Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei M. V. – G. ir ieškovų J. V., L. V., M. V. – G. ir M. G. atstovei advokatei Justinai Murauskaitei – Darvidei,

viešame mišriame nuotoliniame teismo posėdyje, naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-186-356/2022, pagal ieškovų J. V., L. V., M. V. – G. ir M. G. ieškinį atsakovei Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendrijai dėl įpareigojimų nustatymo atsakovei tinkami vykdyti pareigas, be pagrindo sumokėtų piniginių lėšų grąžinimo, bendrijos narių susirinkimo sprendimo pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo, turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje S. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai J. V., L. V., M. V. – G. ir M. G. pradiniu ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo padidinimo prašė: 1) įpareigoti atsakovę per 10 darbo dienų pateikti ieškovams V. arba paskelbti viešai šio daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų aprašą. Už vėlavimą vykdyti įpareigojimą skirti atsakovei 10 EUR baudą už kiekvieną vėlavimo dieną; 2) panaikinti atsakovės visuotinio narių 2021-03-13 susirinkimo sprendimą „Be pirmininko sutikimo įeiti ir atlikti bet kokius veiksmus į elektros skydinės, šildymo sistemos valdymo patalpą, draudžiama“; 3) įpareigoti atsakovę užtikrinti ieškovams V. teisę patekti prie jų elektros bei vandens apskaitos įrenginių (skaitiklių), kurių numeriai atitinkamai yra Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei prie bendro naudojimo objekto – šildymo katilo – ir jo suvartojamo elektros energijos apskaitos skaitiklio. Šių įpareigojimų laiku neįvykdžius, suteikti ieškovams V. teisę patekti į patalpas, kuriose yra nurodyti įrenginiai, atsakovės lėšomis, jei dėl to būtų patirtos pagrįstos išlaidos; 4) įpareigoti atsakovę nedelsiant per 1 darbo dieną įjungti šildymą ieškovų V. butui Nr. (duomenys neskelbtini), užtikrinant ne mažesnę nei 18 °C temperatūrą bute. Šio įpareigojimo laiku neįvykdžius, suteikti ieškovams V. teisę, pasitelkus specialistus, įjungti šildymą atsakovės lėšomis, jei dėl to būtų patirtos pagrįstos išlaidos; 5) įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovams G. 188,55 EUR be pagrindo sumokėtų lėšų; 6) priteisti iš atsakovės ieškovų G. naudai 844,46 EUR kompensaciją už patirtą turtinę žalą.

