalies; 2) montavo fasadines plokštes ant šoninio parapeto; 3) montavo dviejų sluoksnių priešgaisrines gipso plokštes ant lubų; 4) įrengė vidines gipso kartono 100 mm pertvaras su metaliniu karkasu ir vatos užpildu; 5) įrengė požeminę lauko kanalizaciją; visų išvardintų darbų kaina 20 611,06 Eur be PVM, už kuriuos, ieškovės teigimu, atsakovė neatsiskaitė. Atsakovė tvirtina, kad, reikšdama priešieškinį, ji įskaičiavo ieškovei mokėtiną sumą už atliktus papildomus darbus ir šia suma atitinkamai sumažino priešieškinio sumą (ieškovės skolą atsakovei – 67 117 Eur permoką), kurią patikslino atsižvelgusi į 2020 m. spalio 23 d. susitarimą ir prašė priteisti iš ieškovės susidariusią 63 921,17 Eur permoką. Atsakovės teigimu, skundžiamu sprendimu tenkinus nurodytą ieškovės reikalavimą susidaro situacija, kad ieškovė tą pačią sumą gauna du kartus: vieną kartą ši suma yra minusuojama iš bendros ieškovės skolos atsakovei ir tiesiogiai atsispindi priešieškinio sumoje; antrą kartą tą pačią sumą teismas priteisia skundžiamu sprendimu.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, vertindamas nurodytus šalių reikalavimus byloje nustatytų aplinkybių ir 2020 m. spalio 23 d. susitarimo kontekste, padarė prieštaringas išvadas. Viena vertus, teismas susitarimą vertino kaip patvirtinantį sutartimi sulygtų ir priimtų darbų bei sumokėtos kainos skirtumą, t. y. kad vykdydama sutartį atsakovė sumokėjo ieškovei 63 921,17 Eur daugiau (346 574 Eur – 282 652,83 Eur = 63 921,17 Eur) nei ieškovė atliko ir pridavė statybos rangos darbų, todėl sprendė, kad yra pagrindas tenkinti priešieškinį ir priteisti iš ieškovės 63 921,17 Eur atsakovei be pagrindo sumokėtų piniginių lėšų. Kita vertus, ieškovės reikalavimo aspektu vertino, kad susitarimas nepatvirtina papildomai atliktų darbų apmokėjimo, todėl jį priteisė. Teisėjų kolegija tokį pirmosios instancijos teismo vertinimą pripažįsta neteisingu.

41. Bylos duomenys rodo, kad pradinį reikalavimą dėl apmokėjimo už papildomus darbus ieškovė grindė 2019 m. sausio 29 d. vienašaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktu F2 28 400,11 Eur sumai. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimu, pareikštame priešieškinyje šį vienašalį aktą ginčijo ir teigė, kad jame nurodyti darbai priimti atsakovės 2019 m. liepos 26 d. koreguotais aktais, įformintais 2019 m. rugpjūčio 7 d. vienašaliu priėmimu–perdavimu, atitinkamai nurodant, kad nuo rangos sutarties sudarymo iki jos pasibaigimo (2019 m. sausio 29 d.) ieškovė atliko statybos darbų už 279 457 Eur, iš šios sumos 262 042 Eur yra priimti–perduoti dvišaliais atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktais, o 17 414,81 Eur yra priimta vienašaliais atsakovės surašytais darbų priėmimo aktais. Rangos sutarties galiojimo metu atsakovės atliktų mokėjimų suma – 346 574 Eur, t. y. 67 117 Eur daugiau nei ieškovė atliko darbų, todėl permoką prašė priteisti. Taigi, kaip matyti iš pradinės šalių pozicijos, atsakovė pagrįstai nurodo, kad faktinę aplinkybę, jog ieškovė atliko papildomų darbų, atsakovė pripažino, tačiau šalys nesutarė dėl darbų kiekio bei kainos, o bendras sutarimas pasiektas 2020 m. spalio 23 d. susitarimu ir šios dienos priėmimo–perdavimo aktu F2.

