Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-511-739/2022

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-12-06
Bylos Nr.: e2A-511-739/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-50-3-01189-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Eigirdas Činka, Rita Dambrauskaitė, Dalia Pranckienė
Ieškovas: J. V., L. V., M. V.
Atsakovas: Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2A-511-739/2022 Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01189-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 2.6.1.4.; 2.6.10.2.4.1.; 3.3.1.18.1. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 6 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. V., L. V., M. V. – G. ir M. G. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-186-356/2022 pagal ieškovų J. V., L. V., M. V. – G. ir M. G. ieškinį atsakovei Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendrijai dėl įpareigojimų nustatymo atsakovei tinkami vykdyti pareigas, be pagrindo sumokėtų piniginių lėšų grąžinimo, bendrijos narių susirinkimo sprendimo pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo, turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje S. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai J. V., L. V., M. V. – G. ir M. G. (toliau- ir ieškovai, ir apeliantai), galutinai suformulavę ieškinio reikalavimus, prašė: 1) įpareigoti atsakovę per 10 darbo dienų pateikti ieškovams V. arba paskelbti viešai šio daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų aprašą. Už vėlavimą vykdyti įpareigojimą skirti atsakovei 10 Eur baudą už kiekvieną vėlavimo dieną; 2) panaikinti atsakovės Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendrijos ( toliau – ir atsakovė, ir Bendrija) visuotinio narių 2021 m. kovo 13 d. susirinkimo sprendimą „Be pirmininko sutikimo įeiti ir atlikti bet kokius veiksmus į elektros skydinės, šildymo sistemos valdymo patalpą, draudžiama“; 3) įpareigoti atsakovę užtikrinti ieškovams V. teisę patekti prie jų elektros bei vandens apskaitos įrenginių (skaitiklių), kurių numeriai atitinkamai yra Nr. 23844456 ir Nr. 64583956, bei prie bendro naudojimo objekto – šildymo katilo – ir jo suvartojamo elektros energijos apskaitos skaitiklio. Šių įpareigojimų laiku neįvykdžius, suteikti ieškovams V. teisę patekti į patalpas, kuriose yra nurodyti įrenginiai, atsakovės lėšomis, jei dėl to būtų patirtos pagrįstos išlaidos; 4) įpareigoti atsakovę nedelsiant per 1 darbo dieną įjungti šildymą ieškovų V. butui Nr. 6, užtikrinant ne mažesnę nei 18 °C temperatūrą bute. Šio įpareigojimo laiku neįvykdžius, suteikti ieškovams V. teisę, pasitelkus specialistus, įjungti šildymą atsakovės lėšomis, jei dėl to būtų patirtos pagrįstos išlaidos; 5) įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovams G. 188,55 Eur be pagrindo sumokėtų lėšų; 6) priteisti iš atsakovės ieškovų G. naudai 844,46 Eur kompensaciją už patirtą turtinę žalą.

Šalies argumentai

2. Ieškovai paaiškino, kad ieškovai J. V. ir L. V. yra buto Nr. 6, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, namui administruoti įkurta Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendrija, ieškovai nėra Bendrijos nariai. Bute neatlygintinai gyvena ir notarinio įgaliojimo pagrindu juos atstovauja dukra M. V. – G. ir jos sutuoktinis M. G., jų šeimoje auga 3 nepilnamečiai vaikai. Teigė, kad Bendrijos pirmininkas netinkamai vykdo pareigas ir iš esmės nuolat savivaliauja, pažeidžia ieškovų, kaip savininkų, teises ir teisėtus interesus. Ieškovai V. kreipėsi į Bendrijos pirmininką su prašymu pateikti dokumentus ir informaciją: daugiabučio namo statybos (rekonstrukcijos) projektą ir namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, tačiau pirmininkas nieko nepateikė. Taip pat teigė, kad ieškovai V. neturi galimybės patekti prie jiems patiems priklausančių įrenginių.

3. Taip pat nurodė, kad po daugiabučio namo gaisro, šis daugiabutis turi autonominio šildymo sistemą (įrengta šildymo sistema „Oras – vanduo“), už šio įrenginio ir šildymo sistemos pajungimą ieškovai V. Bendrijai sumokėjo 1 335,53 Eur, tačiau ieškovai neinformuojami apie elektros sąnaudas, nežino, kaip mokėtina suma paskirstoma butams, pirmininkas atsiunčia žinutes ar Messenger programėlę žinutės apmokėjimui, nepaaiškina ir nedetalizuoja sumos apskaičiavimo. Paaiškino, kad kurį laiką ieškovai mokėjo, tačiau kilus abejonėms dėl reikalaujamų sumokėti sumų pagrįstumo, paprašė Bendrijos pirmininko pateikti tikslesnius tokių sumų apskaičiavimo duomenis ir mokėti vien pagal atsiunčiamą sumą atsisakė. Dėl to Bendrijos pirmininkas savavališkai atjungė butui šildymą, todėl 2021 metų pavasarį buvo priversti šildytis elektros šildymo prietaisu, kurį įsigijo savo lėšomis, dėl ko patyrė išlaidų ir prašė jas priteisti kaip žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

