Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 3 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10379-2021 (ROIK: 21143677850) E. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2021 m. rugpjūčio 18 d., 16:44 val., Klaipėdos miesto savivaldybėje, Klaipėdoje, Smiltynės g. 32, chuliganiškai vairavo transporto priemonę, tai yra aplenkdamas eilėje sustojusių automobilių koloną, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, privertė priešinga kryptimi atvažiuojančias transporto priemones duoti kelią ir važiuoti atbuline eiga, kirto dvigubą ištisinę liniją, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose ir draudžia paženklintuose kelio ruožuose važiuoti priešpriešinio eismo juostomis, tuo sukeldamas pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Tokiais savo veiksmais sukėlė realų pavojų savo bei kitų automobilių ir žmonių saugumui. Iš chuliganiškų paskatų tyčiniais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir rodė aiškią nepagarbą visuomenei. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 9 punktą, 3 priedo 1.3 punktą. Nutarimu E. Š. paskirta nuobauda – 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. Š. apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3.6. Apeliantas skunde taip pat tvirtina, jog pažeidimo padarymo metu tarp eismo dalyvių nekilo joks konfliktas. Mano, jog teismas nepagrįstai nusprendė, kad ginčo atveju nėra būtina automobilio ,,Toyota“ vairuotojo apklausa. Mano, jog byloje atsisakius tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą dėl automobilio ,,Toyota“ vairuotojo apklausos, byloje nėra jokių įrodymų, kad E. Š. savo vairavimu tariamai pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones ir kad demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Nurodo, jog jis pats dėjo visas pastangas, kad būtų nustatyta automobilio ,,Toyota“ vairuotojo tapatybė ir su šiuo vairuotoju susisiekė – automobilį vairavo A. Š., kuris patvirtino, kad jokio konflikto tikrai nebuvo, o situacija buvo kontroliuojama, kadangi jis iš tolo matė jo eismo juostoje priešprieša atvažiuojantį (E. Š. vairuojamą) automobilį, lėtai pristabdė savo vairuojamą automobilį tam, kad E. Š. galėtų įvažiuoti į laisvą eismo juostą ir realaus pavojaus eismo saugumui nebuvo. Nurodo, jog šias aplinkybes patvirtina A. Š. rašytinis paaiškinimas, kurį prašo prijungti prie bylos.

3.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog KET pažeidimą E. Š. padarė dėl konkrečios aiškios priežasties, tuo tarpu chuliganiški motyvai dažniausiai priskiriami nepageidautinam elgesiui, kai atliekami be aplinkiniams aiškios priežasties ar dėl aiškiai nepakankamų, nepateisinamų, nesuvokiamų priežasčių. Pažymi, jog E. Š. veiksmai pažeidimo padarymo metu buvo motyvuoti aiškiu siekiu patekti į laisvą prioritetinę juostą, kuria jis turi teisę naudotis, o ne siekiant mesti atvirą iššūkį visuomeninei tvarkai ir priešpastatyti save aplinkiniams. Pažymi, jog E. Š. nesiteisina dėl pažeidimo padarymo ir juo labiau pažeidimo padarymo priežasties nelaiko kaip preteksto jam padaryti, t. y. jis jokiu būdu nesako, kad tariamai turėjo teisę tokį pažeidimą padaryti, o tiesiog siekia paaiškinti, dėl kokios priežasties priėmė neteisingą sprendimą apvažiuoti stovinčius automobilius. Mano, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. Š. pažeidimą padarė dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo. Pažymima, jog E. Š. administracinių nusižengimų istorijoje nėra jokių įrašų apie chuliganišką vairavimą ar kitus grubius panašaus pobūdžio nusižengimus, o jo charakteristika iš darbovietės taip pat paneigia abejones dėl jo polinkio į chuliganišką vairavimą.

