- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- e2S-2722-562/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16274-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Ieškovas
- I. Ž.
- Atsakovas
- A. Ž.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovė I. Ž. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama:
1.1. Nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo A. Ž. (toliau – atsakovas) sudarytą santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) įregistruota Vilniaus m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus apskaitos registre (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
1.2. Palikti ieškovei po santuokos nutraukimo pavardę „Ž.“;
1.3. Nustatyti jų nepilnamečių vaikų – M. Ž. ir T. Ž. (toliau – nepilnamečiai vaikai, vaikai) gyvenamąją vietą kartu su ieškove;
1.4. Priteisti nepilnamečiams vaikams iš atsakovo kiekvienam po 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnų pilnametystės, paskiriant ieškovę vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;
1.5. Priteisti nepilnamečiams vaikams iš atsakovo išlaikymo skolą kiekvienam po 5 602 Eur už paskutinius dvejus metus iki kreipimosi į teismą dienos, paskiriant ieškovę vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;
1.6. Nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką;
1.7. Priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: 116/231 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini);
1.8. Priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise kilnojamąjį turtą: transporto priemonę AUDI Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini));
1.9. Priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise kilnojamąjį turtą: transporto priemones AUDI Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), AUDI Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)),; BMW 535D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), LMC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), motociklą KAWASAKI KLX140AMFNN (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), motociklą KTM 300 XC-W TPI (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), motociklą KTM 520-SX (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), keturatį motociklą CAN AM OUTLANDER (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), krautuvą CAT 25B (2006 m.) (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini));
1.10. Priteisti ieškovei iš atsakovo 35 809 Eur piniginę kompensaciją dėl atsakovo naudai asmeninės nuosavybės teise natūra priteistino kilnojamojo turto;
1.11. Priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – Tarnyba) 2023 m. liepos 21 d. pažymą dėl privalomosios mediacijos, kurioje nurodyta, jog ieškovė kreipėsi 2023 m. liepos 4 d. į Tarnybą, prašant vykdyti privalomąją mediaciją ginče su kita ginčo šalimi, atsakovu, tačiau privalomoji mediacija vykdyta tik dėl sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo (ir su tuo susijusių klausimų), t. y. privalomoji mediacija nebuvo vykdoma dėl santuokos nutraukimo (šio ginčo nagrinėjimo apimtis daug didesnė, apima ne tik santuokoje įgyto turto padalijimo klausimus, bet tokio pobūdžio byloje sprendžiama dėl santuokos nutraukimo, vaikų klausimai (gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo), vieno sutuoktinio išlaikymo, žalos atlyginimo (jeigu toks reikalavimas pareikštas), pavardės klausimai. Taigi, faktiškai nepateiktas įrodymas dėl įvykdytos privalomosios mediacijos dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų ir laikoma, kad šioje dalyje privaloma mediacija nepasinaudota. Todėl sprendė, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį atsisakyti priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
4. Taip pat akcentavo, kad iš teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad šiais metais Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėta administracinė byla Nr. eI2-8091-872/2023 pagal pareiškėjos (šios bylos ieškovės) I. Ž. pareiškimą. Ieškovė (tos bylos pareiškėja) nurodė, kad neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, kai įgijo kitos valstybės pilietybę, o tuo pačiu pareiškime nurodytos reikšmingos nagrinėjamai bylai aplinkybės, kurios nenurodytos ieškinyje, t. y. nurodyta, jog su sutuoktiniu A. Ž. ji negyvena ir šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose Ilinojaus teisme vyksta sutuoktinių santuokos nutraukimo procesas; sutuoktinis A. Ž., iš esmės, gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, sutuoktinis taip pat yra kitos valstybės (JAV) pilietis, tik nėra informavęs Lietuvos Respublikos atsakingų institucijų dėl kitos valstybės pilietybės įgijimo. Iš Gyventojų registro duomenų taip pat matyti, kad atsakovas A. Ž. pats yra deklaravęs (išviešinęs) Lietuvoje savo išvykimą nuolatos gyventi į Jungtinės Amerikos Valstijas, nėra išviešinta jokių duomenų apie jo grįžimą nuolatos gyventi į Lietuvą (duomenys paskutinį kartą Gyventojų registre patikslinti 2023 m. spalio 24 d., t. y. aktualūs apie atsakovo gyvenimą Jungtinės Amerikos Valstijose). Taigi, šių aplinkybių visuma rodo, kad ieškovė ne tik neatskleidė ieškinyje šių aplinkybių, bet ir Tarnybai dėl privalomosios mediacijos nenurodė, jog faktiškai atsakovas negyvena Lietuvoje (nurodyti Tarnybai prašyme (bent jau pažymoje taip nurodyta) adresai Lietuvoje, tikėtina, nurodyti formaliai – nėra pateikta priešingų įrodymų), o atsakovas gyvena Jungtinės Amerikos Valstijose, tuo pačiu tarp sutuoktinių jau vyksta santuokos nutraukimo procesas, to neneigė pati ieškovė kitame šiais metais vykusiame teisminiame procese (pasitvirtinus aplinkybėms dėl pradėto ir vis dar vykstančio santuokos nutraukimo proceso Jungtinės Amerikos Valstijose, tai iš esmės būtų dar kitas atskiras atsisakymo priimti pareikštą ieškinį pagrindas). Tuo pačiu dar nėra aišku, nors ir pateikta atsakovo paso kopija, ar atsakovas šiuo metu nėra taip pat netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovė atskiruoju skundu prašo: 1) Išspręsti ieškinio priėmimo klausimą iš esmės arba perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijai teismui nagrinėti iš naujo; 2) Prijungti prie bylos papildomai teikiamus dokumentus – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dokumentus, pateiktus administracinėje byloje Nr. eI2-8091-872/2023; Gyventojų registro 2023 m. liepos 15 d. Pažymą apie asmens duomenis; Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus 2023 m. sausio 31 d. ir 2023 m. spalio 17 d. Pagalbos planų kopijas; ugdymo įstaigos 2021 m. spalio 6 d. ir 2023 m. kovo 27 d. pažymas.
