- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-05
- Bylos Nr.
- e2-12527-902/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04187-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Atsakovas
- G. S.
- Ieškovas
- E. V.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Irmantas Tumas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. V. ieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, atsakovui G. S., institucijai, teikiančiai išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1.Ieškovė E. V. ieškiniu teismo prašo nustatyti vaikų: G. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja, vaiko motina; priteisti iš atsakovo G. S. materialinį išlaikymą kiekvienam vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (teismo posėdyje patikslino, jog nuo spalio 3 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę paskirti šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
2.Ieškinyje ieškovė nurodė, kad jai ir atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. S., ir (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. S.. Šiuo metu ieškovės ir atsakovo bendras gyvenimas yra nutrūkęs, ji 2024 m. liepos 22 d. kartu su vaikais iš (duomenys neskelbtini) grįžo nuolat gyventi į Lietuvą. Šiuo metu vaikai lanko mokymo, ugdymo įstaigas Lietuvoje. Tuo tarpu, atsakovas, likęs gyventi užsienio šalyje, su vaikais bendrauja epizodiškai, nuotolinio ryšio priemonėmis. Atsakovas vaikų neišlaiko. Todėl ieškovė prašo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja ir iš atsakovo, kaip skyrium gyvenančio tėvo, vaikams priteisti išlaikymą.
3.Ieškovė nuo šių metų pradžios dirba (duomenys neskelbtini), pradinių klasių mokytoja, jos darbo užmokestis apie 1 200-1 300 Eur per mėnesį. Planuoja gauti 96,25 Eur dydžio išmoką kiekvienam vaikui. Savo vardu nekilnojamojo turto neturi, su vaikais gyvena motinai priklausančiame bute. Transporto priemonių, vertingo kilnojamojo turto, santaupų taip pat neturi. G. ir M. yra jos vieninteliai vaikai.
4. Apie atsakovo turtinę padėtį patikimų duomenų ieškovė neturi. Nurodė, jog jis yra darbingo amžiaus, neturi fizinės negalios, todėl turėdamas prievolę išlaikyti vaikus, privalo pasirūpinti ir gauti savo amžių, sveikatos būklę atitinkančias pajamas.
Šalies argumentai
5. Ieškovė nurodė, jog vaikai specialiųjų poreikių neturi, G. lanko (duomenys neskelbtini) išlyginamąją klasę, skirtą užsienyje augusiems vaikams, o M. lanko vaikų darželį ,, (duomenys neskelbtini)“, tai kainuoja apie 86 Eur sumą per mėnesį. Ieškovė prašo vaikams iš atsakovo priteisti išlaikymą, kiekvienam po 300 Eur sumą per mėnesį iki vaikų pilnametystės, vadovaujantis orientaciniu minimalios algos dydžiu (924 Eur), atskaitant mokesčius ir valstybės paramą vaikui, gautą sumą padalinant pusiau. Išlaidų maistui, aprangai, apavui, mokymuisi, laisvalaikiui, būsto išlaikymo dalies išlaidų ieškovė, kaip savaime suprantamų, neįrodinėja. Išlaikymo įsiskolinimo ieškovė iš atsakovo priteisti neprašo. Taip pat nemato poreikio nustatyti atsakovo, kaip skyrium gyvenančio tėvo, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo auklėjant vaikus, tvarkos. Ieškovė atsakovui nedraudžia bendrauti su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis, o betarpiški susitikimai šiuo metu būtų pernelyg problematiški, nes atsakovas gyvena užsienio šalyje.
