Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. A. su skundu (1 t., b. l. 1–12) kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN), priteisti 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Marijampolės pataisos namuose.

Pareiškėjas skunde ir posėdžio metu teigė, kad Marijampolės PN bausmę atliko nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2019 m. liepos 22 d. Nurodė, kad iš pareiškėjo medicininių dokumentų matyti, jog 2016 m. gruodžio 29 d. ir 2018 m. gegužės 18 d. Vilkaviškio ligoninėje jam buvo atliekami profilaktiniai rentgenologiniai tyrimai ir plaučių (duomenys neskelbtini) nenustatyta. Taip pat nurodė, kad 2019 m. liepos 16 d. Marijampolės pataisos namuose atlikus rentgenologinį tyrimą jam buvo nustatyti dešiniojo plaučio viršutinėje dalyje infiltraciniai pakitimai ir diagnozuota (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 20 d. atlikus kontrolinį tyrimą diagnozė pasitvirtino. Skunde teigė, kad su pareiškėju vienu metu kartu buvo laikomas nuteistasis, sergantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo įsitikinimu, Marijampolės PN nesiėmė užkrečiamųjų ligų prevencijos, sergančius nuteistuosius laikė kartu su sveikaisiais. Nurodė, kad nebuvo supažindinti su kvėpavimo takų infekcijos prevencijos ar asmens higienos priemonėmis.

Skunde pareiškėjas tvirtino, kad Marijampolės PN visose patalpose nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis pagal teisės aktus nustatytas minimalus plotas. Gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrintas nei dirbtinis, nei natūralus apšvietimas, todėl nukentėjo pareiškėjo rega. Patalpos nebuvo tinkamai ventiliuojamos, jose visą laiką laikėsi drėgmė. Dėl tokių sąlygų pareiškėjas dažnai sirgdavo peršalimo ligomis. Žiemos metu temperatūra buvo žemesnė nei 18 laipsnių. Skunde pareiškėjas teigė, kad dienos metu iš nuteistojo buvo paimami čiužiniai, todėl visą dieną tekdavo laiką leisti ant kietų baldų. Tvirtino, kad Marijampolės pataisos namuose sanitarinių mazgų būklė buvo netinkama, prausyklose, dušinėje ir tualete neveikė arba buvo sugadinti sanitarinių mazgų įrenginiai; nuo sienų, lubų buvo atšokę dažai, suskilę grindų plytelės. Taip pat skunde nurodė, kad buvo neužtikrintas privatumas naudojantis tualetu, nes nebuvo galimybės užsirakinti, tualeto patalpos neturėjo jokių pertvarų ar sienelių. Tvirtino, kad dėl Marijampolės PN neteisėtų veiksmų jis susirgo (duomenys neskelbtini), netinkamos kalinimo sąlygos pareiškėjui labai pablogino psichikos būseną, bendravimą, žeidė jo orumą.