6. Ieškovė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva susipažino su administracine byla Nr. eI2-8091-872/2023. Tačiau buvo susipažinta tik su ieškovės pareiškimu, bet ne su visais šios bylos dokumentais (įskaitant Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba)). Šių dokumentų analizė patvirtina, kad atsakovas gyvena Lietuvos Respublikoje ir turi visas teisines ir faktines aplinkybes dažnai lankytis Jungtinėse Amerikos Valstijose, nes jis vis dar turi Lietuvos Respublikos pilietybę. Iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos dokumentų (toliau – dokumentai), pateiktų į administracinę bylą Nr. eI2-8091-872/2023, matyti, kad pats atsakovas nurodė, jog anksčiau jis gyveno JAV, o dabar grįžo į Lietuvą. Dokumentuose yra pateikti sutuoktinių socialinių paslaugų teikimo duomenys, kuriuose aiškiai matyti, kad atsakovas gyvena Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) rajone (retkarčiais atvyksta į Vilnių), rūpinasi sūnumis pagal galimybes, su jais bendrauja. Taip pat yra pateikti atsakovo gyvenamosios vietos ir kontaktiniai duomenys. Būtent dokumentų 45 psl. aiškiai matyti, kaip atsakovas atsako socialinei darbuotojai į el. laišką iš to paties el. pašto adreso, kuris buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui. Vos kelios dienos iki ieškinio padavimo dienos atsakovas dalyvavo atvejo vadybos posėdyje, kuriame nurodomi tie patys jo gyvenamosios vietos ir kiti kontaktiniai duomenys bei šiame dokumente matyti, kad periodiškai yra teikiamos socialinės paslaugos dėl vaikų bendravimo tvarkos su atsakovu. Taip pat šiame dokumente matyti, kad ieškovė siekė vaikų teisinės padėties klausimus spręsti mediacijos pagrindu, o atsakovas jos atsisakė, vengė tai atlikti. Paminėjo, kad dar 2023 m. sausio 31 d. atvejo vadybos posėdyje atsakovas sutiko atnaujinti dalyvavimą mediacijoje dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, tik, deja, jo lūkesčiai nebuvo išpildyti. Todėl konstatuotina, kad ieškovė teisės aktuose numatytą šeimos bylose pareigą dėl privalomosios mediacijos iniciavimo ir objektyviai visų duomenų pateikimo, kreipiantis į Tarnybą, yra įvykdžiusi tinkamai.
7. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino Tarnybos pateikto pranešimo esmę, teigdamas, kad ji kreipėsi į mediatorių dėl vienų klausimų, o ieškinio reikalavimai yra kitokie, arba prašymas dėl mediacijos yra ženkliai siauresnės apimties nei ieškinio dalykas. Pažymėjo, kad kreipdamasi į mediatorių suformulavo mediacijos dalyko bendrąjį apibūdinimą dėl sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo, bet taip pat ji nurodė ir su tuo susijusių klausimų. Akcentavo, kad dėl kritiškai vertinamų tokio pobūdžio pirmosios instancijos teismo motyvų yra pasisakęs Šiaulių apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-602-1042/2023 ir Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1946-340/2023. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad jei bylos nagrinėjimo metu paaiškėtų, jog atsakovas nežinojo apie jam siūlytą galimybę pasinaudoti privalomąja mediacija arba atsakovas išreikštų norą ja pasinaudoti, teismas gali pasiūlyti ginčo šalims bandyti civilinį ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu jau vykstant bylos nagrinėjimui (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalis).
8. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neturėdamas aiškių duomenų nurodė, kad jos ir atsakovo santuokos nutraukimas vyksta Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nurodė, kad dar 2023 m. rugpjūčio mėn. atsisakė šio proceso, nes atsakovas jį vilkino ir beveik du metus nebuvo priimti jokie reikšmingi sprendimai.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
11. Apeliacijos objektas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo nutartis dėl atsisakymo priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
Dėl papildomų dokumentų prijungimo prie bylos
12. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus dokumentus – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dokumentus, pateiktus administracinėje byloje Nr. eI2-8091-872/2023; Gyventojų registro 2023 m. liepos 15 d. Pažymą apie asmens duomenis; Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus 2023 m. sausio 31 d. ir 2023 m. spalio 17 d. Pagalbos planų kopijas; ugdymo įstaigos 2021 m. spalio 6 d. ir 2023 m. kovo 27 d. pažymas – kuriuos prašo prijungti prie bylos.
13. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės pateikti papildomi dokumentai neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl yra priimami.
Dėl bylos esmės
15. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
16. Nagrinėjamu atveju pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo.
17. Išankstinė šeimos ginčų sprendimo ne teisme tvarka numatyta Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme, t. y. šio teisės akto 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, arba yra pateikta įstatymų nustatyta tvarka įgalioto teikti specializuotą kompleksinę pagalbą subjekto pažyma apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą asmeniui dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje.
18. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi, be kita ko, sprendė, kad nagrinėjamu atveju privalomoji mediacija vykdyta tik dėl sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo (ir su tuo susijusių klausimų), t. y. privalomoji mediacija nebuvo vykdoma dėl santuokos nutraukimo.
19. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismui pažymi, kad iš Tarnybos 2023 m. liepos 21 d. Pažymos dėl privalomosios mediacijos turinio matyti, kad ieškovė prašė vykdyti privalomąją mediaciją, sprendžiant ginčą su atsakovu dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Kaip pažymėta ginčijamoje nutartyje, ginčo dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo apimtis daug didesnė, apima ne tik santuokoje įgyto turto padalijimo klausimus, bet tokio pobūdžio byloje sprendžiama dėl santuokos nutraukimo, vaikų klausimai (gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo), vieno sutuoktinio išlaikymo, žalos atlyginimo (jeigu toks reikalavimas pareikštas), pavardės klausimai.
20. Ieškovės atskirajame skunde nurodytose Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-602-1042/2023 ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1946-340/2023 buvo nagrinėjamos bylos pagal kitas nei nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. tiek Šiaulių apygardos teismo, tiek Vilniaus apygardos teismo nagrinėtose bylose privalomoji mediacija buvo vykdyta dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, todėl šiomis nutartimis, sprendžiant dėl ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nėra pagrindo vadovautis.
21. Pažymėtina, kad aukščiau nurodyti teisės aktai įtvirtina privalomą šeimos ginčų nagrinėjimui išankstinę jų sprendimo ne teisme tvarką. Todėl kaip teisiškai nereikšmingas vertintinas ieškovės argumentas, kad šalys turės galimybę pasinaudoti teismine mediacija jau vykstant bylos nagrinėjimui.
22. Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, iš teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad šiais metais Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėta administracinė byla Nr. eI2-8091-872/2023 pagal pareiškėjos (šios bylos ieškovės) I. Ž. pareiškimą. Ieškovė (tos bylos pareiškėja) nurodė, kad neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, kai įgijo kitos valstybės pilietybę, o tuo pačiu pareiškime nurodytos reikšmingos nagrinėjamai bylai aplinkybės, kurios nenurodytos ieškinyje, t. y. nurodyta, jog su sutuoktiniu A. Ž. ji negyvena kartu ir šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose Ilinojaus teisme vyksta sutuoktinių santuokos nutraukimo procesas; sutuoktinis A. Ž., iš esmės, gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, sutuoktinis taip pat yra kitos valstybės (JAV) pilietis, tik nėra informavęs Lietuvos Respublikos atsakingų institucijų dėl kitos valstybės pilietybės įgijimo.
23. Nors ieškovė atskirajame skunde teigia, kad dar 2023 m. rugpjūčio mėn. atsisakė santuokos nutraukimo proceso Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Pastebėtina, kad šiai aplinkybei pasitvirtinus, tai nagrinėjamoje situacijoje ieškovė dėl privalomosios mediacijos kreipėsi dar vykstant santuokos nutraukimo procesui užsienio valstybėje. Be to, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nėra aišku ar atsakovas šiuo metu taip pat nėra netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės.
24. Tokiu atveju ieškovės ieškinys galimai nebūtų teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Pagal CPK 784 straipsnį, Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (1 dalis); jeigu abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų šeimos bylas nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai (2 dalis); Lietuvos Respublikos teismai taip pat yra kompetentingi nagrinėti šeimos bylas, jeigu abu sutuoktiniai yra užsieniečiai, bet jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (3 dalis).
25. Nors atsakovas 2022 m. spalio 6 d. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistei buvo nurodęs, kad grįžo gyventi į Lietuvą (2022 m. spalio 13 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos), tačiau iš ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateiktos Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus 2023 m. spalio 17 d. Pagalbos plano kopijos matyti, kad atsakovas pateikė naują informaciją, nurodydamas, jog spalio 24 dieną išvyksta pusei metų į Jungtines Amerikos Valstijas. Pažymėjo, jog vyksta ten dirbti tam, kad galėtų turėti pinigų vaikams.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
27. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovės I. Ž. atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartį nepakeistą.
Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.