4. Atsakovė Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendrija atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad buvusi ieškovų buto savininkė atsisakė teisės į bendro naudojimo patalpas, už tai jai buvo įrengtas atskiras įėjimas į butą iš lauko pusės. Buvusi buto savininkė buvo supažindinta su namo rekonstrukcijos projektu ir pretenzijų neturėjo, paaiškino, kad kol namas nebus baigtas rekonstruoti ir nepriduotas, neatlikta namo inventorizacija, Bendrijos pirmininkas negali sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašo. Nurodė, kad dėl namo centralizuoto šildymo buvo kreiptasi į Utenos rajono merą, bet gautas neigiamas atsakymas dėl namo prijungimo prie miesto šilumos tinklų, todėl Bendrijos narė S. B. nupirko šildymo sistemą „Oras–vanduo“, o butų savininkai kompensavo išlaidas, sumokėjo po 1 335,59 Eur, buvo pajungtas šildymas. Ieškovui M. G. buvo paaiškinta, kaip bus skaičiuojama mokėtina suma už elektros energijos sunaudojimą šildymui, tačiau ieškovų skola už šildymą yra 198,71 Eur, nes jie nemokėjo už 2020 m. gruodį, 2021 m. sausį ir vasarį. Teigė, kad šildymas ieškovų butui bus pajungtas tuomet, kai jie sumokės skolą. Manė, kad nelogiška, jog ieškovai įsigijo brangų radiatorių, už šildymą kas mėnesį mokėjo po 120 Eur, kai skolos suma, kurią sumokėjus šildymas būtų buvęs įjungtas, yra tik 198,71 Eur.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje S. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, paaiškino, kad gautos sąskaitos iš UAB „Ignitis“ yra apmokėtos; kitų dokumentų pateikti negali, nes jie prijungti baudžiamojoje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Utenos apylinkės teismas Utenos rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – ieškovų M. V. – G. ir M. G. ieškinį atmetė, ieškovų J. V. ir L. V. ieškinį tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovę Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendriją per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovams J. V. ir L. V. raštu pateikti informaciją apie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpas, jeigu per nustatytą terminą sprendimas nebūtų įvykdytas, atsakovei Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendrijai skirti 10 Eur baudą už kiekvieną neįvykdymo dieną; pripažino neteisėtu ir panaikino atsakovės Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendrijos visuotinio narių 2021 m. kovo 13 d. susirinkimo sprendimą: „Be pirmininko sutikimo įeiti ir atlikti bet kokius veiksmus į elektros skydinės, šildymo sistemos valdymo patalpą, draudžiama“; įpareigojo atsakovę Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendriją užtikrinti ieškovams J. V. ir L. V. teisę patekti prie elektros bei vandens apskaitos įrenginių (skaitiklių), kurių numeriai atitinkamai yra Nr. 23844456 ir Nr. 64583956, bei prie bendro naudojimo objekto – šildymo katilo – ir jo suvartojamo elektros energijos apskaitos skaitiklio; kitą dalį ieškovų J. V. ir L. V. ieškinį atmetė.

7. Teismas vertino, kad ieškovams itin svarbi informacija apie bendrojo naudojimo patalpas, kuriomis pageidauja naudotis, į jas patekti, tačiau negali, nes visos patalpos yra užrakintos, jiems raktai neduoti. Pažymėjo, kad šiuo ieškinio reikalavimu yra siekiama išspręsti šalių ginčą dėl informacijos pateikimo apie gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpas, o ne ginčą dėl patalpų priskyrimo bendro naudojimo patalpoms ar kliudymo jomis naudotis ir konstatavo, kad ieškovams būtina raštu pateikti konkrečią informaciją, ar yra name bendro naudojimo patalpų (kurios patalpos), ar tokių patalpų nėra, tokios informacijos pateikimas leistų ieškovams įgyvendinti teisę dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, t. y. teisę ginti pažeistas savininko teises. Teismas, įvertinęs prašomos pateikti informacijos aktualumą ieškovams, jų pažeistoms subjektinėms teisėms apginti taikytiną šių padarinių šalinimo būdą – informacijos parengimą ir pateikimą, sprendė, kad 10 darbo dienų terminas, skaičiuotinas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, yra pakankamas teismo sprendimui šioje dalyje įvykdyti, o jeigu per nustatytą terminą sprendimas nebūtų įvykdytas, atsakovei skyrė 10 Eur baudą už kiekvieną neįvykdymo dieną.

8. Dėl Bendrijos visuotinio narių 2021 m. kovo 13 d. susirinkimo sprendimo „Be pirmininko sutikimo įeiti ir atlikti bet kokius veiksmus į elektros skydinės, šildymo sistemos valdymo patalpą, draudžiama“, teismas sprendė, kad ieškovų J. V. ir L. V. ginčijamas atsakovės priimtas sprendimas, kuriuo išreikšta daugumos Bendrijos narių (susirinkime nedalyvavo tik ieškovai) valia iš esmės pažeidžia ieškovų teises valdyti ir naudoti bendrąjį turtą, prieštarauja protingumo ar sąžiningumo principams, todėl atsakovės visuotinio narių 2021 m. kovo 13 d. susirinkimo sprendimą „Be pirmininko sutikimo įeiti ir atlikti bet kokius veiksmus į elektros skydinės, šildymo sistemos valdymo patalpą, draudžiama“ pripažintino negaliojančiu ir jį panaikino.

