- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-02
- Bylos Nr.
- eAN2-97-380/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00149-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 1 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) vyriausiojo tyrėjo 2025 m. sausio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1116-2025 N. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur dydžio bauda, kurios mokėjimas išdėstytas į 16 dalių nurodant apmokėti visą baudos sumą iki 2026 m. gegužės 15 d., ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, už tai, kad jis 2025 m. sausio 16 d. 22.53 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje vairavo transporto priemonę „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 0,44 promilių neblaivumas, o po paklaidos 0,42 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais N. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus. Šį ne teismo tvarka priimtą nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė.
2. Skundžiama 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto N. L. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Institucijos 2025 m. sausio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1116-2025 dalį dėl administracinio poveikio priemonių: pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpino N. L. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 mėnesių ir panaikino (neskyrė) administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 1 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos 2025 m. sausio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1116-2025. Apeliacinis skundas grindžiamas toliau nurodomais esminiais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Institucija nesutinka su skundžiama nutartimi ir mano, kad teismas nepagrįstai pakeitė Institucijos 2025 m. sausio 30 d. nutarimą ir sušvelnino N. L. paskirtą administracinę nuobaudą. Cituoja ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
3.2. Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių išskirtinių priežasčių dėl kurių N. L. būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. taikyti trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą nei numato straipsnio sankcija. N. L. dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai (finansiniai, asmeniniai, šeiminiai) yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti ir tai nėra pagrindas sumažinti skirtos administracinio poveikio priemonės terminą, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė.
Šalies argumentai
3.3. Šioje administracinio nusižengimo byloje pateiktame skunde N. L. nenurodo jokių itin reikšmingų, išimtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti skiriama švelnesnė administracinio poveikio priemonė arba visai neskiriama. Šiuo atveju, kadangi N. L. padarė administracinį nusižengimą būdamas neblaivus, neturėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio nuostatos. N. L. elgėsi lengvabūdiškai sėsdamas už transporto priemonės vairo, žinodamas, kad vartojo alkoholinius gėrimus, tai rodo tyčinius veiksmus jo veikoje, taip jis padarė šiurkštų, pavojingą administracinį nusižengimą, kuriuo sukėlė realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, ir tik atsitiktinumo dėka nebuvo sukeltos sunkios pasekmės. N. L. galėjo ir privalėjo numatyti neišvengiamai kilsiančias neigiamas pasekmes (gresiančią piniginę baudą ir galimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą) jam pačiam, jei bus sulaikytas vairuojantis transporto priemonę neblaivus ir šiuo atveju tas pasekmes jis turi prisiimti.
3.4. Lietuvos teismų praktikoje administracinių nusižengimų bylose ne kartą yra pabrėžta, kad aplinkybės, jog asmuo dėl administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi, teisė vairuoti reikalinga dėl darbo, rūpinasi artimaisiais ar dėl nepatogios susisiekimui gyvenamosios vietos geografinės padėties, ar pan., nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl teismo nutartyje nurodyti motyvai, kuriais remiantis švelninama administracinio poveikio priemonė, nėra reikšmingi. N. L. privalėjo iš anksto numatyti galimai kilsiančias pasekmes, tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Pažymėtina, kad N. L. paskirta nuobauda yra nukreipta būtent administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, verčianti N. L. ir kitus asmenis laikytis įstatymų, gerbti bendras gyvenimo taisykles, nedaryti naujų nusižengimų, kaip numatyta ANK 22 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos paskirtį. Todėl administracinė nuobauda N. L. turi būti paskirta straipsnio, numatančio atsakomybę, sankcijos ribose.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas N. L. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, jeigu tokios bus patirtos.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).
7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog Institucija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis ir nepagrįstai pritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl nepagrįstai sušvelnino N. L. paskirtą alternatyvią administracinio poveikio priemonę. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
8. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2025 m. sausio 30 d. nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą N. L., todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu iki 3 mėnesių sutrumpintas administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminas ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, neskyrimas, šiuo atveju neleistų įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirties ir pasiekti administracinės nuobaudos tikslų.
9. Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).
10. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).
11. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas. Kaip ne kartą nurodyta teismų praktikoje, pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti.