3.8. Apelianto manymu, aktualus teisinis reglamentavimas, teismų praktika tokio pobūdžio bylose, šioje byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad administracinį nusižengimą E. Š. padarė tik iš skubėjimo, bet ne norėdamas atkreipti aplinkinių dėmesį, ne norėdamas pademonstruoti nepagarbą kitiems eismo dalyviams, ne siekdamas pabrėžti sąmoningą KET nesilaikymą, tai yra ne iš chuliganiškų paskatų. Mano, jog nesant chuliganiškų paskatų, jo veika kvalifikuotina pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, o jeigu apeliacinės instancijos teismas vis tik spręstų, kad E. Š. vairavimas buvo pavojingas, tačiau akivaizdžiai nesant chuliganiškų paskatų, jo padaryta veika turėtų būti kvalifikuojama kaip ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas. Papildomai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atkreipia dėmesį, kad jo darbovietė yra Neringos savivaldybėje – Nidoje, o jis pats gyvena Klaipėdos mieste. Darbo laikas (duomenys neskelbtini) yra nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Pirmasis autobusas iš Smiltynės į Nidos autobusų stotį atvyksta tik 8.08 val., todėl jis būtų priverstas nuolat vėluoti į darbą, kas jo, kaip (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, yra netoleruotina. Tuo tarpu iš Nidos autobusų stoties į Smiltynę autobusai išvyksta 17.00 val. arba 20.00 val., kas reiškia, jog E. Š. kiekvieną dieną iš darbo vietos turėtų išeiti dar nepasibaigus darbo laikui arba užsibūti darbe iki vėlaus vakaro, kas reiškia, jog į Smiltynę jis atvyktų tik 21.05 val. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad susisiekimas tarp E. Š. gyvenamosios vietos ir darbo vietos yra specifinis (apsunkintas), siekiant, kad nenukentėtų darbiniai interesai, ši aplinkybė, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, turėtų būti vertintina kaip vienas iš pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Š. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, E. Š. nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, teigia, kad KET pažeidimą padarė, tačiau neturėjo jokių chuliganiškų paskatų nusižengimui padaryti, be to, nesukėlė pavojaus žmonių ir eismo saugumui.

7. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, spręsdami dėl E. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, buvimo, vadovavosi administracinio nusižengimo protokolu bei nutarimu administracinio nusižengimo byloje, kita rašytine bylos medžiaga bei byloje pateiktu vaizdo įrašu, iš kurių padarė išvadą, kad E. Š. chuliganiškai vairavo automobilį, t. y. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui dėl chuliganiškų paskatų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs E. Š. apeliacinio skundo argumentus bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, jog surinkta pakankamai E. Š. kaltę patvirtinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, surinktų įrodymų pakanka tam, kad šioje administracinio nusižengimo byloje būtų galima padaryti neabejotiną išvadą, kad E. Š. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui dėl chuliganiškų paskatų.

8. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą gali būti taikoma tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018). Teismų praktikoje tai siejama ir su KET 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai nesilaikymu, tačiau vien tik šių reikalavimų pažeidimas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017) ir pan.

9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančią rašytinę medžiagą bei vaizdo įraše užfiksuotus duomenis, darytina išvada, kad E. Š., paeiliui padarydamas kelis KET pažeidimus – dvigubos ištisinės linijos kirtimą, važiavimą priešpriešine eismo juosta kelio atkarpoje, kurioje draudžiama tai daryti, pakartotinį dvigubos ištisinės linijos kirtimą – padarė iš chuliganiškų paskatų, sukeldamas pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

10. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. Š. apeliaciniame skunde neigia padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir tvirtina, jog jo padaryti KET pažeidimai nesukėlė pavojaus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl E. Š. padaryto nusižengimo pavojingumo, t. y. jog šiuo atveju vertinant veikos pavojingumo laipsnį atsižvelgtina į veikos metu įvykio vietoje buvusį eismo intensyvumą – E. Š. atliko manevrą esant intensyviam eismui, kelyje susidarius automobilių spūsčiai. Nepritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, apeliantas nurodo, jog, priešingai, tuo metu eismas nebuvo intensyvus, tačiau šiuos apeliacinio skundo argumentus paneigia byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog 2021 m. rugpjūčio 18 d. 16.44 val. automobilis „Volkswagen“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, važiuodamas gana dideliu greičiu, apvažiuoja/lenkia automobilių koloną, nusidriekusią antroje eismo juostoje. Automobiliui „Volkswagen“ atliekant manevrą, priešingos krypties eismo juosta atjuda automobilis „Toyota“, kurio vairuotojas, pamatęs atjudantį automobilį „Volkswagen“ lėtina greitį ir sustabdo automobilį. Automobiliui „Volkswagen“ privažiavus kelio vietą, kurioje yra laisva trečia eismo juosta (baigiant manevrą), automobilis „Toyota“ pavažiuoja atgal ir šiek tiek į dešinę kelio pusę, o automobilis „Volkswagen“ pravažiuodamas pro tarp automobilių susidariusį tarpą kerta dvigubą ištisinę liniją ir įsirikiuoja į trečią eismo juostą. Dėl sustojusio automobilio „Toyota“ priversti sulėtinti greitį (pristabdo) ir kiti trys automobiliai, važiavę už automobilio „Toyota“. Iš šių paminėtų vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių matyti, jog eismas įvykio vietoje vis dėlto buvo intensyvus, todėl E. Š. padaryti KET pažeidimai vertintini kaip keliantys pavojų eismo arba kitų asmenų saugumui.

11. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog E. Š. veikos pavojingumą įrodo ir veikos padarymo vieta, t. y. vaizdo įraše matyti, kad E. Š. vairuojamas automobilis užfiksuotas važiuojantis priešpriešinio eismo juosta kelio vingyje, kuriame matomumas yra ribotas ir vairuotojams yra sudėtingiau vertinti ar priešpriešine eismo juosta važiuoja kitos transporto priemonės, kelyje yra kitų eismo dalyvių ar kliūčių), todėl eismo saugumas šioje kelio atkarpoje yra mažesnis. Nors apeliaciniame skunde E. Š. tvirtina, kad kelio matomumas jam, atvažiuojant nuo Nidos link Klaipėdos, buvo geras, tačiau vaizdo įraše matyti, kad kelio vingis atitinkamai pažymėtas įspėjamuoju kelio ženklu Nr. 113 „Vingis į dešinę“, žyminčio mažo spindulio arba riboto matomumo kelio vingį į dešinę pusę, bei atitinkamai įspėjamuoju kelio ženklu Nr. 146 „Posūkio kryptis į dešinę“, be kita ko, žyminčio važiavimo kryptį ribotai matomo, mažo spindulio kelio vingyje, todėl priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms matomumas buvo ribotas, todėl akivaizdu, jog toje kelio atkarpoje eismo saugumas yra iš tiesų mažesnis, o joje atliekami bet kokie manevrai pavojingesni.

12. Pažymėtina, jog iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad dėl E. Š. atliekamo manevro priešinga krypties eismo juosta važiavęs automobilio „Toyota“ vairuotojas buvo priverstas stabdyti automobilį bei po to trauktis atbuline eiga atgal, kad E. Š. vairuojamas automobilis „Volkswagen“ pravažiuotų, o dėl sustojusio automobilio „Toyota“ buvo priversti lėtinti greitį ar sustoti ir kiti trys automobiliai važiavę už automobilio „Toyota“. Šios aplinkybės patvirtina, jog dėl E. Š. atlikto manevro buvo kilęs pavojus tiek eismo, tiek paties E. Š. bei kitų – priešpriešais važiavusių automobilių vairuotojų saugumui.

