Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. P. (I. P.) ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio turto išlaikymo išlaidų (kredito įmokų ir komunalinių mokesčių) paskirstymo, šalių jungtinės veiklos ir susitarimo dėl turto išlaikymo (ne)egzistavimo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 4 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovui iš atsakovės 5 276,34 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (5 276,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 559 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Atsakovė aiškina, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. egzistavo susitarimas dėl jungtinės veiklos, sukuriant bendrą dalinę nuosavybę į ginčo turtą. Patvirtina, kad paimtas kreditas buvo bendras – ieškovas ir atsakovė tapo solidariais skolininkais, kuris buvo paimtas kaip kartu gyvenančios ir vedančios bendrą ūkį šeimos, siekiant pagerinti šeimos gyvenimo sąlygas, atitinkamai kurį šalys įsipareigojo grąžinti bendrai. Atsakovės vertinimu, vien ta aplinkybė, kad kredito įmokos būdavo nurašomos iš ieškovo banko sąskaitos, savaime neįrodo, jog visas įmokas jungtinės veiklos laikotarpiu ieškovas vykdė iš savo asmeninių lėšų. Teigia, kad įprasta praktika, kai parenkama vieno iš bendraskolių pagrindinė sąskaita, nuo kurios nuskaičiuojamos mokėtinos įmokos. Kita vertus, atsakovė pažymi, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog ieškovas šeimoje mokės už būstą ir visas su juo susijusias išlaidas, o atsakovė rūpinsis namų ruoša, buitimi, nepilnamečiais vaikais ir atitinkamai dengs su tuo susijusias išlaidas, tokiu būdu prisidėdama prie bendro gyvenimo.

9. Nurodo, kad šalys gyveno kartu minėtu laikotarpiu su nepilnamečiais vaikais (tiek ieškovo, tiek atsakovės); 2021 m. šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, t. y. šeima buvo stebima, vykdė sudarytą pagalbos planą, šalys baigė pozityviosios tėvystės įgūdžių ugdymo mokymus ir pan., kas, anot atsakovės, patvirtina jų šeimos bendrą gyvenimą. Teigia, kad šalys, kaip ir dauguma šeimų, nevedė griežtos apskaitos, žodžiu sudarydavo tam tikrus susitarimus, vedė bendrą ūkį, todėl ieškovo pateikti įrodymai dėl turto išlaikymo išlaidų mokėjimo nepatvirtina, jog jos buvo mokamos tik iš ieškovo asmeninių lėšų.

10. Be to, atsakovė aiškina, kad ieškovas, esant jų susitarimui, niekada neprašė jos grąžinti mokėtas įmokas kredito dengimui ar komunalinėms paslaugoms; pretenzijos prasidėjo tik šalių santykiams nutrūkus 2022 m. spalio mėn. Pabrėžia, kad visos sutartys su paslaugų teikėjais buvo sudarytos ieškovo vardu, todėl tik jis turėjo prisijungimus, tik jam buvo siunčiamos sąskaitos. Taigi, apibendrindama, atsakovė pakartotinai aiškina, kad šalis siejo bendros jungtinės veiklos teisiniai santykiai, buvo vedamas bendras ūkis, bendras biudžetas, taip pat buvo sudaryti atitinkami susitarimai dėl bendro ūkio vedimo, t. y. bendrų išlaidų paskirstymo tarp šalių.

16. Aiškina, kad nuo pat įsikėlimo gyventi į bendrą būstą su atsakove prasidėjo nuolatiniai konfliktai (dėl ieškovo dukros), dėl ko nuolat buvo kviečiama policija ir vaiko teisių apsaugos atstovai; be to, atsakovė iš esmės rūpinosi savimi ir savo nepilnamečiais vaikais, o ieškovas atitinkamai rūpinosi savimi ir savo dukra. Ieškovo teigimu, jis dar 2020 m. vasario 5 d. kreipėsi į advokatų profesinę bendriją „GGB Law“ dėl teisinio patarimo suteikimo dėl susidariusios atsakovės skolos už kreditą ir komunalines paslaugas bei bendro turto pardavimo/atidalijimo galimybių. Pažymi, kad po minėtos teisinės konsultacijos ieškovas informavo atsakovę, jog jei ji nevykdys mokėjimų, ieškovas kreipsis į teismą dėl skolos priteisimo (tačiau atsakovė į tokius raginimus nekreipė dėmesio).

18. Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, prašė palikti preliminarų sprendimą nepakeistą ir papildomai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pakartotinai paaiškino, kad šalims įsikėlus į ginčo turtą, faktiškai šalys gyveno atskirus gyvenimus, nes nuolatos vyko konfliktai. Nurodė, kad ieškovas vykdė visus įsipareigojimus bankui, t. y. mokėjo kredito įmokas pagal kredito sutartį, ir mokėjo už ginčo turtui teikiamas komunalines paslaugas, tuo tarpu atsakovė, kuri turėjo grąžinti pusę ieškovo sumokėtų ginčo turto išlaikymo išlaidų, mokėjo ieškovui savo nuožiūra, dėl to susidarė skola, kuri buvo priteista preliminariu sprendimu. Pažymėjo, kad šalių prievolė bankui yra solidari, todėl ieškovas, atlikęs įmokas ir už atsakovę, turi teisę, kaip solidarus skolininkas, į pusę patirtų išlaidų grąžinimą; be to, atsakovė turi prisidėti ir prie kitų ginčo turto išlaikymo išlaidų – komunalinių mokesčių, nes ginčo turtas lygiomis dalimis priklauso tiek ieškovui, tiek atsakovei. Pakartotinai nurodė, kad kitų atskirų susitarimų tarp šalių nebuvo, kaip kad teigia atsakovė; anot ieškovo, atsakovės poziciją dėl minėtų susitarimų paneigia ir tai, jog pati atsakovė, nors ir nereguliariai, bet pervesdavo ieškovui dalį jo patirtų išlaidų (tiek už kredito įmokas, tiek už komunalinius mokesčius). Teigė, kad jis nuolatos atsakovei primindavo (įprastai žodžiu ar žinutėmis) apie jos įsipareigojimų vykdymą, parodydavo sąskaitas (su kuriomis atsakovė turėjo galimybę susipažinti ir pati). Aiškino, kad iš esmės visą ginčui aktualų laikotarpį tikėjosi, jog šalių santykiai pasitaisys ir jie susitars, todėl nesikreipė į atsakovę su rašytinėmis pretenzijomis ar į teismą; be to, neturėjo lėšų anksčiau išsikraustyti iš bendro būsto. Pažymėjo, kad nors šalys dalinai ir vedė bendrą ūkį, tačiau ginčo turto nuosavybė buvo/yra dalinė, todėl šalys jį turėjo/turi išlaikyti lygiomis dalimis; taip pat nesutiko su atsakovės pozicija, kad visos šalių pajamos buvo bendros.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

19. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2019 m. balandžio 30 d. sudarė kredito sutartį Nr. 19-023910-FA su AB „Swedbank“, pagal kurią gavo apie 70 000 Eur kreditą ir jį panaudojo bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis (po ½ dalį) įsigiję butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo dalį, esančią adresu (duomenys neskelbtini).

20. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas per laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. (imtinai) vienasmeniškai vykdė įsipareigojimus AB „Swedbank“ ir iš viso sumokėjo 14 874,02 Eur paskolos dalies, paskolos palūkanų ir gyventojų turto draudimo įmokų (atsakovė procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu nereiškė prieštaravimų dėl ieškovo pateiktų skaičiavimų).

21. Iš byloje pateiktų ieškovo banko sąskaitos išrašų ir ieškovo pateiktų skaičiavimų (kurių, kaip minėta, atsakovė neginčijo), atsakovė aktualiu laikotarpiu ieškovui sumokėjo/grąžino 5 021,44 Eur sumokėtų kredito įmokų.

22. Nustatyta, kad nuo minėtos kredito sutarties sudarymo ir ginčo turto įsigijimo ieškovas vienasmeniškai mokėjo už komunalines paslaugas (elektrą, dujas, pastato priežiūrą; be to, byloje pateiktos ieškovo vardu sudarytos sutartys su minėtų paslaugų teikėjais); iš viso ieškovas sumokėjo 5 887,72 Eur (per laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d.); byloje, be kita ko, pateikti 2020 m. vasario 1 d. ir 2022 m. spalio 25 d. mokėjimo nurodymai, pagal kuriuos atsakovė pervedė ieškovui atitinkamai 83,09 Eur ir 91,33 Eur sumas, mokėjimo paskirtyje atitinkamai nurodžiusi – „Už paslaugas (duomenys neskelbtini), už 2019 12 mėn.“ ir Už komunalines paslaugas (duomenys neskelbtini) (grąžinimo dalis)“.

