Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

atsakovei A. G., jos atstovei advokatei Laimai Markevičienei

išvadą byloje teikiančios institucijos, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei Editai Pleškaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovei A. G., išvadą byloje teikiančiai institucijai, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bei pagal atsakovės A. G. priešieškinį ieškovui D. G., išvadą byloje teikiančiai institucijai, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas D. G. pateikė teismui ieškinį, kurio reikalavimus patikslino, ir teismo prašė santuoką, sudarytą 1997 m. rugpjūčio 30 d. Šiaulių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo D. G. ir atsakovės A. G. (iki santuokos – N.), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės ir nenustatyti termino susitaikymui. Pripažinti, kad D. G. ir A. G. bendrąja jungtine nuosavybe lygiomis dalimis turi nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir nustatyti ieškovui D. G. asmeninės nuosavybės teisę į šį turtą: žemės sklypo dalį - 290/1490 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių rajone, vertė 2589 Eur.; automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data: 2000 m., vertė: 1000 Eur; kilnojamuosius daiktus: virtuvės baldų komplektą (įmontuojamą) 700 Eur, virtuvės buitinę techniką: šaldytuvą, vertė 150 Eur, indaplovę, vertė 100 Eur, garų surinkėją, vertė 300 Eur, kaitlentę vertė 200 Eur, orkaitę, vertė 150 Eur; komodą svetainėje 50 Eur; pufus kėdes 2 vnt. 50 Eur; minkštų baldų kampą svečių kambaryje, vertė 250 Eur; sienines spintas (įmontuojamas) (2 vnt.) bendra vertė 600 Eur; skalbimo mašiną vertė 50 Eur; skalbinių džiovyklę vertė 50 Eur; planšetę Apple (sudaužyta) vertė 50 eur; vonios kambario baldus, vertė 100 Eur; šviestuvus: svetainės vertė 100 Eur; virtuvės vertė 15 Eur, prieškambario 2 vnt. bendra vertė 30 Eur; svetainės kilimą, vertė 50 Eur; virtuvinį kombainą, vertė 100 Eur; namų kino sistemą, vertė 150 Eur; traktorių - žoliapjovę Partner vertė 300 Eur; plovimo siurblį Karcher, vertė 50 Eur, trimerį, vertė 100 Eur, pjūklą Makita, vertė 100 Eur, stakles Hitachi, vertė 70 Eur, suvirinimo aparatą, vertė 150 Eur (bendra kilnojamųjų daiktų vertė - 3465,00 Eur).

Nustatyti atsakovei A. G. asmeninės nuosavybės teisę į šį turtą: kilnojamuosius daiktus: televizorių Sony, vertė 1500 Eur, televizorių miegamajame, vertė 30 Eur, televizorių LG vertė 200 Eur; valgomojo stalą su 6 kėdėmis, vertė 440 Eur; žurnalinį stalelį 90 Eur; minkštų baldų komplektą (2 dalys), vertė 850 Eur; svetainės romanetę (1 dalis nuo lango) 170 Eur, virtuvės romanetę vertė 150 eur; svečių kambario romanetes (stumdomos juostos) vertė 115 Eur (bendra daiktų vertė - 3545 Eur). Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – „G.“, atsakovei – „G.“. Po santuokos nutraukimo ieškovas išlaikymo iš atsakovės nereikalauja, o atsakovei išlaikymas nepriteisiamas. Vaiko, K. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu D. G.. Nuo teismo sprendimo, kuriuo santuoka tarp A. G. ir D. G. nutraukiama, priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės priteisti iš A. G. vaiko, K. G., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 150 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų, D. G. paskirti dukters K. G. turto uzufruktoriumi. Be to, prašo iš atsakovės priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus kvitus, o pasinaudojus advokato paslaugomis, taip pat ir advokato atstovavimo išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jos atstovas prašė patikslintus ieškinio reikalavimus tenkinti ieškinyje ir jo patikslinime nurodytais motyvais, priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad transporto priemonę pirko iš jo uždirbtų pinigų. Atsakovė važinėja su tuo automobiliu „Seat Altea“. Automobilį „Passat“ įsigijo iš žmonos tėvų skolintų pinigų. Skolinosi 90000 Švediškų kronų, ši paskola atiduota. Mano, kad žemės sklypas turi atitekti jam, nes įsigytas iš jo uždirbtų pinigų. Jis pats nebuvo išreiškęs valios įsigyti turtą asmenine nuosavybe. Vaiko išlaikymui pinigų reikia, transportui, maistui, vadovėliams, pratyboms, atlasams. Viso išlaikymui išleidžia apie 200 Eur. Pats moka nuomą už butą. 3 kambarių bute nuomoja 1 kambarį už 100 Eur, už komunalinius patarnavimus sumoka 70 Eur. Dukrai pirko vaistus nuo kosulio, vitaminus plaukams, išleido apie 24 Eur. Perka rūbus, džinsai kainuoja – 40 Eur, batus – 50 Eur, striukė – 50 Eur. Nuo užpraeitų metų jis išlaiko dukrą, o atsakovė neprisideda prie dukros išlaikymo. Pats 13 metų važinėjo į užsienį. Praeitais metais dukra sužinojo, kad mama turi kitą vyrą. 2015 m. per žmonos gimtadienį jam kilo įtarimų dėl žmonos neištikimybės. 2015-04-11 gavo vyro nuotrauką, kurioje vyras užfiksuotas su atsegtomis kelnėmis. Namas V. k., priklausė jo seneliams, o močiutė jį paliko jam. Žmona rūpinosi močiute. Močiutė gyveno mažesniame kambaryje, pirmame aukšte, o jis su šeima gyveno antrame aukšte. Močiutė turėjo apie 30000 Lt santaupų, auksinių monetų, todėl iš jos pinigų darė remontą. Močiutė iš viso gaudavo virš 1000 Lt pensiją, kurios dalį skirdavo remontams. Močiutė nebevaikščiojo nuo 2003-2004 m., todėl jai reikėjo pilnos priežiūros. Močiutė maitinosi kartu su visa šeima. Močiutė paliko testamentą, kuriuo turtą paliko jam. Jis paveldėjo pagal įstatymą, nes taip patarė notarė. Viską name tvarkė pats, iš savo Švedijoje uždirbtų pinigų. 2005 m. pinigų langams davė ir močiutė. Daug medžiagų parvežė iš Švedijos: vamzdžiai, vinys, dažai, t. y. parveždavo tai kas likdavo statybose. Gipso kartoną, langus, cementą pirko Lietuvoje. Tvora aptvėrė fasadinę pusę. Pirko senus metalus, juos virino. Žmona, dirbdama kirpėja, gaudavo minimalių atlyginimą. Pats per mėnesį uždirbdavo 7000-8000 Lt. Į Švediją važiuodavo 3 mėnesiams, 2 savaites būdavo namuose. Namo statyboms iš viso išleido apie 50 000 Lt. Name montavo langus, išvertė sieną, pakeitė elektros instaliaciją, centrinį šildymą. Viskas yra daryta be projekto. Sienos yra dažytos, grindys pakeistos iš medžio į betoną, plytelės sudėtos, parketas. Manas šildomas kietu kuru. Išvedžiotas vandentiekis. Yra išbetonuoti laiptai. Židinys neįrengtas, tik įdėta kapsulė. Židinio nepirko, tai galėjo daryti atsakovės tėvai ir atsakovė pateikė tėvų židinio įsigijimo dokumentus. Vonia, tualetas įrengti pilnai. Grindinis šildymas yra tik pirmame aukšte. Antras namo aukštas neįrengtas, o pirmame namo aukšte reikia keisti langus. Viso įrengta virtuvė su valgomuoju, mažas kambarys, vonia ir tualetas. Miegamų kambarių nėra. Dukra miegodavo antrame namo aukšte. Kambarys yra apstatytas daiktais, yra pianinas, rašomas stalas, kompiuteris. Namo remontą baigė 2006 m., o po to namą apstatė baldais. Malkinę statė 2012 m. Pirko čerpes ir apdailos lentas, pats atliko darbus. Atsakovės tėvas remontus padėjo atlikti tik savaitę. Šiuo metu pats gyvena iš santaupų, kurių turi grynais pinigais ir yra dalis banko sąskaitoje. Bylos nagrinėjimo metu įsidarbino, jo per mėnesį gaunamos pajamos yra apie 450 Eur. Dukrai į sąskaitą nėra vedęs 4000 Eur ir santaupų dukra neturi. Dukra su motina per vasarą kartu negyveno. Atsakovė iš namo išsikraustė vasaros pradžioje, o dukra liko name. Tuo metu dukra rūpinosi jis, kai jo nebūdavo, dukra nueidavo pas močiutę. Pažymėjo, kad A. G. už automobilį „Passat“ sutiktų sumokėti atsakovei 300 Eur kompensaciją, mano, kad šiuo metu automobilio vertė yra 600 Eur. Už sklypą sutiktų sumokėti pusės pirkimo – pardavimo sutarties kainos dydžio kompensaciją. Kilnojamųjų daiktų kainas nustatė pagal panašių daiktų įsigijimo turguje kainas. Atsakovė nurodė per dideles daiktų vertes. Romanetes pirko atsakovė iš jo pinigų. Teigia, kad namuose nėra trijų spintų. Planšetinį kompiuterį K. padovanojo močiutė. Skalbimo mašiną jis parsivežė iš Norvegijos. Virtuvinis kombainas jam reikalingas. Namų kino sistemos neleido pirkti atsakovė, sakė, kad nereikia. Traktorių pirko jis iš Švedijos, jis reikalingas pjauti žolę. Atsakovė vieno stalo neįrašė į kilnojamų daiktų sąrašą. LG televizorius jau nebereikalingas, stovi garaže. Jis pats prašo priteisti jam tuos daiktus, kurie jam yra reikalingi.