13. Apeliaciniame skunde E. Š. tvirtina, jog pažeidimo padarymo metu tarp eismo dalyvių nekilo joks konfliktas, kadangi priešais atvažiavusio automobilio ,,Toyota“ vairuotojo A. Š. tvirtinimu, jokio konflikto tarp jo ir E. Š. nebuvo, situacija buvo kontroliuojama, kadangi jis iš tolo matė jo eismo juostoje priešprieša atvažiuojantį (E. Š. vairuojamą) automobilį, lėtai pristabdė savo vairuojamą automobilį tam, kad E. Š. galėtų įvažiuoti į laisvą eismo juostą, todėl realaus pavojaus eismo saugumui nebuvo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius automobilio ,,Toyota” vairuotojo A. Š. paaiškinimus, kurie prijungti prie bylos (b. l. 48) vertina kritiškai, kadangi iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog E. Š. atliktas manevras sukėlė padarinius ne tik vienam A. Š., tačiau ir už jo važiavusioms transporto priemonėms – dar trims automobiliams, kurie buvo priversti stabdyti. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. Š. KET pažeidimus padarė demonstratyviai, esant intensyviam eismui, matant daugumai eismo dalyvių ir neabejotina, kad E. Š. atliekant automobilių kolonos apvažiavimą/lenkimą, buvo parodyta nepagarba aplinkiniams vairuotojams, kurie važiavo kolonoje ir laukė savo eilės patekti į keltą. E. Š. tokiais savo iššaukiančiais veiksmais demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, niekindamas elementarias elgesio kelyje normas.

14. Apeliaciniame skunde A. Š. tvirtina, jog KET pažeidimus jis padarė turėdamas aiškią priežastį, t. y. norėdamas patekti į prioritetinę eismo juostą ir labai skubėdamas, kadangi vežė savo kolegą į autoservisą, todėl jo padaryti KET pažeidimai negali būti vertinami kaip chuliganiškos paskatos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog E. Š. savo interesus (patekti į prioritetinę eismo juostą, vedančią į keltą, ir tokiu būdu greičiau pasiekti kelionės tikslą – nuvežti kolegą į automobilių servisą) įgyvendino šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, paeiliui padarydamas net kelis šiurkščius KET pažeidimus, tuo sukeldamas grėsmę eismo, savo paties ir kitų asmenų saugumui. Atsižvelgiant į visa tai darytina išvada, kad E. Š. veika padaryta iš chuliganiškų paskatų, panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (skubą nuvežti kolegą į autoservisą ir leidimo važiuoti į keltą be eilės turėjimą). Tuo būdu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pagal byloje surinktus duomenis yra pagrindas pripažinti, kad E. Š. automobilį vairavo chuliganiškai. Tokią išvadą Institucija ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai padarė tinkamai įvertinę bylos duomenis ir pagrįstai E. Š. veiką kvalifikavo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį kaip chuliganišką vairavimą.

15. Apeliaciniame skunde E. Š. nurodo, jog susisiekimas tarp jo gyvenamosios vietos (Klaipėdos miesto) ir darbo vietos (Nidos) yra komplikuotas, todėl siekiant, kad nenukentėtų jo darbiniai interesai, ši aplinkybė, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, turėtų būti vertintina kaip vienas iš pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

16. Įstatyme numatyta, kad, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Paprastai administracinė nuobauda gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodomų argumentų nepakanka ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatoms taikyti, kadangi jų negalima laikyti išskirtinėmis aplinkybėmis, suteikiančiomis galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Prie išskirtinių aplinkybių, suteikiančių teisę teismui pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, galėtų būti priskiriamas ir nedidelis veikos pavojingumas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. Š. padarytas nusižengimas – chuliganiškas vairavimas, priskiriamas prie vienų iš pavojingiausių nusižengimų transporto bei kelių srityje, ir šis jo padarytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Š. charakteristika yra teigiama, o teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga ir svarbi dėl darbinių poreikių, tačiau šiuo konkrečiu atveju asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.