23. Nustatyta, kad ieškovas 2022 m. rugsėjo 19 d. rašytiniu pranešimu kreipėsi į atsakovę, be kita ko, dėl ieškinyje prašomų priteisti sumų grąžinimo.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl solidariojo skolininko, įvykdžiusio dalį prievolės, atgręžtinio reikalavimo teisės

24. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018).

25. Taigi, bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Tačiau toks vieno skolininko atsiskaitymas su kreditoriumi nereiškia, kad kiti skolininkai iš viso atleidžiami nuo prievolės vykdymo. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

26. Pagal kasacinio teismo praktiką toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018).

27. Prievolę pradiniam kreditoriui įvykdžiusiam bendraskoliui pereina reikalavimo teisė, jis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti reikalavimą kitiems bendraskoliams. Bendraskoliui reikalavimas pereina regreso tvarka pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas – kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018).

28. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad pagal 2019 m. balandžio 30 d. kredito sutarties Bendrosios dalies 13.1 papunktį kredito gavėjų, t. y. ieškovo ir atsakovės, prievolė grąžinti kreditą ir su juo susijusias sumas bankui yra solidari. Taigi, teismas sprendžia, kad CK 6.9 straipsnio 1 dalies prasme solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas (šiuo atveju ieškovas) įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio (atsakovės) įvykdytos prievolės dalies (šiuo atveju pusę sumokėtų sumų). Šioje dalyje atsakovė savo, kaip solidarios skolininkės, prievolės bankui neginčijo, tačiau teigė, jog tarp šalių (ieškovo ir atsakovės) buvo susitarimas, jog kredito įmokas moka ieškovas.

29. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje.

30. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012).

31. Viena vertus, šiuo atveju ieškovas ir atsakovė yra solidarieji skolininkai kreditorės (AB „Swedbank“) atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), tačiau vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš skolininkų. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas skolininkams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu skolininkai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012).

32. Bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018). Solidariosios prievolės vykdymo tvarka atspindi kiekvieno iš bendraskolių šios prievolės dalis, kurios yra svarbios ne bendraskolių santykiams su kreditoriumi vykdant prievolę, bet bendraskolių tarpusavio atsiskaitymams, ypač tuo atveju, kai reiškiamas atgręžtinis reikalavimas (CK 6.9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019).

33. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje atsakovė neįrodė, kad tarp šalių (ieškovo ir atsakovės) buvo susitarimas (kaip teigia atsakovė – žodinis), jog visas kredito įmokas už abu solidariuosius skolininkus moka tik ieškovas, nereikalaujant jų (jų dalies) grąžinimo iš atsakovės (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Visų pirma, atsakovė nepateikė jokių tai galinčių patvirtinti rašytinių ir/ar kitų objektyvių įrodymų, apsiribodama tik savo deklaratyviais teiginiais; kaip minėta, ieškovas tokiai atsakovės pozicijai kategoriškai prieštaravo, todėl esant vien atsakovės deklaratyviems teiginiams, kurių ieškovas nepatvirtina ir prieštarauja, laikytina, jog atsakovė neįrodė esant minėtą susitarimą. Antra, šią atsakovės poziciją paneigia ir jos pačios veiksmai, t. y. iš ieškovo pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, kad ji nuo 2020 m. vasario mėn., nors ir nereguliariai, bet pervesdavo ieškovui tam tikras sumas, mokėjimo paskirtyse nurodant, jog tai būsto paskolos grąžinimo dalis. Be to, pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli – procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, kad tarp šalių egzistavo aukščiau minėtas susitarimas (kad visas ginčo turto išlaikymo išlaidas, įskaitant ir kredito įmokas, apmoka ieškovas, nereikalaujant iš atsakovės jų ar jų dalies grąžinimo), o bylos nagrinėjimo metu (teismo posėdyje) teigė, kad šalys nuo 2020 m. pradžios susitarė, jog atsakovė visgi grąžins ieškovui jo sumokėtų kredito įmokų dalį.

34. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas atsakovės teiginius/poziciją dėl šalių susitarimo, pagal kurį šalių solidariąją prievolę bankui, t. y. kredito įmokų mokėjimą, vykdo tik ieškovas, egzistavimo vertina kritiškai, nes atsakovė šių savo atsikirtimų neįrodė, be to, jos nenuosekli pozicija šiuo klausimu vertinama kritiškai, tik kaip jos gynybinė taktika.

35. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius (ir atsakovei iš esmės neginčijant), kad ieškovas įvykdė šalių bendrą – solidariąją, prievolę (jos dalį) kredito įstaigai, sumokėdamas per aktualų laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. iš viso 14 874,02 Eur paskolos dalies, paskolos palūkanų ir gyventojų turto draudimo įmokų, jis turi teisę įvykdytos prievolės apimtimi reikalauti iš atsakovės dalies (šiuo atveju pusės) sumokėtų įmokų, atskaičius jam tenkančių įmokų dalį, tokiomis pat sąlygomis, kokiomis atsakovė, kaip solidarioji bendraskolė, privalėjo šią prievolės dalį vykdyti bankui, o jos neįvykdžius, kaip būtų turėjęs teisę reikalauti ją (prievolės dalį) įvykdyti bankas.

36. Nustatyta, kad vienam solidariam bendraskoliui tenkanti įmokų dalis bankui per aktualų laikotarpį sudaro 7 437,01 Eur (14 874,02 Eur / 2); atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo, jog ji per šį laikotarpį ieškovui sumokėjo 5 021,44 Eur, todėl atitinkamai atsakovės skola už jai tenkančią kredito dalį sudaro 2 415,57 Eur (7 437,01 Eur - 5 021,44 Eur), kuri ir buvo priteista teismo 2022 m. lapkričio 4 d. preliminariu sprendimu.

38. Teismas pritaria atsakovės nurodytai teismų praktikai, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, tačiau nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad ginčo turtas šalims būtent ir priklausė/priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis – šiuo atveju lygiomis dalimis, todėl šioje byloje nėra poreikio nustatinėti ar šalys sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę, nes, kaip minėta, ji jau buvo įregistruota įsigyjant turtą. Be to, nors atsakovė teigė, jog šalių biudžetas aktualiu laikotarpiu buvo bendras, atitinkamai ir visos pajamos/lėšos, esančios šalių sąskaitose, buvo bendros, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, vėlgi apsiribodama tik savo deklaratyviais teiginiais, su kuriais ieškovas kategoriškai nesutiko. Teismas pažymi, kad šią atsakovės poziciją, kaip ir dėl šalių susitarimo dėl turto išlaikymo išlaidų mokėjimo, paneigia atsakovės ginčui aktualiu laikotarpiu atlikti mokėjimai ieškovui – grąžinant dalį ieškovo sumokėtų kredito įmokų, t. y. esant šalių susitarimui dėl bendro biudžeto, nebūtų poreikio atlikti ir minėtų mokėjimų (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

39. Be to, ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 2 860,77 Eur skolos už komunalines paslaugas, suteiktas ginčo turtui aktualiu laikotarpiu; teigė, jog jis vienasmeniškai mokėjo už komunalines paslaugas (elektrą, dujas, pastato priežiūrą) ir iš viso sumokėjo 5 887,72 Eur, atitinkamai atsakovė, kaip ginčo turto bendraturtė, turėjo padengti pusę šių išlaidų, tačiau grąžino tik 83,09 Eur. Šioje dalyje atsakovė taip pat (kaip ir dėl kredito įmokų) neginčijo, jog būtent ieškovas mokėjo komunalinius mokesčius už ginčo turtą, tačiau teigė, kad tarp šalių egzistavo jau minėtas susitarimas, jog visas turto išlaikymo išlaidas, įskaitant ir komunalinius mokesčius, mokės ieškovas.