Teismo posėdžio metu atsakovė pateikė rašytinį pareiškimą, kuriuo atsisakė priešieškinio papildomo reikalavimo priteisti iš ieškovo atsakovei A. G. 2000 Eur dydžio kompensaciją dėl santuokos metu sumažinto bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto (2 t., 128 b. l.).

Institucija, teikianti išvadą byloje, pateikė 2016-07-11 išvadą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo Nr. SV-581 (12.17), kurioje nurodė, kad šeima nėra įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeima dėl vaiko nepriežiūros nėra žinoma, nusiskundimų iš seniūnijos, medicinos ar policijos darbuotojų nėra gauta. D. G. teisėtas savo nepilnametės dukters atstovas ir jis geriausiai žino vaiko poreikius bei šiems poreikiams tenkinti reikalingą išlaikymo dydį. Ieškovas prašo išlaikymo 150 Eur dydžio suma periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Skyriaus nuomone, toks dydis atitinka vaiko interesus. Nurodo, kad nesant duomenų, jog D. G. netinkamai atlieka savo, kaip tėvo, pareigą, bei atsižvelgiant į nepilnametės nuomonę, mano, kad ieškovo pareikšti reikalavimai civilinėje byloje nepažeis nepilnametės K. G. interesų (1 t., 24 b. l.).

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė Edita Pleškaitė palaikė pateiktą institucijos išvadą. Nurodė, kad išklausius šalių paaiškinimus teismo posėdyje ir gavus nepilnamečio vaiko K. G. nuomonę pokalbio su psichologe metu, mano, jog įvertinus šalių tarpusavio santykius ir jų santykius su dukra, atsižvelgiant į vaiko amžių, tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu D. G.. Šiuo atveju nustatyti konkrečią K. G. bendravimo su mama A. G. tvarką netikslinga, pažymint, kad tėvai netrukdys bendrauti su vaiku.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Remiantis šalių paaiškinimais ir byloje pateikta rašytine medžiaga nustatyta, kad 1997-08-30 Šiaulių rajono civilinės būklės aktų įrašų įstaigoje buvo įregistruota D. G. ir A. G. santuoka (1 t., 6 b. l.). Gyvenant santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. G. (1 t., 16 b. l.), kuri yra nepilnametė.

Ieškovui D. G. asmeninės nuosavybės teise paveldėjimo pagal įstatymą pagrindu priklauso 1200/1490 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, priklausantys pastatui Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių kaimiškoji seniūnija, Šiaulių r. sav. 290/1490 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių kaimiškoji seniūnija, Šiaulių r. sav. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2012-06-28 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu priklauso D. G. ir A. G. (1 t., 10-12 b. l.). Iš valstybinio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 31SU-199 matyti, kad už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyjamą žemės sklypo dalį buvo sumokėta 101,79 Eur (351,46 Lt) (1 t., 68-73 b. l.). 2016-01-01 Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis, viso žemės sklypo vertė yra 13300 Eur (1 t., 180 b. l.).

Ieškovo D. G. vardu transporto priemonės nėra registruotos (1 t., 14 b. l.). Atsakovės A. G. vardu registruota transporto priemonė VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data 2000-03-24 (1 t. 15 b. l.). Iš Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1779-776/2009 matyti, kad A. G. buvo paskirta E. G. rūpintoja. D. G. šios bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jo sutuoktinė A. G. 8 metus rūpinosi jo senele (1 t., 33, 34 b. l.).

Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad šalims gyvenant santuokoje gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių kaimiškoji seniūnija, Šiaulių r. sav., būklė buvo iš esmės pagerinta, pakeisti jo langai, durys, grindys, namas buvo apstatytas naujais baldais, buitine technika, name yra židinys, medinė tvora pakeista metaline ir atlikti kiti įvairūs darbai, apželdintas kiemas (1 t., 75-91, 167-173 b. l.). A. G. pateikė į bylą mokėjimo kvitus, patvirtinančius įvairių statybinių medžiagų, santechnikos ir elektros prekių, katilo, šviestuvų, sodo priežiūros priemonių, interjero ir apdailos detalių įsigijimą 2008 - 2011 metais, D. G. 2009 metais nuomavosi grąžtą, giluminį vibratorių (1 t., 92-144, 146, 147, 149, 150, 153, 155, 158, 159 b. l.). A. G. 2010 metų gegužės mėnesį mokėjo už plautuvę (1 t., 145 b. l.), 2009-01-06 A. G. pirko židinio kapsulę ETNA 86 (1 t., 148 b. l.). 2009-06-26 D. G. iš UAB „Šiaulių fauga“ įsigijo langus objektui (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. (1 t., 151 -152 b. l.).

Pagal statybos darbų vadovo A. B., turinčio teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, parengtą vidaus patalpų remonto, lauko gerbūvio darbų ir darbo bei statybinių medžiagų įkainius apskaičiuota bendra 20329,20 Eur medžiagų ir darbų kaina (1 t., 174 b. l.). Pagal V. K. parengtą 2016-09-15 komercinį pasiūlymą apskaičiuota bendra 6579,60 Eur (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., vejos, želdinių, gyvatvorės ir želdinimo augalų bei įrengimo kaina (1 t. 176-179 b. l.).

Atsakovė A. G. pateikė garantinį pasą, iš kurio matyti, kad S. N. 2007-07-03 iš UAB „Graniteka“ įsigijo degimo kamerą „Selenic“ (2 t., 60-63).

Dėl reikalavimų nutraukti santuoką. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas D. G., tiek atsakovė A. G. pareiškė reikalavimus nutraukti santuoką, kaltindami vienas kitą dėl santuokos iširimo. Ieškovo ir atsakovė reikalavimai santuoką nutraukti tenkinami, nes nagrinėdamas bylą teismas įsitikino, kad šalių santuoka faktiškai iširo ir nėra jokios vilties, kad sutuoktiniai atnaujintų vedybinį gyvenimą. Šalys nurodė, kad jau ilgiau kaip metus sutuoktiniai faktiškai gyvena skyrium, santuokinių ryšių nepalaiko, todėl santuoka nutrauktina (CK 3.49 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, įrodinėdamas ją atsakovės neištikimybe. Tuo tarpu atsakovė prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, įrodinėdama ją ieškovo neištikimybe, smurtu, netinkamu požiūriu į šeimą.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes turi vertinti, ar yra įstatyme įtvirtintos sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010).

Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalių įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau sutuoktiniui, kuris remiasi aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją dėl santuokos iširimo, tenka pareiga įrodyti tas faktines aplinkybes.