Ieškovai ieškinį palaikė, rėmėsi ieškinyje ir pareiškime dėl ieškinio reikalavimų padidinimo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais bei paaiškino, kad ieškovai J. V. ir L. V. yra buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, namui administruoti įkurta Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija), ieškovai nėra Bendrijos nariai. Bute neatlygintinai gyvena ir notarinio įgaliojimo pagrindu juos atstovauja dukra M. V. – G. ir jos sutuoktinis M. G., jų šeimoje auga 3 nepilnamečiai vaikai. Net 8 iš 11 namo butų priklauso Bendrijos pirmininko artimiesiems, todėl visi bendrijos narių susirinkimo priimami sprendimai yra nulemiami jų balsų dauguma, dėl to Bendrijos pirmininkas netinkamai vykdo pareigas ir iš esmės nuolat savivaliauja, pažeidžia ieškovų, kaip savininkų, teises ir teisėtus interesus. 2020-12-16 ieškovai V. kreipėsi į Bendrijos pirmininką su prašymu pateikti dokumentus ir informaciją: daugiabučio namo statybos (rekonstrukcijos) projektą ir namo bendrojo naudojimo objektų aprašą. Atsakymas buvo gautas žodžiu (telefonu), kad nieko nežada teikti. Ieškovų atstovų 2021 m. rudenį siųstas registruotas laiškas grįžo neįteiktas, ieškovai vertina, kad Bendrijos pirmininkas sąmoningai vengia priimti Bendrijai adresuotas pašto siuntas. Prašomi pateikti dokumentai ieškovams buvo būtini tam, kad būtų galima spręsti, ar nuo 2010 m. namo rekonstrukcijos darbai buvo atlikti nenukrypus nuo statybos projekto sprendinių, ar Bendrija tinkamai kontroliavo statybų procesą, spręsti dėl galimybių įgyvendinti statybos užbaigimo procedūras, nes iki šiol jos nėra atliktos. Projektą bylos nagrinėjimo eigoje ieškovai gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškinio šioje dalyje atsisakė, byla toje dalyje nutraukta, tačiau tai nereiškia, kad ieškovai ieškinį šioje dalyje pareiškė be pagrindo. Nepateikus bendrojo naudojimo objektų, kurių bendraturčiai yra ir ieškovai, aprašo, su kuriuo ieškovai niekada nebuvo supažindinti, varžoma jų teisė naudotis šia savo nuosavybe, ieškovai neturi galimybės ginčyti aprašą, reikalauti iš naujo atlikti inventorizaciją, nėra informuoti apie bendro naudojimo objektų techninę būklę. Ieškovai V. neturi galimybės patekti prie jų pačių buto elektros, vandens sunaudojimo apskaitos įrenginių – skaitiklių, jie įrengti patalpose, kurios nepriklauso nei vienam savininkui asmeninės nuosavybės teise, todėl yra bendro naudojimo, tačiau nuolat užrakintos, raktus turi Bendrijos pirmininkas ir tik jis bei jo artimieji naudojasi, raktų ieškovams nedavė, į patalpas neįleidžia. Dėl to ieškovai V. neturi galimybės patekti prie jiems patiems priklausančių įrenginių. Nors Bendrijos pirmininkas atsiunčia skaitiklių foto nuotraukas, tačiau tai neatleidžia Bendrijos nuo pareigos leisti patekti į patalpas ir spręsti dėl rodmenų patikimumo, vertinti skaitiklių techninę būklę, spręsti dėl reikalingumo apskaitos skaitiklį keisti, taip pat įsitikinti ar nevykdomas pvz., skaitiklio rodmenų klastojimas. Dėl to ieškovai V. prašo įpareigoti atsakovę užtikrinti jiems galimybę, atrakinant patalpas arba suteikiant šių patalpų raktus, patekti prie jiems nuosavybės teise priklausančių elektros skaitiklio, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir vandens skaitiklio, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Po daugiabučio namo gaisro, šis daugiabutis turi autonominio šildymo sistemą (įrengta šildymo sistema oras – vanduo), už šio įrenginio ir šildymo sistemos pajungimą ieškovai V. Bendrijai sumokėjo 1 335,53 EUR. Kadangi šildymo įranga (sistema) yra bendroji pastato inžinerinė sistema ir ji yra daugiabučio butų savininkų bendrojo naudojimo objektas, ieškovai turi teisę patekti ne tik prie asmeninių skaitiklių, bet ir prie skaitiklio, kuris fiksuoja bendro naudojimo objekto – šildymo katilo –suvartojamą elektros energiją, kurie yra nuolat užrakintoje patalpoje. Ieškovai neinformuojami apie elektros sąnaudas, nežino, kaip mokėtina suma paskirstoma butams, pirmininkas atsiunčia sms ar Messenger programėle žinutę apmokėti, nepaaiškina ir nedetalizuoja sumos apskaičiavimo. 2021-03-13 Bendrijos narių visuotinis susirinkimas nusprendė, kad „Be pirmininko sutikimo įeiti ir atlikti bet kokius veiksmus į elektros skydinės, šildymo sistemos valdymo patalpą, draudžiama“. Sprendimas akivaizdžiai pažeidžia ieškovų nuosavybės teises, be to, viršija Bendrijos valdymo organo kompetenciją, todėl pripažintinas neteisėtu ir naikintinas. Bendrijoje yra du valdymo organai (pirmininkas ir valdyba) ir šiuose valdymo organuose dalyvauja 3 iš 4 visų Bendrijos narių, taigi Bendrijos narių susirinkimą sudaro vienintelis ne valdyboje esantis narys – S. B. Bendrijos narių susirinkimas negali priimti tokių sprendimų, kurie ribotų butų savininkų nuosavybės teises, negalima drausti atlikti absoliučiai „bet kokius veiksmus“ ir patalpą laikyti tiesiog užrakintą bei neprieinamą. Be to, turėtų būti aiškiai apibrėžti atvejai, kada pirmininkas privalo leisti savininkus patekti į minėtą patalpą ir prie minėtų įrenginių, o šiuo atveju toks sprendimas paliktas išimtinai Bendrijos pirmininko valiai, kas reiškia, kad pirmininkas gali niekada neleisti, jo funkcijų veiklos kontrolė tampa neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, 2021-03-13 Bendrijos narių visuotinio susirinkimo 6 -ojo darbotvarkės klausimo sprendimas naikintinas, atsakovė įpareigotina užtikrinti ieškovų V. teisę patekti prie bendro naudojimo objekto – šildymo įrenginio bei jo suvartojamos elektros apskaitos skaitiklio. Bendrijos pirmininkas turi pateikti savininkams sąskaitas už komunalines paslaugas, įskaitant šildymą. Vietoj sąskaitos, kurioje, suprantama, privalo būti detalizuota, reikalaujamos sumokėti sumos apskaičiavimo metodika (bent jau sunaudotos kWh, jų kaina, paskirstymo butams principas), sms arba Messenger programos žinutėmis Bendrijos pirmininkas siuntė ieškovams G. sumą, kurią šie privalėjo sumokėti už šildymą. Kurį laiką ieškovai mokėjo, tačiau kilus abejonėms dėl reikalaujamų sumokėti sumų pagrįstumo, paprašė Bendrijos pirmininko pateikti tikslesnius tokių sumų apskaičiavimo duomenis ir mokėti vien pagal atsiunčiamą sumą atsisakė. Dėl to Bendrijos pirmininkas savavališkai atjungė butui šildymą, todėl 2021 metų pavasarį buvo priversti šildytis elektros šildymo prietaisu, kurį įsigijo savo lėšomis. Dabartiniu šildymo sezono metu ieškovų butas tebėra nešildomas. Bendrijos pirmininkas neteikė sąskaitos su detaliais duomenimis, o ieškovai nemokėjo skolos, butui šildymas pajungtas nebuvo, nors ieškovų G. šeimoje auga 3 nepilnamečiai vaikai, Bendrija privalo laikytis įstatymų, įskaitant reikalavimus higienai, šaltuoju metų sezonu gyvenamosiose patalpose turi būti nuo 18-22 °C. Atsižvelgiant į tai, atsakovė įpareigotina nedelsiant įjungti šildymą butui, logiška būtų manyti, kad pasibaigus šiam šildymo sezonui, turi būti įpareigojama pajungti šildymą kito sezono pradžiai. Kadangi ieškovai už šildymą nėra gavę nei vienos sąskaitos, tačiau atliko keletą mokėjimų pagal Bendrijos pirmininko nurodytas sumas į Bendrijos narės S. B. sąskaitą ir grynaisiais (iš viso 188,55 EUR) už šildymą, laikytina, kad ieškovai šias sumas sumokėjo, o Bendrija jas gavo, be jokio teisėto pagrindo. Esant tokiai situacijai, Bendrija, nes S. B. ieškinio nereiškia, įpareigotina šias sumas grąžinti. Ieškovų M. V. – G. ir M. G. teigimu, dėl atsakovės pirmininko neteisėtų veiksmų ieškovai buvo privesti butą šildyti elektros prietaisais, sunaudojo daugiau elektros energijos bei įgijo papildomą elektrinį radiatorių už 273 EUR, dėl to iš viso patyrė 844,46 EUR turtinę žalą. Turtinė žala, susijusi su didesniu suvartotu elektros energijos kiekiu, paskaičiuota už laikotarpį nuo 2021 m. spalio iki 2022 m. kovo, atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. liepos 1 d. elektros kaina pakilo 7,29 proc., o nuo 2022 m. sausio 1 d. pakilo dar 9 proc.; į ieškovų kitoms reikmėms suvartotos elektros energijos kiekį; į netiksliai apskaičiuotą 2021 m. spalio mėnesio elektros sąnaudų kainą; į vidutinę 1 kv. m. būsto centralizuoto šildymo kainą Utenos mieste aktualiu laikotarpiu. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovės ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Ieškovai J. V. ir L. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo 51,99 kv. m bendro ploto butą (su bendro naudojimo patalpomis, iš viso – 14,34 kv. m), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įsteigta Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendrija, ieškovai nėra šios Bendrijos nariai.

Ieškovai M. V. – G. ir M. G. (duomenys neskelbtini) notarinio įgaliojimo pagrindu atstovauja ieškovus J. V. ir L. V. klausimais, susijusiais su jiems nuosavybės teise priklausančiu butu, bei, savininkams leidus, bute gyvena nuo 2020 m. balandžio.

Atsakovė Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo. Šias aplinkybes patvirtina Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendrijos įstatų (toliau – ir Bendrijos įstatai), įregistruotų juridinių asmenų registre 2021-03-24, 1 punktas, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis numato, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Nors pagal šią normą bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tačiau ji, kaip civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos lemia tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, o butų savininkai, turintys disponavimo šiais objektais teisę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio 1 dalis nustato jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Taigi, išanalizavus nurodytas materialinės teisės normas akivaizdu, kad teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina.

Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne.