9. Teismas, atsižvelgęs į tarp šalių susiklosčiusią konfliktinę situaciją, darė išvadą, kad ieškovų teisė patekti į bendrojo naudojimo patalpas, kuriose yra skaitikliai ir šildymo katilas, ribojama nepagrįstai.

Atsiliepimas

10. Pasisakydamas dėl ieškovų M. V. – G. ir M. G. reikalavimo grąžinti 188,55 Eur be pagrindo sumokėtų lėšų, teismas nurodė, kad iš atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktų rašytinių įrodymų – UAB „Ignitis“ PVM sąskaitų – faktūrų bei atliktus mokėjimus patvirtinančių mokėjimo nurodymų, kvitų – matyti, kad išrašytos PVM sąskaitos – faktūros buvo apmokamos, skola nesusidariusi, todėl darė išvadą, kad atsakovė ieškovų sumokėtų mokesčių nepasisavino, 188,55 Eur suma ieškovų sąskaita nepraturtėjo. Be to, ieškovai neginčijo fakto, kad butas laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio iki 2021 m. kovo buvo šildomas, tam naudojama elektros energija, todėl sprendė, kad tai, jog apmokėjimas atliekamas pagal Bendrijos pirmininko išrašomą sąskaitą, reiškia tik atsiskaitymo formą, tačiau tai neturi įtakos ieškovų pareigai atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją. Teismas taip pat nurodė, kad dėl ieškovų pageidaujamo turinio (nurodant skaitiklių parodymus, apskaičiavimą) sąskaitos nepateikimo ieškovai negali būti atleisti nuo prievolės vykdymo – ieškovai jų nurodytą sumą sumokėjo vykdydami pareigą atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją, o ne be jokio pagrindo, atsakovė nepraturtėjo tokia suma ieškovų sąskaita. Sprendė, kad ieškovai neįrodė ir esant pagrindą atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, ieškovų sumokėti pinigai atsakovės panaudoti pagal paskirtį.

Žemesnės instancijos teismas

11. Dėl ieškovų reikalavimo įpareigoti atsakovę nedelsiant per 1 darbo dieną įjungti šildymą ieškovų V. butui Nr. 6, užtikrinant ne mažesnę nei 18 °C temperatūrą bute, teismas sprendė, kad atsakovė prievolę ieškovų butui tiekti šilumą laikotarpiu nuo šildymo sezono pradžios iki 2021 m. kovo vykdė, taigi atsirado pagrindas ieškovams vykdyti savo pareigas – sumokėti už elektros energiją. Teismas vertino, kad sustabdę savo prievolės apmokėti už suvartotą elektros energiją vykdymą, ieškovai minėtomis teisės normomis nesinaudojo sąžiningai ir protingai, jų prievolės įvykdymo sustabdymas nebuvo adekvatus. Teismas nurodė, kad ieškovai M. V. – G. ir M. G. tokioje situacijoje nesielgė apdairiai ir rūpestingai, pasirinko ne tokį savo pažeistų teisių gynimo būdą (iš viso nemokėti už sunaudotą elektros energiją), labiau siekė parodyti, kad nepasitiki Bendrijos pirmininku. Teismas sprendė, kad šis ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, nes šildymas buvo atjungtas laikinai, iš anksto įspėjus ir paraginus prievolę įvykdyti.

12. Dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės 844,46 Eur kompensaciją už patirtą turtinę žalą teismas nurodė, kad Bendrijos įstatuose nenumatyta, jog Bendrija privalo rinkti iš butų savininkų mokesčius ir kaupti juos tuo tikslu, kad savalaikiai galėtų atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją tiekėjui ir už tuos butų savininkus, kurie vėluoja atsiskaityti ar atsisako mokėti. Vertino, kad atsakovė neturėjo ir neprivalėjo turėti lėšų, kad nuo 2021 m. kovo iki šildymo sezono 2021 m. pavasarį pabaigos mokėtų už ieškovų buto šildymą, atsakovė laikinai nutraukė buto šildymą įspėjusi, paraginusi prievolę vykdyti ir tuo pagrindu, kad už šildymui sunaudotą elektros energiją ieškovai nesumokėjo 3 mėnesius. Sprendė, kad išnagrinėjus bylą nenustatyta neteisėtų atsakovės veiksmų, kas eliminuoja turtinės žalos priteisimo galimybę. Nurodė, kad nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nebetenka teisinės prasmės kitų privalomų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų nagrinėjimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. gegužės 18 d. priimtą sprendimą dalyje dėl atsakovės įpareigojimo įjungti šildymą apeliantų J. V. ir L. V. butui ir priimti naują sprendimą šioje dalyje, įpareigojant atsakovę Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendriją, kiekvieno šildymo sezono metu prasidėjus šildymui, nedelsiant per 1 darbo dieną įjungti šildymą apeliantų J. V. ir L. V. butui Nr. 6, užtikrinant ne mažesnę nei 18 °C temperatūrą bute. Šio įpareigojimo laiku neįvykdžius, suteikti apeliantams V. teisę, pasitelkus specialistus, įjungti šildymą atsakovės lėšomis, jei dėl to būtų patirtos pagrįstos išlaidos; panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. gegužės 18 d. priimtą sprendimą dalyje dėl be pagrindo sumokėtų lėšų grąžinimo ir priimti naują sprendimą šioje dalyje, įpareigojant atsakovę Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendriją grąžinti apeliantams M. V.-G. ir M. G. 188,55 Eur jų be pagrindo sumokėtas lėšas; panaikinti sprendimą dalyje dėl turtinės žalos iš atsakovės priteisimo ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendrijos apeliantams M. V.-G. ir M. G. 844,46 Eur kompensaciją už jų patirtą turtinę žalą; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti ieškovams bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

