Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK, Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 30 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities VPK 2025-03-21 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-3129-2025 (ROIK: 25267312467) A. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams ir uždraudžiant 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, už tai, kad jis 2025-03-08, 9.34 val., Tilžės g., Klaipėdos m., vairavo transporto priemonę „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,42 promilių (pritaikius ± 0,02 prom. paklaidą) neblaivumas. Tokiais savo veiksmais A. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14 punktą.

2. Skundžiama 2025-04-30 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Klaipėdos apskrities VPK 2025-03-21 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-3129-2025 ir, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sumažino A. J. pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 2 mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo 2025-03-08, o draudimą vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, sumažino iki 6 mėnesių; kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

4.1. Administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios. Prieš nusprendžiant vairuoti automobilį, visiškai nesijautė neblaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs. Alkoholį vartojo kovo 7 d. vakare, pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui 2025-03-08 9.34 val. ryte vairavo automobilį. Vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Buvo nustatytas lengvas 0,44 (0,42 po paklaidos) promilių neblaivumas. Vairuodamas transporto priemonę nebuvo selektyviai sustabdytas dėl KET reikalavimų nesilaikymo. Sustabdžius jį vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu, nebuvo nustatyta jokių neblaivumo požymių – nuo jo nesklido alkoholio kvapas, elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, jo judesiai buvo koordinuoti. Neblaivumas nustatytas tik patikrinus alkoholio matuokliu. Nebuvo jokių išorinių neblaivumo požymių, kuriuos pastebėjęs pats ar aplinkiniai būtų galėję sustabdyti jį nuo galimo vairavimo neblaiviam. Policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės. Išgyvena nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą dėl visuomenėje smerkiamo nusižengimo padarymo, prieštaraujančio teisės ir moralės normoms. Iki šio įvykio nėra padaręs analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, turi virš 25 m. vairavimo stažą. Yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Teisė vairuoti yra būtina darbo funkcijoms atlikti. Netekęs teisės vairuoti, netektų darbo, prarastų vienintelį pajamų šaltinį. Turi mažametę dukrą, kuriai kas mėnesį moka išlaikymą. Teisės vairuoti turėjimas ypač reikšmingas besirūpinant garbaus amžiaus tėvu. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo šeimos nariams, artimiesiems. Palikus apylinkės teismo nutartį nepakeistą, jis būtų pakankamai paveiktas, taip pat būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Dėl teismo jam paskirtų trumpesnių administracinio poveikio priemonių terminų, nebus pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto ir kvalifikacijos nėra. Apeliaciniame skunde keliamas tik administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos nuobaudos – administracinio poveikio priemonės – individualizavimo klausimas, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis ir nepagrįstai pritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl nepagrįstai sušvelnino A. J. paskirtą alternatyvią administracinio poveikio priemonę. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims, siekiant juos nubausti bei auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Ši nuobauda turi būti pakankamai griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, t. y. kad ji sukeltų jam tam tikras neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės akivaizdu, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų, norint sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų ar panašių nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Šiame kontekste pažymėtina, kad kartu su nuobauda skiriamos administracinio poveikio priemonės turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

7. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

8. Apygardos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą, to paties straipsnio 6 dalyje numatęs griežtas imperatyvaus pobūdžio administracinio poveikio priemones, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Nagrinėjamu atveju A. J. Institucijos 2025-03-21 nutarimu už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta įstatyme numatyta bauda –800 Eur ir ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta alternatyvi švelnesnė administracinio poveikio priemonė (ANK 31¹ straipsnis) – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas minimaliam 6 mėnesių terminui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip pat minimaliam įstatyme numatytam terminui – 12 mėnesių. Apygardos teismo vertinimu Institucijos 2025-03-21 nutarimu A. J. paskirtos minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda ir ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta alternatyvi (švelnesnė) administracinio poveikio priemonė minimaliems terminams aptariamu atveju buvo individualizuotos tinkamai, nėra per griežtos ir tinkamai užtikrina administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskirtį.

9. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad A. J. buvo nustatytas 0,42 promilių (po paklaidos pritaikymo) neblaivumas, jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (tai pažymėta ir administracinio nusižengimo protokole), tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, administracine tvarka per paskutinius 5 metus baustas tik 4 kartus: 2023 m. už automobilio palikimą ant šaligatvio (nesant kelio ženklo-nurodančio stovėjimo būdą ant šaligatvio), 2022 m. du kartus už transporto priemonės vairavimą be privalomosios techninės apžiūros, 2021 m. už greičio viršijimą 13 km/h, paskirtas baudas sumokėjo, kas rodo, kad toks nusižengimas yra atsitiktinis jo gyvenime, jam vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Apylinkės teismas atsižvelgė, kad A. J. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, moka išlaikymą savo nepilnametei dukras bei padeda garbaus amžiaus tėvui. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas nutarė, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Institucijos paskirtą minimalų (6 mėnesių) teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 2 mėnesių, o minimalų (12 mėnesių) draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą sutrumpinti perpus, t. y. iki 6 mėnesių. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2025-03-21 nutarimu ir bylos medžiaga, negali sutikti su apylinkės teismo pateiktu vertinimu.