42. Taigi, minėtu 2020 m. spalio 23 d. susitarimu šalys išsprendė nesutarimą dėl UAB „Gebuva“ atliktų papildomų darbų kiekių ir kainų, juo šalys nustatė papildomų darbų apimtis, kiekius ir kainas, susitarė dėl jų įforminimo ir jau surašytų dokumentų negaliojimo. Šalys patvirtino, kad vykdydama sutartį ieškovė atliko papildomus darbus (montavo fasadines plokštes ant priekinės pastato dalies ir ant šoninio parapeto; montavo dviejų sluoksnių priešgaisrines gipso plokštes ant lubų; įrengė vidines gipso kartono 100 mm pertvaras su metaliniu karkasu ir vatos užpildu; įrengė požeminę lauko kanalizaciją), kurių vertė 20 611,06 Eur ir kurie priimti bei perduoti 2020 m. spalio 23 d. perdavimo–priėmimo aktu F2 ir pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę F3. Įvertinusios minėtu aktu ir pažyma perduotus darbus ir jų vertę, šalys patvirtino, kad: vykdydama statybos rangos sutartį UAB „Svaita“ priėmė darbų už 282 652,83 Eur; vykdydama statybos rangos sutartį UAB „Svaita“ sumokėjo 346 574 Eur, iš kurių 207 427 Eur buvo sumokėta tiesiogiai UAB „Gebuva“, o 139 147 Eur buvo sumokėta subrangovams pagal trišalius susitarimus.

43. Susitarimo 9 punkte šalys susitarė ir patvirtino, kad sutarus dėl atliktų darbų kiekių, kainų, atliktų darbų priėmimo–perdavimo įforminimo, yra negaliojantys:

43.1. UAB „Gebuva“ 2020 m. sausio 29 d. (klaidingai nurodyta data, turi būti 2019 m. sausio 29 d.) surašytas atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas F2, kuriuo buvo vienašališkai įformintas papildomų statybos darbų perdavimas UAB „Svaita“;

43.2. UAB „Svaita“ 2020 m. rugpjūčio 7 d. (klaidingai nurodyta data, turi būti 2019 m. rugpjūčio 7 d.) surašytas atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas F2 Etapas Nr. 3 Mūro darbai, kuriuo buvo vienašališkai įformintas papildomų statybos darbų priėmimas iš UAB „Gebuva“;

43.3. UAB „Svaita“ 2020 m. rugpjūčio 7 d. (klaidingai nurodyta data, turi būti 2019 m. rugpjūčio 7 d.) surašytas atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas F2 Papildomi statybos darbai, kuriuo buvo vienašališkai įformintas papildomų statybos darbų priėmimas iš UAB „Gebuva“;

43.4. UAB „Gebuva“ išrašyta 2019 m. sausio 28 d. PVM sąskaita faktūra serija GBV Nr. 19000006;

43.5. UAB „Gebuva“ išrašyta 2019 m. sausio 28 d. PVM sąskaita faktūra serija GBV Nr. 19000005.

44. Susitarimo 10 punktu šalys patvirtino, kad susitarime numatyta apimtimi ir aptartais klausimais tarp jų kilęs ginčas yra išspręstas ir jos neturi viena kitai pretenzijų ar reikalavimų dėl susitarime aptartų ir juo išspręstų klausimų.

45. Ieškovė teigia, kad priteisdamas permoką teismas nesigilino į ieškovės nurodytas aplinkybes ir pasirašytą 2020 m. spalio 23 d. susitarimą formaliai vertino kaip patikimą, neginčijamą ir iš esmės vienintelį įrodymą, kad neva atsakovė už atliktus darbus ieškovei permokėjo, nors ieškovė negali būti atsakinga už subrangovams sumokėtas sumas; taip pat nurodo, kad atsakovė savaip interpretuoja sudarytą susitarimą, pagal tokią interpretaciją susitarimo ieškovė nebūtų pasirašiusi. Nagrinėjamu atveju, įvertinus šalių sudarytos rangos sutarties, trišalių sutarčių su subrangovais ir 2020 m. spalio 23 d. susitarimo nuostatas, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė jos nurodyto dydžio permokos priteisimo reikalautų nepagrįstai ar kad ieškovės reikalaujama suma nėra įskaityta pagal susitarimą.

46. Statybos rangos sutarties 8.1 punkte buvo aptarta rangovės teisė sutartyje numatytiems darbams atlikti samdyti subrangovus sutartyje nustatyta tvarka. Taip pat nurodyta, kad užsakovė turi teisę nurodyti rangovei subrangovus, su kuriais pastaroji privalo sudaryti subrangos sutartį (sutarties 8.2 punktas). Sutarties 8.3 punkto nuostatos leido ir rangovei savo nuožiūra parinkti subrangovus, tačiau numatyta, kad kiekvienas toks subrangovas turi būti raštu patvirtintas užsakovės, o nesant raštiško patvirtinimo subrangos sutartis negali būti sudaroma.