Atsakovės atstovas Marijampolės PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 20–27). Nurodė, kad pareiškėjui atliekant bausmę Marijampolės PN buvo užtikrinta minimali vienam asmeniui tenkančio ploto norma. Nurodė, kad 9-ame ir 20-ame būriuose sanitariniai mazgai yra visiškai atskirose patalpose. Tvirtino, kad kamerų tipo patalpos įrengtos taip, jog vienam asmeniui būtų užtikrintas 3,6 kv. m plotas ir sanitarinio mazgo plotas yra neįskaičiuojamas į bendrą plotą. Taip pat atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog patalpose, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, sanitariniuose mazguose buvo ir yra durys, todėl privatumas buvo užtikrintas. Pažymėjo, kad 8 ir 9 kameros yra vienutės, todėl atliekant bausmę šiose kamerose pareiškėjo matyti niekas negalėjo. Atsiliepime tvirtino, kad baudos izoliatoriuje esantys sanitariniai mazgai vėdinami, čia yra įrengta oro ištraukimo sistema. Nurodė, kad atliekant Marijampolės PN patikrinimus jokių higienos normų pažeidimų nebuvo nustatyta. Pažymėjo, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. 20-ojo būrio 10 kameroje ginčo laikotarpiu buvo iki 9 nuteistųjų. Atsiliepime atsakovės atstovas pabrėžė, kad Marijampolės PN pareiškėjui (duomenys neskelbtini) buvo tik įtarta. Pareiškėjas iš karto nesutiko vykti į ligoninę diagnozės patikslinimui, po ilgų įkalbinėjimų jam sutikus vykti į ligoninę, pareiškėjas nedelsiant buvo konvojuotas. Pažymėjo, kad pareiškėjas sąmoningai ilgą laiką žalojo savo sveikatą vartodamas psichotropines, narkotines medžiagas, kurios pažeidė pareiškėjo imuninę sistemą. Pažymėjo, kad Marijampolės PN sveikatos priežiūros skyrius neturi jokios informacijos apie tariamai atviros formos (duomenys neskelbtini) sirgusius ir su pareiškėju kontaktavusius nuteistuosius. Atsakovės atstovo įsitikinimu, Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Taip pat pažymėjo, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė kalėdamas Marijampolės PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2019 m. liepos 22 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad patalpose, kuriose jis atliko bausmę, jam teko mažesnis plotas, nei numato teisės aktai. Dalį ploto užėmė patalpoje esantis sanitarinis mazgas.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu), 11¹.1 punkte buvo nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 11¹.2 punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą atsižvelgiama tik tuo atveju, kai yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-645-552/2018 ir kt.). Taip pat pažymėtina, kad asmens laikymo pataisos namuose sąlygas nustatančiame teisiniame reguliavime nėra nurodoma, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje paprastai aiškina, kad toks teisinis reguliavimas nereikalauja taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2017).

Atlikus pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatas ir jas aiškinančią Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, sprendžiant šio pobūdžio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.

Atsakovės atstovo pateiktoje Marijampolės pataisos namų 1-ojo resocializacijos skyriaus pažymoje (1 t., b. l. 29) nurodoma, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 20 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. bausmę atliko 9-ame būryje, 4-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 14,71 kv. m ir joje įrengtos 3 miegamosios vietos. Minimu laikotarpiu šioje patalpoje gyveno iki 3 asmenų. Laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. kovo 15 d. buvo perkeltas į 5 kamerą, kurios plotas 7,27 kv. m ir joje įrengta 1 miegamoji vieta. Laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. balandžio 15 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 3 kamerą, kurios plotas 12,45 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos; šiuo laikotarpiu joje gyveno iki 3 nuteistųjų. Laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 13 kamerą, kurios plotas 16,46 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, patalpoje gyveno iki 4 nuteistųjų. Nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjas buvo perkeltas į 17 kamerą, kurios plotas 16,13 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, patalpoje gyveno iki 4 nuteistųjų. Laikotarpiu 2018 m. spalio 29 d. iki 2018 m. spalio 30 d. paskirtas į 8 kamerą, kurios plotas 4,35 kv. m, joje įrengta 1 miegamoji vieta. Laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. buvo paskirtas į 4 kamerą, kurios plotas 12,45 kv. m, joje įrengta 3 miegamosios vietos, kameroje iš viso buvo iki 3 nuteistųjų. Laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d. pareiškėjas buvo paskirtas į Marijampolės pataisos namų 20 būrį (drausmės grupė), 10 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 34,75 kv. m ir joje įrengtos 9 miegamosios vietos, iš viso patalpoje buvo iki 9 nuteistųjų. Laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. pareiškėjas nuobaudas atliko 9 kamerų tipo patalpoje, kurios plotas 4,31 kv. m, joje įrengta 1 miegamoji vieta, iš viso patalpoje buvo ne daugiau kaip 1 nuteistasis. Nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 14 kamerų tipo patalpą, kurios plotas 20,45 kv. m, joje įrengtos 5 miegamosios vietos, kameroje tuo laikotarpiu buvo iki 5 nuteistųjų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nesutiko su 20-ojo būrio 10 kameros plotu, tačiau sutiko su kameroje esančių vietų skaičiumi. Apklausti liudytojai M. Ž. ir S. S. konkrečių aplinkybių dėl kameros ploto nenurodė, tvirtino, kad Marijampolės PN blogos kalinimo sąlygos. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu teismui nepateikė tikslių duomenų apie patalpas, kuriose jis atliko bausmę, apie šių patalpų plotą, kartu kalėjusių asmenų skaičių, savo išreikštų prieštaravimų nepagrindė jokiomis kitomis objektyviomis aplinkybėmis. Abstraktūs pareiškėjo teiginiai negali būti pakankami tam, kad būtų paneigti atsakovės atstovo į bylą pateikti oficialūs rašytiniai duomenys apie patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą, jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių ir jose gyvenusių asmenų skaičių ginčo laikotarpiu. Patalpų plotą, jose esančių sanitarinių mazgų išdėstymą patvirtina ir į bylą pateiktos 9-ojo būrio, baudos izoliatoriaus ir 20-ojo būrio patalpų schemos (b. l. 34–36). Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, todėl vertindamas, ar pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko teisės aktais nustatytas minimalus plotas, vadovaujasi oficialiai pateiktais atsakovės atstovo duomenimis.

