- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-17
- Bylos Nr.
- e2S-1946-340/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10473-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- Š. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Š. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Š. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei K. M., prašydamas (i) nepilnametės dukters L. M. bei nepilnamečio sūnaus D. M. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu Š. M. pagal jo gyvenamąją vietą Lietuvoje; (ii) nustatyti skyrium gyvenančios vaikų motinos atsakovės K. M. bendravimo su vaikais tvarką, nurodytą ieškinyje; (iii) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo Š. M. ieškinį atsakovei K. M. dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
3. Teismas nustatė, kad ieškovas reiškia reikalavimus atsakovei – dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, todėl tokia byla priskirtina šeimos ginčų kategorijai, ji nagrinėtina ginčo teisena. Vadinasi, prieš kreipdamasis į teismą, ieškovas turėjo pareigą kreiptis dėl teisės aktuose nustatytos privalomosios mediacijos taikymo.
4. Teismas nustatė, kad ieškovas pateikė 2023 m. birželio 15 d. pažymą dėl mediacijos atlikimo, kurioje nurodyta, kad ,,šiuo dokumentu yra patvirtinama, kad mediatorius A. T., laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 13 d. iki 2023 m. birželio 14 d. atliko neteisminę mediaciją (taikinamąjį tarpininkavimą) iškilus ginčui dėl santuokos nutraukimo, pareiškėjos K. M. <...> ir kitos ginčo šalies Š. M. <...>. Mediacija pasibaigė nesudarius taikos sutarties. Požymių, kad šalys naudojasi mediacija nesąžiningai ar mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus nenustatyta.“
5. Teismas konstatavo, kad privalomoji mediacija buvo inicijuota ir atlikta dėl kito ginčo, kuris (i) buvo inicijuotas pareiškėjos K. M., o ne Š.M., ir (ii) dėl santuokos nutraukimo, o ne dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Atkreipė ieškovo dėmesį, kad teismas nustato nepilnamečių gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų bei skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaikais tvarką tuo atveju, kai tarp tėvų kyla ginčas. Vien tai, kad šalims nepavyko susitarti dėl santuokos nutraukimo, savaime nereiškia, kad yra taikiai neišsprendžiamas ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarko nustatymo ir šis klausimas mediacijoje apskritai buvo liestas. Taigi, ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis iniciavo arba pasinaudojo privalomąja mediacija, arba mediacija gali nesinaudoti jo paties inicijuotame ginče dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovas atskiruoju skundo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės ir ieškovo ieškinį priimti; priėmus ieškinį taikyti ieškinyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia žemiau nurodytais argumentais:
6.1. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo. Kadangi šalims nepavyko susitarti dėl santuokos nutraukimo sąlygų, atsakovė kreipėsi į Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos Vilniaus skyrių (toliau – VGTP) su prašymu vykdyti privalomąją mediaciją šeimos ginče dėl santuokos nutraukimo. Ieškovui sutikus dėl privalomosios mediacijos vykdymo, VGTPT 2023-06-13 sprendimu Nr. (11.6 Mr)(M-P-23-2858)-MSP paskyrė mediatorių A. T. civiliniame ginče dėl santuokos nutraukimo ir susijusių privalomų išspręsti klausimų išsprendimo. Tai reiškia, kad išankstinė neteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka buvo skirta spręsti visus CK 3.59 straipsnyje nurodytus klausimus, taip pat ir vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos nustatymą.
6.2. Kadangi mediacija buvo baigta šalims nesusitarus, darytina išvada, kad šalys nesusitarė nei vienu iš privalomų išspręsti klausimų santuokos nutraukimo byloje. Teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytas argumentas, kad vien tai, jog šalims nepavyko susitarti dėl santuokos nutraukimo, savaime nereiškia, kad yra taikiai neišsprendžiamas ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir šis klausimas mediacijoje apskritai buvo liestas, yra nepagrįstas nei teisiškai, nei ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.
6.3. Privalomoji mediacija neturėtų tapti ir kliūtimi asmeniui ginti savo pažeistas teises teisme, kai dėl to paties ginčo dalyko (nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi ne dėl santuokos nutraukimo, tačiau dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, kas yra vienas iš privalomų išspręsti klausimų ir santuokos nutraukimo byloje). Teismas atsisako priimti ieškinį, versdamas šalis pakartotinai naudotis išankstine neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.
6.4. Mediacijos įstatymo 21 straipsnis nustato, kad privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Įstatyme nenustatyta, kad ginčo šalis, inicijavusi išankstinį neteisminį ginčo nagrinėjimą, turi būti ieškovas(ė) byloje, jei šalims nepavyksta pasiekti taikaus susitarimo. Vadinasi, nepaisant to, kuri ginčo šalis inicijuoja privalomąją mediaciją, abiem šalims yra išduodama pažyma apie mediacijos pabaigimą ir jos metu pasiektus rezultatus, kas suteikia abiem ginčo šalims vienodą teisę savo pažeidžiamas teises toliau ginti teisme. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį vien dėl to, kad nėra įrodymų apie tai, kad ieškovas inicijavo privalomosios mediacijos vykdymą.