50. Taigi, nustatytų aplinkybių visumos kontekste, atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai dėl 2020 m. spalio 23 d. susitarimo turinio, t. y., kad vykdydama statybos rangos sutartį UAB „Svaita“ sumokėjo 346 574 Eur, iš kurių 207 427 Eur buvo sumokėta tiesiogiai UAB „Gebuva“, o 139 147 Eur buvo sumokėta subrangovams pagal trišalius susitarimus, neteisingumo, kitaip tariant, kad ieškovė nėra ir negali būti atsakinga už atsakovės tiesiogiai atliktus mokėjimus subrangovams. Teisėjų kolegijos vertinimu, argumentus, kad nėra pateikta sutarčių su UAB „Mokveža“, UAB „Ulys ir partneriai“ ir UAB „Aldma“, kad neaišku, už kokius darbus buvo papildomai pervestos sumos UAB „Perfero“, ieškovei nepasirašius atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų, aptartų sutarčių sąlygų kontekste, ieškovė turėjo įsivertinti prieš pasirašydama 2020 m. spalio 23 d. susitarimą, juolab, kad jis sudarytas bylos nagrinėjimo eigoje, esant aiškiems tiek ieškovės, tiek atsakovės reikalavimams, pati atsakovė jį sudarydama patvirtino, kad susitarime numatyta apimtimi ir aptartais klausimais tarp šalių kilęs ginčas yra išspręstas ir jos neturi viena kitai pretenzijų ar reikalavimų dėl susitarime aptartų ir juo išspręstų klausimų.

51. Tokiu atveju įvertinus tarp šalių egzistavusių susitarimų sąlygas kaip prielaidas atsakovei tiesiogiai atsiskaityti su subrangovais, 2020 m. spalio 23 d. susitarimą vertinant kaip tarpusavio skolų suderinimo aktą ir juo šalims patvirtinus atliktų darbų ir atliktų mokėjimų apimtis, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė atlikusi darbų neįeinančių į susitarimo apimtį, ar kad atsakovė būtų atlikusi mokėjimų, už kuriuos ieškovė kaip rangovė nėra atsakinga. Esant šioms aplinkybėms atmestinas ieškovės reikalavimas dėl papildomų sumų priteisimo – pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas ir, priešingai, pagrįstai tenkintas atsakovės reikalavimas dėl permokos priteisimo.

Dėl sutarties nutraukimo ir teisinių padarinių (baudos ir nuostolių atlyginimo)

52. Jeigu sutartimi nustatyta iki tam tikro laiko sukurti ir perduoti daiktą, tai šios prievolės neįvykdymas yra pagrindas atsirasti sutartinei civilinei atsakomybei. Sutartį nutraukus dėl vienos iš šalių kaltės – sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios formos – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). CK 6.221 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021).

53. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovė teigia, kad kalta dėl rangos sutarties nutrukimo yra priešinga šalis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kalta dėl sutarties nutraukimo yra ieškovė, kuri iki statybos rangos sutarties 2.1 punkte nustatyto termino – 2018 m. spalio 1 d. nepastatė ir nepridavė užsakovei UAB „Svaita“ prekybos paskirties pastato, t. y. ieškovė neįvykdė ir pažeidė esminę statybos rangos sutartimi su užsakove sutartą sąlygą – darbų atlikimo terminą. Taip pat nustatyta, kad pastatas nebuvo pabaigtas statyti ir priduotas ir per papildomai dar beveik 4 mėnesių terminą iki pat sutarties nutraukimo UAB „Svaita“ 2019 m. sausio 22 d. pareiškimu apie statybos rangos sutarties vienašališką nutraukimą nuo 2019 m. sausio 29 d. Apeliaciniame skunde ieškovė pripažįsta, kad nustatytu terminu statybos darbų iš tiesų nebaigė, tačiau šią aplinkybę grindžia tuo, jog pagal atsakovės atliktus užsakymus nebuvo pateikta dalis statybinių medžiagų, be to, atsakovės iniciatyva buvo keičiamas projektas, dėl ko atsirado papildomų, sutartyje nenumatytų darbų ir išaugo darbų apimtys, užsakovė nustojo atsiskaityti ir nesilaikydama sutartinių įsipareigojimų pati pradėjo samdytis subrangovus, kurie darbų neatliko laiku. Be to, ieškovė ir po sutartyje nustatyto termino toliau vykdė sutartinius įsipareigojimus, kadangi pagal sutarties 12.1 punktą sutartis galioja iki visiško sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo. Šios aplinkybės, ieškovės teigimu, leidžia spręsti ne tik apie ieškovės, bet ir atsakovės kaltę dėl savalaikio sutarties neįvykdymo.