12. ANK 422 straipsnio 5 dalyje, inter alia, numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. ANK 422 straipsnio 6 dalyje, inter alia, įtvirtinta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
13. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2025 m. sausio 30 d. nutarimu už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, nustačiusi jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti), ir nenustačiusi atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė jam minimalią 800 Eur dydžio baudą ir ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą alternatyvią švelnesnę administracinio poveikio priemonę (ANK 31¹ straipsnis) – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 6 mėnesių terminui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliam 12 mėnesių terminui. Apygardos teismo vertinimu Institucijos 2025 m. sausio 30 d. nutarimu N. L. paskirtos minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda, kurios mokėjimas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymu išdėstytas į net 16 dalių nurodant apmokėti visą baudos sumą iki 2026 m. gegužės 15 d., ir ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta alternatyvi (švelnesnė) administracinio poveikio priemonė minimaliems terminams, su kuriuos skyrimu jis sutiko, aptariamu atveju buvo individualizuotos tinkamai, nėra per griežtos ir tinkamai užtikrina administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskirtį.
14. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nutarė, kad Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo paskirtos pernelyg griežtos administracinio poveikio priemonės, kurios nėra proporcingos jo padarytam nusižengimui ir asmenybei. Teismas įvertino tai, kad N. L. buvo nustatytas tik lengvas 0,42 promilių neblaivumas, kuris nežymiai viršija leidžiamą ribą (0,41 promilės), be to, jam vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. N. L. iš karto prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi, baustas administracine tvarka vieną kartą už vairavimą transporto priemonės, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Byloje nėra duomenų, jog N. L. anksčiau būtų trauktas baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą neblaiviam, tai rodo, jog aptariamas nusižengimas gali būti vertinamas kaip atsitiktinis, jis šiuo metu dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Tačiau teismas akcentavo ir tai, kad N. L. padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, viso kelių eismo saugumui. N. L. nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,42 promilės), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, nustatyta, kad paskyrus administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui administracinio poveikio priemones, jis jau patyrė neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu KET pažeidimu, tai jam turėjo neabejotiną prevencinį poveikį. N. L., būdamas pakankamai brandi asmenybė, pervertino savo galimybes ir žinodamas, jog vartojo alkoholinius gėrimus, vairavo transporto priemonę. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas nutarė, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Institucijos paskirtą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 3 mėnesių, neskiriant draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu apygardos teismas negali sutikti.
15. Aplinkybė, jog šioje byloje nustatytas N. L. neblaivumas (0,42 promilių po paklaidos) itin nedaug viršijo draudžiamą ribą, yra reikšminga individualizuojant administracinio poveikio priemonę, tačiau savaime neleidžia daryti išvados, kad jo padarytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas yra žymiai mažiau pavojingas nei kiti tokio pobūdžio nusižengimai, todėl šiuo atveju niekaip nesudaro pagrindo jos švelninti ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu. Pažymėtina, jog jeigu šiuo atveju N. L. vairuojant neblaiviam dėl jo neteisėtų veiksmų būtų dar ir sukeltas eismo įvykis, padaryta žalos kitų asmenų sveikatai, turtui, pažeisti kiti KET reikalavimai, dėl to jam būtų kilusi kitokio pobūdžio, griežtesnė teisinė atsakomybė. Nors apylinkės teismas padarė išvadą, jog N. L. tokio pobūdžio nusižengimą padarė atsitiktinai, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau šios aplinkybės taip pat necharakterizuoja jo išskirtinai teigiamai ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu. Be to, nagrinėjamu atveju yra pakankamai reikšminga tai, jog padarydamas jam inkriminuotą ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą N. L. vis dėlto Lietuvos Respublikoje jau buvo baustas administracine tvarka ir turėjo galiojančią nuobaudą už nors ir nešiurkštų, tačiau su transporto priemonių vairavimu susijusį ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą – transporto priemonės, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, vairavimą, o tai jo, kaip vairuotojo, taip pat neleidžia vertinti išskirtinai teigiamai. Skundžiamoje nutartyje net kelis kartus nurodyta aplinkybė, jog N. L. visiškai pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, taip pat nėra išskirtinė, be to, jau buvo įvertinta Institucijos nutarime ir lėmė ne tik minimalios baudos, kurios sumokėjimo terminas N. L. prašymu buvo išdėstytas net į 16 dalių, bet ir alternatyvios švelnesnės administracinio poveikio priemonės minimaliems terminams skyrimą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui.