6.5. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu jam svarbiausia yra išspręsti vaikų gyvenamosios vietos klausimą, nes atsakovė, piktnaudžiaudama tėvų valdžia, nuteikinėja vaikus, ypač sūnų, prieš ieškovą, pradeda tariamo smurto artimojo aplinkoje bylas ir kitokiomis priemonėmis vaikais naudojasi kaip įrankiais savo finansiniams tikslams pasiekti. Ieškovo nuomone, atsakovė elgiasi neadekvačiai, į šalių konfliktus įtraukia vaikus, ypač sūnų, kuris pastaruoju metu yra itin priešiškai nusiteikęs ieškovo atžvilgiu, vadina jį tokio amžiaus vaikui nebūdingais žodžiais, savo pykčiui pagrįsti naudoja pavyzdžius iš ieškovo ir atsakovės bendravimo, dedasi ginąs motiną nuo „blogo tėčio“. Tai yra akivaizdus vaiko žalojimas, darant jam emocinį spaudimą, nuteikiant jį prieš vieną iš tėvų.
6.6. Teismo reikalavimas, kad ieškovas inicijuotų pakartotinį išankstinį neteisminį ginčo nagrinėjimą tik dėl to, kad ieškovas pateikė ieškinį dėl mažesnės apimties klausimų nei jau buvo sprendžiami mediacijoje, pažeidžia privalomosios mediacijos nustatymo tikslus. Net ir nepavykus šalims pasiekti taikaus sutarimo išankstiniame neteisminiame ginčo nagrinėjime, teismas pats savo iniciatyva ar vienos iš šalių prašymu gali nukreipti šalis privalomai spręsti ginčą teisminės mediacijos būdu, jei matys esant didelę taikaus ginčo sprendimo tikimybę. Todėl ieškinio priėmimas, kai šalys jau yra pasinaudojusios išankstine neteismine šeimos ginčo nagrinėjimo tvarka, neužkerta kelio vėliau nei pačioms šalims, nei teismui inicijuoti teisminės mediacijos vykdymo.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
9. Byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį.
10. Teismas, gavęs procesinį dokumentą (ieškinį ar pareiškimą), be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).
11. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas turėtų atsisakyti priimti ieškinį tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
12. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarko nustatymo, t. y. pareiškė ieškinį, kylantį iš šeimos teisinių santykių.
13. Pagal Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktą nustatyta privalomoji mediacija sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka.
14. Iš byloje pateiktos byloje 2023 m. birželio 15 d. pažymos dėl mediacijos atlikimo, nustatyta, kad ,,šiuo dokumentu yra patvirtinama, kad mediatorius A. T., laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 13 d. iki 2023 m. birželio 14 d. atliko neteisminę mediaciją (taikinamąjį tarpininkavimą) iškilus ginčui dėl santuokos nutraukimo, pareiškėjos K. M. <...> ir kitos ginčo šalies Š. M. <...>.
15. Pagal CK 3.59 straipsnį, teismas, nutraukdamas santuoką vieno sutuoktinio prašymu, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.
16. Analogiškas reikalavimas yra įtvirtintas ir CPK 385 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, jog, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. Pripažindamas santuoką negaliojančia, teismas turi išspręsti vaikų ir sąžiningo sutuoktinio išlaikymo, taip pat vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimus.
17. Pirmiau įvardytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog nutraukiant santuoką, nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, privalo būti išspręstas šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimas.
18. Iš ieškovo pateiktų priedų (šalių/jų atstovų susirašinėjimo el. laiškais ir parengto sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo civilinėje metrikacijos įstaigoje panaikinimo pasekmių projekto) matyti, kad šalys derino visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, tame tarpe ir vaikų gyvenamosios vietos bei vaikų bendravimo su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų nustatymo. Kadangi mediacija buvo baigta šalims nesusitarus dėl santuokos nutraukimo, darytina išvada, kad šalims nepavyko išspręsti mediacijoje ne tik santuokos nutraukimo, bet ir dėl visų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų. Sutiktina su ieškovu, teismo reikalavimas, kad ieškovas inicijuotų pakartotinį išankstinį neteisminį ginčo nagrinėjimą tik dėl to, kad ieškovas pateikė ieškinį dėl mažesnės apimties klausimų nei jau buvo sprendžiami mediacijoje, pažeidžia privalomosios mediacijos nustatymo tikslus.
19. Mediacijos įstatymo 21 straipsnis nustato, kad privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Ieškovas buvo viena iš šalių mediacijoje pagal pareiškėjos K.M. inicijuotą ginčą mediacijoje dėl santuokos nutraukimo. Šalims taikiai nepavykus išspręsti santuokos nutraukimo ir su jos nutraukimu susijusių pasekmių, bet kuri iš jų įgijo teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo, tiek dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tiek dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad privalomoji mediacija buvo inicijuota pareiškėjos K. M., todėl tik ji įgijo teisę kreiptis su pareiškimu į teismą, o pareiškėjas dėl šių klausimų tarp tų pačių šalių turi inicijuoti mediacijos procesą ir tik tada kreiptis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą nepasinaudojęs įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Kadangi teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį, atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
21. Ieškovas prašo priimti ieškinį ir tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Išaiškintina ieškovui, kad apeliacinės instancijos teismas grąžina ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 137 str. 1 d., 329 str. 1 d., 338 str.). Taip pat prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiamas pirmosios instancijos teisme tik išsprendus ieškinio priėmimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
ieškovo Š. M. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartį ir perduoti ieškovo Š. M. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.