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad byloje vertinamu laikotarpiu pareiškėjui atliekant bausmę Marijampolės PN Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 ir 11¹.2 punktuose reglamentuotos gyvenamojo ploto normos nebuvo pažeistos.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose patalynė ir čiužiniai dienos metu buvo paimami, todėl tekdavo visą dieną laiką leisti ant kietų baldų.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) XXXVI skyriuje nustatyti nuobaudos, perkeliant nuteistąjį į kamerų tipo patalpas, vykdymo ypatumai. Šio skyriaus 220 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas, neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis); patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui; pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką.

Taigi atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą nėra pagrindo konstatuoti Marijampolės PN pareigūnų neteisėtus veiksmus. Vien aplinkybė, jog Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nustato pareiškėjui nepatinkantį teisinį reglamentavimą, pagal kurį ribojama asmenų teisė naudotis minkštuoju inventoriumi dienos metu, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmens laisvių suvaržymas yra neišvengiamas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN patalpose nebuvo užtikrintas nei natūralus, nei dirbtinis apšvietimas, faktinis šviesos srautas nesiekė 200 lx. Šaltuoju metų laiku temperatūra nesiekė 18 laipsnių, todėl pareiškėjas kentė drėgmę ir šaltį. Patalpos nebuvo tinkamai ventiliuojamos.

Reikalavimus gyvenamųjų patalpų temperatūrai, drėgmei, apšvietimui reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. (Higienos normos HN 134:2015 16 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos HN 134:2015 14 punktas).

Teismas atkreipia dėmesį, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos ginčo laikotarpiu atliko keletą patikrinimų Marijampolės pataisos namuose, kurių metu buvo patikrintos ginčui aktualios patalpos, t. y. 3, 4, 9, 13 ir 17 kamerų tipo patalpos. Byloje esantys Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. kovo 5 d. patikrinimo aktas Nr. (4-12 4.80) PA-719 (1 t., b. l. 37–39), 2018 m. lapkričio 15 d. patikrinimo aktas Nr. (4-21 15.4.8) PA-7992 (1 t., b. l. 42–44), 2018 m. gruodžio 27 d. patikrinimo aktas Nr. (4-22 4.80) PA-9559 (1 t., b. l. 45–46), 2018 m. spalio 22 d. patikrinimo aktas Nr. (4-12 4.80) PA-7167 (b. l. 48–50), 2019 m. gegužės 8 d. patikrinimo aktas Nr. (4-21 4.80) PA patvirtina, kad ginčo laikotarpiu Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Iš minėtų patikrinimo aktų matyti, kad ginčui aktualių patalpų dirbtinis apšvietimas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, patalpų ventiliavimas atitinka Higienos normos HN 134:2015 keliamus reikalavimus. Pastebėtina, kad bausmę atliekantiems nuteistiesiems užtikrinama galimybė vėdinti patalpas per langus, taip pat kamerų tipo patalpose veikia mechaninė vėdinimo sistema, ir tai patvirtina pateiktas į bylą techninis projektas „Šildymas ir vėdinimas Marijampolės GR PDK baudos izoliatoriaus remontas ir 80 vietų areštinės įrengimas“ (1 t., b. l. 59–67) bei fotonuotraukos, kuriose matyti vėdinimo sistemos įrenginiai (1 t., b. l. 99, 100).

