Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Pareiškėjo atstovas advokatas J. L. pritarė pareiškėjo skunde ir teismo posėdyje nurodytiems argumentams. Pareiškėjo atstovas pabrėžė, kad Marijampolės PN, neatskirdami segančiųjų asmenų nuo sveikųjų, pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo skundas pagrįstas ir turi būti patenkintas.

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantiems Marijampolės PN, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka. Marijampolės PN ir Kalėjimų departamentas prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant jų atstovams.

Marijampolės PN ir Kalėjimų departamentas prašė S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl to, kad atsakovės atstovas nesiėmė užkrečiamųjų ligų prevencijos ir sergančiuosius nuteistuosius laikė kartu su sveikaisiais.

Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Pareiškėjas, pagrįsdamas valstybės prievolę atlyginti neturtinę žalą, nurodė, kad Marijampolės PN neužtikrino saugios sveikatai aplinkos, nes 2019 m. gegužės 2 d. – 2019 m. gegužės 15 d. laikotarpiu buvo kalinamas vienoje kameroje su atvira plaučių tuberkulioze sergančiu asmeniu ir užsikrėtė šia liga.

Bylos duomenimis, S. S. bausmei atlikti į Marijampolės PN atvyko 2016 m. birželio 9 d.; už paskirtas nuobaudas pareiškėjas 2019 m. gegužės 2 d. – 2019 m. gegužės 15 d. laikotarpiu buvo perkeltas į kamerą Nr. 14; nurodytoje kameroje bausmę atliko ir kiti nuteistieji: E. S. – nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. gegužės 12 d.; T. P. – nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. gegužės 20 d.; V. A. – nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gegužės 15 d., I. D. – nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. gegužės 15 d.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Nuteistųjų profilaktinių tyrimų organizavimo tvarką, periodiškumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 343/191 patvirtintas Asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietų įstaigose, sveikatos profilaktinio tikrinimo dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamų ligų tvarkos aprašas, (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 3 punktą, profilaktinių tyrimų atlikimą organizuoja laisvės atėmimo vietų įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų vadovai, o Laisvės atėmimo vietų ligoninėje – gydomųjų skyrių vadovai. Asmenys, įtariami sergantys pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. 278 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo patvirtinimo“ (Aprašo 5 punktas). Laisvės atėmimo vietų įstaigose dirbantys gydytojai vykdo asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietų įstaigose, ugdymą pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų prevencijos klausimais (Aprašo 6 punktas). Šis Aprašas reglamentuoja ir profilaktinių tyrimų atlikimo periodiškumą, pagal kurį dėl tuberkuliozės tikrinami naujai į kalinimo įstaigą atvykę nuteistieji, 1 kartą per metus (jei nebuvo atlikta dėl kitų priežasčių), pagal epidemiologinę ir klinikinę indikacijas bei priimant į darbą.

Kvėpavimo organų tuberkuliozė yra įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-250 patvirtintą Somatinių ligų, kuriomis sergantys asmenys turi būti laikomi pataisos įstaigose izoliuoti nuo kitų suimtųjų, nuteistųjų, sąrašą. Siekiant užtikrinti tuberkuliozės kontrolę ir plitimą, atvira tuberkuliozės forma segančių asmenų izoliavimas bei izoliavimo priemonių naudojimas yra privalomas.

Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, Marijampolės PN nuteistieji sergantys užkrečiamomis ligomis, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai, nedelsiant turėjo būti hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai.

S. S. teigė, jog paskirtas į kamerą Nr. 14, pastebėjo, kad joje bausmę atliekantis nuteistasis E. S. intensyviai kosėjo, kartais atsikosėdavo krauju, todėl jam kilo įtarimas, ar šis nuteistasis neserga užkrečiama liga – plaučių tuberkulioze. E. S. patvirtinus, kad jis anksčiau buvo gydytas nuo atviros plaučių tuberkuliozės ir galbūt ši liga atsinaujino, pareiškėjas sunerimo dėl savo sveikatos. Bijodamas užsikrėsti šia liga, pareiškėjas prašėsi perkeliamas į kitą kamerą, tačiau Marijampolės PN administracija į jo prašymą nekreipė dėmesio ir toliau jį laikė su šiuo asmeniu vienoje kameroje.

Pareiškėjo atstovo į bylą pateikto Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 2 d sprendimo administracinėje byloje Nr. I1-2055-422/2020 ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kartu su pareiškėju 2019 m. gegužės 2 d. – 2019 m. gegužės 15 d. laikotarpiu kameroje Nr. 14 atlikęs bausmę nuteistasis V. A. irgi kreipėsi į teismą skundu dėl neturtinės žalos, kilusios dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo Marijampolės PN, t. y. laikymo kartu su nuteistuoju, sirgusiu atvira plaučių tuberkulioze, atlyginimo.

Minėta, kad Marijampolės PN, neigiantys pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsiliepime teigė, kad nuteistasis E. S. 2018 m. sausio 9 d. buvo įtrauktas į persirgusių tuberkulioze asmenų įskaitą, 2019 m. kovo 15 d. jam atlikta krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka, ją įvertinusi gydytoja pulmonologė konstatavo, kad nuotraukoje stebimi būdingi po persirgtos plaučių tuberkuliozės pakitimai. Be to, atsakovės atstovas pažymėjo, kad persirgusiems plaučių tuberkulioze asmenims periodiškai vykdoma plaučių rentgeno kontrolė. Marijampolės PN nurodė, kad nuteistasis E. S. atliko bausmę ir 2019 m. gegužės 12 d. išėjo į laisvę.