6.Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinį jame išdėstytais argumentais, prašė patenkinti ieškinį. Ieškovė papildomai paaiškino, kad metus laiko atsakovas nedirbo ir tuo laikotarpiu negalėjo dalyvauti šeimos gyvenime, buvo įnykęs į alkoholizmą, depresiją, ieškovė viena išlaikė vaikus ir jais rūpinosi. Todėl ieškovė viena su vaikais išvyko nuolatinai gyventi į Lietuvą. Nors atsakovas nustojo tokį gyvenimo būdą vesti, tačiau šiuo metu jis nedirba, bando sugrįžti į darbo rinką. Atsakovas su vaikais bendrauja telefonu, kada vaikai užsinori su juo pabendrauti. Nuo rugsėjo 2-os dienos vaikai pradėjo lankyti ugdymo įstaigas: dukra - darželį, o sūnus – mokyklą. Dukrai pritapti sekasi geriau, sūnui, kuris yra paauglys, prasčiau sekasi, tačiau ji (ieškovė) stengiasi jam padėti, dėl ko jis lanko klasę, skirtą mokytis užsieniečiams. Po Kalėdų galimai sūnus bus perkeltas jau į bendrą klasę, kas jam leis geriau adaptuotis, nes dėstomieji dalykai bus lietuvių kalba. Vaikai bendrauja ir su seneliais. Ieškovė su vaikais gyvena mamos bute, (duomenys neskelbtini). Atsakovas vaikais domisi tik tiek, kiek patys vaikai papasakoja, kaip jiems sekasi. Būtent ji šiuo metu įvairiapusiškai rūpinasi vaikais, juos auklėja, taip buvo ir jai su vaikais gyvenant (duomenys neskelbtini). Ji spręsdavo, į kokią ugdymo įstaigą, mokyklą užrašyti vaiką, ji rūpindavosi vaikų poreikiais, ligos atveju ji imdavo laisvas dienas iš darbo. Tarp jos ir vaikų visuomet būdavo artimas ryšys. Tuo tarpu, atsakovas rūpindavosi mokesčių sumokėjimu, maistu. Šiuo metu atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisideda. Per vaikų gimtadienius rugsėjo mėn. prie dovanų vaikams pirkimo atsakovas taip pat finansiškai neprisidėjo. Grįžusi į Lietuvą, ji bandomuoju laikotarpiu dirbo mokytoja mokykloje, bet nuo lapkričio 29 d. nutraukė darbo sutartį, nes jai tekdavo dirbti ir po darbo, o jai po darbo norisi būti su vaikais, o ne dirbti. Ypač jos pagalbos reikia sūnui dėl integravimosi Lietuvoje, grįžus iš užsienio. Išjusi iš darbo, iš karto ji užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, kitą dieną ieškovė dalyvaus darbo pokalbyje dėl naujo darbo. Ji (duomenys neskelbtini) dirbo iki mokyklinio ugdymo mokytoja, mokytoja-padėjėja, ji yra įgijusi mokytojo kvalifikacija. Šiuo metu ji mokosi vienerių metų trukmės pradinių klasių modulio mokymuose (duomenys neskelbtini) kolegijoje, nori įgyti papildomų žinių. Ji turi santaupų, bet nori kuo greičiau susirasti darbą. Vaikus taip pat jai padeda išlaikyti seneliai. Savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Atsakovas turi transporto priemonę ir gyvena valstybės suteiktame socialiniame būste (duomenys neskelbtini). Anksčiau atsakovas dirbo statybų sektoriuje. Dabar jis persikvalifikuoja, keičia vairavimo kvalifikaciją. Ieškovė yra įsitikinusi, kad prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymo suma po 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui nėra per didelė, atsakovas tokio dydžio išlaikymą būtų pajėgus vaikams mokėti, jeigu nedelstų įsidarbinti. Anksčiau atsakovas per mėnesį uždirbdavo apie 3 000 svarų.
7.Atsakovas, atsiliepdamas į ieškinį, su juo nesutiko, tačiau konkrečių nesutikimo argumentų neišdėstė. Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, jam apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo tinkamai pranešta, prašymo atidėti paskirtą posėdį nepateikta, duomenų apie objektyvias, pateisinančias atsakovo nedalyvavimą parengiamajame posėdyje ir teismo posėdyje priežastis teismui nebuvo pateikta. Apie galimybę pereiti iš parengiamojo posėdžio į teismo posėdį, iškart po parengiamojo posėdžio, atsakovas buvo informuotas 2024 m. spalio 28 d. teismo nutartimi. Atsakovas privalėjo domėtis teisminiu procesu įvykus pirmam parengiamajam posėdžiui, kuriame nedalyvavo ir ketino su ieškove tartis dėl taikos sutarties sudarymo, II-me parengiamajame posėdyje jis turėjo galimybę dalyvauti ir nuotoliniu būdu, tačiau šia galimybe jis nepasinaudojo, taip pat galėjo pasinaudoti advokato pagalba (pasirūpinti atstovavimu) šioje byloje, tačiau to nepadarė. Dėl to teismas bylą teismo posėdyje išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovui.