10. A. J. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai, įvertinus alkotesterio paklaidą, jam nustatytas 0,42 promilių neblaivumas. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad A. J. neblaivumas vos per 0,02 promiles viršijo draudžiamą ribą, yra reikšminga individualizuojant administracinio poveikio priemonę, tačiau neleidžia daryti išvados, kad jo padarytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas yra žymiai mažiau pavojingas nei kiti tokio pobūdžio nusižengimai. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, A. J. neblaivumas buvo tikrintas 2 kartus, pirmuoju pūtimu jis įpūtė 0,55 promiles, po 17 min. nustatyta 0,44 promilių, po paklaidos 0,42 promilių neblaivumas, kas leidžia manyti, jog vairavimo metu A. J. apsvaigimas nuo alkoholio buvo žymus. Be to, kaip nurodė pats A. J., jis alkoholio vartojo įvykio išvakarėse, ryte jis sėdo už automobilio vairo, pareigūnams jį sustabdžius ir, patikrinus alkoholio matavimo prietaisu, neblaivumas vis dar žymiai viršijo leistiną ribą, kas vertinama kaip atsainus požiūris į Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Ketindamas vairuoti transporto priemonę, A. J., o ne kas kitas, turėjo atsakingai įvertinti alkoholio vartojimo riziką, savo būklę kitą rytą po alkoholio vartojimo, o to nepaisęs, dabar turi prisiimti ir dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo būtent savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. Apeliantė pagrįstai pažymėjo ir tai, jog A. J. nusižengimo padarymo metu vairavo transporto priemonę ir nusižengimą padarė 2024-03-08 9.34 val., Tilžės g., Klaipėdos m., kur tuo metu yra intensyvus eismas, bei tokiais savo veiksmais sukėlė didelę grėsmę eismo saugumui, todėl asmens nusižengimas negali būti vertinamas kaip mažesnio pavojingumo.

11. Kaip teisingai pastebėta apeliaciniame skunde, tai, jog nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai, nėra išskirtinė aplinkybė, atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį neapima veikų kuriomis neblaivūs vairuotojai sukelia eismo įvykius, padaro žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, o šie nusižengimai (kurie dėl vairavimo esant neblaiviam gali lengvai peraugti į nusikaltimus) yra apibrėžti kituose ANK straipsniuose.

12. Apygardos teismo vertinimu A. J. charakterizuojantys duomenys nėra išskirtinai teigiami. Tai, jog A. J. dirba, darbdavio charakterizuojamas gerai, būdinga daugeliui pozityvų gyvenimo būdą vedančių asmenų. Nors A. J. nagrinėjamo pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, tačiau administracinių nusižengimų registro duomenys rodo, jog jis nuo 2021 m. iki 2023 m. administracine tvarka dėl ankstesnių KET pažeidimų baustas 4 kartus (už greičio viršijimą, du kartus už transporto priemonės vairavimą be privalomosios techninės apžiūros bei už automobilio palikimą ant šaligatvio (nesant kelio ženklo, nurodančio stovėjimo būdą ant šaligatvio)). Nors šie nusižengimai ir nėra šiurkštūs, tačiau rodo, jog teisės aktų pažeidimas nėra jau toks visiškai atsitiktinis reiškinys asmens gyvenime. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog baudų sumokėjimas yra įprasta administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų pareiga.

13. Skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybė, kad A. J. iš karto pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, taip pat tai, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat nėra išskirtinė, be to, tai jau buvo įvertinta Institucijos ir lėmė minimalios baudos bei alternatyvios švelnesnės administracinio poveikio priemonės minimaliems terminams skyrimą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Gyvenimiški poreikiai, susiję su šeiminėmis, darbo aplinkybėmis, A. J. buvo žinomi ir iki nusižengimo padarymo, tačiau nuo neatsakingo elgesio nesulaikė. Natūralu, jog dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės kurį laiką bus sunkiau ir nepatogiau vykdyti turimus šeiminius, darbinius įsipareigojimus, tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti yra reikalinga, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. Šiuo aspektu apygardos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog laikini A. J. mobilumo sunkumai, atsiradę dėl teisės vairuoti netekimo, eliminuos jo galimybę vykdyti darbo funkcijas. Šeimos poreikių, susijusių su padėjimu garbaus amžiaus tėvui, jo nuvežimu pas gydytojus, tenkinimu, turi galimybę pasirūpinti ir kiti šeimos nariai ar artimieji, be kita ko, vykimus su tėvu pas gydytojus, A. J. turi galimybę derinti prie jam prieinamų susisiekimo priemonių, o pablogėjus tėvo sveikatai – iškviesti greitąją medicinos pagalbą, kuri nuvežtų tėvą į gydymo įstaigą. A. J., žinodamas, kad teisė vairuoti jam yra reikalinga šeimos (artimųjų), profesinių poreikių tenkinimui, šia teise naudojosi neatsakingai, nes turėjo ir galėjo numatyti, kad alkoholio vartojimas jo nurodytomis aplinkybėmis (iš vakaro) sukels būseną, dėl kurios jis kitą rytą negalės vairuoti transporto priemonės. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti A. J. teisinę padėtį lengvinančias nuostatas.

14. Apygardos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir A. J. už jo padarytą nusižengimą skirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, administracinio poveikio priemonę. A. J. Institucijos 2025-03-21 nutarimu paskirta alternatyvi sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonė ir nustatyti jos terminai yra proporcingi A. J. padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra per griežti ir atitinka ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus prevencinius tikslus.

15. Apibendrindamas tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl panaikinama ir paliekamas galioti Institucijos 2025-03-21 nutarimas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 30 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-3129-2025.

Nutartis neskundžiama.