Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

5Pareiškėjas S. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

8Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundo aplinkybes sieja su jam galimai netinkamai suteikta medicinos pagalba įkalinimo įstaigoje. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 straipsniu ir 22 straipsnio 1 dalimi, teismas nurodė, kad pagrindinis kriterijus, pagal kurį yra atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis.

9Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas skunde teigė, jog jam Vilniaus PN buvo teikiamos netinkamos sveikatos paslaugos, teikiamos odontologo paslaugos buvo netinkamos, buvo naudojami nehigieniški įrenginiai. Teismas pažymėjo, kad ginčas dėl pareiškėjui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų įkalinimo įstaigoje yra susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. Įkalinimo įstaigos, teikdamos pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugas veikia ne viešojo administravimo, bet sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teisinių santykių srityje. Teismo nuomone, paslaugų teikimą reguliuoja civilinės teisės normos, todėl ginčas dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo laikytinas kilusiu iš civilinių teisinių santykių ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, kurioje yra konstatuota, kad paslaugų (inter alia asmens sveikatos priežiūros paslaugų) teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Šeštosios knygos XXXV skyrius) ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, todėl ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (LVAT 2013 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-600/2013, Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. T-56/2015, 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis byloje T-111/2014).

10Teismas padarė išvadą, kad byloje keliamas ginčas laikomas civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 str. 1 d., 22 str. 1 d., 25 str.).

12Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimti pareiškėjo skundą, jį tenkinti ir priteisti patirtą neturtinę žalą.

13Pareiškėjas paaiškina, kad jis skundžia Vilniaus PN veiksmus dėl pareiškėjui nesuteiktų tinkamų sveikatos paslaugų, nors Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato, kad nuteistiesiems asmenims yra visiškai vienodomis sąlygomis suteikiamos gydymo paslaugos kaip ir laisvėje esantys asmenys. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN turi visiškai užtikrinti teisę į sveiką gyvenamą aplinką, į gydymo paslaugas, tačiau Vilniaus PN to visiškai neužtikrino ir nesuteikė gydymo paslaugų taip, kaip numato Lietuvos Respublikos įstatymai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

16Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

17Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo reikalavimą, kuris buvo pareikštas Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus PN, skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su tuo, kad pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą grindė galbūt netinkamai jam suteiktomis odontologo paslaugomis, nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo skundas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Teismas savo išvadas dėl bylos teismingumo grindė Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimis.

18Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN nesuteikė jam gydymo paslaugų taip, kaip numato Lietuvos Respublikos įstatymai.

19Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.

20Teisėjų kolegija akcentuoja, jog LVAT yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

21ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos administravimo veika (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-7-2013). Tačiau ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-56/2015; LVAT 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-932-552/2016, 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-130-261/2018, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-16-520/2019). Taigi dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją.

22Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas neteisėtus Vilniaus PN veiksmus kildina iš suteiktų pareiškėjui odontologo paslaugų. Pareiškėjo teigimu, jam nuolat skaudėjo dantis, teko pakartotinai lankytis pas odontologą dėl ( - ), be to, odontologas dirbo nehigieniškomis sąlygomis, prietaisai ir instrumentai nedezinfekuoti, nešvarūs. Nors pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad jam nebuvo suteiktos odontologo paslaugos Vilniaus PN, tačiau iš skunde nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėjui jo prašomos sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos. Įvertinusi pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundžiami neteisėti veiksmai susiję su galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Kaip teisingai pažymėjo teismas, tokie santykiai yra civilinio pobūdžio bei nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Pažymėtina, kad bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja bylas, susijusias su įkalinimo įstaigose teikiama medicinos priežiūra bei gydymu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-611/2018).

23Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išsprendė pagal teisės aktuose įtvirtintas bylų rūšinio teismingumo taisykles, nenukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos, ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

25Pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą atmesti.

26Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

27Nutartis neskundžiama.