54. Šalių sudarytos sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad darbus rangovė pradeda vykdyti ne vėliau kaip 2018 m. balandžio 23 d. ir įsipareigoja atlikti ne vėliau kaip iki 2018 m. spalio 1 d. Galutinis darbų priėmimo–perdavimo aktas turi būti pasirašytas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po numatytos paskutinės darbų atlikimo dienos. Rangovė yra atsakinga tiek už darbų pabaigos terminų, tiek už tarpinių terminų pažeidimą (sutarties 2.3 punktas). Šalys numatė galimybę pratęsti darbų atlikimo terminus tik raštišku šalių susitarimu arba sutartyje numatytais atvejais (sutarties 2.4 punktas). Užsakovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį įspėjusi rangovę prieš penkias dienas iki numatomos sutarties nutraukimo dienos, jeigu rangovė pažeidžia sutartyje numatytus įsipareigojimus ir užsakovės nurodytais terminais šių trūkumų nepašalina; kai rangovė ilgiau kaip 30 dienų vėluoja atlikti darbus ar atskirą jų etapą pagal sutartyje ir jos dokumentuose nustatytus darbų atlikimo terminus (sutarties 12.3, 12.3.1, 12.3.5 punktai). Pagal sutarties 10.3 punktą, jei rangovė vėluoja užbaigti darbus ar neperduoda jų užsakovei sutartyje ar jos dokumentuose nustatytu laiku, rangovė įsipareigoja mokėti užsakovei 10 000 Eur baudą, taip pat atlyginti dėl padaryto pažeidimo užsakovės patirtus nuostolius.

55. Taigi, ieškovė neginčija, kad nustatytais terminais visų darbų neatliko ir atsakovei jų neperdavė. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad pastabos dėl atliekamų darbų eigos ieškovei buvo išsakytos dar 2018 m. birželį, 2018 m. rugpjūčio 16 d. elektroniniame laiške; rašytinė pretenzija teikta 2018 m. lapkričio 3 d., t. y. atsakovė reiškė pretenzijas ieškovei dėl lėtos darbų eigos.

56. Teisėjų kolegija pripažįsta neįrodytais ieškovės argumentus dėl projekto keitimo, papildomų darbų atsiradimo ar darbų apimčių padidėjimo, neva lemiantiems ir atsakovės kaltę dėl rangos sutarties neįvykdymo nustatytu terminu. Sutarties 1.3 punkte šalys susitarė, kad darbus rangovė atlieka pagal užsakovės pateiktą projektinę–techninę dokumentaciją (priedas Nr. 2). Tikslūs atliekamų darbų pavadinimai bei kiekiai nurodyti projektinėje dokumentacijoje, suderintose lokalinėse sąmatose. Rangovė savo sąskaita paruošia darbo projektą, jei toks atliekamiems darbams yra reikalingas pagal norminių teisės aktų reikalavimus (sutarties 1.4 punktas). Byloje nustatyta, kad statybos darbų kainos pasiūlymą pateikė ieškovė, šalys derino pasiūlyme numatytus darbus, medžiagas, kainą. Sutarties 7.3.1 punkte rangovė patvirtino, kad susipažino su užsakovės užduotimis, statybos aikštele, statybos dokumentais bei juos suprato, numatė ir įvertino visas šios sutarties vykdymui svarbias aplinkybes, taip pat darbus, medžiagas, savo pajėgumus bei garantavo, kad gali ir galės tinkamai vykdyti šią sutartį, kokybiškai atlikti visus pagal šią sutartį numatytus darbus bei įgyvendinti kitus prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovė neginčija, kad projektinė–techninė dokumentacija jai buvo pateikta. Kaip jau minėta, sutarties 4.5 punkte numatytas darbų kainos perskaičiavimas, jeigu užsakovės iniciatyva atliekami projekto pakeitimai ir dėl to atsiranda poreikis atlikti papildomus darbus. Pagal sutartį bet kokie pakeitimai ir papildymai turi būti sudaryti raštu ir patvirtinti abiejų šalių atstovų (sutarties 13.2 punktas), taip pat 4.7 punkte nustatyta, kad užsakovė jokiais atvejais neapmoka už rangovės atliktus sutarties dokumentuose nenumatytus darbus, kurių šalys nepatvirtino raštišku papildomu susitarimu prie sutarties. Tokių pakeitimų ar rašytinio susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo, galėjusių nulemti sutarties įvykdymo termino pažeidimą, taip pat ir įrodymų, kad dėl kokių nors pakeitimų prašė pratęsti galutinį statybos darbų terminą, ieškovė į bylą nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Teigdama, kad sutarties termino pažeidimui turėjo įtakos ir subrangovų darbų vėlavimas, ieškovė taip pat nepateikė duomenų, kurie konkrečiai subrangovai, kiek vėlavo atlikti darbus, ir kiek tas vėlavimas turėjo įtakos bendram sutarties įvykdymo terminui, be to, pagal sutarties 8.4 punktą sudariusi subrangos sutartį rangovė, kaip generalinis rangovas pagal subrangos sutartį, pilna apimtimi atsako užsakovei už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Esant nustatytų aplinkybių visetui ieškovės argumentai, jog dėl sutarties termino pažeidimo kalta ne tik ieškovė, laikytini nepagrįstais ir nelemiančiais atsakomybės taikymo atsakovei. Todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad dėl sutarties nutraukimo yra kalta ieškovė, kaip pažeidusi sutartyje nustatytą galutinį darbų atlikimo terminą, yra pagrįsta ir apeliacinio skundo argumentais nepaneigta. Todėl atsakovei priklauso sutarties 10.3 punkte nustatyta 10 000 Eur bauda, kurią sumokėti privalo ieškovė.

57. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal sutarties 10.3 punktą už vėlavimą atlikti darbus ieškovei nustatyta atsakomybė tiek baudos forma, tiek nuostolių atlyginimo forma. Jeigu nustatytos netesybos, kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kitokias taisykles numatantis šalių susitarimas negalioja. Kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis).

58. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018). Sutartyje šalims susitarus dėl atsakomybės už sutarties pažeidimą netesybų forma, nepanaikinama kreditoriaus teisė reikalauti atlyginti nuostolius. Tokiu atveju, kai kreditorius pasirenka už sutarties pažeidimą reikalauti iš skolininko tiek atlyginti nuostolius, tiek mokėti netesybas, netesybos pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalies ir 6.258 straipsnio 2 dalies reikalavimus yra įskaitomos į nuostolių atlyginimą, nes, kaip jau minėta, netesybos tik kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius, bet negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis. Taigi, kreditorius, kuriam visiškai atlyginami nuostoliai, neturi teisinio pagrindo papildomai gauti ir netesybų sumos, nes tai reikštų kreditoriaus nepagrįstą praturtėjimą kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2013).

59. Nagrinėjamoje byloje atsakovė, be kita ko, reiškė reikalavimą priteisti iš ieškovės nuostolius, patirtus statybos darbams užbaigti po sutarties nutraukimo, kurie viršija sąmatoje nurodytą darbų kainą, nes būtent tokia suma padidėjo atsakovės išlaidos parduotuvės pastato statybai dėl ieškovės kaltės. Taigi, atsakovė prašo kompensuoti tą pinigų sumą, kuri reikalinga grąžinti atsakovę į padėtį, kuri būtų buvusi, jei ieškovė darbus būtų atlikusi tinkamai. Manytina, kad šalių susitarimas dėl baudos atitinka susitarimą dėl minimalių atsakovės nuostolių, kurių atsakovei nereikia įrodinėti, tačiau atsakovei pareikalavus didesnės už netesybas nuostolių sumos, atsiranda pagrindas šalių sutartas netesybas (baudą) įskaityti į nuostolių sumą.

60. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai, taip pat tarp šių sąlygų egzistuojantis priežastinis ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Byloje nekyla ginčas dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, tačiau ieškovė nesutinka su atsakovės patirtų nuostolių dydžiu, teigdama, kad į bylą pateiktos tik trys sutartys su rangovais, pagrindžiančios išlaidas, kurios buvo patirtos norint užbaigti statybos objektą, tačiau nėra pateikta darbų priėmimo–perdavimo aktų, o išrašytų tarpusavio atsiskaitymų aktuose net neaišku, už kokius darbus, ar paslaugas, ar įsigyjamas medžiagas, ar įrangą atsakovė derino atsiskaitymus, nes tuose aktuose dažniausia nurodoma tik nebaigta statyba.

61. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Svaita“ 2019 m. sausio 22 d. pareiškimu apie 2018 m. balandžio 12 d. statybos rangos sutarties nutraukimą vienašališkai nuo 2019 m. sausio 29 d. nutraukė statybos rangos sutartį. Byloje esančioje 2018 m. gruodžio 20 d. objekte atliktų sutartinių ir papildomų faktinių darbų fiksacijoje, kurią atliko užsakovės UAB „Svaita“ direktorius, rangovės UAB Gebuva“ projekto vadovas H. A., nustatyti rangovės „Gebuva“ atlikti darbai, o tuo pačiu ir neatlikti darbai, jų kiekiai. Tai reiškia, kad ieškovei nepabaigus sutartyje nustatytų darbų, jų pabaigimui atsakovė patyrė išlaidas, kurias turi atlyginti ieškovė. Atsakovės UAB „Svaita“ į bylą pateiktos sutartys su naujais rangovais, darbų priėmimo–perdavimo aktai, mokėjimo pavedimai už atliktus darbus leido pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad bendra atsakovės papildomai patirtų išlaidų (nuostolių) suma sudaro 126 246,16 Eur, kuriuos atsakovė sumokėjo, kad būtų visiškai užbaigtas prekybos paskirties pastatas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą atsakovės pateiktus įrodymus, sudarančius elektroninės bylos dalį 2 tomo ir praktiškai visą 4 tomą – nuo 3 iki 318 bylos lapo, sprendžia, kad ieškovė nepaneigė atsakovės patirtų nuostolių dydžio.

62. Šiame kontekste teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentus, kad ji siekė pabaigti sutarties objekto statybos darbus ir pažymi, kad, nors CK 6.209 straipsnis suteikia nukentėjusiai šaliai teisę sudaryti kitai šaliai, praleidusiai sutarties įvykdymo terminą, galimybę įvykdyti sutartį, nustačius papildomą terminą, tačiau papildomo termino sutarčiai įvykdyti nustatymo institutas paprastai yra taikomas neesminių sutarties pažeidimų atvejais (CK 6.209 straipsnio 3 dalis). Jeigu termino sutarčiai įvykdyti praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1–2 ir 5 dalys), nėra būtinas papildomo termino sutarčiai įvykdyti nustatymas. Nukentėjusi šalis tokiais atvejais turi teisę pasirinkti, ar nustatyti papildomą terminą sutarčiai įvykdyti. Kaip matyti nagrinėjamu atveju, atsakovė pasirinko tokio termino ieškovei nenustatyti.

63. Nesutikdama su ieškovės argumentais dėl statybos rangos sutarčių nebuvimo, nes atsakovė pateikė tik tris rangos sutartis, teisėjų kolegija pažymi, kad rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). CK 6.681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Įstatyme nenustatyta, kad statybos rangos sutarties neįforminimas raštu lemtų jos negaliojimą, todėl, kilus ginčui dėl statybos rangos sutarties sudarymo ar įvykdymo, taikomas tik draudimas remtis liudytojų parodymais. Be to, pagal CK 1.93 straipsnio 6 dalį šio draudimo teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Ieškovė nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad atsakovė būtų statybos darbus vykdžiusi kokiame nors kitame objekte, galinčius lemti išvadą, kad nesant rašytinių rangos sutarčių, išrašytos tik sąskaitos faktūros už atliktus darbus ar tiektas medžiagas po ginčo sutarties nutraukimo, neįrodo atsakovės patirtų išlaidų. Taigi, vien aplinkybė, kad kai kurios sąskaitos išrašytos nesant rašytinių rangos sutarčių, savaime nelemia išvados, jog atsakovė tokių išlaidų ginčo objekte nepatyrė. Pastebėtina ir tai, kad kai kuriose sąskaitose, pvz. UAB „Betono mozaika“ 2019 m. kovo 14 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. BMV-0036882 ir kt., nurodytas prekių iškrovimo adresas – (duomenys neskelbtini), t. y. ginčo statybų objekto adresas. Be to, ieškovė neįrodinėja, kurios iš pateiktų sąskaitų išrašytos nepagrįstai, kokie darbai nebuvo būtini ir pan. Pastebėtina, kad ir ieškovė, pagal ginčo sutartį išrašydama sąskaitas, daugumoje jų nurodydavo – statybos darbai, jų nedetalizuodama.