40. Teismas, remdamasis šio sprendimo 29-34 punktuose padarytomis išvadomis, sprendžia, kad ir šioje dalyje atsakovė neįrodė minėto susitarimo egzistavimo, t. y. nepateikė jokių tai galinčių patvirtinti rašytinių ir/ar kitų objektyvių įrodymų, apsiribodama tik savo deklaratyviais teiginiais; kaip minėta, ieškovas tokiai atsakovės pozicijai kategoriškai prieštaravo, todėl esant vien atsakovės deklaratyviems teiginiams, kurių ieškovas nepatvirtino ir prieštaravo, laikytina, jog atsakovė neįrodė esant minėtą susitarimą. Be to, šią atsakovės poziciją paneigia ir jos pačios 2020 m. vasario 1 d. ieškovui pervesta 83,09 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodant, jog mokama už paslaugas ginčo turtui už 2019 m. gruodžio mėn. Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad ieškovas per visą ginčui aktualų laikotarpį nereikalavo jos grąžinti sumokėtų komunalinių mokesčių dalies, kadangi tai paneigia (atitinkamai ir atsakovės minimą susitarimą) tiek ieškovo nuoseklūs paaiškinimai, tiek jo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas dar 2020 m. vasario mėn. kreipėsi teisinės pagalbos į advokatų kontorą (dėl, labiausiai tikėtina, atsakovės susidariusios skolos, po ko, kaip minėta, atsakovė būtent nuo 2020 m. vasario mėn. pradėjo grąžinti dalį ieškovo sumokėtų kredito įmokų); taip pat iš šalių pateikto susirašinėjimo matyti, jog ieškovas tiek 2020 m. kovo mėn., tiek 2021 m. rugsėjo mėn. siuntė atsakovei žinutes ir ragino grąžinti dalį komunalinių mokesčių; 2022 m. rugsėjo mėn. kreipėsi su rašytine pretenzija dėl, be kita ko, komunalinių mokesčių dalies kompensavimo, t. y. reguliariai prašydavo atsakovės grąžinti dalį sumokėtų komunalinių mokesčių, tokiu būdu paneigdamas tarp šalių esantį susitarimą.

41. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Be to, teismas pažymi, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su, be kita ko, paslaugų teikimu, jungtine veikla (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

42. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovei neįrodžius esant šalių susitarimui (kad ginčo turto išlaikymo išlaidas turėjo mokėti tik ieškovas ir/ar esant bendram šalių biudžetui ir bendroms pajamoms), taip pat įvertinus tai, kad ½ dalis ginčo turto priklausė/priklauso atsakovei, tai, jog ginčui aktualiu laikotarpiu ginčo turte gyveno ir atsakovė (kuri taip pat naudojosi teikiamomis paslaugomis), darytina išvada, jog ieškovas turi teisę reikalauti pusės jo patirtų išlaidų už komunalines paslaugas grąžinimo iš atsakovės (CK 4.76 straipsnis).

43. Nustatyta (ir atsakovė neginčijo nurodytų ieškovo skaičiavimų), kad ieškovas nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. sumokėjo už komunalines paslaugas (elektrą, dujas, pastatų priežiūrą) iš viso 5 887,72 Eur; taigi, atsakovei tenkanti dalis už komunalines paslaugas sudaro 2 943,86 Eur (5 887,72 Eur / 2); nustatyta, kad atsakovė 2020 m. vasario 1 d. už komunalines paslaugas ieškovui pervedė 83,09 Eur, todėl jos skola ieškovui už jai tenkančią komunalinių paslaugų dalį sudaro 2 860,77 Eur (2 943,86 Eur - 83,09 Eur), kuri ir buvo priteista teismo 2022 m. lapkričio 4 d. preliminariu sprendimu.

44. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju keisti ar naikinti priimto preliminaraus teismo sprendimo nėra pagrindo, nes ieškovui pagrįstai iš atsakovės priteista 2 415,57 Eur skola už jai tenkančią kredito dalį ir 2 860,77 Eur skola už jai tenkančią komunalinių paslaugų dalį, todėl teismo 2022 m. lapkričio 4 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

45. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

46. Ieškovas, teikiant ieškinį, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį sumokėtą 59 Eur žyminį mokestį ir 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kaip minėta, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistos preliminariu teismo sprendimu.

47. Atsakovė prašė priteisti jos patirtas 1 847 Eur (847 Eur + 1 000 Eur) bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokatės pagalbai apmokėti.

48. Nagrinėjamu atveju paliekant teismo preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintas visiškai, nepakeistą, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės, tuo tarpu atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

49. Ieškovas pateikė prašymą papildomai priteisti jam iš atsakovės 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl, atmetus atsakovės prieštaravimus ir preliminarų teismo sprendimą palikus nepakeistą, priteistinos ieškovui iš atsakovės.

50. Išlaidos (4,48 Eur), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui I. P. (I. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.