Bendrijos įstatų 49-50 punktai nustato, kad bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus, o valdymo organai yra valdyba ir vienasmenis bendrijos pirmininkas, kuris yra ir Bendrijos valdybos pirmininkas. Bendrijos įstatų 5 punktu numatyta, kad: „Bendrija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymu, kitais įstatymais, teisės aktais, bendrijos įstatais“.

Byloje šalių pateikti įrodymai patvirtina, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučiame gyvenamajame name, adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys nustatyti 2007 m., tačiau jie neatitinka tikrųjų faktinių aplinkybių, nes po (duomenys neskelbtini) metais kilusio gaisro namas buvo rekonstruojamas, tuo tikslu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) m. parengė Daugiabučio gyvenamojo namo rekonstravimo techninį projektą (toliau – ir Projektas). Atsakovės atstovo teigimu, rekonstrukcijos darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau įrengdama stogą nukrypo nuo projekto, iki šiol trūkumai nepašalinti, o namo rekonstravimo techninio projekto sprendiniai nepakeisti, todėl šiuo metu nėra galimybės patvirtinti rekonstruoto namo atitiktį projektui ir atlikti inventorizaciją, Bendrija neturi lėšų įteisinti nebaigtą rekonstrukciją.

Kaip matyti iš Projekto, prie namo bendrojo naudojimo patalpų priskiriama pirmojo aukšto koridorius, laiptinė, tambūras, el. skydinė (iš viso – 50,84 kv. m), antrojo aukšto koridorius, laiptinė (iš viso – 51,81 kv. m), rūsyje yra 33,72 kv. m ploto katilinė.

Ieškovai, kaip ir kiti butų savininkai, naudojasi butais, kurie įrengti vadovaujantis Projektu. Ieškovų pagal Projektą butas yra pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) (2019-11-07 pirkimo – pardavimo sutartyje – Nr. (duomenys neskelbtini)), jo plotas – 52,40 kv. m. ((duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartyje – 51,99 kv. m su bendro naudojimo patalpomis (14,34 kv. m)), tokių bendro naudojimo patalpų, kurios yra (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartyje, po namo rekonstrukcijos nėra. Pagal Projektą butas Nr. (duomenys neskelbtini) turi 2 įėjimus: iš lauko ir iš pirmojo aukšto koridoriaus, tačiau pastarasis įėjimas neįrengtas. Kaip matyti iš atsakovės pateikto 2010-11-26 sudaryto Paskolos skaičiavimo pagal priklausančią kvadratūrą, buvę buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai neskyrė piniginių lėšų tambūro ir koridoriaus rekonstrukcijai, jiems paskaičiuota mokėti tik už 0,33 kv. m sandėlio, kuriame, atsakovės atstovo teigimu, yra įrengta elektros skydinė, rekonstrukciją. Duomenų, kurie savininkai skyrė lėšų rūsio patalpoms rekonstruoti (jeigu buvo rekonstruojama), nėra. Taigi ieškovai J. V. ir L. V. įgijo nuosavybės teises į butą, kurio, kaip ir kitų butų, kadastro duomenys VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke nėra pakeisti.

Ieškovai J. V. ir L. V. prašė įpareigoti atsakovę per 10 darbo dienų pateikti jiems arba paskelbti viešai šio daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, už šio įpareigojimo neįvykdymą laiku skirti atsakovei 10 EUR baudą už kiekvieną vėlavimo dieną.

Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalis nustato, kad Bendrijos pirmininkas atsako už informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu. Bendrijos įstatų 70-71 punktai nustato: „Bendrijos pirmininkas privalo sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir prireikus jį papildyti ir pakeisti. Šiame apraše turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė. Bendrijos pirmininkas bendrojo naudojimo objektų aprašą viešai paskelbia patalpų savininkams įstatų nustatyta pranešimų ir informacijos pateikimo tvarka ir pateikia jį kitiems jam žinomiems su bendrojo naudojimo objektų valdymu susijusiems suinteresuotiems asmenims. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ginčyti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir reikalauti atlikti turto inventorizaciją iš naujo.“.

Taigi Bendrijų įstatymas, Bendrijos įstatai numato ne teisę, o pareigą Bendrijos pirmininkui pateikti informaciją butų savininkams jų prašymu bei sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą.

Atsakovės motyvai dėl šio ieškinio reikalavimo netenkinimo: Bendrijos pirmininkas negali sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašo, nes vykdomos statybos, namas nepriduotas, neatlikta gyvenamojo namo inventorizacija, todėl šią pareigą įvykdyti galės tik po to, kai namas bus priduotas, kada bus atliktas namo rekonstrukcijos įteisinimas, jam nėra žinoma, Bendrija neturi lėšų, kad įteisinti nebaigtą namo rekonstrukciją.

Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų aprašas – pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą tipinę formą parengtas dokumentas, kuriame nurodoma daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objekto rūšis, paskirtis, požymiai, buvimo vieta, su objektu susiję butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai ir kiti objektą charakterizuojantys duomenys. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakyme Nr. D1-895 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendro naudojimo objektų aprašo tipinės (pavyzdinės) formos patvirtinimo“ yra nurodyta aprašo tipinės (pavyzdinės) formos struktūra, sudaryta iš penkių struktūrinių dalių. Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis nustato bendro naudojimo objektus, prie bendro naudojimo patalpų priskiriamos pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams (Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 punktas). Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad bendrijos visuotinis susirinkimas tvirtina bendrojo naudojimo objektų aprašą. Bendrojo naudojimo objektų aprašas leidžia butų ir kitų patalpų savininkams įgyvendinti teisę susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo. Tokio aprašo atsakovė nėra sudariusi.

Teismas vertina, kad neįteisinus namo rekonstrukcijos (iki to būtų privalu atlikti daugiabučio gyvenamojo namo inventorizaciją), sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą, parengtą pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą tipinę formą, kurį teiktų tvirtinti Bendrijos visuotiniam susirinkimui, atsakovė neturi galimybės.

Šalių nurodytos faktinės aplinkybės ir įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad ieškovams itin svarbi informacija apie bendrojo naudojimo patalpas, kuriomis pageidauja naudotis, į jas patekti, tačiau negali, nes visos patalpos yra užrakintos, jiems raktai neduoti. Jau minėta, kad vėlesniu užklausimu (pašto siunta atsakovei neįteikta) ieškovai prašė pateikti informaciją tik dėl bendro naudojimo patalpų, o ne dėl bendro naudojimo objektų. Kaip matyti iš atsakovės atstovo paaiškinimo, jam yra žinoma informacija apie kitas gyvenamojo namo patalpas, kurios (ar jų dalis) gali būti bendro naudojimo patalpos, jos yra su Bendrijos pirmininko žinia užrakintos, raktus galimai turi kiti Bendrijos nariai, jomis naudojasi.