Vertinant bylos proceso dalyvių argumentų pagrįstumą, atsižvelgiama į teisminę praktiką, suformuotą aiškinant procesinę bylos dalyvių įrodinėjimo pareigą. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad pareiškėjas, reikalaujantis neturtinės žalos atlyginimo, privalo nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui; pareiškėjo teiginiai, susiję su kalinimo sąlygų pažeidimais, laikomi nustatytais tuo atveju, jeigu laisvės atėmimo įstaiga nesugeba jų paneigti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti, kad pareiškėjas dar iki paskyrimo į kamerą Nr. 14 būtų sirgęs plaučių tuberkulioze. Pareiškėjo paaiškinimai ir Marijampolės PN pateikti duomenys leidžia spręsti, kad pareiškėjas į pataisos įstaigą atvyko nesirgdamas plaučių tuberkulioze, pataisos įstaigoje atliekamų profilaktinių patikrinimų metu plaučių tuberkuliozė jam nebuvo nustatyta.

Pasaulio sveikatos organizacijos skelbiamais duomenimis, nustatyti tikslų užsikrėtimo laiką yra praktiškai neįmanoma, išskyrus, kai žinomas aiškus kontaktas su sergančiu atvira tuberkulioze žmogumi. Minėta, kad Išraše iš medicininių dokumentų duomenimis, S. S. 2019 m. spalio 11 d. nurodė, jog turėjo kontaktą su atvira plaučių tuberkuliozės forma sergančiu asmeniu.

Išrašo iš medicininių dokumentų duomenimis, S. S. susirgo atvira infiltracine plaučių tuberkulioze su dauginiu atsparumu vaistams; LAVL 2020 m. lapkričio 5 d. rašte „Atsakymas dėl S. S.“ nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2019 m. birželio 28 d. gydomas dėl atsparios vaistams plaučių tuberkuliozės, o teismui pateiktame LAVL 2020 m. rugsėjo 14 d. rašte Nr. S-3102 „Dėl duomenų pateikimo“ irgi nurodyta, kad pareiškėjas gydomas dėl atsparios vaistams tuberkuliozės. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje paaiškino, kad tiek jis, tiek nuteistasis V. A. serga atsparia gydymui plaučių tuberkulioze. LAVL 2020 m. lapkričio 5 d. rašto „Atsakymas dėl S. S.“ duomenimis, nuteistajam V. A. tuberkuliozės buvo patvirtinta, 2020 m. liepos 22 d. atvykus į LAVL.

LAVL pirminės sveikatos priežiūros skyrius Marijampolės PN 2020 m. lapkričio 4 d. pažymoje „Dėl nuteistojo S. S. skundo“, skirtoje Marijampolės PN direktoriui, pateikė duomenis, kad 2019 metais Marijampolės PN plaučių tuberkuliozė buvo diagnozuota dviem nuteistiesiems – V. A. ir S. S., o atsižvelgus į tai, kad S. S. susirgo neatsparia gydymui, o V. A. – atsparia gydymui plaučių tuberkuliozės forma, nurodė, jog, tikėtina, kad šie du nuteistieji vienas kito užkrėsti negalėjo.

Pareiškėjas išsakė argumentus, kad jam susirgus Marijampolės PN, nebuvo tinkamai suteikta medicininė pagalba, jo gydymo procesas Marijampolės PN užsitęsė, buvo delsiama siųsti gydyti LAVL.

Pagal iki 2020 m. sausio 22 d. galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 punktą, skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgiama į nuteistųjų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis Bausmių vykdymo kodekso nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų; nuteistieji į būrius, skyrius ir kameras paskiriami pataisos namų direktoriaus įsakymu.

Atsakovės atstovas nurodė, kad 2019 m. gegužės 2 d. – 2019 m. birželio 18 d. laikotarpiu pareiškėjas raštu į pataisos įstaigos administraciją su prašymu jį perkelti į kitą kamerą nesikreipė. Nagrinėjant bylą, duomenų, kad pareiškėjas dėl jo paskyrimo į kamerą Nr. 14 būtų teikęs skundus Kalėjimų departamentui ar kitoms kompetentingoms, nenustatyta.

Pareiškėjas teigė, kad neturtinė žala kilo ir dėl to, kad Marijampolės PN neužtikrino tinkamų kalinimo sąlygų kameroje Nr. 14, kadangi ši patalpa nebuvo tinkamai ventiliuojamos, joje buvo drėgna, patalpos sienos ir lubos nebuvo valomos.

Atsakovės atstovas nurodė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 14 patikrinimų neatliko, todėl patikrinimų aktų neturi. Marijampolės PN nuomone, tai, kad į šią kamerą paskirti nuteistieji neteikė skundų, leidžia daryti išvadą, jog pareiškėją ir kitus nuteistuosius tenkino kameroje Nr.14 buvęs vėdinimas, temperatūra, sienų ir lubų būklė. Marijampolės PN nurodė, kad kamerų tipo patalpos vėdinamos, šiam teiginiui pagrįsti pateikė kamerų tipo patalpų pirmo ir antro aukštų nuotraukas, iš kurių matyti, jog pataisos įstaigoje yra įrengta patalpų vėdinimo sistema, specialųjį projektą „Šildymas ir vėdinimas Marijampolės GR PDK baudos izoliatoriaus remontas ir 80 vietų areštinės įrengimas“. Be to, atsakovės atstovas nurodė, kad kameros yra vėdinamos per langus.

Pareiškėjas prašė priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas, pagrįsdamas reikalavimą neturtinę žalą atlyginti pinigais, nurodė, kad dėl užsikrėtimo plaučių tuberkulioze patyrė didelį stresą, dvasinius išgyvenimus, suprastėjo jo sveikata, susilpnėjo imuninė sistema ir tai turės įtakos visam likusiam gyvenimui.