Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Druskininkų savivaldybei, atstovaujamai Druskininkų savivaldybės administracijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėja D. P. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (išsiųstas 2014 m. liepos 22 d., I t., b. l. 46, teisme gautas – 2014 m. liepos 24 d., I t., b. l. 5–11.), prašydama: priteisti iš atsakovo Druskininkų savivaldybės, atstovaujamos Druskininkų savivaldybės administracijos, neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 8 d. – po 725 Eur už kiekvieną mėnesį, iš viso 25 375 Eur.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi (I t., b. l. 128–132) administracinę bylą nutraukė, konstatavęs, kad pareiškėja į teismą kreipėsi su skundu, kuris yra tapatus jau išnagrinėtam teisme tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2016 m. vasario 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-38-662/2016 (I t., b. l. 172–178) tenkino pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą: Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu (I t., b. l. 194–200) pareiškėjos D. P. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo Druskininkų savivaldybės, atstovaujamos Druskininkų savivaldybės administracijos, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

LVAT 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4125-756/2016 (II t., b. l. 73–86) Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjos D. P. ir atsakovo Druskininkų savivaldybės, atstovaujamos Druskininkų savivaldybės administracijos, apeliacinius skundus atmetė.

Pareiškėja D. P. Kauno apygardos administraciniam teismui 2016 m. lapkričio 29 d. bei 2016 m. gruodžio 6 d. pateikė prašymą dėl 357,94 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (II t., b. l. 91–93, 153–155). Prašyme pareiškėja nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro 293,70 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 64,24 Eur kelionės išlaidų.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi (II t., b. l. 168–170) pareiškėjos D. P. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjos naudai iš atsakovo Druskininkų savivaldybės, atstovaujamos Druskininkų savivaldybės administracijos, 26,09 Eur teismo išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (akto redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 6 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 43–45 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį adm. byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartį adm. byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį adm. byloje Nr. AS63-49/2012).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai D. P. atstovavo advokatas D. S. pagal 2014 m. birželio 26 d. susitarimą Nr. 1250-1 (II t., b. l. 121, 156). Pagrįsdama patirtas bylinėjimosi išlaidas, pareiškėja pateikė 2016 m. lapkričio 28 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 659784, PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 638 (II t., b. l. 115–120, 157–162).

Pareiškėja nurodo, kad patyrė 245,30 Eur išlaidų už 2014 m. liepos 22 d. skundo parengimą. Vadovaujantis iki 2015 m. kovo 20 d. galiojusios Rekomendacijų redakcijos 8.2 punktu, nustatytas maksimalus rekomenduojamas priteistinas užmokesčio dydis už skundo parengimą – 3 (koeficientas), kurio pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtino 1 000 Lt minimaliąją mėnesinę algą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. patvirtino 1 035 Lt minimaliąją mėnesinę algą, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas teisme buvo gautas ir užregistruotas 2014 m. liepos 24 d., maksimali už atskirojo skundo parengimą priteistina suma, remiantis Rekomendacijų 8.2 punkto nuostatomis, galėtų siekti 868,86 Eur ((3 (koeficientas) x 1 000 (MMA))/3,45). Kadangi prašoma 245,30 Eur išlaidų suma už skundo parengimą neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, yra ženkliai mažesnė, todėl priteistina.

Pareiškėja prašo priteisti 24,20 Eur už 2015 m. rugpjūčio 27 d. prašymo dėl bylos atnaujinimo parengimą. Vadovaujantis nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojusios Rekomendacijų redakcijos 8.16 punktu, nustatytas maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai, paaiškinimai – 0,4 (koeficientas), kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – ir DU indeksas). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašymas dėl bylos atnaujinimo buvo gautas 2015 m. III ketv. (I t., b. l. 80–81), maksimali už prašymo parengimą priteistina suma, remiantis minėtomis nuostatomis, galėtų siekti 279,92 Eur (0,4 (koeficientas) x 699,8 (DU indeksas). Kadangi pareiškėjos prašoma 24,20 Eur išlaidų suma už prašymo parengimą neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, yra ženkliai mažesnė, todėl priteistina.

Pareiškėja prašo priteisti 24,20 Eur už 2016 m. balandžio 22 d. pareiškimą dėl reikalavimo tikslinimo. Tačiau pagal LVAT praktiką, skundo sąvoka sprendžiant dėl išlaidų atlyginimo apima jo patikslinimus ir papildymus, todėl prašymas šioje dalyje netenkintinas (žr. LVAT 2015 m. gegužės 20 d. nutartį adm. byloje Nr. eAS-169-143/2015).

Pareiškėja prašyme nurodo, kad vykdama į 2014 m. spalio 8 d., 2015 m. lapkričio 5 d., 2016 m. gegužės 4 d. posėdžius patyrė 53,24 Eur transporto išlaidų. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos skelbiamais duomenimis, atstumas tarp Kauno ir Druskininkų miestų yra 118 km., todėl laikytina, jog į abi puses pareiškėja nuvažiavo 236 km. Pareiškėjos vairuojamo automobilio Toyota Avensis Verso darbinis tūris 1 995 cm³, todėl kuro sąnaudų norma yra apie 6,5 litrų/100 km kuro (dyzelino). Daroma išvada, kad vykstant maršrutu Druskininkai – Kaunas – Druskininkai pareiškėja sunaudojo 15,34 litrus (236 x 3,6/100) kuro (dyzelino). Atitinkamai vykstant į 2014 m. spalio 8 d. teismo posėdį patirta 19,87 Eur ((15,34 x 4,47)/3,45), 2015 m. lapkričio 5 d. teismo posėdį – 15,19 Eur (15,34 x 0,99), 2016 m. gegužės 4 d. teismo posėdį – 14,73 Eur (15,34 x 0,96) išlaidų. Iš viso pareiškėja patyrė 49,79 Eur išlaidų kurui, ši suma yra pagrįsta, todėl priteistina.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 11 Eur išlaidų už automobilio stovėjimą. Pareiškėjos nurodytas išlaidas pagrindžia VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ 2014 m. spalio 8 d. kvitas Nr. 108186, 2015 m. lapkričio 5 d. kvitas Nr. 1607 ir 2016 m. gegužės 4 d. kvitas Nr. 1607 (II t., b. l. 162), todėl prašymas šioje dalyje tenkinamas.