13.1. Apeliantai dėl įpareigojimo įjungti šildymą apeliantų butui nurodo, kad nors tarp šalių ir kilo nesutarimas dėl atsakovės paskaičiuotų mokėtinų sumų už elektros energiją, apeliantei L. V. pateiktame oficialiame pranešime, Bendrijos pirmininkas nurodė, kad 2021 m. sausio 5 d. gavus 3 bendrijos narių savininkų prašymus atjungti namo šildymą nuo 2021 m. vasario 1 d., turima šildymo sistema „Oras-vanduo“ negali aptarnauti vieno ar dviejų butų (tiesiog nepasileistų). Pranešė, kad namo šildymas adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. vasario 1 d. bus atjungtas. Iš to matyti, kad atsakovės sprendimas atjungti šildymo sistemą buvo priimtas įvertinus 3 bendrijos narių prašymus, visiškai nepaisant to, jog tokie sprendimai turi būti priimami visų butų savininkų sutikimu.

13.2. Teigia, kad atsakovės veiksmai yra neteisėti, kadangi ji nepaisė kitų butų savininkų nuomonės, žiemos sezono metu neužtikrino daugiabučio namo šildymo, kaip tai numatyta įstatymų nustatyta tvarka. Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalis įpareigoja pirmininką vadovautis, be kita ko, Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais. Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-12-29 įsakymu Nr. V-1081, nurodo, kad šaltuoju metų sezonu gyvenamosiose patalpose turi būti nuo 18-22 °C.

13.3. Pasak apeliantų, ji kreipėsi į Bendrijos pirmininką su prašymu patikslinti kaip buvo apskaičiuotos sumos už tą konkretų mėnesį, bet pastarasis jokių duomenų netikslino, pakartotinai siuntė jiems tą pačią sumą ir absoliučiai nebuvo nusiteikęs šio ginčo išspręsti taikiai. Apeliantai ne vieną kartą prašė Bendrijos pirmininko patikslinti rodmenis ir paskaičiuotą mokėtiną sumą, tačiau jis jų prašymų visiškai nepaisė. Taigi, teismas neteisingai vertino tai, jog apeliantai, neva, nesiaiškino tikrųjų aplinkybių ir pasirinko ne tokį pažeistų teisių gynimo būdą.

13.4. Teigia, kad neturint sąskaitos, kurią atsakovė privalėjo pateikti apeliantams, jie negalėjo žinoti kokio dydžio sumą jiems reikia sumokėti, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovė jų neįleidžia prie skaitliukų (tą nustatė ir patvirtino pats teismas), neteikia šių skaitliukų rodmenų, neteikia mokėtinos sumos apskaičiavimo kriterijų, tad ieškovų galimybės patiems įsivertinti elektros energijos suvartojimą buto šildymui yra neįmanomos. Be to, akcentuoja, kad atsakovė primygtinai reikalavo apeliantų sumokėti būtent jos nurodytą sumą. Akivaizdu, kad jokių galimybių tinkamai įvertinti mokėtiną už šildymą (elektros energiją) kainą ieškovai neturėjo jokių galimybių.

13.5. Taip pat teigiama, kad apeliantai nurodė ieškinyje, jog vadovaujantis Įstatais (65.1, 65.6, 67 p.), Bendrijos narių susirinkimo sprendimu, kuris įformintas protokolu (ieškinio Priedas Nr. 2), Bendrijos pirmininkas turi pateikti savininkams sąskaitas už komunalines paslaugas, įskaitant šildymą (pagal atskirą elektros apskaitos skaitliuką, skirtą šildymo apskaitai). Iš to matyti, kad atsakovė yra įsipareigojusi šią prievolę, t. y. sąskaitų pateikimą butų savininkams, įgyvendinti. Tačiau vietoj sąskaitos, kurioje, savaime suprantama, privalo būti detalizuota, reikalaujamos sumokėti sumos apskaičiavimo metodika (bent jau sunaudotos kWh, jų kaina, paskirstymo butams principas), SMS arba Messenger programos žinutėmis Bendrijos pirmininkas atsiunčia sumą, kurią apeliantai esą privalo sumokėti už šildymą.

13.6. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu apeliantai V. akcentavo tai, kad ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę nedelsiant per 1 darbo dieną pajungti šildymą jų butui yra svarbus ir reikšmingas ne tik to šildymo sezono metu, bet ir ateinantiems žiemos sezonams. Apeliantai šiuo prašymu siekia, kad priimtu teismo sprendimu būtų užtikrinta jų teisė ir atsakovės pareiga pajungti šildymą jų bute, kuriame, be kita ko, auga trys mažamečiai vaikai. Teisme buvo išsakyti apeliantų ir jų atstovės paaiškinimai, kurių pagrindu teismas turėjo šį ieškinio reikalavimą pritaikyti esamai situacijai ir jį atitinkamai pakoreguoti sprendimo priėmimo metu (dėl 1 d. d., t. y. sprendimą priimant ne šildymo sezonu, sprendimą susieti su būsimu šildymo sezonu, pvz., nurodant „įjungti šildymą per 1 d. d. nuo šildymo sezono pradžios), tačiau teismas pasielgė priešingai –šios ieškinio reikalavimo dalies apskritai netenkino.