Pažymėtina, kad konkretūs parametrai natūraliam patalpų apšvietimui Higienos normoje HN 134:2015 nėra nustatyti. Atkreiptinas dėmesys, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. kovo 5 d. patikrinimo akte Nr. (4-12 4.80) PA-719 (1 t., b. l. 37–39) ir 2018 m. spalio 22 d. patikrinimo akte Nr. (4-12 4.80) (1 t., b. l. 48, 49) nustatyta, jog 3, 16 ir 13 kamerose natūralaus apšvietimo patekimas į gyvenamąją patalpą yra apribotas, kadangi prie pat lango stovi betoninė siena ir langas uždengtas itin tankiomis grotomis.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, konstatuojama, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko bausmę Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Tačiau darytina išvada, kad tam tikrais ginčo laikotarpiais pareiškėjas atliko bausmę kamerų tipo patalpose, kuriose yra apribotas natūralaus apšvietimo patekimas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN sanitarinių mazgų būklė ir jų priežiūra buvo netinkama, sanitariniai įrenginiai neveikė arba buvo apgadinti. Sanitarinių mazgų patalpose buvo atšokę dažai nuo sienų, lubų, plytelės suskaldytos.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 12 punktą, laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog Turto valdymo skyriaus specialistai atlieka patikrinimus ir esant poreikiui nuolat atliekami patalpų einamieji remontai. Pirmiau minėti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai patvirtina, kad Marijampolės PN Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimų nenustatyta. Minėtuose patikrinimo aktuose nurodyta, jog gyvenamųjų ir bendrųjų patalpų tualetų, prausyklų, dušinių patalpose esanti įranga nesulūžusi, ant sienų, lubų nėra vizualiai matomo pelėsio. Taip pat pažymėtina, kad byloje pateiktos ginčo patalpų sanitarinių mazgų fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti tvarkingi sanitariniai mazgai, nesuskaldytos grindų ir sienų plytelės (1 t., b. l. 87, 91, 98, 103, 109, 110, 114, 115, 120–122). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimų pažeidimų nenustatyta.

Pareiškėjas skunde teigė, jog naudojantis tualeto patalpomis nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas. Tualetų patalpos neturėjo jokių pertvarų ir sienelių.

Atsakovės atstovas atsiliepime tvirtino, kad visose patalpose, kuriose pareiškėjas atliko bausmę, sanitariniuose mazguose buvo ir yra durys. Pažymėjo, kad 8 ir 9 kameros neturi atskiro sanitarinio mazgo patalpos, tačiau yra vienutės. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kuriose konkrečiai patalpose jam nebuvo užtikrintas privatumas. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. S. tvirtino, kad 14 ir 17 kamerose sanitarinio mazgo patalpos buvo be durų, privatumas užtikrinamas tik pakabinta paklode. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, šiuo aspektu pažymi, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo netikėti atsakovės atstovo pateikta informacija, jog visose patalpose, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamųjų patalpų durimis. Atsakovės atstovas į bylą pateikė fotonuotraukų, kuriose užfiksuotos ginčo patalpos. Iš fotonuotraukų matyti, kad 14 kameroje (b. l. 123–130) ir 17 kameroje (b. l. 104–110) sanitarinio mazgo patalpos nuo gyvenamosios patalpos atskirtos durimis. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad 14 ir 17 kamerose pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu buvo užtikrintas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas vienas buvo laikomas 8 kameroje laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 29 d. iki 2018 m. spalio 30 d. ir 9 kameroje laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. gegužės 2 d.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje K. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p., 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 165 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2018, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017 ir kt.). Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu asmens privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat ir kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu asmens teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018, 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-552/2018, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017 ir kt.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12; LVAT 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1205-602/2020).

