- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-12
- Bylos Nr.
- eII-694-903/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00691-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Pažeidėjas
- Ž. Š.
- Advokatai
- Benita Surgailytė
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. Š. ir jo atstovei advokato padėjėjai Benitai Surgailytei,
viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Ž. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovės advokato padėjėjos Benitos Surgailytės skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-11142-2025 (ROIK: 25282813861) pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos policijos valdybos Kelių policijos valdybos 1-ojo skyriaus specialistas 2025 m. rugpjūčio 24 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 0239-ANR_P-142417-2025 Ž. Š. už tai, kad jis 2025 m. rugpjūčio 24 d. 12.14 val. Šventosios g., Palangoje, vairavo automobilį „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas po paklaidos 0,51 promilės girtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11142-2025 Ž. Š. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda - 800 Eur bauda bei dvi administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.
Šalies argumentai
Skundu Ž. Š. atstovė advokato padėjėja Benita Surgailytė prašo pakeisti 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės, t. y. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nei 6 mėnesiai. Skunde nurodyta, Ž. Š. neginčija nustatytų faktinių bylos aplinkybių, veikos kvalifikavimo, savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, tačiau mano, kad jam paskirta per griežta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams. Ž. Š. pilnai pripažino kaltę dėl savo padaryto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi (padėjo jį išaiškinti), būtent ši aplinkybė yra nurodyta Nutarime prie atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Padarytas administracinis nusižengimas yra visiškai atsitiktinis, reikalinga įvertinti aplinkybes, kad pradėjęs vairuoti transporto priemonę natūraliai neblaivumo galėjo ir nejausti dėl jo suvartoto kiekio ir laiko tarpo, o be to normos viršijimas yra 0,13 promilės. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nebuvo tyčios, piktybiškumo ar sistemiškumo. Antrojo neblaivumo patikrinimo metu nustatytas promilių skaičius mažėjo (nuo 0,55 iki 0,53 promilės), galima daryti išvadą, kad alkoholis buvo vartojamas prieš ilgesnį laiko tarpą ir organizme vyko ne rezorbacijos, o šalinimo procesas. Dėl padaryto pažeidimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir/ar sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Jis nėra įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą, neteistas, ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, nėra jokių duomenų apie tai, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu ar darytų kokius nors administracinius nusižengimus, apsvaigęs nuo alkoholio, svarbu, tai, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis turi daugiau nei dešimt metų vairavimo stažą. Teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga su tikslu surasti darbo vietą ir pasirūpinti sunkiai sergančia močiute, kuriai diagnozuotas didelių matmenų navikas kepenų skiltyje ir paskirta chemoterapija. Teisės vairuoti transporto priemones viešasis transportas neatstoja, kadangi jis nėra išvystytas pakankamai. Nors ir yra viešasis transportas, kuris važiuoja šiuo maršrutu, tačiau iki artimiausios stotelės nuo namų yra daugiau kaip 1 kilometras, o tokio atstumo G. J. dėl sunkios sveikatos būklės nueiti neturi jėgų. Pažymėtina, kad ir maršruto laikas netinkamas, kadangi pirmas autobusas, vykstantis į V., vyksta tik 1 kart per dieną, naudojant 3 persėdimus, t. y. (duomenys neskelbtini), tačiau net ir šio maršruto laikas yra netinkamas su paskirto gydymo laiku, taip pat ji po chemoterapijos jaučiasi silpnai. Faktinės aplinkybės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas Ž. Š. turi didesnį, nei dešimt metų vairavimo stažą ir neturi nei vienos galiojančios nuobaudos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas Ž. Š. vienareikšmiškai sutinka, kad jo padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas Ž. Š. supranta, kad asmeniniai jo ar jo šeimos narių poreikiai, patogumai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo, tačiau šiuo atveju močiutė neserga paprastu peršalimu ar paprastu išbėrimu. Jai yra nustatyta labai sunki diagnozė su