8.Institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius 2024 m. spalio 21 d. teismui pateiktoje išvadoje nurodė, jog Skyriaus vertinimu, ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje vaikams yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, ilsėtis, ugdytis ir lavintis: šeimos namuose (bute (duomenys neskelbtini)) yra visi patogumai, visi namų apyvokos daiktai, reikalingi vaikų ir šeimos poreikiams, yra švaru, tvarkinga, daiktai ir drabužiai sudėti į jiems skirtas vietas; vaikai turi atskirą kambarį, kuriame sudarytos sąlygos vaikams ugdytis, žaisti, tuo pačiu jie naudojasi visomis buto patalpomis. Skyrius, atsižvelgdamas į vaikų interesus ir siekdamas užtikrinti vaikų teisę į jų gyvenimo stabilumą, į tai, kad ieškovė visapusiškai rūpinasi vaikais, yra susiformavęs artimas vaikų ir motinos ryšys, į šeimos aplinkos sąlygas (yra tinkamos sąlygos vaikams gyventi, augti ir vystytis), nesant įrodymą apie ieškovės netinkamą motinos valdžios įgyvendinimą, mano, kad ieškovės reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove yra tenkintinas. Byloje nesant duomenų, kurie keltų abejones apie nepilnamečių vaikų poreikių apimtį, atsižvelgiant į atsakovo jauną ir darbingą amžių, kad atsakovas yra sveikas, Skyriaus įsitikinimu, ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti vaikams po 300 Eur per mėnesį išlaikymas periodinėmis išmokomis yra protingo dydžio, kuris gali būti iš atsakovo priteisiamas. Šiuo atveju, atsakovas turi dėti pastangas, kad galėtų tinkamai prisidėti prie vaikų geriausių poreikių tenkinimo. Skyriaus žiniomis, tarp šalių nėra kilę nesutarimų, konfliktų dėl bendravimo su vaikais, nėra informacijos apie šalių ginčus sprendžiant klausimus, susijusius su bendravimu su vaikais. Todėl Skyriaus vertinimu, vaikų interesus geriausiai atitinka tėvų bendru sutarimu pasiekti sprendimai dėl jų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina. Todėl Skyrius neprieštarauja, jog bendravimas su vaikais vyktų nenustatant konkrečios bendravimo tvarkos. Teismo posėdyje institucijos atstovas palaikė išvadą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
9.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
10.Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019 ir jos 22–23 punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
11.Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 65 punktas). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinti tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
12.Ieškovei 2024 m. liepos 22 d. kartu su vaikais: G. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir M. S., gimusia (duomenys neskelbtini), grįžus iš (duomenys neskelbtini) nuolatinai gyventi į Lietuvą, minėtų nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą ji prašo nustatyti kartu su ja, nes tiek gyvenant (duomenys neskelbtini), tiek ir Lietuvoje, grįžus iš užsienio, nepilnamečiais vaikais: G. ir M. ji rūpinosi ir rūpinasi įvairiapusiškai, juos išlaiko, auklėja ir prižiūri, vaikus ir ją sieja artimas ryšys. Tai matyti ir iš ieškovės (jos atstovo) teismui lapkričio 12 d. pateiktų dokumentų: spalio 24, 30 d. pažymų, kur nurodyta, jog M. S. nuo rugsėjo 2 d. lanko Panevėžio lopšelį-darželį ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) iki mokyklinio amžiaus grupę, o G. S. mokosi Panevėžio (duomenys neskelbtini) gimnazijoje lietuvių kalbos išlyginamojoje klasėje. 