Atsižvelgdamas į EŽTT ir LVAT formuojamą praktiką, teismas daro išvadą, kad nors pareiškėjas 8 ir 9 kamerose atliko bausmę vienas, jis galėjo būti matomas kameros duris atidarantiems ar per kameroje esantį langelį jį stebintiems asmenims, todėl konstatuojama, kad pareiškėjui atliekant bausmę Marijampolės PN 5 dienas nebuvo užtikrintas privatumas.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog Marijampolės PN neužtikrino saugios sveikatai aplinkos, nes atvykęs į šią įkalinimo įstaigą pareiškėjas susirgo atvira (duomenys neskelbtini) forma.

Byloje ginčo dėl to, jog pareiškėjas serga atvira (duomenys neskelbtini), nėra. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog Marijampolės PN (duomenys neskelbtini) diagnozė pareiškėjui buvo tik įtarta. Tvirtino, jog Marijampolės PN Sveikatos priežiūros skyrius neturi jokios informacijos apie tariamai atviros formos (duomenys neskelbtini) susirgusius ir su pareiškėju galimai kontaktą turėjusius asmenis. Atsakovės atstovas 2020 m. birželio 3 d. pažymoje nurodė, kad nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2019 m. liepos 22 d. su nuteistuoju V. A. kartu atlikinėję bausmę nuteistieji nesirgo atvira (duomenys neskelbtini) forma (2 t., b. l. 11).

Teismas pažymi, jog byloje esantis išrašas iš medicininių dokumentų (1 t., b. l. 149) ir 2020 m. sausio 17 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus veiklos adresu Marijampolės pataisos namai pažyma „Dėl nuteistojo V. A.“ (toliau – ir Pažyma) (1 t., b. l. 138, 139) patvirtina aplinkybes, kad 2019 m. liepos 16 d. V. A. Marijampolės PN buvo atlikta kontrolinė rentgeno nuotrauka dėl (duomenys neskelbtini) ištyrimo. 2019 m. liepos 20 d. nuotrauką įvertino gydytoja pulmonologė ir įtarė (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 22 d. V. A. iš Drausmės grupės kameros buvo atvestas į Marijampolės PN Sveikatos priežiūros skyrių ir jam buvo paaiškinta, jog jis turi vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę patikslinti diagnozės. Po V. A. įkalbinėjimų vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę tą pačią dieną jis buvo etapuotas. Pažymėtina, kad byloje esančioje pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra duomenų, jog jis iki 2019 m. liepos 16 d. sirgo (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 27– 138), 2016 m. gruodžio 29 krūtinės ląstos rentgenogramoje židinių, infiltracinių pakitimų nematyti (2 t., b. l. 130)

Kvėpavimo organų (duomenys neskelbtini) tai infekcinė liga, kurią sukelia (duomenys neskelbtini) mikobakterija (duomenys neskelbtini), plintanti per orą su dalelėmis. Pagrindinis (duomenys neskelbtini) šaltinis yra žmogus, sergantis atvira (duomenys neskelbtini) forma. (duomenys neskelbtini) mikobakterijos patenka į orą, kai (duomenys neskelbtini) sergantis žmogus kalba, kosėja ar čiaudi. TM ore gali išlikti kelias valandas priklausomai nuo aplinkos sąlygų. Žmogus, įkvėpęs (duomenys neskelbtini) užteršto oro, gali tapti infekuotu (http://www. (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėjas skunde ir posėdžio metu nurodė, jog Marijampolės PN vienoje gyvenamojoje patalpoje su pareiškėju buvo laikomas asmuo, sergantis atvira (duomenys neskelbtini) forma. Tvirtino, jog atsakovės atstovas žinodamas, jog jis serga užkrečiama liga, leido jam grįžti atgal į kamerą pas kitus nuteistuosius ir tik po kurio laiko jį etapavo į LAVL. Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas S. S. nurodė, jog su pareiškėju bausmę atliko 14 ir 17 kamerose. Liudytojas nurodė, jog šiuo metu jis serga atvira (duomenys neskelbtini) forma. Liudytojas M. Ž. taip pat nurodė aplinkybes, jog jis buvo laikomas kameroje kartu su sergančiais (duomenys neskelbtini) nuteistaisiais. Liudytoju apklaustas gydytojas G. K. nurodė, kad Marijampolės pataisos namuose (duomenys neskelbtini) diagnozuota buvo dviem asmenims S. S. ir V. A.. S. S. diagnozė buvo nustatyta anksčiau. Tačiau, gydytojo teigimu, šie asmenys vienoje patalpoje bausmės atlikti negalėjo, nes priklauso skirtingoms kastoms. Šiuos liudytojo teiginius teismas vertina kritiškai, nes iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas 14 kameroje bausmę atliko laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. ir šie duomenys sutampa su S. S. nurodytomis aplinkybėmis, jog jis ir V. A. atliko bausmę vienoje baudos izoliatoriaus kameroje. 2019 m. liepos 16 d. pareiškėjui atlikus kontrolinę rentgeno nuotrauką buvo įtarta (duomenys neskelbtini) . 2019 m. liepos 20 d. pakartotinai buvo atlikta rentgeno nuotrauka ir diagnozei pasitvirtinus 2019 m. liepos 22 d. nuteistasis buvo etapuotas į LAVL.