Pažymėtina, kad šiuo ieškinio reikalavimu yra siekiama išspręsti šalių ginčą dėl informacijos pateikimo apie gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpas, o ne ginčą dėl patalpų priskyrimo bendro naudojimo patalpoms ar kliudymo jomis naudotis.

Nors ieškovai ieškinio reikalavimą suformulavo taip, kad būtų pateiktas bendro naudojimo objektų aprašas, tačiau teismas vertina, kad ieškovų pažeistoms teisėms į informaciją apginti šiuo konkrečiu atveju, kai namo rekonstrukcija neįteisinta, užtenka įpareigoti atsakovę raštu pateikti ieškovams informaciją apie gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpas. Atsakovės nurodyti atsisakymo pateikti informaciją motyvai, kad ieškovams į butą buvo įrengtas atskiras įėjimas iš lauko, todėl jokios bendrojo naudojimo patalpos, esančios gyvenamajame name, nepriklauso, nėra pagrindas atleisti atsakovę nuo informacijos pateikimo. Nors ieškovai, atsakovei jų reikalavimu nepateikus Projekto, bylos nagrinėjimo eigoje jį patys gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o Projekte yra duomenys apie bendrojo naudojimo patalpas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad gali būti bendro naudojimo patalpų, kurios gali būti naudojamos tenkinti ne visų daugiabučio namo savininkų, o tik jų dalies poreikius, aktualu, kad informaciją apie bendro naudojimo patalpas raštu pateiktų atsakovė.

Ieškovams būtina raštu pateikti konkrečią informaciją, ar yra name bendro naudojimo patalpų (kurios patalpos), ar tokių patalpų nėra, tokios informacijos pateikimas leistų ieškovams įgyvendinti teisę dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, t. t. teisę ginti pažeistas savininko teises.

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad yra susiklosčiusi tokia situacija, kad rekonstrukcijos darbai vykdomi nuo 2010 metų, šiuo metu nėra žinoma, kada rekonstrukcija bus įteisinta, ieškovai nuosavybės teises įgijo 2019 metais, iki šiol jiems nebuvo leista kitomis gyvenamojo namo patalpomis naudotis ar į jas patekti, kai tuo tarpu kito namo gyventojai duomenis apie kitas patalpas turi ir jomis galimai naudojasi, ieškovams tokia informacija iki šiol nepateikta, atsakovės atstovas ieškovų nesupažindino ir/ar nepateikė Projekto. Tokia situacija tęstis neapibrėžtą laiką negali, tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, įtvirtintiems CK 1.5 straipsnyje, kuriuos teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, taiko (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė neįrodė (CPK 12, 178 straipsniai), kad ieškovams informaciją pateikė, tokia pareiga įtvirtinta Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje, priežasčių, kurios būtų pagrindas atleisti nuo šios pareigos vykdymo, nenustatyta, nepateikiant informacijos pažeidžiamos ieškovų teisės, todėl ieškinys dėl informacijos pateikimo tenkinamas, atsakovė įpareigotina raštu pateikti informaciją apie gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpas.

Pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį, jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo. Teismas, įvertinęs prašomos pateikti informacijos aktualumą ieškovams, jų pažeistoms subjektinėms teisėms apginti taikytiną šių padarinių šalinimo būdą – informacijos parengimą ir pateikimą, sprendžia, kad 10 darbo dienų terminas, skaičiuotinas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, yra pakankamas teismo sprendimui šioje dalyje įvykdyti, todėl toks terminas nustatytinas. Jeigu per nustatytą terminą sprendimas nebūtų įvykdytas, atsakovei skirtina 10 EUR bauda už kiekvieną neįvykdymo dieną.

Ieškovai J. V. ir L. V. ginčija pelno nesiekiančio viešojo juridinio asmens – Bendrijos visuotinio narių 2021-03-13 susirinkimo sprendimą: „Be pirmininko sutikimo įeiti ir atlikti bet kokius veiksmus į elektros skydinės, šildymo sistemos valdymo patalpą, draudžiama“.

CPK 5 straipsnyje įtvirtinta suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta suinteresuoto asmens subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Juridinių asmenų organų sprendimų nuginčijimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja CK 2.82 straipsnio 4 dalis. Joje įtvirtinta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatyti subjektai, kuriems suteikta teisė kreiptis į teismą dėl juridinio asmens organų priimto sprendimo pripažinimo negaliojančiu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai J. V. ir L. V. nėra Bendrijos nariai, tačiau jie yra buto savininkai.

Civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, todėl kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai), todėl ieškovai, pareiškę ieškinį dėl Bendrijos visuotinio narių 2021-03-13 susirinkimo sprendimo dalyje pripažinimo negaliojančiu, turi ne tik nurodyti esant CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatytus pagrindus, bet ir tai, kuo tokio sprendimo priėmimas pažeidė jų teises ar teisėtus interesus, o atsakovė, kadangi su ieškiniu nesutinka – įrodyti ginčijamo sprendimo teisėtumą.

Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis).

Bendrijos visuotinio narių 2021-03-13 susirinkimas priėmė sprendimą: „Be pirmininko sutikimo įeiti ir atlikti bet kokius veiksmus į elektros skydinės, šildymo sistemos valdymo patalpą, draudžiama“. Ieškovai vertina, kad toks sprendimas pažeidžia jų teises valdyti ir naudotis bendrojo naudojimosi patalpomis ir ar objektais, o tai pasireiškia tuo, kad Bendrijos pirmininkas, vadovaudamasis šiuo sprendimu, neleidžia ieškovus J. V. ir L. V. atstovaujantiems ieškovams M. V. – G. ir M. G. patekti į elektros skydinės, šildymo sistemos valdymo patalpas, kuriose yra apskaitos prietaisai ir susipažinti su jų parodymais, neleidžia naudotis bendro naudojimo patalpomis. Atsakovės nesutikimo su šiuo ieškinio reikalavimu motyvai: sprendimas buvo priimtas saugant Bendrijos ir jos narių turtą, Bendrijos nariai nepageidauja, kad raktai būtų duodami tiems Bendrijos nariams, kuriems įrengti atskiri įėjimai į butus. Pažymėtina, kad pirmasis motyvas dėl Bendrijos turto saugojimo atsakovės grindžiamas 2014 metais nustatytu vagystės faktu, kai pašaliniai asmenys pavogė gyvenamojo namo rekonstrukcijos metu naudotų medžiagų 402,20 Lt sumai. Ieškovai J. V. ir L. V. yra buto savininkai, ieškovai M. V. – G. ir M. G. notarinio įgaliojimo pagrindu atstovauja juos, gyvena bute, taigi nėra pašaliniai asmenys. Antrasis motyvas vertintinas kaip diskriminuojantis ieškovus, galimai tik juos vienus išskiriant iš kitų Bendrijos narių, savininkų tarpo tuo pagrindu, kad į ieškovams priklausantį butą yra įrengtas atskiras įėjimas iš lauko.