Ieškovas atsakovės A. G. neištikimybę įrodinėjo savo paaiškinimais, dukters K. G. išsakyta nuomone pokalbio su psichologe metu bei liudytojo H. A. parodymais. Teismas pažymi, kad šalių dukra yra nepilnametė, teismas vaiko nuomonę siekė išsiaiškinti ne sprendžiant šalių ginčą dėl santuokos iširimo priežasčių, o spręsdamas reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaikais tvarkos, todėl vaiko susiformavęs suvokimas dėl to, kuris iš tėvų ar abu tėvai galėtų būti kalti dėl jų santuokos nutraukimo nagrinėjamu atveju nevertintinas. Liudytojas H. A. apklausos teismo posėdžio metu parodė, kad 2002 ar 2003 metais, bei 2009 metais matė A. G. besilinksminančią, kai jos sutuoktinis D. G. buvo išvykęs, ji galėjo būti su kitu vyru tuo metu. Teismas pažymi, kad šis liudytojas nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad atsakovės elgesys jų susitikimo metu būtų buvęs amoralus, neatitinkantis padoraus elgesio standartų. Ieškovo pateikta fotonuotrauka (1 t. 59 b. l.), kurioje užfiksuotas vyras taip pat nelaikytina atsakovės neištikimybę sutuoktiniui patvirtinančiu įrodymu, nes neaišku koks asmuo užfiksuotas šioje nuotraukoje, kada buvo daryta nuotrauka, taip pat neaiškus šaltinis, iš kur ši nuotrauka yra gauta. Pažymėtina ir tai, kad šioje nuotraukoje pati A. G. nėra užfiksuota. Jokie kiti įrodymai, galintys pagrįsti atsakovės A. G. neištikimybės faktą, byloje nepateikti. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovas atsakovės neištikimybės fakto neįrodė (CPK 178 straipsnis).

Atsakovė ieškovo D. G. kaltę dėl santuokos iširimo įrodinėjo savo paaiškinimais bei liudytojų parodymais, dukters K. G. nuomone, raštu, iš kurio matyti, kad kreipėsi į policiją, prašydama padėti užtikrinti dukters grįžimą namo (1 t., 45 b. l.), nuotrauka, kurioje ieškovas D. G. užfiksuotas su kita moterimi, apsirengę rytietiškais rūbais (2 t., 37, 38 b. l.). Dėl šios nuotraukos teismas pažymi, kad nors joje D. G. yra užfiksuotas su kita moterimi, tačiau iš šių nuotraukų nėra galimybės nustatyti juose užfiksuotų asmenų tarpusavio santykių pobūdį, taip pat neaišku kada ir kokiomis aplinkybėmis jos buvo padarytos. Nors ieškovė ir liudytojomis teismo posėdyje apklaustos J. U. ir V. N. parodė, kad ieškovas šiuo metu gyvena su kita moterimi, liudytoja V. N. nurodė ir tai, kad ji vardu D., teigė, kad D. G. kaimynai yra matę ją su D. G., tačiau pažymėtina tai, kad šiuo metu šalys kartu nebegyvena, santuokinių ryšių nepalaiko, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad ieškovo D. G. artimai bendravo su šia nuotraukoje užfiksuota moterimi iki jų gyvenimo skyrium su A. G. pradžios. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad ir šiuo metu D. G. yra neištikimas sutuoktiniai. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės. Atsakovė taip pat rėmėsi ir aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovo smurtu ir žeminančiu, nepagarbiu elgesiu su ja, nesirūpinimu šeima. Teigė, kad ieškovas yra prieš ją smurtavęs, nepagarbiai su ja elgdavosi prie jos tėvų. Liudytojos J. U. ir V. N. parodė, kad ieškovas yra užgauliojęs atsakovę. Liudytoja V. N. taip pat parodė, kad iki santuokos sudarymo D. G. smurtavo prieš A. G., tačiau ji jam atleido. Įvertinęs aplinkybes, kad pagal šios liudytojos parodymus D. G. smurtauti prieš A. G. galėjo dar iki santuokos sudarymo, taigi tai nesutrukdė šalims sudaryti santuoką ir nurodyti liudytojos parodymai negali būti vertinami kaip patvirtinantys ieškovo smurtavimą prieš atsakovę santuokos metu. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas būtų smurtavęs prieš atsakovę ar kitaip žiauriai būtų su ja elgęsis, todėl teismas sprendžia, kad aptartų aplinkybių atsakovė taip pat neįrodė. Nėra pagrindo manyti, kad būtent ieškovo veiksmai nulėmė santykių tarp atsakovės ir jos dukters susiformavimą, nes šalių dukra šiuo metu yra paauglė, pagal specialisto išvadoje užfiksuotą jos nuomonę, dėl jos amžiaus keičiasi vaiko požiūris į jos santykius su tėvais, ji siekia savarankiškumo, pats santuokos nutraukimo procesas jai yra nemalonus, jai tenka prisitaikyti prie tėvų tarpusavio santykių, kurie yra įtempti ir konfliktiški. Šie duomenys nepatvirtina ieškovo nelojamumo, netinkamo požiūrio į atsakovę (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Pagal šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus ir rašytinę byloje pateiktą medžiagą teismas sprendžia, kad abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ieškovas D. G. vykdavo uždarbiauti į užsienį, tuo tarpu atsakovė A. G. gyveno Lietuvoje, rūpinosi buitimi, prižiūrėjo šalių nepilnametę dukrą, slaugė neįgalią ieškovo močiutę, rūpinosi namais, kuriuose gyveno. Taip šalys gyveno ne keletą metų. Ieškovui 2015 metų grįžus gyventi į Lietuvą tarp šalių kilo nesutarimai, jie nesutarė dėl dukters auklėjimo ir priežiūros, prasidėjo jų tarpusavio konfliktai, tarpusavio santykius jie bandė aiškintis net kviesdami policijos pareigūnus, kurie pagal byloje pateiktus duomenis nėra priėmę jokių procesinių sprendimų, kuriuose būtų konstatuoti kokie nors teisės aktams prieštaraujantys šalių veiksmai ir priimtas galutinis sprendimas šalių atžvilgiu. Šie duomenys leidžia teigti, kad pastaruosius dvejus metus šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, jie nesugeba surasti bendrų sprendimų ne tik liečiančių jų pačių tarpusavio santykius, bet ir jų santykius su dukra. Šalys, prasidėjus jų nesutarimams, nesugebėjo ieškoti kompromisų ir abiem sutuoktiniams priimtinų sprendimų, jų nesutarimai lėmė tai, kad ieškovas D. G. išsikraustė iš šalių gyvenamosios vietos, vėliau kartu su juo apsigyveno ir dukra.

Teismo nuomone, abu sutuoktiniai neieškoję būdų likti kartu, vesti bendrą ūkį, pažeidė sutuoktinių pareigas. Nagrinėjamu atveju ieškovo išsikraustymas iš namų buvo ne santuokos iširimo priežastimi, o tarp jų susiklosčiusių santykių pasekmė. Teismas sprendžia, kad šalys leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė aplinkybių, kurias įvertinus būtų galima konstatuoti, jog ginčo šalių santuoka iširo dėl kurio nors vieno sutuoktinio kaltės. Teismo vertinimu, santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas, bendro gyvenimo taisyklių pažeidimas: sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo nebegalimas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai – tiek ieškovas, tiek atsakovė. Patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių vieno ar kito sutuoktinio kaltę, byloje nebuvo pateikta. Bylos duomenimis, nei viena iš šalių nebandė realiai atkurti šeimos santykių, ieškoti kompromiso ir susitaikymo, šeima tapo formali, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.63 str., 3.61 str. 2 d.). Nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, civilinio kodekso 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 dienos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Teismui nutraukus šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims jų prašymu paliekamos santuokos metu santuokos metu turėtos pavardės – G. ir G. (CK 3.69 straipsnis).

Nei ieškovui, nei atsakovei nepageidaujant išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas nepriteistinas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovas prašo teismo nustatyti dukters K. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu ieškovu D. G., nes dukra ir šiuo metu gyvena kartu su juo, atsakovė gyvena atskirai ir jos santykiai su dukra yra konfliktiški, jos yra nutolusios viena nuo kitos, faktiškai nebendrauja.

Atsižvelgiant į tai, kad dukra šiuo metu gyvena kartu su savo tėvu, ieškovas rūpinasi dukters poreikių ir interesų patenkinimu, atsakovė A. G. sutiko su ieškovo reikalavimu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, K. G. taip pat išsakė savo nuomonę gyventi su tėvu, pagal savo amžių (16 metų) ji yra pajėgi suformuluoti dėl to savo nuomonę ir nėra teisinio pagrindo į ją neatsižvelgti, todėl K. G. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu ieškovu D. G. (CK 3.168 str.).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, spręstina dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).

Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d.). Tėvams gyvenant skyrium vaiko bendravimas su tėvu itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl, teismo vertinimu, turi būti siekiama užtikrinti maksimalų tokio ryšio palaikymą ir plėtojimą.

Nei viena iš šalių savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose neprašė nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovė, susipažinusi su gauta K. G. nuomone dėl jos gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, teismo posėdžio metu iš esmės sutikusi su reikalavimu, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką neprašė, pageidavo, kad konkreti bendravimo tvarka nebūtų nustatyta, teigė, kad bandys atkurti gerus tarpusavio santykius su dukra, ieškos bendravimo galimybių.

Šiaulių apygardos teismo psichologė V. Š. pokalbio su K. G. metu, išklausiusi jos nuomonę, pateikė išvadą, iš kurios matyti, kad K. G. išreiškė nuomonę, kad jaučia poreikį bendrauti su mama, leisti su ja laisvalaikį, kartu atostogauti ir nurodė, kad nustatyti konkrečias jų bendravimo per mėnesį ar savaitės dienas nereikia (2 t., 109-113 b. l.).

Institucijos, teikiančios išvadą atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kad įvertinus šalių paaiškinimus ir vaiko nuomonę, įvertinus vaiko ir motinos tarpusavio santykius, nagrinėjamoje byloje nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką nustatyti netikslinga, teismo sprendime pažymint tik tai, kad tėvai lygiomis teisėmis dalyvauja dukters auklėjime.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinęs nepilnamečio vaiko amžių (K. G. yra paauglė), atsižvelgdamas į tai, kad vaiko ir motinos tarpusavio santykiai yra įtempti, tarp jų kyla įvairūs nesutarimai, konfliktai, jų tarpusavio ryšys yra susilpnėjęs, tačiau tiek vaikas, tiek motina jaučia poreikį bendrauti ir susilpnėjusius ryšius atkurti, o tam padaryti yra reikalingas tam tikras pereinamasis laikotarpis, per kurį atsakovė su vaiku turėtų pabandyti surasti joms abiem tinkančią tarpusavio bendravimo formą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju konkrečios bendravimo tvarkos nustatymas, nustatant konkrečias savaitės ar mėnesio dienas ar bendravimo trukmę ir periodiškumą galėtų įnešti papildomos įtampos į motinos ir vaiko tarpusavio santykius ir būtų netgi žalingas, galėtų dar labiau pabloginti esamą situaciją. Dėl to teismas konkrečios bendravimo tvarkos nenustato, įpareigodamas ieškovą D. G., su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, netrukdyti vaikui K. G. bendrauti su motina atsakove A. G..

Dėl išlaikymo priteisimo. Su nepilnamečių vaikų išlaikymu susijusios prievolės atsiranda pagal įstatymą. Pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnis). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Vaikui teikiamo išlaikymo dydis vadovaujantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, spręstinas nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo klausimas. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės, paskiriant ieškovą vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Kasacinio teismo suformuota praktika patvirtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą visų pirma atsižvelgiama į vaiko interesus ir teisių apsaugą ir į tėvų gaunamas pajamas, vaiko realius poreikius.

Ieškovas savo reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ieškinyje grindžia tuo, kad dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga 300 Eur suma: mokesčių už būstą dalis - 65 Eur, išlaidos maistui 80 Eur, dienpinigiai, pietūs mokykloje - 30 Eur, rūbams, avalynei - 20 Eur, mokymosi priemonės, kanceliarinės prekės - 20 Eur; higienos, švaros priemonės -15 Eur, buities prekėms – 10 Eur, poilsiui, laisvalaikiui - 15 Eur, šventės (gimtadieniai, Kalėdos) - 15 Eur, transporto išlaidos - 10 Eur, nenumatytoms išlaidos 20 Eur. Dukra nelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, sveikatos problemų neturi. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad dukters išlaikymui reikalinga mažiausiai 200,00 Eur suma. Pats moka nuomą už butą. 3 kambarių bute nuomoja 1 kambarį už 100 Eur, už komunalinius patarnavimus sumoka 70 Eur. Dukrai pirko vaistus nuo kosulio, vitaminus plaukams, išleido apie 24 Eur. Perka rūbus, džinsai kainuoja – 40 Eur, batus – 50 Eur, striukė – 50 Eur. Nuo užpraeitų metų jis išlaiko dukrą, o atsakovė neprisideda prie dukros išlaikymo.

Tuo tarpu atsakovė sutiko mokėti 100,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį, nurodė, kad dukters K. poreikiams per mėnesį reikalinga suma 200 Eur: mokesčių už būstą dalis - 30 Eur, išlaidos maistui 60 Eur, dienpinigiai, pietūs mokykloje - 30 Eur, rūbams, avalynei (keičiantis sezonams visus metus) -15 Eur, mokymosi priemonės, kanceliarinės prekės - 5 Eur; higienos, švaros priemonės -15 Eur, poilsiui, laisvalaikiui - 10 Eur, transporto išlaidos - 6 Eur, telefono papildymas - 5 Eur, šventės (gimtadieniai, Kalėdos) - 10 Eur. Dukra nelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, sveikatos problemų neturi. Nurodė, kad dukra su tėvu gyvena nuo 2016 metų rudens, vasarą gyveno kartu su ja ginčo name, ji pirkdavo dukrai maistą, rūbus.

Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas ieškiniu prašė priteisti išlaikymą vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo, tikslindamas ieškinio reikalavimus dėl turto padalijimo reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo netikslino, teismas konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas išlaikymą dukrai K. G. iš atsakovės A. G. priteisti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Kaip minėta, sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir panašiai, turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016-02-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 nurodė, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes.

Teismas, vertindamas nepilnamečio vaiko poreikius, atsižvelgia į tai, kad pagal bylos duomenis K. G. yra paauglė, lanko gimnaziją, pradėjo sportuoti, dėl to jai neabejotinai reikalingos piniginės lėšos ugdymo priemonėms įsigyti, popamokinei veiklai. Akivaizdu, kad pagal jos amžių didėja pinigų sumos, reikalingos maistui, aprangai, higienos bei grožio prekėms, laisvalaikiui. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad patiria išlaidų, susijusių su būsto nuoma, pagal bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, ieškovas buvo išsikraustęs iš jam nuosavybės teise priklausančio būsto, jame buvo likusi gyventi atsakovė A. G., kuri po santuokos nutraukimo į nurodytame būste nebegyvens, todėl ieškovas nepatirs papildomų išlaidų, susijusių su būsto nuoma. Kokių nors specialių poreikių šalių dukra neturi, yra sveika.

Ieškovas pagal byloje pateiktus duomenis įsidarbino 2017-01-25 UAB „S.“ (2 t., 85 b. l.), nurodė gaunantis apie 450 Eur darbo užmokestį, anksčiau Lietuvoje nedirbo, gyveno iš santaupų. Ieškovė nurodė gaunanti minimalias pajamas iš individualios veiklos, šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė metinę pajamų deklaraciją už 2015 metus (1 t. 185 – 187 b. l.). Kaip jau minėta, ieškovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, o atsakovė nekilnojamojo turto neturi. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sprendžia, kad ieškovo D. G. turtinė padėtis dėl gaunamų didesnių pajamų ir jo vardu registruoto nekilnojamojo turto šiuo metu yra geresnė nei atsakovės, todėl jo dalis vaiko išlaikymo prievolėje turėtų būti šiek tiek didesnė nei atsakovės. Sprendžiant išlaikymo klausimą atsižvelgiama į tai, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai yra darbingi, neturintys sveikatos problemų.

Atsižvelgiant į tai, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, tobulinami jo gabumai, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, teismo nuomone, ieškovui teikiant po 135 Eur išlaikymą, o atsakovei po 115 Eur išlaikymą vaikui, tokio išlaikymo dydis turėtų užtikrinti būtinų vaiko poreikių patenkinimą. Teismas sprendžia, kad iš atsakovės nepilnamečio vaiko išlaikymas priteistinas periodinėmis išmokomis po 115 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Tokia išlaikymo suma, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju yra teisinga ir protinga.

Dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo. Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma.