Marijampolės pataisos namai neigė aplinkybę, jog jie žinojo, kad kartu su sveikais nuteistaisiais vienoje patalpoje laikomas asmuo, sergantis (duomenys neskelbtini) .

Pareiškėjas teigė, jog tarp nuteistųjų pasklidus kalboms, kad kartu su sveikaisiais laikomas sergantis atvira (duomenys neskelbtini) asmuo, prašė, jog jis būtų izoliuotas, tačiau pataisos namai į prašymą nereagavo. Nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnis. Ginčui aktualios įstatymo redakcijos 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslai: atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. Jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų raštu kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją su prašymu jį izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti Marijampolės PN neteisėtus veiksmus.

Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog Marijampolės pataisos namai nepaneigė pareiškėjo skundo teiginių, kad jis iki 2019 m. liepos 16 d. nesirgo atvira (duomenys neskelbtini) .

Iš pateiktų medicinos dokumentų ir Pažymos matyti, kad atlikdamas bausmę Marijampolės PN pareiškėjas susirgo užkrečiamąja liga – atvira (duomenys neskelbtini) forma. Nors Marijampolės PN tvirtino, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjas turėjo kontaktą su tariamai (duomenys neskelbtini) forma sergančiuoju nuteistuoju, tačiau iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir surinktų įrodymų akivaizdu, jog pareiškėjas iki 2019 m. liepos 16 d. nesirgo (duomenys neskelbtini) forma, o atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose šia liga užsikrėtė.

Įvertinus pirmiau sprendime išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo laikomas Marijampolės PN pažeidžiant pareiškėjo teisę atlikti bausmę sveikatai saugiomis sąlygomis, taip pat 5 dienas nebuvo užtikrintas privatumas pareiškėjui atliekant bausmę 8-oje ir 9-oje kamerose.

Pareiškėjas prašė priteisti 60 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, paniekinimą, dėl ligos susilpnėjo jo socialiniai ryšiai, bendravimas su šeima. Byloje esančioje Marijampolės pataisos namų 1-ojo resocializacijos skyriaus 2020 m. sausio 13 d. pažymoje nurodyta, kad nuteistasis V. A. dėl psichologinių problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sąlygos, nesikreipė (1 t., b. l. 31). Tačiau teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, skausmą, papildomą fizinį ir dvasinį diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę žalą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat nėra pagrindo atsakovės atstovo pareigūnų elgesį su pareiškėju vertinti kaip kankinimą Konvencijos 3 straipsnio prasme.