Ieškovai neteigia, kad bendrojo naudojimo patalpos turėtų būti nerakinamos, tačiau ginčijamą sprendimą vertina kaip pažeidžiantį jų teises tuo pagrindu, kad nėra nustatyta jokia tvarka ir sąlygos Bendrijos pirmininko sutikimui gauti, taigi jie negali gauti Bendrijos pirmininko sutikimo ir naudotis namo bendrojo naudojimo patalpomis.

CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą, nes bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams.

Pažymėtina, kad ginčijamas sprendimas, jeigu Bendrija ketino apsaugoti turtą nuo vagysčių, priimtas ne tuoj pat po vagystės fakto 2014 m. nustatymo, o tik 2021 metų kovą, kai Bendrijos pirmininko santykiai su ieškovų J. V. ir L. V. atstovais ieškovais M. V. – G. ir M. G. tapo konfliktiški ir ieškovų butui buvo atjungtas šildymas. Tai yra pagrindas vertinti, kad ginčijamas sprendimas niekaip nesusijęs su atsakovės nurodytu motyvu apsaugoti bendrojo naudojimo patalpose galimai esančias statybines medžiagas.

Draudimas savavališkai be Bendrijos pirmininko ar įgalioto asmens leidimo reguliuoti, keisti, remontuoti namo bendrąją inžinerinę įrangą, bendrąsias konstrukcijas ir bendrojo naudojimo patalpas įtvirtintas Bendrijos įstatų 39.7 papunktyje. Taigi Bendrijos įstatai nenumato pareigos gauti Bendrijos pirmininko sutikimą įeiti į bendrojo naudojimo patalpas, draudžiama be leidimo tik reguliuoti, keisti, remontuoti.

Teismas vertina, kad ieškovų J. V. ir L. V. ginčijamas atsakovės priimtas sprendimas, kuriuo išreikšta daugumos Bendrijos narių (susirinkime nedalyvavo tik ieškovai) valia iš esmės pažeidžia ieškovų teises, numatytas CK 4.75, 4.85 straipsniuose valdyti ir naudoti bendrąjį turtą, prieštarauja protingumo ar sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).

CK 2.82 straipsnio 4 dalis numato, kad ieškiniams dėl juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos. Ieškovų teigimu, apie tokį atsakovės priimtą sprendimą jie sužinojo tada, kai užklausė ir 2021 m. rugpjūtį iš VĮ Registrų centro gavo atsakovės įstatus, o kartu ir ginčijamą sprendimą, ieškinį pareiškė 2021-11-12. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Atsakovė neprašė taikyti ieškinio senatį.

Ieškinio reikalavimas tenkinamas, atsakovės visuotinio narių 2021-03-13 susirinkimo sprendimas dalyje: „Be pirmininko sutikimo įeiti ir atlikti bet kokius veiksmus į elektros skydinės, šildymo sistemos valdymo patalpą, draudžiama“ pripažintinas negaliojančiu ir panaikintinas.

Ieškovai J. V. ir L. V. prašė įpareigoti atsakovę užtikrinti ieškovams V. teisę patekti prie jų elektros bei vandens apskaitos įrenginių (skaitiklių), kurių numeriai atitinkamai yra Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei prie bendro naudojimo objekto – šildymo katilo – ir jo suvartojamo elektros energijos apskaitos skaitiklio. Šių įpareigojimų laiku neįvykdžius, suteikti ieškovams V. teisę patekti į patalpas, kuriose yra nurodyti įrenginiai, atsakovės lėšomis, jei dėl to būtų patirtos pagrįstos išlaidos.

Atsakovės motyvai dėl šio reikalavimo netenkinimo: nekliudoma patekti, reikia skambinti Bendrijos pirmininkui ir tokia galimybė bus sudaryta, ieškovai niekada neprašė. Be to, atsakovė ketina pakeisti skaitiklių buvimo vietą – perkelti iš ieškovams nepriklausančių patalpų.

Ieškovai pageidautų arba kad jiems būtų užtikrintas patekimas į patalpas, arba jiems duoti patalpų raktai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad elektros bei vandens apskaitos įrenginiai (skaitikliai), kurių numeriai atitinkamai yra Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra pirmojo aukšto koridoriuje, tam skirtoje rakinamoje patalpoje, o šildymo sistemos oras–vanduo viena dalis yra namo rūsio patalpoje, kita – lauke, o apskaitos prietaisas – tam skirtoje rakinamoje patalpoje, esančioje pirmojo aukšto koridoriuje.

Bendrijos įstatų 45 punktas nustato, kad bendrojo naudojimo objektai valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama patalpų savininkų (bendraturčių) sutarimu. Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis nustato bendro naudojimo objektus, prie bendro naudojimo patalpų, be kt. priskiriamos pastato laiptinės, koridoriai, rūsiai, pusrūsiai, bendrojo naudojimo elektros, šilumos įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo sistemos vamzdynus ir radiatorius).

Atsakovės visuotinis narių susirinkimas nėra patvirtinęs bendrojo naudojimo objektų aprašo, nes namo rekonstrukcija nebaigta. Taigi atsakovės atstovo teikiama informacija apie tai, kokiomis patalpomis ieškovai neturi teisės naudotis, nes jos nėra bendrojo naudojimo, nėra pagrįsta leistinu rašytinių įrodymu – Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimu. Nors atsakovė iš esmės neginčija ieškovų teisės susipažinti su skaitiklių parodymais, tačiau mano, kad nėra jokio būtinumo ieškovams matyti šildymo sistemos oras–vanduo vieną iš dalių, esančią rūsyje, užtenka matyti esančią lauke. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas, iki ieškovai nepateikė duomenų apie šildymo sistemą oras–vanduo sudarančias dalis, teikė neteisingą informaciją apie tai, kad šią sistemą sudaro tik viena dalis, esanti lauke, ir apskaitos prietaisas. Iš šalių parodymų, atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusią konfliktinę situaciją, darytina išvada, kad ieškovų teisė patekti į bendrojo naudojimo patalpas, kuriose yra skaitikliai ir šildymo katilas, ribojama nepagrįstai, t. y. ne remiantis Bendrijų įstatymo, kitų įstatymų ar Bendrijos įstatų teisės normomis.

Nepaneigiant atsakovės motyvų, kad turto apsaugos tikslu bendrojo naudojimo patalpos turėtų būti rakinamos, ieškovų J. V. ir L. V. ieškinys šioje dalyje tenkintinas, atsakovė įpareigotina užtikrinti jiems teisę patekti prie jų elektros bei vandens apskaitos įrenginių (skaitiklių), kurių numeriai atitinkamai yra Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei prie bendro naudojimo objekto – šildymo katilo – ir jo suvartojamo elektros energijos apskaitos skaitiklio.