13.7. Nurodo, kad jeigu atsakovė bylos nagrinėjimo metu būtų pateikusi sąskaitą ar sąskaitas su aiškia mokėtinos sumos apskaičiavimo metodika, iš kurios būtų aišku, kokias sumas apeliantai turėjo sumokėti už elektrą, sunaudotą šildymui, jie šioje dalyje atitinkamai būtų mažinę savo ieškinio reikalavimą arba jo atsisakę, priklausomai nuo pateiktos sąskaitos sumos. Tačiau atsakovė ignoravo šiuos apeliantų prašymus, nepateikė sąskaitų, dėl ko šis ieškinio reikalavimas nebuvo pakeistas ar atsisakytas. Neturėdami sąskaitų su paskaičiuota aiškiai mokėtina suma, apeliantai G. niekaip negalėjo pateikti kitokio pobūdžio reikalavimo. Teismas šią situaciją vertino tik iš vienos pusės, neatsižvelgęs į tai, jog atsakovė privalėjo apeliantams kiekvieną mėnesį pateikti sąskaitas su visais paskaičiavimais, tačiau šio savo įsipareigojimo nevykdė. Tad visiškai akivaizdu, jog atsakovei nevykdant šios savo prievolės, apeliantai įgijo teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą.

13.8. Taip pat nurodo, kad apeliantai niekada neteigė to, jog jie atsisako sumokėti už sunaudotą elektros energiją buto šildymui, o priešingai, jie norėjo atsiskaityti, dėl ko visiškai pagrįstai reikalavo atsakovės šias jiems pateiktas sumas pagrįsti pateikiant konkrečias sąskaitas. Nuolat tiek raštu (pateikti įrodymai), tiek žodžiu Bendrijos pirmininkui teigė, kad pateikus sąskaitą pinigui būtų sumokėti nedelsiant.

13.9. Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės ieškovų naudai 844,46 Eur kompensaciją už patirtą turtinę žalą apeliantai mano, kad jie visiškai pagrindė ir įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus, jos savivalę, piktnaudžiavimą jai suteiktomis teisėmis, apeliantų prašymų ignoravimą, nebendradarbiavimą, vengimą pateikti prašomas sąskaitas, šildymo apeliantų bute atjungimą. Apeliantai, patekę į tokią situaciją, buvo priversti buto šildymui naudoti elektrinius šildymo prietaisus, t. y. be jau turimų, jie nusipirko dar vieną elektrinį radiatorių už 273 Eur, kuris iki tol jų šeimos poreikių tenkinimui nebuvo reikalingas. Taigi, pasak apeliantų, dėl atsakovės pirmininko neteisėtų veiksmų apeliantai buvo priversti butą šildyti elektros prietaisais, sunaudojo daugiau elektros energijos bei įgijo papildomą elektrinį radiatorių už 273 Eur, dėl to iš viso patyrė 844,46 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų

15. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovai prašo priimti naujai teikiamą įrodymą – 2021 m. sausio 7 d. Bendrijos pirmininko pranešimą, kuriame nurodyta, jog bus atjungtas namo šildymas nuo 2021 m. vasario 1 d.

16. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

17. Susipažinusi su prašomu prijungti nauju įrodymu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šį įrodymą, pagal jo sudarymo datą, ieškovai galėjo pateikti anksčiau, ieškovai nenurodė, kad šį rašytinį įrodymą būtų gavę po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, pirmosios instancijos teisme nebuvo vertinamos pateiktame dokumente nurodytos faktinės aplinkybės, nei viena iš šalių jomis nesirėmė, todėl atsisako jį priimti ir kartu su kitais byloje esančiais įrodymais nevertina.

Dėl ginčo esmės

18. Skundžiamame sprendime neginčijamai nustatyta, kad ieškovai J. V. ir L. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2019 m. lapkričio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 6869 pagrindu įgijo 51,99 kv. m bendro ploto butą (su bendro naudojimo patalpomis, iš viso – 14,34 kv. m), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įsteigta Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendrija, tačiau ieškovai nėra šios Bendrijos nariai. Ieškovai M. V. – G. ir M. G. 2020 m. liepos 27 d. notarinio įgaliojimo pagrindu atstovauja ieškovus J. V. ir L. V. klausimais, susijusiais su jiems nuosavybės teise priklausančiu butu, bei, savininkams leidus, bute gyvena nuo 2020 m. balandžio mėn. Atsakovė Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo.

19. Byloje ginčas kilo tarp minėtos daugiabučio namo savininkų bendrijos (atsakovės) ir buto savininkų bei jų įgaliotų asmenų (ieškovų) dėl Bendrijos pareigų vykdymo suteikiant buto savininkams jiems aktualią informaciją, dėl šildymo butui nutraukimo, be pagrindo sumokėtų lėšų grąžinimo bei dėl turtinės žalos atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas dalį ieškovų ieškinio patenkino, dėl šių sprendimo dalių nėra paduotas nei vienos šalies apeliacinis skundas.

21. Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis, kuriomis teismas atmetė ieškovų ieškinį dėl šildymo butui pajungimo, be pagrindo sumokėtų lėšų grąžinimo ir turtinės žalos priteisimo.