2024 m. lapkričio 26 d. teismui pateiktose charakteristikose iš mokymo ir ugdymo įstaigos nurodyta, kad G. S. mokymosi gimnazijoje motyvacija yra pakankama, įvertinimų vidurkis atitinka pagrindinį mokymosi lygį, atlieka skirtas užduotis, stengiasi laikytis mokinio elgesio taisyklių, pamokų be pateisinamos priežasties nepraleidžia, į pamokas atvyksta laiku, dėvi tvarkingą aprangą, turi reikiamas mokymosi priemones, berniuko mama domisi sūnaus ugdymosi pasiekimais, bendrauja ir bendradarbiauja su klasės vadove, laiku pateikia reikiamą informaciją, stebi pažangą el dienyne; mergaitė darželyje dalyvauja ugdymo procese, puikiai adaptavosi grupėje, į darželį atvedama prižiūrėta, drabužiai tvarkingi, švarūs, atitinka sezoną, ji turi visus reikalingus daiktus ir priemones ugdymuisi, mokestis už darželį sumokėtas laiku, vaiko mama nuolat teiraujasi, kaip dukrai sekasi darželyje, dalyvauja susirinkimuose, iš darželio mergaitė paimama laiku. Tuo tarpu, atsakovas vaikų neišlaiko, per vaikų gimtadienius finansiškai neprisidėjo vaikams nuperkant dovanas, vaikais įvairiapusiškai nesirūpina, tik bendraudamas su jais telefonu, sužino, kaip jie gyvena. Vaiko teisių apsaugos skyrius 2024 m. spalio 21 d. išvadoje prašo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja (vaikų motina), nes ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje (bute (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ieškovės motinai) vaikams yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, ilsėtis, ugdytis ir lavintis, taip pat atsižvelgiant į vaikų interesus, siekiant užtikrinti vaikų teisę į jų gyvenimo stabilumą, į ieškovės įvairiapusišką rūpinimąsi vaikais ir susiformavusį jų artimą jų tarpusavio ryšį. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, teismo įsitikinimu, nepilnamečių vaikų: G. ir M. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove (vaikų mama) labiausiai atitinka vaikų interesus, ieškovė vaikais įvairiapusiškai rūpinasi, juos išlaiko, auklėja ir prižiūri, jų ryšys yra artimas, kas matyti ir iš 2024 m. spalio 20 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktų, kur užfiksuota, jog vaikų santykiai su mama yra artimi ir šilti, vaikams pas ieškovę gyventi gera, jiems nieko netrūksta,
13.Nors atsakovas nesutiko, kad vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove (vaikų motina), bet nesutikimo argumentų neįrodinėjo ir priešieškinio dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kartu su juo (vaikų tėvu) šioje civilinėje byloje nepateikė. Kadangi kaip jau aukščiau teismas nurodė, ieškovė įrodė, jog vaikams: G. ir M. yra geriau gyventi kartu su ja jos dabartinėje gyvenamojoje vietoje (matyti iš ieškovės paaiškinimo, VTAT išvados, Vaiko nuomonės išklausymo aktų), todėl teismas patenkina ieškinio reikalavimą dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškove.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
14.Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymas priteisiamas vaikui, atsižvelgiant tiek į vaiko būtinuosius poreikius (maistas, apranga, higiena ir pan.), reikalingus visapusiškam vaiko vystymuisi, tiek kreipiant dėmesį į vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgius, gabumų lavinimą ir panašiai, o motina ar tėvas, su kuriuo lieka gyventi vaikai, paskiriamas vaikams skirtų pinigų valdytoju uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesais (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J. , bylos Nr. 3K-3-243/2010).