Nagrinėjamu atveju iš viso pareiškėjai galėtų būti priteista 330,29 Eur (245,30 + 24,20 + 49,79 + 11) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Kauno apygardos administraciniame teisme, tačiau ši suma galėtų būti priteista, jeigu pareiškėjos skundas būtų buvęs patenkintas visiškai. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu pareiškėjos skundas buvo patenkintas 7,9 proc. (2000/25375 x 100), pareiškėjai iš atsakovo priteistina 26,09 Eur (330,29 x 0,079) išlaidų, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

III.

Pareiškėja D. P. atskiruoju skundu (II t., b. l. 172–175) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties dalį, kurioje pareiškėjai iš viso priteista 26,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir pareiškėjos prašymą tenkinti pilna apimti, t. y. priteisti pareiškėjai 330,29 Eur.

Pareiškėjos manymu, teismo nutarties dalis, kurioje jai priteista iš viso 26,09 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, prieštarauja LVAT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Pareiškėja pažymi, kad ji Kauno apygardos administraciniame teisme kėlė vieną reikalavimą – priteisti iš atsakovo neturtinę žalą (iš viso 25 375 Eur, t. y. po 725 Eur už kiekvieną mėnesį nuo 2012 m. spalio 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 8 d.). Pareiškėjos skundo reikalavimo patenkinimo apimtis turėjo būti nustatyta atsižvelgiant į LVAT 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4125-756/2016, o ne paprasčiausiai apskaičiavus pareiškėjos prašytos ir teismo jai priteistos žalos procentinę išraišką.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjos D. P. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjos naudai iš atsakovo Druskininkų savivaldybės, atstovaujamos Druskininkų savivaldybės administracijos, 26,09 Eur teismo išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, jog iš viso pareiškėjai galėtų būti priteista 330,29 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Kauno apygardos administraciniame teisme, suma, tačiau nagrinėjamu atveju jai priteisiama tik 26,09 Eur suma, kadangi galutiniu apeliacinės instancijos teismo sprendimu pareiškėjos skundas buvo patenkintas 7,9 proc. (2000/25375 x 100).

Iš pareiškėjos pateikto atskirojo skundo turinio matyti, jog šiuo atveju pareiškėja ginčija tik tą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nuspręsta priteisti jai Kauno apygardos administraciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį, proporcingą jos pareikšto reikalavimo daliai. Pareiškėjos teigimu, jos skundo reikalavimo patenkinimo apimtis turėjo būti nustatyta atsižvelgiant į LVAT 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4125-756/2016, o ne apskaičiuojant jos prašytos ir teismo priteistos žalos procentinę išraišką.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 ir 151 straipsniuose nustatyta tvarka, šiems pareiškėjos teiginiams pritaria ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė atsižvelgęs į tai, kokią dalį jos prašytos neturtinės žalos sumos galutiniu sprendimu priteisė apeliacinės instancijos teismas.

Šiuo atveju, kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, pareiškėja pareiškė tik vieną reikalavimą – priteisti jai iš atsakovo neturtinę žalą.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos tenkinamas tik nustačius neteisėtus atsakovo veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjos D. P. skundą tenkino iš dalies ir priteisė jai iš atsakovo 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. LVAT 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4125-756/2016 Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. Vadinasi, sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju buvo tenkintas pareiškėjos iškeltas reikalavimas dėl neturtinės žalos jai atlyginimo, svarbiausia tai, jog galutiniu teismo sprendimu visgi buvo konstatuoti neteisėti valstybės institucijos (įstaigos) veiksmai, o neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas, kaip ne kartą pažymėta administracinių teismų praktikoje, yra teismo prerogatyva, t. y., nustačius, kad valstybės institucija (įstaiga) veikė neteisėtai, asmens patirtą neturtinės žalos dydį, priešingai nei, pavyzdžiui, turtinės žalos atveju, nustato būtent teismas (bylose, kuriose reiškiamas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, svarbu, be kita ko, įrodyti patirtos turtinės žalos dydį). Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kadangi pareiškėjos prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta byloje esančiai įrodymais, realiai patirta ir, atsižvelgiant į bylos apimtį bei sudėtingumą, proporcinga (protinga) (pažymėtina, kad pareiškėja atskirajame skunde prašo priteisti jai pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytą 330,29 Eur sumą už skundo bei prašymo dėl bylos atnaujinimo parengimą, transporto išlaidas už vykimą į 2014 m. spalio 8 d., 2015 m. lapkričio 5 d., 2016 m. gegužės 4 d. teismo posėdžius maršrutu Druskininkai – Kaunas – Druskininkai, išlaidas už automobilio stovėjimą), apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo šios sumos mažinti. Taigi, pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama ir pareiškėjai iš atsakovo priteisiama 330,29 Eur išlaidų, patirtų Kauno apygardos administraciniame teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį pakeisti, nurodant, kad pareiškėjai D. P. iš atsakovo Druskininkų savivaldybės, atstovaujamos Druskininkų savivaldybės administracijos, priteisiama 330,29 Eur (trys šimtai trisdešimt eurų ir dvidešimt devyni centai) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.