metastazėmis, kurios plinta po organizmą, šis gydymas yra vienintelė priemonė šiai dienai, kad močiutė galėtų išgyventi dar nors keletą mėnesių. Pati močiutė G. J. neturi vairuotojo pažymėjimo ir dėl savo ligos, sveikatos būklės negali vairuoti transporto priemonės. Dėl šios priežasties visa atsakomybė dėl močiutės gydymo lieka administracinėn atsakomybėn traukiamam Ž. Š.. Šeima gyvena (duomenys neskelbtini), t. y. atstumas nuo VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikos yra daugiau kaip 88 kilometrai. Paskyrus specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturės galimybės tinkamai pasirūpinti savo močiutės sveikata ir nuvežti jos pas gydytojus ar aplankyti chemoterapijos metu, pristatant specialius maisto produktus, vaistus. Ž. Š. sutinka su paskiriama pinigine bauda bei jos dydžiu, jos neginčija ir įsipareigoja sumokėti. Taip pat pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, dėl kurio nuoširdžiai gailisi. Visas šis procesas jam jau yra didelė pamoka. Įstatymų leidėjo nėra nustatyta išlyga, jog baudžiant asmenį už administracinius teisės pažeidimus, įtvirtintus ANK 422 straipsnio 5 dalyje, negali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir tai atsispindi teismų praktikoje (ilgas vairavimo stažas, pirmas tokio pobūdžio pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. N-62-5002/2010), veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartis byloje N r. N-575-215-09; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. N-261-3042-11; Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-224-810/2017).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodyta, jog Institucijos nuomone, išskirtine aplinkybe nelaikytina, kad Ž. Š. savo veiksmais nesukėlė eismo įvykio ir jokia žala nebuvo padaryta, kadangi atsakomybė už ANK 422 straipsnio 5 dalis neapima veikų, kuriomis neblaivūs vairuotojai sukelia eismo įvykį ar padaro žalą kitų asmenų turtui ir sveikatai. Šie nusižengimai (kurie dėl vairavimo neblaiviame stovyje gali lengvai peraugti į nusikaltimus) yra apibrėžti kituose ANK straipsniuose. Ž. Š. charakterizuojanti medžiaga yra ta, jog nuo 2018 metų vairuodamas automobilį jis padarė 29 administracinius nusižengimus (9 - pagal ANK 416 straipsnį, 5 - pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 1 - pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, bei kt.), kas įrodo, jog asmuo nėra itin drausmingas vairuotojas ir yra linkęs daryti administracinius nusižengimus. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, kad Ž. Š. nusižengimo naktį vartojo stiprų alkoholį, kokį kiekį nurodyti net pats negali, todėl jis ne tik galėjo, bet ir privalėjo suprasti, jog nėra blaivus ir vairuoti negali. Įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas ir kt.), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, pateikti administracinės bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Neabejotinai nustatyta, kad Ž. Š. padarė jam inkriminuojamą nusižengimą, nusižengimas jo atžvilgiu kvalifikuotas tinkamai. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo, jo artimųjų ar jo darbo interesai, negali būti dominuojantys prieš viešąjį interesą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Ž. Š. prašė sumažinti teisių atėmimą iki 3 mėnesių. Paaiškino, kad jis vienintelis šeimoje vairuoja automobilį ir tai ne tik jį paveikė, bet ir jo artimuosius. Tada P. buvo savaitgalį paatostogauti. Nebuvo jokios būtinybės vartoti alkoholį. Buvo koncerte ir išgėrė kelis kokteilius. Negalvojo, kad reikės taip anksti išvažiuoti, tačiau jo draugė ir mama sukonfliktavo ir nieko kito neliko kaip jam sėsti už vairo ir važiuoti. Alkotesterio neturi. Šiuo metu niekur nedirba, nes jis turi prižiūrėti močiutę. Atsakomybė už vairavimą neblaiviam jam žinoma. Savo neblaivumo jis nepasitikrino, nes neturėjo su kuo. Jautėsi gerai, todėl ir vairavo. Paskutinį kartą jis buvo baustas už važiavimą neregistruotu automobiliu. Neskaičiavo kiek kartų baustas, bet nemažai, už telefono naudojimą, už ištisinės linijos kirtimą. Jo darbas susijęs su vairavimu ir tikrai būdavo nusižengimų, važiuodavo 10 000 – 12 000 km ir daugiau. Teisės vairuoti jis jau neturi 5 mėnesius. Dabar kas kart, kai reikia padėti močiutei, ieško pagalbos, kur tik gali. Jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir yra nurodęs, kad ieško vairuotojo darbo, nes šis darbas jam labai patinka. Iš jo gyvenamosios vietos sunku nuvažiuoti, kur jam reikia. Labai gailisi padaręs tokį pažeidimą.