15.Byloje iš viešų registrų duomenų nustatyta, kad šalys Lietuvoje savo vardu nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Pagal ieškovės teisme duotą paaiškinimą, ji grįžusi iš (duomenys neskelbtini), buvo įsidarbinusi mokytoja (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, kur dirbo bandomuoju laikotarpiu iki lapkričio 29 d., tai matyti ir iš 2024 m. lapkričio 11 d. pažymos, kartu su ieškiniu pateiktos rugpjūčio 30 d. Darbo sutarties; jos atlygis už rugsėjo mėnesį atskaičius mokesčius, sudarė 1 463,96 Eur sumą. Šiuo metu ieškovė nedirba, ieškosi darbo. Apie atsakovo kitoje šalyje – (duomenys neskelbtini), kur jis šiuo metu gyvena, gaunamas pajamas, įskaitant susijusias su darbo santykiais, teismas duomenų neturi, nes jų atsakovas teismo nurodymu nepateikė. Ieškovė teisme paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas turi transporto priemonę ir gyvena valstybės suteiktame socialiniame būste, atsakovas dirbo statybų sektoriuje, dabar nedirba, persikvalifikuoja, keičia vairavimo kvalifikaciją. Anksčiau atsakovas per mėnesį uždirbdavo apie 3 000 svarų. Priešingų duomenų teismas nesurinko, laiko, kad jie yra teisingi, jais remiasi. Iš ieškovės paaiškinimo, pridėtų dokumentų (banko sąskaitos išrašo už birželio-lapkričio mėnesį) matyti, kad kita valstybė kas savaitę, pirmadienį už 2 vaikus ieškovei moka 42,55 svarus. Ieškovė lapkričio 12 d. 13.00 val. vykusio parengiamojo posėdžio metu nurodė, jog Lietuvos valstybė išmokos vaikui nemokės, kol vaikams tokią išmoką mokės kita valstybė ((duomenys neskelbtini)).
16.Atsakovas teismui nepateikė išsamių nesutikimo su priteistinu išlaikymu vaikams, jo dydžiu argumentų, todėl teismas mano, kad ieškinyje nurodyto dydžio išlaikymą atsakovams nepilnamečiams vaikams: G. ir M. teikti gali. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, kokių tai apribojimų jo darbingumui nėra, neįgalumas nenustatytas. Ieškovė teisme nurodė, kad anksčiau atsakovas dirbo statybų sektoriuje ir pakankamai uždirbdavo, o šiuo metu nedirba, persikvalifikuoja. Iš to teismas daro išvadą, kad atsakovas gali dirbti ir pakankamai uždirbti, kad galėtų išlaikyti save ir nepilnamečius vaikus – M. ir G.
Žemesnės instancijos teismas
17.Teismo vertinimu, ieškinyje nurodyta išlaikymo suma – po 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui nėra per didelė, atsižvelgiant į vaikų amžių ir jų poreikius pagal amžių, į MMA dydį Lietuvoje 2024 m. – 924 Eur, 2025 m. -1 038 Eur, neatskaičius mokesčių. Šiuo atveju, ieškovės gaunamos išmokos vaikui tikslas yra tik palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų, o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius.
18.Bylos duomenimis, atsakovas vaikams išlaikymo neteikia, tai yra pagrindas išlaikymą vaikams iš atsakovo priteisti periodinėmis išmokomis po 300 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. spalio 3 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę paskirti šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).
19.Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Dėl atsakovo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos (ne)nustatymo.
20.Teismo įsitikinimu, nėra teisinio pagrindo nustatyti skyrium gyvenančio atsakovo ir vaikų: M.s ir G., bendravimo ir dalyvavimo vaikų auklėjime tvarką, nes teismui nepateikti objektyvūs duomenys apie susijusių ginčų kilimą tarp bylos šalių. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, jog ieškovė atsakovui bendrauti su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis nedraudžia, atsakovo ir jo vaikų bendravimas tokiu būdu vyksta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
21.CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai.
22.Šiuo atveju, ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 271 Eur žyminio mokesčio (109 Eur – už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo; 162 Eur (300 x 2 x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) – už reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo)) ir 13,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos gruodžio 5 d. pažyma rodo, jog už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės patirtos išlaidos sudaro 300 Eur sumą, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 98, 99 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti nepilnamečių vaikų: G. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams: G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2024 m. spalio 3 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Skirti E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų: G. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. S., gimusios (duomenys neskelbtini), lėšų, skirtų vaikų išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 271 Eur (du šimtus septyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 13 Eur (trylika eurų 0 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.
Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 300 Eur (tris šimtus eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.