Kaip minėta, viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigos veiksmai (neveikimas) – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė dvasinių ir fizinių nepatogumų, skausmą, izoliaciją, socialinių ryšių susilpnėjimą, bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir patirtos žalos (CK 6.271 straipsnis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Teismas vertina, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą laikant jį teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio teismas vertina tai, kad pareiškėjo susirgimą (duomenys neskelbtini) forma lėmė ne tik Marijampolės PN neteisėsi veiksmai (neveikimas), bet ir paties pareiškėjo gyvenimo būdas. Pareiškėjas pats nurodo, kad jis laisvės atėmimo bausmes atlieka nuo 1999 m. Byloje esančioje šeimos gydytojo G. K. pasirašytoje Pažymoje (1 t., b. l. 138, 139) nurodyta, kad beveik visi suaugę asmenys nešioja (duomenys neskelbtini) mikobakterijų, bet suserga tik labai maža dalis. Buvimas šalia asmens, oro lašeliniu būdu platinančio (duomenys neskelbtini) mikobakterijas (sergančio (duomenys neskelbtini)), tik padidina susirgimo riziką. Pagrindinį vaidmenį vaidina imuninė sistema, kuri sugeba neutralizuoti (duomenys neskelbtini) mikobakterijas. Imuninę sistemą ypač pažeidžia įvairios nuteistųjų vartojamos narkotinės, psichotropinės medžiagos. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje esantys Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktai patvirtina, kad pareiškėjas vartojo opiatus, narkotines medžiagas (2 t., b. l. 89–115). Minimi aktai ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės šeimos gydytojo pažymoje pateikta informacija, patvirtina aplinkybę, jog V. A. sąmoningai, sistemingai ilgą laiką žalojo savo sveikatą, vartodamas įvairias narkotines, psichotropines medžiagas, kurios pažeidė imuninę sistemą, todėl byloje nepaneigta, jog šios priežastys sudarė pagrindą susirgti (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nustatyta, kad pakartotinai įvertinus rentgeno nuotrauką pareiškėjas nesutiko vykti į LAVL ir tik po ilgų pataisos namų gydytojo G. K. įkalbinėjimų buvo etapuotas į LAVL gydytis. Šias aplinkybes patvirtina Pažymos (1t., b. l. 138-139) duomenys ir liudytojo G. K. parodymai. Taigi, iš byloje surinktų įrodymų, darytina išvada, jog susirgimui įtakos turėjo ir paties pareiškėjo netinkamas elgesys (didelis neatsargumas), tai sudaro pagrindą priteisti mažesnį žalos atlyginimo dydį negu priklausytų, jei nebūtų nustatyti paties pareiškėjo netinkami veiksmai, turėję įtakos žalos atsiradimui (CK 6.282 str.).

Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, į teisės aktais ginamos vertybės (sveikatos) objekto apsaugą, į pareiškėjo žalingą sveikatai gyvenimo būdą, jo paties elgesį nustačius diagnozę, atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui V. A. padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 800 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis pirmiau sprendime išdėstytais motyvais (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

2020 m. birželio 15 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas G. K., kuris pateikė teismui prašymą atlyginti išlaidas, susijusias su jo dalyvavimu teismo posėdyje. Teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi tenkino liudytojo prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, išmokėjimo administracinėje byloje. Remiantis pateiktais dokumentais, patvirtinančiais kelionės į teismą išlaidas, teismas nutarė iš teismo specialiosios sąskaitos liudytojui G. K. išmokėti 8,53 Eur išlaidų, susijusių su jo dalyvavimu teismo posėdyje.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą, prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms. Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos į teismo specialią sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimas dėl neturtinės žalos tenkinamas tik nustačius neteisėtus atsakovo veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju buvo tenkintas pareiškėjo iškeltas reikalavimas dėl neturtinės žalos jam atlyginimo, svarbiausia tai, jog galutiniu teismo sprendimu visgi buvo konstatuoti neteisėti valstybės institucijos (įstaigos) veiksmai, o neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas, kaip ne kartą pažymėta administracinių teismų praktikoje, yra teismo prerogatyva, t. y., nustačius, kad valstybės institucija (įstaiga) veikė neteisėtai, asmens patirtą neturtinės žalos dydį, priešingai nei, pavyzdžiui, turtinės žalos atveju, nustato būtent teismas (bylose, kuriose reiškiamas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, svarbu, be kita ko, įrodyti patirtos turtinės žalos dydį). (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-437-756/2017). Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovės į teismo specialiąją sąskaitą priteitina 8,53 Eur liudytojui išmokėta suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. A. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo reikalavimų dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, į teismo specialiąją sąskaitą liudytojui išmokėtus 8,53 Eur (gavėjas Regionų apygardos administracinis teismas; gavėjo kodas 188734347; "Swedbank" bankas; sąskaitos numeris LT317300010145766442).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.