Ieškovas, patikslintu ieškinio reikalavimu prašė ieškovui D. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą: žemės sklypo dalį - 290/1490 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių rajone, vertė 2589 Eur.; automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data: 2000 m., vertė 1000 Eur; kilnojamuosius daiktus: virtuvės baldų komplektą (įmontuojamą) 700 Eur, virtuvės buitinę techniką: šaldytuvą, vertė 150 Eur, indaplovę, vertė 100 Eur, garų surinkėją, vertė 300 Eur, kaitlentę, vertė 200 Eur, orkaitę, vertė 150 Eur; komodą svetainėje, 50 Eur; pufus kėdes, 2 vnt., vertė 50 Eur; minkštų baldų kampą svečių kambaryje, vertė 250 Eur; sienines spintas (įmontuojamas) (2 vnt.) bendra vertė 600 Eur; skalbimo mašiną, vertė 50 Eur; skalbinių džiovyklę, vertė 50 Eur; planšetę Apple (sudaužyta), vertė 50 eur; vonios kambario baldus, vertė 100 Eur; šviestuvus: svetainės vertė 100 Eur; virtuvės vertė 15 Eur, prieškambario 2 vnt., bendra vertė 30 Eur; svetainės kilimą, vertė 50 Eur; virtuvinį kombainą, vertė 100 Eur; namų kino sistemą, vertė 150 Eur; traktorių - žoliapjovę Partner, vertė 300 Eur; plovimo siurblį Karcher, vertė 50 Eur, trimerį, vertė 100 Eur, pjūklą Makita, vertė 100 Eur, stakles Hitachi, vertė 70 Eur, suvirinimo aparatą, vertė 150 Eur (bendra kilnojamųjų daiktų vertė - 3465,00 Eur).

Nustatyti atsakovei A. G. asmeninės nuosavybės teisę į šį turtą: kilnojamuosius daiktus: televizorių Sony, vertė 1500 Eur, televizorių miegamajame, vertė 30 Eur, televizorių LG, vertė 200 Eur; valgomojo stalą su 6 kėdėmis, vertė 440 Eur; žurnalinį stalelį 90 Eur; minkštų baldų komplektą (2 dalys), vertė 850 Eur; svetainės romanetę (1 dalis nuo lango), 170 Eur, virtuvės romanetę, vertė 150 eur; svečių kambario romanetes (stumdomos juostos), vertė 115 Eur (bendra daiktų vertė - 3545 Eur).

Atsakovė priešieškiniu prašė ieškovui D. G. priteisti: žemės sklypo dalį - 290/1490 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių rajone, vertė 2589 Eur; automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data: 2000m., vertė 1000 Eur; kilnojamuosius daiktus: televizorių LG, vertė 200 Eur, valgomojo stalą su 6 kėdėmis 440 Eur, virtuvės baldų komplektą (įmontuojamą), vertė 1400 Eur, šaldytuvą, vertė 300 Eur, indaplovę, vertė 300 Eur, garų surinkėją, vertė 500 Eur, kaitlentę, vertė 300 Eur, minkštų baldų kampą svečių kambaryje, vertė 250 Eur; sieninę spintą (įmontuojamą) (3 vnt.), vertė po 400 Eur kiekviena, bendra vertė 1200 Eur, skalbimo mašiną, vertė 50 Eur; vonios kambario baldus, vertė 100 Eur, šviestuvus: virtuvės, vertė 50 Eur, prieškambario 3 vnt., bendra vertė 100 Eur, svetainės romanetes (iš 2 dalių), vertė 110 Eur; virtuvės romanetes, vertė 150 Eur; svečių kambario romanetes (stumdomos juostos), vertė 115 Eur; namų kino sistemą, vertė 120 Eur, plovimo siurblį Karcher, vertė 100 Eur, trimerį, vertė 150 Eur, pjūklą Makita, vertė 150 Eur, stakles Hitachi, vertė 300 Eur, suvirinimo aparatą, vertė 200 Eur (bendra kilnojamųjų daiktų vertė - 6585 Eur). Taip pat priteisti žemės sklypo želdinius, augalus, aplinkotvarką, kurių bendra vertė 6579,60 Eur. Atsakovei A. G. priteisti: kilnojamuosius daiktus: televizorių Sony, vertė 1500 Eur, televizorių (miegamajame), vertė 30 Eur, žurnalinį stalelį 90 Eur; minkštų baldų komplektą (2 dalys), vertė 850 Eur, orkaitę, vertė 250 Eur, komodą svetainėje, vertė 50 Eur, pufus - kėdes (2 vnt.), vertė 50 Eur, skalbinių džiovyklę, vertė 50 Eur, planšetę Apple (sudaužyta), vertė 50 Eur, svetainės šviestuvą, vertė 100 Eur, svetainės romanetę (1 dalis nuo lango) 60 Eur, svetainės kilimą, vertė 50 Eur, virtuvinį kombainą, vertė 100 Eur, namų kino sistemą Sony, vertė 150 Eur, traktorių - žoliapjovę Partner, vertė 660 Eur (bendra kilnojamųjų daiktų vertė 3980 Eur). Taip pat iš ieškovo priteisti atsakovei A. G. 17853,90 Eur kompensaciją, bei 2000 Eur dydžio kompensaciją dėl santuokos metu sumažinto bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto.

Teismo posėdžio metu atsakovė A. G. pateikė rašytinį pareiškimą, kuriuo atsisakė priešieškinio reikalavimo dėl 2000,00 Eur dydžio kompensacijos dėl santuokos metu sumažinto bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto ir prašė bylą šioje dalyje nutraukti. Patvirtino, kad bylos nutraukimo šioje dalyje teisinės pasekmės jai žinomos. Ieškovas dėl reikalavimo atsisakymo šioje dalyje neprieštaravo, todėl atsakovės reikalavimo šioje dalyje atsisakymas priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą konstatuoja, kad šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo dalį žemės sklypo, lengvąjį automobilį, nurodytus kilnojamuosius daiktus ir želdinius, augalus bei aplinkotvarką, kurie turi būti dalijami tarp šalių nutraukiant santuoką.

Su reikalavimu padalinti santuokos metu įgytą ginčo žemės sklypo dalį ieškovas iš pradžių nesutiko, tačiau vėliau pats pareiškė reikalavimą šį turtą padalinti, pripažindamas, kad šis turtas buvo įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tačiau nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti jai už tai kompensaciją pagal vidutinę rinkos vertę, teigė, kad sutiktų sumokėti tik kompensaciją pagal turto įsigijimo kainą, nurodytą pirkimo – pardavimo sutartyje. Pagal CK 3.119 straipsnį dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismas sprendžia, kad ieškovo argumentai, jog kompensacija atsakovei turėtų būti nustatoma pagal turto įsigijimo kainą yra teisiškai nepagrįsti ir teismas, nesant kitokių dalijamo žemės sklypo vertės įrodymų, remiasi atsakovės pateiktame Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta žemės sklypo verte, pagal kurią atsakovė apskaičiavo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytos žemės sklypo dalies vertę, t.y. 2589,00 Eur, priteisiant ieškovui asmeninės nuosavybės teise žemės sklypo dalį - 290/1490 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių rajone, vertė 2589 Eur, įpareigojant ieškovą sumokėti A. G. pusės šios sumos dydžio kompensaciją už ieškovui atitenkančią santuokos metu įgyto turto dalį.

Sugretinus šalių reikalavimus matyti, kad šalys nesutaria dėl šių kilnojamųjų daiktų: LG televizoriaus, valgomojo stalo su 6 kėdėmis, virtuvės buitinės technikos, komodos svetainėje, pufų - kėdžių, skalbinių džiovyklės, planšetės Apple (sudaužytos), svetainės šviestuvo, svetainės romanetės, virtuvės romanečių, svečių kambario romanečių, svetainės kilimo, virtuvinio kombaino, namų kino sistemos padalijimo, traktoriaus – žoliapjovės, plovimo siurblio KARCHER, abu išreikšdami pageidavimą, kad šis turtas būtų priteistas jiems.

Be to, nesutarė dėl šių kilnojamųjų daiktų: virtuvės baldų komplekto, virtuvės buitinės technikos, sieninės spintos ir jos dydžio, virtuvės šviestuvo ir prieškambario šviestuvų vertės bei prieškambario šviestuvų skaičiaus, trimerio, pjūklo Makita, staklių Hitachi, suvirinimo aparato vertės. Ginčo dėl to, kuriam iš sutuoktinių turėtų atitekti šie daiktai nėra.