Dėl reikalavimo nedelsiant įjungti šildymą

22. Ieškiniu ieškovai J. ir L. V. prašė įpareigoti atsakovę nedelsiant per 1 darbo dieną įjungti šildymą ieškovų butui, užtikrinant ne mažesnę nei 18 °C temperatūrą bute, o šio įpareigojimo laiku neįvykdžius, suteikti ieškovams teisę, pasitelkus specialistus, įjungti šildymą atsakovės lėšomis, jei dėl to būtų patirtos pagrįstos išlaidos. Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutiko, teigdama, kad šildymas butui buvo atjungtas dėl skolos ir bus pajungtas sumokėjus skolą ir depozitą, nes taip nutarta Bendrijos narių.

23. Byloje nustatyta, kad name, kuriame įsikūrusi Bendrija, esantys butai šildomi sistema „Oras–vanduo“, kuri naudoja elektros energiją. Prie šios sistemos ieškovai J. V. ir L. V. prisijungė 2019 m., sumokėdami 1 335,53 Eur, ir jų butas buvo šildomas iki 2021 m. kovo mėn., tačiau šildymas butui atjungtas dėl, pasak atsakovės, susidariusios 198,71 Eur skolos, kadangi ieškovai M. V. – G. ir M. G. nemokėjo už šildymo elektrą 2020 m. gruodžio, 2021 m. sausio ir vasario mėnesiais. Kad nemokėjo Bendrijai už šildymui sunaudotą elektrą ieškovai byloje pripažino, dėl šios aplinkybės iš esmės byloje ginčo nekilo, tačiau atsisakymą mokėti Bendrijai pagal jos pateiktas mokėjimui sumas ieškovai grindė neaiškiomis, nedetalizuotomis sąskaitomis. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje nebuvo sprendžiamas ginčas dėl 198,71 Eur skolos priteisimo ar šios atsakovės nurodomos skolos dydžio pagrįstumo. Ieškinio reikalavimu buvo prašoma įpareigoti atsakovę nedelsiant įjungti šildymą ieškovų butui.

24. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šis ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, nes šildymas buvo atjungtas laikinai, iš anksto įspėjus ir paraginus prievolę įvykdyti, ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, o ieškovams atsisakius mokėti už sunaudotą elektros energiją pagal įprastai Bendrijos teikiamus duomenis apmokėjimui.

25. Bylos duomenys patvirtina, kad už namo butų šildymui sunaudotą elektros energiją Bendrijai išrašomos suvartotos elektros energijos sąskaitos, šias sąskaitas apmoka Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendrija, prieš tai paskirsčiusi mokėtiną sumą kiekvienam butui pagal buto plotą ir gavusi mokėjimus iš butų savininkų, valdytojų ar naudotojų.

26. Remiantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, daugiabučio namo savininkų bendrija įgyvendina namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Vykdydama sutarties ir susitarimų sąlygas, bendrija gali skirstyti suvartotos šilumos kiekį bendrijos gyventojams, rinkti iš jų mokesčius už šilumą ir karštą vandenį bei pervesti juos tiekėjui (bendrijos išoriniai teisiniai santykiai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2008). Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.76 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

27. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Bendraturčių tarpusavio santykiuose bendraturčių teisės ir pareigos yra konkrečiai apibrėžtos įstatymo ar (ir) bendraturčių susitarimo, todėl turi prievolinių teisinių santykių požymių, šiems santykiams tarp bendraturčių įgyvendinti taikytinos ne tik daiktinės teisės, bet ir prievolių teisės normos ir principai (šalių valios autonomijos, sutarčių laisvės ir privalomumo, bendradarbiavimo ir kiti). Todėl pirmosios instancijos teismas atsakovės veiksmus nutraukiant šildymo iš bendros šildymo sistemos tiekimą, pagrįstai vertino kaip priešpriešinės prievolės sustabdymą (CK 6.46 straipsnio 2 dalis, 6.58 straipsnis, 6.207 straipsnis). Tačiau šioje byloje kilo ginčas dėl tokio priešpriešinės prievolės sustabdymo adekvatumo.