Nors ieškovai prašė taikyti CPK 273 straipsnio 1 dalies teisės normas dėl sprendimo vykdymo, tačiau tai yra tik teismo teisė, bet ne pareiga. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas šioje dalyje turi būti vykdomas periodiškai, sprendimu nenustačius neįvykdymo pasekmių, nėra kliūčių tokias pasekmes nustatyti vėliau (CPK 771 straipsnis).

Ieškovai M. V. – G. ir M. G. prašė įpareigoti atsakovę jiems grąžinti 188,55 EUR be pagrindo sumokėtų lėšų, t. y. grąžinti ne dalį galimai permokėtos sumos, o visą sumokėtą sumą tuo pagrindu, kad atsakovė nepateikė jų pageidaujamo turinio sąskaitos mokėjimui, todėl jiems pareiga mokėti už buto šildymą neatsirado.

Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai gavo kreditoriaus sąskaita arba nepagrįstai sutaupė.

Atsakovės motyvai dėl šio reikalavimo netenkinimo: Bendrija pinigų nepasisavino, sumokėjo už vandenį, nuotekų šalinimą, elektros energiją, už šildymą. Trečiasis asmuo S. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad apmokėjo pateiktas UAB „Ignitis“ sąskaitas.

Nagrinėjamu atveju nebuvo ginčijama, kad kol Bendrija nebuvo atidariusi sąskaitos banke, mokesčius gyventojai sumokėdavo į Bendrijos narės S. B. banko sąskaitą. Ieškovai M. V. – G. ir M. G. tokiu būdu 2020 m. lapkritį ir gruodį sumokėjo 67,44 EUR, o taip pat 2020 m. vasarį, kovą ir balandį sumokėjo 157,49 EUR grynaisiais Bendrijos pirmininkui, vadovaudamiesi jo išrašytomis sąskaitomis. Kadangi ieškovai po to, kai už 2020 m. gruodį buvo nurodyta sumokėti du kartus didesnę sumą už buto šildymą, o Bendrijos pirmininko pateiktos skaitiklių nuotraukos ir paaiškinimai (dėl mokėtinos sumos padidėjimo) ieškovų netenkino, pirmininkui atsisakius teikti apmokėjimui detalią sąskaitą ieškovai laiko, kad 188,55 EUR sumą atsakovei sumokėjo be pagrindo. Pažymėtina, kad ieškovai nuo 2020 m. gruodžio už patalpų šildymą (iki atsakovė 2021 m. kovą butui atjungė šildymą), nemokėjo, nes atsakovė neteikė detalių sąskaitų. Atsakovės teigimu, yra susidariusi 198,71 EUR skola už buto šildymą laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio iki 2021 m. kovo, dėl kurios priteisimo atsakovės valdyba 2022 m. sausį vykusio susirinkimo metu priėmė nutarimą kreiptis į teismą.

Iš atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktų rašytinių įrodymų – UAB „Ignitis“ PVM sąskaitų – faktūrų bei atliktus mokėjimus patvirtinančių mokėjimo nurodymų, kvitų – matyti, kad išrašytos PVM sąskaitos – faktūros buvo apmokamos, skola nesusidariusi, todėl darytina išvada, kad atsakovė ieškovų sumokėtų mokesčių nepasisavino, 188,55 EUR suma ieškovų sąskaita nepraturtėjo. Nustačius, kad atsakovė savo žinioje nebeturi ieškovų prašomų grąžinti piniginių lėšų, įpareigojimas atsakovę grąžinti tokias lėšas iš esmės atitiktų žalos atlyginimą, tokiu atveju ieškovams privalu įrodyti esant sąlygas civilinei atsakomybei atsakovės atžvilgiu taikyti (neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai)).

Kaip matyti iš UAB „Ignitis“ PVM sąskaitų – faktūrų, už 2020 m. lapkritį buvo paskaičiuota mokėti 138,17 EUR suma, o už gruodį – 280,60 EUR, 2021 m. sausį – 361,89 EUR. Taigi mokesčių suma už 2020 m. gruodį buvo dvigubai didesnė už lapkričio mėnesio sumą, logiška būtų manyti, kad ieškovams tenkanti padengti suma taip pat galėjo būti dvigubai didesnė.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė prievolę ieškovų butui tiekti šilumą laikotarpiu nuo šildymo sezono pradžios iki 2021 m. kovo vykdė, taigi atsirado pagrindas ieškovams vykdyti savo pareigas – sumokėti už elektros energiją. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio prievolės atsiranda dėl elektros energijos sunaudojimo buto šildymui, o ne dėl sąskaitos išrašymo. Taigi atsakovės veiksmai – nesurašė ieškovų pageidaujamo turinio sąskaitos, negali būti pripažįstami lemiančiais ieškovų negalėjimą vykdyti savo pareigą apmokėti. Pažymėtina, kad ieškovai, jeigu nesutiko su atsakovės apskaičiuota suma, savo nuožiūra nenustatė jokios mokėtinos sumos ir nemokėjo iš viso. Teismas vertina, kad sustabdę savo prievolės apmokėti už suvartotą elektros energiją vykdymą, ieškovai minėtomis teisės normomis nesinaudojo sąžiningai ir protingai, jų prievolės įvykdymo sustabdymas nebuvo adekvatus. Taigi tik po to, kai ieškovai sustabdė savo prievolės vykdymą ir iš viso nemokėjo 3 mėnesius, atsakovė laikinai sustabdė savo prievolių vykdymą, t. y. taikė kraštutinę priemonę – atjungė šildymą butui. Butas, kuriame ieškovai M. V. – G. ir M. G. gyvena su trimis nepilnamečiais vaikais, ieškovų buvo šildomas naudojant kitus prietaisus. Pažymėtina, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai (CK 3.163 straipsnio 1 dalis), šias pareigas privalo vykdyti patys ir neperkelti jų kitiems asmenims. Nors vaiko teisių apsauga yra viešosios tvarkos elementas ir saugotina vertybė, tačiau aplinkybė, kad asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė ieškovų butą nuo šildymo sistemos atjungė laikinai (iki bus padengta skola) tuo pagrindu, kad ieškovai nevykdė pareigos apmokėti už elektros energiją, sunaudotą buto šildymui. Tokia situacija tęsėsi nuo 2021 metų kovo iki šildymo sezono pabaigos pavasarį bei nuo 2021 m. šildymo sezono pradžios rudenį iki šildymo sezono pabaigos 2022 m. pavasarį.