A. G. pateikė duomenis, patvirtinančius, kad romanetės kainavo 733 Lt ir 510 Lt (1 t., 154, 157 b. l.), už minkštus baldus buvo sumokėta 3350,00 Lt , 1250,00 Lt, 447,00 Lt ir 3400 Lt (1 t., 155, 156 158-159, 161 b. l.), už suprojektuotus ir pagamintus baldus sumokėta 5800,00 Lt (1 t., 160 b. l.), už 2 stalus ir 6 kėdes sumokėta 2362,18 Lt (1 t., 162 b. l.). Už garintuvą, indaplovę, orkaitę, kaitlentę sumokėta iš viso 4870,00 Lt (1 t., 163 b. l.), virtuvinį kombainą sumokėtas 699,00 Lt (1 t. 164 b.l.), šaldytuvą 1200,00 Lt (1 t., 165 b. l.), televizorių – 2999,00 Lt (1 t., 166 b. l.), likusių daiktų įsigijimo dokumentai nepateikti, įrodymų dėl šių daiktų vertės šalys nepateikė, neprašė nustatyti kilnojamųjų daiktų turto vertės vertintojų pagalba. Įvertinus šalių nurodytas turto vertes matyti, kad ieškovas D. G. iš esmės sutinka su daugeliu A. G. nurodytų verčių tuo atveju, kai turtą prašo priteisti A. G., tačiau nurodo daug mažesnes vertes tuo atveju, jei turtą prašo priteisti jam pačiam, tokiu būdu siekdamas sumažinti jam atitenkančio kilnojamojo turto bendrą vertę. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad turto vertes jis nurodė remdamasis turto įsigijimo turguje kainomis, pažymėjo, kad atsakovė nurodė per dideles kai kurių daiktų kainas, nes jų nepirko, šiuos daiktus pirko jis, daiktai yra parvežti iš užsienio. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje yra pateikti virtuvės baldų komplekto, virtuvės buitinės technikos įsigijimą patvirtinantys dokumentai, įvertinęs, kad turtas buvo pirktas naujas parduotuvėse arba gaminamas pagal užsakymą, todėl vertinti jį pagal įsigijimo kainą turguje nėra pagrindo, be to, jau keletą metų turtas buvo naudojamas ir atsakovė, nurodydama šio turto vertę atsižvelgė į turto nusidėvėjimą, teismas remiasi ne ieškovo, o atsakovės nurodyta šio turto verte, kuri įvertinus turto paskirtį, daiktų įsigijimo laiką bei tai, ar turtas buvo įgytas naujas, yra tinkamas naudoti, vertintina kaip reali (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnis). Teismas, nustatydamas likusių daiktų vertę, dėl kurios šalys nesutaria ir nepateikia įsigijimo dokumentų, vadovaudamasis šalių interesų pusiausvyros bei teisingumo ir protingumo principais sprendžia, kad tikslinga daiktų vertę nustatyti pagal abiejų šalių nurodytų daiktų vertės vidurkį.

A. G. teismo posėdžio metu sutiko, kad planšetė būtų priteista ieškovui, todėl šis daiktas priteisiamas ieškovui.

Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad svetainės romanetė susideda iš trijų dalių, nurodė jų bendrą vertę 170 Eur, prašė priteisti jai vieną jų dalį (60 Eur vertės), o ieškovui likusias dvi dalis (110 Eur vertės), tuo tarpu ieškovas prašė priteisti visas tris dalis atsakovei, sutikdamas su atsakovės nurodyta bendra 170 Eur romanečių verte. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas dviejų dalių svetainės romanečių negalėtų naudoti pagal jų paskirtį, vieną romanečių dalį priteisus atsakovei, įvertinus tai, kad jos yra pagamintos pagal užsakymą ginčo turto langams uždengti, teismas sprendžia, kad tikslinga visas romanetes priteisti ieškovui tokiu būdu jas paliekant ginčo name, kuriam jos ir buvo pritaikytos. Dėl nurodytų argumentų ieškovui priteistinos ir likusios romanetės.

Įvertindamas tai, kad šalys nesutaria dėl to, kuriam iš jų turėtų atitekti kai kurie jų nurodyti dalijami kilnojamieji daiktai, tačiau, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė po santuokos nutraukimo ginčo name nebegyvens, įvertinęs tai, kad tokie daiktai, kaip virtuvės buitinė technika buvo įsigyjama ginčo namui, yra sumontuoti, buvo pirkti kartu, o traktorius – žoliapjovė buvo įsigyta vejai prie ginčo namo pjauti ir bus reikalingas ieškovui tvarkant namo aplinką ateityje, šie daiktai priteistini ieškovui. Atitinkamai atsakovei priteistini tokie daiktai, kurie yra lengvai transportuojami ir nėra pritaikyti išimtinai ginčo namui, iš dalies atsižvelgiant į kitų priteisiamų daiktų visumą, jų paskirtį, galimybes panaudoti. Teismas pažymi, kad šiuo atveju nei viena iš šalių iš esmės nepagrindė savo išimtinio suinteresuotumo po santuokos nutraukimo disponuoti kokiais nors konkrečiais daiktais. Dalijami daiktai taip pat nepriskirtini prie nepilnametei K. G. reikalingų daiktų. Dėl to į šiuos argumentus, dalindamas turtą tarp šalių, teismas neatsižvelgė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas nutaria tarp šalių santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą padalinti ieškovui D. G. asmeninės nuosavybės teise priteisiant šį kilnojamą turtą:

automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data: 2000 m., vertė 800 Eur, įpareigojant ieškovą sumokėti atsakovei pusės šios sumos dydžio piniginę kompensaciją;

kilnojamuosius daiktus: televizorių LG, vertė 200 Eur; virtuvės baldų komplektą (įmontuojamą), vertė 1400 Eur, virtuvės buitinę techniką: šaldytuvą, vertė 300 Eur, indaplovę, vertė 300 Eur, garų surinkėją, vertė 500 Eur, kaitlentę, vertė 300 Eur, orkaitę, vertė 250 Eur; minkštų baldų kampą svečių kambaryje, vertė 250 Eur; sienines spintas (įmontuojamas), bendra vertė 900 Eur; skalbimo mašiną, vertė 50 Eur; planšetę Apple (sudaužyta), vertė 50 eur; vonios kambario baldus, vertė 100 Eur; šviestuvus: virtuvės vertė 32,5 Eur, prieškambario, bendra vertė 65 Eur; svetainės romanetes (iš 3 dalių), vertė 170 Eur; virtuvės romanetes, vertė 150 Eur; svečių kambario romanetes (stumdomos juostos), vertė 115 Eur; traktorių - žoliapjovę Partner, vertė 450 Eur; trimerį, vertė 125 Eur, pjūklą Makita, vertė 125 Eur, stakles Hitachi, vertė 185 Eur, suvirinimo aparatą, vertė 175 Eur (bendra kilnojamųjų daiktų vertė – 6192,50 Eur).

Atsakovei A. G. asmeninės nuosavybės teise priteisiant šį kilnojamą turtą:

televizorių Sony, vertė 1500 Eur, televizorių (miegamajame), vertė 30 Eur, valgomojo stalą su 6 kėdėmis, vertė 440 Eur; žurnalinį stalelį 90 Eur; minkštų baldų komplektą (2 dalys), vertė 850 Eur, komodą svetainėje, vertė 50 Eur, pufus - kėdes (2 vnt.), vertė 50 Eur, skalbinių džiovyklę, vertė 50 Eur, svetainės šviestuvą, vertė 100 Eur; svetainės kilimą, vertė 50 Eur, virtuvinį kombainą, vertė 100 Eur, namų kino sistemą, vertė 150 Eur; plovimo siurblį Karcher, vertė 75 Eur (bendra kilnojamųjų daiktų vertė – 3535 Eur).

Atsakovė taip pat prašė priteisti ieškovui žemės sklypo želdinius, augalus ir aplinkotvarką, 6579,60 Eur vertės, jai priteisiant pusės vertės dydžio kompensaciją. Savo reikalavimą dėl nurodyto turto vertės grindė pateikta sąmata, kiek kainuotų tokių želdinių įrengimas. Ieškovas su šiuo atsakovės reikalavimu nesutiko, nurodydamas, kad nesutinka su nurodyta verte, pateikta sąmata nelaikytina tinkamu vertę pagrindžiančiu įrodymu, o realią vertę atspindintys įrodymai nebuvo pateikti. Be to, jis nenorėjo, kad nurodyti želdiniai būtų pasodinti, atsakovė darė tai savo iniciatyva, taigi nurodyti želdiniai turėtų atitekti jai ir kompensacija iš jo atsakovei nepriteistina.