28. Pažymėtina, kad ieškovai (buto savininkai) savo valia 2019 m. prisijungė prie bendro naudojimo objekto – šildymo sistemos „Oras–vanduo“ (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis), kuris buvo įsigytas namo butų savininkų bendru sutarimu, todėl iš esmės sutiko prisidėti iš prie šio bendro naudojimo objekto išlaidų, kurios paskaičiuojamos kiekvienam butui pagal faktiškai naudojamą buto plotą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad buvusi buto savininkė 2010 m., apskaičiuojant namo rekonstrukcijai reikalingą paskolos sumą, sutiko su paskaičiuotu buto plotu, t. y. 52,40 kv. m. Iš atsakovės pateiktų išlaidų už elektros energiją ieškovų buto šildymui skaičiavimų matyti, kad mokėtina suma buvo skaičiuojama pagal minėtą buto plotą, iš sąskaitoje už bendrijos suvartotą elektros energiją nurodytos sumos atėmus kitoms reikmėms sunaudotą elektros energiją ir likusią sumą padalinus kiekvienam butui proporcingai turimam buto plotui. Nors ieškovai (ginčo buto gyventojai) atsisakė mokėti atsakovei už 2020 m. gruodžio mėn. suvartotą elektros energiją, teigdami, kad atsakovė nepaaiškino, kodėl už gruodžio mėn. sąskaita padidėjo beveik 2,5 karto, trečiojo asmens į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad už 2020 m. gruodžio mėn. atsakovė už elektros energiją sumokėjo daugiau nei 2 kartus didesnę sumą, nei už 2020 m. lapkričio mėn. Be to, byloje nėra duomenų, kad kitiems namo butų savininkams būtų kilę abejonių dėl atsakovės paskaičiuotų mokėti sumų už elektros energiją 2020 m. gruodžio – 2021 m. vasario mėnesiais. Kad žiemos mėnesiais už suvartotą elektros energiją buvo mokamos ženkliai didesnės sumos patvirtina ir 2019 m. galo bei 2020 m. pradžios Bendrijos elektros sąskaitų duomenys. Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė pateikė duomenis apie sumokėtas sąskaitas, pateikė išlaidų apskaičiavimus, ieškovai, toliau deklaratyviai teigdami, kad jiems neaišku už ką jie turi mokėti, atsakovės realiai patirtų išlaidų už šildymui sunaudotą elektros energiją 2020 m. gruodžio – 2021 m. vasario mėn. nepaneigė bei neteikė jokių argumentų, kaip, jų manymu, turėjo būti apskaičiuojama mokėtina suma ir kodėl atsakovės nurodytos mokėtinos sumos yra nepagrįstos.

29. Be to, ieškovai, teigdami, kad atsakovė privalėjo pateikti jiems detalias sąskaitas už suvartotą elektros energiją, ieškinyje rėmėsi 2021 m. kovo 13 d. Bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolu. Šio protokolo 5 klausimu nutarta, kad, be kita ko, butų savininkams bus siunčiami šildymo skaitiklio parodymai trumpąja žinute, žinute programėlėje Messenger ar kitomis informacinėmis priemonėmis. Šiame nutarime nėra nurodoma, kad Bendrijos pirmininkas įsipareigoja teikti butų savininkams detalias sąskaitas apie sunaudotą elektros energiją, jos kainą ir pan. Nors šis protokolas priimtas jau po šildymo ieškovų butui nutraukimo, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad iš esmės tokia pati duomenų apie mokėtinas sumas pateikimo tvarka Bendrijoje buvo faktiškai susiklosčiusi ir anksčiau bei kad tokia susiklosčiusi tvarka ieškovus tenkino.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su skundžiamo teismo sprendimo argumentais, kad, nagrinėjamu atveju, ieškovai, visiškai nusišalinę nuo prievolės prisidėti prie išlaidų už sunaudotą elektros energiją namo butų šildymui, kai realiai ir faktiškai savo buto šildymui naudojo elektros energiją, savo prievolę už sunaudotą elektros energiją perkeldami kitiems butų savininkams ir/ar Bendrijai, nesielgė atidžiai ir rūpestingai, nebuvo sąžiningi kitų butų savininkų, kurie yra lygiateisiai su ieškovais, atžvilgiu. Kadangi šioje byloje nebuvo įrodinėjama, kad Bendrija būtų turėjusi pareigą sumokėti už ieškovų buto šildymui sunaudotą elektros energiją, atsakovės pasinaudojimas teise sustabdyti prievolės vykdymą, ieškovams už sunaudotą elektros energiją nemokant net tris mėnesius, laikytinas adekvačia priemone, ginant Bendrijos butų savininkų teisėtus interesus. Svarbu ir tai, kad, prieš atjungiant šildymą, atsakovė perspėjo ieškovus, o atjungusi šildymą nurodė, jog tai yra laikina priemonė – ieškovams sumokėjus skolą už ankstesnius mėnesius, šildymas būtų pajungtas. Priešingai, ieškovų veiksmai, faktiškai naudojant elektros energiją šildymui, tačiau visiškai atsisakant už ją mokėti, deklaruojant apskaičiuotų sumų informatyvumo stoką, nepasitikėjimą Bendrijos pirmininku, nelaikytini adekvačiais, atsižvelgus į tai, kad Bendrija šiuo atveju yra tik subjektas, paskirstantis butų savininkams elektros tiekėjo pateiktas mokėtinas sumas už suvartotą elektros energiją. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismui nusprendus, kad atsakovė pagrįstai laikinai atjungė ieškovų butui šildymą, teismui nebuvo pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimo įpareigoti atsakovę nedelsiant įjungti šildymą butui, užtikrinant ne mažesnę nei 18 °C temperatūrą bute. Teisėjų kolegija sutinka skundžiamo teismo sprendimo argumentais dėl šios ieškinio reikalavimų dalies, jiems pritaria ir ieškovų J. ir L. V. apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl reikalavimo grąžinti be pagrindo sumokėtas lėšas ir turtinės žalos atlyginimo

31. Ieškovai M. V. – G. ir M. G. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę jiems grąžinti 188,55 Eur be pagrindo sumokėtų lėšų, kadangi atsakovė nepateikė detalaus turinio sąskaitų mokėjimui už elektros energiją šildymui. Manė, kad jiems pareiga mokėti už buto šildymą neatsirado.

32. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dėl šios reikalavimų dalies, sprendė, kad ieškovai jų nurodytą sumą sumokėjo vykdydami pareigą atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją, o ne be jokio pagrindo, atsakovė nepraturtėjo tokia suma ieškovų sąskaita. Be to, nurodė, kad ieškovai neįrodė esant pagrindą atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, nes ieškovų sumokėti pinigai atsakovės buvo panaudoti pagal paskirtį.

33. Apeliaciniame skunde ieškovai teigia, kad apeliantai G. be pagrindo sumokėjo atsakovei 188,55 Eur pinigines lėšas, kadangi ši suma buvo pervesta atsakovei nepateikus apeliantams jokios sąskaitos ar sąskaitų, todėl atsakovė atitinkamai įpareigotina grąžinti tai, ką ji nepagrįstai iš apeliantų yra gavusi.

34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai M. V. – G. ir M. G. 2020 m. vasarį, kovą ir balandį sumokėjo 157,49 Eur, o 2020 m. lapkritį ir gruodį sumokėjo 67,44 Eur Bendrijos pirmininkui pagal jo mokėjimui pateiktas sumas už elektros energiją buto šildymui. Ieškovų teigimu, šias sumas, iš viso 188,55 Eur, ieškovai Bendrijos pirmininkui sumokėjo be pagrindo, kadangi po to, kai už 2020 m. gruodį buvo nurodyta sumokėti du kartus didesnę sumą už buto šildymą, Bendrijos pirmininkas nepateikė detalių sąskaitų už sunaudotą elektros energiją šildymui.

35. Civilinio kodekso šeštosios knygos XX skyriaus normos reglamentuoja prievoles nepagrįstai praturtėjus ar nepagrįstai gavus turto. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.237 straipsnio normų taikymo prielaidas, nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma, asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Bylose dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009; 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018 28 punktą).

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pagrindas ieškovams sumokėti už buto šildymui sunaudotą elektros energiją buvo, kadangi nei viena iš ginčo šalių neneigė, jog šildymas ieškovų butui buvo įjungtas iki 2021 m. kovo mėn., o iki to laiko ieškovų butas buvo šildomas, t. y. butas buvo šildomas tais mėnesiais, už kuriuos sumokėta bendra 188,55 Eur suma. Todėl pagrindas, dėl kurio buvo sumokėtos minėtos lėšos, akivaizdu, neišnyko. Atsakovė, siekdama įrodyti, kad mokėjo už butų savininkų butų šildymą sunaudotą elektros energiją tiekėjui, pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus, tiek tiekėjo pateiktose sąskaitose, tiek banko išrašuose sumos sutampa, t. y., atsakovė mokėjo pagal tiekėjo sąskaitose nurodomus duomenis, įsiskolinimų nenustatyta. Kadangi byloje neginčijamai nustatyta, jog šildymas butui buvo tiekiamas, atsakovė mokėjo elektros tiekėjui už butų šildymui sunaudotą elektros energiją, ieškovai atsakovei 188,55 Eur sumokėjo būtent už buto šildymui sunaudotą elektros energiją pagal Bendrijos pirmininko pateiktus paskaičiavimus, tenkinti ieškovų reikalavimą dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo. Priešingu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, susiklostytų neleistina situacija, kai buto savininkai, valdytojai ar naudotojai būtų visiškai atleisti nuo pareigos mokėti už jų butui faktiškai tiektą šildymą, tokia prievolę nepagrįstai perkeliant Bendrijai ar kitiems butų savininkams.

37. Ieškovai M. V.-G. ir M. G. prašė priteisti iš atsakovės jų naudai 844,46 Eur kompensaciją už patirtą turtinę žalą, paaiškindami, kad ši žala kilo dėl to, jog dėl atjungto šildymo bute jie buvo priversti savo lėšomis įsigyti šildymo įrenginį, o šildymas elektra yra ženkliai brangesnis, nei šildymas sistema (katilu) „Oras-vanduo“, t. y., apeliantai G. patyrė ir piniginių nuostolių dėl ženkliai brangesnio šildymo.

38. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovų reikalavimą atmetė tuo pagrindu, kad išnagrinėjus bylą nenustatyta neteisėtų atsakovės veiksmų, kas eliminuoja turtinės žalos priteisimo galimybę. Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialines teisės normas, kurios plačiai aptartos skundžiamame sprendime, ir kurių apeliacinės instancijos teismas nekartoja, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje konstatavus, jog atsakovė priešpriešinės prievolės vykdymą sustabdė pagrįstai (nutarties 30 punktas), t. y., pagrįstai laikinai atjungė ieškovų butui šildymą, ieškovams tris mėnesius visiškai nemokėjus už šildymui sunaudotą elektros energiją, ieškovų patirtas prašomas priteisti 844,46 Eur išlaidas sąlygojo ne atsakovės neteisėti veiksmai, bet pačių ieškovų pasirinktas neadekvatus ginčo sprendimo būdas, t. y. visiškas nusišalinimas nuo prievolės mokėti už buto šildymui sunaudotą elektros energiją. Dėl to, sutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, ieškovų apeliacinis skundas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies netenkinti reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų reikalavimus dėl šildymo butui pajungimo, be pagrindo sumokėtų lėšų grąžinimo ir turtinės žalos priteisimo, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009, Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Nyderlandų Karalystė).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Eigirdas Činka Rita Dambrauskaitė Dalia Pranckienė