Kaip matyti iš ieškovų M. V. – G., M. G. ir Bendrijos pirmininko susirašinėjimą patvirtinančių įrodymų, ieškovams buvo nusiųsti skaitiklio parodymai (nuotraukos) ir nurodyta, kad kiekvieną kartą siunčiami priminimai, kad to turėtų užtekti apmokėjimui, kad nesumokėjus skolos šildymas bus atjungtas, o sumokėjus – įjungtas, ieškovai reikalavo paaiškinti, kodėl apskaičiuota mokėti suma už 2020 m. gruodį yra 2,5 karto didesnė, prašė nurodyti kilovatvalandės kainą ir sunaudotos elektros energijos kiekį, atsiųsti sąskaitą su minėtais duomenimis, nurodė, kad nemokės, kol sąskaita nebus pateikta, abejojo, ar jiems netenka pareiga sumokėti ir už Bendrijos pirmininko butų šildymą, apmokėtų tik „adekvačią“ sąskaitą, nurodė, kad jiems žinoma, kiek Bendrija moka už elektros energiją, kad dėl atjungimo negrasintų, nes visi laukia, kol atjungs, tada pamatys kokios bus pasekmės, prašė Bendrijos advokato duomenų, nes jie reikalingi jų advokatams.

CK 1.137 straipsnio 2 dalis įtvirtina bendrą nuostatą, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Ar primygtinai reikalaudamas Bendriją tam tikrą informaciją pateikti pageidaujama forma asmuo laikosi minėtų reikalavimų jos atžvilgiu, nustatoma analizuojant, ar jis elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi apdairus, rūpestingas žmogus, ar nėra jo paties ir Bendrijos bei ypač kitų bendrijos narių interesų konflikto. Kreipdamiesi į bendriją dėl informacijos gavimo nariai/butų savininkai ir bendrijos įgalioti teikti informaciją organai (bendrijos pirmininkas) turi tarpusavyje bendradarbiauti, padėti vienas kitam įgyvendinti teises ir vykdyti pareigas.

Susirašinėjimą patvirtinantys įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad Bendrijos pirmininkas apmokėti už 2020 m. gruodį ieškovams pateikė tokius pat duomenis, kaip ir iki to, tačiau ieškovai ėmė abejoti, reikalauti pateikti papildomus duomenis ir „adekvačią“ sąskaitą, nors nurodė turintys visus duomenis apie Bendrijos mokamas sumas už elektros energiją, tačiau savo paskaičiavimų neteikė, jokios sumos nemokėjo. Teismas vertina, kad ieškovai M. V. – G. ir M. G. tokioje situacijoje nesielgė apdairiai ir rūpestingai, pasirinko ne tokį savo pažeistų teisių gynimo būdą (iš viso nemokėti už sunaudotą elektros energiją), labiau siekė parodyti, kad nepasitiki Bendrijos pirmininku, nes mano, kad jis galimai sukčiauja, kad nemokės mokesčių pagal pateiktus skaičiavimus, tačiau atjungus šildymą butui Bendrijos pirmininkui grėstų neigiamos pasekmės, o ne išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes dėl mokesčio apskaičiavimo, kad kuo greičiau galėtų įvykdyti prievolę. Bylos nagrinėjimo metu ieškovų prašymu atsakovė buvo įpareigota pateikti ir pateikė ieškovų skolos apskaičiavimą, tačiau ieškovams kilo neaiškumų, kokiems bendriems poreikiams atskaičiuota dalis suvartotos elektros energijos, skola liko nepadengta.

Pažymėtina, kad teismo sprendimo priėmimo metu šildymo sezonas yra baigtas, atsakovė, jos atstovo teigimu, nuo kito šildymo sezono pradžios ketina pertvarkyti namo šildymo sistemą kitaip, be to, atsakovė ketina kreiptis į teismą dėl skolos iš ieškovų priteisimo, taigi iki kito šildymo sezono pradžios galimai išnyks laikino sustabdymo aplinkybės arba atsiras naujos aplinkybės.

Teismas vertina šį ieškinio reikalavimą esant nepagrįstą, nes šildymas buvo atjungtas laikinai, iš anksto įspėjus ir paraginus prievolę įvykdyti, tačiau ieškovams atsisakius mokėti už sunaudotą elektros energiją pagal įprastai Bendrijos teikiamus duomenis apmokėjimui, taigi ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl netenkina šio ieškinio reikalavimo.

Pagal Bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį bendrija yra ne pelno siekianti organizacija, įgyvendinanti daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymuose nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Bendrijos įstatuose nenumatyta, kad Bendrija privalo rinkti iš butų savininkų mokesčius ir kaupti juos tuo tikslu, kad savalaikiai galėtų atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją tiekėjui ir už tuos butų savininkus, kurie vėluoja atsiskaityti ar atsisako mokėti. Taigi atsakovė neturėjo ir neprivalėjo turėti lėšų, kad nuo 2021 m. kovo iki šildymo sezono 2021 m. pavasarį pabaigos mokėtų už ieškovų buto šildymą. Jau minėta, kad atsakovė laikinai nutraukė buto šildymą įspėjusi, paraginusi prievolę vykdyti ir tuo pagrindu, kad už šildymui sunaudotą elektros energiją ieškovai nesumokėjo 3 mėnesius. Jau nustatyta, kad atsakovė ieškovams apmokėjimui teikė tokius pat duomenis, kaip ir iki 2020 m. gruodžio – sąskaitą ir skaitiklio parodymus (nuotrauką).

Teismas vertina, kad išnagrinėjus bylą nenustatyta neteisėtų atsakovės veiksmų, kas eliminuoja turtinės žalos priteisimo galimybę. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nebetenka teisinės prasmės kitų privalomų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų nagrinėjimas.