Vertindamas šio atsakovės reikalavimo pagrįstumą teismas pažymi, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad sąmata nelaikytina tinkamu įrodymu byloje, nes remiantis CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalimi, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Taigi, sąmata, kurioje yra nurodyti atliktini darbai ir priemonės, reikalingos šiems darbams atlikti vertintina kaip tinkamas įrodymas byloje. Sąmatoje nurodytiems teiginiams pagrįsti atsakovė į bylą taip pat pateikė nuotraukas, kuriose, jos teigimu, užfiksuoti sąmatoje nurodyti augalai ir želdiniai, veja, ji pati paaiškino, kada ir kokius darbus atliko. Nurodytų darbų atlikimą patvirtino ir liudytojais apklausti Ž. S., V. N. ir S. N., patvirtinę, kad buvo atliekami namo teritorijos apželdinimo darbai, jie padėjo atlikti šiuos darbus. Šiuo atveju, būtent ieškovui, nesutinkančiam su pateiktoje sąmatoje esančiais duomenimis, tenka pareiga įrodyti jų nepagrįstumą (CPK 178 straipsnis). Tačiau ieškovas jokių įrodymų, paneigiančių sąmatoje nurodytų duomenų teisingumą nepateikė, aplinkybės, kad namo teritorija buvo apželdinta santuokos metu neginčijo.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovės reikalavimas priteisti ieškovui D. G. žemės sklypo želdinius, augalus ir aplinkotvarką, 6579,60 Eur vertės, priteisiant atsakovei už tai pusės nurodytos vertės (3289,80 Eur) dydžio kompensaciją, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė prašė priteisti kompensaciją už ieškovui atitenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį ir ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą. Remiantis CK 3.117 straipsnio 3 dalimi, jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją.

Įvertinęs tai, kad ieškovui atitenkanti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalis viršija atsakovei atitenkančio turto dalį, ieškovas įpareigotinas atsakovei sumokėti piniginę kompensaciją – 2657,50 Eur sumą už didesnę santuokos metu įgytų kilnojamųjų daiktų dalies vertę ir 4984,30 Eur piniginę kompensaciją, tenkančią atsakovei už ieškovui tenkančias jai priklausančias bendrosios jungtinės nuosavybės dalis nekilnojamame, registruotiname kilnojamame turte bei želdinius ir aplinkotvarką, iš viso 7641,80 Eur.

Atsakovė taip pat pareiškė reikalavimą priteisti iš ieškovo piniginę kompensaciją už ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto – gyvenamojo namo pagerinimą bendromis sutuoktinių lėšomis ir kito sutuoktinio darbu.

Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad ieškovui D. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r.. Atsakovė prašo priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą iš santuokinių lėšų ir sutuoktinių darbu. Ieškovas su tokiu atsakovės reikalavimu nesutinka, nurodydamas, kad turtas buvo pagerintas jo darbu ir uždirbtomis pajamomis, atsakovė nei darbu, nei pajamomis prie šio turto pagerinimo neprisidėjo.

Pagal CK 3.90 straipsnį turtas, priklausantis vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai konstatuojama, kad po santuokos sudarymo buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Atsakovė nereiškė reikalavimo pripažinti ginčo turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl dėl to teismas nepasisako. Tačiau įrodinėjo aplinkybes, kad turtas buvo iš esmės pagerintas iš santuokinių lėšų ir abiejų sutuoktinių darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-584/2008).

Ieškovas nurodė, kad namo remontas buvo atlikta iš jo močiutės turimų santaupų, ji turėjo auksinių monetų, jos gaunamų išmokų. Tačiau teismo neįtikino šie ieškovo nurodyti argumentai, nes pagal byloje pateiktus duomenis matyti, kad tuo metu, kai namas buvo rekonstruojamas, ieškovo močiutės sveikata buvo labai silpna, namo remontas buvo atliekamas šalių, o ne jos iniciatyva, vyko keletą metų. Tikėtina, kad ieškovo močiutė, jei būtų turėjusi santaupų, auksinių monetų, namo remontą ji būtų atlikusi žymiai anksčiau, tačiau kaip byloje nustatyta, rekonstrukcija ir namo remontas paspartėjo šalims sudarius santuoką ir ieškovui išvykus uždarbiauti į užsienį (CPK 178, 185 straipsniai). Nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad atsakovė neprisidėjo prie namo pagerinimo darbų, nes pagal bylos duomenis, remonto atlikimo metu, nors ieškovas ir būdavo dažnai išvykęs, tačiau šalys vedė bendrą ūkį, būtent atsakovė, o ne ieškovas buvo paskirta ieškovo močiutės rūpintoja, atsakovė augino ir prižiūrėjo šalių dukrą, rūpinosi namo priežiūra ir buitimi tuo metu, kai ieškovas būdavo išvykęs. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė yra sudariusi sutartis dėl įvairių daiktų namui įsigijimo, būtent atsakovė pateikė į bylą dokumentus, patvirtinančius įvairių daiktų, skirtų namo remontui, įsigijimą. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, kad namo remontas galėjo būti atliktas iš jo močiutės kas mėnesį gaunamų išmokų. Tokią išvadą teismas daro dėl to, kad pagal byloje pateiktus duomenis ieškovo močiutei E. G. dėl jos sveikatos būklės buvo reikalinga intensyvi priežiūra, neabejotinai jai reikėjo įvairių medicinos priemonių ir vaistų, todėl nėra pagrindo manyti, kad jos gaunamos lėšos kas mėnesį buvo pakankamos tiek jos priežiūrai užtikrinti, tiek šalims pragyventi ir nurodytiems namo remonto darbams atlikti. Dėl to nenaudodami santuokos metu gaunamų pajamų sutuoktiniai nebūtų galėję iš E. G. gaunamų sumų atlikti nurodytų namo remonto darbų. Kokias lėšas kokiems konkretiems poreikiams patenkinti šalys naudojo buvo jų tarpusavio susitarimo reikalas ir nepaneigia sutuoktinių bendrų lėšų panaudojimo turto pagerinimo fakto.

Tiek ieškovo prašymu apklaustas liudytojas H. A., tiek atsakovės prašymu apklausti liudytojai Ž. S., J. U., V. N. ir S. N. patvirtino, kad name buvo išgriautos sienos, pakeistos grindys, sutvarkyti laiptai, pakeistas vandentiekis, elektros instaliacija pakeista šildymo sistema, suremontuota vonia, teritorija aptverta tvora, pastatyta nauja malkinė ir atlikti kiti darbai. Kaip jau minėta, byloje pateiktos nuotraukos taip pat patvirtina nurodytų darbų atlikimą. Pats ieškovas iš esmės neneigia nurodytų darbų atlikimo name, tačiau nurodė, kad darbai buvo atlikti anksčiau nei nurodė atsakovė, neigė, kad pagal atsakovės pateiktus dokumentus įsigyti daiktai buvo panaudoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui pagerinti, teigė, kad nurodyti daiktai galėjo būti panaudoti atliekant atsakovės tėvų namo remontą. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovo argumentais, nes atsakovė pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad atsakovės tėvų name buvo pastatytas kitoks židinys nei ginčo name. Pagal pateiktus rašytinius įrodymus šalys įsigijo židinio kapsulę, pats ieškovas patvirtino, kad name įrengta židinio kapsulė. Pats ieškovas yra sudaręs langų įsigijimo ginčo namui sutartį ir panašiai, todėl nėra pagrindo manyti, kad pagal pateiktus kvitus įgyti daiktai nebuvo panaudoti ginčo turto pagerinimui. Darbų atlikimas be projekto šiuo atveju neturi reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, nepaneigia darbų atlikimo fakto.