64. Kritikuodama atsakovės sudarytą sutartį su UAB „Švoko sprendimai“ ieškovė teigia, kad su šia įmone ir rangos sutarties galiojimo metu 2018 m. rugpjūčio 18 d. buvo sudaryta trišalė sutartis dėl atsiskaitymų; ši bendrovė įrenginėjo pastato šildymo–vėdinimo sistemą ir jeigu ji darbų nebaigė iki 2019 m. vasario 1 d., jų nepridavė ieškovei, ieškovė neturi dengti laiku neatliktų darbų išlaidų. Tačiau pastebėtina, kad trišalėje sutartyje dėl atsiskaitymų, nebuvo aptarti jokie atliktini darbai ar jų atlikimo terminai, o tik atsiskaitymo vykdymas; trišalės sutarties sudarymo viena iš prielaidų nurodyta generalinės rangovės (UAB „Gebuva“) ir subrangovės (UAB „Švoko sprendimai“) sudaryta 2018 m. balandžio 18 d. rangos sutartis Nr. 18/04/18 (subrangos sutartis), tačiau ieškovė su minėta įmone sudarytos rangos (subrangos) sutarties į bylą neteikė, todėl negalima įvertinti jos argumentų dėl galimos darbų sutapties, t. y. kokie darbai ir kiek jų pagal su ieškove 2018 m. balandžio 18 d. subrangos sutartį ir atsakovės 2019 m. kovo 1 d. sudarytą rangos sutartį sutampa.

65. Deklaratyviais ir nesąlygojančiais kitokios nei padaryta pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės patirtų nuostolių dydžio argumentais laikytini ieškovės teiginiai dėl MB „Rokiškio keliai“ vykdytų darbų. Kaip minėta, pačios ieškovės atsakovei išrašytose sąskaitose faktūrose buvo nurodoma – statybos darbai, jų nedetalizuojant, todėl ieškovė nepagrįstai kritikuoja analogiškai išrašytas kitų asmenų sąskaitas faktūras. Taip pat, viena vertus, ieškovė tik deklaratyviais argumentais teigia, kad atsakovė neįrodė MB „Rokiškio keliai“ atliktų darbų poreikio, kita vertus, šiame kontekste teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Taigi, iš esmės atsakovė turėjo pagrindą prašyti ir kitų, susijusių su pastato neužbaigimo laiku, atsiradusių nuostolių atlyginimo, tačiau prašo tik su statinio užbaigimu susijusių išlaidų atlyginimo; ieškovė nenurodo, kokie konkrečiai MB „Rokiškio keliai“ darbai nebuvo būtini, kokie sutapo su jau anksčiau ieškovės atliktais darbais.

66. Taigi, nustatytų aplinkybių visetas neteikia pagrindo spręsti dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsakovės patirtų nuostolių dydžio nepagrįstumo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skundžiamu sprendimu teismas nurodė esant pagrindą 20 proc. dydžiu mažinti atsakovės patirtus nuostolius ir nustatė, kad iš ieškovės priteistina atsakovės patirtų nuostolių 100 996,98 Eur. Kadangi atsakovė šios teismo išvados nekvestionuoja, teisėjų kolegija sprendžia, jog ši suma ir laikytina atsakovės patirtais nuostoliais. Apibendrindama visumą išdėstytų aplinkybių dėl netesybų baudos forma ir nuostolių priteisimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas priteistiną atsakovei 10 000 Eur baudos sumą įskaityti į priteistą nuostolių sumą 100 996,98 Eur ir atskirai baudos nepriteisti.

67. Apibendrinant konstatuotina, kad bendra iš ieškovės priteistina suma, tenkinant priešieškinį, sudaro 164 918,15 Eur (100 996,98 Eur nuostolių + 63 921,17 Eur permoka); atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas.

68. Kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys neskundžiamos, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

69. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

70. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo ieškinys turėjo būti atmestas, priešieškinis – tenkintas iš dalies, todėl šalys įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, atlyginimą. Pagal priešieškiniu pareikštus reikalavimus bendra ginčo suma sudarė 203 363,16 Eur (patikslinus – 200 167,33 Eur). Atsakovės patenkintų reikalavimų suma sudaro 164 918,15 Eur ir neturtinis reikalavimas dėl dokumentų perdavimo. Atitinkamai, atsakovės laimėta bylos dalis sudaro apie 82,39 proc. Pagal nustatytą proporciją jai priteistinos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ginčo dėl byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio nekilo, todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, šalių atstovų paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių kiekį ir trukmę, advokatų darbo laiko sąnaudas, yra ne per didelės ir pagrįstos, jas paskirsto proporcingai patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai, atskirai nevertindama jų dydžio.