16. Nors apylinkės teismas nurodė, kad N. L., vartojęs alkoholinius gėrimus prieš vairuodamas „pervertino savo galimybes“, o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad nusižengimą padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo, nes jo gimtojoje valstybėje Prancūzijoje leidžiama vairuoti, jeigu neblaivumas neviršija 0,5 promilės, pažeidimo dieną neplanavo vairuoti, gėrė alų, o vairavo tik todėl, kad jam paskambino jo nėščia draugė, kuri pajuto skausmus pilve, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad šioje byloje aptariamas nusižengimas 2025 m. sausio 16 d. buvo padarytas Lietuvos Respublikoje, o KET 5 punkte yra aiškiai nurodyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus ir draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Net ir kitos valstybės pilietis vairuodamas transporto priemones Lietuvos Respublikoje privalo laikytis atitinkamų galiojančių teisės aktų, o už jų nesilaikymą jam kyla administracinė atsakomybė, kuri negali būti automatiškai švelninama vien tik dėl deklaruojamo teisės aktų neišmanymo. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Negalima teigti, jog N. L. turėjo pagrindo tikėtis, kad jo dieną vartotas alkoholio (alaus) kiekis neturės įtakos jo blaivumui vakare, todėl tai taip pat negali būti traktuojama kaip išskirtinė aplinkybė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu. Pažymėtina, jog tokiu savo neatsakingu elgesiu jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik sau ir kitiems kelių eismo dalyviams, bet ir nėščiai draugei, kurios prašymu teigia vairavęs 2025 m. sausio 16 d.
17. Nors N. L., jo paties teigimu, būtų finansiškai per brangu įsirengti antialkoholinius užraktus jo darbovietėje vairuojamoje transporto priemonėje, kadangi jis nėra pagrindinis minėtos transporto priemonės vairuotojas, ją vairuoja ir kiti įmonės darbuotojai, tačiau šias aplinkybes, kurios akivaizdžiai egzistavo ir prieš jam inkriminuoto nusižengimo padarymą, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats N. L., o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog iš bylos medžiagos matyti, kad N. L. 2025 m. sausio 30 d. Institucijai pateikė savo pasirašytą sutikimą į vairuojamą automobilį įsirengti „alkobloką“ ir prašė paskirti jam administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Taip ir buvo padaryta Institucijos 2025 m. sausio 30 d. nutarimu. Vis dėlto po to dėl Institucijos 2025 m. sausio 30 d. nutarimo jis padavė skundą prašydamas dar labiau sušvelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę jau nurodydamas, jog neturi galimybės įsirengti antialkoholinio užrakto darbovietėje vairuojamoje transporto priemonėje. Apygardos teismo vertinimu toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys siekiant pačiam susikomplektuoti jam skiriamas administracinio poveikio priemones pagal jo paties pageidavimus niekaip negali būti priežastimi taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su darbo funkcijų atlikimu, susisiekimu, o nepatogumus dėl to gali patirti ir jo šeima, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, egzistavo ir N. L. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad N. L. privalėjo atsižvelgti į tai, jog administracinio nusižengimo padarymo dieną vartojo alkoholį, kadangi neplanavo vairuoti, todėl tos pačios dienos vakare vairuodamas labai rizikavo, ir įvertinti dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes.
18. Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies normos V. R. galėtų būti taikomos dėl jo darbo pobūdžio. Teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (kasacinė nutartis Nr. 2AT-3-2011). Būtent tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių, vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes, sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis.
19. Apygardos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir N. L. už jo padarytą nusižengimą skirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, administracinio poveikio priemonę. Institucijos 2025 m. sausio 30 d. nutarimu paskirta alternatyvi sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonė ir nustatyti jos terminai yra proporcingi jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra per griežti ir atitinka ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus prevencinius tikslus. Apibendrindamas tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartis, kuria N. L. pritaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintas iki 3 mėnesių, o draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, iš viso neskirtas, yra nepagrįsta, todėl naikinama ir paliekamas galioti Institucijos 2025 m. sausio 30 d. nutarimas be pakeitimų.
20. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą yra abstrakčiai prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, jeigu tokios bus patirtos, tačiau nagrinėjamu atveju skundžiama nutartis yra naikinama, o Institucijos nutarimas paliekamas galioti be pakeitimų, todėl šis prašymas negali būti tenkinamas. Be to, vadovaujantis ANK 666 straipsnio nuostatomis N. L. turėtų teisę į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą šioje byloje tik tokiu atveju, jeigu jam administracinio nusižengimo teisena būtų nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 1 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. sausio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1116-2025.
Netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. L. prašymo dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo.
Nutartis neskundžiama.