Be to, pats ieškovas neneigia, kad namo remontui buvo panaudotos jo uždirbtos piniginės lėšos, tokiu būdu jis pripažįsta, kad namo remontui buvo panaudotos santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios piniginės lėšos, priklausančios ne tik jam, bet ir jo sutuoktinei A. G. (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog ginčo turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, abiejų sutuoktinių darbu, todėl atsakovė A. G. turi teisę gauti piniginę kompensaciją už ieškovui priklausančio turto esminį pagerinimą santuokos metu. Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad kai vienas sutuoktinis prisideda prie pagerinimo daikto, priklausančio kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, tai, nors toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo teisei į turto bendrąją jungtinę nuosavybę pripažinti, tačiau sukuria teisines prielaidas sutuoktiniui pagrįstai tikėtis kompensacijos už įdėtus daikto pagerinimus, tokia materialinė kompensacija reikštų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą, neleistų vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita. Todėl atsakovė turi teisę į kompensaciją dėl daikto pagerinimo, tai atitinka ir protingumo bei sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principus (CK 1.5 str.).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad gyvenant santuokoje, tarp sutuoktinių susiklostę santykiai pagrįsti pasitikėjimu, todėl šeimos bylose labai retai pateikiami visi daiktų įsigijimą patvirtinantys dokumentai, todėl nagrinėjant ginčą tarp sutuoktinių, teismas sprendžia visų įrodymų kontekste ir vadovaujasi įrodymų tikėtinumo teorija (CPK 185 str.).

Atsakovė turto pagerinimo išlaidas įvertino 20329,20 Eur pagal specialisto parengtą sąmatą (1 t., 174 b. l.) ir prašė priteisti iš ieškovo pusę jai šios sumos (10164,10 Eur) piniginę kompensaciją iš ieškovo. Ieškovas šio ieškovės reikalavimo nepripažino ir mokėti kompensaciją atsakovei nesutiko, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad namo statyboms galėjo būti panaudota apie 50000 Lt (14481 Eur) piniginių lėšų. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, paneigiančių atsakovės sąmatoje nurodytų verčių teisingumą, neginčijo sąmatoje nurodytų darbų apimties, atsižvelgdamas į tai, kad pagal bylos duomenis, remonto darbams atlikti nebuvo samdomi pašaliniai asmenys, darbus atliko ūkio būdu patys sutuoktiniai, jiems padėjo jų artimieji, kuriems už darbą nebuvo atsilyginta, pats ieškovas yra statybininkas ir sugeba nurodytus darbus atlikti, teismas sprendžia, kad iš atsakovės pateiktos sąmatos yra pagrindas atimti darbo sąnaudas (5917,20 Eur), tokiu būdu pagal sąmatą namo remonto darbų vertė būtų 14412 Eur, taigi labai artima ieškovo nurodytai namo remonto išlaidų sumai. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad neturint tikslių duomenų apie visų namo remonto išlaidų pagrįstumą, siekiant šalių interesų pusiausvyros, 14000 Eur namo remonto išlaidų vertės nustatymas nagrinėjamu atveju atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl to ieškovui neįrodžius, kad namo remontas buvo atliktas ne iš sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių lėšų ir atsakovė prie šio namo ir jo aplinkos gerbūvio pagerinimo neprisidėjo, atsakovei iš ieškovo priteistina 7000,00 Eur piniginė kompensacija (CPK 185 straipsnis).

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinis yra iš dalies pagrįsti ir tenkintini iš dalies, iš ieškovo atsakovei priteistina iš viso 14641,80 Eur (7641,80 Eur + 7000,00 Eur) piniginė kompensacija už ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą ir asmeninės nuosavybės teise atitenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Teismas, įvertinęs tai, kad iš dalies patenkintas ieškovo reikalavimas dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir iš dalies tenkintas reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo, iš dalies patenkinta atsakovės priešieškinio dalis dėl turto padalijimo, atmesti abiejų šalių reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, įvertinęs tai, kad ieškovas prašė priteisti ir pateikė duomenis, patvirtinančius, kad sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį ir 300,00 Eur už ieškinio parengimą (1 t., 18, 19 b. l.), kitų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė ir jas atlyginti neprašė, o atsakovė A. G. pateikė duomenis, kad sumokėjo 41,00 Eur žyminį mokestį, likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo byloje pateikimo (1 t., 188, 189 b. l.), prašė priteisti iš ieškovo 1089,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl sprendžia, kad 41,00 Eur žyminio mokesčio dalis nei vienai iš šalių nekompensuojama, ir kiekvienos iš šalių sumokėta 300,00 Eur išlaidų už teisinę pagalbą dalis sudengiama tarpusavyje.

CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Įvertinus tai, kad teismas padalino turtą tarp šalių iš dalies pakeisdamas kiekvienos iš šalių siūlomą padalijimo variantą, teismas sprendžia, kad iš atsakovės A. G. priteisus pusę likusios išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumos atėmus aptartą 300,00 Eur sumą, kuri buvo sudengta, tai atitiktų protingumo kriterijus ir nepažeistų nei vienos iš šalių interesų, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina (1089-300):2 = 394,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Byloje susidarė 4,64 Eur išlaidų už procesinių dokumentų. Iš kiekvienos šalies priteistina šių išlaidų suma neviršija minimalios nustatytos priteistinos šių išlaidų sumos, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 1997-08-30 Šiaulių rajono civilinės būklės aktų įrašų įstaigoje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Palikti santuokines pavardes – G., G..

Tarpusavio išlaikymo sutuoktiniams nepriteisti.

Nustatyti nepilnametės dukters K. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu D. G..

Nustatyti, kad atsakovė A. G. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku K. G. ir dalyvauti jos auklėjime abiejų tėvų bendru sutarimu, atsižvelgiant į K. G. norą bendrauti su atsakove ir nepilnamečio vaiko interesus neribojant bendravimo trukmės ir vietos. Įpareigoti ieškovą D. G. netrukdyti atsakovei A. G. bendrauti su dukra K. G..

Priteisti iš atsakovės A. G. išlaikymą dukrai K. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 115,00 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2017-02-24) iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovą D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą padalinti taip:

Priteisti ieškovui D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise šį turtą:

1200/1490 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių kaimiškoji sen., Šiaulių r. sav., 2589 Eur vertės;

automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data: 2000 m., vertė 800 Eur;

žemės sklypo želdinius, augalus ir aplinkotvarką, 6579,60 Eur vertės;

kilnojamuosius daiktus: televizorių LG, vertė 200 Eur; virtuvės baldų komplektą (įmontuojamą), vertė 1400 Eur, virtuvės buitinę techniką: šaldytuvą, vertė 300 Eur, indaplovę, vertė 300 Eur, garų surinkėją, vertė 500 Eur, kaitlentę, vertė 300 Eur, orkaitę, vertė 250 Eur; minkštų baldų kampą svečių kambaryje, vertė 250 Eur; sienines spintas (įmontuojamas), bendra vertė 900 Eur; skalbimo mašiną, vertė 50 Eur; planšetę Apple (sudaužyta), vertė 50 eur; vonios kambario baldus, vertė 100 Eur; šviestuvus: virtuvės vertė 32,5 Eur, prieškambario, bendra vertė 65 Eur; svetainės romanetes (iš 3 dalių), vertė 170 Eur; virtuvės romanetes, vertė 150 Eur; svečių kambario romanetes (stumdomos juostos), vertė 115 Eur; traktorių - žoliapjovę Partner, vertė 450 Eur; trimerį, vertė 125 Eur, pjūklą Makita, vertė 125 Eur, stakles Hitachi, vertė 185 Eur, suvirinimo aparatą, vertė 175 Eur (bendra kilnojamųjų daiktų vertė – 6192,50 Eur).

Priteisti atsakovei A. G. a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise šį kilnojamąjį turtą:

televizorių Sony, vertė 1500 Eur, televizorių (miegamajame), vertė 30 Eur, valgomojo stalą su 6 kėdėmis, vertė 440 Eur; žurnalinį stalelį 90 Eur; minkštų baldų komplektą (2 dalys), vertė 850 Eur, komodą svetainėje, vertė 50 Eur, pufus - kėdes (2 vnt.), vertė 50 Eur, skalbinių džiovyklę, vertė 50 Eur, svetainės šviestuvą, vertė 100 Eur; svetainės kilimą, vertė 50 Eur, virtuvinį kombainą, vertė 100 Eur, namų kino sistemą, vertė 150 Eur; plovimo siurblį Karcher, vertė 75 Eur (bendra kilnojamųjų daiktų vertė – 3535 Eur).

Priteisti iš ieškovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 14641,80 Eur (keturiolikos tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt vieno euro 80 centų) kompensaciją už ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą ir asmeninės nuosavybės teise atitenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, bei 394,50 Eur (tris šimtus devyniasdešimt keturis eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priimti atsakovės A. G. pareiškimą dėl atsisakymo nuo priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovo D. G. 2000,00 Eur dydžio kompensaciją dėl santuokos metu sumažinto bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.