Ieškinys dėl šio reikalavimo atmestinas, nes neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Taigi byloje nustatant, kiek procentų ieškinio reikalavimų yra patenkinama, atsižvelgiama į visus – tiek turtinius, tiek neturtinius, reikalavimus, taip pat, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, vertinama, ar reikalavimas yra pagrindinis ar išvestinis. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas šalių procesinį elgesį vertina iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis), neturtinių – pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių. Jeigu reikalavimai yra skirtingų rūšių ir neįmanoma nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies santykio su visais pareikštais reikalavimais proporcijos, teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcijas nustato vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Ieškovai J. V. ir L. V. atstovavimo sutartį su advokate sudarė 2020-10-07, o ieškovai M. V. – G. ir M. G. – 2021-11-09. Ieškovų atstovė advokatė apmokėjimui už teisines paslaugas išrašė PVM sąskaitas – faktūras: 2021-01-06 (36,30 EUR), 2021-10-18 (242 EUR), 2021-10-28 (484 EUR), 2022-03-07 (242 EUR), 2022-03-22 (423,50 EUR), 2022-04-06 (90,75 EUR), 2022-04-27 (242 EUR), iš viso 1 760,55 EUR sumai, apmokėjo ieškovė M. V. – G. Sprendžiant pagal ieškovų procesinių dokumentų pateikimo atsakovei (iki kreipiantis į teismą su ieškiniu) ir teismui laiką, teismo posėdžių datas, ieškovai 36,30 EUR sumokėjo už užklausimą atsakovei, 242 EUR – už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ieškovai J. V. ir L. V., prašymas atmestas 2020-12-16 nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)), 484 EUR – už ieškinio parengimą (ieškovai J. V. ir L. V. pareiškė 4 neturtinio pobūdžio reikalavimus, pirmojo reikalavimo dalyje atsisakė, 3 reikalavimai patenkinti, vienas reikalavimas atmestas; ieškovai M. V. – G. ir M. G. pareiškė 2 turtinio pobūdžio reikalavimus, abu reikalavimai atmesti); 242 EUR ir 242 EUR – už ieškovų atstovavimą teismo posėdžiuose, kurie iš viso truko 6 val. 50 min., rašytinius paaiškinimus; 90,75 EUR už pareiškimo dėl ieškinio reikalavimo dalies atsisakymo; 423,50 EUR už pareiškimą dėl ieškovų M. V. – G. ir M. G. ieškinio reikalavimų padidinimo (dėl žalos atlyginimo), ieškinys šioje dalyje atmestas.

Ieškovams J. V. ir L. V. tenkanti išlaidų dalis yra: 36,30 EUR už užklausimą atsakovei iki ieškinio, 242 EUR – už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 322,67 EUR (už ieškinio parengimą, 4 reikalavimai iš 6), 242 EUR už ieškovų atstovavimą teismo posėdžiuose ir rašytinius paaiškinimus, 90,75 EUR už pareiškimo dėl ieškinio reikalavimo dalies atsisakymo.

Kadangi ieškovai atsisakė tik dalies pirmojo ieškinio reikalavimo (dėl vieno iš dokumentų išreikalavimo), 2022-04-25 teismo nutartimi nutarta klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių, bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo spręsti išnagrinėjus bylą iš esmės, t. y. priimant teismo sprendimą.

Ieškovų turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R–85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“: 9 p., 8.2, 8.16, 8.17, 8.19, 8.20 p. p. numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, į tai, kad 2020 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydis buvo 1 454,80 EUR, 2021 m. II, III, IV atitinkamai buvo: 1 566,40 EUR, 1 598,10 EUR, 1 679,30 EUR, teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo ieškovų atstovė, truko 7 val. (suapvalinus pagal 9 p. reikalavimus), pripažintina, kad ieškovų realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos buvo būtinos, turėtų išlaidų dydis neviršija nustatytų maksimalių dydžių, išlaidos yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokatės darbo ir laiko sąnaudoms, mažinti priteistinas sumas pagrindo nėra (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Ieškovų J. V. ir L. V. bylinėjimosi išlaidos, kurių proporcinga ieškinio patenkinimui dalis priteistina iš atsakovės: 691,72 EUR (36,30 EUR + 322,67 EUR + 242 EUR + 90,75 EUR). 242 EUR sumokėti už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tačiau prašymas atmestas, todėl šios išlaidos neatlyginamos. Iš 4 pareikštų reikalavimų vienas atmestas, dėl pirmojo reikalavimo dalies ieškinio reikalavimo ieškovai atsisakė, nes dokumentą gavo iš kitos institucijos, tačiau duomenis apie tai, kur galėtų būti Projektas, ieškovai sužinojo tik teismo posėdžio metu iš atsakovės atstovo, todėl laikytina, kad ieškovų ieškinys patenkintas 75 proc., todėl iš atsakovės ieškovams lygiomis dalimis priteistina 518,79 EUR suma (CPK 93, 94, 98 straipsniai).

Ieškovams M. V. – G. ir M. G. tenkanti išlaidų dalis yra iš viso 826,83 EUR: 161,33 EUR (už ieškinio parengimą, 2 reikalavimai iš 6), 423,50 EUR už pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų padidinimo parengimą, 242 EUR už ieškovų atstovavimą teismo posėdžiuose ir rašytinius paaiškinimus. Ieškovų ieškinys atmetamas, todėl išlaidos neatlyginamos.

Ieškovai J. V. ir L. V. ieškinį apmokėjo 341 EUR žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 7 dalis), kurį prašo priteisti iš atsakovės. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, t. y. šalims esant atleistoms nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas), ieškovams, per jų įgaliotą atstovę, mokėjimo nurodyme save nurodžiusią mokėtoja, yra pagrindas grąžinti 341 EUR žyminio mokesčio, sumokėto 2021-11-11 Swedbank, AB, mokėjimo nurodymu (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Byloje susidarė 29,50 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurias, vadovaujantis CPK 93, 94, 96 straipsnių teisės normomis turi padengti: atsakovė – 14,76 EUR, ieškovai J. V. ir L. V. – 4,92 EUR, ieškovai M. V. – G. ir M. G. – 9,84 EUR. Kadangi žyminio mokesčio mokėjimo metu žyminiam mokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su procesinių įteikimu, buvo nustatytas toks pat įmokų kodas (5660), yra pagrindas padaryti mokamų sumų įskaitymą ir iš ieškovams grąžinamo žyminio mokesčio atskaičiuoti minėtas sumas (4,92 EUR + 9,84 EUR), o likusią sumą (326,24 EUR) grąžinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 –270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovų M. V. – G. ir M. G. ieškinį atmesti.

1) įpareigoti atsakovę Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendriją, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovams J. V. ir L. V. raštu pateikti informaciją apie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpas, jeigu per nustatytą terminą sprendimas nebūtų įvykdytas, atsakovei Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendrijai skirti 10 EUR baudą už kiekvieną neįvykdymo dieną.

2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini),visuotinio narių 2021-03-13 susirinkimo sprendimą: „Be pirmininko sutikimo įeiti ir atlikti bet kokius veiksmus į elektros skydinės, šildymo sistemos valdymo patalpą, draudžiama“.

3) įpareigoti atsakovę Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendriją, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), užtikrinti ieškovams J. V. ir L. V. teisę patekti prie elektros bei vandens apskaitos įrenginių (skaitiklių), kurių numeriai atitinkamai yra Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei prie bendro naudojimo objekto – šildymo katilo – ir jo suvartojamo elektros energijos apskaitos skaitiklio.

Kitoje dalyje ieškovų J. V. ir L. V. ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovams J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 259,39 EUR už advokatės teisines paslaugas.

Grąžinti ieškovei M. V. – G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 326,24 EUR žyminio mokesčio (sumokėta 2021-11-11 Swedbank, AB, mokėjimo nurodymu, mokėtoja M. V. – G.).

Priteisti iš atsakovės Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 14,76 EUR išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, padengti.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas – 5662), privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.