Teismo posėdžio metu Ž. Š. atstovė advokato padėjėja B. Surgailytė prašė tenkinti skundą, kadangi Ž. Š. nesiekia išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. To pačio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
Kadangi Ž. Š. neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto, teismas toliau pasisakys tik dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tai, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Tačiau sprendimas dėl administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo priimamas, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Ž. Š. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – žinodamas, kad reikės grįžti namo, iš vakaro vartojo stiprų alkoholį ir, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas po paklaidos 0,51 promilės girtumas, automobilį vairavo sekmadienį 12.14 val., kai iš Š. važiuoja didelis srautas automobilių, tokiu elgesiu sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Be to, Ž. Š. administracine tvarka per paskutinius 5 metus yra baustas 22 kartus, t. y. 7 kartus už greičio viršijimus nuo 16 km/h iki 37 km/h, 5 kartus už transporto priemonės vairavimą rankomis naudojantis mobiliojo ryšio priemone (už tai nuo 2021 m. balandžio 23 d. iki 2021 m. gegužės 22 d. 1 mėnesiui buvo atimta teisė vairuoti), 3 kartus už transporto priemonės vairavimą, kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, už transporto priemonės vairavimą neprisisegus saugos diržo, paskutinį kartą baustas 2025 m. rugpjūčio 16 d. už automobilio vairavimą, kuris neįregistruotas nustatyta tvarka. Nors paskirtas baudas Ž. Š. moka, tačiau akivaizdu, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra atsitiktinis reiškinys jo gyvenime, tinkamų išvadų jis nedaro. Išdėstytų aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad Klaipėdos apygardos teismas dar 2021 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-351-360/2021, įvertinęs keturis ankstesnius per paskutinius penkerius metus padarytus asmens nusižengimus (eismo įvykio sukėlimas, automobilio palikimas stovėti tai draudžiančio kelio ženklo galiojimo zonoje, du greičio viršijimai), padarė išvadą, kad toks asmuo nėra nepriekaištingai įstatymų reikalavimų besilaikantis asmuo, neapibūdina pažeidėjo itin pozityviai ir neišskiria jo iš kitų visuomenės narių. Ankstesni asmens padaryti nusižengimai iš esmės taip pat įvertinti ir pastaruoju metu: - Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 2 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-97-380/2025, įvertinęs tik tai, kad asmuo jau buvo baustas administracine tvarka ir turėjo galiojančią nuobaudą už nors ir nešiurkštų, tačiau su transporto priemonių vairavimu susijusį ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą – transporto priemonės, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, vairavimą, padarė išvadą, kad toks asmuo negali būti vertinamas išskirtinai teigiamai; - Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 19 d nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-128-417/2025, įvertinęs keturis ankstesnius per paskutinius 5 metus padarytus nusižengimus (už greičio viršijimą, du kartus už transporto priemonės vairavimą be privalomosios techninės apžiūros bei už automobilio palikimą ant šaligatvio (nesant kelio ženklo, nurodančio stovėjimo būdą ant šaligatvio), padarė išvadą, kad nors šie nusižengimai ir nėra šiurkštūs, tačiau rodo, jog teisės aktų pažeidimas nėra jau toks visiškai atsitiktinis reiškinys asmens gyvenime; - Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. liepos 17 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-149-557/2025, įvertinęs aštuonis ankstesnius per paskutinius 5 metus padarytus nusižengimus, padarė išvadą, kad tai jo necharakterizuoja kaip atsakingo ir drausmingo vairuotojo. Iš minėtų nutarčių turinio matyti, kad aptartos išvados iš esmės nulėmė tai, kad apygardos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas asmeniui nepagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tai, kad Ž. Š. visiškai pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, prižiūri ir rūpinasi močiute, laikytina tik jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kuri reikšminga parenkant administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jos nepakanka, jog būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo. Beje, Institucija skundžiamu nutarimu paskyrė administracinio nusižengimo sankcijoje numatytą minimalią baudą ir minimalius administracinio poveikio priemonių terminus.
Vėlgi, nors Ž. Š. nurodė, kad nusižengimą padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo, nes iš vakaro pavartojęs stiprų alkoholį nesijautė neblaivus, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad KET 5 punkte yra aiškiai nurodyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus ir draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Negalima teigti, jog Ž. Š., turėdamas ilgametę (daugiau kaip 10 metų) vairavimo patirtį, turėjo pagrindo tikėtis, kad jo suvartotas alkoholio kiekis neturės įtakos jo blaivumui, todėl tai taip pat negali būti traktuojama kaip išskirtinė aplinkybė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad Ž. Š. neblaivumas per 0,13 promilės viršijo draudžiamą ribą, yra reikšminga individualizuojant administracinio poveikio priemonę, tačiau neleidžia daryti išvados, kad jo padarytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas yra žymiai mažiau pavojingas nei kiti tokio pobūdžio nusižengimai. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, Ž. Š. neblaivumas buvo tikrintas 2 kartus, pirmuoju pūtimu po paklaidos jis įpūtė 0,55 promilės, o sekančiu pūtimu įpūtė 0,53 promilės, kas leidžia manyti, jog vairavimo metu Ž. Š. apsvaigimas nuo alkoholio buvo žymus. Be to, kaip nurodė pats Ž. Š., jis vartojo stiprų alkoholį visą vakarą, žinodamas, kad kitą dieną turės vairuoti, pareigūnams jį sustabdžius ir patikrinus alkoholio matavimo prietaisu, neblaivumas žymiai viršijo leistiną ribą, kas vertinama kaip atsainus požiūris į Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo žinoti Kelių eismo taisykles, įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Todėl šiuo atveju, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai ar administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų.
Taigi esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, Ž. Š. pagrįstai paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės sankcijos ribose, todėl keisti Institucijos 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-11142-2025 Ž. Š. atstovės skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-11142-2025 nepakeistą ir Ž. Š. atstovės advokato padėjėjos Benitos Surgailytės skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.