71. Bylos duomenimis ieškovė pareikšdama ieškinį sumokėjo 757 Eur žyminio mokesčio, kurio išlaidos ieškinį atmetus neatlyginamos, įrodymų apie kitas patirtas išlaidas nepateikta. Atsakovė UAB „Svaita“ pateikė įrodymus apie sumokėtą 2 666 Eur dydžio žyminį mokestį, taip pat pateikė įrodymus dėl 15 790,50 Eur išlaidų advokato pagalbai priteisimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi priešieškinio patikslinimo aplinkybes, sprendžia, kad dėl priešieškinio patikslinimo susidaręs žyminio mokesčio pokytis atsakovei neatlygintinas, tokiu būdu iš ieškovės priteistina 2 212 Eur už turtinį reikalavimą ir 75 Eur už neturtinį reikalavimą dėl dokumentų perdavimo bei 38 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš viso – 2 325 Eur žyminio mokesčio. Taip pat pagal nustatytą proporciją, atsakovei priteistina 13 009,79 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų advokato pagalbai apmokėti išlaidų.

72. Taip pat atsakovei grąžintina 75 proc. žyminio mokesčio, t. y., 56,25 Eur už neturtinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu ieškovės UAB „Gebuva“ surašytą 2019 m. sausio 29 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą F2 atsisakymą (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

73. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, konstatuoja esant pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkinta dalis ieškovės reikalavimų, ieškovės reikalavimus atmetant visiškai, ir iš dalies tenkinat atsakovės priešieškinio reikalavimus paliekant nepakeistą sprendimo dalį dėl priteistinos 100 996,98 Eur nuostolių ir 63 921,17 Eur permokos sumos bei neturtinio reikalavimo dėl dokumentų perdavimo, tačiau į nuostolių sumą įskaičiuojant 10 000 Eur baudos dydį, atskirai jos nepriteisiant, bei atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sprendimą neapskųstoje dalyje ir dėl bylos nutraukimo palikti nepakeistą.

74. Atsakovės apeliacinį skundą iš esmės tenkinus, ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Nei ieškovė, nei atsakovė nepateikė apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

75. Teisėjų kolegija LITEKO duomenimis nustatė, kad Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartimi ieškovei UAB „Gebuva“ iškelta bankroto byla. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Taigi apeliantėms, tiek ieškovei, tiek atsakovei grąžintinas jų už apeliacinius skundus sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

76. Bylos duomenimis ieškovė UAB „Gebuva“ 2021 m. gegužės 26 d. mokėjimu sumokėjo 907,78 Eur žyminį mokestį už pateiktą apeliacinį skundą; šalindama Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi nustatytus trūkumus 2021 m. birželio 4 d. sumokėjo dar 2 055,25 Eur žyminio mokesčio, todėl jai grąžinama 2 963,03 Eur žyminio mokesčio suma. Atsakovė UAB „Svaita“ 2021 m. gegužės 27 d. už apeliacinį skundą sumokėjo 561 Eur žyminį mokestį, LITEKO sistemoje sugeneruotas mokėjimo kodas ZK20453, kuris jai grąžinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą pakeisti:

Panaikinti sprendimo dalį, kurioje ieškovei UAB „Gebuva“ priteista iš atsakovės UAB „Svaita“ 24 939,38 Eur už papildomai atliktus statybos darbus, ir šioje dalyje ieškinį atmesti.

Panaikinti sprendimo dalį, kurioje atsakovei UAB „Svaita“ iš ieškovės UAB „Gebuva“ priteista 10 000 Eur netesybų, ir šioje dalyje priešieškinį atmesti.

Panaikinti sprendimo dalį, kurioje, taikant priešpriešinį vienarūšių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovės UAB „Gebuva“ priteista 149 978,72 Eur atsakovei UAB „Svaita“.

Pakeisti sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (iš atsakovės UAB „Svaita“ priteista 417 Eur ieškovei UAB „Gebuva“ žyminio mokesčio; iš ieškovės UAB „Gebuva“ priteista 1 973 Eur žyminio mokesčio ir 11 685 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Svaita“) ir šioje dalyje sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gebuva“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Svaita“ 2 325 Eur (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 13 009,79 Eur (trylika tūkstančių devynis eurus 79 euro centus) pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai atlyginti.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Svaita“ 56,25 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 25 euro centus) žyminio mokesčio.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Gebuva“ 2 963,03 Eur (du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt tris eurus 3 euro centus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, sumokėto 2021 m. gegužės 26 d. ir 2021 m. birželio 4 d. mokėjimais.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Svaita“ 561 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, sumokėto 2021 m. gegužės 27 d.